Konstitucinės Flashcards
(334 cards)
1
Q
- Visuotinai pripažįstama, kad valstybė turi atlikti tris pagrindines funkcijas
A
o leisti įstatymus, juos vykdyti ir spręsti teisinius ginčus
2
Q
Valdžių padalijimo subjektai
A
- Parlamentas – įstatymų leidybos institucija – įstatymų leidžiamoji valdžia.
- Vykdomoji valdžia yra valdžios institucijos, kurioms patikėta vykdyti įstatymų leidžiamosios valdžios priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus
- Teisminei valdžiai priskiriami teismai, kuriems patikėta teisingumo vykdymo funkcija
3
Q
Valdžių padalijimo principą sudaro tris pagrindiniai elementai
A
a) valdžių atskyrimas ir savarankiškumas;
b) valdžių pusiausvyra (stabdžių ir atsvarų mechanizmas tarpusavio kontrolė)
c) valdžių sąveika.
4
Q
Valdžių padalijimo principo įtvirtinimas konstitucijoje
A
Valdžių padalijimo principas nėra įrašytas Konstitucijoje. Tai išvestinis ir kompleksinis konstitucinis principas.
5
Q
Vykdomosios valdžios modelis lietuvoje
A
Lietuvoje yra būdingas dualistinės (sudvejintos) vykdomosios valdžios modelis
6
Q
Negalimas valdžių susiliejimas
A
asmuon negali būti teisėjas ir seimo narys) vienintelė išimtis -asmuo gali atlikti įstatymų leidžiamąją valdžią (kaip Seimo narys), ir vykdomąją valdžią (kaip Vyriausybės narys)
7
Q
valdžių pusiausvyros ir valdžių sąveikos elementus, parodo situacijos
A
prezidentas skiria ministra pirmininka ( Su seimo pritarimus),
seimas steigia ministerijas (Su vyriausybės siūlimu)
8
Q
Valstybės institucijomis laikytinos ?
A
visos institucijos (taip pat ir įstaigos, įmonės), per kurias valstybė atlieka savo funkcijas, kurių steigėjo teises turi valstybė
9
Q
valstybės valdžią vykdančios institucijos?
A
- Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas
10
Q
- viešosios valdžios institucijomis yra platesnė sąvoka, nei Valstybės valdžios institucijos, nes ?
A
apima netik Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę, teismus, bet ir vietos valdžios (savivaldos) institucijas
11
Q
- Valstybės institucijų sistemoje esama valstybės institucijų, kurios nėra priskiriamos nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, nor yra minimos konstitucijoje?
A
Seimo kontrolieriai, Generalinė prokuratūra, Lietuvos bankas, saugumo tarnyba, Vyriausioji rinkimų komisija, Valstybės kontrolė
12
Q
Kas yra Valstybės tarnyba
A
Asmenys, dirbantys institucijose, per kurias atliekamos valstybės funkcijos, susijusios su viešojo administravimo vykdymu ir (arba) viešųjų paslaugas teikimu, sudaro valstybės tarnautojų korpusą.( neatlieka funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią)
13
Q
Valstybės tarnybos paskirtis
A
garantuoti viešąjį interesą
14
Q
Valstybės tarnautojai, gali kilpti karjeros laiptais, jų teisės ginamos pvz
A
jų negalima diskriminuoti, ribojimai: jie negali eiti į streikus, atlyginimas mokamas iš valstybės biudžeto
15
Q
Valstybės tarnautojų ribojimai kituose darbuose
A
Negali užimti renkamų postų ( Seimas), kol yra valstybės tarnautojai.
16
Q
Parlamento siekis senaisiai laikais
A
apriboti karaliaus (monarcho) valdžią – be diduomenės atstovų
17
Q
Parlamento funkcijos ir įgaliojimai
A
- leidžia įstatymus;
- keičia, papildo konstitucijas;
- steigia kitas valstybės institucijas, skiria jų vadovus;
- atlieka parlamentinę vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų kontrolę;
- tvirtina valstybės biudžetą; prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato mokesčius;
- ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutartis;
- priima sprendimus paskelbti karą, karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat sprendimus sudaryti taiką;
- gali pašalinti iš pareigų aukščiausius šalies pareigūnus, taikant apkaltos procedūrą
18
Q
Dviejų rūmų parlamentai
A
- Bikameralizmas- pagrindimas, kad abu rūmai yra atskiri, atskirai posedžiauja, savarankiškai priima sprendimus, vienas asmuo negali būti abiejuose rūmuose, rūmai nesikiša į viens kito veiklą
19
Q
Bikamerlizmo skirstymas pagal atstovavimą
A
o Federacinis bikameralizmas- kai federacinėse valstybėse žemesnieji rūmai atstovauja tautai, o aukštesnieji yra federacijos subjektų atstovai
o Funkcionalusis bikameralizmas- Aukštesnieji rūmai yra atsvara ir stabdo žemesniųjų negerus sprendimus ir naudojami atstovauti administracinius teritorinius vienetus
20
Q
- Bikameralizmo rūmų skirstymas pagal įgaliojimus
A
o Lygeteisiški rūmai- abieji rūmai turi tokius pas įgaliojimus
o Nelygeteisiški rūmai- žemesni yra kaip normalus parlamentas, o aukštesni tik pritarinėja arba ne
21
Q
Kas yra Parlamentarizmas?
A
valstybės valdymo sistema, kurioje parlamentui tenka lemiamas vaidmuo priimant svarbiausius valstybės ir visuomenės gyvenimui sprendimus,
22
Q
Konstitucijos nuostatos, kurios grindžia seimą, kaip tautos atstovybę?
A
- Seimą –steigia pati Tauta priimdama Konstituciją ir įtvirtindama joje Seimą
- Tauta, kaip subjektas su aukščiausia suverenia galia įgalioja Seimą, , atlikti Konstitucijoje numatytas funkcijas
- Tauta konstitucijoje numato (steigia) konstitucinės kontrolės instituciją – Konstitucinį Teismą, kuriam paveda prižiūrėti, ar Seimas, įgyvendindamas savo įgaliojimus, veikia neviršydamas Konstitucijoje jam nustatytų įgaliojimų
23
Q
Parlamento raida Lietuvoje
A
- Nuo 1918 buvo seimai
o Steigiamasis Seimas (1920–1922 m.),
o I Seimas (1922–1923 m.),
o II Seimas (1923–1926 m.),
o III Seimas (1926–1927 m.),
o IV Seimas (1936–1940 m.). - 1940
o Sovietų užėmimas- liaudies seimas - Po nepriklausomybės
o 1990 Aukščiausioji tarybą- atkuriamasis seimas ( nebuvo seimas)
o V seimas nuo 1992, kas 4 metus iki XIV seimas nuo 2024
24
Q
Seimo konstituciniai įgaliojimai
A
- svarsto ir priima Konstitucijos pataisas
- leidžia įstatymus
- priima nutarimus dėl referendumų
- skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus
- steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus
- pritaria ar nepritaria minstro pirmininko skyrimui
- svarsto ir pritaria Vyriausybės programai
- Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas
- prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru
- skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus
- skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką
- skiria savivaldybių tarybų rinkimus
- sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją
- Tvirtina ir prižiūri valstybės biudžetą
- nustato valstybinius mokesčius
- ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus
- nustato Respublikos administracinį suskirstymą
- steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus
- leidžia amnestijos aktus
- įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (20 punktas).
25
Seimo įstatyminės funkcijos
* Naikina teisėjų ir seimo narių mandatą apkaltos procesu
* Kreipiasi į KT dėl aktų atitikties konstitucijai
* Pritaria arba ne Prezidento siūlimu generalini prokurora
26
Seimo statuso kaip teisės akto ypatumai
* Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas
* Seimo statusas turi įstatymo galią, bet neturi įstatymo formos
* Seimo statusas nėra įstatymas, kad prezidentas negalėtų jo vetuoti, kas ribotų valdžių padalijimą ir seimo savarankiškumą
* Seimo statute gali būti nustatomos tik tokios Seimo nuostatos susijusios su struktūrinių padalinių darbu vien Seime
27
Seimo struktūros konstituciniai pagrindai
* Tik seimas turi kompetencija nustatyti savo darbo tvarką ir struktūrą per seimo statutą
* Darbo tvarka ir struktūra apima
o Padalinių pavadinimų nustatymas, kompetencija, tvarka ir pns
* Seimo struktūra riboja konstitucija
o Yra nustatyta seime įsteigt itam tikrus komitetus-Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai
28
svarbiausi seimo struktūriniai daliniai
Komitetai ir Frakcijos
29
Kas yra frakcija
tai politinio pobūdžio Seimo struktūriniai padaliniai, kurie yra sudaromi pagal Seimo narių politines orientacijas ir politinius tikslus.
30
Frakcijų laisvė ir reikalavimai
Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų.
Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai.
Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.
31
* Seimo dauguma
- frakcija kurioje yra daugiau nei pusė seimo narių ir kuri pasirašiusi sutartį dėl koalicinės vyriausybės
32
* Seimo mažuma
Opozicija ir kitos seimo daugumai nepriklausančios grupės
33
* Opozicinė frakcija
frakcija kuri nesutinka su vyriausybės programa ir turi kita nuomuonę nei Seimo dauguma
Seimo opozicijos lyderis- frakcijos vadovas, kurio koalicijoje yra daugiau nei pusė seimo mažumos
34
Komitetai (seimo struktūros dalis)
siekia užtikrinti tinkamą dalykinį klausimų parengimą ir jų svarstymą Seime
35
Komiteto funkcija
* komitetuose yra derinamos įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių pozicijos, ieškoma kompromisų
36
Komitetų tvarkos nustatymas
* Seimo komitetų tvarką ir viską nustato seimo statutas
* Komitetai atsako seimui
37
Seimo narių dalyvavimas komitetuose
Vienas seimo narys privalo būti komiteto nariu ( tik vieno komiteto) išimtis seimo narys gali būti vieno komiteto ir europos reikalų komiteto nariu
Seimo komitetai turi būti sukurti kiekvienai valstybės valdomąjai temai, neturi būti per dideli ar per maži
38
* Seimo komiteto įgaliojimai
Svarstyti įstatymų projektus, jų koregavimą ir pataisų variantus
Komitetui duotų klausimų nagrinėjimas
Prižiurėti valstybės institucijų veiklos programą, jų vadovų priimimą/ atleidimą, ir metines ataskaitas
Parlamento kontrolės išvados ir prižiūrėjimas
39
Komitetų sprendimų prasmingumas
* Komitetų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai
40
Seimo pirmininko rinkimas, statusas
* Renkamas pirmąjamia seimo posedyje
* Seimo pirmininkas nėra seimo vadovas
41
Seimo pirmininko funkcijos
* Laikinai etiti prezidento pareigas
o Prezidentui mirus, atsistatydinus, jį pašalinus
* Laikinai pavaduoti prezidentą
o Jam išvykus, susirgus, negalint eiti pareigų
* Atstovauja seimui ir vadovauja seimo darbui
* Seimui teikia- seimo pirmininko pavaduotojų, Konstitucinio teismo teisėjų, Seimo kontrolierių kandidatus
* Pirmininkauja seime
42
Seimo valdyba
* Seime veikia Seimo valdyba, kurią sudaro Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo opozicijos lyderis
* Skirta spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.
43
Seimo seniūnų sueiga
* Sudėtis- po 1 asmenį nuo 10 ties frakcijoje esančių žmonių
* svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus,
44
Seimo kancelreija
Seimo kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri turi padėti Seimui įgyvendinti jo funkcijas, sudaryti sąlygas jo veiklai, rengti įstatymų, kitų Seimo teisės aktų projektus, atlikti parlamentinę kontrolę.
45
Parlamentinė kontrolė
* Seimas prižiūri vyriausybės veiklą ir gali pareikšti nepasitikėjima ministru ar vyriausybe
* Seimas prižiūri biudžeto vykdymą
46
* Parlamentinės kontrolės formos
o Vyriausybės narių atsakymai į klausimus Seimo posėdyje
o rašytiniai klausimai Vyriausybės nariams
o Vyriausybės metinė ataskaita Seime
47
Seimo nario priesaika
* būtina sąlygą asmeniui įgyti seimo nario teises. Asmuo prisiekia pirmąjame posedyje
* Seimo nario priesaikos sulaužymas yra pagrindinis būdas prarasti mandatą apkaltos proceso tvarka
48
Seimo nario konstitucinio statuso elementai
* Seimo nario laisvas mandatas
* Seimo nario teisės
* Seimo nario pareigos
* Seimo nario veiklos garantijos
* Seimo nario imunitetas ir indemnitetas
* Draudimas dirbti kitą darbą
* Seimo nario atlyginimas
* Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo konstituciniai pagrindai
49
* Seimo nario laisvas mandatas
o Seimo nario laisvojo mandato konstituciniu principas- „Seimo nariai negali būti varžomi. mandatų- teisė balsuoti savo nuožiūra, įgyvendinti jam teises nevaržant šios laisvės
o Imperatyvus mandatas- kai partijos iškėlusį asmenį reikalauja balsuoti pagal jų nuomuonę (Negalimas)
50
* Seimo nario teisės
o Vienasmeniškos teisės- seimo narys turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teisę pateikti paklausimą vyriausybei ar kitoms institucijoms, teisę į pareigas ( pavaduotojo ar seimo pirmininko)
o Kartu su kitais seimo nariais įgyvendinamos teisės- sumanymas keisti konstitucija, kreipimasis į KT, inicijuoti apkaltos procesą teisėjams ar prezidentui reikia ne vieno, o grupės seimo narių
51
* Seimo nario pareigos
Turi laikytis priesaikos, Konstitucijos, veikti valstybės interesais ir dalyvauti seimo posedžiuose (dirbti)
Konstitucininės pareigos pateiktos, kaip apribojimai- Tik seimo nario darbas išskyrus išimtis( menas ir dėstymas
52
* Seimo nario veiklos garantijos
o Draudimas, be seimo sutikimo parlamentarą traukti baudžiamojon atsakomybėn
o Draudimas persekioti seimo narį už kalbas ar balsavimą seime
o Atleidžiamas nuo krašto apsaugos tarnybos
o Išlaidos dėl parlamentinės veiklos yra atlyginamos
o Garantijos kyla iš konstitucijos ir įstatymų ( įstatymai nustato veiklos garantijas)
53
* Seimo nario imunitetas ir indemnitetas
o Draudimas be Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudaro Seimo nario imunitetą
o Imuniteto tikslas- laisvai ir netrukdomai vykdyti visų Seimo nario, , įgaliojimus ( galioja nuo kandidatavimo pradžios, ne nuo priesaikos)
o indemnitetu laikomas Konstitucijoje įtvirtintas draudimas persekioti Seimo narį už kalbas ir balsavimus Seime ( Neįeina jei seimo narys kitus asmenis šmeižia ar ižeidinėja)
o Indemnitetas yra absoliutus, kitaip nei imunitetas
54
Seimo nario Draudimas dirbti kitą darbą
Seimo narys negali dirbti ar užimti kitų pareigų, negali būti ministru ar ministru pirmininku
o Seimo narys vienintelį atligį kurį gali kauti yra už kurybinę veiklą
o Tiklas- užtikrinti, kad seimo narys nadirbs savo interesams, o valstybės
o Seimo narys turi teisę būti politinių partijų, visuomeninių organizacijų, bendrijų nariu, būti profesinių sąjungų nariu,, jei tai yra ne darbo santykiai ir jis negauna atlyginimo
55
* Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo konstituciniai pagrindai
Mirtis, atsistatydinimas
Pripažinimas neveiksniu
panaikinus Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka
Seimo nariui perėjus dirbti kitur
Netekus Lietuvos pilietybės
Jei seimo narys neprisiekia arba prisiekia lygtinai
56
Pagal konstitucija seimas leidžia
* įstatymus
* konstitucinius įstatymus
* nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo
* Seimo nutarimus taip pat kitus teisės aktus, reikalingus Seimo funkcijoms įgyvendinti.
57
Seimo įstatymų leidybos procedūra privalo atitikti kokiusp principus?
viešuma, skaidruma ir turi būti užtikrinta įstatymų ir kitų aktų kokybė
58
Įstatymų priėmimo procedūra
* Įstatymai priimami jei posedyje dalyvavo nemažiau kaip pusė seimo narių ir bent pusė iš jų sutiko su projektu
* Konstituciniai įstatymai priimami jei balsavo daugiau nei pusė seimo narių, keičiami jei balsavo 3/5 seimo narių, konstitucinių įstatymų sąrašą nustato 3/5 seimo narių dauguma
* skubos ir ypatingos skubos tvarka priimami įstatymai tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus
* Įstatymai (ir referendumai) įsigalioja po to kai juos pasirašo ir paskelbia prezidentas (Jei to nepadaro tada ministras pirmininkas)
* Seimo nutarimus ir kitus poįstatyminius aktus pasirašo ir paskelbia seimo pirmininkas
59
Apkaltos konstituciniai pagrindai
Valdžios vykdytojus šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą
60
Sugryžimas po atleidimo pagal apkaltos procesą
Asmuo gali vėl eiti tokias pareigas po 10 metų pertraukos, po to kai EŽTT nusprendė kad visas gyvenimas yra per griežta
61
Konstitucinės atsakomybės skirtumai nuo teisinės atsakomybės
* taikoma ypatingiems subjektams;
* taikoma esant tik Konstitucijoje nustatytiems pagrindams
* taikoma pagal ypatingą procedūrą;
* taikomos ypatingos sankcijos
62
Konstitucinis deliktas
ypatingo subjekto veikla, kuri yra priešinga konstitucijai ir už kurią taikoma konstitucinė sankcija
63
Konstitucinio delikto teoriniai elementai (subjektas, objektas jų pusės)
* Konstitucinio delikto objektas- Konstitucijoje įtvirtintos vertybės-
* Konstitucinio deliktas objektyviąja prasme- konstitucijai priešingi veiksmai
* Konstitucinio delikto subjektas - a Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai, Seimo nariai
* Konstitucinio delikto subjektyvioji dalis- Pareigūnų kaltė ir psichinis santykis su veiksmais
64
Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas
* Konstitucijos pažeidimas yra susijas su priesaikos davimu, nes prisiekiama nelaužyti konstitucijos
* Asmuo išmetamas tik už šiurkštų konstitucijos pažeidimą
o Nėra sąrašo šiurkščių pažeidimų juos kiekviena karta reikia vertinti
65
Apkaltos modelyje dalyvauja dvi valdžios
* Konstitucinis teismas ( vertina ir spręndžia ar buvo nusižengta konstitucijai) Teisinis fakta ir Seimas ( sprendžia ar asmenį pašalinti iš pareigų) Konstitucinė atsakomybė
* Jei konstitucinio teismo išvada, kad asmuo nepažeidė konstitucijos, Seimas negali to asmens pašalinti
* Jei yra padaromas nusikaltimas seimas sprendžia ar asmenį atleisti ar ne
66
Valdovų tipai pagal šalies valdymo tipą
* Monarchijose monarchas- Karalius, imperatorius, sultonas
o Absoliutinė monarchija- monarchas turi neribota valdžią
o Konstitutinė monarchija
Dualistinė monarchija- monarchas valdo šalį su leidžiamąja valdžia
Parlamentinė- monarchas atlieka simbolines funkcijas, bet ne valdo
67
Sosto paveldėjimo sistemos
Kasalinė- sūnus paveldi
Tilinė- jei nėra sūnaus gali paveldėti dukra
Austriškoji- moteris paveldi, jei visai nėra vyriškosios lyties palikuonių
Švediškoji- sostą paveldi vyriausias palikuonis
68
Prezidento bruožai ir rūšys
* Būdingas- respublikoms
* Parlamentinė respublika- prezidentas atlieka daugiausiai formalias funkcijas
* Prezidentinėje respublikoje- prezidentas pilnai vadovauja vyriausybei ir pats nustato šalies politine kryptį
* Mišrioji ( pusiau prezidentinė respublika)- prezidentas turi realių galių, bet yra ministras pirmininkas, kuris vadovauja vyriausybei
* Lietuva- parlamentinė respublika su pusiau prezidentinės bruožais
69
Prezidento priesaika
* išrinktas Respublikos Prezidentas vienintelis prisiekia Tautai
* Dėl priesaikos sulaužymo asmuo gali būti pašalintas apkaltos procesu
* Nuo priesaikso davimo prezidentas įgyja visas galias
70
Prezidento teisinis statusas
* Prezidentas savo statusą gauna iš įstatymų ir konstitucijos
* Statuso įpatumai
o Skiriasi nuo kitų piliečių ar valstybės pareigūnų statuso
o Negali dirbti kitų darbų, Turi neliečiamumą, negali būti seimo nariu ar būti politinėse partijose, reikalavimai į jo pareigas
71
Prezidento imunitetas ir materialinės bei finansinės veiklos garantijos
* Neliečiamumas- negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ( baigiasi pasibaigus kadencijai)
* Materialinės bei finasinės garantijos ( socialinės garantijos)
* Prezidentui suteikiama rezidencija kuri finansuojama, pencijos išmokos, mokama alga, ir renta (pensija)
72
Prezidento kompetencija
* Įstatymų leidybos funkcija- pasirašo ir paskelbia seimo įstatymus, konstitucijos pakeitimus ir referendumus, taip pat Prezidentas gali grąžinti įstatymą jį patobulinti
* Užsiema užsienio politikos klausimais ir su vyriausybe vykdo užsienio politika
* Teikia pasiūlymus kandidatų į postus ir skiria pasiūlytus, kandidatus į postus
* Yra vyriausiąsis ginkluotų pajėgų vadas ir vadovauja Valstybės gynimo tarybai
* Skelbia pirmalaikius seimo rinkimus, teikia pilietybę, skiria valstybinius apdovanojimus, teikia malonę nuteistiesiams
73
Prezidento įgaliojimai santykiuose su seimu
* Prezidentas kviečia pirmąjį seimo susirinkimą
* Prezidentas skelia seimo rinkimus eilinius ir neeilinius
* Prezidentas šaukia neeilinias seimo sesijas- – tai ginkluoto užpuolimo atvejis, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui
* Prezidentas pratesia seimo sesijos laiką karo atvėju
* Prezidentas turi teisę pasirašyti tik Seimo įstatymus, statutai ir kiti aktai pasirašomi seimo pirmininko, o referendumo pasirašymas yra ne prezidento teisė, o pareiga
74
* Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę,
o Pasirašo ir paskelbia seimo įstatymą (promulgavimo teisė)
o motyvuotai grąžina seimo įstatymus ( atidedamojo veto teisė), kurie negali būti kvestionuojami
Jei po grąžinimo seimas nusprendžia, kad įstatymas yra geras ir pusė visų seimo narių sutinka jis yra paskelbiamas
Jei po įstatymo grąžinimo jis yra seime pakeičiamas pagal prezidento siūlymus reikia tik pusės posedyje dalivavusių seimo narių jį priimti
Seimas po grąžinimo gali pripažinti kad įstatymas neįgyvendinamas ir jį atmesti
75
Prezidento įgaliojimai santykiuose su vyriausybe
* Vyriausybės formavimas ir veiklos nustatymas
* Seimo pritarimu skiria ir atleidžia ministra pirmininką
* Ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus
* Priima ministrų atsistatydinimą ( paveda ministrui eiti ministro pirmininko pareigas)
* Po naujo prezidento išrinkimo vyriausybė atiduoda savo įgaliojimus, kad seimas iš naujo patvirtintų pasitikėjimą
* Vyriausybė atsako seimui, o ministrai seimui, prezidentui ir ministrui pirmininkui
76
Prezidentas ir teisminė valdža
* Prezidento santykiai su teismine valdžia atsiskleidžia teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, atleidimu iš pareigų ir jų perkėlimu (jų darbo vietos keitimu)
* Prezidentas teikia semui Aukščiausio teismo teisėjų kandidatus, o juos paskyrus teikia AT pirmininką
* Skiria apeliacinio teismo teisėjus, ir seimo pritarimu Apeliacinio teismo pirmininką
* Skiria apygardų specializuotų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus ( be seimo)
* Įstatymo numatytais atvėjais teikia seimui atleisti teisėjus
* Teikia kandidatus į konstitucinį teismą ( viena asmenį į 3 metus), teikia seimui KT pirmininko kandidatūrą
* Prezidentas gali kreiptis į KT dėl vyriausybės aktų, tarptautinių sutarčių ar seimo rinkimų legitimumo atitkties konstitucijai, bet ne dėl seimo įstatymų
77
Prezidento veiksmai ginkluoto užpuolimo atvėju
o Priimti sprendimą dėl ginybos nuo ginkluotos agresijos
o Įvesti kar opadėtį valstybėje
o Skelbti mobilizacija
o Šaukia neeilinia seimo sesija, kurioje seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimus
* Seimas ir prezidentas priima sprendimus karo atvėju seimas galutinius prezidentas nedelsiamus
78
Prezidento įgaliojimai užsienio politikoje
* spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus
* kartu su Vyriausybe vykdyti užsienio politiką
* pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikti tarptautines sutartis Seimui ratifikuoti
* Vyriausybės teikimu skirti ir atšaukti Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų
* priimti užsienio valstybių diplomatinių raštus
* teikti aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.
79
Prezidento įgaliojimai skirti ir atleisti valstybės pareigūnus
* Pagal konstitucija
o Prezidentas teikia seimui salstybės kontrolieriaus ir Lietuvos banko pirmininko kandidatūras
o Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą
80
Respublikos prezidento teisės aktų ribojimai
Visi prezidento teisės aktai yra piįstatyminiai ir negali prieštartauti Konstitucijai, jos įstatymams ir paprastiems įstatymams
Dėl prezidento aktų atitikimo kreipiasi 1/5 seimo narių grupė arba asmuo jei prezidento aktu pažeistos jo teisės
81
Respublikos prezidento teisės aktai
* Dekretai ( valdymo aktai)-
* Potvarkiai
82
Prezidento Dekretai ( valdymo aktai)-
o dažiniausiai indvidualūs aktai
o Kontrasignacija-Vyriausybės nariai pasirašo už dekretus ( atitinkamas ministras atitinkamą dekretą)
o Dekretas privalo būti paskelbtas oficialiai ( TAR)
o Dekretų pvz: skiriami ar atleidžiami valstybės pareigūnai, teikiama pilietybė, skiriami valstybiniai apdovanojimai, teikiama malonė nuteistiesiems
83
Prezidento Potvarkiai
o Nėra minimi konstitucijoje atsirade iš įstatymo
o priimami sprendžiant Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimus
84
Prezidento įgaliojimų pasibaigimo pagrindai
* pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas ( 5 metai)
* įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai ( pirmalaikiais rinkimais laikomi tik jei prezideno rinkimus padaro seimas, po to kai prezidentas padarė pirmalaikius seimo rinkimus)
* atsistatydina iš pareigų
* Respublikos Prezidentas miršta
* Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka
* Seimas, priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų
85
Laikinas prezidento pareigų ėjimas
* Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus Respublikos Prezidentą iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų
* Eina seimo pirmininkas, o į seimo pirmininko vietą eina jo pavaduotojas
86
Prezidento pavadavimas
* Prezidentas yra pavaduojamas seimo pirmininko jei yra dvi sąlygos
o Prezidentas yra išvykęs į užsienį arba susirgęs
o Dėl šių sąlygų prezidentas laikinai negali eiti savo pareigų
* Seimo pirmininkas pavaduodamas
o Ir toliau eina seimo pirmininko pareigas kartu su prezidento
o Neturi pilnų prezidento įgaliojimų: negali šaukti pirmalaikių seimo rinkimų, skirti ar atleisti ministrų be seimo sutikimo
87
Vyriausybės samprata
Kolegiali vykdomosios valdžios institucija vykdanti įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus, užtikrinanti valstybės saugumą
88
* Anglosaksiškos vyriausybės modelis
Vyriausybė susidaro iš kabineto ir ministrų, kurie neįeina į kabineto sistemą ( Kabinetas pačių svarbiausių valdymo sričių ministrai, kurie realiai ir valdo šalį
89
* Kontinentinis vyriausybės modelis
susideda tik iš pagrindinių vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų vadovų ir atsako prezidentui arba parlamentui priklausant nuo politinio režimo
90
Pagrindinės vyriausybės veiklos kryptįs
* Vykdomoji-
* Tvarkomoji-
* Apsauginė
91
* Vykdomoji vyriausybės veikla
vyriausybė įgyvendina parlamento ir valstybės vadovo priimtus teisės aktus, užtikrina tinkamą teisės normų taikymą
92
* Tvarkomoji vyriausybės veikla
vyriausybė tvarko valstybės reikalus, nustato ekonomikos, finansų, kultūros, švietimo, socialinės apsaugos politikos kryptis, vidaus ir išorės reikalus,
93
* Apsauginė vyriausybės veikla
vyriausybė užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą nustatydamą tą užtikrinančių institucijų veiklą
94
Vyriausybės pagal partinę sudetį
* Partinės- vyriausybės nariai priklauso
o Vienpartinėms- Kai viena partija laimi rinkimus arba JAV situacija laimėjusi partija ateina į valdžią
o Koalicinėms- Kai kelių valdančių partijų nariai atsiranda vyriausybėje
* Nepartinės- Vyriausybės nariai nepriklauso pilitiniai partijai
95
Vyriausybė Lietuvoje
* Kontinentinės vyriausybės modelis
* Vyriausybės veikimą nustato konstitucija ir vyriausybės įstatymas
* Vyriausybę Lietuvoje sudaro Ministras pirmininkas ir ministrai ( Plius pridedamos- Ministerijos, vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų ir pns.)
96
Seimo kontrolė vyriauisybei-
* Vyriausybės nariai atsako seimui, per metinę Ministro pirmininko metinę ataskaitą ir pavienių ministrų atsiskaitymus už savo veiklą
* Seimas gali pareikšti nepasitikėjima vyriausybe ar kuriuo nors ministru: Jei ½ seimo pareiškia nepasitikėjima vyriausybe ar ministru pirmininku vyriausybė atsistatydina
* Vyriausybė įgauna galias tik seimui patvirtinus jos programą
* 1/5 Seimo narių gali pateikti interpeliaciją- bet kuriam ministrui, kad jis pagrįstų savo sprendimų motyvus. Jei seimas nepriima pasiaiškinimo ministras turi atsistatydinti
97
Vyriausybė pavaldi kam
ministrui pirmininkui ir atsako seimui su prezidentu
98
Vyriausybės sudarymas
* Vyriausybės egzistavimuo būtinas seimo pasitikėjimas Dėl to vyriausybę sudarinėja seimas ir prezidentas pagal konstitucijoje nustatytą tvarką
* Vyriausybė po naujo seimo pirmo posėdžio grąžina savo įgaliojimus prezidentui, kad išrinktų naują vyriausybę tačiau toliau dirba kol tai bus padaryta
* Prezidentas- teikia seimui Ministro pirmininko kandidatūrą ir su pritarimu jį paskiria. Skiria Ministro pirmininko siūlomus ministrus į postus su seimo pritarimu
* Seimas- Pritaria Prezidento pasiūlytą kandidatą, Pritaria arba nepritaria vyriausybės siūlomai programai
99
Vyriausybės programa
tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės.
* Jei pasikeičia daugiau nei pusė vyriausybės ar pasikeičia ministras seimas iš naujo turi patvirtinti jos programą, net jei ji ir nesikeičia
* Ministrą pirmininką gali pavaduoti kitas ministras jo ar prezidento teikimu
100
* Biudžetinė funkcija vyriausybės funkcija
vyriausybė rengia biudžeto projektą, jį vykdo ir teikia jo ataskaitas seimui
101
Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
* Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę- teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
102
Vyriausybės Teisėkūros funkcija
Vyriausybė priima poįstatyminius teisės aktus, tvrako ES reikalus priimdama rezoliucijas ir sprendimus ir įgyvendina seimo nutarimus su prezidento dekretais
103
Vyriausybės ES reikalų tvarkymas
Atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, tikrina subsidiarumo principo atitikimą, siūlo kandidatus į ES postus
104
Vyriausybės Koordinacinė funkcija
koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant įstatymus, ministrai teikia vyriausybei metines ministerijos atąskaitas
105
Vyriausybės veiklos principai
* Kolegialumo
* Demokratijos
* Teisėtumo
* Viešumo principais.
106
Vyriausybės aktaų bruožai
(poįstatyminiai)
* Vyriausybė leidžia norminius ir individualius teisės aktus bei užtikrina jų vykdymą
* Vyriausybės teisės aktais yra detalizuojamos ir konkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinima
107
Vyriausybės Nutarimai
o Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia
108
Vyriausybės sprendimai ir rezoliucijos
o Vyriausybė dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus gali priimti sprendimus
Vyriausybė dėl kitų ES dokumentų teikia rezoliucijas
109
Vyriausybė privalo atsistatydinti kai
* Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;
* Seimas pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
* Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
* po Seimo rinkimų sudaroma nauja Vyriausybė
* pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų, ji iš naujo negauna Seimo įgaliojimų
110
Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus
* Po seimo rinkimų
* Po prezidento rinkimų
111
Ministrų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai
* nepasitikėjimą pareiškia Seimas
* kai jis atleidžiamas iš pareigų
112
Vyriausybės narių teisinis statusas ir veiklos grantijos
* Darbinės veiklos apribojimai
o Ministrai negali eiti jokių kitų pareigų ir gauti kito atlyginimo (išskyrus kurybinę veiklą ar būti seimo nariais)
* Imunitetas
o Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo
* Socialinės garantijos
o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams jam išmokama kompensacija
113
Vyriausybės Ministerijų steigimas
o Jas steigia seimas, vyriausybės siūlymu.
o Privaloma pagal konstitucija tik krašto apsaugos ministerija
114
o Ministerijų skirstymas pagal veiklos sritis
Administracinės politikos sritis (krašto apsaugos, vidaus reikalų, teisingumo)
Socialinės ir kultūrinės srities ( kultūros, socialinės apsaugos, švietimo)
Ūkio valdymo srities ( Finansų, sususiekimo)
115
o Ministerijų skirstymas pagal funkcijų pobudį
Šakinės (Atlieka funkcijas konkrečioje valdymo srityje)
Tarp šakinės (Atlieka funkcijas keliose valdymo srityse)
116
* Vyriausybės įstaigos
o Vyriausybės įstaigos steigiamos dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti.
o Jas steigia vyriausybė
o atlieka specialiąsias kontrolės, priežiūros, apskaitos, leidimų, valstybinio reguliavimo funkcijas ir pnš
o Atlieka ministerijai nepriskirtas veiklas, arba būna įsteigtos vietoje ministerijos
117
Teismas turi ypatingus ygaliojimus ( sankcijonuoti žmones)
* Atimti ar apriboti laisvę
* Konfiskuoti turtą
* Uždrausti politinės partijos veiklą
* Panaikinti valstybės institucijos neteisėtus aktus
* Įpareigoti valstybės institucija atlyginti padaryta asmeniui žalą
118
Konstitucinio teisingumo samprata
teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos
119
Pagrindiniai Konstituciniai teismų principai
* Teisingumo
* Protingumo
* Proporcingumo
* sąžiningumo principais
120
Pagrindinės teismų funkcijos
* Teisingumo vykdymas
* Valstybės institucijų, padedančių vykdyti teisingumą, veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo teisminės priežiūros funkcija
* Teisės normų aiškinimo funkciją
* Priimdama privalomus sprendimus, kartu atlieka ir socialinio reguliavimo funkciją
121
* Teisminės valdžios visavertiškumo doktrina
Kad teismų funkcijos skiriasi nuo kitų valdžių, tačiau yra lygevertė pagal svarbą, o tai užtikrina garantijos kaip nepriklausomumas ir savarankiškumas
121
Teisminė valdžia kaip visavertė valdžia
* Teisminė valdžia negali būti menkesnė už kitas valdžias ir turi būti nepriklausoma nuo jų
122
* Teisminės valdžios skirtumas nuo kitų
ji formuojama profesiniu ne politiniu pagrindu
123
Teismų sistema pagal konstitucija
* Konstitucinis teismas
* Bendrosios kompetencijos teismai- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai
* specializuoti teismai- administracinių, darbo, šeimos santykių ginčai
o Pastaba- neleidžiama steigti taikos metu teismų su ypatingais įgaliojimais
124
Konstitucinio teismo įtaka kitiesm teismams
* Konstitucinio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami
* Visi teismai turi laikytis Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos
125
Teisminės valdžios savivalda ir santykiai su kitomis valdžiomis
* Teismų savivalda – tai teisėjų ir teismų reali galia laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus.Teisėjų taryba- dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui patariamoji institucija
126
Teismų savivaldą sudaro
* Visuotinis teisėjų susirinkimas
o Aukščiausia teismų savivaldos institucija
o Atsakingi už teisėjų etikos taisykles, teisėjų tarybos narių paskyrimą, darbo reglamentavimą ir pnš
127
* Teisėjų taryba
o vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą
o dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria
o Nors prezidentas prieš paaukštinant teisėją privalo atsiklausti tarybos, jos sutikimas prezidento nesaisto, tačiau jei taryba prieštarauja asmens paaukštinimui tai prezidenta saisto
128
* Teisėjų garbės teismas;
o nagrinėjantis teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo.
o Teisėjus teikia prezidentas, seimo pirmininkas ir teisėjų taryba(ir skiria), ima teisėjų iš visų teismų apart KT
o Garbės teismo teisėju negali būti teisėjai užimantys pozicijas kitose savivaldos pareigose
129
Teisėjų teisinis statusas (nepriklausomumas)
* Vienas svarbiausių principų teisėjams yra nepriklausomumo, kuris įtvirtintas konstitucijoje ir yra būtinas vygdant teisingumą pagal kitus konstitucinius principus
* Nepriklausomumas gali būti apibūdinamas kaip valstybėje įtvirtinta garantijų sistema, užtikrinanti savarankišką institucinį teismo funkcionavimą, sudaranti sąlygas teisėjams profesionaliai ir nevaržomai vykdyti teisingumą, apsaugant teismą ir teisėją nuo politinio, ekonominio bei kitokio išorinio spaudimo
130
o procesinis nepriklausomumas
tai teisėjo ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumas;
Būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga
131
o institucinis nepriklausomumas
tai teismų, kaip teisminės valdžios institucijų sistemos, nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiamosios valdžios ir vykdomosios valdžios
Būtinas užtikrinti teismų organizacinis nepriklausomumas, kurį užtikrina finansinis nepriklausomumas nuo kitų valdžių
132
* Teismai nėra visiškai nepriklausimi ir kelios situacijos nepažeidžia nepriklausomumo teismo santykije su kitomis valdžiomis
o teisėjų skyrimo ir atleidimo teisiniai santykiai
o teismų, kaip savarankiškos valdžios, organizaciniai santykiai, kuriuos, nustato įstatymų leidžiamoji valdžia
o Seimas priima įstatymus, nustatančius teismų sistemą, teismų veiklos principus, teismų kompetenciją, teisėjų statusą, bylų nagrinėjimo tvarką
133
teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumas
* Teisėjo atleidimo pagrindai: poelgiu pažemino teisėjo vardą ir įsiteisėjo jį apkaltinęs teismo nuosprendis
* Teisėjo darbo pakeitimas turi būti motyvuotas ir pgarįstas
* Teisėjo nustatyto darbo laiko negalima trumpinti
134
teisėjo asmens neliečiamumas
* negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti suvaržyta jo laisvė be Seimo pritarimo( išimtis,jei teisėjas užtinkamas dąrant pažeidimą)
* Teisėjai galimi traukti administracinėn atsakomybėn, bet tik su kokia teismo institucijos leidimu
* Neliečiamumas gina ir teisėjo orumą numatydami atsakomybę už viešą teisėjo ar teismo įžeidimą, šmeižimą
135
teisėjo socialinės garantijos
* Svarbu, nes teisėjas turi būti financiškai nepriklausomas, kad galėtų nešališkai be interesų spręsti bylas
* Atlyginimai turi būti nustatyti įstatymo ir atitinkami teisėjų statusuii bei ormumui ir negali būti mažinami
136
Lietuvoje yra 3 teismų sistemos
* Konstitucinis teismas vykdo o konstitucinę teisminę kontrolę
* Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą
* administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gal būti įsteigti specializuoti teismai (administracinių teismų sistema)
136
Instancijų sistema
bet kurį pirmos pakopos teismo aktą galima apskūsti (bent vienam) aukštesniam teismui
* Pirmos instancijos teismo nagrinėjimas (apylinkėse arba apygardose)
* Apeliacijos instancijos teismas ( iš naujo tiria bylai svarbius faktus)
* Kasacinės instancijos teismas ( netiria bylos iš naujo, bet taiko teisės taikymo aktus)
136
Instancijų sistemos herarchija
nėra herarchijos ir pavaldumo pvz: apeliacinis teismas nėra pavaldus LAT ir LAT negali kištis į apeliacinio teismo veikimą, tačiau žemesnės instancijos teismai yra varžomi aukštesnių teismų precedentais.
137
Bendrosios kompetencijos teismų įgaliojimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas
Lietuvos apeliacinis teismas – bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas.
138
Apylinkės teismas (žemutinė grandis) nagrinėja
* Civilinės bylos
* Įstatymo priskirtos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos
* Bylos susijusios su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu
* Įstatymo nustatytais atvėjais ikiteisminį tyrimą
139
Aukščiausiasis teismas nagrinėja
* Kasacinė instancija bendrosios kompetencijos teismų sprendimams (išskyrus administracinių nusižengumų bylas, nes tik sprendžia ar jas atnaujinti)
* Formuoja bendros kompetencijos teismų praktika
* Vykdo teisės ir įstatymų aiškinimą
139
Apeliacinis teismas nagrinėja
* Apeliacinė instancija apygardos teismų sprendimams
* Nagrinėja užsienio ir tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimų vykdymą lietuvoje
140
Apygardos teismas nagrinėja
* Įstatymo priskirtos Civilinės bylos
* Baudžiamosios bylos
* Kaip apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams
141
Teismų įstatymas nustato teisėjų reikalavimus
* Nepriekaištinga reputacija
* Ne piknaudžiauja narkotikais ar alkohiliu
* Profesinis išsilavinimas (universitetas ir teisėjo egzaminas)
* Reikalavimai teisinio darbo stažo
Būti lietuvos piliečiu
142
Teisėjų paskyrimas
* Apylinkių ir apygardų teisėjus skiria prezidentas vienas
* Apelecinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas su seimo pritarimu
* Aukščiausio teismo teisėja Skiria ir atleidžia seimas prezidento teikimu
143
Teisėjų perkelimas
* Horizontalus- kai teisėjas nori pereiti į kitą tos pačios kompetencijos teismą, bet pakeisti rūmųs ar jurisdikcija
* Vertikalus- kai teisėjas nori pereiti iš žemesnės pakopos teismo į aukštesnės arba atvirkščiai
144
Teisėjo darbo pabaigos pagrindai
* savo noru
* pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme numatyto pensinio amžiaus
* dėl sveikatos būklės
* išrinkus į kitas pareigas arba perkėlus į kitą darbą
* pažemino teisėjo vardą
* kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
* Pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka
145
Bendrosios kompetencijos teisėjų įgaliojimų pratesimas
* Kartais reikia pratęsti įgaliojimus ir teisėjas negali atsistatydinti jo atleidimo dieną arba sulaukus pensijinio amžiaus jei jis yra viduryje bylos nagrinėjimo
* Pratęsus laikotarpį teisėjas toks pat kaip kiti teisėjai ( tačiau jam netaikomos socialinės garantijos kurios nustatytos po teisėjo atsistatydinimo)
* Negali būti pratęsti teismų ar teismų skyrių pirmininkų įgaliojimai, kaip užimant šias pareigas
146
* Įsteigta dviejų instancijų administracinė teismų sistema
o Vilniaus ir regionų apygardų teismai (Pirminė instancija priskirtoms administracinėms byloms
o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Pirminė ir galutinė instancija tam priskirtoms byloms, apeliacinė instancija apygardų administraciniems teismams ir pagal prašymus atnaujina uždarytas bylas)
147
Administracinė justicija
Teisminis asmenų ginčų su administracinėmis institucijomis nagrinėjimas.
148
Administraciniai teismai nagrinėja
* Administraciniai ginčai
* nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ir atitikties Konstitucijai
* asmens ginčus su viešąja administracija dėl jos priimtų administracinių aktų
149
* Administraciniai ginčai
o asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas
o vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas
o tarnybiniai ginčai
o rinkimų ginčai
150
Teismingumo kolegija
skirta spręsti ar byla priklauso specializuotiems ar bendros kompetencijos teismams
* Atskirimo kriterijai yra ginčo subjektų teisinė padėtis ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis
151
Administracinių teismų teisėjų skyrimas ir įgaliojimų pasibaigimas
* Asmuo norinti tapti apygardos administracinių teismų teisėjui turi prilygti paprasto apygardos teisėjo reikalavimus
* Asmeniui norint tapti LVAT teisėju jis turi pritapti paprasto apeliacinio teismo teisėjo reikalavimus
* Teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas be seimo
* Atleidimas, darbo pratesimas ir pns identiškas su bendros kompetencijos teismų teisėjais
152
Konstitucinio teismo sudarymo konstituciniai pagrindai
* 9 teisėjai
* Skiria seimas vienai kadencijai
* Kas 3 metus keičiasi 3 teisėjai (kad palaikyti testinumą)
* Seimui siūlo teisėjus: Prezidentas, seimo pirmininkas AT pirmininkas
* Jei seimas laiku neišrenka teisėjo, senojo darbas prasitese
153
Konstitucinio teismo teisejų Kriterijai
* Pilietis
* Reputacija
* Aukštasis teisinis išsilavinimas
* 10 Metų patirtis teisėjo ar pedagogo
* Jei teisėjas KT neišbuvo 9 metų, galima antra kadencija
154
Konstitucinio teismo teisėjų statusas
* Nepriklausomi
* Asmens neliečiamybė (kaip seimo nario, ne kaip teisėjo)
* Įgaliojimų nutrūkimo atvėjai
* Socialinės materialinės garantijos
* Darbinės veiklos ribojimai
* Profesinės etikos laikymasis
155
Konstitucinio teismo teisėjų Įgaliojimų nutrūkimo atvėjai
o Pasibaigia kadencija
o Mirtis
o Atsistatydinimas
o Negalėjimas dirbti dėl sveikatos
o Pašalinamas apkaltos procesu
156
Konstitucinio teismo teisėjų Įgaliojimų stabdymo atvėjai (išlieka garantijos, bet nevygdo pareigų)
o Seimo sutikimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn
o Pradedamas apkaltos procesas
o Teismo sprendimu pripažystamas dinges
157
Konstitucinio teismo teisėjų Profesinės etikos laikymasis
o nepažeisti žmogaus teisių ir orumo
o nežeminti teisėjo vardo
o nediskriminuoti
o vengti pokalbiųsu proceso dalyviais
o nepasiduoti įtakai
158
Konstitucinio teismoo Teisės aktų konstitucingumo kontrolė
sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams
Negali pradėto to daryti savo iniciatyva
158
Konstitucinio teismo Funkcijos
o Teisės aktų konstitucingumo kontrolė
o Teikia išvadas
o Aiškina konstitucija
o Savo baigiamūjų aktų aiškinimas
159
Konstitucinio teismo konstitucijos aiškinimas kaip funkcija
Formuoja oficialiąją konstitucine doktriną
Prieš vertindamas aktų atitiktį konstitucijai pirma turi atskleisti konstitucijos normų turinį
Doktrinos nuostatų reinterpretavimas (skirtas pritaikyti konstitucija prie socialinių pokčio ir dabartinio gyvenimo)
159
Konstitucinio teismo Išvadų teikimo klausimai
Seimo ir prezidento rinkimų pažeidimų
Ar prezidento sveikata leidžia jam dirbti
Ar tarptautinės sutartys neprieštarauja konstitucijai
Ar veiksmai dėl kurių pradėtas apkaltos procesas prieštarauja konstitucijai
160
Konstitucinio teismo Savo baigiamūjų aktų aiškinimas kaip funkcija
Papildomas aiškinamas, jei asmuo nesupranta ko iš jo reikalauja KT baigiamąjame akte
161
Konstitucijos reinterpretavimas
* Dėl ko galima reinterpretuoti:Siekiant įgyvendinti prigimtines ar įgytas teises, Apginti konstitucijos vertybes ,Įgyvendinti tautos siekius, Plėsti konstitucinės kontrolės galimybes
* Negalima reinterpretuoti: Jei pakeičiama įtvirtintų vertybių sistema, sumažinama konstitucijos viršenybė, Konstitucijos vientisumo neigimas, teisių ir laisvių garantijų mažinimas, valdžių padalijimo naikinimas
162
Seimo gupės Teisė kreiptis į konstitucinį teismą
* 1/5 seimo narių grupė gali kreiptis dėl:
o Konstiticinių įstatymų, seimo įstatymų, poįstatiminių aktų ir statuto, Prezidento ir vyriausybės aktų atitikties aukštesnės galios aktams
* Tik 1/5 kad opozicija turėtų teise pasisakyti
163
Seimo in corpe (viso) Teisė kreiptis į konstitucinį teismą
* Gali kreiptis dėl dėl visų KT kompetencijai priskirtų teisės aktų konstitucingumo patikros ir dėl visų galimų KT išvadų teikimo
* Jei kreipiamsi dėl akto jis yra stabdomas nuo tyrimo pradžios (kitaip nei kai kreipiasi seimo narių grupė)
164
Prezidento Teisė kreiptis į konstitucinį teismą
* Gali kreptis dėl vyriausybės aktų atitikties aukštesnės galios aktams
o Kai pradedama nagrinėti akto galiojimas stabdomas
* Gali kreiptis dėl prezidento ar seimo rinkimų pažeidimo
* Tarptautinių sutarčių prieštaravimo konstitucijai
165
Vyriausybės Teisė kreiptis į konstitucinį teismą
* Gali kreiptis į KT dėl konstitucinių įstatymų ir visų seimo leidžiamų aktų atitikties aukštesnės galios aktams
166
Bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismų Teisė kreiptis į konstitucinį teismą
* dėl visų Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų teisės aktų konstitucingumo patikros tačiau toks aktas turi būti taikomas jų nagrinėjamoje byloje
* Jei teismas sprendžia bylą ir jam atrodo, kad įstatymas neatitinka konstitucijos, jis turi stabdyti bylą ir prašyti KT patikrinti
167
Kiekvieno asmens per individualų konstitucinį skundą Teisė kreiptis į konstitucinį teismą
* Gali kreiptis dėl KT kompetencijai priskirtų teisės aktų konstitucijai, jei jie pažeidžia jo konstitucines teises ir laisves
* Prieš kreipiantis į KT privalo išnaudoti visas kitas teisinės gynybos priemones
* Tokia situacija neturi būti jau išnagrinėta ar būti nagrinėjama
168
Konstitucinio Teismo nutarimo byloje pagal individualų konstitucinį skundą teisinės pasekmės
* Jei KT padaro nutarimą, kad aktas prieštarauja, aktas nebegali būti taikomas, bet nėra automašiškai apginamos pažeistos teisės ir žmogus turė kreiptis į paprastą teismą dėl bylos atnaujinimo
* Galima išimtiniais atvėjais asmens prašymu, kad Kol KT tirs atitiktį, teismo sprendimo vykdymą sustabdyti jei dėl to būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo
169
KT Konstitucinės kontrolės objektai
* Įstatymai (kartu ir seimo statutas)
* Konstituciai įstatymai
* Kiti Seimo priimti aktai- Poįstatyminiai (nutarimai, rezoliucijos)
* Prezidento aktai- dekretai
* Vyriausybės aktai- nutarimai
170
KT Konstitucingumo vertinimas pagal
* normų turinį
o ar teisės normoje nustatytos teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos atitinka Konstitucijoje išreikštą nuostatą
* Reguliavimo apimtį
o atitinkamą teisės aktą išleidęs teisėkūros subjektas turėjo tokią teisę
* akto formą
o ar atitinkamas teisinis reguliavimas nustatytas reikiamos formos teisės aktu
o ar atitinkamas teisės aktas priimtas nepraleidžiant akto priėmimo etapų
* Legislatyvinės omisijos
o Spragų tikrinimas aktuose, ne tada kai kasnors visiškai nereguliuojama, bet kai aktas nenustato atitinkamo reguliavimo
171
Negaliojančio teisės akto konstitucingumo tikrinimas
* Jei kreipiasi teismas ar asmuo dėl kilusių abejonių apie akto taikyma byloje KT privalo patikrinti atitiktį net jei ir nebegalioja aktas
* Jei kreipiasi kiti KT gali bet neprivalo tirti pasibaigusį galioti aktą
172
Konstitucinio teismo aktai
* Baigiamasis aktas- užbaigiama byla
o Nutarimai- kai byla dėl teisės akto atitikties Konstitucijai išnagrinėjama iš esmės
o Išvados: sprendžiami Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodyti klausimai
o Sprendimai- kitais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės
173
KT Išvadų klausimai
o nebuvo pažeisti prezidento ar seimo rinkimų įstatymai
o Ar prezidento sveikata leidžia jam dirbti
o Ar tarptautinės sutartys neprieštarauja konstitucijai
o Ar apkaltos proceso tvarka kaltinamų pareigūnų veiksmai prieštarauja konstitucijai
173
KT nutarimas (funkcija, galia, taisymas, peržiūrėjimas, aiškinimas ir pasekmės)
* tiriama, ar įstatymai, kiti teisės aktai neprieštarauja aukštesnės galio aktui
* Turi konstitucine galią
* Nutarimo ištaisymas
o Tai teksto neaiškumo ar kalbos klaidų ištaisymas nepakeičiant prasmės
* Nutarimo peržiurėjimas
o Iš naujo peržiurima informacija (jei yra ir nauja aktuoli info) ir peržiūri byla iš naujo
* Nutarimo aiškinimas
o Nekeisdamas priimto nutarimo turinio, paaiškina vartojamas sąvokas, formules, ir nuostatas atskleidžiant prasmę (aiškina ir išvadas su sprendimais)
* Nutarimo variantai
o pripažinti, kad teisės aktas neprieštarauja aukštesnės galio aktui
o pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja aukštesnės galio aktui
174
KT Išvadų ir nutarimų skirtumas
o Skirtinga teisinė galia- išvada tik situacijos vertinimas
o teisiniai padariniai- išvados jų nesukelia
174
KT Sprendimų rūšys
* sprendimai dėl prašymo nustatyti akto konstitucingumo nagrinėjimo institucija
* Procesiniai sprendimai
* Sprendimai kuriais baigiama konstitucinės justicijos byla
* Sprendimai priimami po kito KT akto
* Sprendimai priimami teisėjų statuso ir Teismo vidaus darbo organizavimo klausimais
175
KT sprendimai dėl Procesinio sprendimo
o priimami rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui- formalizuoja tam tikrą procesinį veiksmą ir yra vienkartinio pobūdžio
o sprendimai: sujungti prašymus į vieną bylą, atidėti ar atnaujinti bylos nagrinėjimą, ; tenkinti ar atsisakyti tenkinti byloje dalyvaujančių asmenų prašymus
176
KT Sprendimai priimami po kito KT akto
o Sprendimas dėl kito KT akto ištaisymo, peržiūrėjimo, išaiškinimo
176
Retroaktyvus KT aktų veikimas
Aktai neveikia atgaline tvarka nebent pažeistų valstybės nepriklausomybė, demokratija, respublika ar prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis (amžinosios konstitucinės vertybės)
177
Konstitucinis minimumas
* Nurodo suverena
* Normos apimančios valdžios ir indivudo satykius ( asmens statusa)
178
Konstitucijos prasmes
* Visuomenės sutartis
* Konstitucija yra Antimažoritarinis aktas- kažkas kas nukreipta prieš dauguma (konstitucija apsaugo mažuma nuo daugumos veiksmų)
* Konstitucija yra aukščiausioji šalies teisė( supreme law of the land)
179
Konstitucijos funkcijos
* Vertybių ir tikslų nustatymas
* Valdymo stabilumo užtikrinimas
* Valstybingumo įtvirtinimas
* Politinio režimo legitimavimas, per konstitucija
* Individo, ir mažumų laisvių ir teisių apsauga
180
Gyvoji konstitucija ( living instrument) teikšmė
konstitucijoje randamos naujos prasmės atitinkančios dabarties reikalavimus
181
Konstitucijos skirtumai nuo kitų aktų
* Išleidimu ir įsigaliojimo skirtumas
* Įpatinga keitimo tvarka
* Teisiniu spragu nebuvimu
* Aukščiausia teisinė galia
* Abstrakčiai suformuotos normos
182
Karl Loewenstein – bando suklasifikuoti konstitucijas
* Normatyvinės konstitucijos- politikai laiko save susaistyti, veikianti konstitucija
* Nominaliosios konstitucijos- veikia bet šlubuodamos dėl grėsmės kylimo iš ekonominės galios centrų kurie gali nesilaikyti konstitucijo
* Semantinės konstitucijos- konstitucija yra tik žodžiai, nedaro įtakos ir neužtikrina demokaratijos gyvenime
183
Konstitucija daro įtaka politikai ir atvirkščiaaic Pvz:
iš politikos kyla klausimai, dėl kurių galimai būna keičima konstitucij
* Konstitucija nustato politine sistema, rinkimų ribas ir politinio proceso status
184
Konstitucijų tipai
* Pagal politini režima
o Demokratinės
o Autoritarinės
* Valdymo forma
o Monarchinės
o Respublikinės
* Pagal valstybės teritorinį sutvarkyma
o Unitarinės konstitucija
o Federacinė valstybė
* Santykis su religija
o Pasaulietinės
o Religinės-teokratinė
* Pagal numatoma reguliavimo trukme
o Laikinoji
o Nuolatinė
* Pagal konstitucinio reguliavimo kilme
o Primestosios- per prievartą primestos kitos šalies
o Autentiškos- teisėtai priimtos tautos ar atstovų
o Transplantuotos- nukopijuotos
o Liaudiškosios- kaip autentiškos tik priimamos po kokio protesto ar revoliucijos
o Oktrajuotosios (Dovanotosios)
* Pagal eksplicitinis reguliavima( ( expresis verbis) tiesiogiai) (kas yra nustatyta)
o Minimalistinė- mažai nuostatų ir daug interpretacijos
o Smulkmeniškos- daug detaliai aprašytų nuostatų
* Pagal keitimo salygas ir tvarka
o Lanksčiosios
o Griežtosios
o Supergriežtosios
o Mišriosios
* Pagal konstitucijos laikmeti
o Pirmosios – konstitucijos iki 1 pasaulinio karo
o Antrosios – Tarpukario konstitucijos
o Trečiosios- konstitucijos po antro pasaulinio karo iki XX a. 9 dešimtmečio
o Ketvirtosios- nuo XX a. 9 dešimtmečio iki dabar
* Pagal poveikį visuomeninams santykiams
o Realiosios- kurios veikia ir daro realią įtaką visuomėnei
o Fiktyviosios- būdingos autoritariniams ir totalitariniams režimams ( fasadinės konstitucijos)
* Konstitucijos forma
o Rašytinė (Beveik visos)
Kodifikuota- Vientisas aukščiausios teisinės galios aktas
Nekodifikuota- Turinti kelis teisės aktus turinčius aukščiausią juridinę galią
Sudetinė kodifikuotoji- Vienas teisės aktas ir atskiri jį papildantįs teisės aktai
o Nerašytinė ( nebeliko)
o Mišrios ( Dalis yra rašytiniai aktai, o dalis ne ( papročiai)
185
Lietivos konstitucija pagal tipologija
* pagal priėmimo laikotarpį – tai ketvirtojo pasaulio konstitucijų raidos etapo konstitucija
* pagal formą – rašytinė, sudėtinė kodifikuotoji
* pagal priėmimo būdą – priimta tautos
* pagal konstitucijos poveikį visuomeniniams santykiams – reali
* pagal galiojimo laiką – nuolatinė
* pagal pataisų priėmimo procedūros sudėtingumą – griežta
* pagal konstitucija nustatomą valstybės valdymo formą – respublikos konstitucija
* pagal konstitucijoje įtvirtintą valstybės sandarą – unitarinės valstybės konstitucija
* pagal konstitucija nustatytą politinį režimą – demokratinė konstitucija.
186
Politinė konstitucijos funkcija
* Tobulas modernios politikos instrumentas, kuris nustato valstybės valdžios organizaciją, jos įgyvendinimą, valstybės valdžios ir visuomenės santykius, įtvirtina pagrindines taisykles, kurios būtinos politikoje siekiant valdžios ar ją įgyvendinant ir nustato valdžios galių ribas
187
Ideologinė konstitucijos funkcija
* Įprasmina visuomenės pažiūrų ir idėjų sistemą, formuoja vertybiinę orientacija, ugdo pagarbą konstitucinėms vertybėms
187
Konstitucijos struktūra
Preambulė
Pagrindinė dalis
Baigiamosios pereinamosios ar papildomos nuostatos
o Įtvirtinamos normos reguliuojančios konstitucijos įsigaliojima, valdžios institucijų sudarymo terminus, konstitucijos keitimo taisykles, nustatomos išimtys ar aiškinamos pagrindinės normos
Priedai
o Papildoma informacija: pareigūnų atlyginimai, priesaikų tekstai, teritorijų administravimo ir kontrolės klausimai ( jei šie aspektai nebuvo surašyti pagrindinėje konstitucijos dalyje
188
Substantyvieji konstitucijos keitimo ribojimai
tai fundimentalūs konstitucijos principai kurie negali būti pakeisti ,, amžinos konstitucijos nuostatos‘‘
o Lietyvoje
Nepriklausomybė, demokratija, prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės
Nestojimas į prosovietines organizacijas, panaikinti narystės europos sąjungoja, Konstitucijos 1 skirsnis ir 1 straipsnis
189
Procedūriniai konstitucijos keitimo ribojimai
Tai procedūros naudojamos apsunkinti konstitucijos keitimą ,, Konstitucijoje įtvirtinta ypatinga konstitucijos keitimo tvarka‘‘
o Kaikurių nuostatų negalima keisti
o Įstatymų priimimui reikia pusės seimo narių palaikymo, o keitimui 3/5
o Seime balsuoja 2 kart, po tarpo ne mažiau kaip 3 mėnesiai
o Reikėjimas 300 tukstančių rinkėjų parašų pradėti keitimą, antras bandymas galimas tik po metų
o Negalima keisti konstitucijos- įpatingos situacijos arba karo metu
o Prezidentas neturi veto teisės konstitucijos klausimuose
190
Konstitucijos aiškinimo poreikį formuoja jos
* Abstraktumas
* Vientisumas ir sistemiškumas
* Teisinio reguliavimo spragų nebuvomas
191
Konstitucijos aiškinimo subjektai
* Oficelieji interpretuotojai
o Konstitucinės justicijos institucijos- kurios turi galią teisėtai aiškinti konstitucijos samprata
o Valstybėje gali būti tik viena tokia institucija, kad nekiltų contradictions
Kontinentinėje teisėje tai būna konstitucinis teismas
Bendrojoje ir kaikuriose kitose europos šalyse konstitucija aiškina aukščiausiasis teismas
Kaikuriose valstybėse pvz Prancuzyjoje yra ,, konstitucinė taryba
* Neoficelieji interpretuotojai- jų aiškinimas nesukelia teisinių padarinių ir nėra privalomas
192
Konstitucinės Doktrinos samprata
( pagrindinis konstitucijos aiškinimo ir taikymo instrumentas
* Mokslinė doktrina- mokslininkų suformuota teorinė pozicija pagrysta tyrimais ir argumentais bet neturinti juridinio privalomumo
o Neturi realios įtakos teisės kūrimui, bet gali darti įtaką oficialiam aiškinimui per pasiūlymų davima
* Oficiali doktrina- privaloma visiems teisės subjektams, kuri formuojama konstitucinės justicijos institucijų ( pvz: KT precedentų)
o Aiškina konstitucijos normas ir principus, pildo, reinterpretuoja ir koreguoja konstitucijos samprata
192
Plačioji ir siauroji konstitucinės teisės samprrata
Plačioji konstitucinės teisės supratimas- Savarankiška teisės šaka turinti savo reguliavimo metodą apimanti valstybės organizacijos santykius ir asmens su valstybe santykius
Siauroji (naudojamoji samprata)- konstitucija yra visa apimanti teisė neturinti spragų, kuri neturi sau atskiro reguliavimo dalyko, bet reguliuoja visas teisės šaklas
192
Konstituciocentrinė teisės sistema
kai šalyje yra konstitucinė (aukščiausia) ir ordinarinė teisė ( kai konstitucija yra teisės branduolys ir viską nustatantis dokumentas)
193
Kas įeina į Konstitucijos sudedamosios dalys (Turi konstitucine galią ir pasižymi ypatinga priėmimo ir keitimo tvarka)
o 1991 vasario 11 konstitucinis įstatymas,, dėl Lietuvos valstybės‘‘
Įstatymas įtvirtinantis nepriklausomybe ir demokratija ,, Lietuva respublika yra nepriklausoma, demokratinė valstybė‘‘ keičiami referendumu3/4
o 1992 spalio 25 įstatymas ,, Dėl Lietuvos Respublikos konstitucijos įsigaliojimo tvarkos‘‘
o 1992 Birželio 8 Konstitucinis aktas dėl Lietuvos nesijungimo į prosovietines Rytų sąjungas
Keičiami tik referendumu 3/4
o 2004 liepos 13 Konstitucinis aktas ,, Dėl Lietuvos Respubliko narystės Europos sąjungoje‘‘
193
Kokie yra Konstitucinės teisės šaltiniai
* Konstitucija yra priminis konstitucinės teisės šaltinis
* Pamatiniai konstitucijos aktai
* Konstitucijos sudedamosios dalys (Turi konstitucine galią ir pasižymi ypatinga priėmimo ir keitimo tvarka)
* Konstitucijos keitimo įstatymai
* Oficialioji konstitucinė doktrina
194
* Konstitucijos keitimo įstatymai
o Nėra steigemojo pobūdžio aktai
o Yra konstitucinės kontrolės objektas- konstitucinis teismas tikrina jų atitiktį konstitucijai, nes pakeitus vieną nuostatą gali pasikeisti kitų nuostatų reikšmė
194
kas įeina į Pamatiniai konstitucijos aktai
o Lietuvos tarybos 1918-02-16 nepriklausomybės aktas
Svarbiausias aktas ir einantis kartu su 1920 steigemojo seimo rezoliucija, nes seimas įgyvendino vasario 16 akto tikslus
o 1990 kovo 11 Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktas
o Lietuvos laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 vasario 16 deklaracija
194
*Kas yra Oficialioji konstitucinė doktrina
o Konstitucinė jurisprudencija- Konstitucinio teismo konstitucijos aiškinimas taip pat yra skaitomas kaip konstitucijos šaltinis turintis konstitucijos teisine galią
195
Konstitucinės teisės normų įpatumai
o Specifinis reguliavimo objektas
o Specifinis normų įtvirtinimo šaltinis
o Pirminis pobūdis
o Kompleksinis svarbiausių visuomeninių gyvenimo sričių reguliavimas
o Aukščiausia teisinė galia
o Imperatyvumas
o Įpatingi reguliuojamų teisinių santykių subjektai
o Stabilumas
195
Konstitucinės teisės institutas-
- konstitucinės teisės normų reguliuojančių panašius santykius grupė.
195
o Konstituciniai įstatymai
nėra konstitucijos galios ( dėl ko jie negali būti laikomi konstitucijos šaltiniu), bet turi daugiau galios nei paprasti įstatymai. Juos ytra sunkiau priimti ir panaikinti nei paprastus įstatymus, o jų paskirtis reguliuoti svarbiausius visuomenės santykius ( kad staiga
195
Senų Lietuvos aktų likimas, po Konstitucijos įsigaliojimo
* Konstitucija pakeitė laikinąjį pagrindinį įstatymą
* Ankstesni teisiniai aktai galiojo tik tiek kiek, jie neprieštaravo konstitucijai
196
Koordinaciniai ir determinaciniai principai
o Koordinaciniai principai- lemia darna tarp principų ir normų bei palaiko konstitucijos turinio nuosekluma
o Determinaciniai- lemia ordinarinės teisės derinimą su konstitucine teise ir užtikrina kad abiejų teisės normos suudarytų vieną visuma
196
Konstitucinių teisinių santykių subjektai
o Fiziniai asmenys ( arba fizinių asmenų grupės pvz 300 tukst reikalauti referendumo)
o Tauta
o Lietuvos valstybė
o Valdžios institucijos
o Politinės partijos ar organizacijos
o Asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendrijos ir kt..
o Atstovaujamųjų institucijų nariai ( pvz seimo narių grupė kažko norinti)
196
Konstitucinių santykių teisinis ( juridinis ) faktas
o Konkretūs gyvenimo faktai kurie jungia teisės normas ir konkrečių teisinių santykių sukūrima
196
Konstitucinių santykių objektas
vertybės dėl kurių kyla santykiai
o Socialinės vertybės įtvirtintos konstitucijoje
o Santykiai susiję su šalies politinės sistemos funkcionavimo pagrindais
196
Konstituciniai teisės santykiai tik esant trims objektams jie atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia kokie tie objektai
Konstitucinių teisinių santykių subjektai
Konstitucinių santykių objektas
Konstitucinių santykių teisinis ( juridinis ) faktas
197
Konstitucijos Keitimo tvarka
* Konstitucija keisti galima tik pagal specialius konstitucijos keitimo įstatymus
* Konstitucijos keitimo iniciatyvą gali pateikti ¼ seimonarių arba 300 tūkstančių rinkėjų
* Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir priimamos seime per 2 balsavimus su bent 3 mėn pertrauka ir ne mažiau kaip 2/3 seimo narių palaikymu
197
Institucijų susikūrimas por konstitucijos įsigaliojimo
* Konstitucija įtvirtino valdžių padalijimą
* Seimas pakeitė aukščiausią tarybą
* Konstitucija atkūrė prezidento posą, o laikinai pareigas eina seimo pirmininkas
* Sukurtas konstitucinis teismas kuris atlieką teisės aktų atitikties konstitucijai kontrolę
* Seimas priima įstatymą naujai teismų sistemai- AT, apeliacinis, apygardų ir apylinkių teismas
197
Konstitucijos Keitimo draudimai ir ypatingos sąlygos
* Konstitucijos negalima keisti nepaprastosios arba karo padeties metu
* Kaikurios konstitucijos dalys pvz 1 straipsnis galimi keisti tik referendumu (3/4) rinkėjų palaikymo reikėjimas
197
* Tarptautinė viešoji teisė samprata
savarankiška teisės sistema, kurios normos reguliuoja tarptautinius valstybių, tarptautinių organizacijų ir kitų subjektų santykius
197
* Teisės doktrinos dėl nacionalinės ir tarptautinės teisės taikymo
o Dualistinė teorija- Nacionalinė ir taptautinė teisės turi skirtingus objektus ir subjektus ir norint tarptautine teise šalies viduje ji turi būti įtvirtinta įstatymu toje šalyje
o Monistinė teorija- Teigia nors dvi teisės sistemos yra atskiros tarptautinę teisę šalyje gali būti tiesiogiai taikoma.
o Lietuvoje netaikoma konkrečiai nei viena nei kita
197
* Tarptautinės teisės šaltiniai yra
tarptautinės sutartys,
o tarptautiniai papročiai,
o bendrieji teisės principai,
o tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimai,
o tarptautinių organizacijų rezoliucijos
197
Ratifikuotų ir neratifikuotų tarptautinių sutarčių laikymąsis
* Visos seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra Lietuvos teisės sistemos dalis ir jos yra privalomos
* Neratifikuotos sutartys- turi tokia pat galia kaip ir ratifikuotos, bet jos turi neprieštarauti ne tik konstitucijai, bet ir įstatymams
198
Tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimai
* Tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimai yra privalomi šalims
* Turi pirmenybę prieš įstatymus
198
Tarptautinų organizacijų teisės aktai
* Jei akte nustatyta jis yra privalomas, bet dažiniausiai būna rekomendacinio pobūdžio ( rezoliucijos)
* Privalomosios būna dažiniausiai- oro ar vandens judėjimo, ir pagalba( finansinė, karinė, šalies ar asmenų sąskaitų įšaldymas)
198
Tarptautiniai papročiai
* Lietuvo įsipareigojusi vadovautis pripažintais tarptautiniais teisės principais ir normomis
* Papročiai gali būti taikomi lietuvos teisinėje sistemoje
198
* Konstitucinio Teismo prerogatyva
neleidžia perleisti tokių galių ES, kurių atsisakymas reikštų Lietuvos, kaip valstybinės bendruomenės, pabaigą
198
* Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prerogatyva
nacionalinės teisėkūros institucijos negali keisti ar panaikinti ES teisės normų ar pripažinti jų negaliojančiomis
199
Kada gali būti atnaujinamos baudžiamosios ir civilinės bylos pagal tarptautinių teismų ir arbitražų sprendimus
* Civilinės ir administracinės bylos atnaujinamos, jei Europos žmogaus teisių teismas pripažysta padaryta pažeidimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ar papildomiems protokolams
* Baudžiamosios bylos atnaujinamos, jei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų
199
* ES teisės šaltiniai
o Pirminiai ( taikomos tiesiogiai)
Steigiamosios sutartys, bendrieji principai( prie kurių skaitomos ir pagrindinės teisės)
o Antriniai ( ne visos taikomos tiesiogiai
ES institucijų priimti teisės aktai
* Reglamentai ir srendimai taikomi tiesiogiai ( jei yra tinkami)
* Rekomendacijos, direktyvos ir nuomonės nėra privalomai/ tiesiogiai taikomos
199
ES normų tiesioginis veikimas ir taikymas Lietuvos teisės sistemoje
* Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
* Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus
* Lietuvos teismai nagrinėdami bylas turi taikyti ES normas, precedentus ir teisės aiškinimą
199
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, ESTT funkcijos lietuvos teisei
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija – turi plačią kompetenciją leisti valstybėms narėms ir jų teisės subjektams privalomus teisės aktus, o ES Teisingumo Teismas tikrina šalių institucijų veiklos atitikimą ES normoms
200
Pilietybės samprata teisėje
* Pilietybė kaip objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryšys su valstybe
o Pilietybė tai asmens nuolatinis ir nepertraukiamas teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis, pareigomis ir pasitikėjimu
* Pilietybė kaip teisės normų visuma reguliuojančių pilietybės santykius
o Teisės normos nustato pilietybės pagrindus- santykius tarpusavyje, santykius su valstybe, įgyjimo ir praradimo sąlygas, piliečių suvereniteto aspekta
200
Konstitucijos ir ES teisės koalizija
* Konstitucijos nuostatos negali paneigti ES teisės aktų, tačiau ES teisė turi būti taikoma taip, kad nesukeltų prieštaravimų su nacionaline konstitucija
200
ES subsidiarumo principas
ES veikia tik tuose veiksmuose, kuriuos valstybės narės negali deramai atlikti pačios.
Nacionaliniai parlamentai gali pareikšti prieštaravimus dėl subsidiarumo principo nesilaikymo
201
Būdai įgyti pilietybe
* Gimstant
* Suteikus respublikos pilietybe supaprastinta tvarka
* Suteikus pilietybę išimties tvarka
* Suteikus pilietybe natūralizacijos tvarka
* Grąžinus pilietybe
* Lietuvos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais
201
Reikalavimai gauti pilietybę Suteikus pilietybę išimties tvarka
o Sąlygos 1) asmuo turi tūrėti tpatingų nuopelnų Lietuvai 2) asmuo turi būti integrąvęsis į Lietuvos visuomėne 3) nėra pagrindų dėl kurių pilietybė nebūtų teikiama
201
Reikalavimai gauti pilietybę Gimstant
pagrindinis pilietybės įgyjimo būdas, užtvirtinantis tautos tęstinumą
o Pilietybės įgijimas ius soli ( gimstant valstybėje) Lietvoje taikomas išimtinais atvėjais ( jei vaikas randamas, be tėvų, arba jei vaikas gimsta o vienas iš tėvų be pilietybės, bet teisėtai gyvena lietuvoje
o Pilietybės igyjimas ius sanguinis ( kraujo teisė) vaikas gimdamas, nesvarbu ar lietuvos teritorijoje, jei vienas iš tėvų lietuvis gali gauti lietuvos pilietybe
201
Reikalavimai gauti pilietybę Suteikus respublikos pilietybe supaprastinta tvarka
o Taikoma tik lietuvių kilmės asmenims
o Sąlygos 1) bent vienas iš tėvų ar senelių buvo ar yra lietuvis 2) Asmuo save laiko lietuviu ir tai deklaruoja 3) Asmuo nėra turėjas LR pilietybės 4) Asmuo atsisako turimos valstybės pilietybės 5) nėra pagrindų dėl kurių pilietybė neteikiama
202
Reikalavimai gauti pilietybę Suteikus pilietybe natūralizacijos tvarka
o Sąlygos: 1) 10 metų nuolatos gyventi lietuvoje ir turėti teisę teikti prašymą dėl pilietybės 2) išlaikyti kalbos ir konstitucijos pagrindų egzaminus 3) turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį 4) neturėti kitos pilietybės, arba jos atsisakyti 5)netenkinti absoliučių pilietybės netekimo sąlygų
o Net je iasmuo atitinka visas sąlygas, jam pilietybė gali būti neduodama
o Pilietybė duodama prezidento dekretu, paisant Konstitucijos, pilietybės įstatymo nuostatų ir valstybės interesų
203
Reikalavimai gauti pilietybę Lietuvos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais
o Optacija- laisvas pilietybės pasirinkimas, keičiantis val;stybės teritorijai
o Pvz: 1989 Asmenys teisėtai gyvenantys ir dirbantyts Lietuvoje galėjo rinktis Lietuvos pilietybę ar likti SSRS piliečiu
o Asmuo gyvenanti lietuvoje gauna taip pat ir ES pilietybę, kur inepakeičia LT pilietybės, bet ją papildo
203
Reikalavimai gauti pilietybę Grąžinus pilietybe
o Bendrosios sąlygos 1) Asmuo turi pateikti prašymą 2) pilietybė grąžinama tik viena kartą
o Specialiosios sąlygos- priklauso nuo to kokiu būdu asmuo prarado pilietybę
o Sąlygos asmenims kurie buvo turėjo pilietybę naturalizacijos būdu 1)Išvengti dviguvos pilietybės 2) 5 metus teisėtai ir nuolat gyventi Lietuvoje 3)Turėti teisę nuolat gyventi lietuvoje 4) Turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį 5) netenkinti absoliučių pilietybės neteikimo sąlygų
o Pilietybė negrąžinama asmeniui kuris ją gavo išimties tvarka
o Asmenims gimusiems reikia tik neturėti dvigubos pilietybės
204
Pilietybės atkūrimas
skirtas užsienio lietuviams kurių protėviai turėjo Piletybės sąntykius su lietuva
* Tai nėra vienas iš pilietybės įgyjimo būdų
* Skirtas asmenims ir jų palikuonims kurie iki 1940 turėjo LT pilietybę ir ją prarado dėl okupacijos, nes laikoma kad jų teisinis ryšys su valstybe nutrūko neteisėtai
* Sąlygos 1) neturėti kitos pilietybės 2) Netenkinti 2 iš absoliučiai neteikimo sąlygų
204
Lietuvos pilietybės netekimas Variantai
* Pilietybės atsisakymas
* Kitos pilietybės įgyjimas ( išskyrus išimtis)
* Lietuvos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindias
* Jei tarnaujama kitos valstybės tarnybje, neturint vyriausybės leidimo
* Įgyjus pilietybę apgaulės būdu arba paaiškėjus bent vienai iš absoliučių pilietybės neteikimo sąlygų
* Paaiškėjus kad sprendimas dėl pilietybės priimtas pažeidžiant įstatymą
* Jei asmuo tam tikrais atvėjais sulaukes 21 neatsisako kitos pilietybės
204
Situacijos kai asmuo negali atsisakyti pilietybės
* Asmuo įtariamas padarymu nusikalstamos veiklos
* Asmeniui įsiteisėjas teismo nuosprendis
* Lietuvos mobilizacijos metu asmuo yra karo prievolės sąraše
* Asmuo liktų be pilietybės
204
Pilietybės atkūrimas ir skirtumai nuo pilietybės grąžinimo ir pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka
* Skirtumas nuo pilietybės grąžinimo- Skirasi subjektai kurie turi teisę į pilietybės atgavimą ir sąlygos taikomos asmenims siekientiems atgaut ipilietybe
* Skirtumas su pilietybės suteikimu supaprastinta tvarka- supaprastinta tvarka pilietybę atgaunantys asmenys yra sietini su etnine asmens kilme, o pilietybės atkūrimas su teisinių ryšių nutraukimu neteisėtai
205
Pilietybės išsaugojimo institutas
leidžia Piliečiams su ypatingais nuopelnais lietuvai išsaugoti LT pilietybę įgavus kitą pilietybe ( prašymą priima prezidentas
205
Variantai kadi gali turėti kelias pilietybes
1. Asmuo gavo Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gimdamas
2. Asmuo buvo ištemtas iš okupuotos lietuvos iki 1990
3. Asmuo išvykes iš lietuvos iki 1990
4. 2 ir 3 punkto asmenų palikuonys
5. Jei asmuo sudarant santuoka su užsieniečiu automatiškai įgyja tos valstybės pilietybę
6. Jei asmuo įvaikintas Lietuvių iki jam 18 ir taip įgijo LT pilietybę arba jei Lietuvis įvaikintas kitos valstybės piliečių ir įgyja jų pilietybę
7. LR pilietybę įgijo išimties tvarka turėdamas kitą pilietybę
8. Asmuo išsauga arba jam grąžinama pilietybė jei jis turi įpatingų nuopelnų lietuvai
9. Lietuvos pilietybę įgijo turėdamas pabėgelio statusą
10. Jei asmuo Lietuvos pilietybę įgijo gimdamas, o kitos šalies pilietybę įgijo negimdamas joje iki 18
11. Pilietybės išsaugojimo institutas- leidžia Piliečiams su ypatingais nuopelnais lietuvai išsaugoti LT pilietybę įgavus kitą pilietybe ( prašymą priima prezidentas)
206
Pilietybės klausimų nagrinėjimo subjektai
* Prezidentas
o Dekretais- suteikia pilietybę naturalizacijos, išimties ir supaprastinta tvarka ir grąžina
* Pilietybės reikalų komisija
o Prezidento patariamoji institucija
* Vidaus reikalų ministras
o Kontrasignuoja ir patikrina dekreto atitiktį konstitucijos ir pilietybės įstatymo nuostatoms ir priima sprendimus dėl pilietybės atkūrimo
207
Skirtumas tarp konstitucinių ir žmogaus teisių
* Žmogaus teisės-Tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių standartas, suformuluotas tarptautinėse sutartyse
* Konstitucinės žmogaus teisės yra konstitucinės teisės institutas ir šių teisių negalima vertinti tik kaip subjektinių teisių
207
Civilinės ( pilietinės) teisės, nėra pilnai žmogaus teisės ir laivės, nes
apima tik pilietines ir politines, o ne socialines ir ekonomines laisves
207
Svarbiausios žmogaus teisių vertybės
* Žmogaus vientisumas (integralumas)
* Laisvė ir lygybė
* Pagarba kiekvieno žmogaus orumui
207
Prigimtinės ir pozityviosios teisės
* Prigimtinės teisės doktrina žiūri į žmogaus teises, kaip į neatskiriamas nuo individo teises, kurių ištakos yra protas
* Pozytivioji teisės doktrina žvelgia į žmogaus teises, kaip valstybės nustatytas įstatymuose ir teisės aktuose
208
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal susiformavimo laikotarpį
o 1 Karta- pilietinės ir politinės teisės
o 2 Karta- Socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės
o 3 Karta- Teisė į taiką, vystymąsi, apsisprendimą, sveikątą
o (Galima) 4 Karta- naujųjų medicinos ir biotechnologijų įtaka žmogaus teisėms
208
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisių garantijų pobudį
o Ginamos nacionaliniuose teismuose
o Ginamos tarptautiniuose teismuose
208
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas
* Pagal susiformavimo laikotarpį
* Pagal formuojamos teisės turinį
* Pagal teisių įgyvendinimo forma
* Pagal teisių ribojimo galimybes
* Pagal subjektus kuriems jos skiriamos
* Pagal teisių garantijų pobudį
* Pagal teisinio įtvirtinimo pobūdį
208
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal formuojamos teisės turinį
o Pilietinės
o Politinės
o Socialinės
o Ekonominės
o Kultūrinės
209
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisių įgyvendinimo forma
o Indvidualinės
o Kolektyvinės ( solidorumo teisės)
209
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal subjektus kuriems jos skiriamos
o Bendrąsias
o Specialių subjektų teisės
210
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisių ribojimo galimybes
o Absoliučios- draudimas kankinti žmogų ir taikyti žiaurias bausmes, vergijos draudimas, teisė į gyvybę, teisė į teismą yra neribojamos
o Santykinės- (laisvė, nuosavybė, teisė į informaciją ir kt) šios teisės nors yra svarbios įstatymu gali būti apribotos
211
Konstitucinių žmogaus teisių klasifikavimas Pagal teisinio įtvirtinimo pobūdį
o Formaliai įtvirtintas konstituciniame akte
o Formuojamas konstitucinėje jurisprudencijoje
212
* Socialinės teisės
teisę į egzistencinį minimumą, į apsigyvenimą, į išsilavinimą, į būtinąją sveikatos priežiūrą ( valstybė prisiima atsakomybę už socialinę žmogaus apsaugą, bet negali sudaryti situacijų, kai asmuo priveligijuotai gali gyventi iš valstybės, nesiekdamas orumo pats
212
* Pilietinės teisės
o Teisė į gyvybę, nekaltumo prezencija, teisė į teisingą teismą, vergijos ir darbo privertimo draudimas
212
* Politinės teisės
o teisė dalyvauti valdant savo šalį tiesiogiai ar per išrinktus atstovus, teisė dalyvauti rinkimuose – rinkti ar būti išrinktam, teisė vienytis į asociacijas bei žodžio laisvė.
213
* Ekonominės teisės
o užtikrina asmens galimybę laisvai pasirinkti profesiją, dirbti ir disponuoti savo turtu: teisė į privačią nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė, darbo teisės.
214
* Kultūrinės teisės
o teisė į mokslą, teisė pasirinkti savo vaikams mokyklas ir religinį bei dorovinį auklėjimą, teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime, naudotis pažangos laimėjimais, autoriaus teisių apsauga, mokslo tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvė ir kt
215
Žmogaus teisių ribojimo reikalavimai
* reikalavimas žmogaus teisių ir laisvių apribojimus reguliuoti tik įstatymu
* apribojimai turi būti būtini siekiant apsaugoti kitas vertybes
* nustatytais apribojimais negali būti paneigiama pati ribojamos teisės ar laisvės esmė
* ribojant žmogaus teises ir laisves yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo
215
Teisių nedalumas kas tai yra?
Teisių nedalumo principas yra grindžiamas visų žmogaus teisių svarbumu ir integralumu
Teisių nedalumo pvz: visos teisės turi būti lygios ir taip pat apsaugotos žmonėms- teisė į nuosavybę turi apsaugota, nes užtikrina asmens nepriklausomybės ir laisvės pagrindą, bet ta patį daro ir turi būti ginama teisė gauti atligį už atliktą darbą
Taigi teisių nedalumas užtikrina vienodą socialinių, ekonominių ir kultūrinių (pizityviosios teisės) teisių ginimą palyginus su politinėmis ir pilietinėmis ( negatyviosios teisės)
216
Ribojimo pavyzdžiai ir priežastys
* Ribojama ūkinė veikla- pagrindu kad jei nebus ribojama gali kenkti žmonių sveikatai
* Ribojama laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, nes yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija
* Ribojama reklamos laisvė- dėl konstitucinių vertybių apsaugojimo, tačiau ribojama turi būti protingai ir tikslingai
* Ribojama nuosavybės teisė ir asmens neliečiamumas, asmens teisė kritikuoti vallstybės institucijas
* Kaikurios teisės ir laisvės gali būti ribojamos karo ar nepaprastosios padeties atvėju
217
Išskirtinai žmogaus teisių chartijoje išskirtos teisės
Ekonominės
* Apsauga nuo nepagryst oatleidimo iš darbo
* Tinkamų darbo sąlygų apsauga
* Vaikų darbo draudimas ir jaunimo darbo apsauga
* Laisvė pasirinkti provesija
* Ūkinės veiklos laisvė
* Darbuotojų teisė į informacija
* Teisė naudotis įdarbinimo tarnybomis
Socialinės
* Moterų ir vyrų lygybė
* Vaiko ir pagyvenusių teisės
* Neigaliujų integravimas
* Socialinė apsauga, parama ir sveikatos apsauga
Kultūrinės
* Menų ir mokslo laisvė
* Kultūrų, religijų ir kalbū įvairovės laisvė
217
Teisės kurias išskiria ir žmogaus teisių konvencija ir chartija
* Teisė į gyvybę
* kankinimo ar nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo uždraudimas,
* vergijos ir priverstinio darbo uždraudimas,
* teisė į laisvę ir saugumą,
* teisė į privatų ir šeimos gyvenimą,
* minties,sąžinės ir religijos laisvė,
* saviraiškos ir informacijos laisvė,
* teisė į nuosavybę,
* apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju,
* nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą,
* bausmės nebuvimo nesant įstatymo principas.
218
Lietuvos valstybėje Atstovaujamosios institucijos
* Seimas- atstovauja visai šalies tautai
* Savivaldybės teisė vykdoma per savivaldybės taryba ir merą, kurie atstovauja savo administracinio vieneto gyventojus
* Europos Parlamentas atstovauja Europos sąjungos piliečiusir yra atstovaujamoji institucija
218
Teisių ir laisvių apsauga
* Teisiniai apsaugos mechanizmai- Konstitucija, įstatymai, tarptautiniai lietuvos pasirašyti dokumentai
* Institucinė žmogaus teisių apsauga- teismai, Ombudsmeno institucijos, nevyriausybinės organizacijos
219
Rinkimai Lietuvoje turi atitikti tam tikrus reikalavimus
* Demokratiški rinkimai
* negali būti formuojamos taip, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo
* Negali būti pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai ir procedūros
219
Kokie yra Nacionaliniai ir viršnacionaliniai rinkimai
* Nacionaliniai rinkimai- Seimo, Prezidento, Savivaldos tarybų, Savivaldos merų
* Viršnacionaliniai- Europos parlamento
219
Lietuvos vykdomų rinkimų rūšys
Nacionaliniai ir viršnacionaliniai
Tiesioginiai ir netiesioginiai
Eiliniai ir neeiliniai
220
Rinkimų teisė objektyviąja ir subjektyviąja prasme
* Objektyviąja prasme- – tai visuma konstitucinės teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius sudarant viešosios valdžios renkamąsias institucijas
* Rinkimų teisė subjektyviąja prasme – tai asmens teisė dalyvauti rinkimuose, skiriama į aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę.
o Aktyvioji prasmė- galimybė dalyvauti rinkimuose laisvai pasirenkant iš kelių kandidatų
o Pasyvioji- Galimybė kandidatuoti į valdžios institucijos nario postą
220
Kokie yra Tiesioginiai ir netiesioginiai rinkimai
* Netiesioginiai- Tauta nerenka asmenų į postus tiesiogiai
o Kai į institucijos vietą asmenį renką rinkikai
o Kai išrenkama institucija kuri tada renka asmenis į valstybės valdžios institucijas
* Tiesioginiai- kai tauta renka asmenis į valdžios postus
220
Eiliniai ir neeiliniai rinkimai
* Neeiliniai ( pirmalaikiai) seimo rinkimai-
o gali paskelbti Seimas su 3/5 sutikimu
o prezidentas jei seimas nepriima per 30 dienų vyriausybės programos arba 60 dienų antra karta nepriima vyriausybės programos arba vyriausybės siūlymu jei seimas pareiškia nepasitikėjima vyriausybe ( negali paskelbti jei iki kadencijos pabaigos liko 6 mėnesiai arba seimas neišdirbo 6 mėnesių
* Neeiliniai (pirmalaikiai Prezidento rinkimai)
o Jei prezidentas skelbia pirmalaikius seimo rinkimus, naujas seimas gali pirmalaikius prezidento rinkimus
o Jei prezidentas- atsistatydina, miršta, seimas panaikina mandatą apkaltos procesu, seimas pripažysta kad prezidento sveikata neleidžia
* Daliniai ( papildomieji) rinkimai
o Jei seima atsiranda laiva vieta ( asmuo- mirė, atsistatydino, pripažintas neveiksnus, panaikintas mandatas, nesuderino darbo su seimo pareigomis, neteko LR pilietybės
220
Išskirtinai žmogaus teisių konvencijoje išskirtos teisės
Diskriminacijos draudimas
Teisė į santuoka
Susirinkimų ir asociacijų laisvė
Diskriminacijos draudimas
221
Rinkimų teisės šaltiniai
* Konstitucija- pagrindinis
Rinkimai demokratijos formos
Aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės,
reikalavimai kandidatams,
kad prezidentas skiria savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, neeilinius rinkimus
* Konstitucinio teismo jurisprudencija
* ES teisės aktai
o Lietuvos rinkimai suderinti su ES normomis ir Europos parlamento rinkimų sistema
* Lietuvos tarptautinės sutartys
o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos- teisė į laisvus rinkimus
o Jungitinių tautų konvencijos dėl Pilietinių ir politinių teisių pakto, konvencija dėl diskriminacijos panaikinimo moterims ir rasinėms
* Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas
222
Rinkimų teisės principai
Visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas
222
* Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas funkcijos
o Nustato Prezidento, seimo europos parlamento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų tvarką,
o Kampanijų finansavimo tvarką ir pagrindus
o Rinkimų procesas ir vykdymo tvarka
o Vyriausioji rinkimų komisija, kuri turi įgaliojimus leisti atitinkamus teisės aktus
222
o Savivaldybių tarybų nario neleidimo sąlygos
asmenys einantys tarnybą ir iš jos neišėja, seimo, vyriausybės nariai, teisėjai ir prezidentas, valstybės pareigųnai, kurie kontroliuoja savivaldybių veiklą ( gali, bet prieš tampant tarybos nariu turi palikti savo darbą)
223
o Europos parlamento kandidatų rinkimo sąlygos
ES valstybės pilietis, 21 metų, kuris nėra kandidatas į ES parlamentą kitose valstybėje, ir nėra pripažintas neveiksnus
224
o Prezidento tapimo sąlygos
Pilietis pagal kilmę, gyvenantis sėsliai 3 metus, 40 metų ir jeigu gali būti renkamas seimo nariu, neturi priesaikos užsienio valstybei
224
o Seimo nario tapimo sąlygos
Lietuvos pilietis nuolat gyvenantis Lietuvoje, 21 metų ir nėra pasižadėjas kitai valstybei
224
o Seimo nario ir prezidento neleidimo sąlygos
Asmuo nepabaiges atlikti bausmės
pripažintas neveiksniu
nepasitrauke iš posto teisėjai, sukarintų ir saugumo tarnybų pareigūnai kol nėra nutrauke tarnybos Asmenims kurie apkaltos proceso metu pašalinti iš pareigų arba panaikintas seimo nario mandatas ir nepraėjo 10 metų
prezidentui papildomai reikia surinki 20 tūkstančių parašų, kad patektų į prezidento kandidatūra
225
Slaptas balsavimas
* Turi būti sudaryta situacija, kad asmuo galėtų laisvai nieko nevaržomas ir nekontroliuojamas slaptai išsakyti savo nuomonę
225
Lygi rinkimų teisė
* Reikšmė- Visi rinkėjai traktuojami vienodai ir kiekvieno balsas yra lygevertis neskaitant jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir pns.
* Taip pat lygumas tarp kandidatų ( valstybė turi būti nešališka ir objektyvi visų kandidatų atžvilgiu.
226
Tiesioginiai rinkimai
* Reikšmė- tiesioginis balsavimas, kai tauta balsuoja tiesiai už norimus kandidatus į valdžios pozicijas, o ne už rinkikų kolegijas, kurios tada renka asmenis
* Negali asmuo balsuoti už kita asmenį ( nebent padaroma situacija kai neleidžia sveikata)
226
o Savivaldybių tarybų narių sąlgyos
netik Lietuvos piliečiai, bet asmenys sėsliai gyvenantys tame administraciniame vienete ( meru tik LR piliečiai), negali būti pripažintas neveiksniu ir yra 18 metų
226
Laivų ir demokratiškų rinkimų principas
* Rinkimai turi būti reguliarūs
* Rinkimuose yra laisva ir neribojama galimybė balsuoti už asmenį jį pasirenkant iš įvairių kandidatų
226
Rinkimų proceso sąžiningumo principas
* Neįtvirtintas tiesiogiai konstitucijoje, bet KT jurisprudencijoje
o Asmenys skiekiantys posto turi viešai paskelbti savo reikšmingą informacija, deklaruoti turta, pajamas, privačius interesus
o Rinkimų finansavimas- Lėšas rinkimų kompanijai reikia tvarkyti, jų rinkimo ir panaudojimo teisėtumą kontroliuoti
o Balsų pirkimas- negalimas masinis ar sisteminis rinkėjų papirkinėjimas dovanomis ar kitu atlygiu
227
Seimo, Preidento, savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka
* Seimo skiriami rinkimai- Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų, pirmalaikius ( neeilinius) seimo ar prezidento rinkimus.
* Prezidento skiriami rikimai- Eilinius r pirmalaikius ( neeilinius) seimo rinkimus,
* Jei įvesta karinė situacija seimas arba prezidentas sprendžia apie seimo, prezidento ar savivaldybių tarybų kadencijos pratesimą
227
Kodėl reikia apytiksliai paskirstyti daugiamandates apygardas pagal panašų žmonių kiekį
o Demokratiškų rinkimų užtvirtinimas- seimo vienmandačių apygardos turi sudarytos atsižvelgiant į žmonių kiekį, nes jeigu vienoje apygardoje bus žymiai daugiau asmenų nei kitoje jos asmenų balso reikšmė silpnės
227
Rinkiminio slenksčio ribojimai kad nepažeistų lygios rinkėjų teisės
* Rinkimų slenkstis negali būti toks didelis, kad susidarytų prielaidos neatspindėti įvairių rinkėjų interesų
* Turi būti įtvirtintas vienodas rinkimų slenkstis vienodiems subjektams ( paprasti sarašai ir jungtiniai nėra vienodi)
227
Visuotinė rinkimų teisė
* Reiškia kad asmuo atitinkantis konstitucijos ir įstatymų sąlygas turi teise balsuoti, nes tai nėra absoliuti teisė be ribojimų
228
Rinkimų komisijos
* Vyriausioji rinkimų komisija- pagrindinė visų rinkimų komisija
o Funkcijos- rengti ir vykdyti rinkimus, nustatyti galutinius rinkimų rezultatus, kontroliuoti, kaip vykdomas Rinkimų kodeksas, kiti įstatymai, taikyti atsakomybę už jų pažeidimus, kontroliuoti politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimą.
* Apygardų, savivaldybių rinkimų komisija
* Apylinkių rinkimų komisija
228
Teritorinių rinkimų vienetų sudarymas (vienmandačių ir daugiamandažių apygardų skirstymas per skirtingus rinkimus)
* Vienmandatės rinkimų apygardos- mažorinė rinkimų sistema
* Daugiamandatės rinkimų apygardos- proporcinė rinkimų sistema
* Rinkimų apylinkės
o Seimo rinkimai (Mišrioji rinkimų sistema) Lietuva dalinama į 71 Vienmandatę, kur išrenkami 71 seimo narys ir viena daugmandatė per visą LR teritorija, kur išrenkamas 70 seimo narių ( sudaroma viena papildoma Pasaulio lietuvių vienmandatė)
o Savivaldybių tarybų rinkimai- Lietuva paskirstoma į kelias daugiamandates apygardas pagal savivaldybių teritorijas
o Prezidento rinkimai- Lietuva yra viena vienmandatė ( mažorinė rinkimų sistema)
o Europos parlamento rinkimai- Lietuva viena daugiamandatė ( proporcinė rinkimų sistema)
228
Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
* Prezidento išrinkimas
o Pirmas balsavimas išrinktas jei surenka daugiau nei puse balsų, jei dalyvauja mažiau nei puse rinkėjų laimi surinkes daugiau nei 1/3 balsų
o Jei neivienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų kiekio 2 daugiausiai balsų turintys kandidatai dalyvauja pakartotiniame balsavime
o Jei pirmame balsavime dalyvavau 2 kandidatai ir nesurinko reikiamo balsų kiekio vyksta pakartotiniai rinkimai
* Seimo išrinkimas
o Vienmandatėja laimi asmuo surinkes daugiausiai balsų ( mažorinė sistema)
o Daugiamandatėse mandatus gauna partijos perejusios barjera ir paskirsto kiekvienos partijos mandatų skaičių pagal liekanų ir kvotų metodą
* Europos parlamente ir savivaldybių tarybų išrinkimas
o Yra skaičiuojami kiek kandidatai gavo balsų pagal kvotų ir liekanų metodą
* Mero rinkimuose laimi kandidatas surinkes Rinkimų kodekse nustatyta balsų skaičių
229
Seimo įtaka vyriausiąjai rinkimų komisijai
* Seimo nario paklausymo teisė
* Kontroolės galimybė ( keisti vyr rinkimų komisijos sudetį
* Seimas gali priimti galutinį sprendimą jei vyr rinkimų komisija pažeidžia įstatymą
230
Rinkimų slenksčiai ( berjerai) tikslas?
Tikslas užtikrinti, kad institucijose nesusidarytų daug smulkių frakcijų ir kad išliktu stabilumas
230
Rinkimų agitacija
* Tai kandidatų ir partijų skatinimas žmones balsuoti už juos per reklamą (susitikimai su rinkėjais, televizija, reklamos, plakatai, radio)
* Rinkimų agitacija draudžiama 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną
230
Kandidatų kėlimas
* Seimo narys- Kelti seimo nario kandidata gali Politinė partija arba asmuo gali išsikelti save vienmandatėje ( jei atitinka reikalavimus ir surenka parašų)
* Prezidento kandidato kelimą gali atlikti politinė partija arba asmuo gali išsikelti save
* Savivaldybių tarybos nario kandidatūrą gali kelti – politinės partijos ir politiniai komitetai
* Mero kandidatūra kelia- Politinė partija arba pavieniai asmenys kelia save
* Europos parlamento kandidato kėlima atlieka- Politinės partijos arba politiniai komitetai
* Asmuo kandidatuodamas gali isirašyti save tik į vieną kandidatų sąrašą, tačiau gali kandidatuoti ir vienmandatėje ir daugiamandatėje
230
Rinkimų slenksčiai ( berjerai) kas tai
Tai yra nustatytas riba kiek procentų rinkėjų balsų rinkiminis kandidatų sarašas ( partija) turi gauti kad galėtu dalyvauti skirstant mandatus ir jų gauti.
* Sąrašas gauna seimo ir Europos parlamento narių mandatą jei surenka daugiau nei 5 procentus ( jungtinis kandidatų sąrašas daugiau nei 7 procentus)
* Savivaldybės tarybos mandatą kandidatų sąrašas gauna jei surenka daugiau nei 4 procentus ( jungtinis daugiau nei 6 procentus
231
Tiesioginės demokratikos institutai
* Referendumas- svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami 300 tūkstančių piliečių parašų parengemu referendumu
* Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė- piliečių iįstatymų leidybos teisę turi 50 tūkstančių piliečių teikiant seimui projektą
* Peticijos teisė- piliečių siūlymai dėl teisės aktų koregavimų
231
* Konstitucija riboja referendumus, kad jais nebūtu pakeičiamos esminės konstitucijos vertybės kokios?
valstybės nepriklausomybė, demokratija, respublika, prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis dėl to pvz: referendumas apie 1 straipsni negalėtų būti priimtas nes prieštarautų konstitucijai
232
Rinkimų gičų dėl galutinių rinkimų rezultatų nagrinėjimas
Prašyti KT išvados dėl Prezidento rinkimų gali tik seimas
Prašyti išvados dėl seimo rinkimų gali seimas ir prezidentas
KT ( atsakinga dėl seimo ir prezidento) ir LVAT ( Atsakinga dėl savivaldybių merų, tarybos ir Europos parlamento rinkimų)tikrina irteikia išvadas dėl vyriausios rinkimų komisijos sprendimų apie Rinkimų kodekso pažeidimą
232
Kokie dokumentai nustato skirtingas rinkimų sistemas
ES parlamento rinkimai- ES teisės aktai
Prezidento rinkimai- konstitucija
Seimas nustato kiturs rinkimus
232
* Referendumo principai
o Referendumo balsavimas grindžiamas visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo
o Referendumo balsavime dalyvauja piliečiai nuo 18 metų, kurie yra veiksnūs
o Piliečiai dalyvauja referendume lygiais paghrindais
o Referendumas yra tieisoginis
232
* Referendumo skirstymai
o Sprendžiamieji- Tauta priima įstatymus ( reti)
o Patariamieji- Svarstomi šalies gyvenimo klausimai ( dažini)
o Ratifikaciniai- Tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą parlamento priimtam įstatymui
232
* Referendumo ir seimo skirtumai
o Referendume balsuojama už klausimą, rinkimuose už atstotvo rinkimą
o Rinkimų balsų skaičiavimas yra mažorinės arba praportice tvarka, o referendumo rezultatai nustatomi mažoritarizmo principu
232
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
* Yra įkurta Europos Sąjungos piliečių iniciatyva, kad 1 milijonas ES piliečių gali siulyti projektus
* Piliečių teisė teikti seimui sumanymą keisti ar pildyti konstitucija
232
Peticijos teisė
individualus ar kolektyvinis kreipimasis į viešosios valdžios institucijas, kuriame yra iš- dėstytas siūlymas spręsti tam tikrą visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą
232
o Konsultaciniai referendumai
Rengiami svarbiais klausimais
Laikosi priimtu jei sutiko už referendumą bent puse balsavusių ir balsavo bent pusę rinkimų teisę turinčių asmenų
Jei Referendumas priimtas seimas per mėnesį turi jį pradėti svarstyti
232
o Privalomų referendumų klausimai
Dėl konstitucijos 1 traipsnio ,, Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika‘‘ pakeitimo ( reikia bent ¾ sutikimo iš visų rinkimo teisę turinčių piliečių)
Dėl Konstitucijos I skirsnio ,,Lietuvos valstybė‘‘ nuostatyų keitimo (reikia bent pusės sutikimo iš visų rinkimų teisę turinčių piliečių)
Dėl kojnstitucijos XIV ,, Konstitucijos keitimas‘‘ nuostatyų keitimo (reikia bent pusės sutikimo iš visų rinkimų teisę turinčių piliečių)
Dėl 1992 birželio 8d Konstitucinio akto ,, Dėl Lietuvos nesijungimo į prosovietines rytų sąjungas‘‘ (reikia bent ¾ sutikimo iš visų rinkimų teisę turinčių piliečių)
Dėl 2004 Liepos 13d. Konstitucinio akto ,, Dėl Lietuvos narystės europos sąjungoje‘‘ 1 ir 2 straipsnio keitimų
Dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose jei jos perima Lietuvos organų daliniu perdavimo organizacijos institucijosms ( reikia bent pusės iš referendume dalivavusių asmenų sutikimo)
Galimi ir kitai privalomieji referendumo klausimai jei juos iškelia 300 tūkstančių žmonių ir yra priimtas jei bent pusė balsavusių žmonių sutinka, bet balsavime dalyvavo bent 1/3 rinkimų teise turintys žmonės
233
233
233
233
Peticijų klausimai
* Žmogaus teisių ir laisvių apsauga ir įgyvendinimas
* Valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimas
* Kiti svarbūs visuomėnei klausimai
233
233
233
233
233
233
233
233
233
233
233
