2. Tyrimo idėjų iškėlimas

Question 1

Kokia yra tyrimo vertė?

Answer 1

“Tikrame moksle klausimai atsiranda pirmiau. Mokslas yra tik įrankis tiems klausimams atsakyti.” J. Bargh.
“Ne tas yra mokslininkas, kuris pateikia teisingus atsakymus, bet tas, kuris užduoda tinkamus klausimus.” C. Levi -Strauss.

Question 2

Gali atrodyti, kad bet kuris įdomus klausimas psichologijos moksle

Answer 2

jau yra paklaustas, ištyrinėtas ir
atsakytas.

Question 3

Studentai dažniausiai turi labai apibendrintą idėją tam tikroje temoje ir nežino

Answer 3

kaip tą idėją išplėtoti į kažką, ką galima patikrinti.

Question 4

Tačiau jei vieną kartą išmokstamas šis
mechanizmas,

Answer 4

rasti tyrimo temą ir išvystyti tai į įgyvendinamą projektą tampa visai nesudėtinga.

Question 5

Iš tiesų sudėtingiausia

Answer 5

nuspręsti, kurią iš dominančių idėjų reikėtų tyrinėti pirmiausia.

Question 6

Kokie yra tyrimo idėjų šaltiniai?

Answer 6

⚫ patirtis, sveikas protas;
⚫ teorija, ankstesni tyrimai.

Question 7

Patirtis, sveikas protas -

Answer 7

Kad remdamiesi kasdieniu patyrimu suformuluotumėm tinkamą ir įdomią
tyrimo idėją, turime būti skeptiški.

Question 8

Skepticizmas reiškia

Answer 8

abejonę, tuo “ką žmonės jau žino”.

Question 9

Skepticizmas reiškia įsitikinimą,

Answer 9

kad tai, “ką žmonės jau žino”, yra paremta faktais.

Question 10

Kitas būdas – tikrinti sveiką protą tyrinėjant

Answer 10

senų posakių atitikimą tikrovei (pvz., “daug virėjų sugadina sriubą”, “bėda viena nevaikšto” ir pan.)

Question 11

Posakiai susiję su laime:

Answer 11

Selingman (2002) rado įrodymų, kad “laimė kaip drugelis: jei jį gaudysi, nepagausi” – įrodyta, kad laimė nėra tikslas, o kitos veiklos šalutinis produktas.
Emmons ir McCullough (2003) pateikia įrodymų teiginiui “orientuokis į tai, kas gerai, o ne į tai, kas blogai”.

Question 12

Tai, kad tautosakos posakis jau yra analizuotas psichologų, nereiškia

Answer 12

kad negalima jų daugiau tyrinėti. Posakis paprastai apima daug plačiau nei galima ištirti vienu tyrimu.

Question 13

Posakio “koks tėvas, toks sūnus” atitikimas tikrovei buvo

Answer 13

rodytas tyrinėjant rūkymą. Įrodyta, kad rūkančių tėčių sūnūs yra labiau linkę rūkyti nei nerūkančių (Wohlford, 1970).
Tačiau rūkymas neapima visų elgesio būdų, kurie parodytų, kiek sūnaus elgesys yra modeliuojamas stebimo tėčio elgesio.

Question 14

Dar vienas būdas, kaip naudotis patirtimi ieškant tyrimo idėjos, yra

Answer 14

analizuoti kasdieninio gyvenimo problemas (nusirašinėjimą, išankstinį nusistatymą, nemandagumą ir pan.).

Question 15

Tada sugalvoti

Answer 15

įvairių būdų, kaip problema galėtų būti sprendžiama, ir tikrinti, ar tie būdai veikia.

Question 16

Jei analizuojama nusirašinėjimo problema, galima sugalvoti kelis būdus, kaip ji gali būti sprendžiama:

Answer 16

1. Asmuo auditorijai pristato pranešimą, kuriame akcentuojama, kuo nusirašinėjimas kenkia nusirašinėtojui.
2. Leisti studentams padiskutuoti grupėse, kodėl nusirašyti yra neteisinga studentų atžvilgiu.
3. Įpareigoti studentus parašyti esė apie nusirašinėjimo žalą ir paskaityti ją garsiai jaunesnių studentų grupei.
4. Įvesti griežtesnes bausmes nusirašiusiems.
5. Pasikviesti daugiau prižiūrėtojų į egzaminą.
6. Egzamino lape leisti studentams pasirašyti teiginį “Aš laikiausi akademinio sąžiningumo principų šio egzamino metu”.

Question 17

Testuojant kasdienybės posakio atitikimą kasdienybei galima savęs
klausti:

Answer 17

• Ar tai tiesa?
• Ar aš žinau kažkokių faktų, kurie prieštarautų šiam posakiui?
• Kada tai galioja, o kada – ne?
• Kodėl tai galioja (kokių jausmų, minčių ir fiziologinių reakcijų pokyčiai lemia elgesio pokytį)?
• Kodėl žmonės tiki šiuo posakiu?

Question 18

Peržvelgus savo kasdienines situacijas, galima pagalvoti apie

Answer 18

taisykles, kurios valdo šį elgesį.

Question 19

Šias taisykles (arba bent vieną iš jų) paversti

Answer 19

patikrinama tyrimo idėja.

Question 20

Vis dėlto labiau įprastas būdas kelti tyrimo idėjas –

Answer 20

remtis jau atliktų tyrimų rezultatais.

Question 21

Nepatyrusiems tyrėjams tai dar svarbiau, nes:

Answer 21

• Remiantis ankstesniais tyrimais iškelta hipotezė (H) yra daugiau nei tiesiog spėjimas. Jei iškelta H išplaukia iš ankstesnių tyrimų arba skirta paaiškinti tų rezultatams, labiausiai tikėtina, kad tokia H bus patvirtinta.
• Tyrimas bus artimas tam, kas jau yra tyrinėta, taigi gauti rezultatai nesukurs izoliuoto, nereikšmingo fakto (artefakto).
• Lengviau pradėti tyrimą, kai yra kuo remtis, nei pradėti nuo tuščio lapo (be metodų, instrumentų, stimulinės medžiagos).

Question 22

Ankstesnių tyrimų rezultatų naudojimo strategijos:

Answer 22

Pakartoti kitų autorių atliktą tyrimą.
Atlikti tokį tyrimą, kurį siūlo autoriai publikacijos pabaigoje.
Pagalvoti apie rezultatų tinkamumą kitokiose aplinkybėse.
Įsitikinti, ar nėra prieinamų geresnių būdų reiškiniams matuoti.
Ieškojimas tyrimo rezultatų pritaikymo galimybių.
Rasti atsakymą, kai skirtingi tyrimai pateikia prieštaringus rezultatus.

Question 23

Pakartoti kitų autorių atliktą tyrimą:

Answer 23

Ypač tais atvejais, kai gauti tyrimo rezultatai kelia abejonių, nedera su
ankstesne teorija.
“Mocarto efektas” – muzikos klausymas nedidina intelekto.

Question 24

Atlikti tokį tyrimą, kurį

Answer 24

siūlo autoriai publikacijos pabaigoje.

Question 25

Pagalvoti apie rezultatų tinkamumą kitokiose aplinkybėse:

Answer 25

* Kiti tiriamieji lyginant su originaliu tyrimu. * Ar rezultatai taip pat galioja laboratorinėmis ar lauko sąlygomis? * Kitokių stimulų ar tyrimo metodikų naudojimas lyginant su originaliu tyrimu. * Ar efektas yra ilgalaikis, ar trumpalaikis? * Situacijos, kur anksčiau nustatytas ryšys negaliotų.

Question 26

Įsitikinti, ar nėra prieinamų geresnių būdų reiškiniams matuoti:

Answer 26

Reiškiniai yra tokie platūs, kad vienu ar keliais tyrimais neišmatuojami visi jo aspektai (pvz., erdvinius gebėjimus galima matuoti tiriant objektų pasukimo mintyse greitį, paslėptų figūrų išrinkimą, objektų vietos įsiminimą).

Question 27

Ieškojimas tyrimo rezultatų pritaikymo galimybių:

Answer 27

Jei mus sudomino tyrimas apie konkrečios įsiminimo technikos efektyvumą mokantis nesusijusių žodžių, mes galime kelti klausimą, ar laboratorijoje patikrinta įsiminimo technika padėtų studentams geriau išmokti kurso medžiagą. Iki šiol įrodyta, kad laboratorinėmis sąlygomis technika galėtų veikti. Lieka neaišku, ar studentai tokį metodą apskritai naudotų, net ir gavę įrodymų, kad jis palengvina išmokimą. Lieka neaišku, ar palengvina tarpusavyje susijusios medžiagos išmokimą.

Question 28

Rasti atsakymą, kai skirtingi tyrimai pateikia prieštaringus rezultatus:

Answer 28

Socialinėje psichologijoje kurį laiką buvo 2 priešingi atradimai: 1. Auditorijos buvimas pagerina veiklos efektyvumą (socialinė fasilitacija). 2. Auditorijos buvimas pablogina veiklos efektyvumą (socialinis slopinimas). Tyrimai, kurie rado paaiškinimą, kodėl abu rezultatai yra teisingi ir yra faktais, nurodo, kad veiklos efektyvumas, kai asmuo yra stebimas, priklauso nuo užduoties sudėtingumo.

Question 29

Teorija yra

Answer 29

prielaidų rinkinys, kas ir kokiu būdu veikia elgesį.

Question 30

Teorija susieja

Answer 30

elgesį ir žinomus ryšius su kitais kintamaisiais.

Question 31

Teorija taip pat leidžia

Answer 31

išvystyti naujus tyrimo klausimus dedukciškai samprotaujant.

Question 32

Koks yra tinkamų tyrimo klausimų iškėlimas?

Answer 32

⚫ Atsakomų klausimų kėlimas ⚫ Teisingų klausimų kėlimas ⚫ Svarbių klausimų kėlimas

Question 33

Atsakomų klausimų kėlimas -

Answer 33

Klausimus reikia formuluoti taip, kad juos galima būtų atsakyti remiantis moksliniu metodu.

Question 34

Kada yra apsispręsta dėl idėjos, klausimas turi būti

Answer 34

siaurinamas iki patikrinamos hipotezės. Turi būti iškelta prielaida apie kintamųjų ryšį, kurią galima pamatuoti.

Question 35

Kai kurie klausimai

Answer 35

negali būti atsakyti naudojant mokslinį metodą: * „ar dievas yra?“; * „ar yra tokių žmonių gebėjimų, kurie negali būti išmatuoti?“; * „ar abortai yra moralu?“

Question 36

Šie klausimai netinkami moksliniam metodui, nes

Answer 36

jie neprieinami objektyviam stebėjimui.

Question 37

Teisingų klausimų kėlimas -

Answer 37

empiriniai klausimai.

Question 38

Tokie klausimai, kurie atsakomi objektyviai tiriant, vadinami

Answer 38

empiriniais klausimais.

Question 39

Kokie klausimai yra empiriniai?

Answer 39

Tokie klausimai, kurie atsakomi objektyviai tiriant.

Question 40

Empirinių klausimų pavyzdžiai:

Answer 40

* „ar kaltinamojo asmenybės charakteristikos veikia teisėjų sprendimą?“; * „ar skurdi aplinka ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu lemia žemą intelektą?“; * „ar baudimas efektyvi strategija vaiko socializacijai?“.

Question 41

Visi šie klausimai gali būti atsakyti

Answer 41

tinkamai suplanavus ir atlikus tyrimą.

Question 42

Visi kintamieji šiuose klausimuose gali būti

Answer 42

pervesti į išmatuojamas charakteristikas.

Question 43

Kai kurie klausimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti

Answer 43

empiriniai, bet iš tiesų jie suformuluoti tiek plačiai, kad norint juos atsakyti, reikia atlikti daug papildomos veiklos.

Question 44

Klausimas, ar vaikai užauginti atlaidžioje atmosferoje suaugę stokos savidisciplinos, kelia daug papildomų klausimų:

Answer 44

Ką reiškia „atlaidi disciplina“? Kaip ji gali būti išmatuota? Ką tiksliai reiškia „savidisciplinos stoka“, kaip galima apibrėžti, kad ji yra ar nėra? Tik atsakius šiuos klausimus ir apibrėžus sąvokas bei matavimo būdus, galima imtis originalaus klausimo.

Question 45

Kintamojo aprašymas operacijomis, kurias reikia atlikti, kad įvertintume kintamąjį, vadinamas

Answer 45

kintamojo operacionalizacija.

Question 46

Kas yra kintamojo operacionalizacija?

Answer 46

Kintamojo aprašymas operacijomis, kurias reikia atlikti, kad įvertintume kintamąjį.

Question 47

Tai leidžia

Answer 47

trauktus į tyrimą kintamuosius išmatuoti tiksliai.

Question 48

Operacionalizuoti „atlaidų auklėjimą“ galima

Answer 48

dažniu, kiek tėvai baudžia vaiką už netinkamą elgesį.

Question 49

„Savidisciplinos stoką“ galima operacionalizuoti tuo

Answer 49

kiek papeikimų žmogus gauna darbe dėl vėlavimo ar prastai atlikto darbo.

Question 50

Tada jau galima

Answer 50

atlikti tyrimą, kuriame tėvų atlaidus auklėjimo būdas siejamas su suaugusiojo savidisciplinos stoka hipotetiniu ryšiu.

Question 51

Svarbių klausimų kėlimas:

Answer 51

Mokslinio tyrimo yra verti tik svarbūs klausimai, nes tyrimas reikalauja mokslininko laiko, finansų ir institucijos resursų.

Question 52

Tyrimai paprastai reikalauja

Answer 52

žmonių arba gyvūnų populiacijos, kurios negali būti naudojamos bet kam.

Question 53

Klausimas greičiausiai yra svarbus, jei:

Answer 53

* jį atsakius paaiškės ryšys tarp tam tikrų kintamųjų ir elgesio. * atsakant į jį patvirtinama viena iš konkuruojančių hipotezių ar teorijų. Tokių klausimų atsakymas ir yra mokslinių tyrimų esmė. Atsakymai į šiuos klausimus leidžia tinkamai interpretuoti rezultatus. * jis leidžia išspręsti praktinę problemą (tai nereiškia, kad nesprendžiantis praktinės problemos klausimas yra automatiškai nesvarbus).

Question 54

Kokie yra klausimų tipai?

Answer 54

⚫ Aprašomojo pobūdžio klausimai ⚫ Paaiškinamojo pobūdžio klausimai

Question 55

Aprašomojo pobūdžio klausimai

Answer 55

Kas, koks? Analizuoja ir apibūdina būsenas, situacijas, procesus. Pvz., kokios psichologinės charakteristikos būdingos aukščiausio lygio organizacijų vadovams;

Question 56

Paaiškinamojo pobūdžio klausimai

Answer 56

Kaip ir kodėl? Sutelkia dėmesį į priežastis ir pasekmes. Pvz., kodėl personalo atrankose vertinamos aukščiausio lygio vadovų psichologinės charakteristikos? Kaip šios aukščiausio lygio vadovų psichologinės charakteristikos susijusios su organizacijos veiklos rezultatais?