Asmeniniai kontrolės įsitikinimai

Question 1

Kas yra asmeninė kontrolė?

Answer 1

Asmens įsitikinimai, kad jis gali pasiekti laukiamo rezultato.

Question 2

Nuo ko priklauso kontrolės įsitikinimai?

Answer 2

Tikėjimo, kad asmuo gali paveikti aplinką ir tikėjimo, kad aplinka bus linkusi atsakyti į mūsų pastangas siekti tikslo, jas palaikydama

Question 3

Į kokias grupes gali būti suskirstyti lūkesčiai?

Answer 3

Veiksmingumo ir pasekmių

Question 4

Kas yra veiksmingumo ir pasekmių lūkesčiai?

Answer 4

Veiksmingumo lūkesčiai yra įsitikinimas savo gebėjimu atlikti tam tikrus veiksmus ar jų seką. Pasekmių lūkesčiai yra įsitikinimai, kad tam tikras elgesys, jei jis bus įgyvendintas, sukels laukiamas pasekmes.

Question 5

Kas yra saviveiksmingumas?

Answer 5

Tai gebėjimas sėkmingai panaudoti savo turimus asmeninius išteklius skirtingomis aplinkybėmis. Ypač svarbus asmens įsitikinimas savo gebėjimu

Question 6

Kuo saviveiksmingumas skiriasi nuo gebėjimų ir kompetencijos poreikio?

Answer 6

Saviveiksmingumas yra „meta gebėjimas“, užtikrinantis sėkmingą asmens veiklą stresinėmis, ambivalentiškomis, sunkiai nuspėjamomis ir nuolat besikeičiančiomis sąlygomis.

Question 7

Kas yra priešingybė saviveiksmingumui?

Answer 7

Abejonė

Question 8

Kuo remdamiesi žmonės vertina savo veiksmingumą?

Answer 8

Savo patirtimi ir interpretacijomis

Question 9

Kas padeda formuoti saviveiksmingumą?

Answer 9

Asmeninė patirtis, kitų asmenų stebėjimas, verbaliniai paskatinimai ir fiziologinės būsenos

Question 10

Kaip vadinasi procesas, kuomet asmuo galvoja, kad jei kiti gali, tai gali ir jis?

Answer 10

Socialinio palyginimo procesas

Question 11

Kada veikia paskatinimai?

Answer 11

Tik tol. kol jie neprieštarauja asmens turimam tiesioginiam patyrimui

Question 12

Kurie saviveiksmingumo formavimo veiksniai turi didesnę įtaką?

Answer 12

Asmeninė patirtis ir netiesioginis patyrimas

Question 13

Ką saviveiksmingumas veikia? (kuo susijęs su elgesiu?)

Answer 13

Pasirenkamas veiklas ir aplinką, investuojamas pastangas ir atkaklumą veiklos metu, mąstymo kokybę ir sprendimų priėmimą veiklos metu, emocines reakcijas

Question 14

Kas yra įgalinimas ir kaip jis veikia su saviveiksmingumu?

Answer 14

Saviveiksmingumo stiprinimas yra vienas iš svarbiausių asmens įgalinimo veiksnių. Įgalinimas apima žinių, įgūdžių ir įsitikinimų, kurie padeda žmonėms pasiekti didesnio asmeninio kontrolės jausmo, suteikimą.

Question 15

Kokiais principais pagrįstas meistriškumo modeliavimas?

Answer 15

1. Ekspertas apibrėžia pagrindinius įgūdžius, kurie reikalinga efektyviai veiklai ir išmatuoja programos dalyvių veiksmingumo įsitikinimus.
2. Ekspertas demonstuoja kiekvieną iš reikalingų įgūdžių, akcentuodamas tai, kas kelia nerimą dalyviams
3. Programos dalyviai kopijuoja kiekvieną įgūdį, ekspertas suteikia grįžtamąjį ryšį.
4. Programos dalyviai integruoja atskirus įgūdžių komponentus į vieningą veiklą, o ekspertas pateikia nedidelius iššūkius.
5. Dalyviai dalyvauja bendradarbiaujančiose mokymosi grupėse (vienas atlieka - kiti stebi, komentuoja)
6. Dalyviai individualiai veikia situacijose, kurios yra artimos realioms.
7. Ekspertas modeliuoja elgesį, kuris rodo pasitikėjimą savimi ir gerą sužadinimo kontrolę.

Question 16

Kokiais saviveiksmingumo formavimo būdais yra stiprinamas saviveiksmingumas?

Answer 16

Sėkminga asmeninė patirtis, sekmingi modeliai, teigiamas paskatinimas ir fiziologinių reakcijų kontrolė.

Question 17

Kokie yra meistriškumo įsitikinimai?

Answer 17

Subjektyviai asmens suvokiamą kontrolės lygį, kurį jis turi siekdamas norimų rezultatų ir bandydamas išvengti nenorimų rezultatų

Question 18

Palyginkite meistriškumo ir bejėgiškumo įsitikinimus

Answer 18

Į meistriškumą orientuoti žmonės imasi iššūkių, o nesėkmės jiems suteikia energijos, nesėkmių nepriima kaip kaltinimų sau. Tuo tarpu į bejėgiškumą orientuoti žmonės iššūkių vengia, sugniūžta, kai ištinka nesėkmės, ima abejoti savo gebėjimais ir praranda viltį.

Question 19

Kokias pasekmes bejėgiškumo jausmas turi elgesiui?

Answer 19

Nesėkmes priima kaip asmeninę kaltę, asmeninio neadekvatumo įrodymą, todėl tai kelia neviltį. Abejojama savo gebėjimais ir savo verte apskritai. Pasirenkamos tolesnės elgesio strategijos gali būti visiškai neefektyvios, tokios kaip spėliojimas, kvailas elgesys ar bandymas laužyti taisykles. Veiklą lydi neigiamos emocijos.

Question 20

Kaip elgiasi žmogus, su išmoktu bejėgiškumu?

Answer 20

Didžiąją dalį dalykų, kurie jam nutinka, jis priskiria kitų nekontroliuojamam poveikiui, ir tik nedidelį indėlį sau. Taigi asmuo nesijaučia galintis reikšmingai įtakoti tai, kas su juo vyksta

Question 21

Kokie yra išmokto bejėgiškumo komponentai?

Answer 21

Kontingencijos (ryšys tarp asmens elgesio ir rezultatų), kognicijos (tarpininkauja tarp realių kontingencijų ir subjektyvaus asmens vertinimo, kiek jis kontroliuoja aplinką) ir elgesys

Question 22

Kur atsiradęs bejėgiškumas sukelia neigiamas pasekmes?

Answer 22

Motyvacijoje, mokymesi ir emocijuose

Question 23

Ar tiesa, kad depresija sergantys žmonės klaidingai vertina aplinkos kontrolės galimybes?

Answer 23

Depresija sergantiems žmonėms yra būdingas ne per mažas kontrolės jausmo suvokimas, o tiesiog realistinis kontrolės jausmas

Question 24

Kas yra paaiškinimo stilius?

Answer 24

Santykinai stabilus, kognityvinis asmenybės komponentas, kuris parodo, kaip asmuo paaiškina jam nutikusių nesėkmių priežastis.

Question 25

Kas būdinga optinistiniam paaiškinimo stiliui?

Answer 25

būdinga nesėkmes aiškinti naudojant nestabilias ir kontroliuojamas atribucijas (aš blogiau parašiau koliokviumą, nes šį kartą mažiau mokiausi).

Question 26

Kas būdinga pesimistiniam paaiškinimo stiliui?

Answer 26

Būdinga nesėkmes aiškinti stabiliomis ir nekontroliuojamomis atribucijomis (aš blogai parašiau koliokviumą, nes esu per kvailas).

Question 27

Kokie trūkumai būdingi pesimistiniam ir optimistiniam paaiškinimo stiliui?

Answer 27

Pesimistinis paaiškinimo stilius yra susijęs su pasyvumu, atsitraukimu ir ilgalaikėje perspektyvoje prognozuoja akademines nesėkmes, socialinius sunkumus, blogesnę fizinę sveikatą, blogesnį darbo atlikimą, depresiją.
Tuo tarpu optimistinis paaiškinimo stilius yra susijęs su kontrolės iliuzija. Žmonės, kuriems būdingas toks paaiškinimo stilius prisiima laurus už savo pasiekimus, bet tik iš dalies atsakomybę už nesėkmes.

Question 28

Kas yra reaktyvumas?

Answer 28

Reaktyvumo teorija bando paaiškinti, kodėl žmonės kartais elgiasi visiškai priešingai, nei jiems buvo pasakyta.

Question 29

Kuo siekiama prieštaraujančiu elgesiu?

Answer 29

Siekiama atstatyti pažeistą laisvės jausmą.

Question 30

Paaiškinkite reaktyvumo ir bejėgiškumo sąsajas

Answer 30

Išmokto bejėgiškumo ir reaktyvumo teorijos analizuoja, kaip žmonės visiškai tokiomis pačiomis sąlygomis reaguoja visiškai priešingai

Question 30

Kas nurodo ar atsiras reaktyvumo ar bejėgiškumo elgesys?

Answer 30

Asmens tikėjimas, ar situaciją įmanoma kontroliuoti ar ne.

Question 31

Koks unikalus kognityvinis/mąstymo aspektas yra reikalingas vilties patyrimui?

Answer 31

Tikėjimas, kad mes galime rasti daugybę būdų norimam tikslui pasiekti

Question 32

Kuo viltis svarbi motyvacijai?

Answer 32

Pasitikėjimu, saviveiksmingumu, optimizmu ir meistriškumo motyvacija. Vilties konstruktas padeda integruoti asmens kontrolės įsitikinimus, suteikia energijos ir kryptį įveikos elgesiui