PMP egzaminas Flashcards

Question

Kaip atskirti autoritarizmą nuo demokratijos?

Answer 1

(Ne)laisvi ir (ne)konkurencingi rinkimai – esminis kriterijus. Žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė (papildomi kriterijai)

Answer 2

Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto nevyksta; nėra gerbiamos pilietinės ir politinės teisės ir laisvės. Apskritai nėra daugiapartinių rinkimų į vykdomąją valdžią.

Answer 3

Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto nevyksta; nėra gerbiamos pilietinės ir politinės teisės ir laisvės. De jure vyksta daugiapartiniai rinkimai į vykdomąją valdžią.

Answer 4

Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto vyksta; užtikrinamos bazinės pilietinės ir politinės teisės ir laisvės. Teisės viršenybė ir liberalūs principai nėra pilnai įgyvendinami.

Answer 5

Daugiapartiniai, laisvi ir sąžiningi rinkimai de facto vyksta; užtikrinamos bazinės pilietinės ir politinės teisės ir laisvės. Teisės viršenybė ir liberalūs principai yra įgyvendinami.

Answer 6

**Partinė** (Kinija, Vietnamas): dažniausas tipas per Šaltąjį karą, dabar apie 40 proc. **Karinė** (Mianmaras, Sudanas): gana dažna per Šaltąjį karą, dabar pasitaiko retai. **Personalinė** (Baltarusi, Venesuela): šiuo metu dažniausias autokratijos tipas.

Answer 7

* Silpnos institucijos * Dviguba grėsmė iš vidinio rato (perversmas) ir visuomenės (revoliucija). * Represijų intensyvumas (personalinėse autokratijose intensyviausios).

Answer 8

Žmogaus teisių ribojimai, blogesni socialiniai rodikliai ilgesnėje perspektyvoje, korupcija ir lėšų švaistymas **–>** vidutiniškai mažesnis ekonominis augimas.

Answer 9

**Apribojimai konkurentams (kandidatams), balsų pirkimas,** smurtas, skaitmeninės ir informacinės erdvės manipuliacijos, balsadėžių "kimšimas" rizikinga).

Answer 10

Tiesioginė demokratija, burtais renkami atstovai į valdymo organus.

Answer 11

Visuomenė padalinta į dvi dalis – elitą ir neelitą (masę). Elitui būdingos išskirtinės savybės – įgūdžiai ir kompetencijos, o masės yra nekompetetingos ir negali savęs valdyti. Valdo visuomet mažuma.

Answer 12

Valdžia yra plačiai išsisklaidžiusi visuomenėje. Kiekviena grupė žmonių, jei yra organizuota, gali daryti įtaką vyriausybės politikai. Demokratinė visuomenė valdoma ne daugumos ar mažumos, bet daugelio mažumų, konkuruojančių dėl galios.

Answer 13

Konstitucionalizmo esmė – kai kuriuos sprendimus pašalinti iš demokratinio proceso, padaryti juos nepriklausomus nuo rinkimų rezultatų, neleisti dėl jų balsuoti.

Answer 14

Esmė ne balsavime ar rinkimuose – demokratijos esmė lygių piliečių laisvose viešose diskusijose.

Answer 15

aktyvus dalyvavimas sprendimų įgyvendinime

Answer 16

Konvencinis ir nekonvencinis

Answer 17

* **Privataus intereso** – gina savo narių interesus: profsąjungos, darbavių organizacijos, profesinės asociacijos. * **Viešojo intereso** – propaguoja savo vertybes ir idealus: ekologinės grupės, kovojančios už žmogaus teises ir pan.

Answer 18

Kuo didesnė grupė, tuo mažiau tikėtina, kad pasieks optimalų kolektyvinės gėrybės kiekį.

Answer 19

Socialininis judėjimas – kolektyvinio veiksmo forma, dažniausiai pasižyminti dideliu narių atsidavimu ir politiniu aktyvumu, bet neformalia organizacine struktūra.

Answer 20

Prekių ir paslaugų pirkimo įtaka dėl politinių realijų.

Answer 21

Formalūs: pavadinimas ir tarptautiniai ryšiai. Turinio: sociologinė kilmė (partijų konkurecija "iš apačios), atstovaujami probleminiai klausimai ir ideologija (partijų konkurencija "iš viršaus).

Answer 22

sociologinė kilmė (partijų konkurecija "iš apačios), atstovaujami probleminiai klausimai ir ideologija (partijų konkurencija "iš viršaus).

Answer 23

Ideologijos reiškia apibendrintus nesutarimus. Demokratinėje šalyje visi sutariame dėl sąvokų, bet ne visai sutariame dėl tų sąvokų turinio ir kaip pasiekti tikslus. Ideologijos padeda racionaliam žmogui pasirinkti partiją.

Answer 24

liberalizmas konservatizmas socializmas anarchizmas nacionalizmas fašizmas

Answer 25

feminizmas ekologija religinis fundamentalizmas multikultūralizmas

Answer 26

Standartinis: ekonolimos reguliavimas ir kolektyvizmas vs. laisva rinka ir individualizmas Adorno et al.: tikėjimas progresu ir pokyčiais (kairė) vs. polinkis į status qua (dešinė). Bobbio: lygybė yra siektina (kairė) vs. lygybė yra neįmanoma/nepageidaujama (dešinė).

Answer 27

konkurencija, reguliacija ir privatizacija.

Answer 28

Radikali dešinė nuo kitų labiausiai išsiskiria ne ekonominiais, bet **imigracijos** ir **ES klausimais** ; jiems „priklauso“ imigracijos klausimas (issue ownership) Imigracija, korupcija (prieš politinį elitą/populizmas), saugumas (nusikalstamumas) + Europos sąjunga (ten, kur aktualu).

Answer 29

Pradinė hipotezė: rinkėjai elgiasi kaip vartotojai, t.y., jų pasirinkimą lemia rinkėjo asmeninės savybės ir žiniasklaidos poveikis. Išvada – politines preferencijas lemia socialinės charekteristikos. "Pasakyk kokiai visuomenės grupei priklausai, pasakysiu už ką balsavai"

Answer 30

Partinė tapatybė. Nuo tavo partinės tapatybės priklauso tavo balsavimas rinkimuose. Tai yra psichologinis prisirišimas prie politinės partijos, asmeninės tapatybės dalis ir partinė tapatybė perduodama iš kartos į kartą.

Answer 31

Party systems and voter alignments Socialinių skirčių (takoskyrų) teorija Partinių sistemų "užšalimo" hipotezė

Answer 32

* Amžius (nauja) * Religingumas (stipriai sumažėjusi įtaka) * Tautybė * Sovietmečio vertinimas (klaustukas dėl 2024 m. rinkimų) * Gyvenamoji vieta (įtaka svyruoja)

Answer 33

* Daug "laisvų" rinkėjų, neturinčių tvirtos partinės tapatybės. * Specifinės takoskyros; sovietmečio transformacijos ir geopolitikos vertybių vaidmuo. * Hiper-atskaitomybė – nuolatinis balsavimas prieš valdžią. * Lietuvoje balsavimą tradiciškai silpnai veikė "vakarietiškos" – ekonominė ir kultūrinė skirtys. * Ryškėja pasidalijimai ties vertybiniais klausimais. * Ekonominė kairė-dešinė iki šiol rinkėjų nediferencijuoja.

Answer 34

* Įgaliotinis neturi teisės elgtis pagal savo norus – veikia taip, kaip jį įpareigojo už jį balsavęs (jį paskyręs). * Turi nuolat palaikyti ryšį su rinkėjais, atsiklausti jų nuomonės. * Galimi atšaukimo mechanizmai.

Answer 35

* Laisvas mandatas (Seimo nariai) * Atstovas turi vadovautis savo sąžine ir išmintimi (ne rinkėjo reikalavimais). * Ne visi žmonės žino, kas jiems geriausia. * Gali pakeisti nuomonę dalyvaudamas bendrųjų reikalų svarstyme.

Answer 36

Partijos siūlo rinkėjams alternatyvias veiksmų programas. Rinkėjai renkasi partiją, kuri geriausiai atitinka jo nuostatas. Rinkėjai balsuodami pasirenka tam tikrą politiką (policy) ir suteikia mandatą jai įgyvendinti. Būtina prielaida – rinkimuose konkuruoja partijos, o ne pavieniai individai.

Answer 37

Bažnyčios/valstybės Centro/periferijos Miesto/kaimo Darbo/kapitalo

Answer 38

Elito klubas Partija įsikūrusi pačiame parlamente, neišplėtoja struktūra, mažai narių.

Answer 39

Visuomeninė politinė organizacija. Įsikūrusi už parlamento ribų, masinė narystė, siekia savo socialinės grupės politinio atstovavimo, pagrindinis pajamų šaltinis – nario mokestis.

Answer 40

Radikali kairė Socialdemokratai Žalieji Liberalai Krikščionys demokratai / konservatoriai Radikali dešinė Non-attached

Answer 41

* Žmonės balsuoja ne už asmenį, bet už partiją. * Partijos išreiškia skirtingų socialinių grupių interesus ir vertybes. * Balsavimas reiškia savo grupinės tapatybės demonstravimą. * Parlamentas yra santykinio visuomenės interesų stiprumo atspindys.

Answer 42

LSDP – 14000, Nemuno aušra – 2500

Answer 43

* mažėjantis politinis dalyvavimas * silpnėjantis partijų ryšiai su visuomene * mažėjantys ideologiniai skirtimai tarp mainstream partijų * kai partijos nebeveikia, nebeveikia ir atstovaujamoji demokratija?

Answer 44

Politinė institucija. Siekia įvairių socialinių grupių paramos, finansuojama iš įvarių šaltinių, įskaitant ir valstybės paramą, didelis lyderių vaidmuo, nariai mažiau svarbūs.

Answer 45

Priešiškumas politiniams oponentams, oponentų nemėgimas ir nepasitikėjimas jais: * jausmas, o ne ideologija * atotrūkis tarp "saviškių" ir oponentų vertinimo * požiūris į kitos partijos rėmėjus, ne tik į partijos elitą * lemia ne tik politinė, bet ir privatų elgesį.

Answer 46

Tylioji vertybių revoliucija. Dėl besikeičiančių gyvenimo sąlygų tarp kartų vyksta vertybių kaita. parėjimas nuo materialistinių prie postmaterialistinių vertybių. Materialistinės vertybės akcentuoja fizinį ir ekonominį saugumą, o postmaterialistinės – akcencuotja saviraišką ir autonomiją.

Answer 47

* politinio elito poliarizacija * žiniasklaidos poliarizacija * socialinių tinklų algoritmai * psichologiniai mechanizmai

Answer 48

Veikėjai vadovaujasi savo naudos sumetimais (bet nauda nebūtinai ekonominė) Veikėjai skaičiuoja naudą ir kaštus ir pasirenka tą veiksmą, kurio padarinius labiausiai vertina Socialiniai procesai yra individų sąveikos pasekmė

Answer 49

Modeliuoja situacijas, kai keli veikėjai priklauso vienas nuo kito. Tiria konflikto ir bendradarbiavimo situacijas. Analizuoja strateginius sprendimus, kuriuos priima racionalūs veikėjai atsižvelgdami į kitų veikėjų sprendimus.

Answer 50

vienpartinė vyriausybė mažumos vyriausybė 1) vienos partijos 2) koalicinė Minimali laiminti koalicija Perteklinė koalicija Plačioji koalicija

Answer 51

Postų ir savo politikos (policy) įgyvendinimo.

Answer 52

Įstatymų leidyba, vyriausybės sudarymas, vyriausybės kontrolė ir piliečių atstovavimas.

Answer 53

1. pateikimas 2. svarstymas 3. priėmimas

Answer 54

* pilietinės ir politinės * socialinės ir ekonominės * solidarumo ir kolektyvinės

Answer 55

Liberali ir demokratiška Liberali ir nedemokratiška Neliberali ir demokratiška Socialinės gerovės (gali persidengti su kitais tipais)

Answer 56

Per teisinę sistemą Referendumai Balsavimas parlamente

Answer 57

Visuomenės nuostatos * religija * ekonominės gerovės pokyčiai * globalizacija ir liberalių vertybių sklaida * institucijos ir elitas Elitas * spaudimas iš visuomenės * tarptautinės institucijos (ES poveikis) * ideologija ir pragmatiniai skaičiavimai

Answer 58

**Socialinės teisės** – "socialinės pilietybės" idėja ir valstybės įsipareigojimas. **Funkcinė** – pragmatinis sprendimas, atsakant į pramonės revoliucijos, urbanizacijos ir laisvos rinkos iššūkus. **Institucinė** – valstybės specifinis veikimas (režimas) konkrečiuose sektoriuose. Gerovės valstybės realizacijos skiriasi laike ir geografijoje.

Answer 59

* pagalbos skurstantiems ir pašalpų programos * socialinės apsaugos, teisių ir paslaugų sistema. * ekonomikos reguliavimo režimas

Answer 60

**Liberalusis** (anglosaksų šalys) **Socialdemokratinis** (skandinavija) **Konservatyvusis** (kontinentinė Europa)

Answer 61

**Galimybių** – kiek atvira visiems yra prieiga prie socialinių institucijų. **Sąlygų** – kiek (ar) visi gyvenimą pradeda vienodomis sąlygomis. **Rezultatų** (socio-ekonominė) – kiek tolygiai visuomenėje yra psiskirsčiusi galia, pajamos ir turtas.

Answer 62

Socio-ekonominės nelygybės indeksas tarp 0 (visų žmonių pajamos lygios) iki 1 (vienas žmogus gauna visas pajamas)

Answer 63

ne tik tiesioginis mažų pajamų poveikis, bet ir socio-ekonominės nelygybės – dėl socialinio santykio. Santykinis skurdas ir nelygybė –> neigiamas poveikis sveikatai ir visuomenei. Psicho-socialinis poveikis sveikatai per atotrūkio nuo kitų visuomenės narių suvokimą, stresą ir nepilnavertiškumo jauseną.

Answer 64

Antropocenas – tai amžius, kada žmonija pradeda nulemti esminę gamtos raidos būklę (nebe išoriniai ar geologiniai aspektai, o žmonijos veikla tampa svarbiausia gamtai poveikį daranti sritis).

Answer 65

Laikotarpis, pasižymintis beprecedenčiais pokyčiais šių laikų žmonijos istorijoje. Šiuos pokyčius lėmė E. Durheimas, K. Marksas, M. Weberis.

Answer 66

Modernybė kaip racionalizacija. Modernybė – tradicinės pasaulėžiūros pakeitimas instrumentiniu racionalumu. Socialinio ir ekonominio gyvenimo organizavimas, paremtas techninėmis žiniomis ir efektyvumo kriterijumi. Pasėkmės: kapitalizmas, biurokratija, sekuliarizacija (religijos įtakos mažėjimas).

Answer 67

* Interesų skirtumai tarp valstybių: asimetrija tarp sprendimo kaštų ir naudos tarp turtingų ir neturtingų valstybių, problematikos švelninimas vs. adaptacija * Interesų skirtumai viduje valstybių: politinis netikrumas, dideli kaštai, jausminė poliarizacija.

Answer 68

Vienas globalus sprendimas neįmanomas – reikalingas policentrinis sprendimas "Think Globally, Act Locally"

Answer 69

* Istoriniai lūžiai ir galimybių langai * Politinių ir visuomenės lyderių vaidmuo * Socialiniai judėjimai * Konstitucinė inžinerija

Answer 70

G. Sartori – konstitucijos inžinerija. G. Sartoni: konstitucijos – visų pirmiausia ir visų svarbiausia – tai valdymo instrumentai, apribojantys, suvaržantys ir leidžiantys kontroliuoti politinės valdžios įgyvendinimą. Konstitucinės inžinerijos varikliai (priemonė) – bausmė ir atlygis (paskatų sistema).

Answer 71

G. Sartoti. Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose. Jo iš anksto nustatytos kadencijos metu negali atleisti parlamentas. Prezidentas pirmininkauja arba kitaip vadovauja vyriausybėms, kurias pats arba pati skiria.

Answer 72

Parlamentas skiria vyriausybę (premjerą) ir gali juos atšaukti paprastu balsavimu. Vyriausybei vadovauja būtent premjeras, kuris priklauso nuo parlamento pasitikėjimo. Prezidentas arba yra renkamas parlamento, arbo jo apskritai nėra (konstitucinė monarchija).

Answer 73

Vyriausybės (prezidento) atskaitomybė: aišku, kas valdo, nėra koalicijų, renka tauta. Vykdomosios valdžios stabilumas: vyriausybės vadovas (prezidentas) negali būti pašalintas paprasta politine procedūra.

Answer 74

Aklavietės potencialas pre padalytų daugumų: kai prezidentas ir parlamentinė dauguma yra iš skirtingų politinių stovyklų. "Renkami monarchai": didelė galios koncentracija vykdomoje valdžioje

Answer 75

Prezidentas renkamas tiesiogiai (renka tauta). Prezidentas turi svarbių de jure ir de facto galių. Ministras pirmininkas ir vyriausybė priklauso nuo parlamento pasitikėjimo. Ministras pirmininkas yra pakankamai nepriklausomas nuo prezidento ir turi turėti parlemento pasitikėjimą.

Answer 76

* Monarchas ir premjeras (Jungtinė Karalystė) * Tik prezidentas (JAV) * Prezidentas (rinktas parlamento) ir premjeras (Vokietija) * Prezidentas (rinktas visuotiniuose rinkimuose) ir premjeras (Suomija, Lietuva)

Answer 77

* Tiesioginiai rinkimai * Sutampančios parlamento ir prezidento kadencijos * Reikšminti įgaliojimai skiriant aukštus valstybės pareigūnus * Parlamento priimtų įstatymų veto * Galimybė vadovauti vyriausybės posėdžiams * Centrinis veidmuo, formuojant vyriausybę * Valdymo dekretais ar nepaprastosios padėties galia. * Reikšinga (centrinė) rolė užsienio politikoje * Galimybė be papildomų sąlygų paleisti parlamentą.

Answer 78

Tiesioginiai rinkimai. Reikšmingi įgaliojimai skiriant aukštus valstybės pareigūnus. Parlamento priimtų įstatymų veto (su teise siūlyti savo pataisas). Reikšminga rolė užsienio politikoje.

Answer 79

Kas gali balsuoti? Kas gali kandidatuoti? Kaip balsai tampa postais? (rinkimų sistema)

Answer 80

Vienmandatės apygardos Pliusai: tiesioginis atstovavimas, mažiau partijų, geresnė atskaitomybė Minusai: daugiau išvaistytų balsų, neproporcinga sistema, didesnis akcentas į asmenybes

Answer 81

Daugiamandatės apygardos Pliusai: geresnis atstovavimas, akcentai į partiją (ideologiją), proporcingumas (mažiau išsvaistytų balsų) Minusai: prastesnis vietos atstovavimas, daugiau partijų, koalicinės vyriausybės.

Answer 82

Atstovų rūmai – 435, kas 2 metus. Senatas – 100, kas 6 metus. Prezidentas – kas 4 metus. Aukšiausiasis teismas – 9, iki gyvos galvos.

Answer 83

Pensilvanija, Mičiganas, Viskonsinas

Answer 84

FPTP (first-past-the-post) arba paprastos daugumos mažoritarinė (vienmandatė) sistema linkusi sutapti su dvipartine sistema. Propocinės formulės daugiamandatėse apygardose veda prie daugiapartinės sistemos. Priklauso nuo: 1) kiek paprasta rinkimų sistema 2) geografinės balsų dispersijos.

Answer 85

FPTP sistema padeda išlaikyti dvipartinį formatą Ilgainiui ji gali sukurti dvipartinę sistemą, jeigu: a) partinė sistema yra struktūrizuota, b) trečios, ketvirtos ir kitų partijų elektroratai yra geografiškai pasklidę. Dvipartinis formatas yra neįmanomas, jeigu tautinės, ekonominės ir t.t. mažumos yra geografiškai koncentruotos. Proporcinės sistemos irgi gali mažinti partijų skaičių – slenksčlius ir apygardų dydį.

Answer 86

Žmonės balsuoja už partiją (programą), o ne (vietos) įžymybes, asmenybes. Taigi, rinkėjams būdingas prisirišimas prie konkrečios partijos, kaip abstraktaus vaizdinio ideologijos. Partijos atlieka svarbų jauniamąjį vaidmenį tarp visuomenės ir institucijų. Stipri partinė drausmė ir/arba organizacija.

Answer 87

Konsociacinės demokratijos teorija. Kaip įmanoma demokratija (etniškai) susiskaldžiusiose valstybėse? Jeigu demokratija yra žmonių valdia, kas ir kieno labui valdo? Dauguma (mažoritarinė) ar kuo daugiau žmonių (konsensuso)

Answer 88

Interesų grupės yra didelės ir jų nedaug. Jų veikla koordinuojama nacionaliniu lygiu (turi "skėtines" organizacijas) Vyksta reguliarios konsultacijos tarp organizacijų (ypač tarp darbuotojų ir verslo) ir taip jų ir vyriausybės. Prieinama prie trišalių susitarimų, kurių visi laikosi.

Answer 89

Konstitucija siaurąja prasme – konkretus vieningas teisės aktas, aukščiausias šalies įstatymas. Konstitucija plačiąja prasme – (realiai veikiančių) taisyklių rinkinys, nustatantis 1) valstybinės valdžios institucijų funkcijas, galias ir tarpusavio santykius 2) santykius tarp individo ir valstybės.

Answer 90

* Federalizmas * "Kanclerio demokratija" * Konstruktyvusis nepasitikėjimo votumas * Stiprios partijos * Didžiosios koalicijos * Stiprus konstitucinis teismas

Answer 91

JK neturi kodifikuotos konstitucijos – ji išsklaidyta per atskirus dokumentus (konstitucinius statutus, konvencijas, teisinius sprendimus ir sutartis). Svarbiausias JK konstitucinis principas yra parlamento suverenitetas – parlamentas jis turi aukščiausią ir galutinę įstatymų kūrybos galią (sukurti ar panaikinti bet kokį įstatymą).

Answer 92

Procesas, per kurį žmonės įgyja (perima, įsisavina) politines nuostatas ir vertybes. Svarbiausi politinės socializacijos veikėjai – šeima, mokykla, žiniasklaida/medija

Answer 93

Žmonės atsirenka informaciją, kurią nori girdėti

Answer 94

**Parapijinė kultūra** – žmonės nenori ir negali dalyvauti politikoje, neturi nei žinių, nei nuomonės apie politinę sistemą **Pavaldinio kultūra** – žmonės žino apie politinę sistemą, vertija ją, bet nemano galintys dalyvauti politikoje **Dalyvio kultūra** – žmonės ne tik domisi politika ir vertina politinę sistemą, bet ir laiko save aktyviais politinės sistemos dalyviais. **Pilietinė kultūra** – visų trijų tipų, ypač dalyvio ir pavaldinio, mišinys, suderinantis pakankamą (potencialų) piliečių aktyvumą paklusnumą ir pasitikėjimą valdžia.

PMP egzaminas Flashcards

(122 cards)