GIEDRĖ (3 DALIS APIE TV ŽANRUS)

Question 1

Televizijos mikrožanrai

Answer 1

• Dažniausiai įvardijami mikrožanrai – kino ir televizijos filmai, dokumentika, animacija, pramoga, žaidimai, žurnalai, pokalbių laidos, patarimai, sportas, informacija.
• Laidos skirstomos pagal adresatą: vaikams, jaunimui, vyresnei auditorijai ir kt.

Question 2

TV Formavosi mišri žanrų sistema:

Answer 2

• Paprasta aktualija (tiesioginė transliacija)
• Kompleksinė aktualija (simultaniško sudėtingo montažo tiesioginė transliacija)
• Filmuota aktualija reportažas, interpretuota aktualija (komentuojamos iliustruotos naujienos)
• Spektaklio transliacija (muzika, teatras)
• Specialiosios transliacijos (televizijos teatras, kinas)

Question 3

Apie televizijos istoriją (kas buvo būdinga pirmaisiais tiesioginės transliacijos dešimtmečiais ir kaip kito viskas)

Answer 3

Pirmaisiais tiesioginės transliacijos televizijos dešimtmečiais buvo populiarios intymumo, kameriškumo idėjos.
Kadangi vaidybiniai televizijos žanrai negalėjo prilygti klasikiniam teatrui ir kinematografui, buvo ieškoma kitų raiškos būdų.
Taigi, televizijos dramaturgija buvo kildinama ne iš teatro, i iš publicistikos, manyta, kad vaidybiniai televizijos žanrai turi tikroviškai atspindėti gyvenimą.
Buvo populiarus žanras - vaidybinis dokumentinis gyvenimo teatras. Bene ryškiausiai tikrovės ir išmonės ryšys buvo mezgamas šeimos kronikose (Lietuvoje - serialas “Petraičių šeimoje”).

Question 4

Pagrindinės TV raiškos ypatybės - dokumentalumas ir išmonė

Answer 4

Išmonės ir dokumentinių žanrų sąveika lėmė kūrėjo fantazija ir technologinės galimybės, technologijos tapo ne tik kūrybos instrumentu, bet ir kūrybos formą lemiančiu veiksniu.

Kinematografo priemonės suteikė televizijos kūriniams kompozicijos, montažo kultūros, tačiau išliko gyvosios televizijos reportažiškumo, tiesioginio kreipimosi į žiūrovą.

Paskutiniame XX a. dešimtmetyje prasidėjo naujas televizijos žanrų konvergencijos etapas. Dominuoja mišrūs žanrai: dokumentinė drama, pokalbių šou, realybės šou.

Question 5

Trys televizijos stilistiniai etapai:

Answer 5

1. Paleotelevizija - apima Europos visuomeninių ir valstybinių kanalų monopolį, prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo ir trukusi iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio. Paleotelevizija formavo vadinamąjį sėkmės etaloną: laidų dalyviai buvo atrenkami taikant profesionalumo, solidumo, nuopelnų valstybei ir visuomenei kriterijus. Paleotelevizijai būdingas gyvenimo pagražinimas.
2. Neotelevizija - siejamas su komercinių kanalų paplitimu. Neotelevizija pakeitė laidų stilistiką, televizijos santykį su auditorija, pasiūlos televizija tapo paklausos televizija, vertikalius transliuotojo ir auditorijos ryšius keičia horizontalūs. Neotelevizijos žiūrovas ėmė tapatintis su naujuoju ekrano herojumi – eiliniu žmogumi. Neotelevizija vaizdavo socialines negandas, nelaimes, nesėkmes, jas paversdamas drama ir pramoga. Auditorija buvo kviečiama tapti televizijos programos bendraautore, ekranus užplūdo kasdienybės vaizdai: neprofesionaliomis vaizdo kameromis užfiksuota namų kronika, specialiųjų tarnybų kasdienybė, slapta kamera užfiksuotos provokuojamos situacijos.
3. Realybės televizijos stilistika - su XXI a. pr. paplitusiais uždarųjų patalpų realybės šou. Realybės televizijos žanrai siekia suburti kuo didesnę mišrią žiūrovų auditoriją. Tai daroma sintezuojant tris realybės atspindėjimo būdus: autentiką (pokalbių šou ir ankstyvųjų realybės šou tradicija), fikciją (situacijų komedijos, muilo operos, jaunimo serialai), pramogą (žaidimai, vaidybiniai ir muzikiniai žanrai). Realybės stilistikos fenomenas televizijoje sietinas su kintančiu požiūriu į vaizdus. Televizija tenkina visuomenės norą komunikuoti pačiais intymiausiais klausimais, visuomeninė erdvė tampa savęs prezentavimo erdve.

Question 6

O kokia televizija yra šiomis dienomis?

Answer 6

1) Kuriamas specialus mobiliesiems telefonams skirtas turinys – trumpi žinių reportažai, vaizdo klipai, animacinių filmų fragmentai, sporto apžvalgos.
2) Modernios technologijos suteikia naujų informacijos pateikimo galimybių, kuriose dažniausiai akcentuojamos susiliejimo, sluoksniavimo, bendradarbiavimo sąvokos.
3) Konvergencijos procesų kontekste labiau pastebima audiovizualinių žanrų, pritaikytų kompiuterio ir mobiliojo telefono ekranams, kaita. Kinta pateikimo būdai, vaizdo ir garso santykis, trukmė. Tradicinės televizijos žanrai kinta mažiau.