Pirmas koliokviumas Flashcards
(153 cards)
1
Q
pagal tyrimo objektus mikrobiologija skirstoma į
A
bakteriologiją, virusologiją, mikologiją, protistologiją
2
Q
Mirkrobiologijjos šakos:
A
bendroji; medicinos; veterinarijos; žemės ūkio; pramonės; kosmoso
3
Q
Penkios karalystės
A
prokariotai grybai augalai gyvuliai pirmuonys
4
Q
Trys domenai
A
eukarya
bacterya
archea
5
Q
Taksonomija
A
Karalystė; domenas Tipas Klasė Eilė Šeima Gentis Rūšis
6
Q
Rūšies variantai
A
Biovarai
Serovarai
Fagovarai
7
Q
Biovarai
A
pg biologinius požymius
8
Q
Serovarai
A
pg. antigeninę sandarą
9
Q
Fagovarai
A
pg jautrumą bakteriofagams
10
Q
Padermė
A
bakterijų kultūra, išskirta iš vieno šaltinio
11
Q
Bakterijų klasifikavimo požymiai
A
morfologiniai dažymas Kultūrinės savybės Biocheminės savybės Antigeninės sandaros ypatumai Genotipinės savybės
12
Q
Kokia stabiliausia S RNR?
A
16S RNR- Verdži klasifikacija
13
Q
Bergey klasifikacija
A
G- eubakterijos
G+ eubakterijos
neturinčios sienelės eubakterijos
archeabakterijos
14
Q
Eukariotai vs Prokariotai dydis
A
eukariotai >5mikrom, pro- 0,5-3Mikrom
15
Q
Eukariotai vs Prokariotai branduolys
A
E+; P-
16
Q
Eukariotai vs Prokariotai genomas
A
E >1; P=1
17
Q
Eukariotai vs Prokariotai PM
A
E yra sterolių, P ne.
18
Q
Eukariotai vs Prokariotai ribosomos
A
E 80S; P70S
19
Q
Bakterijų formos
A
Rutulinė
Lazdelinė
Vingiuota
20
Q
rutilinė bakterija dydid
A
1-1,5mikrom
21
Q
rutilinė bakterija išsidėstymas
A
Mikrokokai Diplokokai Streptokokai Tetrakokai Sarcinos Stafilokokai
22
Q
Tatrakokai patogeniški?
A
Ne
23
Q
Sepsis - kokios bakterijos sukelia?
A
stphylococcus aureus
24
Q
Lazdelės pagal ilgį skirstomos
A
ilgos, trumpos, labai. trumpos
25
Lazdelių galai
užapvalintos; smailūs; statūs/nukirsti; sustorėję; statinaitės formos/ovoidinės.
26
lazdelės pagal skersmenį
plonos iki 0,5mmm; storos nuo 0,5mmm.
27
Lazdelinių bakterijų išsidėstymas
monobakterijos
Diplobakterijos
Streptobakterijos
Streptobacilos
28
Kokios formos juodligės sukelėjas?
streptobacila
29
kokios formos lazdelės dažniausios?
užapvalintais galais
30
vingiuotų bakterijų morfologija:
vibrionai; spirilės; spirochetos
31
patogeniškos spirochetos
treponemos; borelijos; leptospiros
32
Kokie treponemų vingiai?
vienodi, tvarkingi, galai nusmailėja
33
kokie vingiai borelijos?
netaisyklingi, seklūs/ gilūs
34
kaip tiriamos treponemos?
mikroskopuojant
35
kaip tiriamos borelijos?
nekultivuojamos
36
kokie treponemų vingiai?
daugmaž tvarkingi, l smulkūs, formuoja pirmos eilės vingius, galai užsilenkę, formuoja antros eilės vingius. Primena S/C formq
37
Kaip tiriamos leptospiros?
gyvos kabančio/suspausto lašo tepinėlyje;
| negyvos Būrio metodu, tamsiame fone šviesios bakterijos
38
Polimorfizmas
bakterijos savybė neturėti pastovios formos
39
kokios bakterijos negali sintetinti sienelės?
mikoplazmos
40
Mikoplazmų forma
rutulio-lazdelės (kinta)
41
virusų klasifikacija
DNR- viengrandė/ dvigrandė
| RNR -; +; -/+
42
kokie didžiausi virusai?
toksivirusai
43
virusų formos
sferinė;
lazdelės
siūlinė(filamentinė)
44
koks ebolos virusas?
siūlinis
45
viruso struktūra
Sudaro tik nukleorūgštys, apie kurias yra baltyminis apvalkalas – kapsidė. Virš jos yra superkapsidė (ląstelės šeimininkės darinys – plazminė membrana, kurią virusas panaudoja apsigaubimui, kad išeitų iš ląstelės). Nuo kapsidės prasideda glikoproteinai, kurie reikalingi ląstelei prisitvirtinti prie ląstelės šeimininkės membranos.
46
gyvų bakterijų tyrimo būdai
suspaustas lašas, kabantis lašas
47
tamsaus regėjimo lauko mikroskopija
gyvi nedažyti MO. Tiriamas judrumas. Paprastas mikroskopas. Matosi švytintys MO kontūrai ir smulkios detalės tamsiame fone.
48
Fazokontrastinis mikroskopas
gyvi nedažyti MO. Suspaustas lašas. Judrumas, serologinės reakcijos. Šviesūs tamsiame fone/tamsūs šviesiame fone. Fazių kontrasto mikroskopą sudaro paprastas šviesinis mikroskopas ir specialiųjų priedų rinkinys.• Spinduliams pereinant per įvairius vandeningus MO darinius, kinta spindulių fazė. Fazių pokyčiai skirtingose ląstelės vietose (turi nevienodą lūžio rodiklį, yra nevienodo storio) yra nevienodi ir matomi per fazokontrastinį mikroskopą.
49
Liuminescencinis mikroskopas
Naudojamas serologinėse reakcijose. specifinis ligos sukėlėjui Ak, pažymėtas fluorescenciniu dažu Ak jungiasi prie ligos sukėlėjo Ag mikroskopu pagal švytėjimo intensyvumą galima identifikuoti ligos sukėlėją), virusų sankaupoms ląstelėse nustatyti (Ak su dažais prisikabina prie iš ląstelės kaip vėliavą iškeliamo baltymo), intarpams tirti. Matyti tamsus fonas + (žaliai) švytinčios ląstelės • Ši mikroskopijos rūšis grindžiama tuo, jog daugelis MO, veikiami UV, ima švytėti: sugėrę UV bangas išskiria ilgesnes, matomo spektro, bangas. Dėl to padidėja skiriamoji geba ir tyrimų tikslumas.
• MO matomi tamsiame lauke ir švyti tai rūšiai būdinga spalva, juos galima dažyti specialiais fluorescuojančiais dažais (fluorochromais)
50
Elektroninis mikroskopas
Jo didinimas yra daug didesnis nei šviesinių ar liuminescencinių mikroskopų, o skiriamoji geba matuojama nm (ar net nm dalimis).
2 tipai: transmisinis ir skenuojamasis.
51
transmisinis mikroskopas
tiriamąjį objektą praėję elektronai gali patektį į specialų sensorių (ekraną), jei reikia, galima daryti nuotrauką (elektronomikrofotografiją).
52
Skenuojanti elektroninė mikroskopija
objektas padengiamas plonyčiu metalo (sidarbo) sluoksniu, nuo kurio atšokę (kiaurai nepereina) elektronai yra “surenkami” sensorių ir taip gaunamas tam tikras atvaizdas (“lempa” alert). Nors tokiu būdu skiriamoji geba mažesnė, juo galima gauti trimatį objekto paviršiaus atvaizdą.
53
Stereoskopas
Didina 10-80 kartų, gaunamas realus vaizdas. Mikroskopuojamos Petri lėkštelėse smulkios bakterijų ir grybų kolonijos. Stereoskopinio mikroskopo esmė – refrakcija nuo organizmo – šviesos šaltinis yra ne po mėginiu, o virš jo – atsispindėjusi šviesa lemia trimatį vaizdą. Tinka tirti gyvus organizmus.
54
tepinėlio dažymo grupės
sudėtingi dažymo metodai;
| paprasti dažymo metodai
55
Sudėtingi dažymo metodai.
Tai dažymo būdai, kuriuose yra naudojami 2 ar daugiau dažų
56
Paprasti dažymo metodai
naudojamas vienas dažas
57
gramo būdas. Kuo dažoma?
Kristalvioletu; liugoliu; etanolis; vanduo; fuksinu
58
Neiserio būdas. Ką diferencijuoja?
Streptokokus nuo difterijos sukelėjų. ). Bakterijos, turinčios voliutino intarpų, nusidažo geltonai, o voliutino intarpai bakterijų galuose – mėlynai.
59
Iš patogeninių bakterijų tik 2 rūšys turi voliutino grūdelius:
1. Corynebacterium diphteriae.
| 2. Listeria monocitogenes.
60
Cylio-Nilseno. Ką diferencijuoja?
Rūgštims atsparias bakterijas
61
Cylio -Nilseno. Kaip nusidažo?
Rūgštims atsparūs MO nusidažo raudonai, aplinka – mėlynai
62
Virtso metodas.
Skirtas pamatyti sporas. Jos nusidažo žaliai, o lazdelės – raudonai. Sporos įprastais dažymo metodais nenusidažo.
63
Bakterinės ląstelės apvalkalas:
1. Citoplazminė membrana (vidinis sluoksnis)
2. Sienelė (vidurinis sluoksnis)
3. Gleivinis sluoksnis arba kapsulė (išorinis sluoksnis)
64
Bakterinės ląstelės citoplazminė membrana
Bakterinės ląstelės citoplazminė membrana yra sudaryta iš dviejų fosfolipidų sluoksnių su įsiterpusiais baltymais. Tačiau ji neturi sterolių (pvz., cholesterolio).
65
Bakterijos PM funkcijos
```
aktyvus mitybinių medžiagų metodas
sienelės sudedamųjų medžiagų sintezė
Jutiminė f-ja
elektronų pernaša
sekrecija
```
66
Mezosomos-
citoplazminės membranos įlinkiai, kuriuose yra sukoncentruota didžioji dalis fermentų, kurie reikalingi energijos gamybai (kvėpavimui)
67
Bakterinės sienelės funkcijos:
1. Palaiko charakteringą bakterinės ląstelės formą.
2. Leidžia difunduoti metabolitams per poras į ląstelės vidų.
3. Mechaniškai apsaugo ląstelę nuo vandens pertekliaus ir lizės dėl osmosinio slėgio.
68
Gram+ sienelė
sudaryta iš vieno sluoksnio. Pagrinde ją sudaro peptidoglikanai (mureinas) dėl to mažiau jautrūs dezinfekcinėms medžiagoms, neišblunka naudojant spiritą, blogiau praleidžia dažus.
69
Peptidoglikanas
polimeras, kuris sudarytas iš N-acetil-gliukozamino ir N-acetilmuramo rūgščių, sujungtų -1,4-glikozidinėmis jungtimis. Šios molekulės skersai sujungtos peptidinėmis jungtimis. Todėl susidaro tankus tinklelis, kuris yra tvirtas, padeda bakterijoms išlaikyti charakteringą formą.
70
teicho rūgštys
sudarytos iš glicerolio, fosfato ir ribitolio
71
Lipoteicho rūgštys savybės
pasižymi toksinėmis savybėmis, jos išsiskiria į aplinką, kai bakterijos žūva, organizmui kovojant su infekcija. Gali sukelti, pvz., karščiavimą.
72
Gram- sienelė
dvisluoksnė: vidinis peptidoglikanų sluoksnis, išorinis lipopolisacharidų sluoksnis. Peptidoglikanų sluoksnis yra plonas, sudaro 10 procentų sienelės storio, didžiąją sienelės dalį sudaro lipopolisacharidai. Jie taip pat pasižymi toksinėmis savybėmis, išsiskiria žūvant bakterijoms, pirogeninis poveikis – sukelia karščiavimą.
73
periplazma
Gram- bakterijose tarp citoplazminės membranos ir sienelės.Ji reikalinga tam, kad bakterijos galėtų sukaupti tam tikrus fermentus, kuriuos bakterijos išskiria į aplinką infekcinio proceso pradžioje, kad galėtų invazuoti į audinius. Pvz., kolagenazės.
74
G- savybės
Teicho rūgščių nėra. Plonesnė ir pralaidesnė: praleidžia dažus, dezinfekcines medžiagas, išblunka blukinant spiritu.
75
Bakterinės ląstelės gleivinis sluoksnis (kapsulė)
Gelio konsistencijos išorinis sluoksnis, sudarytas iš vandens ir polisacharidų
76
Gleivinis sluoksnis storis
iki 0,2 µm storio
77
Kas formuoja bioplėveles?
Bakterijos, kurios turi storą kapsulę
78
Kapsulės f-jos:
Lemia adheziją prie įvairių paviršių.
Slopina fagocitozę
Kaupia vandenį
79
Bakterinės ląstelės citoplazma
savo struktūra yra analogiška eukariotinių ląstelių citoplazmai, tik yra tankesnė ir klampesnė.
80
Bakterinė chromosoma:
iš vienos dvigrandės žiedinės formos DNR, lokalizuotos tam tikroje citoplazmos vietoje, vadinamoje nukleoidu.
81
Bakterijų Plazmidės:
žiedinės formos, nechromosominės DNR molekulės, kurios gali būti perduodamos iš vienos bakterijos kitai horizontaliu keliu
82
Ką koduoja plazmidės?
koduoja tam tikrus virulentiškumo veiksnius, pvz., toksinus, fermentus, ardančius antibiotikus.
83
virulentiškumas
gebėjimas, esant tam tikroms sąlygoms, sukelti ligą šeimininko organizme
84
Bakterijų Ribosomos:
sudarytos iš 50S ir 30S subvienetų, formuojančių 70S dydžio ribosomas, vykdančias baltymų sintezę.
85
Bakterijų Intarpai:
mitybinių medžiagų sankaupos. Pvz., glikogenas, polimerizuotų metafosfatų granulės.
86
Bakterijos žiuželiai iš ko sudaryti?
iš flagelino (miozino analogas)
87
Kokie žiuželių žiedai bakterijose būna?
G+ 2; G-4
88
Kuris bakterijų žiedas svarbiausias ir kodėl?
M, nes jautrus aplinks sąlygoms.
89
Kokiu atveju žiuželis viduje?
spirochetų
90
ar spirochetos G-?
ne, nes didžiąją dalį jų sienelės sudaro lipoproteinai, o ne lipopolisacharidai. Todėl jos nesidažo Gramo būdu.
91
Pagal išorinių žiuželių skaičių bakterijos:
* (Bakterijos, kurios apskritai neturi žiuželių)
* Monotrichas. Žiuželis viename bakterijos poliuje. Pasižymi gebėjimu judėti greičiausiai, nes lengviau koordinuoti vieną žiuželį nei daug.
* Amfitrichas. Po vieną žiuželį abiejuose poliuose.
* Peritrichas. Daug žiuželių apie visą kūną.
* Lofotrichas. Viename poliuje daug žiuželių.
92
Kokie būna gaureliai?
pilnaviduriai
| tuščiaviduriai
93
kokia gaurelių adhezija?
specifinė- tik prie gyvų audinių paviršiaus
94
Kokiame procese dalyvauja gaureliai?
Konjugacijoje
95
mikobakterijos
* Nesidažo Gramo būdu – tik Cylio-Nielseno.
* Atsparios dezinfekantams.
* Jų neveikia įprasti Gram+ ir Gram- bakterijoms skirti antibiotikai, reikalinga speciali antibiotikų klasė.
* Ne toks efektyvus fagocitozės procesas (jis yra slopinamas).
96
kokios būna B sporos?
Būna endosporos ir egzosporos
97
kaip pagal sporų sudarymą skirstomos bakterijos?
skirstomos į sporas sudarančias ir nesudarančias bakterijas
98
Kaip dažomos B sporos?
Sporos įprastais dažymo metodais nenusidažo, naudojamas Virtso dažymas (sporos žaliai, lazdelės raudonai).
99
kas dengia B sporos šerdį, kas tai sudaro?
Šerdį dengia apvalkalas, kurį sudaro vidinė membrana, korteksas, išorinė membrana, baltymų apvalkalas (sudaro į keratiną panašūs baltymai), taip pat gali būti arba nebūti egzosporiumas (iš egzosporų).
100
Ką suteikia apvalkalas B sporai?
bakterija įgyja atsparumą fiziniams ir cheminiams veiksniams. Todėl sporos gali išlikti labai ilgą laiką – šimtus, tūkstančius ar dar daugiau metų.
101
B sporos šerdis. Kas joje?
Šerdyje yra sukoncentruota genetinė medžiaga – nukleorūgštys, ribosomos ir baltymai. Tačiau baltymai yra sausame pavidale – šerdis yra visiškai dehidratuota. Todėl sporos yra visiškai atsparios aukštai temperatūrai.
102
kodėl susidaro sporos?
Sporų susidarymą lemti paskatinti pakitusios aplinkos sąlygos, pvz., vandens trūkumas
103
Kokia sporų sudarymo reikšmė bakterijoms?
rūšies išsaugojimo būdas
104
kas savo gyvenimo ciklą pabaigia kaip spora?
sporas sudarančios bakterijos
105
Sporų sudarymas ir endosporų lokalizacija būna:
* Terminaliai (pvz., stabligės sukėlėjas)
* Subterminaliai
* Ląstelės centre
106
Aktinomyces
spindulinis grybas. Praeityje ir buvo laikoma grybais. Dabar laikoma, jog aktinomicetės yra bakterijos, nes neturi branduolio.
107
kaip auga aktinomicetės?
kaip grybai, sudaro micelį, gali susidaryti egzosporos, patenkančios į aplinką
108
ar visos aktinomicetės atsparios rūgšims?
ne
109
kokia sienelė rūgtims atsparių B?
Jų sienelė dvisluoksnė, kaip G-bakterijų, tačiau joje gausu vaškinių medžiagų, ypatingų RR (mikolinių ir ftioninių), kurios trukdo per sienelę skverbtis įvairioms cheminėms medžiagoms, tarp jų ir rūgštims (taip pat šarmams, dezinfekciniams tirpalams). Šių bakterijų sienelė dar mažiau pralaidi nei G+(Firmicutes skyriaus).
110
Kaip dažosi rūgštims atsparios bakterijos?
Gramo būdu nusidažo blyškiai violetine spalva. Nusidažo gramteigiamai, bet neima gramteigiami antibiotikai, nes šių bakterijų sienelė kaip G-. Dažome: Cylio-Nilseno būdu.
111
Patogeniškos rūgštims atsparios bakterijos
M.leprae, mycobacterium tuberculosis.
112
Riketsijos
Tai obligacinių (būtinųjų) intraląstelinių parazitų grupė, kuri gyvena ir dauginasi tik užkrėstų žinduolių ir kraują siurbiančių nariuotakojų ląstelių citoplazmoje, skildamos pusiau
113
Tai obligacinių (būtinųjų) intraląstelinių parazitų grupė, kuri gyvena ir dauginasi tik užkrėstų žinduolių ir kraują siurbiančių nariuotakojų ląstelių citoplazmoje, skildamos pusiau
Riketsijos
114
riketsijų judrumas
Riketsijos yra nejudrios, išskyrus riketsiją R. prowazekii.
115
riketsijų forma ir dydis
Tai vienos iš mažiausių bakterijų, kurios priklausomai nuo gyvybinio ciklo fazės gali keisti formą ir dydį (polimorfizmas). Kai jos yra ne ląstelės viduje – sferinės formos, diametras apie 0,3 µm. Kai jos patenka į ląstelės vidų ir pradeda daugintis, keičiasi jų forma – iš sferinės tampa lazdelės formos. Lazdelės yra žymiai didesnės (ilgis nuo 1 iki 2 µm).
116
riketsijų sienelė ir Gram
Šios bakterijos savo sienelėje turi žymiai mažiau peptidoglikanų nei Gram- bakterijos (Gram- 10proc., riketsijos – 5 proc.) Todėl jos nesidažo Gramo būdu, reikalingi kiti dažymo metodai.
117
riketsijų ATP gamyba
pačios negali pasigaminti ATP, todėl naudoja ląstelės šeimininkės ATP. ATP/ADP translokazė perneša ATP iš ląstelės šeimininkės į ląstelės vidų
118
riketsijų ligos
Sukelia riketsijozes (dėmėtąją šiltinę, *Brylio liga, endeminės riketsijozės, perduodamas per nariuotakojus (drabužines utėles,..) Lietuvoje riketsijozių nebuvo nuo WWII.
119
riketsijų kultivavimas
negali būti kultivuojamos įprastinėse mitybinėse terpėse. Tam reikalinga gyva sistema – ląstelių kultūros, vištos embrionai, laboratoriniai gyvūnėliai.
120
riketsijų dažymas
Dažomos: Romanovskio–Gimzos būdu (nusidažo mėlynai).
121
Chlamidijos
polimorfiškos bakterijos. Parazitinės bakterijos
122
Būdamos ne ląstelėje chlamidijos
labai mažo dydžio – apie 0,3 µm, sferinės formos – tai elementarieji kūneliai. Jie nėra metaboliškai aktyvūs, tačiau jie yra stabilūs išorinėje aplinkoje ir yra sukeliantys infekcijas.
123
elementariųjų kūnelių virsmas retikuliniais
Kai bakterijos užkrečia ląstelę, patekdamos endocitozės būdu, endosomoje elementarieji kūneliai transformuojasi į retikulinius kūnelius (*netenka sienelės).
124
retikuliniai kūneliai. ir jų ciklas
Retikuliniai kūneliai yra žymiai didesni už elementariuosius. Jų dydis *iki 0,8 µm. Jie yra priklausomi nuo ląstelės šeimininkės ATP. Tačiau skirtingai nuo riketsijų, nėra nustatytas konkretus fermentas, taigi ir ATP perdavimo mechanizmas. Retikuliniai kūneliai pasidaugina ląstelės viduje, virsta į elementariuosius, ląstelė plyšta (lizuojama dėl susikaupusių toksinų poveikio), elementarieji kūneliai patenka į išorę.
125
chlamidijų sukeliamos ligos
sukelia chlamidiozes. *Trachoma (Chlamydia trachomatis) - akies infekcija, galinti sukelti aklumą. Kitos sukelia konjuktivitą, venerinę chlamidijozę, pneumoniją. Aptinkamos ir Lietuvoje.
126
kuo. ypatingos mikoplazmos?
Mikoplazmos skiriasi nuo visų kitų bakterijų tuo, kad negamina sienelės (neturi tam skirtų genų), apgaubtos tik citoplazmine membrana. Jų citoplazminėje membranoje taip pat yra sterolių.
127
ar mikoplazminės infekcijos sunkiai gydomos ir kodėl?
Baltymai, esantys citoplazminėje membranoje, yra panašūs su žmogaus baltymais.Dėl to mikoplazminės infekcijos yra labai sunkiai gydomos, taip pat imuninė sistema ne taip efektyviai reaguoja. Paprastai mikoplazminės infekcijos yra lėtinės, nes imuninei sistemai sunku jas pašalinti iš organizmo.
128
mikoplazmos forma
Mikoplazmos gali keisti savo formą ir dydį, dėl to, kad neturi sienelės. Gali būti sferinės, lazdelės ar net amebos formos (be formos), dydis
129
kai kurios bakterijos gali prarasti sienelę, jei bakterijos auga aplinkoje, kurioje yra antibiotikų, slopinančių sienelės (peptidoglikanų) sintezę. Tokios bakterijos -
L formos bakterijos.
130
Grybų (Fungi) karalystė skirstoma į du tipus:
zygomycota
| dikaryomycota
131
grybai, kurie dauginimosi metu sudaro zigotas
zygomycota
132
grybai, turintys prailgintą lytinio dauginimosi fazę, kurios metu skirtingų genotipų branduoliai replikuojasi autonomiškai toje pačioje citoplazmoje dėl lytinės konjugacijos, o haploidinių branduolių susiliejimas yra uždelstas.
dikaryomycota
133
Tipas Dikaryomycota skirstomas į du potipius:
* Ascomycotina
| * Basidiomycotina
134
• Ascomycotina
grybai, kurių lytinio dauginimosi metu dviejų branduolių susiliejimo procesas vyksta maišelyje, vadinamame ascus. Po mejozės susidariusios lytinės sporos yra vadinamos askosporomis (pvz., histoplazmozės, blastomikozės sukėlėjai).
135
• Basidiomycotina
grybai, kurių lytinio dauginimosi procesas vyksta maišelyje, vadinamame basidium. Po mejozės susidariusios lytinės sporos yra vadinamos bazidiosporomis (pvz., kriptokokozės sukėlėjas.)
136
tikrieji grybai
dauginasi lytiniu būdu
137
Deuteromycotina-
netikrieji grybai
138
netikrieji grybai
dauginasi ne lytiniu būdu
139
Grybų morfologija
Didesni nei bakterijos (>10 µm). Formos:
o Sferinės. Mielės, infekcijas sukelia į mieles panašūs grybai
o Lazdelės formos. Jos susijungia viena su kita hifai micelės (grybiena). Pvz., pelėsiniai grybai.
140
Grybams būdingas dimorfizmas
gebėjimas keisti formą, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. 37 laipsnių temp. yra apvalios formos. Paėmus iš žmogaus ir pradėjus kultivuoti kambario temp. (25 laipsnių) formuoja pelėsį/hifus.
141
Grybų struktūra
Grybai yra eukariotai, turi visas jiems būdingas struktūras. Skirtumas yra tas, kad grybai turi sienelę, sudarytą ne iš peptidoglikano, o iš chitino. Jis suteikia grybų ląstelėms atitinkamą formą.
142
Grybai yra skirstomi
```
Tikrieji (Fungi perfecti)
o pelėsiniai grybai - sudaro hifus, turi vaisiakotį su nelytinėmis sporomis (konidijomis).
burbuoliniai (Mucor)
galveniniai (Aspergillus)
pelėjūnai (Penicilium)
o mielės
Netikrieji (Fungi imperfecti) (grybšiai)
o į mieles panašūs
o netikrieji grybai
```
143
tikrieji grybai skirstomi
```
o pelėsiniai grybai - sudaro hifus, turi vaisiakotį su nelytinėmis sporomis (konidijomis).
burbuoliniai (Mucor)
galveniniai (Aspergillus)
pelėjūnai (Penicilium)
o mielės
```
144
netikrieji grybai skirstomi
Netikrieji (Fungi imperfecti) (grybšiai)
o į mieles panašūs
o netikrieji grybai
145
vienaląsčiai grybai nesudarantys micelių ir hifų
mielės
146
mielių dauginimasis
Dauginasi nelytiniu - pumpuravimosi būdu, rečiau skilimo būdu. Labai retai dauginasi lytiniu būdu.
147
mielių sukeliamos ligos
Nesukelia jokių infekcinių ligų.
148
tikrieji grybai tiriami
gyvi natyviniai (nedažyti), paprastais dažymo metodais. Pelėsiniai grybai gali būti tiriami stereoskopu (matomas 3D vaizdas, pvz., hifai, sporų išsidėstymas).
149
konidijomis dauginasi
netikrieji grybai
150
burnos mikrofloros funkcija:
slopina kitų MO kolonizaciją;
K ir B12 vitaminų sintezė
Imuniteto stimuliacija
151
Imuniteto stimuliacija burnos mikroflora. Kaip?
Žmogaus organizme esantys MO nėra vien nepatogeniniai (pvz., nosies ertmėje gali būti Neisseria meningitidis). Jei įvykus audinio pažeidimui patogenai pateks į kraują, prieš juos bus sukuriami Ag, žmogus taps atsparesnis.
152
Kodėl burnoje įvairi mikroflora?
drėgnos aplinkos, tinkamo ph, pastovios temperatūros, visada pakankamai esančių maisto medžiagų, daug tinkamų prisitvirtinimo vietų (liežuvio speneliai, dantenų-dantų jungtys).
153
Kiekvienas žmogus turi savitą mikroflorą dėl:
o mitybos įpročių (daržovės, mėsa, cukrus, valgymų skaičius),
o higienos įpročių,
o genetikos (seilių sudėties (IgA, mucinas ir kt.), dantų struktūros (kauburėlų), dantų emalio sudėties),
o žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio vartojimas),
o ligų (parodontozė, infekcinės ligos ( antimikrobiniai vaistai), paveldimos ligos (seilių liaukų hipofunkcija),
o amžiaus (naujagimis sterilus; pirmas bakterijų šaltinis – motinos oda (žįstant, bet ne pats pienas!); motina, burna nuvalanti čiulptuką; vaikas, rinkdamas daiktus nuo žemės; darželis; paauglystėje hormonai, keitimasis flora (cigaretės ir kt.); nėštumas, menopauzė, senatvė (↓imunitetas, hormonai, įvairios priemonės burnoje, rūgštėjimas).
