MAKROEKONOMIKA Flashcards
(14 cards)
Kas yra nacionalinis produktas (NP)?
- Nacionalinis produktas (NP) parodo, kiek prekės ir paslaugų pagamino šalis per metus.
- Tai visų gyventojų (viduje ir užsienyje) sukurtas produktas.
- Matuojamas pinigais – kiek viskas buvo vertės.
Kaip skaičiuojamas BNP (bendrasis nacionalinis produktas)?
Yra trys pagrindiniai būdai:
* Gamybos būdas – suskaičiuojama, kiek vertės sukurta (pridėtinė vertė).
* Išlaidų būdas – suskaičiuojama, kiek buvo išleista prekėms/paslaugoms.
* Pajamų būdas – suskaičiuojama, kiek žmonės ir įmonės uždirbo (atlyginimai, pelnas, nuoma ir t.t.).
Svarbiausi nacionaliniai rodikliai (ir kuo jie skiriasi)?
- BNP – visa, ką sukūrė mūsų šalies gyventojai, net jei dirbo užsienyje.
- BVP (bendrasis vidaus produktas) – visa, kas sukurta šalies viduje, nesvarbu, kieno įmonė.
- NP (nacionalinis produktas) – BNP be nusidėvėjimo.
- Asmeninės pajamos – ką gyventojai gauna (prieš mokesčius).
- Disponuojamos pajamos – ką gyventojai gali išleisti (po mokesčių).
Kaip analizuoti ir skaičiuoti šiuos rodiklius?
- Tam naudojamos formulės, kurias reikia žinoti kontroliniams.
- Svarbu suprasti, kokie rodikliai parodo augimą ar krizę.
- Pvz.: jei BVP auga – ekonomika auga; jei mažėja – recesija.
Nominalus ir realus BVP?
- Nominalus BVP – skaičiuojamas dabartinėmis kainomis.
- Realus BVP – išvalytas nuo infliacijos, parodo tikrą augimą.
- BVP defliatorius – matuoja, kaip keičiasi kainos.
Ekonomikos svyravimai ir ciklai?
- Ekonomika svyruoja: būna augimo ir nuosmukio laikotarpiai.
- Verslo ciklo etapai:
1. Augimas (pakilimas);
2. Pikas;
3. Nuosmukis (krizė);
4. Dugnas (recesija). - Priežastys: krizės, investicijų mažėjimas, išoriniai sukrėtimai.
Visuminė paklausa ir pasiūla?
- Visuminė paklausa (AD) – ką visi nori pirkti (gyventojai, verslas, valstybė).
- Visuminė pasiūla (AS) – ką visa ekonomika gali pagaminti.
- Kai AD = AS – pusiausvyra.
- Veiksniai: palūkanos, pajamos, mokesčiai, technologijos.
Kas yra fiskalinė politika?
- Tai valdžios veiksmai per biudžetą:
o Mokesčių didinimas/mažinimas;
o Išlaidų didinimas/mažinimas. - Tikslai: mažinti nedarbą, skatinti ekonomiką.
- Tipai:
o Ekspansinė – didina išlaidas, mažina mokesčius (kai krizė).
o Restrikcinė – mažina išlaidas, kelia mokesčius (kai infliacija).
Biudžeto balansas ir valstybės skola?
- Biudžeto balansas:
o Kai pajamos = išlaidos. - Deficitas – išleidžia daugiau nei surenka.
- Proficitas – surenka daugiau nei išleidžia.
- Valstybės skola – kiek valstybė pasiskolino (už deficitus).
Pinigai ir bankai?
- Pinigai – mainų priemonė (kadaise buvo auksas, dabar – popierius ir skaitmena).
- Funkcijos:
o Mainų;
o Vertės matavimo;
o Vertės kaupimo. - Centrinis bankas:
o Spausdina pinigus;
o Kontroliuoja bankus;
o Stabilizuoja ekonomiką.
Monetarinė politika?
- Tai pinigų politikos priemonės, kurias naudoja centrinis bankas.
- Tikslas: reguliuoti infliaciją, užimtumą.
- Priemonės:
o Palūkanų normos keitimas;
o Pinigų kiekio reguliavimas;
o Komercinių bankų kontrolė. - Ekspansinė – kai norima skatinti ekonomiką (mažina palūkanas).
- Restrikcinė – kai norima mažinti infliaciją (didina palūkanas).
Užimtumas ir nedarbas?
- Užimtumas – kai žmogus dirba arba aktyviai ieško darbo.
- Nedarbas – kai žmogus neturi darbo, bet nori dirbti.
- Nedarbo tipai:
o Frikcinis – laikinas (tarp darbų);
o Struktūrinis – kai keičiasi technologijos;
o Ciklinis – dėl ekonominių krizių. - Rodikliai: nedarbo lygis (%).
Infliacija?
- Infliacija – kai kainos kyla.
- Tipai:
o Vidutinė (normali);
o Didelė;
o Hiperinfliacija (labai didelė). - Priežastys: daug pinigų, didelė paklausa, išaugusios išlaidos.
- Matavimas:
o Vartotojų kainų indeksas (VKI) – rodo, kaip keičiasi prekių krepšelio kaina.
Infliacija ir nedarbas: Filipso kreivė?
- Filipso kreivė rodo, kad kai infliacija didelė – nedarbas mažas (ir atvirkščiai).
- Bet ši taisyklė ne visada veikia (pvz., stagfliacija).
- Antiinfliacinė politika – tai vyriausybės veiksmai kovojant su kainų augimu.