KT Flashcards
(69 cards)
1
Q
KT reguliavimo objektas
A
- suverenios valstybinės bendruomenės konstitucines galias, jų įgyvendinimą,
- valstybės pagrindinių institucijų sudarymą ir įgaliojimų vykdymą;
- konstitucines žmogaus teises ir laisves, jų įgyvendinimą.
2
Q
Konstitucinės Teisės reikšmės
A
- Kaip Konstitucijoje įtvirtinta subjektinė žmogaus teisė
- Kaip nacionalinės teisės sritis.
- Kaip mokslų sritis arba studijų disciplina.
3
Q
Kas sudaro Konstitucinės Teisės reguliavimo objektą?
A
- Teisinės tautos, piliečių ir rinkimų teisę turinčių asmenų suverenios galios ir jų ribos, atsiskleidžiančios seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimuose, referendumuose.
- Konstitucijoje įtvirtintų institucijų kompetencija, jos įgyvendinimas, atsakomybė.
- Prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės arba valstybės įtvirtintos teisės, kurios esmingai susijusios su konstitucinėmis vertybėmis.
4
Q
Ko nereguliuoja Konstitucinė Teisė?
A
- To, ką reguliuoja kitos teisės šakos (BT, CT, DT, etc.), nebent kuris nors teismas ar kitas įgaliotas asmuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar aktas neprieštarauja Konstitucijai.
- Nereguliuoja tokių procedūrinių, techninių aspektų, kurie susiję su konstitucinėmis vertybėmis ir jų įgyvendinimu. Pvz. kandidatas į prezidentus turi surinkti tam tikrą kiekį parašų, nors to neturėtų būti, nes tai procedūrinis, techninis klausimas.
5
Q
Konstitucinė teisė kaip savarankiška teisės šaka reguliuoja dvi dideles visuomeninių santykių sritis:
A
1) valstybės organizaciją, viešosios valdžios organizavimo ir jos įgyvendinimo santykius;
2) asmens ir valstybės santykius, svarbiausius visuomenės gyvenimo principus.
6
Q
KT – tiksliai apibrėžiama ar neapibrėžiama teisė?
A
Jei imam siauresnį variantą, t.y., kad konstitucinė teisė yra tik konstitucijos teisė, tada ji yra tiksliai apibrėžiama. Jei renkamės platesnį supratimo variantą: t.y konstitucinė teisė yra valstybinė teisė, tada ji yra tiksliai neapibrėžiama teisė, nes patenka ir prezidento dekretai ar vyriausybės nutarimai, kompetencija eina iki ministrų aktų, kurių teisėtumą nagrinėja jau LVAT. Per LVAT atsiskleidžia administracinė teisė, per LAT – baudžiamoji ir civilinė. Europos Sąjungos teisė – per Europos Sąjungos teisingumo teismą.
7
Q
Ar KT apibrėžiama turinio aspektu?
A
Konstitucinio reguliavimo turinys atsiskleidžia tam tikro reguliuojamo santykio turinyje. Jeigu kalbame apie santykius kurie susiję su mokesčiais ar jų nustatymu, reikia atskleisti koks yra turinys. Jei dėl tarifo – pelno mokesčio tarifo – tai galima sakyti, jog tai konstitucinė teisė, bet dėl mokesčių tyrinėjimo ar procedūrinių klausimų – tai jau ne konstitucinė teisė. Reguliavimo turinys kartu su santykių turiniu gali nustatyti, kur yra ta riba. Pati riba brėžiama, kai kriterijus yra esminis aspektas.
8
Q
Ar Konstitucinė Teisė yra teisės šaka ar sistema?
A
Priklauso nuo požiūrio. Jei sakom, kad LT teisės sistema sudaryta iš šakų (senas požiūris), tada gal, bet tada Konstitucinis Teismas būtų užmiršty, o sistema – yra naujesnis ir modernesnis požiūris, kurio reikėtų laikytis.
9
Q
Konstitucinė Teisė tai - Aukščiausioji teisė ar antroji teisė po prigimtinės, ar EU teisės?
A
Priklausomai nuo apskaitos taško. Aukščiausioji teisė - ilgą laiką tai buvo nuoseklu, kol Konstitucinis Teismas aiškiai pabrėždavo, kad Konstituciniame akte dėl LT narystės ES, nurodyta ES teisės viršenybė prieš Lietuvos įstatymus ir kitus TA neapima pačios Konstitucijos. Šis klausimas pernelyg politinis, teisiniu požiūriu neturi esminės reikšmės; yra du indai - ES teisė ir LT KT, jie susiekia ir turi būti harmonizuojami taikant tam tikrus aiškinimo budus. Bet esminiais LT įstatymų leidybos klausimais, svarbiausia yra konstitucinė teisė. Hierarchinėje sistemoje konstitucinė teisė yra aukščiausiosios galios teisė. Teisinėje valstybėje draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytu pačioje Konstitucijoje.
10
Q
Konstitucinės teisės svarbiausias šaltinis?
A
Konstitucija. Konstitucijos nuostatos atskleidžia valstybės socialines, ekonomines ir kultūrines funkcijas, tam tikrus valstybės uždavinius, pavyzdžiui, valstybės pareigą globoti šeimą, remti mokslą ir pan. Visų šių funkcijų galutinis tikslas – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas.
11
Q
Konstituciniai teisiniai santykiai tai -
A
konstitucinės teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi atitinkamas subjektines teises ir teisines pareigas. Šie santykiai yra viena iš teisinių santykių rūšių. Konstituciniai teisiniai santykiai turi bendrų visiems teisiniams santykiams požymių ir tik šiems santykiams būdingų ypatumų. Tokie santykiai atsiranda įgyvendinant konstitucinės teisės normas, nustatančias valstybės organizaciją, viešosios valdžios organizavimą ir įgyvendinimą, taip pat asmens ir valstybės santykių pagrindus bei kita.
12
Q
Konstituciniai santykiai pasižymi:
A
- Abstraktumu, kurį lemia, kad konstitucinės nuostatos, ypač principai nesuponuoja aiškių tam tikrų subjektų, teisių ir pareigų.
- Santykių įvairove – Konstitucijos struktūra, skirsnių pavadinimai, juose įterptų normų įvairovė lemia, kad gali susiklostyti santykiai, susiję su valstybės biudžetu, jo rengimu, tvirtinimu, esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimu, mokesčių nustatymu, senatvės pensijų skyrimu, vertingų teritorijų saugojimu ir gamtosauga, rinkimų santykiai.
- Fundamentalia reikšme, nes tie santykiai susiję su išvestiniais santykiais, abstraktumas, įvairovė. Ją lemia konstitucinės vertybės.
13
Q
Konstitucinių teisinių santykių sferos:
A
- Tam tikras atviros pilietinės visuomenės gyvenimas (streikai, profsąjungos)
- Individų bei jų organizacijų sąveika su valstybės pareigūnais ir institucijomis (pvz. įsteigtos partijos registravimo procedūra, o registraciją atlieka registrų centras)
- Tik pagrindinių valstybės institucijų sistema (tarpusavio santykiai, nėra privataus asmens)
- LT santykiai su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis - ES.
14
Q
Kas sudaro santykių turinį?
A
Tų santykių dalyviais esančių subjektų teisės įgaliojimai, funkcijos, pareigos, atsakomybė ir tas teises, įgaliojimus įgyvendinant, pareigas ar įgaliojimus vykdant atliekami veiksmai arba pasireiškiantys neveikimu. Pvz. net ir vienas seimo narys gali inicijuoti įstatymų leidybą – registruoti įstatymų projektą.
15
Q
Lietuvos konstitucinio teisinio reguliavimo pagrindu susiklosčiusių konstitucinių teisinių santykių subjektai visuomenės srityje yra:
A
- Fiziniai asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės). Konstitucinės teisės normomis įtvirtinta ir garantuojama asmens teisių ir laisvių apsauga, teisėtų interesų įgyvendinimas, bet atskirų žmonių kategorijų teisės ir pareigos nėra vienodos.
Subjektais gali būti ir tam tikros fizinių asmenų grupės (antai 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali reikalauti, kad būtų skelbiamas referendumas; 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą; piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir pan.). - Tauta, kuriai priklauso suverenitetas, kuri aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
- Lietuvos valstybė (Lietuvos Respublika).
- Valstybės valdžios institucijos: Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė,
teismai ir kitos institucijos. - Vietos savivaldos institucijos.
- Politinės partijos ir politinės organizacijos.
- Asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendrijos ir kt.
- Atstovaujamųjų institucijų nariai (Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai) ar jų grupė. Pavyzdžiui, Seimo narys gali vienas įregistruoti įstatymo projektą, bet norint kreiptis į Konstitucinį Teismą arba pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui reikia 1/5 Seimo narių grupės.
16
Q
Lietuvos konstitucinio teisinio reguliavimo pagrindu susiklosčiusių konstitucinių teisinių santykių subjektai valstybės institucijų srityje:
A
- Vienasmenės institucijos
- Kolegialios institucijos – teisėjų taryba
- Kolegialių institucijų pirmininkai – MP, LAT pirmininkas
- Specialios kolegialių institucijų grupės – seimo struktūros padaliniai, komitetai, frakcijos
- Politinio pobūdžio valstybės institucijos, kurios veikia remiantis tam tikromis programomis, kompromisais ir susitarimais
- Depolitizuotos institucijos, kurios formuojamos arba vien profesiniu pagrindu (teismai) arba specialių griežtų reikalavimų pagrindu.
17
Q
Konstitucinių santykių grupavimas pagal tai ar dalyviai yra lygiateisėje padėtyje:
A
- Horizontalūs - susiklosto, kai LR Per kreipiasi į TT, kad ji patartų ar asmenį skirti teisėju, ar atleisti. Šis santykis yra vertikalus todėl, kad TT yra atsvara LRP. Tik esant pritarimui Prezidentas gali pasirinkti 2 variantus: skirti arba neskirti, atleisti arba neatleisti, tačiau jeigu TT nepritaria, Prezidentas nebegali nieko daryti, jis neturi pasirinkimo ir negali skirti ar atleisti. Visa tai išaiškina Konstitucinis Teismas. Vertikalus santykis yra visose situacijose, kai Prezidentas kreipiasi į seimą, arba kai Seimas pritaria ar nepritaria Prezidento teikiamai pvz.: LAT pirmininko kandidatūrai.
- Vertikalūs - tuo požiūriu, kad vienas subjektas turi reikalavimo teisę, kitokią veikimo galimybe nei kiti subjektai, pvz. seimas turi teisę reikalauti, kad vyriausybė ar ministras atsiskaitytų už savo veiklą. Seimo narių grupė gal pateikti interpeliaciją ministrui, t.y. tokį reikalavimą kurio grasinama, kad bus nepasitikėjimas, jei ministras nepaaiškins tinkamo sprendimo priėmimo priežasčių ar kito objektyvaus paaiškinimo. Ministerijų ir vyriausybės santykiai yra vertikalūs, tuo požiūriu, kad vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą, kiekvienas ministerijai vadovaujantis ministras yra tiesiogiai pavaldus MP. Labai retai konstitucinės normos apibūdina dviejų subjektų santykį taip vienareikšmiškai, kai taip daro 96 str. 2 d.: ”Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.“
18
Q
Konstitucinių santykių grupavimas pagal tai, ar atitinka konstitucinį reguliavimą:
A
- Savo esme konstituciniai
2. Antikonstituciniai
19
Q
Konstitucinių santykių grupavimas pagal trukmę:
A
- Terminuoti santykiai – atsiranda, kai Prezidentas padeda atstatydinusiai Vyriausybei laikinai eiti pareigas, kol bus suformuota nauja. (153 str.: „Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.“
- Ypatingi terminuoti santykiai – kurie gali atsirasti, kai KT nutarime nustato, kad įstatymas, pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, dar kurį laiką gali būti taikomas, nes KT nutarimas TAR‘e turi būti skelbiamas praėjus kažkiek laiko.
- Reguliariai pasikartojantys – pvz.: KT trečdalio rotacija, Seimo perrinkimas kas 4 metai.
20
Q
Konstitucinių santykių grupavimas pagal reguliavimo laipsnį ir šaltinį:
A
- Kurie reguliuojami aiškių konstitucinių normų, jų turinys labai aiškus. Pvz. santykiai, susiję su visos vyriausybės tvirtinimu.
- Kurie reguliuojami konstitucinių tradicijų ir precedentų, kai nėra jokių aiškių konstitucinių normų ir nėra aiškaus konstitucinio principo. Pvz. LR Prezidento metinio pranešimo seime darymas, neaiškus jo turinys, apimtis, struktūra ir pnš.
- Kurie yra unikalūs ir tam tikrą laiką nereguliuojami. Pvz. praeitų metų pabaigoje susiklostė, kai patvirtinus visus ministrus, prezidentas turėjo išleisti dekretą, kuriame patvirtinti visos vyriausybės sudėtį, likus kelioms dienoms, paaiškėjo, kad prezidentė patvirtino nepilnos vyriausybės sudėtį. Kitas pvz. KT nagrinėdamas nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) pažymėjo kad įstatymo leidėjas negali reguliuoti tokių administracinių teisinių santykių, modeliuodamas trijų subjektų tarpusavio santykį, kuriame dalyvauja savininkas, kuris prarado nuosavybę, buto nuomininkas, kuris apsigyveno sovietiniu laikotarpiu ir LR, kuri prarado savo teisnumą ir veiksnumą. Pagal KT turi būti reguliuojamas santykis tarpo buvusio savininko ir LR. Santykis tarp buto nuomininko ir LR. Negali būti supriešintas buvęs savininkas ir nuomininkas.
21
Q
Konstituciniams teisiniams santykiams atsirasti reikia tam tikrų sąlygų:
A
- Konstitucinės teisės normos (kurioje būtų reglamentuotas konstitucinis teisinis santykis),
- Konstitucinio teisinio santykio dalyvis turi turėti subjektiškumo požymių, arba, kitaip tariant, turi būti konstitucinių teisinių santykių subjektu,
- Būtinas juridinis faktas.
22
Q
Teisinių santykių objektas:
A
Tai įvairios materialinės ir nematerialinės vertybės, dėl kurių kyla teisiniai santykiai.
23
Q
Konstitucinių teisinių santykių objektas:
A
Socialinės vertybės, įtvirtintos Konstitucijoje ir konstitucinėje jurisprudencijoje, kaip antai prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, Tautos ir valstybės suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas, daugiapartiškumas ir kt. Neabejotina, kad didelė
dalis konstitucinių teisinių santykių yra susiję su šalies politinės sistemos funkcionavimo pagrindais.
24
Q
KT teisinių santykių subjektas gali būti:
A
- Individualus – kiekvienas prigimtinių žmogaus teisių turėtojas.
- Kolegialus – organizacija.
Politinės partijos steigimas susijęs su abejomis situacijomis: 35 str.: „Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.“
25
KT teisinių santykių specifiniai subjektai, kurie unikalūs:
Valstybė – kaip konstitucinių santykių subjektas.
Religinė/tautinė bendruomenė. 45str.: „Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą.“
26
KT šaltiniai tai -
Tai konstitucinių vertybių ir jų nulemtų konstitucinių principų bei konstitucinių normų turinio įžvalgos pagrindas arba išraiškos forma. Platesniu požiūriu, kuris nėra paplitęs teisės teorijoje, galima teigti, kad KT šaltiniai - visa tai, kuo remiantis konstitucinis teismas išnagrinėja klausimą, ar abejonių keliantis teisės aktas atitinka konstituciją arba tam tikro pareigūno konkretūs veiksmai šiurkščiai nepažeidžia Konstitucijos.
27
KT šaltinių rūšys:
1. Oficialūs doktrininiai šaltiniai
2. Neoficialūs doktrininiai šaltiniai
3. Pirminiai formalūs šaltiniai
4. Antriniai formalūs šaltiniai
5. Mišrūs šaltiniai
28
Oficialūs doktrininiai šaltiniai:
Teismų oficialioji jurisprudencija, visų pirma KT, iš dalies LVAT ar LAT, taip pat tam tikrais aspektais EŽTT ar ESTT.
29
Neoficialūs doktrininiai šaltiniai:
Akademinė jurisprudencija (teisės mokslo darbai, iš dalies politikos mokslo darbai, kurioje analizuojamos prigimtinės teisės doktrinos užuomazgos, pusiau prezidentinis valdymas, parlamentinė respublika ar kitokia valdymo forma)
30
Pirminiai formalūs šaltiniai :
Jais byla neišnagrinėjama iš esmės, gali būti prašymas grąžinamas ir šiuo požiūriu sprendimais sprendimams KT neturi teisės, bet gali turėti procedūriniais aspektais):
• Konstitucija
• Konstitucijos pataisos
• KT nutarimai, išvados ir sprendimai
31
Antriniai formalūs šaltiniai:
* Konstitucijos projektai
* Konstitucijos pataisų projektai ir juos lydintieji dokumentai
* Konstituciniai įstatymai
* Paprastieji įstatymai
* Seimo statutas
* Seimo nutarimai
* Tam tikri LR Prezidento dekretai
* Vyriausybės nutarimai
32
Mišrūs šaltiniai:
Istoriniai, politiniai ir teisiniai šaltiniai, dėl kurių nėra visuotinio sutarimo, bet jų reikšmė KT nutarimų įžvalgose yra svarbi. Galima nurodyti: 1791 m. Gegužės 3 Konstitucija, kelios Konstitucijos, priimtos 1918 – 1928 m., išeivijoje veikusios oficialios ir vieninteles Vyriausybės de iure aktai okupacijų ir aneksijos laikotarpiu, LT laisvės kovų sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.
33
Šaltinių hierarchiją galima formaliu požiūriu:
Tai šaltinių eiliškumas pagal formalią teisinę galią, kuri dar turi būti realiai įgyvendinta ir užtikrinta. Šiuo požiūriu eiliškumas:
1. Konstitucija
2. Konstitucijai neprieštaraujančios jos pataisos
3. Konstitucijai neprieštaraujantys konstituciniai įstatymai
4. Konstitucijai ir KT įstatymams neprieštaraujantys paprasti įstatymai
5. Seimo nutarimai, Prezidento dekretai, vyriausybės nutarimai
34
Šaltinių hierarchiją galima doktrininiu požiūriu:
Oficialioji KT teismo jurisprudencija: doktrina ir jurisprudencija. Jurisprudencija yra platesnis terminas. Doktrina – tai KT išaiškinimai, abstraktūs ir tinkantys visoms byloms, tačiau išliekamąją reikšmę turi nutarimų doktrina, kur atsiranda ginčijamo įstatymo formuluotės ir normų, kurios kelia abejonių, konstituciniai vertinimai, kurie taip pat labai reikšmingi. Tai bylos baigtį lemiantys vertinimai. Jurisprudencija – tai nutarimas, kuriame yra Konstitucijos išaiškinimas, bet kai susifokusuojam į esmę, randame skyrių, kuris pavadintas doktrina.
35
Kokie yra įstatymai, susiję su valstybiniais simboliais?
1. Valstybinės kalbos įstatymas,
2. Valstybės herbo ir kitų herbinių ženklų įstatymas,
3. Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas,
4. Valstybės himno įstatymas.
36
Kokie yra įstatymai susiję su tiesiogine demokratija arba konstitucinėmis teisėmis?
1. Referendumo įstatymas,
2. Rinkimų kodekso įstatymas,
3. Rinkimų kodekso, piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos įstatymas,
4. Peticijų įstatymas.
5. Nepaprastosios padėties konstitucinis įstatymas.
6. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
37
Poįstatyminių aktų problematika – tai:
1. KT teismo dažnai vartojamo termino problematika, nes žodžiai poįstatyminis aktas neatitinka valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų reikalavimų.
2. Šis terminas perimtas iš sovietinės teisinės terminijos netinka tokiems vyriausybės nutarimams ir prezidento dekretams, kurie gali būti išleisti tiesiogiai taikant konstituciją, situacijoje kai arba nėra atitinkamo įstatymo, arba įstatymas nėra aiškus.
3. Tai LR prezidento ir vyriausybės aktų, kuriuos turi pagal įgaliotų subjektų prašymus tirti KT priskyrimo konstitucinei arba administracinei teisei problema. Principiniu požiūriu galima teigti, kad nors kai kurie LR prezidento dekretai ir vyriausybės nutarimai yra reikšmingi konstitucijai, jie nėra tikrieji KT šaltiniai, jais nėra kuriama KT sistema.
38
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai:
1. Turinio aspektu
2. Priėmimo tvarkos aspektu
3. Formos aspektu
4. Struktūros aspektu
5. Kodifikavimo aspektu
6. Keitimo aspektu
7. Formalios galios aspektu
8. Užtikrinimo ir apsaugos aspektu
9. Konstitucijų įvairių tipų ir modelių aspektu
39
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai turinio aspektu:
Pagal tai, kad įtvirtina konstitucinės santvarkos pagrindus, kurie riboja viešą ir iš dalies socialinę valdžią, tam tikrų vertybių užtikrinimo tikslu. Ta socialinė valdžia tai ir tėvų valdžia vaikams, taip pat verslo subjektų atitinkama faktinė valdžia atitinkamoj rinkoj, kuri negali būti monopolizuota
40
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai priėmimo tvarkos aspektu:
Pagal tai, kad konstitucijos paprastai priimamos išskirtiniu būdu – arba referendumu, kuriuo balsuojama, arba steigiamosios valdžios, kurią įgyvendina speciali institucija (konventas, parlamentinė asamblėja) arba kitokiu ypatingu būdu, kuriuo konstitucijos projektą tvirtina kiti subjektai (pvz. federacijos žemės) arba paprastu būdu (eilinio parlamento sprendimu, bet griežtesne tvarka)
41
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai
| formos aspektu:
Pagal tai, kad konstitucija išreiškiama formaliai, tampa dokumentu, turi savo tekstą, bet kartu turi ir savo dvasią. Šis aspektas vienas iš pagrindinių, nes konstitucija paprastai išreiškiama kaip dokumentas labai aptakiai – daugiau principų, o ne aiškių taisyklių ir tada taikant konstituciją esminę reikšmę įgauna tų aptakių formuluočių kontekstinė prasmė ir jeigu konstitucija galioja šimtus metų, dvasia vis labiau įgyja reikšmę.
42
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai struktūros aspektu:
Pagal tai, kad žmogaus teisės ir laisvės istoriškai svarbiausias, paprastai centrinis konstitucijos skirsnis, nors gali būti ir tokių konstitucijų, kurios nukreipia į specialų aktą, kuris įtvirtina pamatines asmens teises ir laisves. Kiti tradiciniai skirsniai yra tokie, kurie skirti įstatymų leidžiamajai, vykdomajai ir teisminei valdžiai.
43
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai kodifikavimo aspektu:
Pagal tai, kad istorinė rengta konstitucija paprastai atspindi ankstesnio konstitucinio reglamentavimo kodifikaciją, sisteminimą. Ir tai pasireiškia, kai į konstituciją įtraukiami anksčiau priimti ir galioja konstituciniai aktai ar ankstesnių konstitucijų tam tikri skirsniai, pvz. preambulė.
44
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai keitimo aspektu:
Pagal tai, kad konstitucija keičiama griežtesne tvarka, kartais netgi draudžiant parlamentui keisti tam tikrus skirsnius ir leidžiant tik referendumu arba draudžiant tam tikrų skirsnių keitimą visais būdais.
45
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai
| formalios galios aspektu:
Pagal tai, kad a priori Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią.
46
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai
| užtikrinimo ir apsaugos aspektu:
Konstitucija turi savitą, tik jai skirtą apsaugos sistemą arba aukščiausiojo teismo išskirtinę funkciją arba specialią teisminę instituciją.
47
Konstitucijos, kaip teisės šaltinio, bendrieji ypatumai konstitucijų įvairių tipų ir modelių aspektu:
Pagal tai, kad gali būti rašytinės arba nerašytinės Konstitucijos ARBA laikinosios arba terminuotosios arba nuolatinės Konstitucijos ARBA istorinės arba modernios Konstitucijos arba autentiškos arba transplantuotos Konstitucijos.
48
Kas yra Konstitucionalizacija?
Teorinė/mokslinė įžvalga, kad valstybėje gyvuojant veiksmingam konstituciniam teismui, neišvengiamai tokios savitos ir tarsi autonominės teisės šakos, kaip civilinė teisė, baudžiamoji teisė, aplinkos apsaugos teisė, laikui bėgant įgyja vis daugiau konstitucinių aspektų. Šiuo požiūriu, konstitucionalizacijos esmė tai konstitucinių vertybių ir kartu konstitucinių principų skverbimasis, išplitimas į kitas teisės sistemas.
49
Kas yra Europeizacija?
Teorinė/mokslinė įžvalgą, bet jos pagrindą sudaro reiškinys (ES teisės normų principų skverbimasis į LT teisės sistemą, įskaitant KT).
50
Kas yra Jurisprudencinė konstitucija?
Mokslinė/teorinė įžvalga, dėl 2 dalykų:
1. Neįmanoma žinoti ir tinkamai suprasti Konstituciją, nežinant ir tinkamai nesuprantant Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, kuri suformuluota nutarimuose, sprendimuose, išvadose.
2. Kuo daugiau Konstitucinio Teismo nutarimų, sprendimų, išvadų, tai tuo labiau Konstitucinės teisės centras pasislenka iš Konstitucijos teksto į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Ji negali būti sureikšminta ir absoliutinta, nes šita teorija praktiškai paremta dar aštresne teorija – nematomos Konstitucijos teorija, atėjusi iš kitų teisės tradicijų (anglosaksų ir pan.), pagal kurią mes jos nežinome ir nematome. Tai nematoma Konstitucija – koncepcija, kad niekada nesakyk „žinau, kaip bus ar yra“, be reikia sakyti „galima spėti, kaip galėtų būti“, nes Konstitucija – tai ne tekstas, o teksto išaiškinimas ir pritaikymas. Tekstą galima matyti ir išaiškinti, jei jis yra, o jei jo dar nėra ir tik bus, tai nematoma Konstitucija.
51
Kokiais aspektais gali būti suprantama ordinarinė teisė?
1. Konstitucinės kontrolės (konstitucinio patikrinimo, tyrimo, ginčo objektu) objektu galinti būti teisė, tuo požiūriu, kad Konstitucinis Teismas, pradedant nuo ministrų aktų ir eina žemyn iki kitų norminių aktų, LVAT gali toje teisėje nustatyti prieštaravimą Konstitucijai, įskaitant tokias spragas, kurias draudžia Konstitucija, vadinama legislatyvine omisija.
2. Jos paskirtis – detalizuoti konstitucines vertybes, konstitucinių principų ir normų įgyvendinimo tvarką ir būtent nustatant detalesnę tvarką, gali būti sukuriamos normos, prieštaraujančios Konstitucijai
3. Šios teisės sudėtis – tai įstatymai ir žemesnės galios teisės aktai (yra problema su tarptautine teise)
4. Šiai teisės sistemai paprastai būdingas tradicinis nestabilumas tuo požiūriu, kad ji didele dalim keičiasi po kiekvienų Seimo rinkimų, bet gali būti išimčių (įstatymai, kurie nekeisti 10, 15, 20 metų);
5. Šita teisė, kaip sistema, nekyla iš konstitucionalizmo, o kyla iš rinkimų politinio proceso, kai rinkimus laimėjusi partija realizuoja savo rinkiminę programą ir keičia įstatymus, arba nustato naujus.
52
Kas yra Akademinė jurisprudencija?
– visuma teorinių/mokslinių įžvalgų, kuriomis bandoma konceptalizuoti Konstitucines normas ir konstitucinius principus, juos vertinti kaip pvz.: parlamentinės kontrolės institutą, interpeliacijos institutą, normų kontrolės institutą, atidedamojo VETO institutą, sukurti tam tikrais argumentais kuriamas įžvalgas,
Tokia jurisprudencija yra neoficiali, tačiau ji gali būti reikšminga oficialiai Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, ypač, jeigu konkrečioje byloje prašoma mokslininkų nuomonės arba jei KT teisėjų vidiniam pasitarimui skirtoje medžiagoje yra įtraukti moksliniai straipsniai. Be to, akademinės jurisprudencijos reikšmė pasireiškia konstitucinio diskurso lygmenyje, kuriame svarbu plėtoti neformalų, kritišką KT nutarimų vertinimą.
53
Kuo akademinė jurisprudencija skiriasi nuo teisės pedagogikos?
Paskaitų ciklai (vadovėlis ne mokslinio pobūdžio; paskaitos parodo, kokios yra teisės mokslo lygis, jei paskaitų turinį sudaro tik vadovėliniai dalykai ir nėra jokių praktinių pavyzdžių, tai yra izoliuotas, abstraktus dalykas, kuris neatspindi didžiulio pokyčio Konstitucijoje – paradigmos (atskaitos taškas, kuriuo aš remiuosi, norėdamas pasakyti, kame yra esmė).
54
Mykolo Romerio darbai:
Sietinas su Lietuvos konstitucinės teisės, kaip mokslo, pradžia, yra jos pradininkas. Jo darbai buvo skirti analizuoti pirmą nuolatinę Lietuvos Konstituciją 1922 m., taip pat ją pakeitusią 1928 m. Konstituciją, kuri buvo priimta oktrojavimo būdu. Jo nuopelnas – analizuodamas valstybinę teisę, iš esmės analizavo konstitucinius institutus, tokius kaip: tautos suverenitetas, atstovaujamoji, tiesioginė demokratija, parlamentarizmas, laisvas mandatas.
Reikšmingiausi darbai: „Administracinis teismas“, „Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose“ - šiuose darbuose jis analizavo būsimą Konstitucinį Teismą, kuris tuo metu veikė Austrijoje ir Čekoslovakijoje, išskyrė ir teigiamus, ir neigiamus Konstitucinio Teismo aspektus.
55
Konstitucionalizmas – tai:
1. Valstybės teisės politikos rūšis
2. Visuomenės teisinės kultūros rūšis
3. Valstybės santvarkos forma, kurios esmė – viešosios valdžios įgyvendinimas, pagal realiai taikomas Konstitucijos nustatytas ir teismų išplėtotus reikalavimus
4. Specifinis dabartinei kaimyninei Lenkijai aktualus valdžių padalijimo papildomas elementas, kurio kontekste/lygmenyje/pagrindu Konstitucinis Teismas gali ir turi užtikrinti realų valdžių padalijimą, kaip politiškai susilieja trys politine tapatybe nesiskiriančios institucijos:
a. Valstybės vadovas;
b. Parlamentas;
c. Vyriausybė.
56
Konstitucionalizmo raida:
Teisės politikos ir teisinė kultūros raida. Ji turi būti objektyvizuojama aukščiausios galios teisės akto kontekste, jo vertybių ir principų požiūriu. Šiuo požiūriu galima pradėti kalbėti apie Lietuvos Statutus, kurie nors ir buvo skirti reguliuoti didesne dalimi turtiniams santykiams, kartu reguliavo ir tų santykių dalyvių pamatines teises, kurios šiandien gali būti laikomos konstitucinėmis teisėmis ir viešosios valdžios, kuri gali į tuos santykius kištis, pagrindu. Tai reiškia ir Karaliaus, kaip valstybės suvereno, teisinės padėties pagrindu. Lietuvos Statutai gali būti laikomi sąlygiškai Lietuvos doktrinos doktrininiais šaltiniais, tiek kiek jie turi formą teisinę, gali būti laikomi formaliaisiais šaltiniais, bet didesnė esmė yra konceptualioms įžvalgoms, o ne reguliavimui, kurį šiuo metu galima būtų recepuoti, Lietuvos teismai netaiko Lietuvos Statutų, todėl reiktų kalbėti apie doktrininę įtaką.
57
1791 GEGUŽĖS 3 KONSTITUCIJA:
Ji yra teisės aktas, kuris pagal formą, turinį, struktūrą, turi Konstitucijai būdingus bruožus: ypatingą pakylėjimą/procesą, iš kurio išsirutuliojo Konstitucija, dvasingumą, kilnumą. Konstitucijos tekstas suprantamas ir vertybių kontekste, ne tik normų kontekste, turi dvasią (nepaprastas rašytinis aktas, turi būti interpretuojamas vertybiškai). Struktūra atitinka modernios Konstitucijos reikalavimus, yra 4 sudedamosios dalys. Ji turi teisės viršenybės idėją, kuri šalia su Karaliaus valdžia (jo valdžia archajiška, yra idėjų, kad visagalis iš Dievo malonės, bet šalia yra demokratija ir respublika, viskas iš tautos valios, Karalius lieka kaip stabilumo garantas, bet kartu lieka ir demokratijos idėja, tai susijungus gaunasi bendras gėris.) Vis dėlto, absoliutinti Konstituciją, kaip neprobleminį šaltinį yra problematiška, nes nors formaliai tai pirmoji rašytinė Konstitucija kontinentinėje Europoje, ji negali būti lyginama su JAV konstitucija kaip pirmąja pasaulyje, iš esmės tai negali būti laikoma pirmąja Europos konstitucija, dėl šio bruožo: visuomenėje yra luomai ir įtvirtinta luominė santvarka, t.y. skiriasi žmogaus teisinė padėtis priklausomai nuo to, kur ir kokioj šeimoj jis gimsta.
58
LIETUVOS VALSTYBĖS 1918 M. KONSTITUCIJOS LAIKINIEJI PAMATINIAI DĖSNIAI:
1. Pirmoji rašytinė ir laikina konstitucija;
2. 29 paragrafai;
3. Yra specialus skirsnis „Pamatinės piliečių teisės“;
4. Nenustatyta valstybės valdymo forma;
5. Ją priėmė Valstybės taryba (sudaryta ne iš rinkimų, o iš reputacijos);
6. Iš 3 asmenų sudarytas valstybės vadovas – valstybės tarybos prezidiumas:
a. Prezidentas
b. Viceprezidentas
7. Parlamento funkcijos patikėtos Valstybės Tarybai
59
1919 M. LAIKINOSIOS KONSTITUCIJOS YPATUMAI:
1. 42 paragrafai;
2. Yra valstybės prezidento institutas;
3. Nėra valstybės valdymo formos.
60
1920 M. LAIKINOJI KONSTITUCIJA:
1. Paskutinė laikinoji;
2. Ją priėmė Steigiamasis Seimas;
3. Nustatyta valstybės valdymo forma – Respublika;
4. Trūksta aiškumo dėl demokratijos respublikos kontekste.
5. 18 straipsnių.
61
1922 M. KONSTITUCIJA:
1. Pati pirmoji nuolatinė Konstitucija
2. Priėmė Steigiamasis Seimas
3. Yra pagrindinis atskaitos taškas, norint suprasti 1992 m. Konstituciją: struktūros ir dvasios požiūriu
4. Pirmas straipsnis: „Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika)
5. Yra preambulė;
6. Lietuvos tapatybė nesiejama su bet kokia kita valstybe.
7. Demokratijos principas yra dominuojantis tuo požiūriu, kad Seimas renkamas tik 3 metams.
8. Respublikos Prezidentas nėra valstybės pagrindinis simbolis, lyginant su Seimu.
9. Vyriausybė laikoma sudaryta iš Respublikos Prezidento ir ministrų kabineto.
10. 108 straipsniai, rodo Konstitucinio reguliavimo rimtumą ir išsamumą.
62
1928 M. KONSTITUCIJA:
1. Oktrojuota Konstitucija, nes jos preambulėje nurodomas leidėjas: Respublikos Prezidentas veikiantis kartu su ministrų kabinetu
2. Prezidentas leidžia įstatymus
3. Nėra pareigos Prezidentui skelbti Seimo rinkimus
4. Pakartojama 1922 m. Konstitucija, skiriasi: 1928 m. oktrojuota, išleista be Seimo, Prezidentas sureikšmintas/visagalis
5. Himne ir preambulėje neišskiriama viena lytis („vaikai“).
63
1938 M. KONSTITUCIJA:
1. Priimta, nes 1928m. Konstitucijoje buvo pasakyta, kad po 10 metų ta Konstitucija bus tikrinama Tautos atsiklausimo būdu.
2. Leidėjas – Seimas, pirmą kartą ne Steigiamasis Seimas ar valstybės Taryba, bet politiniu požiūriu jis buvo sujungtas Prezidento.
3. Turi preambulę, randamas tautinės valstybės principas
4. Yra demokratijos standartas: nustatė proporcinę rinkimų sistema ir pan. Lietuvos konstitucionalizmo tradicija jau labai seniai apėmė proporcinės rinkimų sistemą – eksplicitinė (išreikšta) norma Konstitucijoje. Keisti šią sistemą praktiškai reiškia keisti konstitucionalizmo tradiciją.
5. Pirmą kartą numatytas dvigubos pilietybės institutas: įstatymo numatytais atvejais gali būti palikta ir svetima pilietybė.
6. 7 metai Respublikos Prezidento kadencija.
7. Nėra tiesioginių ir visuotinių Prezidento rinkimų, t.y. yra netiesioginiai rinkimai pagal JAV modelį: rinkėjas renka rinkikus, o jie renka Prezidentą. Nebūtų problemos, jei tai būtų tradicija ar nuoseklumas, kaip yra JAV, bet Lietuvoje pirmąkart tai padaroma siekiant sustiprinti absoliutų Prezidento vaidmenį valstybėje.
8. Didžiausias minusas žmogui: Ūkio pagrindai. 46 str. „Vengiančius darbo valstybė gali priversti dirbti“. Ši norma paimta iš Lenkijos 1935m. konstitucionalizmo ir Vakarų (Vokietijos), kurioje jau buvo beveik įsigalėjusi nacionalistų partija.
9. „Valstybė remia naudingas piliečių ūkines pastangas, tatai reikalinga, pati imasi ūkinės veiklos“.
64
KONSTITUCIJOS 153 STRAIPSNIO YPATUMAI:
Konstitucijos 153 straipsnis yra unikalus, neturi analogų ir dabartinės KT sistemoje tokiais požiūriais:
1. Įtvirtina terminuotą, vienerių metų trukme saistomą konstitucijos 13 straipsnių supaprastinto keitimo galimybę, kuria gali pasinaudoti 85 seimo nariai kaip iniciatoriai.
2. Istoriškai ir politiškai atspindi įtampą ir kompromiso nebuvimą dėl to, ar valstybės valdymo formos turi būti parlamentinė ar prezidentinė. Ši įtampa išplaukia iš to, kad tarp tų 13 straipsnių yra teisėjų skyrimo pagrindai. Svarbus 84 str., prokuratūros įstatymas, pirmalaikiai seimo ar prezidento rinkimai.
3. Istoriškai, politiškai atspindi ir kitus įtampos ir kompromiso nebuvimo aspektus, pvz.: kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, vidaus vandenys ar tam tikri miškai. 47 str.
4. Leidžia geriau suprasti konstitucionalizmą kaip diskursą, nes konstitucija buvo teikiama referendumui galutinai nesuderinus net trylikos straipsnių.
5. Leidžia geriau sistemiškai paaiškinti devynias Konstitucijos pataisas tuo aspektu, kad tik trys pataisos siejasi su tais 13 straipsnių. Jeigu 1992 m. Seimo rinkimus būtų laimėję dešinieji, kurie siekia prezidentinės valdymo formos, tai ši keitimo galimybė Konstitucijos būtų buvusi panaudota. Beje, šis straipsnis apima ir seimo narių skaičių.
65
Konstitucijos įsigaliojimo ypatumai susiję su konkrečia data:
Yra užkoduotas 151 str.., kuris lyg ir turėtų būti aiškinamas su 154 straips. 151 str. sako, kad konstitucija įsigalioja kitą dieną po referendumo paskelbimo, jeigu referendume pritaria daugiau kaip pusė piliečių. Teisės moksle buvo nesutarimų, vieni laikėsi, kad reikia žiūrėti į 154 str.s., bet KT pasirinko poziciją, kad jeigu oficialūs rezulatatai paskelbti lapkričio 1 d., tai įsigalioja lapkričio 2 d., taiga, atsakymas turi būti pagal 151 str. Reiškia ji įsigaliojo oficialiai nepasirašyta.
66
Konstitucijos įsigaliojimo ypatumai susiję su tam tikrų išimčių turiniu:
Tai lemia specialus įstatymas, pagal KT išaiškinimą – tai įstatymas priimtas kartu su konstitucija tą pačią dieną:
• Pirmiausia, tas įstatymas sako, kad 8 str. nurodo 20 str. nuostatas, kuriose numatyta išimtinė teismo teisė per 48 valandas suimti ar paleisti sulaikytą asmenį bus pradėta taikyti tik tada, kai bus suderintas baudžiamojo kodekso įstatymas.
• Kita ypatybė: numatyta, kad trys teisėjai skiriami trims metams, dar trys šešeriems, ir dar trys devyneriems metams tam, kad įvyktų rotacija, tačiau numatyta, kad tie, kurie nebuvo paskirti maksimaliai kadencijai, po trejų metų pertraukos galės būti paskelbti antrą kartą teismo teisėjais.
• Trečia ypatybė: prezidento instituto įgyvendinimas iki pirmųjų prezidento rinkimų, jo pareigas laikinai eina seimo pirmininkas, o jo pareigas - seimo pirmininko pavaduotojas.
• Kitas ypatumas: senų, iki tol galiojusių įstatymų sąlygiškas galiojimas tiek LR respublikoje, tiek LTSR, jie toliau galioja, jei neprieštarauja konstitucijai. Teismas turi teisę vertinti tuos senus įstatymus, kurie galiojo po 1992 m. spalio 25 dienos.
• Kitas ypatumas: įsigaliojus konstitucijai, neteko galios laikinasis įstatymas 1990 m. kovo 11 dienos.
67
Konstitucijos struktūra tai -
Konstitucinių nuostatų redakcinis, techninis eiliškumas ar kitaip pasireiškiantis išdėstymas, apjungimas, išskiriant tam tikrus skirsnius ar kitokius struktūrinius elementus.
68
Konstitucijos sudedamosios dalys (150 str):
Ypatingas ypatumas – pirminėje konstitucijos redakcijoje buvo dvi sudedamosios dalys (1991 m. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ ir 1992 m. Konstitucinis aktas „Dėl nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“)
Vėliau pridėti dar Konstitucinis aktas dėl 2004 m. Lietuvos Respublikos Narystės Europos Sąjungoje; Taip pat ir 1992 m. Spalio 25 d. referendumu priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“.
Žiūrint iš vienos pusės 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ buvo nereikalingas atskirai įtvirtinti konstitucijos dalimi, nes 136 str. numatytas dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, bet antroje jo dalyje buvo galima įžiūrėti negatyvų aspektą.
Neigiamas aspektas „Dėl nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“
Iš jo atsiranda teigiamas aspektas – įterpiamas aspektas dėl jungimosi į Europos Sąjungą.
1992 m. struktūra pasižymi specialiu skirsniu – „Konstitucinis teismas“, taip pat baigiamasis skirsnis (baigiamieji nuostatai), iš dalies preambulė ir sudedamųjų dalių aspektu 150 str. KT patikslino, kad referendumu priimtas įstatymas turi būti traktuojamas kaip sudedamoji konstitucijos dalis, nes jis reguliuoja konstitucijos įsigaliojimą. Seimas įrašė į 150 str. 3 dalį, kai reikėjo įrašyti dalį dėl stojimo į ES.
Keturios dalys:
• 1991 m. konstitucinis aktas dėl konstitucinės valstybės, jis paremtas (apklausa) plebiscitu, ar Lietuva turi būti nepriklausoma demokratinė valstybė.
• 1992 birželio 8 d. dėl LR nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas.
• Referendumu priimtas įstatymas dėl konstitucijos įsigaliojimo tvarkos
• Konstitucinis aktas dėl Lietuvos narystės ES.
69
Konstitucijos preambulė:
: Pažodžiui nurodyti valstybiniai dalykai, teisinės valstybės siekis.
Dauguma KT nutarimų, kuriuose nustatomas įstatymų prieštaravimas konstitucijai, pabrėžia, kad įstatymas prieštarauja konstituciniam valstybės principui. Konstitucijos rengėjai mane, kad yra pernelyg įžūlu tuometinėj situacijoje, vyraujančiam ypatingam teisiniam nestabilumui visuomenėje ir padidėjusiam nusikalstamumo situacijai, pirmame ar kuriame kitame straipsnyje pasakyti, kad Lietuva yra teisinė valstybe.
Siekis – LT tauta, siekdama atviros, pilietinės, darnios visuomenės + siekdama teisinės valstybes. KT pasirinko poziciją, kad tai įtvirtinta netiesiogiai kitose konstitucinėse nuostatose, t.y. įtvirtinta ne tik preambulėje. Todėl galioja žodžiai, kad įstatymas prieštarauja konstitucinės teisės principams. Jei jis būtų įtvirtintas kažkuriam straipsnyje, tai KT sakytu: „įstatymas prieštarauja X Konstitucijos straipsniui“, t.y. būtų žiūrima per straipsnio prizmę. Bet „teisinė valstybė“, kaip principas, niekur neužrašytas tiesiogiai, todėl ir sakoma: „įstatymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“ ir nėra nurodoma vieta, kur jis įtvirtintas.
Unikalus dalykas yra 8 skirsnis, jis neturėjo analogų, nes iki tol nebuvo KT, bet tai yra Konstitucijos rengėjų nuopelnas, kad jie politikų diskusijose apgynė idėją, kad neužtenka tik skirsnio teismui, bet reikia atskiro skirsnio, skirto KT. Lyginamuoju požiūriu, tokio skirsnio nėra Lenkijos, kitu šalių kaimynių Konstitucijose Vakarų Europoje; kitur galima rasti, bet politiniam diskurse galima matyti, kokios buvo įtampos, kai nebuvo norima leisti daryti dviejų atskirų skirsnių. Čia yra vienas didžiausių nuopelnų Konstitucijos rengėjams, kad sugebėjo apginti šią recepciją. Vėliau, visa tai atsisuko bumerangu, bet sąlygiškai: dalis Seimo narių apskundė KT, KT įstatymą, kuriame, neva, įtvirtinta, kad KT vykdo teisminę valdžią, tai yra teisingumo vykdymo dalis, t.y. atsirado intriga, ką sako 109 str. 1 dalis, („teisingumą vykdo tik teismai“), 111 str. („LR teismai yra LAT, LApT, apygardų ir apylinkių teismai“), taip interpretuodama, Seimo narių grupė intrigavo, bet KT atsakė solidžiai, nes KT pavadinimas jau sako, kad tai yra teismas ir vykdo dalį teisminės valdžios, tik labai savitais būdais.
