mikroekonomika Flashcards
(127 cards)
1
Q
Ekonomika 1
A
mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią
2
Q
Ekonomika 2
A
pasirinkimo menas, esant išteklių ribotumui
3
Q
Ekonomikos realybė
A
Poreikiai/norai > ištekliai
4
Q
Ekonomikos tikslai
A
- Žemas nedarbo lygis
- Kainų stabilumas
- Išteklių naudojimo efektyvumas
- Teisingas pajamų paskirstymas
- Augimas
5
Q
Mikroekonomika
A
mokslas, nagrinėjanti kaip žmonės, įmonės ir kiti ūkio subjektai daro ūkinius sprendimus esant išteklių apribojimams
6
Q
Pozityvinė ekonomika
A
kaip veikia ekonomika (Galima patikrinti)
7
Q
Normatyvinė ekonomika
A
kaip turėtų veikti
8
Q
IMF
A
tarptautinis valiutos bankas
9
Q
OECD
A
ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
10
Q
EU
A
Europos sąjunga
11
Q
WB
A
pasaulio bankas
12
Q
UNDP
A
jungtinių tautų programa
13
Q
Rinka 1
A
vieta, kur susitinka pirkėjai ir pardavėjai
14
Q
Rinka 2
A
pirkėjų ir pardavėjų susitikimas, kai jiems bendraujant yra nustatoma prekės kaina ir jų parduodamas kiekis
15
Q
Kodėl gali pigti produktai?
A
dėl konkurencijos
16
Q
Kaina rinkos mechanizme
A
- Subalansuoja individų sprendimų suderinimą
- Apriboja vartojimą (valstybė apriboja kurą, alkoholį, cigaretes) (prabangos, meno, aviacijos)
- Perskirsto pajamas
17
Q
Komandos mechanizmas
A
klausimus ką, kaip ir kam gaminti sprendžiama pagal hierarchines institucijas, pvz.: kariuomenė.
18
Q
Tobulos konkurencijos rinka
A
rinkos modelis, kai yra daug vartotojų ir daug gamintojų, gaminančių vienarūšės prekes, atskiras gamintojas ir vartotojas įtakos kainai neturi. (niekad neegzistuos tokia rinka)
19
Q
Monopolija
A
egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas
20
Q
Oligopolija
A
besidalinantys pardavėjai koordinuoja savo veiksmus nustatydami kainas bei prekės ar paslaugos pardavimo sąlygas.
21
Q
Monopolinė konkurencija
A
daugelis įmonių gamina labai panašią produkciją
22
Q
Paklausa
A
prekių kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią prekė gali būti parduodama
23
Q
Paklausos funkcija
A
paklausos priklausomybė nuo ją lemiančių veiksnių
24
Q
Nuo ko priklauso Individuali paklausa?
A
Prekės kainos, kitų prekių kainos, pirkėjų pajamų, mados, kiekio, rinkos paklausos, individualios paklausos
25
Ką rodo paklausos funkcija?
prekės kainos ir kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti priklausomybę
26
Paklausos dėsnis
paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir paklausos kiekis mažėja kainai didėjant
27
Ką parodys paklausos kreivės judėjimas?
prekės kokybę
28
Prekės pakaitalai
tokios prekės, kurios gali būti vartojamos vietoj kitos
29
Komplektai
prekės, kurios vartojamos kartu
30
Kokie yra paklausos pasikeitimo atvejai?
aukštesnės kokybės prekės, žemesnės kokybės prekės, prekės pakaitalai, papildančios prekės/komplektai, mados, lūkesčiai, visuomenė
31
Pasiūla
prekių kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kurią prekė parduodama
32
Pasiūlos funkcija
pasiūlos priklausomybė nuo ją lemiančių veiksnių
33
Nuo ko priklauso prekės pasiūla?
Prekės kainos, kitų prekių kainų, gaminamų tos pačios įmonės, kapitalo kainos, darbo kainos, technologijos, mokesčių ir dotacijų, gamtinių sąlygų
34
Ką rodo pasiūlos funkcija?
prekės kainos ir kiekio, kurį gamintojas nori parduoti, priklausomybę
35
Pasiūlos dėsnis
kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis didėja ir kai kaina mažėja, mažėja ir kiekis.
36
Pasiūlos pasikeitimo atvejai
1. Gamybos išteklių kainos kitimas;
2. Naujos technologijos;
3. Prekės pakaitalai (pasiūloje)
4. Papildančios prekės (pasiūloje)
5. Mokesčių kitimas
6. Paramos (subsidijų) kitimas
37
Prekės pakaitalai (pasiūloje)
iš tų pačių žaliavų pagamintos prekės
38
Papildančios prekės (pasiūloje)
šalutiniai produktai, gaunami gaminant prekę
39
Rinkos pasiūla
Visų įmonių ir namų ūkių siūlomų prekių ir/ar paslaugų kiekis esant nustatytai kainai.
40
Individuali pasiūla
Vieno individo siūlomų prekių ir paslaugų kiekis esant nustatytai kainai
41
Rinkos pusiausvyra
Pusiausvyra rinkoje yra tuomet, kai prekės kaina tokia, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjas nori pirkti.
42
Rinkos pusiausvyros sąlyga
bendroji paklausa yra lygi bendrajai pasiūlai
43
Kada pasiekiama rinkos pusiausvyra?
kai pasikeičia kaina ir pasiūla su paklausa yra lygūs
44
rinkos pusiausvyros perteklius
per didelės kainos kišenei
45
rinkos pusiausvyros trūkumas
kiekis su minusine kaina
46
Kainų kontrolė
valdžios įsikišimas reguliuojant kainas
47
minimalios kainos ribos pasekmės
- Prekių perteklius
- Neefektyvumas
* Neefektyvus paskirstymo tarp tiekėjų
* Išteklių švaistymo
* Labai aukštos kokybės
- Nelegali rinka
48
maksimalios kainos ribos pasekmės
- Prekių trūkumas
- Neefektyvumas
49
Elastingumas
jautrumo rodiklis
50
kodėl įvestas elastingumo rodiklis?
Tam, kad palygintume kaip kainos pokyčiai veikia skirtingų prekių pirkimą (jų kiekius)
51
Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu
norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio kitimo santykis. (rodo, kaip pirkėjai reaguoja į kainų pokyčius)
52
Absoliutus paklausos neelastingumas
0 (Druska bei kiti produktai, kurie yra būtini išgyventi (farmacija))
53
Santykinis paklausos neelastingumas
<1 (Būtinos prekės (kuras, tabakas))
54
Vienetinis paklausos elastingumas
1 (Prekės, kurios labai paveikiamos kainos pasiketimo (dažniausiai tai būtinos prekės))
55
Santykinis paklausos elastingumas
>1 (Butai, pramogos (visos nebūtinos prekės))
56
Absoliutus paklausos elastingumas
begalybė (Prabangos produktai (juvelyrika, mašinos))
57
Absoliutus paklausos elastingumas
begalybė (Prabangos produktai (juvelyrika, mašinos))
58
Elastingumą lemiantys veiksniai
1. Prekės pakaitalai
a. Prekė, kuri turi pakaitalus, yra neelastinga
b. Prekė, kuri neturi pakaitalų, yra elastinga.
2. Būtiniausios (neelastingos) ir prabangos (elastingos) prekės
3. Vartotojo biudžeto dalis
4. Laikas
59
Paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu
prekių kiekio procentinio pokyčio ir pajamų procentinio pokyčio santykis. (rodo, kokia yra pirkėjo reakcija į jo pasikeitusias pajamas)
60
Kryžminis paklausos elastingumas
rodo, kaip vienos prekės kainos pasikeitimas daro įtaką kitos prekės perkamam kiekiui.
61
Kaštų funkcija
nusako ryšį tarp produkcijos apimties ir mažiausių įmonės išlaidų, garantuojančių tą produkcijos apimtį. (kaip mažiausiai išleisti gamybai)
62
Bendrieji kaštai
Gamybos veiksnių, sunaudojamų bendrajam produktui pagaminti, kaštų suma.
63
Pastovieji kaštai
Įmonės išlaidos, kurios per trumpąjį laikotarpį nekinta keičiant gaminamos produkcijos apimtį.
64
Kintamieji kaštai
Įmonės išlaidos, kurios trumpuoju laikotarpiu kintantiems gamybos ištekliams apmokėti.
65
Ribiniai kaštai
Bendrųjų kaštų prieaugis, gaminant papildomą prekės vienetą (kiek kainuoja papildomai pagaminti prekės vienetą)
66
Vidutiniai bendrieji kaštai
Bendrųjų kaštų dalis, tenkanti vienam pagaminto produkto vienetui. (savikaina)
67
Vidutiniai pastovūs kaštai
Pastovių kaštų dalis, tenkanti vienam produkto vienetui
68
Vidutiniai kintami kaštai
Kintamų kaštų dalis, tenkanti vienam pagaminto produkto vienetui.
69
Sunk costs (prarasti kaštai)
kaštai, kuriuos jau patyrėte ir jų jau neatgausite.
70
Gamyba
procesas, kurio metu ištekliai yra transformuojami/pertvarkomi taip, kad labiau patenkintų poreikius.
71
Trumpasis laikotarpis
Pastovūs veiksniai
Kintamieji
72
Ilgasis laikotarpis
Kintami veiksniai
73
Technologinis efektyvumas
kai galime pagaminti tą patį kiekį naudojant mažiau išteklių
74
Ekonominis efektyvumas
būdas, kaip gaminti kuo pigiau.
75
Ką parodo gamybos funkcija?
kiek darbo kapitalo bei kitų gamybos veiksnių ir kokiomis proporcijomis sunaudojama norint pagaminti maksimalų produkcijos kiekį
76
ką reiškia gamybos funkcija?
kiek technologiškai galima pagaminti, jei dirbama efektyviai.
77
Gamybos funkcijos savybės
1. Didinant vieno kurio nors veiksnio sąnaudas, kai kitas veiksnys nesikeičia, greitai pasiekiama gamybos apimties didinimo riba.
2. Gamybos veiksnių substitucija (pakeičiamumas)
78
Gamyba trumpuoju laikotarpiu
Gamybos apimtis priklauso nuo kintamojo gamybos veiksnio sąnaudų
79
Gamyba ilguoju laikotarpiu
Gali būti keičiami visi gamybos veiksniai
80
Bendrasis produktas
Produktų kiekis, pagamintas naudojant visus gamybos išteklius per tam tikrą laikotarpį
81
Bendrasis darbo produktas
Jei galima keisti tik darbo veiksnio kiekius, tai trumpojo laikotarpio bendrasis produktas yra bendrasis darbo produktas
82
Vidutinis produktas
Bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors veiksnio sąnaudų vienetui.
83
Vidutinis darbo produktas
Bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam darbo sąnaudų vienetui.
84
Vidutinis kapitalo produktas
Bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kapitalo sąnaudų vienetui.
85
Ribinis produktas
Bendrojo produkto pokytis, pasikeitus kurio nors gamybos veiksnio sąnaudomis vienu vienetu.
86
Ribinis darbo produktas
Bendrojo produkto pokytis, pasikeitus darbo sąnaudoms vienu vienetu.
87
Ribinis kapitalo produktas
Bendrojo produkto kiekis, pasikeitus kapitalo sąnaudoms vienu vienetu.
88
Kada gamybos vertė yra didžiausia?
Kai ribinis produktas yra lygus 0
89
Mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnis
ribinis darbo produktas mažėja, kai darbo sąnaudos didėja, o kapitalo sąnaudos lieka pastovios.
89
Mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnis
ribinis darbo produktas mažėja, kai darbo sąnaudos didėja, o kapitalo sąnaudos lieka pastovios.
90
Vartotojo elgsenos teorija
nagrinėja kaip vartotojas leidžia/skirsto pajamas pirkdamas prekes ar paslaugas.
91
Vartotojas elgesys aiškinamas
1. Pirmenybėmis – praktiškas būdas paaiškinti priežastis, kodėl vartotojas teikia pirmenybę tam tikroms prekėms.
2. Biudžeto apribojimais – pajamos ir kainos.
92
ką parodo abejingumo kreivė?
pasirenkamų prekių kiekių derinius, kurių kiekvienas teikia vienodą pasitenkinimą.
93
Indifference curves
reiškia, kad vartotojas yra abejingas visiems kreivėje esantiems prekių deriniams.
94
Vartotojo prekių krepšelis
įvairių prekių rinkinys, apimantis atitinkamą prekių derinį.
95
Naudingumas
prekės ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinamas.
96
Naudingumo funkcija
formulė, kuri priskiria tam tikrą naudingumo lygį (išreikštą skaičiumi) vartotojų krepšeliams.
97
Bendrasis naudingumas
bendras vartotojas pasitenkinimas, kurį jis patiria, kai suvartoja kurios nors prekės ar paslaugos tam tikrą kiekį per tam tikrą laiko tarpą. (Bendrasis naudingumas priklauso nuo vartojimo dydžio)
98
Ribinis naudingumas 1
kiekvieno papildomo prekės ar paslaugos vieneto teikiamas pasitenkinimas
99
Ribinis naudingumas 2
bendrojo naudingumo pokytis, gaunamas kurios nors prekės ar paslaugos vartojimą padidinus vienu vienetu per tam tikrą laiko tarpą, kitoms sąlygoms nekintant.
100
Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis
didinant suvartotos prekės kiekį per tam tikrą laikotarpį bendrasis naudingumas didėja, bet vis lėtesniais tempais, nes kiekvienas papildomai suvartotas prekės vienetas teikia vartotojui mažėjantį ribinį naudingumą.
101
Vartotojo biudžetas
piniginės pajamos skirtos ir išleistos prekėms bei paslaugoms pirkti
102
Vartotojo biudžeto teisė
prekių kiekių, sudarančių rinkinį, tarpusavio priklausomybė, sąlygota tų prekių kainų ir vartotojų pajamų
103
Naudingumo maksimizavimas
didžiausio naudingumo pasiekimas
104
Naudą maksimizuojantis prekių krepšelis turi atitikti dvi sąlygas
- Jis turi būti biudžeto tiesėje;
- Jis turi suteikti labiausiai norimą prekių derinį.
105
Vartotojo papildoma naudingumo nauda
skirtumas tarp maksimalios kainos, kurią sutiktų sumokėti pirkėjas už kiekvieną papildomą prekės vienetą ir prekės rinkos kainos (ką vartotojas sutaupo) – skirtumas tarp prekės vertės vartotojui ir rinkos kainos
106
Gamintojų papildoma nauda
skirtumas tarp prekės rinkos kainos ir minimalios kainos, už kurią gamintojai sutiktų parduoti papildomus prekės vienetus.
107
Konkurencijos savybės
- Daugiau nei viena įmonė siūlo produktą;
- Prekės yra pakaitalai;
- Kuo didesnis pakeičiamumo lygis, tuo konkurencija didesnė;
- Įmonės gali valdyti savo konkurencingumą įvairiomis priemonėmis.
108
Tobulosios konkurencijos rinkos savybės
- Rinkos dalis: veikia daug įmonių, kurios atskirai negali paveikti rinkos situacijos;
- Gaminamas vienas produktas;
- Nėra kliūčių įeiti į rinką ir išeiti iš jos.
109
Bendrosios pajamos
Įmonės pajamos, gautos iš bendrųjų įplaukų atskaičiavus parduotų produktų savikainą. (Pajamos nėra pelnas)
110
Vidutinės pajamos
Vidutinės pajamos turi padengti savikaina
111
Ribinės pajamos
Ribinės pajamos gali būti neigiamos, tačiau nuolat tai gali tapti keliu į bedugnę
112
Kada ekonominis pelnas būna didžiausias?
kai gamybos apimtis yra tokia, kai ribinės pajamos yra lygios ribiniams kaštams.
113
Trumpojo laikotarpio gamintojų sprendimai
1. Kaštų padengimas – kaštų padengimo taškas pasiekiamas tada, kai įmonės bendrosios pajamos padengia bendruosius kaštus
2. Nuostolių minimizavimas – situacija, kai kaina yra tarp AVC ir ATC
3. Veiklos stabdymo taškas – žemiausias AVC taškas, kuriame ribiniai kaštai yra lygūs rinkos kainai (ribinėms pajamoms) – įmonės veiklos sustabdymo tašku.
114
Konkuruojančios įmonės trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė
ribinių kaštų kreivės dalis, kuri yra virš vidutinių kintamų kaštų minimumo ir kyla aukštyn iš kairės į dešinę.
115
Monopolija
rinkos tipas, kai yra vienas pardavėjas ir daug pirkėjų.
116
Grynoji monopolija
rinkos tipas, kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitalų, pardavėjas.
117
Kada yra monopolijos valdžia (galia)?
kai įmonė gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti.
118
Rinkos galia (market power)
galimybė gamintojui kelti kainas.
119
Įėjimo į monopoliją kliūtys arba kaip tapti monopolija
1. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė;
2. Išskirtinės teisės (valdžios sukurtos monopolijos):
a. Patentai ir autorinės teisės
3. Technologinis pirmumas;
4. Tinklo švarumo poveikiai (network externalities) – situacija, kai vartotojo vertė didėja, nes didėja prekės vartotojų skaičius
5. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai;
6. Įmonė gali įgyti kitų įmonių kontrolę ir tokiu būdu didinti savo galią rinkoje.
120
Kodėl reikia monopolijas kontroliuoti?
- Negarantuoja efektyvaus išteklių paskirstymo.
- Gamina mažiau nei reikia visuomenei
- Kaina yra didesnė nei ribiniai kaštai
- Monopolija yra neefektyvumo pavyzdys/atvejis
- Visuomenės nuostoliai dėl monopolijos yra didesni nei monopolijos gaunama nauda
121
Natūrali monopolija
įmonė, kuri gamina mažiausiais kaštais negu tai galėtų padaryti jei gamintų kelios įmonės.
122
Kaip valstybė gali kontroliuoti monopolijas?
- Valstybės nuosavybė
- Reguliavimas
- Monopolizuotus sektorius padaryti labiau konkurencingais
- Privačias monopolijas paversti valstybėmis įmonėmis
- Nieko nedaryti
123
Kainų diskriminacija
gali nutikti ir kitose rinkose, tačiau niekada nebus tobulojoje konkurencijoje.
124
Kainų diskriminacijos esmė
- Skirtingos kainos nustatomos skirtingiems vartotojams (turgus, važiavimas vieš. Transportu)
- Skirtingas vartotojų jautrumas kainai
- Kainas diskriminuoti gali būti nelegalu
125
Surplus (pertekliaus, papildomos naudos) esmė
kai kurie vartotojai sutinka mokėti daugiau (ar mažiau) nei rinkos kaina.
126
Kainų diskriminavimas
skirtingų kainų nustatymas skirtingiems vartotojams.
