Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

bus > bus > Flashcards

bus Flashcards

(112 cards)

Start Studying
1
Q

Valstybių integracija yra įprastinis tarpvalstybinių santykių atvejis, nenumatantis aukštesnės už valstybes valdžios lygmens iškilimo.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Bendras išorinis tarifas paprastai numatomas valstybių susitarimuose dėl laisvos prekybos.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Bendroji rinka yra aukštesnė ekonominės integracijos pakopa negu pinigų sąjunga.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Konstituciškai įtvirtintą valstybės valdžios įgaliojimų perdavimą aukštesnei valdžiai numato valstybių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo susitarimai.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Bendra valstybių prekybos politika įmanoma tiktai joms įsteigus pinigų sąjungą.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Viršvalstybiškumas yra aukštesnė politinės integracijos pakopa už tarpvyriausybiškumą.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Pagrindiniai politinės integracijos etapai yra: 1) laisvos prekybos erdvė, 2) muitų sąjunga. 3) bendroji rinka, 4) pinigų sąjunga, 5) ekonominė sąjunga.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Įprastiniai tarptautiniai santykiai skiriasi nuo tarptautinės integracijos tuo, kad kuriamos viršvalstybinės institucijos užsiima tik ekonomika, bet negauna galios spręsti karo ir taikos klausimų.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Tarptautinė integracija gali būti apibrėžiama ir kaip tam tikra tarpvalstybinių santykių būklė ir kaip nuolat vykstantis procesas.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Valstybių tarpusavio prekyba gali būti laisva arba suvaržyta muitų mokesčių arba kitokių apribojimų.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Paneuropos judėjimą, kuris kvietė kurti Europos valstybių federaciją, po Pirmojo pasaulinio karo inicijavo buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Coudenhove-Kalergi siūlymu Paneuropos federacijose tautų bendravimo kalba turėjo būti prancūzų kalba.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Coudenhove-Kalergi Jungtinei Karalystei Paneuropos federacijose vietos nematė.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo iš JAV ir Vakarų Europos sudaryta dvipolė tarptautinė sistema

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Pirminiame Europos vienijimosi etape JAV reikšmingai prisidėjo prie Europos modernizacijos ir demokratizacijos procesų.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) buvo pirmoji po karo Vakarų Europos valstybių saugumo ir gynybos organizacija. Po metų ją sustiprino penkių valstybių (Prancūzijos, JK ir Beneliukso šalių) sukurtas Briuselio paktas (Vakarų Sąjunga).

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (angl. Organisation for European Economic Cooperation - OEEC) buvo pirmoji muitų sąjunga Vakarų Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Europos Taryba buvo pirmoji tarptautinė organizacija, kuri savo struktūroje turėjo tarptautinę parlamentinę asamblėją.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Europos Taryba yra svarbiausioji Europos Sąjungos institucija.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Europos Tarybai šiandien priklauso 47 valstybės narės.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Vokietijos klausimo po Antrojo pasaulinio karo esmė buvo būdo, kaip atkurti ir išnaudoti Vokietijos ekonominį ir gynybinį potencialą ir tuo pat metu išvengti naujo Vokietijos įsigalėjimo ir naujo galios disbalanso Europoje.

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Vokietijos klausimo sprendimą Vakarų sąjungininkai įsivaizdavo skirtingai. Prancūzija siekė Vokietijos ekonominės galios atkūrimo visos Europos atkūrimo kontekste, o JAV ir Jungtine Karalystė planavo siekti kuo greitesnio Vokietijos suvienijimo.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo planą parengė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean Monnet (žanas Monė).

A

taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Europos anglių ir plieno bendriją įsteigė Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

A

ne

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
1954 metais Europos gynybos bendrijos steigimo planas žlugo, nes tam prieštaravo Sovietų Sąjunga
ne
26
JAV į šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) įstojo 1955 metais, žlugus Europos gynybos bendrijos planui.
ne
27
Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (Benelux) tapo Europos ekonominės bendrijos prototipu.
taip
28
1965 m. "Tuščios kėdės" krizė Europos Bendrijoje kilo dėl kategoriško Prancūzijos prezidento Charles de Gaulle nepritarimo Jungtinės Karalystės narystei bloke.
taip
29
1966 m. Liuksemburgo kompromisas sudarytas po "tuščios kėdės" krizės numatė stojimo derybų su Jungtine Karalyste atnaujinimą.
taip
30
Europos laisvos prekybos asociacija - EFTA - buvo įsteigta kaip Europos Ekonominės Bendrijos ir jai nepriklausančių valstybių ekonominio bendradarbiavimo organizacija.
taip
31
Prancūzija kol kas yra vienintelė valstybė, kuri buvo laikinai išstojusi iš Europos Bendrijos.
taip
32
Sprendimas dėl Europos Bendrijos nuosavų resursų sistemos įvedimo buvo priimtas 1969 m. Hagos viršūnių susitikime.
taip
33
"Gyvatės turnelyje" sistema numatė Europos Bendrijos šalių valiutų aukso standartą.
ne
34
Vokietijos vadinamosios Ostpolitik iniciatorius buvo VFR kancleris Willy Brandtas.
taip
35
1973 m. Jungtinė Karalystė į Europos Bendriją buvo priimta nekreipiant dėmesio į neigiamą Europos Komisijos nuomonę.
ne
36
1974 metais sukurtą Europos vadovų tarybą sudarė Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos kancleris.
ne
37
ECU - buvo pirmoji Europos Bendrijos valstybių bendra valiuta. Tik ji neturėjo grynųjų pinigų išraiškos.
taip
38
Europos Teisingumo Teismas sprendime dėl Cassis de Dijon bylos pakvietė valstybes nares laikytis abipusio prekių standartų pripažinimo principo.
taip
39
1981 m., nepaisant neigiamos Europos Komisijos nuomonės, į Europos Bendriją buvo priimta Graikija.
ne
40
Baltoji knyga Dėl vidaus rinkos užbaigimo identifikavo apie 300 teisinių priemonių, kurias reikėjo įgyvendinti, norint, kad vidaus rinka funkcionuotų efektyviau.
taip
41
Bendroji rinka apėmė muitų prekyboje tarp EEB ir trečiųjų šalių panaikinimą.
taip
42
Netarifinio prekybos ir kitų vidaus rinkos laisvių barjero pavyzdžiu gali būti skirtingose šalyse galiojantys skirtingi prekių ir gaminių saugos standartai.
taip
43
Jacques Delorso (žako Deloro) inicijuotos programos "Europa 1992" tikslas buvo pašalinti vidaus rinkai trukdančias netarifines kliūtis.
taip
44
Tarpvyriausybinė konferencija tai - specialus, laikinas ES valstybių oficialių atstovų susirinkimas, skirtas reformoms, susijusioms su steigimo sutarčių pakeitimais, parengti.
taip
45
Pagal Mastrichto sutartį trys Europos Sąjungos ramsčiai yra Europos pinigų sąjunga, bendroji užsienio ir saugumo politika, zengeno zona.
ne
46
Mastrichto sutartyje įtvirtinti konvergencijos kriterijai apibrėžia šalies kandidatės galimybes įstoti į Europos Sąjungą.
ne
47
Įsigaliojus Mastrichto sutarčiai Europos ekonominė bendrija buvo pervadinta į Europos Sąjungą.
taip
48
Europos ekonominė bendrija yra sudėtinė Europos Sąjungos dalis.
ne
49
Europos Sąjungos pilietybės sąvoka pirmą kartą įtvirtinta Mastrichto sutartyje.
taip
50
Norvegija yra vienintelė Europos valstybė, kuri du kartus sėkmingai baigė derybas dėl stojimo į Bendriją, tačiau taip ir netapo jos nare.
taip
51
Vadinamieji "Kopenhagos kriterijai" ES valstybių vadovų susitikimo metu patvirtinti naujų valstybių narių priėmimo principai.
taip
52
2004 m. į Europos Sąjungą įstojo dvylika Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
taip
53
Nauji pinigai - eurai - pirmiausia buvo įvesti Vokietijoje
ne
54
Sprendimus dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo referendumuose priėmė Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.
ne
55
Nauji ES pinigai - eurai - buvo įvesti 1993 metais, pilnai įgyvendinus vidaus rinkos užbaigimo programą "Europa '92".
ne
56
Lisabonos sutartis Europos Sąjungai suteikė juridinio asmens statusą.
ne
57
Europos simboliką (vėliavą, himną ir šūkį) įteisino Lisabonos sutartis.
taip
58
Vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusi valstybė yra Bulgarija
taip
59
Lisabonos sutartimi buvo įsteigtas Europos užsienio reikalų ministro postas.
taip
60
Lisabonos sutartimi į Europos Sąjungą buvo priimtos Ispanija ir Portugalija.
ne
61
Pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjunga tampa Europos Bendrijos teisių ir pareigų perėmėja.
taip
62
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo yra kilusi iš Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties, bet yra esmingai papildyta pagal Lisabonos sutarties nuostatas.
taip
63
Europos Taryba (ET) ir Europos Sąjunga (ES) drauge sudaro Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO).
ne
64
Visos Europos Tarybos valstybės-narės yra ir Europos Sąjungos valstybės-narės.
ne
65
ES piliečiai gali kelti savo reikalavimus ES politinei sistemai tiesiogiai arba per savo atstovus Europos Parlamente
taip
66
Kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Sąjungos Taryba.
taip
67
Stambiausi struktūriniai pagrindinių Europos Sąjungos institucijų administracinio aparato padaliniai vadinasi generaliniais direktoratais.
taip
68
Europos Komisija dirba vadovaudamasi kolektyvinės atsakomybės principu, nes Komisijos nariai neturi jokių individualių sprendimų priėmimo galių, išskyrus specialius atvejus.
taip
69
Europos Komisijos administraciniame aparate dirba apie 26 tūkstančiai darbuotojų.
taip
70
Komisijos kadencija trunka 4 metus
taip
71
Europos Komisiją sudaro Pirmininkas ir 20 komisarų.
taip
72
Europos Komisijos pirmininką išrenka Europos Komisijos nariai.
ne
73
Europos Komisija atstovauja ES bendriems interesams, siūlydama naujus teisės aktus Europos Parlamentui bei Europos Sąjungos Tarybai ir užtikrindama, kad valstybės narės tinkamai taikytų ES teisę.
taip
74
Europos Komisijos Tarybą sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
ne
75
Jeigu valstybė narė nesilaiko ES teisės, Europos Komisija turi galių imtis priemonių, kad pažeidimas būtų ištaisytas.
taip
76
Kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Parlamentas.
taip
77
Naujai paskirti Europos Komisijos nariai prisiekia Europos Parlamente.
taip
78
Siūlant Europos Komisijos pirmininką Europos Vadovų Taryba atsižvelgia ir į Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
taip
79
Kiekviena ES valstybė Europos Komisijai pirmininkauja paeiliui po pusmetį.
ne
80
Europos Parlamentas savo pavadinimą įgijo ne iš karto ir iš pradžių vadinosi Asamblėja.
taip
81
Pirmieji tiesioginiai rinkimai i Europos Parlamentą įvyko 1979 m.
taip
82
Eiliniai Europos Parlamento rinkimai vyks 2025 m.
taip
83
Europos Parlamentas susideda iš 27 nacionalinių delegacijų.
ne
84
Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja Europos politinių partijų susivienijimai
taip
85
Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre vyksta kartą per metus.
ne
86
Europos Parlamentas renkamas yra renkamas 5 metų kadencijai.
taip
87
Europos Parlamentas neturi visų teisėkūros teisių.
taip
88
Europos Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Europos Komisijai.
taip
89
Europos Parlamento sekretoriatas yra Liuksemburge
taip
90
Įprastinė teisėkūros procedūra reiškia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba lygiomis teisėmis dalyvauja teisės aktų priėmime.
taip
91
Didžiausia politinė frakcija Europos Parlamente yra "Europos konservatoriai ir reformistai".
ne
92
ES institucija, kurioje dirba daugiausiai tarnautojų yra Europos Parlamentas.
ne
93
Europos Sąjungos Taryba yra pagrindinė ES vykdomoji institucija.
taip
94
Europos Sąjungos Taryba yra vienintelė Europos teisės aktus leidžianti ES institucija.
ne
95
Europos Sąjungos Taryba yra vienintelė įstatymus leidžianti ES institucija
ne
96
Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma sprendžia dėl Europos Komisijos pirmininko kandidatūros
taip
97
Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos funkcija - ES įstatymų priėmimas.
ne
98
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato tris pagrindinius būdus, kaip Europos Sąjungos Taryba gali priimti sprendimus: vienbalsiai, kvalifikuota dauguma ir absoliučia dauguma.
taip
99
Europos Sąjungos Taryba yra viena institucija, tačiau priklausomai nuo svarstomos temos posėdžiauja dešimties skirtingų sudėčių.
taip
100
Europos Sąjungos Tarybai talkina du Koreperai. Koreper II yra svarbesnis.
ne
101
Europos Sąjungos Tarybą sudaro įgaliotieji valstybių narių ministrai.
taip
102
Išorės santykių tarybai pirmininkauja Sąjungos užsienio reikalų Vyr. įgaliotinis.
taip
103
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas renkamas kvalifikuota dauguma dviejų su puse metų laikotarpiui.
taip
104
Europos vadovų taryba atstovauja visos ES interesams, siūlydama naujus teisės aktus Europos Parlamentui bei Europos Sąjungos Tarybai ir užtikrindama, kad valstybės narės tinkamai taikytų ES teisę.
ne
105
Ekofinas - tai viena iš Europos Sąjungos Tarybos sudėčių, kuria sudaro aplinkos apsaugos ministrai
ne
106
Terminas "Europos vadovų taryba" į anglų kalbą verčiamas "European Summit Council
ne
107
Koreperas yra specifinė Europos Sąjungos Tarybos sudėtis, kurią sudaro Europos Komisijos nariai.
ne
108
Kiekviena ES valstybė paeiliui pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai 18 mėnesių
taip
109
Pagal Lisabonos sutartį Bendrųjų reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos vyr. įgaliotinis
taip
110
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos institucija
ne
111
Europos Sąjungos Taryboje taikoma kvalifikuotos balsų daugumos procedūra numato, kad sprendimas gali būti priimtas tik tuomet, kai jam pritaria 50.1% Tarybos narių atstovaujančių ne mažiau 50.1 % Sąjungos gyventojų
ne
112
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato kad ES Taryba gali priimti sprendimus arba vienbalsiai, arba kvalifikuota dauguma.
taip

bus (2 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions