es Flashcards
(112 cards)
1
Q
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato kad ES Taryba gali priimti sprendimus arba vienbalsiai, arba kvalifikuota dauguma.
A
taip
2
Q
Europos Sąjungos Taryboje taikoma kvalifikuotos balsų daugumos procedūra numato, kad sprendimas gali būti priimtas tik tuomet, kai jam pritaria 50.1% Tarybos narių atstovaujančių ne mažiau 50.1 % Sąjungos gyventojų.
A
ne
3
Q
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos institucija
A
ne
4
Q
Pagal Lisabonos sutartį Bendrųjų reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos vyr. įgaliotinis.
A
taip
5
Q
Kiekviena ES valstybė paeiliui pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai 18 mėnesių
A
taip
6
Q
Koreperas yra specifinė Europos Sąjungos Tarybos sudėtis, kurią sudaro Europos Komisijos nariai.
A
ne
7
Q
Terminas “Europos vadovų taryba” į anglų kalbą verčiamas “European Summit Council”
A
ne
8
Q
Ekofinas - tai viena iš Europos Sąjungos Tarybos sudėčių, kuria sudaro aplinkos apsaugos ministrai
A
ne
9
Q
Europos vadovų taryba atstovauja visos ES interesams, siūlydama naujus teisės aktus Europos Parlamentui bei Europos Sąjungos Tarybai ir užtikrindama, kad valstybės narės tinkamai taikytų ES teisę.
A
ne
10
Q
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas renkamas kvalifikuota dauguma dviejų su puse metų laikotarpiui.
A
taip
11
Q
Išorės santykių tarybai pirmininkauja Sąjungos užsienio reikalų Vyr. įgaliotinis.
A
taip
12
Q
Europos Sąjungos Tarybą sudaro įgaliotieji valstybių narių ministrai.
A
taip
13
Q
Europos Sąjungos Tarybai talkina du Koreperai. Koreper II yra svarbesnis.
A
ne
14
Q
Europos Sąjungos Taryba yra viena institucija, tačiau priklausomai nuo svarstomos temos posėdžiauja dešimties skirtingų sudėčių.
A
taip
15
Q
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato tris pagrindinius būdus, kaip Europos Sąjungos Taryba gali priimti sprendimus: vienbalsiai, kvalifikuota dauguma ir absoliučia dauguma.
A
taip
16
Q
Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos funkcija - ES įstatymų priėmimas.
A
ne
17
Q
Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma sprendžia dėl Europos Komisijos pirmininko kandidatūros.
A
taip
18
Q
Europos Sąjungos Taryba yra vienintelė įstatymus leidžianti ES institucija
A
ne
19
Q
Europos Sąjungos Taryba yra vienintelė Europos teisės aktus leidžianti ES institucija
A
ne
20
Q
Europos Sąjungos Taryba yra pagrindinė ES vykdomoji institucija.
A
taip
21
Q
ES institucija, kurioje dirba daugiausiai tarnautojų yra Europos Parlamentas
A
ne
22
Q
Didžiausia politinė frakcija Europos Parlamente yra “Europos konservatoriai ir reformistai”.
A
ne
23
Q
Įprastinė teisėkūros procedūra reiškia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba lygiomis teisėmis dalyvauja teisės aktų priėmime
A
taip
24
Q
Europos Parlamento sekretoriatas yra Liuksemburge
A
taip
25
Europos Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Europos Komisijai.
taip
26
Europos Parlamentas neturi visų teisėkūros teisių
taip
27
Europos Parlamentas renkamas yra renkamas 5 metų kadencijai.
taip
28
Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre vyksta kartą per metus.
ne
29
Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja Europos politinių partijų susivienijimai
taip
30
Europos Parlamentas susideda iš 27 nacionalinių delegacijų.
ne
31
Eiliniai Europos Parlamento rinkimai vyks 2025 m.
taip
32
Pirmieji tiesioginiai rinkimai i Europos Parlamentą įvyko 1979 m.
taip
33
Europos Parlamentas savo pavadinimą įgijo ne iš karto ir iš pradžių vadinosi Asamblėja.
taip
34
Kiekviena ES valstybė Europos Komisijai pirmininkauja paeiliui po pusmetį.
ne
35
Siūlant Europos Komisijos pirmininką Europos Vadovų Taryba atsižvelgia ir į Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
taip
36
Naujai paskirti Europos Komisijos nariai prisiekia Europos Parlamente.
taip
37
Kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Parlamentas.
taip
38
Jeigu valstybė narė nesilaiko ES teisės, Europos Komisija turi galių imtis priemonių, kad pažeidimas būtų ištaisytas.
taip
39
Europos Komisijos Tarybą sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
ne
40
Europos Komisija atstovauja ES bendriems interesams, siūlydama naujus teisės aktus Europos Parlamentui bei Europos Sąjungos Tarybai ir užtikrindama, kad valstybės narės tinkamai taikytų ES teisę.
taip
41
Europos Komisijos pirmininką išrenka Europos Komisijos nariai.
ne
42
Europos Komisiją sudaro Pirmininkas ir 20 komisarų.
taip
43
Komisijos kadencija trunka 4 metus
taip
44
Komisijos kadencija trunka 4 metus
taip
45
Europos Komisija dirba vadovaudamasi kolektyvinės atsakomybės principu, nes Komisijos nariai neturi jokių individualių sprendimų priėmimo galių, išskyrus specialius atvejus.
taip
46
Stambiausi struktūriniai pagrindinių Europos Sąjungos institucijų administracinio aparato padaliniai vadinasi generaliniais direktoratais.
taip
47
Kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Sąjungos Taryba.
taip
48
ES piliečiai gali kelti savo reikalavimus ES politinei sistemai tiesiogiai arba per savo atstovus Europos Parlamente
taip
49
Visos Europos Tarybos valstybės-narės yra ir Europos Sąjungos valstybės-narės.
ne
50
Europos Taryba (ET) ir Europos Sąjunga (ES) drauge sudaro Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO).
ne
51
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo yra kilusi iš Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties, bet yra esmingai papildyta pagal Lisabonos sutarties nuostatas.
taip
52
Pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjunga tampa Europos Bendrijos teisių ir pareigų perėmėja.
taip
53
Lisabonos sutartimi į Europos Sąjungą buvo priimtos Ispanija ir Portugalija.
ne
54
Lisabonos sutartimi į Europos Sąjungą buvo priimtos Ispanija ir Portugalija.
taip
55
Vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusi valstybė yra Bulgarija
taip
56
Europos simboliką (vėliavą, himną ir šūkį) įteisino Lisabonos sutartis.
taip
57
Lisabonos sutartis Europos Sąjungai suteikė juridinio asmens statusą.
ne
58
Nauji ES pinigai - eurai - buvo įvesti 1993 metais, pilnai įgyvendinus vidaus rinkos užbaigimo programą "Europa '92".
ne
59
Nauji ES pinigai - eurai - buvo įvesti 1993 metais, pilnai įgyvendinus vidaus rinkos užbaigimo programą "Europa '92".
ne
60
Nauji pinigai - eurai - pirmiausia buvo įvesti Vokietijoje.
ne
61
2004 m. į Europos Sąjungą įstojo dvylika Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
taip
62
Vadinamieji "Kopenhagos kriterijai" ES valstybių vadovų susitikimo metu patvirtinti naujų valstybių narių priėmimo principai.
taip
63
Norvegija yra vienintelė Europos valstybė, kuri du kartus sėkmingai baigė derybas dėl stojimo į Bendriją, tačiau taip ir netapo jos nare.
taip
64
Europos Sąjungos pilietybės sąvoka pirmą kartą įtvirtinta Mastrichto sutartyje.
taip
65
Europos ekonominė bendrija yra sudėtinė Europos Sąjungos dalis.
ne
66
Įsigaliojus Mastrichto sutarčiai Europos ekonominė bendrija buvo pervadinta į Europos Sąjungą.
taip
67
Mastrichto sutartyje įtvirtinti konvergencijos kriterijai apibrėžia šalies kandidatės galimybes įstoti į Europos Sąjungą.
ne
68
Pagal Mastrichto sutartį trys Europos Sąjungos ramsčiai yra Europos pinigų sąjunga, bendroji užsienio ir saugumo politika, zengeno zona.
ne
69
Tarpvyriausybinė konferencija tai - specialus, laikinas ES valstybių oficialių atstovų susirinkimas, skirtas reformoms, susijusioms su steigimo sutarčių pakeitimais, parengti.
taip
70
Tarpvyriausybinė konferencija tai - specialus, laikinas ES valstybių oficialių atstovų susirinkimas, skirtas reformoms, susijusioms su steigimo sutarčių pakeitimais, parengti.
taip
71
Netarifinio prekybos ir kitų vidaus rinkos laisvių barjero pavyzdžiu gali būti skirtingose šalyse galiojantys skirtingi prekių ir gaminių saugos standartai.
taip
72
Bendroji rinka apėmė muitų prekyboje tarp EEB ir trečiųjų šalių panaikinimą.
taip
73
Baltoji knyga Dėl vidaus rinkos užbaigimo identifikavo apie 300 teisinių priemonių, kurias reikėjo įgyvendinti, norint, kad vidaus rinka funkcionuotų efektyviau.
taip
74
1981 m., nepaisant neigiamos Europos Komisijos nuomonės, į Europos Bendriją buvo priimta Graikija.
ne
75
Europos Teisingumo Teismas sprendime dėl Cassis de Dijon bylos pakvietė valstybes nares laikytis abipusio prekių standartų pripažinimo principo.
taip
76
Europos Teisingumo Teismas sprendime dėl Cassis de Dijon bylos pakvietė valstybes nares laikytis abipusio prekių standartų pripažinimo principo.
taip
77
1974 metais sukurtą Europos vadovų tarybą sudarė Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos kancleris.
ne
78
1973 m. Jungtinė Karalystė į Europos Bendriją buvo priimta nekreipiant dėmesio į neigiamą Europos Komisijos nuomonę.
ne
79
1973 m. Jungtinė Karalystė į Europos Bendriją buvo priimta nekreipiant dėmesio į neigiamą Europos Komisijos nuomonę.
taip
80
"Gyvatės turnelyje" sistema numatė Europos Bendrijos šalių valiutų aukso standartą.
ne
81
Sprendimas dėl Europos Bendrijos nuosavų resursų sistemos įvedimo buvo priimtas 1969 m. Hagos viršūnių susitikime.
taip
82
Prancūzija kol kas yra vienintelė valstybė, kuri buvo laikinai išstojusi iš Europos Bendrijos.
taip
83
Europos laisvos prekybos asociacija - EFTA - buvo įsteigta kaip Europos Ekonominės Bendrijos ir jai nepriklausančių valstybių ekonominio bendradarbiavimo organizacija.
taip
84
1966 m. Liuksemburgo kompromisas sudarytas po "tuščios kėdės" krizės numatė stojimo derybų su Jungtine Karalyste atnaujinimą.
taip
85
1965 m. "Tuščios kėdės" krizė Europos Bendrijoje kilo dėl kategoriško Prancūzijos prezidento Charles de Gaulle nepritarimo Jungtinės Karalystės narystei bloke.
taip
86
Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (Benelux) tapo Europos ekonominės bendrijos prototipu.
taip
87
Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (Benelux) tapo Europos ekonominės bendrijos prototipu.
ne
88
1954 metais Europos gynybos bendrijos steigimo planas žlugo, nes tam prieštaravo Sovietų Sąjunga
ne
89
Europos anglių ir plieno bendriją įsteigė Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
ne
90
Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo planą parengė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean Monnet (žanas Monė).
taip
91
Vokietijos klausimo sprendimą Vakarų sąjungininkai įsivaizdavo skirtingai. Prancūzija siekė Vokietijos ekonominės galios atkūrimo visos Europos atkūrimo kontekste, o JAV ir Jungtine Karalystė planavo siekti kuo greitesnio Vokietijos suvienijimo.
ne
92
Vokietijos klausimo po Antrojo pasaulinio karo esmė buvo būdo, kaip atkurti ir išnaudoti Vokietijos ekonominį ir gynybinį potencialą ir tuo pat metu išvengti naujo Vokietijos įsigalėjimo ir naujo galios disbalanso Europoje.
taip
93
Europos Tarybai šiandien priklauso 47 valstybės narės.
taip
94
Europos Taryba yra svarbiausioji Europos Sąjungos institucija.
ne
95
Europos Taryba yra svarbiausioji Europos Sąjungos institucija.
ne
96
Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (angl. Organisation for European Economic Cooperation - OEEC) buvo pirmoji muitų sąjunga Vakarų Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
ne
97
šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) buvo pirmoji po karo Vakarų Europos valstybių saugumo ir gynybos organizacija. Po metų ją sustiprino penkių valstybių (Prancūzijos, JK ir Beneliukso šalių) sukurtas Briuselio paktas (Vakarų Sąjunga).
ne
98
Pirminiame Europos vienijimosi etape JAV reikšmingai prisidėjo prie Europos modernizacijos ir demokratizacijos procesų.
taip
99
Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo iš JAV ir Vakarų Europos sudaryta dvipolė tarptautinė sistema
taip
100
Coudenhove-Kalergi Jungtinei Karalystei Paneuropos federacijose vietos nematė.
taip
101
Coudenhove-Kalergi siūlymu Paneuropos federacijose tautų bendravimo kalba turėjo būti prancūzų kalba.
ne
102
Paneuropos judėjimą, kuris kvietė kurti Europos valstybių federaciją, po Pirmojo pasaulinio karo inicijavo buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis.
ne
103
Valstybių tarpusavio prekyba gali būti laisva arba suvaržyta muitų mokesčių arba kitokių apribojimų.
taip
104
Tarptautinė integracija gali būti apibrėžiama ir kaip tam tikra tarpvalstybinių santykių būklė ir kaip nuolat vykstantis procesas.
taip
105
Įprastiniai tarptautiniai santykiai skiriasi nuo tarptautinės integracijos tuo, kad kuriamos viršvalstybinės institucijos užsiima tik ekonomika, bet negauna galios spręsti karo ir taikos klausimų.
taip
106
Pagrindiniai politinės integracijos etapai yra: 1) laisvos prekybos erdvė, 2) muitų sąjunga. 3) bendroji rinka, 4) pinigų sąjunga, 5) ekonominė sąjunga.
taip
107
Pagrindiniai politinės integracijos etapai yra: 1) laisvos prekybos erdvė, 2) muitų sąjunga. 3) bendroji rinka, 4) pinigų sąjunga, 5) ekonominė sąjunga.
taip
108
Bendra valstybių prekybos politika įmanoma tiktai joms įsteigus pinigų sąjungą.
ne
109
Konstituciškai įtvirtintą valstybės valdžios įgaliojimų perdavimą aukštesnei valdžiai numato valstybių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo susitarimai.
taip
110
Bendroji rinka yra aukštesnė ekonominės integracijos pakopa negu pinigų sąjunga.
taip
111
Bendras išorinis tarifas paprastai numatomas valstybių susitarimuose dėl laisvos prekybos.
taip
112
Valstybių integracija yra įprastinis tarpvalstybinių santykių atvejis, nenumatantis aukštesnės už valstybes valdžios lygmens iškilimo.
ne
