Prokariotai, ląstelės apvalkalėlis Flashcards
(41 cards)
Prokariotiniai ir eukariotiniai organizmai, lyginamosios savybės:
Genetinės struktūros
Viduląstelinės struktūros
Ekstraląstelinės struktūros (ląstelės išorėje, tai, ką mes galim atpažinti, tai, kas atskiria ląstelę nuo aplinkos) (pilės,žiuželiai)
Reprodukcinės/dauginimosi
Genetinės lyginamosios savybės:
Prokariotuose (E.coli) genetinė medžiaga yra žiedinė/linijinė chromosoma, genetinės info lokalizacija - nukleoidas, bendruolėlis-nebūdinga, histonai-nebūdinga, ekstrachromosominė DNR- plazmidėse (ne visi prokariotai turi, tokio tipo plazmidės tapo svarbios genų inžinerijoje)
Eukariotuose (mielės) genetinė medžiaga yra suporuotos chromosomos, genetinės informacijos lokalizacija - membrana apribotas branduolys, būdingas branduolėlis, būdingi histonai, ekstrachromosominė DNR- organelėse (mitochondrijos ir chloroplastai, ir plazmidėse)
Viduląstelinės lyginamosios savybės
Prokariotams nebūdingos mitozinės verpstės, plazminė membrana be sterolio, vidinės membranos - būdinga fotosintezę vykdantiems mikroorganizmams, endoplazminis tinklas nebūdingas, kvėpavimui reikalingi fermentai - ląstelės membrana, chromatoforai - būdinga fotosintezę vykdančioms bakterijoms, chloroplastai, goldžio aparatas, lizosomos, peroksisomos, citoskeletas nebudingas, ribosomos - 70S.
Eukariotams mitozinės verpstės būdingos ląstelės dalijimosi metu, plazminė membrana yra su steroliu, vidinės membranos- būdinga daug membrana apribotų organelių, būdingas endoplazminis tinklas, kvėpavimui reikalingi fermentai - mitochondrijos, nebūdingi chromatoforai, chloroplastai būdinga kai kuriems, būdingas goldžio aparatas, lizosomos, peroksisomos, citoskeletas ribosomos - 80S citoplazmoje ir ant endoplazminio tinklo, 70S organelėse.
Ekstraląstelinės lyginamosios savybės
Prokariotuose ląstelės sienelę turi daugelis, sudaryta iš peptidoglikano, išoriniai sluoksniai - kapsulė ir gleivių sluoksnis, žiuželis - jei turi, tai iš flagelino sudarytos fibrilės, blakstienėlės nebūdingos, pilės ir fimbrijos būdingos, tarnauja prisitvirtinimui arba konjugacijai (genetinės info horizontalus pasidalijimas) (fimbrijų gali būti keli šimtai).
Eukariotuose ląstelės sienelė sudaryta iš celiuliozės ir/arba chitino (augalų ir grybų ląstelėse), išoriniai sluoksniai - plėvelė, kiautas arba skydas protistuose, žiuželis - jei turi, tai sudarytas iš membrana apribotos kompleksinės struktūros 9+2 mikrovamzdelių (pamatinis kūnelis 9+0). Blakstienėlės - būdinga trumpesnė, struktūriškai panaši į žiuželį, pilės nebūdingos.
Reprodukcinės lyginamosios savybės
Prokariotuose ląstelės dalijimasis yra binaris, lytinis genetinės medžiagos apsikeitimas nebūdingas, dauginimasis - nelytinis. (binaris - tįsta, iš vienos susidaro 2)
Eukariotuose ląstelės dalijimasis mitozė ir/ar mejozė, lytinis genetinės medžiagos apsikeitimas - mejozė, dauginimasis - lytinis ir nelytinis.
Prokariotų struktūrizacija
Išorinės struktūros: žiuželis, pilė, fimbrijos, kapsulė, gleivės.
Ląstelės apvalkalėlis- ląstelės sienelė, ląstelės membrana (citoplazminė)
Vidinės struktūros - citoplazminis matriksas, ribosomos, intarpai, nukleoidas, aktino citoskeletas, endosporos.
Ląstelės membrana sudaryta iš:
Membrana sudaro fosfolipidų bisluoksnį
Fosfolipidai turi hidrofobinę dalį - riebalų rūgštis ir hidrofilinę dalį - glicerolio fosfatus
Membranoje yra integralinių (transmembraninių) baltymų - perveria citoplazminę membraną
ir periferinių baltymų - jie asocijuoti su membrana (gali būti ir ant išorinės ir vidinės pusės) (genas, koduojantis tokius baltymus, turi turėti signalinį peptidą)
Fosfolipidas - fosfatidiletanolaminas
6-8 nm storio membrana
Archėjų ląstelės membrana (jungtis)
Domenuose Bacteria ir Eukarya riebalų rūgštys su gliceroliu yra sujungiamos ESTERINE jungtimi.
Archaea domene hidrofobinė dalis su gliceroliu yra sujungiama ETERINE jungtimi. (eterinė jungtis pati savaime stabilesnė, todėl archėjos egzistuoja ten, kur kiti mikroorganizmai gal net neišgyventų)
Archėjose lipidinė dalis yra sudaryta iš pasikartojančio hidrofobinio 5-C izopreno.
Archėjų ląstelės membranos (ilgos riebalų rūgštys):
20-C vienetas vadinamas -fitanilas (keturi izopreno vnt.)
40-C vienetas -bifitanilas (du fitanilo vnt, daug stabilesnė struktūra nei bakterijose)
Gali būti ir cikliniai dariniai, kas dar labiau padidina membranos atsparumą aplinkai
Lipidų monosluoksnis būdingas termofilams ir hipertermofilams (>80C)
Krenacheolis būdingas metanogenams ir ekstremaliems halofilams (gebantis augti druskingoje aplinkoje)
Ar skiriasi archėjų ir bakterijų membranos?
Cheminiu požiūriu bakterijų ir archėjų plazminės membranos skiriasi, bet funkcinė prasmė yra ta pati - atskirti išorę nuo aplinkos
Pagrindinės ląstelės membranos funkcijos
- Atrankiai pralaidus barjeras
- Maisto medžiagų ir šalutinių produktų transportas
- Baltymų imobilizavimo karkasas (pašalinus kažkokį baltymą ląstelė praranda kontaktą su aplinka, nebegali atpažinti medžiagų, esančių išorėje)
- Transportas
- Chemotaksis
- Energijos saugykla
- Sukaupta energija naudojama transportui, judėjimui ir ATP biosintezei (procesai nulemti protonų varos)
Ląstelės sudėtis:
Citoplazma >80% vanduo
Citozolis >70% ląstelės tūrio (be organelių ir citoplazminių intarpų)
Organelės
Citoplazminiai intarpai
Pralaidumas per membraną
Vandens molekulė (silpnai polinė, gali laisvai judėti (judėjimas per kanalus), akvaporinai - kanalai
Medžiagų pralaidumo mažėjimas: vanduo>glicerolis>triptofanas>gliukozė>Cl->K+>Na+
Akvaporinas yra..
Bakterijose
Grybuose
Augaluose
Gyvūnuose
Akvaporino atrankumą nulemia teigiamą krūvį turinčios aminorūgščių liekanos
Medžiagų patekimas į ląstelę
Jei egzistuotų tik difuzija -ląstelės niekada nepasiektų tokios tikslinių medžiagų koncentracijos, kuri reikalinga užtikrinti ląstelėje vykstančius biocheminius procesus
Pernašos/transportiniai baltymai išsprendžia šią problemą (padeda greičiau pasiekti reikalingą konc. ląstelės viduje)
- Įsotinimo efektas (kai mikroorganizmo augimas priklauso nuo gliukozės konc. didinant konc. ląstelės greičiau auga, bet pasiekus tam tikrą konc, ląstelė nustoja augti)
- Specifiškumas- kanalai gan specifiški, nes jais keliaus tik tam tikri jonai
- Griežta reguliacija
Prokariotuose egzistuoja 3 pagrindinės transporto sistemos:
- Paprastoji pernaša/aktyvioji - naudoja protonovaros jėgą, sudarytas iš vieno paprasto, membraną perveriančio baltymo - kanalo
- Grupių pernaša - pernešamos medžiagos modifikacija, modifikatorius fosfoenolpiruvatas, dalyvauja keletas baltymų
- ABC nešikliai - periplazminiai surišimo baltymai, naudojama ATP energija (hirdolizės metu), 3 baltymai
Pernašos būdai:
- Uniportas (viennaša)
- Antiportas (priešnaša)
- Simportas (kotransportas) (sąnaša)
Grupių pernaša:
- Veikia fosfotransferazinė susitema (PTS)
- E. Coli pernešama gliukozė, fruktozė, manozė, celobiozė
- Reikalingi 5 baltymai - visi jie sudaro baltymų šeimą
- Kaskadinės reakcijos
- Fosforilinimo-defosforilinimo reakcijos
PTS sistema
- Yra nespecifiniai komponentai, kurie dalyvauja pernešant gliukozę ir kitus komponentus
- Yra specifiniai komponentai atsakingi tik už gliukozės pernešimą
ABC nešiklis:
- Prokariotuose nustatyta daugiau nei 200 ABC nešiklių
- Vyksta pernaša: angliavandenių, aminorūgščių, sulfatų, fosfatų, mikroelementų
- Periplazmoje veikia periplazminis surišimo baltymas - suriša transportuojamą medžiagą ir perduoda integraliniam baltymui
- Periplazminis surišimo baltymo specifiškumas - 10^-6 (labai didelis, bet ko neatpažins)
Translokazės
Tai fermentų klasė, kuriai priklausantys fermentai perkelia tam tikras molekules iš vienos vietos į kitą, paprastai per membraną.
Yra Sec translokazės:
*SecA - baltymų transportas į periplazmą
*SRP- baltymų įterpimas į citoplazminę membraną (signalą atpažįstanti dalelė)
*SecYEG- trimeras, membraninė sekrecinė sistema
Signalinis peptidas/signalinė seka (lyderinė seka)
Tai yra trumpos aminorūgščių sekos, kurios nustato baltymo transportavimo ląstelėje paskirties vietą.
- Krūvį turinčios aminorūgštys
- Hidrofobinės aminorūgštys
- Polinės aminorūgštys
Tat sekrecijos sistema tai:
Dviejų arginino translokacijos kelias yra baltymų eksportas arba sekrecijos kelias, randamas augaluose, bakterijose ir archėjose. Skirtingai nuo Sec kelio, kuris perneša baltymus išskleistu būdu, Tat kelias aktyviai perkelia sulankstytus baltymus per dvigubą lipidų membranos sluoksnį.
Tat sekrecijos sistemoje vyksta sulankstytų baltymų transportas
- Chloroplastų tilakoiduose
- Bakterijose
- Archėjose
- Mitochondrijose
Signalinis peptidas trikomponentis:
n-galinis regionas
h-regionas
c-galinis regionas