Sąvokos 3 Flashcards
Absoliutizmas
valstybės valdymo forma, kai visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui – imperatoriui, karaliui, carui.
Klasikinis Europinis absoliutizmas susiformavo irstant feodalizmui, klostantis kapitalistiniams santykiams. XV a. pab.-XVI a. Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje valdančiosioms dinastijoms užgniaužus feodalinės aukštuomenės separatizmą, pajungus valstybei bažnyčią, panaikinus politinį susiskaldymą luominė monarchija virto absoliutine. V. Europoje absoliutinės monarchijos modelis raiškiausias Prancūzijoje Liudviko XIV valdymo metais (1661-1715); Anglijoje labiausiai įsigalėjo Elžbietos I (1558–1603). Absoliutizmas panaikintas Anglijoje 17 a., Prancūzijoje 18 a. pabaigoje (po 1789–94 revoliucijos), Vokietijoje 19 a. viduryje, Rusijoje – 1917 Vasario revoliucijos.
Aristokratija
turtingiausia, kilmingiausia ar labiausiai privilegijuota bet kurio socialinio sluoksnio ar luomo viršūnė. Viduramžiais jie turėjo atlikti karinę tarnybą. Juos ir valdovą siejo asmeniniai ryšiai. Jie dalyvaudavo priimant sprendimus, valdant valstybę.
Dinastija
tos pačios giminės monarchai, iš vieno protėvio kilusi valdovų eilė.
Domenas
viduramžių Europos karaliaus, didžiojo kunigaikščio ar kito stambaus feodalo paveldima žemės valda. LDK didžiojo kunigaikščio domeną sudarė tėvoniniai dvarai ir valstiečių valsčiai. XV a. pradžioje apėmė apie ¾ LDK teritorijos.
Generaliniai luomai
dvasininkų, bajorų ir miestiečių luomų susirinkimas, pirmą kartą sušauktas Prancūzijos karaliaus Pilypo IV 1302 m. Karalius siekė užsitikrinti visų luomų paramą kovai su popiežiumi Bonifacu VIII. Šaukdami buvo tik ypatingais atvejais ir didelės reikšmės valstybės valdyme neturėjo.
1463 m. atsirado ir Nyderlanduose. Tai buvo dvasininkijos, bajorijos ir pasiturinčių miestiečių atstovai. Kiekvieno luomo atstovai posėdžiaudavo atskirai, bendri posėdžiai vykdavo retai
Imperija
monarchija, kurią valdo imperatorius, o į ją įeina kelių (dažnai užgrobtų) valstybių arba tautų teritorijos.
Jos ištakos siekia Romos laikus. Žlugus Vakarų Romos imperijai ją atgaivino Karolis Didysis (Frankų imperija).
Konstitucinė monarchija
valstybės valdymo forma, kai monarcho valdžia yra ribojama konstitucijos.
Po ilgų Anglijos parlamentarizmo šalininkų ir rojalistų kovų 1689 m. įtvirtino Teisių bilis. Pagrindinį vaidmenį atlieka parlamentas.
Luominė monarchija
Viduramžių Europos valstybės raidos tarpsnis (XII-XV a.). Joje be monarcho svarbų vaidmenį atliko kilmingieji. Šiuo tarpsiu visuomenė buvo griežtai susiskaldžiusi į luomus ir veikė luominės institucijos.
Parlamentas
Politinė institucija, Viduramžiais sudaryta iš galingiausių ir įtakingiausių Anglijos kilmingųjų. Įsteigtas 1215 m. Jono Bežemio raštu, vadinamu Didžiąja laisvių chartija.
Primogenitūra
Viduramžių Europoje atsiradusi sosto paveldėjimo tradicija, pagal kurią pirmumo teisę paveldėti sostą turėjo vyriausias sūnus.
Vasalitetas
Viduramžių Europoje būdingas priklausomybės ryšys tarp pono ir vasalo. Tarpusavio įsipareigojimas ir ištikimybė. Ponas įsipareigodavo vasalą globoti, o vasalas - remti savo poną ir jam padėti. Dažnai ponas ir duodavo žemės valdos vasalui.
