Egzas Flashcards
(38 cards)
Teisės pažeidimas
Teisei priešinga, kalta asmenų ar organizacijų veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms piliečių teisėms ir teisiniai tvarkai.
Bendrieji teisės pažeidimo požymiai
1- teisės pažeidimo subjektas gali būti tik žmogus, nes tai yra sąmoninga veika
2- teisė gali būti pažeista veikimu ar neveikimu
3- teisės pažeidimas yra neteisėta ir priešinga teisei veika
4- pavojinga visuomenei veika, nes ji kenkia asmenų, organizacijų ar valstybės apskritai interesams
Teisės pažeidimo rūšys
• pagal pavojingumą visuomenei:
-Nusikaltimas- pavojinga visuomenei veika, kuri yra aprašyta baudžiamajame įstatyme ir kuria kesinamasi į itin svarbias teisės saugomas vertybes.
-Nusižengimas- mažiau pabojinga visuomenei veika, neužtraukianti baudžiamosios atsakomybės.
(Visiems teisės pažeidimams numatytos administracinės, civilinės, turtinės, drausminės sankcijos)
•pagal pobūdį:
-materialus- toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms.
-formalus- toks, kuris pažeidžia pačią teisinę tvarką- sukeliama ne pati žala, o tik gresmė, kad žala atsiras.
Teisės pažeidimo sudėtis
Sąmoninga veika, kuria tikru mastu pasireiškia valios laisvė. Teisės pažeidimo sudėtimi galima laikyti tik tokią žmogaus veiką, kai asmuo, siekdamas tikslo kontroliuoja savo elgesį, juo išreiškia savo valią.
Teisės norma
Žmonių tarpusavio santykių standartą nustatanti, benrojo bei viešojo pobūdžio, visuotinai privalomo pobūdžio taisyklė, veikianti kitų teisės normų sistemoje.
(Tiesioginio poveikio žmonių elgesiui priemonė, kuria siekiama paveikti asmenį pasielgti vienu ar kitu būdu)
Tikslas- daryti įtaką žmonių elgesiui, nustatyti jų elgesio modeli, šabloną.
Teisės normos požymiai
Požymiai skirstomi į formaliuosius ir turininguosius. Tačiau nėra būtina jų išskirti, nes kai kurie iš požymių yra ir formulieji ir turiningieji.
Formalieji- nusako tam tikrą elgseną apibrėžiančią taisyklę: norminamasis pobūdis, apibrėžtumas, sistemingumas, visuotinis privalomumas.
Turiningieji- atsako į klausimą, kada socialinę normą galime pavadinti teisės norma; išreiškia vertybinius tikslus.
• Visuomeninis reiškinys
• Elgesio standartai (modeliai)- nusako žmogaus elgesį
• Visuotinai privalomos
• Egzistuoja sistemoje- veikimas ne po vieną, o sistemoje
• Bendrojo pobūdžio standartai- teisė nėra asmeninis ar grupinis, o bendras visos visuomenės (bendruomenės) reiškinys
• Viešojo pobūdžio standartai.
Teisinis norminis aktas
Tautos, viešųjų institucijų bei pareigūnų teisėkūros keliu, priimtas privalomas, bendro pobūdžio aktas, veikiantis hierarchinėje sistemoje, kuriuo nustatomi, pakeičiami ar pripažįstami netekusiais galios teisės principai bei normos.
Teisės norminio akto požymiai
• Priimami aukščiausios atstovaujamosios valdžios (Seimo) arba tauto referendumu
• Pasižymi aukščiausia juridine galia
• Reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, susijusius su pagrindinių žmogaus teisių apsauga
• Formuluoja pradines, pamatines teisės normas
• Priimami pagal specialias procedūras
• Viešojo pobūdžio
• Rašytinio pobūdžio
Teisės norminio akto klasifikacija pagal juridinę galią
- Konstitucija
- ES teisės norminiai aktai, taip pat tarptautinės sutartys
- Konstituciniai įstatymai
- Įstatymai
- Poįstatyminiai teisės aktai
Socialinė norma
Elgesio taisyklė, kuri reguliuoja žmonių tarpusavio santykius ir kurios privalomumas užtikrinamas visuomeninio poreikio priemonemis.
Socialinės normos klasifikacija
Atsižvelgiant į tai, kad nustato socialinę normą ir kuo garantuoja jos vykdymą, socialinės normos yra suskirstomos į moralės normas, papročius, visuomeninių organizacijų, arba korporatyvinės, normos, teisės normas.
• Pagal reguliuojamus visuomenės dalykus
• Pagal susiformavimo pobūdį
• Pagal pavidalus (nerašytinės/rašytinės)
• Pagal įgyvendinimo mechanizmą
Teisės ir moralės normų santykis
Sutampantys požymiai:
• Yra socialinio žmonių elgesio reguliatoriai
• Dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą.
Nesutampantys požymiai:
• Moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tik kai visuomenės narių dauguma įsisąmonina jų reikšmingumą ir ima pagal jas norminti kasdienį savo elgesį.
Teisės normas paprastai leidžia valstybė ir todėl jos iš karto pasidaro visiems privalomos.
• Teisės normos reguliuoja svarbiausius žmonių santykius.
Moralės normos gali reguliuoti ir tokius santykius, kurie nepatenka į teisinio reguliavimo lauką.
• Teisės normos yra griežčiau apibrėžtos, suformuluotos, išvardijami teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindai.
Moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga.
• Moralės normos paprastai “gyvena” žmonių sąmonėje. Jos nefiksuotos specialiuose valstybės aktuose. Jos neturi griežtos sistemos, neskirstomos į šakas, institutus. Jos yra visuotiniai neprivalomos.
Tačiau, teisės normos- atvirkščiai.
• Teisės normų vykdymas užtikrinamas abipuse nauda ir valstybės prievarta, moralės normų- pačių piliečių vidiniu įsitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poveikio priemonėmis.
• Lygybės gali reikalauti tik teisė, bet ne moralė, ne draugystė. Moralė apima ir kilnumą, gailestingumą, nes ji gali atleisti asmenį nuo būtinybės elgtis pagal teisinių ir pareigų pusiausvyrą. Teisė negali šito daryti.
Teisės forma
Išorinė teisės principų ir normų išraiškos forma, kuri padeda atskleisti teisę (principus ir normas).
Teisės formos rūšys
- Konstitucija
- Teisės principia
- Tarptautinės teisės ir ES teisės aktai
- Nacionalinė statutinė teisė
- Norminės sutartys
- Teisinis paprotys
- Teismų praktika
- Teisės doktrina (mokslas)
Teisiniai santykiai
Tai teisinio reguliavimo ir juridinių faktų pagrindu atsirandantys visuomeniniai santykiai, kūrių dalyviai turi valstybės garantuotas teises ir pareigas.
Teisinių santykių požymiai
• Visuomeninis pobūdis
• Faktinis pobūdis
• Jų dalyviai turi tarpusavio teises ir pareigas
• Būtini atsiradimo pagrindai
• Susiklosto dėl tam tikrų objektyvių gėrių
Teisinių santykių struktūra
• Subjektai (teisinio santykio dalyviai; negali būti gyvūnas ar daiktas)
• Objektai (įvairūs: visuomeninio pobūdžio vertybės, oficialūs dokumentai, daiktai, turtas, informacija ir kita)
• Turinys (teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos)
Teisinių santykių atsiradimo pagrindai
Principų ir normų būvimas, faktinės aplinkybės ir teisinis subjektiškumas.
Socialinis reguliavimas
suprantamas kaip socialinę arba visuomeninę tvarką nustatantis, įtvirtinantis procesas.
Socialinio reguliavimo priežastis
Socialinė tvarka priklauso nuo daug faktorių, veiksnių, tačiau galima būtų išskirti dvi pagrindines šių veiksnių grupes:
1. Tai veiksniai, kurie nepriklauso nuo visuomenės ar jos atskirų grupių valios. Jie daro didžiulę įtaką visuomensės tvarkai: tokių suiručių metu gali padidėti nusikaltimų skaičius ir pan.
2. Vis dėlto socialinei tvarkai palaikyti dar didesnę įtaką turi pati visuomenė, t. y. pati socialinė tvarka priklauso nuo visuomenės. Tarp visuomenės narių yra nusistovėjusios tam tikros taisyklės - socialinės arba visuomeninės normos. Taigi antrasis ir, galima sakyti, pagrindinis veiksnys, lemiantis ir užtikrinantis visuomeninę tvarką - tai socialinės normos.
Teisinis reguliavimas
teise, išreikšta įvairiose teisinio poveikio žmonių elgesiui priemonėse, daromas poveikis žmonių elgesiui (socialiniams santykiams).
Teisinio reguliavimo požymiai
Sistemingumas, Dinamiškumas, Sudėtingumas, Subjektyvumas, Realumas.
Teisinio reguliavimo metodai
teisės normų ir teisės principų klasifikavimo vienas iš pagrindų.
◼ teisinio poveikio žmonių santykiams būdas!
Dispozityvus teisinio reguliavimo metodas - visa, kas nėra uždrausta, yra leidžiama, elgesys visada yra teisėtas, kol nėra pažeisti įstatymo numatyti draudimai ir kiti privalomi (imperatyvūs) reikalavimai.
Imperatyvus teisinio reguliavimo metodas- visa, ko nenumato teisės normos, yra draudžiama. užtikrina asmenų lygybės principo įgyvendinimą; užtikrinti valdžių padalijimo principą siekiant išvengti piktnaudžiavimo valdžia.
Teisinio reguliavimo būdai
leidimas, įgaliojimas, įpareigojimas, draudimas, įtvirtinimas.
