Suaugusiojo psichosocialinė raida

Question 1

Psichosocialinės raidos dėsningumai besiformuojančio suaugusiojo amžiuje (18-29 m.)

Answer 1

• Žmogus savęs nebelaiko paaugliu, bet ir nesijaučia suaugęs: stengiasi atidėti sprendimus, susijusius su ilgalaikiais įsipareigojimas (pvz., profesija, šeima);
• Vyrauja pokyčiai: mėgaujasi laisve, naujomis galimybėmis, keičiami romantiniai partneriai, ieškoma studijų krypties, tyrinėjami įvairūs darbai;
• Būdingas rizikingas elgesys;
• Atidėdami ilgalaikiai įsipareigojimai dėl nepalankių ekonominių sąlygų

Question 2

Psichosocialinės raidos dėsningumai: jauno suaugusiojo amžiuje (29-40 m.)

Answer 2

• Stiprėja tapatybės suvokimas;
• Priimami ilgalaikiai įsipareigojimai profesijos ir šeimos sferose;
• Svarbiausias psichosocialinis procesas tampa abipusis ryšys su bendraamžiais;
• Šiuo laikotarpiu palaikomos ypač intensyvios draugystės, išlaikomas artimas ryšys su broliais/seserimis.

Question 3

Ankstyvosios suaugystės pagrindinės charakteristikos (pagal J. J. Arnett)

Answer 3

• Identiteto paieška;
• Permainos ir nestabilumas;
• Dėmesys sau ir rūpinimasis savimi;
• Neaiškumo ir neapibrėžtumo jausmas;
• Naujų galimybių meilėje ir darbe išbandymas.

Question 4

Kokie būdingi psichosocialinės raidos etapai pagal E. Eriksoną?

Answer 4

1) Artumas, intymumas - izoliacija (jaunojo suaugusiojo amžius): ieškoma artimumo su mylimu asmeniu ar draugu. Nepavykus sėkmingai pereiti šios stadijos gresia izoliacija, vienatvė, paviršutiniškumas. Jeigu sėkmingai pereinama, įgyjamas meilės jausmas. Pagrindas yra pradinis prisirišimas prie kūdikį prižiūrinčių asmenų.
2) Generatyvumas - stagnacija (vidurinis amžius): siekiama pratęsti meilę, perduoti ją ateities kartoms. Tai pasiekiama auginant savo vaikus arba dirbant srityse, kur padedama vaikams. Nesėkmės atveju tampama neproduktyviu visuomenės nariu, užsisklendžiama savyje, niekuo nesirūpinama;

Question 5

D. Levinson suaugusiojo raidos teorija

Kokie ciklai, kuo jie skiriasi

Answer 5

• Suaugusiojo raida vyksta 6 gyvenimo ciklais / sezonais - pagrindiniais ir pereinamaisiais. Ciklai skiriasi gyvenimo struktūra (prioritetais ir įsipareigojimais):
  1) Ankstyvosios suaugystės pereinamasis laikotarpis (17-22 m.): ieškoama autonomijos nuo tėvų, naujo gyvenimo formų ir prasmių; veikla motyvuojama svajonės - individo gyvenimo tikslo vizijos;
  2) Įžengimas į suaugusiųjų pasaulį laikotarpis (22-28 m.): priimami pirmieji meilės, draugystės, profesijos sprendimai ir susiformuoja gyvenimo stilius;
  3) 30 metų amžiaus pereinamasis laikotarpis (28-33 m.): vyksta vidutiniško stiprumo pokyčiai, yra galimybė išgyventi stiprią krizę - atmetama 20-mečio svajonė, pradedamas kurti naujas būsimo gyvenimo pagrindas.
  4) Įsitvirtinimo, surimtėjimo laikotarpis (33-40 m.): siekiama įsitvirtinti socialinėje nišoje (sukurti, įgyti stiprę, pastovią pozicija socialinėje grupėje, bendruomenėje), tapti vertinamu visuomenėje, vystoma karjera. Čia itin svarbus vyresnio draugo / patarėjo vaidmuo.
  –
  5) Vidutinio amžiaus pereinamasis laikotarpis (40-45 m.): iš naujo apsvarstoma gyvenimo prasmė, vertybės, neįgyvendinti planai, idėjos, troškimai, ieškoma savirealizacijos galimybių. Susimąstoma apie gyvenimo baigtinumą ir siekiama pokyčių.
  6) Įžengimas į vidutinio suaugusiojo amžių laikotarpis (45-50 m.): dauguma svarbių pasirinkimų jau yra padaryti ir individas atsiduoda naujoms pasirinktoms veikloms ir užduotims.
  7) Vėlyvosios suaugystės laikotarpis (>50 m.): apmąstomas gyvenimas, pasiekimai ir nesėkmės, susitaikoma su savimi.

Question 6

Psichosocialinės raidos užduotys pagal R. Havighurst

Answer 6

1) Ankstyvuoju raidos amžiumi (18-35 m.), siekiama: rasti partnerį, išmokti gyventi su sutuoktiniu, sukurti šeimą, auginti vaikus, tvarkyti namų ūkį, pradėti profesinę karjerą, imtis pilietinės atsakomybės, rasti tinkamą socialinę grupę (8)
2) Vidutiniame amžiuje (35-60 m.), siekiama: vykdyti brandaus žmogaus pilietinis ir socialines pareigas, pasiekti ir palaikyti ekonominį pragyvenimo lygį, padėti vaikams paaugliams tapti atsakingai ir laimingais žmonėmis, užsiimti įvairia laisvalaiko veikla, vertinti sutuoktinį kaip asmenybę, išmokti priimti ir prisitaikyti prie fiziologinių amžiaus pokyčių, prižiūrėti senstančius tėvus (7).

Question 7

Psichosocialinės raidos dėsningumai viduriniame amžiuje

Answer 7

• Šiame laikotarpyje duaugusieji nerimauja dėl kintančios fizinės išvaizdos, daugiau dėmesio skiria aprangai ir jos detalėms (ypač moterys);
• Tuo pačiu metu atlieka daug įvairių vaidmenų, kurie turi savo reikalavimus;
• Jaučia spaudimą būti aktyviu visuomenės nariu ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą;
• Artėjančia senatvę vertina teigiamai - kaip laiką, kai nereikia skubėti;
• Naudoja brandesnius gynybos mechanizmus;
• Gyvenimo perspektyvų vertinimas skiriasi priklausomai nuo socialinės klasės, istorinio laikmečio, vaikų turėjimo.

Question 8

Asmenybės branda pagal S. Freud, A. Adlerį ir C. G. Jungą

Answer 8

1) S. Freud subdrendusį žmogų laikė tuo, kuris yra išsprendęs Edipo konfliktą, sustriprinęs Ego ir geba mylėti ir dirbti. Jis realiai žiūri į pasaulį, kontroliuoja savo emocijas, gerbia save, yra atradęs efektyvių būdų patenkinti Id siekimus;
2) A. Adleris brandų žmogų vadino tuo, kuris išvystę socialinį interesą - domisi kitais žmonėmis, jų gerove. Atradęs sau tinkamus visuomeninius uždavinius, jis padeda kurti kitų žmonių ir ateities kartos gerovę;
3) C. G. Jung subdrendusi žmogu laikė tuo, kuris gerai pažįsta pasąmonėje glūdinčius archetipus, integruoja visišką savęs pajautimą. Brandi asmenybė yra visapusiška ir tobulėja individualizacijos ir transcendencijos dėka. Individas natūraliai siekia save realizuoti.

Question 9

Asmenybės branda pagal A. Maslow

Answer 9

• Realybės suvokimas yra labiau pilnesnis, adekvatesnis;
• Tolerancija;
• Betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas;
• Orientacija į problemą ir gyvenimo prasmę;
• Vidinė nepriklausomybė ir laisvė - poreikis būti vienam;
• Nepriklausomybė nuo kultūros ir aplinkos;
• Suvokimo najumas, akimirką suvokiant kaip nepakartojamą;
• Aukštumų išgyvenimai meilėje, intymume, kūryboje, atradime ar susiliejant su gamta, jaučiant didelę vidinę harmoniją;
• Artumo jausmas su visuomene, noras padėti kitam, meilė žmonijai, gilūs tarpasmeniniai santykiai;
• Demokratiškumas;
• Filosofinis humoro jausmas, juokaujant apie žmonijos kvailumą;
• Spontaniškas kūrybiškumas.