History pt 2 Flashcards
Geopolitika (38 cards)
Po Kalmaro unijos iširimo - dvi valstybės:
Švedijos karalystė
Danijos-Norvegijos karalystė.
Danijos ir Norvegijos karalysčių personalinė UNIJA, įskaitant Norvegijos valdas Islandijoje, Grenlandijoje ir Fareruose, egzistavusi:
Dėl Danijos dominavimo, šis valstybių junginys taip pat dažnai vadinamas:
Valdė:
-1536–1814 m.
-tiesiog Danijos karalyste.
-Oldenburgų dinastija (nuo XV a. vid. iki pat 1863 m.)
KAS išrinktas per Grafų kivirčius, užėmė Kopenhagą, numalšino valstiečių ir miestiečių sukilimą, sekuliarizavo Bažnyčios turtus ir Danijoje bei Norvegijoje, iki 1550 m. – ir Islandijoje įvedė liuteronybę?
KRISTIJONAS III
Po nesėkmingo XVI a. 4 deš. sukilimo nusilpusi Norvegija:
Vis daugiau sprendimų buvo priimama Kopenhagoje, kol galiausiai buvo:
-negalėjo atsispirti danams.
-paleistas Norvegijos parlamentas. Vėl sušauktas tik 1814 m.
ŠVEDIJOS karalystė
Švedijos karaliai
(1523–1654)
1523 m. buvo išrinktas ir 1528 m. karūnuotas Švedijos karaliumi, unija su Danija išardyta galutinai. KAS?
1544 ir 1545 m. Švedijos Riksdagas (parlamentas) jo valdžią pripažino paveldimą, ir jis pradėjo KOKIĄ dinastiją?
-GUSTAVAS VAZA
- VAZŲ
Kada baigėsi VAZŲ dinastija?
Dinastija baigėsi, kai Gustavo II Adolfo duktė KRISTINA (1632–1654), kuri atsisakė sosto.
1649 m. sosto įpėdiniu pripažino:
Kada atsisakė?
pusbrolį Karolį Gustavą.
1654 m. birželio 6 d. sosto atsisakė ir užsitikrinusi kasmetines 200 000 riksdalerių pajamas, išvyko iš Švedijos.
Kokią dinastiją pakeitė VAZŲ?
Vazų dinastiją pakeitė VITELSBACHŲ (Pfalco-Cveibriukeno linija, todėl dar vad. Pfalco dinastija),
kuri Švediją valdė 1654-1720 m.
ŠVEDIJOS VIDAUS POLITIKOJE XVII a. reiškėsi dvi kryptys:
karalius siekė stiprinti savo valdžią, didikai – ją riboti.
(SVARBU) 1680 m. Švedijoje įsigalėjo:
Karaliaus ___ valdžia buvo įtvirtinta __, kai ___.
absoliutinė monarchija.
absoliuti, 1693 m., Riksdagas oficialiai paskelbė, kad karalius (Karolis XI) yra vienintelis Švedijos valdovas
1719 m. Riksdagas vietoj vyresniosios sesers sūnaus įpėdine išrinko?
Ką jis/ji padarė?
Ulriką Eleonorą,
o Ulrika Eleonora priėmė naują konstituciją, atkuriančią Riksdago galias.
Valdant Gustavui I Vazai tarp miestiečių ir bajorų plintanti ___ tapo Švedijos valstybine religija.
liuteronybė
Gustavo Vazos įpėdiniu tapo:
jo vyriausias sūnus Erikas XIV (valdė 1560-1568).
Antrasis Gustavo Vazos sūnus Jonas nuo 1556 m.:
buvo Suomijos kunigaikščiu.
Suomija tais metais ir tapo kunigaikštija su Turku pilyje reziduojančiu kunigaikščiu.
O 1562 m. Vilniuje vedė Žygimanto Augusto seserį Kotryną.
1568 m. kilus maištui:
Erikas XIV buvo nuverstas ir Švedijos karaliumi buvo paskelbtas Jonas III (valdė 1569-1592).
Atsargi tėvo politika, nežavėjo Gustavo vaikų, kurie savo žvilgsnius kreipė tolyn, svarstydami:
kaip išplėsti Švedijos teritoriją.
Valdant Erikui XII ir Jonui III Švedija įsitraukė į kovą dėl:
Prasidėjo beveik 200 metų trukęs:
Istorikai šiuos karus yra pavadinę:
Karas dėl hegemonijos Baltijos jūroje dar vad.:
Baltijos regiono.
karų laikotarpis.
„Šiaurės karais“, nors ir nesutaria dėl bendros Šiaurės karų numeracijos ir sekos.
Dominium Maris Baltici.
SVARBIAUSI KARAI:
I Šiaurės ar Septynerių metų karas (1563–1570; dar vad. Danijos–Švedijos karu) su Livonijos karu (1558-1582),
Kalmaro karas (1611–1613 m.),
Trisdešimtmetis karas (1618–1648 m.),
II Šiaurės karas (1655–1658 m.),
Skanijos karas arba Švedijos – Danijos karas (1675–1679 m.)
Didysis Šiaurės karas (1700–1721 m.).
Livonijos karas\ai (1558–1583):
Karu, kuris paskatino Liublino unija, -
-serija karų tarp Maskovijos ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, LDK, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
-1563 m. Rusija užėmė Polocką, bet 1564 m. patyrė keletą pralaimėjimų (Ūlos mūšis).
Į Livonijos dalybas įsitraukė Danija ir Švedija.
Per Livonijos karą 1561 m. švedai:
Prieš tai –
-užima Šiaurės Estija su Revalio (Talino) uostu ir patraukė link Livonijos (ATR interesų teritorija).
-1560 m. Danija užvaldė Saremą.
Pirmasis Šiaurės karas arba Septynerių metų Šiaurės karas (1563–1570). Dar vadinamas ir Danijos–Švedijos karu.
Karas kilo dėl:
1563 m. rugpjūtį Danija \ Frederikas II:
Tuo pat metu, kai Švedijoj po Turkų pilies apgulties buvo:
Daniją palaikė:
Švedijos siekių paveržti iš Danijos prekybą Baltijos jūroje. Po Švedijos užėmimo Šiaurės Estijos Livonijos karo metu.
paskelbė Švedijai karą.
nuverstas kunigaikštis Jonas (įkalintas Gripsholmo pilyje).
Liubekas ir ATR.
1568 m. Švedijos karalius Jonas III, pakeitęs brolį, pradėjo su Danija:
Roskildėje (iki 1443 m. buvo Danijos sostine, taip pat prekybos centras, uostas):
-derybas,
-buvo sudaryta taika.
Pagal Roskildės taikos sutartį, Švedija:
Karą pralaimėjusi Danija sutiko:
Švedija nebeprivalėjo :
-gavo Danijos provincijas, buvusias pietinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje, Bornholmo salą,
Trondheimo ir Bohuso rajonus Norvegijoje.
-nedalyvauti sąjungose, nukreiptose prieš Švediją, taip pat nepraleisti pro Danijos sąsiaurius į Baltijos jūrą Švedijai priešiškų šalių laivų.
-mokėti Zundo sąsiaurio muitų.
1568 m. pasikeitimai:
Kada karas atsinaujino?
Karą baigė kas?
Ar buvo numatyta teritoriniai pakitimai?
Lenkija su Švedija,
Danija su Rusija. 1569 m. karas atsinaujino.
Ščecino taika (1570), kuria nebuvo numatyta jokių teritorinių pakitimų.
Tik Švedija už Älvsborgą turėjo sumokėti didelę išpirką.
