Sąvokos 4 Flashcards
Direktorija
Prancūzijos Respublikos vykdomosios valdžios aukščiausioji institucija 1795-1799 m., iki Napoleono atėjimo į valdžią ir šio laikotarpio respublikos valdymo būdas.
Ją sudarė 5 ministrai. Dėl politinės suirutės ir korupcijos ji prarado politinė įtaką ir buvo nuversta Napoleono, į kurį viltis dėjo buržuazija.
Jakobinai
Kraštutinių pažiūrų Prancūzijos politinė grupė, susiformavusi Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu, turėjusi didžiausią įtaką 1792-1794 m. Siekė respublikos santvarkos. Žymiausi vadovai – M. Robespjeras, Ž. P. Maratas, Ž. Ž. Dantonas. 1793 m. buvo užgrobusi valdžią, vykdė terorą, persekiojo Bažnyčia, kėlė mokesčius turtingiesiems. Jakobinų diktatūra žlugo 1794 m., įvykdžius Termidoro perversmą.
Konstitucija
pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valstybės santvarką, jos valdžios institucijas, jų tarpusavio santykius, kompetencijų pasiskirstymą, taip pat valstybės piliečių teises ir pareigas.
Pagal 1791 m. Prancūzijos konstituciją aukščiausia valdžia priklausė tautai, buvo įtvirtintas valdžios padalijimas.
Prancūzijos revoliucija
(1789-1799), Prancūzijos visuomeninio gyvenimo socialinis-politinis perversmas. Vienas svarbiausių XVIII a. įvykių, pakeitęs ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos raidą. Revoliucija panaikino absoliutizmą, feodalinius santykius, įteisino demokratijos ir buržuazinius santykius, atvėrė spartesnių kapitalistinių santykių raidos galimybes.
Ji prasidėjo sušaukus Generalinius Luomus, jiems pasiskelbus Steigiamuoju susirinkimu (mokytojas sakė, kad nuo Bastilijos šturmo) ir baigėsi panaikinus Direktoriją ir į valdžią atėjus Napoleonui.
Respublika
valstybės valdymo forma, kai aukščiausi valstybės valdymo organai yra renkami tautos, balsavimo teisę turinčių piliečių, arba juos sudaro renkamas atstovaujamasis organas (parlamentas).
Pirmąją Prancūzijos respubliką paskelbė Nacionalinis konventas 1792 metais. Ji gyvavo iki 1804 m., tada Napoleonas tapo imperatoriumi, o Prancūzija vėl monarchija.
Revoliucionieriai
Per Prancūzijos revoliuciją iš gana skirtingų srovių susikūrusi nevienalytė politinė grupė, pasisakiusi ir kovojusi už valstybės ir visuomenės reformas. Garsiausi - jakobinai.
Rojalistai
Politinės sampratos, kad valstybė yra karalystė su paveldima karaliaus valdžia ir valdančiąją dinastija, šalininkai
Dualistinė valstybė
Áustrija-Veñgrija, dualistinė valstybė, gyvavusi 1867–1918. Įkurta pertvarkius Habsburgų imperiją, kuri dėl pralaimėtų karų su Prancūzija ir Sardinijos karalyste (1859) bei su Prūsija ir Italija (abu 1866) nusilpo.
Ji liko valdoma Habsburgų dinastijos, o Austrija ir Vengrija turėjo atskirus parlamentus ir vyriausybes.
Imperija
Aukščiausia monarchijos forma. Priešingai negu viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, kai Europoje egzistavo tik viena imperija, XIX a. jos buvo 4: Austrijos-Vengrijos, Britanijos, Rusijos ir Vokietijos. Reiškia konkrečias valdovų dinastijos ambicijas ir pretenzijas į didvalstybės statusą.
Nacionalinė valstybė
XIX a. Europoje susiformavusi valstybingumo samprata, tokia valstybė, kurios didžiąją gyventojų dalį sudaro kokios nors tautybės žmonės, arba žmonių grupė, laikanti save tos šalies piliečiais, juos sieja bendra kalba ir kultūra.
Tokio politinio darinio pagrindas - tauta, gyvenanti apibrėžtoje teritorijoje.
Nacionalizmas
XIX a. susikūrusi ideologija, skelbianti kiekvienos tautos teisę apsispręsti kurti savarankišką valstybę. Visuomenę jungia bendra kalba, istorija, papročiai, kultūra, identitetas. Tokia grupė žmonių sudaro tautą.
Restauracija
buvusios politinės-visuomeninės santvarkos atkūrimas.
Dažniausiai šiuo terminu apibūdinama epocha po Vienos kongreso iki 1830 m. ir 1848 m. revoliucijų. Šiuo laikotarpiu į Šventąją sąjungą susivienijusios Europos valstybės bei jų valdovai stengėsi, kad Europoje būtų išlaikyta tvarka, gyvavusi iki 1789 m. Prancūzijos didžiosios revoliucijos. Tačiau visiškai atkurti buvusių santykių nepavyko. Buvo atkurtos tik Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos monarchijos, Italijos kunigaikštystės. Nebuvo atkurta Šv. Romos imperija, vietoj jos susikūrė Vokietijos sąjunga. Iš dalies ši sistema buvo pažeista 1830 m. nepriklausomybę iškovojus Belgijai. Galutinai restauracija ir senosios tvarkos palaikymo sistema suiro 1848 m. revoliucijų metu.
Prancūzijoje į valdžią grįžo Burbonų dinastija.
Romantizmas
XIX a. pirmos pusės istorinis laikotarpis, kuriam būdinga tautos istorinės praeities ir kultūros, kalbos ir papročių iškėlimas ir idealizavimas
Tautų pavasaris
1848-1849 m. Europoje kilė revoliuciniai judėjimai. Jie kilo dėl visuomenės nepasitenkinimo sena valdymo ir politine santvarka.
Viktorijos epocha
Britanijos imperijos laikotarpis, valdant karalienei Viktorijai (1837-1901). Šiuo laikotarpiu Britanija tapo teritoriniu, ekonominiu, pramoniniu požiūriu galingiausia Europos ir pasaulio valstybe, turinčia stabiliai veikiančią politinę sistemą - konstitucinę monarchiją, pagrįstą dvejais parlamento rūmais.
