Garai Ir Skysčiai

Question 1

Sotieji garai- kas tai?

Answer 1

Garai, esantys dinaminėje pusiausvyroje su skysčiu

Question 2

Sotieji garai vyksta tik?

Answer 2

Uždaroje sistemoje

Question 3

Sočiūjų garų slėgio priklausomybė nuo temperatūros (idealiųjų dujų lygtis)

Answer 3

P0=nkT

Question 4

Kaip kinta sočiųjų garų slėgis kylant temperatūrai?

Answer 4

Slėgis didėja sparčiau nei idealiųjų dujų

Question 5

Garuojant…

Answer 5

Tankis ir slėgis didėja

Question 6

Kas yra dinaminė pusiausvyra?

Answer 6

Kai išgaruoja tiek pat dalelių kiek ir grįžta į vandenį

Question 7

Paaiškinti pavaizduotą izotermą

Answer 7

AB dalyje dujos, dalelės pakankamai retos, neveikia artiveikos jėgos
BC dalyje, pakankamai sumažinus tūri, slėgis pradeda sparčiau didėti (ant sienelių atsiranda rasos lašai)
Nuo C dalies, tampa sotieji garai, prasideda konsentracija, slėgis nesikeičia nors ir mažinamas
E tampa skystis, nespūdus, nedidelis tūrio pakitimas išaukia žymų slėgio didėjimą

Question 8

Virimas

Answer 8

Vyksmas, kai skystis garuoja ne tik iš išorės, bet ir vidaus

Question 9

Paaiškinti virimą

Answer 9

Skystis sudarytas iš ištirpusių dujų, kaitinamas skystis garuoja į burbuliukų vidų, tūris ima didėti, kartu didėja ir Archimedo jėga, kelianti juos aukštyn. Kylantys burbuliukai patrnks į viršutinius, dar neįšilusius skysčio sluoksnius, čia jie pradeda mažėti ir galiausiai pranyksta
Skėgis mažėja staiga, todel burbuliukai sukelia virimo garsą

Question 10

Paaiškinti skysčio virimo temperatūrą

Answer 10

Skystis pradeda virti tokioje temperatūroje, kurioje jo sočiųjų garų slėgis burbuliukuose yra ne mažesnis už išorinį slėgį

Question 11

Energijos virsmas kylant temperatūrai

Answer 11

Didinant temperatūrą, didėja molekulės kinetinė energija, o kad skysčiai virstų dujomis, Ek>Ep ir atvirkščiai

Question 12

Kaip dujas paversti skysčiu?

Answer 12

Reikia pirma jas atšaldyti žemiau kritinės temperatūros, o tada suslėgti

Question 13

Kada galima dujas paversti skysčiu?

Answer 13

Esant žemesnei temperatūrai už kritinę

Question 14

Oro drėgnis?

Answer 14

Vandens garų kiekis ore

Question 15

Absoliutusis oro drėgnis

Answer 15

Ore esančių dalelių tankis

Question 16

Dalinis slėgis

Answer 16

Vandens garų slėgis, kai nepaisoma visų kitų dujų

Question 17

Santykinis oro drėgnis rodo

Answer 17

Kiek artimi yra tam tikros temperatūros vandens garai sotiesiams

Question 18

Santykinio oro drėgnio formule

Answer 18

ф=p/ po • 100% (dalinis is garu slegio)

Question 19

Kai santykinis drėgnis mažas ir atvirkščiai…

Answer 19

Kai mažas, garavimas vyksta intensyviai, kai didelis- lėtai

Question 20

Rasos taškas ir kada iškrenta rasa, susidaro rūkas?

Answer 20

Temperatūra tr, kurioje vandens garai virsta sočiaisiais.

Orą atvesinus iki rasos taško, garai pradeda kondensuotis, atsiranda rūkas, iškrenta rasa.

Question 21

Psichometras

Answer 21

Jį sudaro sausas ir drėkinamas temometrai.
Kuo sausesnis oras tuo didesnis termomemtrų skirtumas, kuo drėgnesnis, mažesnis skirtumas.
Kai temperatūra vienoda, santykinis oro drėgnis lygus 100% vanduo negaruoja

Question 22

Higrometras

Answer 22

Tikslesnis nei psichometras. Jo veikimas pagrįstas žmogaus plauko, nuo kurio pašalinti riebalai savybe ilgėti didėjant sant. Oro drėgniui

Question 23

Drėkinimas

Answer 23

Skysčio laisvojo paviršiaus išlinkimas prie kietojo kūno paviršiaus

Question 24

Drėkinimas apibūdinamas dviems dydžiais

Answer 24

Meniskas - lenktas skysčiaus paviršius.

Sąlyčio kampas - kampas tarp kietojo kūno paviršiaus ir skysčio paviršiaus liestinės

Question 25

Kai skystis drėkina kietąjį kūną

Answer 25

Sąlyčio kampas yra smailusis. Skystis tarsi prilimpa prie indo sienelių, pakyla aukščiau. Užpiltas ant kietojo kūno pasklinda

Question 26

Kai skystis nedrėkina kūno

Answer 26

Kampas yra bukasis. Skystis tarsi atšoka nuo indo sienelių, nusileidžia žemiau. Užpiltas ant kietojo kūno paviršiaus, sudaro lašelius

Question 27

Kai skystis visiškai drėkina kūną

Answer 27

Sąlyčio kampas=0, niekada nesudaro lašų

Question 28

Kai skystis visiškai nedrėkina kūno

Answer 28

Sąlyčio kampas=180, skysčio lašelisi įgyja rutuliuko formą

Question 29

papildomas slėgis

Answer 29

Nedrėkinančių arba drėkinančių skysčių kreiva menisko forma turi įtakos paviršiaus slėgiui, atsiranda papildomas slėgis Delta p= 2sigma/R

Question 30

Kai skystis yra drėkinantis

Answer 30

Atsojamoji jėga nukreipta į išorę. Ji sumažina skysčiaus paviršio slėgį, todel skystis vamzdelyje pakyla

Question 31

Kai skytis yra nedrėkinantis

Answer 31

Atstojamoji jėga nukreipta į skysčio vidų. Ji padidna skysčiaus slėgį, priversdama skystį nusileisti žemyn

Question 32

Kapiliarai

Answer 32

Vamzdeliai, kurių vidinis skersmuo yra labai mažas

Question 33

Kapiliariniai reiškiniai

Answer 33

Skysčio pakilimas arba nusileidimas kapiliaruose

Question 34

Drėkinančio skysčio pakilimo aukštis

Answer 34

Kuo siauresnis kapiliaras, tuos aukščiau juo pakyla, arba žemiau nusileidžia skystis h=2sigma/qgr