Ląstelės Flashcards
(103 cards)
1
Q
Kas yra ląstelė?
A
Mažiausias organizmo struktūrinis vienetas, kuriam būdingos visos gyvybinės funkcijos (dauginimasis, mityba, judėjimas, šalinimas…)
2
Q
Kas pastebėjo ir pavadino ląsteles?
A
Robertas Hukas
3
Q
Lastelės teorija:
A
- Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių;
- Naujos ląstelės atsiranda iš senų;
- tai yra svarbiausias organizmo struktūrinis/funkcinis vienetas;
- Ląstelėse vyksta medžiagų apykaita;
- Sukaupta genetinė informacija perduodama iš kartos į kartą.
4
Q
Kas yra citologija?
A
Biologijos šaka, tirianti ląstelės sandarą, raidą, funkcijas
5
Q
Ląstelių tipai:
A
Prokariotinės ir
Eukariotinės ląstelės
6
Q
Kuo eukariotinės ląstelės skiriasi nuo prokariotinių?
A
Eukariotinės ląstelės turi branduolį ir membranines organeles, o prokariotinės - neturi
7
Q
Kas turi eukariotines ląsteles?
A
Protistai
Grybai
Augalai
Gyvūnai
8
Q
Kas turi prokariotines ląsteles?
A
Bakterijos
Archėjos
9
Q
Kas yra archėjos?
A
Mikroorganizmai, gyvenantys nepalankiomis sąlygomis. Jos pakelia aukštą temperatūrą, didelį slėgį ir didelę druskos koncentraciją. Archėjų membrana kitokia nei bakterijų.
10
Q
Kodėl ląstelės yra mažos?
A
Jos turi didesnį paviršiaus plotą lyginant su tūriu, nei didelės ląstelės, todėl mažose ląstelėse intensyviau vyksta medžiagų mainai tarp ląstelės ir ją supančios aplinkos
11
Q
Kaip atsiranda naujos ląstelės?
A
Ląstelėms dauginantis. Kai ląstelė užauga, ji dalijasi pusiau. Daugialąstis organizmas auga lastelėms dalijantis pusiau.
12
Q
Kas padidina ląstelių paviršiaus plotą?
A
Mikrogaureliai. Jas turi dengiamosios žarnyno ląstelės
13
Q
Kokias organeles turi bakterijos?
A
Ląstelės sienelę
Kapsulę (melsvabakterė/cianobakterija - gleivinį sluoksnį)
Žiuželiai
Fimbrijos
Plazminę membraną
Citoplazmą
Ribosomas
Nukleoido zoną
Plazmides
Melsvabakterės/cianobakterijos dar turi:
Tilakoidus
Šviesai jautrius pigmentus
14
Q
Bakterijos ląstelės sienelės savybės ir funkcijos:
A
Ląstelės sienelė palaiko formą, saugo membraną ir citoplazmą nuo išorinio poveikio. Yra tvirta ir laidi. Per ją pereina ląstelei reikalingos mitybinės medžiagos.
Joje yra peptidoglikano, kurį sudaro polisacharidas ir peptidai
15
Q
Bakterijos kapsulės/glikokalikso/gleivinio sluoksnio savybės ir funkcijos:
A
Bakterijos, kurios kenksmingos gyvūnams, yra padengtos storu klampiu glikokaliksu - kapsule.
Ji apsaugo bakteriją nuo gyvūno imuninės sistemos poveikio.
Glikokaliksas sudarytas iš angliavandenių.
16
Q
Bakterijos žiuželių savybės ir funkcijos:
A
Sudaryti iš baltymo flagelino.
Žiuželiai sukdamiesi leidžia bakterijoms lėtai judėti skysčiuose.
17
Q
Bakterijos fimbrijų savybės ir funkcijos:
A
Jomis bakterijos prisitvirtina prie paviršių arba jungiasi viena su kita.
Jų viduje esančiu kanalu pernešamos medžiagos (nukleorūgštys)
18
Q
Bakterijos plazminės membranos savybės ir funkcijos:
A
Sudaro užtvarą, atskiria ląstelę nuo aplinkos.
Reguliuoja medžiagų srautus į citoplazmą ir iš jos.
Sudaryta iš dvigubo fosfolipidų sluoksnio, kuriame yra baltymų.
19
Q
Bakterijų citoplazmos savybės ir funkcijos:
A
Bakterijų ji sudaryta iš citozolio (pusiau skystos terpės). Joje išsidėsčiusios organelės.
20
Q
Bakterijų ribosomų savybės ir funkcijos:
A
Ribosomose vyksta baltymų sintezė.
21
Q
Bakterijų plazmidės savybės ir funkcijos:
A
Žiedinės DNR.
Jose yra genų, kurie daro bakterijas atsparesnes antibiotikams.
Jos lengvai pernešamos iš vienos bakterijos į kitą, todėl padidėja mikroorganizmų atsparumas antibiotikams.
22
Q
Bakterijos nukleoido zonos savybės ir funkcijos:
A
Joje saugoma genetinė informacija.
23
Q
Kur yra cianobakterijos šviesai jautrių pigmentų?
A
Tilakoiduose - uždarų plokščių diskų formos membranose.
24
Q
Eukariotinės ląstelės struktūros:
A
Branduolys
Plazminė membrana
Ląstelės sienelė
Mitochondrijos
Chloroplastai
Ribosomos
Citoplazma
Endoplazminis tinklas
Goldžio kompleksas
Lizosomos
Vakuolės
25
Iš ko kilo eukariotinės ląstelės?
Iš prokariotinių ląstelių
26
Kur yra eukariotinės ląstelės DNR?
Branduolio siūliškos formos darinyje chromatine. Branduolys nuo citoplazmos atskirtas membrana
27
Kokia organelių funkcija?
Suskirstyti ląstelę į erdvėskyrius
28
Kokia eukariotinių ląstelių plazminės membranos funkcija?
Atskiria ląstelės turinį nuo aplinkos, reguliuoja medžiagų pernašą iš ląstelės ir į ją, priima ir perduoda išorės signalus.
29
Kokia branduolio funkcija?
Saugo genetinę informaciją apie visas kūno ląsteles ir jų medžiagų apykaitą, sintetina DNR ir RNR.
30
Kas nutinka prieš ląstelei dalijantis?
Siūliškos sandaros chromatinas susiveja į gijas - chromosomas. Chromatinas ir chromosomos sudarytos iš DNR, daug baltymų ir trupučio RNR.
31
Kur yra chromatinas?
Jis mirksta nukleoplazmoje. Skiriasi jų sudėtis - tai rodo ph
32
Branduolio sudėtis:
Branduolėlis
Branduolio apvalkalas
Branduolio poros
Chromatinas
Nukleoplazma
Vidinė ir
Išorinė membranos
33
Kas vyksta branduolėliuose?
Juose sintetinama ribosominė RNR , kuri, susijungusi su baltymais, sudaro ribosomas.
34
Kas suteikia branduoliui formą?
Branduolio lamina. Ji taip pat reguliuoja medžiagų judėjimą į branduolį ir iš jo pro poras.
35
Kas patenka į branduolį per poras ir iš jo išeina?
Patenka baltymai,
išeina ribosomų subvienetai
36
Kas vyksta ribosomose?
Sintetinami baltymai
37
Kas sudaro vidinių membranų sistemą?
Branduolio apvalkalas
Endoplazminis tinklas
Goldžio kompleksas
Pūslelės
38
Kas būdinga vidinių membranų sistemos membranoms?
Jos tarpusavyje sąveikauja perduodamos viena kitai pūsleles
39
Iš ko sudarytas endoplazminis tinklas?
Iš membraninių kanalėlių ir maišelių
40
Kas būdinga endoplazminiam tinklui?
Jis tiesiogiai jungiasi su branduolio išorine membrana.
41
Kas būdinga šiurkščiąjam endoplazminiam tinklui?
Jo paviršius nusėtas ribosomomis, jis yra arčiau branduolio. Čia sintetinami baltymai, kur jie modifikuojami.
42
Kas būdinga lygiajam endoplazminiam tinklui?
Yra ŠET tęsinys,
Sintetina membranoms reikalingus fosfolipidus.
Kepenyse padeda nukenksminti nuodingas medžiagas.
Sėklidėse gamina testosteroną.
Pūslelės juda link plazminės membranos ar Goldžio komplekso
43
Kas būdinga Goldžio aparatui?
Į jį atkeliauja baltymų/lipidų pilnos pūslelės.
Čia yra fermentų, kurie modifikuoja baltymus ir lipidus.
Goldžio aparate susidaro lizosomos.
44
Kas būdinga lizosomoms?
Jose yra virškinimo fermentų. Kas susiduria su lizosoma, yra suvirškinamas. Taip medžiagos gali patekti į citoplazmą.
45
Kas būdinga vakuolėms?
Augalams suteikia atramą iš vidaus.
Jose kaupiamos atsarginės medžiagos (vanduo, cukrus, druskos, pigmentai, nuodai).
Pirmuonyse esančios vakuolės specializuotos:
Pulsuojančios šalina organizmo vandens perteklių
Virškinamosios skaido maisto medžiagas
46
Eukariotinių ląstelių kilmė?
Endosimbiozės hipotezė - mitochondrijos kilo iš bakterijų,
chloroplastai - iš melsvabakterių/cianobakterijų, patekusių į eukariotinių pirmtakų vidų
47
Kas bendra tarp chloroplastų ir mitochondrijų?
Jie vieną energijos formą pakeičia kita - prieinama ląstelei
48
Kas būdinga chloroplastams?
Naudoja saulės energiją angliavandenių sintezei. Juose vyksta fotosintezė - saulės energija paverčiama chemine energija. Supa dviguba membrana.
Gali sintetinti baltymus.
49
Chloroplastų sandara:
Daug plokščių tilakoidų sudaro graną. Granas supa stroma, kurią gaubia vidinė ir išorinė membranos
50
Ko yra stromose?
DNR, ribosomų ir fermentų, sintetinančių angliavandenius
51
Kas būdinga mitochondrijoms?
Gaubia dviguba membrana. Vidinė sudaro raukšles - kristas. Vidinė erdvė pripildyta matriksu.
Mitochondrijos sintetinasi baltymus. Dalijasi pusiau.
Čia skaidomi angliavandenių junginiai, naudojami ATP molekulėms susidaryti
52
Kas būdinga mitochondrijos kristoms?
Jos labai padidina membranos paviršiaus plotą, kuris reikalingas aerobiniam kvėpavimui.
53
Ko yra matrikse?
Jame yra DNR, ribosomų, fermentų, kurie skaido angliavandenius ir išskiria energiją ATP gamybai kristose
54
Kas būdinga gyvūno ir protistų ląstelei?
Centriolė. Svarbi ląstelei dalijantis.
55
Kaip ameba dauginasi?
Nelytiškai, ląstelės branduoliui dalijantis mitozės būdu.
56
Kaip ameba išgyvena nepalankų laikotarpį?
Nustoja maitintis, apsitraukia dangalu ir virsta cista.
57
Kaip amebos juda ir maitinasi?
Juda ir gaudo maistą pseudopodijomis - susidaro išlinkus ir išsitempus plazminei membranai.
Maitinasi fagocitozės būdu - pseudopodijomis apsupa ir praryja maistą. Susidaro virškinančioji vakuolė
58
Organelės, kurias turi visų karalysčių atstovų ląstelės:
Plazminė membrana
Ribosomos
59
Organelės, kurias turi augalo, gyvūno ir grybo ląstelė:
Plazminė membrana
Branduolys
Mitochondrijos
Endoplazminis tinklas
Goldžio kompleksas
Ribosomos
Lizosomos
60
Kokių organelių neturi gyvūninė ląstelė?
Ląstelės sienelės
Chloroplastų
Vakuolės
61
Kokių organelių neturi grybo ląstelė?
Chloroplastų
Centriolės
62
Kuo skiriasi augalų ir grybų ląstelių sienelės?
Augalų sudaryta iš celiuliozės,
Grybų - iš chitino
63
Kas yra audinys?
Lastelių grupė, turinti bendrą kilmę, vienodą/panašią sandarą ir atliekanti tą pačią funkciją
64
Į ką skirstomi gyvūnų audiniai?
Epitelinį
Jungiamąjį
Raumeninį
Nervinį
65
Kokie būna gyvūnų epiteliniai audiniai?
Liaukinis,
Dengiamasis: vienasluoksnis ir daugiasluoksnis
66
Kokie būna gyvūnų jungiamieji audiniai?
Kraujas
Kaulinis
Kremzlinis
Riebalinis
67
Kokie būna gyvūnų raumeniniai audiniai?
Griaučių skerstaruožis
Širdies skersaruožis
Lygusis
68
Kokia gyvūno epitelio paskirtis?
Dengia kūno paviršių ir iškloja kūno ertmes, iš jo susidaro liaukos.
Reguliuoja iš aplinkos patenkančių molekulių pernašą, apsaugo audinius nuo išdžiūvimo bei pažeidimų, saugo, kad į organizmą nepakliūtų kenksmingų medžiagų
69
Kas būdinga dengiamiesiams audiniams?
Jų ląstelės yra išsidėsčiusios glaudžiai, tarp jų nėra tarpų
70
Kuo ypatingas virpamasis epitelis?
Jis turi virpamuosius plaukelius, iškloja kvėpavimo takus
71
Kokios ląstelės sudaro liaukinį epitelį? Kuo jos ypatingos?
Liaukinės,
Sekrecinės.
Jos sudaro liaukas
72
Kokios būna liaukos ir kuo jos skiriasi?
Egzokrininės (išorinės sekrecijos) išskiria ašaras, prakaitą, seiles;
Endokrininės (vidinės sekrecijos) išskiria į kraują hormonus.
73
Kaip juda sraigės ir sliekai?
Jų oda yra liaukinga, išskiria gleives, kurios sutepa kūną ir leidžia judėti
74
Ko yra sausumos stuburinių odos ląstelėse?
Keratino, jis saugo odą nuo drėgmės netekimo
75
Kokia gyvūno jungiamojo audinio paskirtis?
Jungia, palaiko ir apsaugo įvairias organizmo struktūras, užpildo tarpus, kaupia riebalus, jame susidaro kraujo ląstelės
76
Kas būdinga jungiamąjam audiniui?
Ląstelės nutolusios viena nuo kitos, tarpai užpildyti tarpląsteline medžiaga - matriksu (skystu/kietu/elastingu)
77
Kas būdinga kauliniam audiniui?
Apie baltymų (kolageno) skaidulas išsidėstęs mineralinis matriksas (iš kalcio druskų).
Sudaro griaučius, suteikia atramą raumenims.
Sudaro osteocitų ląstelės, turinčios kanalėlių.
Kraujagyslėmis atnešamos maisto medžiagos leidžia kaului atsinaujinti.
78
Kas būdinga kremzliniam audiniui?
Palaiko audinius.
Jų yra ilgųjų kaulų galuose, nosies gale, ausies kriauklėje, kvėpavimo takų sienelėse, tarpslanksteliniuose diskuose.
Yra įsiterpę struktūriniai baltymai.
Kai kuriems sruburiniams atstoja griaučius.
79
Kas būdinga riebaliniam audiniui?
Apšiltina kūną ir suteikia jam pamušalą (fibroblastai padidėja ir kaupia riebalus).
Gyvūnuose šio audinio daugiausiai po oda, apie inkstus, širdies paviršiuje.
80
Kas būdinga kraujui?
Skystas jungiamasis audinys.
Sudaro kraujo plazma, ląstelės (eritrocitai, leukocitai), trombocitai (kraujo plokštelės).
Atlieka medžiagų pernašos, apsauginę funkcijas, palaiko pastovią kūno temperatūrą.
81
Kuo ypatingas kraujo audinys?
Jo tarpląstelinis matriksas nesudarytas iš ląstelių. Plazma - įvairių molekulių mišinys
82
Kas būdinga nerviniam audiniui?
Perduoda signalus iš vienos kūno dalies į kitą.
Sudaro neuronai ir neuroglijos (aptarnauja neuronus)
Yra galvos ir nugaros smegenyse.
83
Kas sudaro neuroną?
Ilgas aksonas ir keletas dendritų
84
Kokia dendritų ir aksono paskirtis?
Dendritai priima ir perduoda signalus į neurono kūną.
Aksonas perduoda signalus iš neurono kūno raumenims/kitiems neuronams.
85
Kaip dar vadinami dendritai ir aksonai?
Neurono skaidulomis
86
Kokia neuroglijų funkcija?
Paremia, maitina neuronus, praryja ląstelių/bakterijų liekanas. Gamina augimą skatinančią medžiagą.
Jos apsikeičia signalais tarpusavyje ir su neuronais
87
Kokia raumeninio audinio paskirtis?
Verčia kūno dalis judėti
88
Kokios raumeninio audinio ląstelės?
Raumens skaidulos. Jose yra aktino ir miozino siūlų
89
Kas būdinga Griaučių skerstaruožiam audiniui?
Sausgyslėmis tvirtinasi prie griaučių kaulų. Judina kūno dalis.
Kontroliuojami valingai, greitai susitraukia, tačiau greitai pavargsta.
Skaidulos ilgos. Susidaro susiliejus kelioms ląstelėms. Taip susidaro daug branduolių turinti skaidula. Yra ruožuoti nuo miozino/aktino siūlų
90
Kas būdinga Širdies skersaruožiam audiniui?
Randamas tik širdies sienelėje. Nuo jo priklauso širdies susitraukimai ir kraujo varinėjimas. Skaidulos ruožuotos. Susitraukinėja nevalingai, lėtai pavargsta, greit susitraukinėja. Skaidulos turi po vieną branduolį, šakojasi ir susilieja tarpusavyje. Yra atskiros, tačiau galai jungiasi su įterptinėmis plokštelėmis. Jos praleidžia tarp ląstelių einančius impulsus, todėl širdies darbas koordinuotas
91
Kas būdinga lygiąjam raumeniniam audiniui?
Skaidulos neruožuotos, verpstiškos, turi po vieną branduolį. Yra nevalingi. Susitraukia lėčiau, lėtai pavargsta.
Yra vidaus organų sienelėse, kvėpavimo takuose, kraujagyslėse, virškinamąjame trakte.
Susitraukiant šiems raumenims, pašiurpsta oda, siaurėja/didėja vyzdys, maistas varomas tolyn
92
Kas yra meristemos?
Gaminamieji/gemaliniai audiniai
93
Kuo pasižymi augalo dengiamasis audinys?
Jo ląstelės neturi chloroplastų ir spalvos, šviesa perleidžiama toliau esantiems audiniams.
Dengia augalo organus iš išorės. Ląstelės išsidėsčiusios glaudžiai, vienu sluoksniu, kad nepraleistų mikroorganizmų. Išorines ląsteles dengia kutikulė.
Šaknies dengiamasis audinys turi išaugas - šakniaplaukius, kurie padidina siurbiamojo paviršiaus plotą, padeda augalui įsitvirtinti.
Turi mikroskopines poras - žioteles. Sausumos augalų - apatiniame lapo sluoksnyje, vandens - viršutiniame. Jas gaubia varstomosios ląstelės (patenka anglies dioksidas, išeina deguonis - vyksta dujų apykaita). Žiotelės turi chloroplastų.
Stiebo/lapų epidermiai turi apsauginių plaukelių.
94
Kokie būna augalų audiniai?
Dengiamieji
Asimiliaciniai
Apytakos
Ramstiniai
Gaminamieji (meristemos)
Sandėliniai
Sekreciniai
95
Kas būdinga asimiliaciniam audiniui (mezofiliui)?
Yra tuoj po dengiamuoju audiniu.
Sudaro du sluoksniai: statinis ir purusis mezofiliai.
Statinis - pailgos ląstelės, išsirikiavusios glaudžiai, kad gautų daugiau šviesos. Intensyviausiai vyksta fotosintezė, nes daugiausiai chloroplastų (šviesos energija→cheminė energija).
Purusis - netaisyklingos formos ląstelės su oro pripildytais tarpuląsčiais, kurie padidina dujų apykaitai reikalingą paviršių. Chloroplastų mažiau.
Chloroplastai juda gaudydami šviesą.
96
Kokie yra pagrindiniai augalo audiniai?
Parenchima (purusis), kolenchima (ramstinis), sklerenchima (sandėlinis)
97
Kas būdinga puriąjam audiniui?
Mažiausiai specializuotos ląstelės.
Randama visuose augalo organuose.
Gali turėti chloroplastų arba bespalvių plastidžių, kuriose kaupiami fotosintezės produktai (gliukozė). Iš pasidalijusių puriojo audinio ląstelių gali susidaryti specializuotos ląstelės.
98
Kas būdinga ramstiniam audiniui?
Pirminės sienelės storesnės už puriojo audinio. Sienelių storis nevienodas, storiausios kampuose.
Ląstelės išsidėsto grupėmis po epidermiu ir sudaro lanksčią atramą jaunoms augalo dalims.
Salierų kotų gijos yra iš ramstinio audinio ląstelių
99
Kas būdinga sandėliniam audiniui?
Storose antrinėse sienelėse kaupiasi ligninas - (org. medžiaga) suteikia sienelėms stiprumo ir kietumo.
Dauguma ląstelių negyvos.
Suteikia subrendusioms augalo dalims atramą.
Ląstelės dviejų tipų : plaušai ir sklereidės.
Plaušai: ilgos, nusmailėjusios ląstelės, išsidėsčiusios sluoksniais (kanapių naudojami virvėms gaminti, iš lino plaušų audžiamos drobės)
Sklereidės trumpesnės, forma įvairesnė nei plaušų. Jų randama sėklų apvalkaluose, riešutų kevaluose, kriaušėms suteikia grūdėtumą.
100
Kokie yra apytakos audiniai?
Mediena (vandens indai) ir
Karniena (rėtiniai indai)
101
Kas būdinga medienai?
Iš šaknų į lapus teka vanduo su mineralinėmis medžiagomis.
Susideda iš vandens indų ir trachėjų. Ląstelės negyvos, tuščiavidurės.
Vandens indai neturi ląstelių skersinių sienelių, sudaro ištisinį vamzdį.
Dar yra puriojo audinio ląstelių, kurios kaupia medžiagas.
Yra sandėlinio audinio, kuris atlieka ramstinę funkciją.
102
Kas būdinga karnienai?
Iš lapų į šaknis išnešiojamos organinės maisto medžiagos, gliukozė.
Sudaro rėtiniai indai ir lydinčiosios ląstelės.
Rėtinių indų ląstelės turi citoplazmą, neturi branduolio (sunyko kai kurios organelės), galuose - kanalėliai (rėtinės plokštelės). Ląstelės gyvos.
Lydimosios ląstelės turi branduolį ir citoplazmą. Išnešioja kai kurias medžiagas. Jų branduolys reguliuoja abiejų ląstelių veiklą.
103
Kas būdinga gaminamąjam (meristeminiam) audiniui?
Intensyviai dalijasi ląstelės, todėl stiebas (brazdas) storėja, ūgliai (viršutinė meristema) ilgėja, šaknys (viršutinė meristema) ilgėja.
