Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

Es 1 Dalis > Rs > Flashcards

Rs Flashcards

(112 cards)

Start Studying
1
Q

Valstybių integracija yra įprastinis tarpvalstybinių santykių atvejis, nenumatantis aukštesnės už valstybes valdžios lygmens iškilimo.

A

Netiesa – integracija dažnai reiškia viršvalstybinio (supranational) lygmens atsiradimą, kai dalis suverenumo perduodama bendroms institucijoms.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Bendras išorinis tarifas paprastai numatomas valstybių susitarimuose dėl laisvos prekybos.

A

Netiesa – bendras išorinis tarifas būdingas muitų sąjungai, o ne laisvosios prekybos susitarimams. Pastarieji taikomi tik tarp šalių, o kiekviena gali turėti skirtingą tarifų politiką trečiųjų šalių atžvilgiu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Bendroji rinka yra aukštesnė ekonominės integracijos pakopa negu pinigų sąjunga.

A

Netiesa – pinigų sąjunga yra aukštesnė pakopa už bendrąją rinką, nes ji apima bendrą valiutą ir pinigų politiką.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Konstituciškai įtvirtintą valstybės valdžios įgaliojimų perdavimą aukštesnei valdžiai numato valstybių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo susitarimai.

A

Netiesa – tarpvyriausybinis bendradarbiavimas paprastai neperduoda įgaliojimų aukštesnei valdžiai. Įgaliojimų perdavimą numato viršvalstybinė integracija (pvz., ES institucijoms).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Bendra valstybių prekybos politika įmanoma tiktai joms įsteigus pinigų sąjungą.

A

Netiesa – bendra prekybos politika atsiranda muitų sąjungoje arba ekonominėje sąjungoje, nepriklausomai nuo bendros valiutos egzistavimo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Viršvalstybiškumas yra aukštesnė politinės integracijos pakopa už tarpvyriausybiškumą.

A

Tiesa – viršvalstybiškumas reiškia, kad bendros institucijos turi teisę priimti privalomus sprendimus valstybėms narėms, o tarpvyriausybiškumas – tik bendradarbiavimą be tokių galių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Pagrindiniai politinės integracijos etapai yra: 1) laisvos prekybos erdvė, 2) muitų sąjunga, 3) bendroji rinka, 4) pinigų sąjunga, 5) ekonominė sąjunga

A

Netiesa – pinigų sąjunga yra dalis ekonominės sąjungos, o ne jos pirmtakas. Teisinga seka būtų:
1. Laisvosios prekybos zona
2. Muitų sąjunga
3. Bendroji rinka
4. Ekonominė ir pinigų sąjunga
5. Politinė sąjunga (jei pasiekiama)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Įprastiniai tarptautiniai santykiai skiriasi nuo tarptautinės integracijos tuo, kad kuriamos viršvalstybinės institucijos užsiima tik ekonomika, bet negauna galios spręsti karo ir taikos klausimų.

A

Netiesa – viršvalstybinės institucijos gali turėti įgaliojimus ir užsienio, saugumo, net karinės politikos srityse (pvz., ES Bendroji saugumo ir gynybos politika).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Tarptautinė integracija gali būti apibrėžiama ir kaip tam tikra tarpvalstybinių santykių būklė, ir kaip nuolat vykstantis procesas.

A

Tiesa – integracija suprantama tiek kaip procesas (nuolatinis gilinimasis), tiek kaip būsena (pasiektas integracijos lygmuo).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Valstybių tarpusavio prekyba gali būti laisva arba suvaržyta muitų mokesčių arba kitokių apribojimų.

A

Tiesa – prekyba tarp valstybių gali būti laisva (pvz., laisvosios prekybos zonose) arba ribojama tarifais, kvotomis ir kitais barjerais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Paneuropos judėjimą, kuris kvietė kurti Europos valstybių federaciją, po Pirmojo pasaulinio karo inicijavo buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis.

A

Netiesa – Paneuropos judėjimą inicijavo austrų politikas Richardas Coudenhove-Kalergi, ne W. Churchillis. Churchillis vėliau rėmė Europos vienijimąsi, bet nebuvo šio judėjimo pradininkas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Coudenhove-Kalergi siūlymu Paneuropos federacijose tautų bendravimo kalba turėjo būti prancūzų kalba.

A

Tiesa – Coudenhove-Kalergi siūlė prancūzų kalbą kaip bendravimo priemonę, nes ji tuo metu buvo tarptautinės diplomatijos kalba.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Coudenhove-Kalergi Jungtinei Karalystei Paneuropos federacijose vietos nematė

A

Tiesa – Coudenhove-Kalergi laikė, kad Jungtinė Karalystė yra labiau susieta su savo imperiniais interesais ir neturėtų būti integruota į žemyninės Europos federaciją.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo iš JAV ir Vakarų Europos sudaryta dvipolė tarptautinė sistema.

A

Netiesa – Dvipolė sistema susiformavo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos (SSRS), ne JAV ir Vakarų Europos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Pirminiame Europos vienijimosi etape JAV reikšmingai prisidėjo prie Europos modernizacijos ir demokratizacijos procesų.

A

Tiesa – JAV, per Maršalo planą ir kitą paramą, aktyviai skatino Europos atsigavimą, modernizaciją ir demokratinių institucijų stiprinimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) buvo pirmoji po karo Vakarų Europos valstybių saugumo ir gynybos organizacija. Po metų ją sustiprino penkių valstybių (Prancūzijos, JK ir Beneliukso šalių) sukurtas Briuselio paktas (Vakarų Sąjunga).

A

Netiesa – Chronologiškai atvirkščiai: pirmiausia (1948 m.) buvo sukurtas Briuselio paktas, o vėliau (1949 m.) įkurtas NATO.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC) buvo pirmoji muitų sąjunga Vakarų Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

A

Netiesa – OEEC nebuvo muitų sąjunga; ji buvo sukurta koordinuoti Maršalo plano pagalbos paskirstymą. Muitų sąjunga atsirado vėliau su Europos ekonomine bendrija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Europos Taryba buvo pirmoji tarptautinė organizacija, kuri savo struktūroje turėjo tarptautinę parlamentinę asamblėją.

A

Tiesa – Europos Taryba (įkurta 1949 m.) turėjo Parlamentinę Asamblėją – tai buvo pirmasis toks organas Europoje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Europos Taryba yra svarbiausioji Europos Sąjungos institucija.

A

Netiesa – Europos Taryba nėra ES institucija; tai atskira tarptautinė organizacija, turinti platesnę narystę ir orientuota į žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Europos Tarybai šiandien priklauso 47 valstybės narės.

A

Netiesa – Šiuo metu Europos Tarybai priklauso 46 valstybės (Rusija pašalinta 2022 m.), bet teiginys laikytas netiksliai pasenusiu, nors istoriškai buvo 47.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Vokietijos klausimo po Antrojo pasaulinio karo esmė buvo būdo, kaip atkurti ir išnaudoti Vokietijos ekonominį ir gynybinį potencialą ir tuo pat metu išvengti naujo Vokietijos įsigalėjimo ir naujo galios disbalanso Europoje.

A

Tiesa – Tai pagrindinė dilema, su kuria susidūrė Vakarų sąjungininkai, siekdami stabilumo Europoje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Vokietijos klausimo sprendimą Vakarų sąjungininkai įsivaizdavo skirtingai. Prancūzija siekė Vokietijos ekonominės galios atkūrimo visos Europos atkūrimo kontekste, o JAV ir Jungtinė Karalystė planavo siekti kuo greitesnio Vokietijos suvienijimo.

A

Netiesa – Buvo priešingai: JAV ir JK norėjo greitesnio Vokietijos ekonominio atsigavimo, o Prancūzija buvo atsargesnė ir norėjo ją kontroliuoti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo planą parengė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean Monnet (Žanas Monė).

A

Netiesa – Planą oficialiai paskelbė ministras Robert Schuman, bet idėjos autorius buvo Jean Monnet, kuris buvo planavimo vadovas, ne ministras.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Europos anglių ir plieno bendriją įsteigė Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

A

Netiesa – JK nedalyvavo. Bendriją įsteigė Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
1954 metais Europos gynybos bendrijos steigimo planas žlugo, nes tam prieštaravo Sovietų Sąjunga.
Netiesa – Planas žlugo, nes Prancūzijos parlamentas jo neratifikavo. SSRS nepritarimas buvo numatomas, bet nebuvo tiesioginė žlugimo priežastis.
26
JAV į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) įstojo 1955 metais, žlugus Europos gynybos bendrijos planui.
Netiesa – JAV buvo NATO steigėja 1949 metais, o ne prisijungė vėliau.
27
Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (Benelux) tapo Europos ekonominės bendrijos prototipu.
Tiesa – Beniliukso bendradarbiavimas buvo ankstyvas regioninės integracijos pavyzdys, kuris vėliau inspiravo platesnį Europos ekonominį vienijimąsi.
28
1965 m. "Tuščios kėdės" krizė Europos Bendrijoje kilo dėl kategoriško Prancūzijos prezidento Charles de Gaulle nepritarimo Jungtinės Karalystės narystei bloke.
Netiesa – "Tuščios kėdės" krizė kilo ne tik dėl Prancūzijos protestų prieš Jungtinės Karalystės narystę, labiau Prancūzija nutraukė savo dalyvavimą Europos Bendrijos institucijose dėl nesutarimų dėl bendros žemės ūkio politikos ir balsavimo procedūrų.
29
1966 m. Liuksemburgo kompromisas sudarytas po "tuščios kėdės" krizės numatė stojimo derybų su Jungtine Karalyste atnaujinimą.
Netiesa – Liuksemburgo kompromisas (1966 m.) buvo susijęs su balsavimo procedūromis Europos Bendrijoje, bet ne su Jungtinės Karalystės stojimo derybomis.
30
Europos laisvos prekybos asociacija - EFTA - buvo įsteigta kaip Europos Ekonominės Bendrijos ir jai nepriklausančių valstybių ekonominio bendradarbiavimo organizacija.
Tiesa – EFTA buvo įsteigta 1960 m. kaip alternatyva Europos Ekonominei Bendrijai, skirtą nepriklausančioms valstybėms, siekiant skatinti prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą.
31
Prancūzija kol kas yra vienintelė valstybė, kuri buvo laikinai išstojusi iš Europos Bendrijos.
Netiesa – Prancūzija buvo viena iš šalių, kuri laikinoje "tuščios kėdės" krizėje sustabdė savo dalyvavimą Europos Bendrijos institucijose, tačiau nebuvo visiškai išstojusi.
31
Sprendimas dėl Europos Bendrijos „nuosavų“ resursų sistemos įvedimo buvo priimtas 1969 m. Hagos viršūnių susitikime.
Tiesa – Hagos viršūnių susitikime (1969 m.) buvo priimtas sprendimas dėl Europos Bendrijos nuosavų finansinių resursų įvedimo, siekiant užtikrinti Bendrijos biudžetą.
32
"Gyvatės turnelyje" sistema numatė Europos Bendrijos šalių valiutų aukso standartą.
Netiesa – "Gyvatės turnelyje" sistema (1972–1978) buvo valiutų stabilizavimo mechanizmas, tačiau ji nesusijusi su aukso standartu. Tai buvo valiutų svyravimų ribojimas tarp Bendrijos šalių.
33
Vokietijos vadinamosios Ostpolitik iniciatorius buvo VFR kancleris Willy Brandtas.
Tiesa – Ostpolitik buvo VFR kanclerio Willy Brandto inicijuota užsienio politika, siekiant pagerinti santykius su Rytų Vokietija ir kitomis socialistinėmis šalimis.
34
1973 m. Jungtinė Karalystė į Europos Bendriją buvo priimta nekreipiant dėmesio į neigiamą Europos Komisijos nuomonę.
Netiesa – Jungtinė Karalystė buvo priimta į Europos Bendriją 1973 m. po ilgo derybų proceso, tačiau Komisijos nuomonė buvo svarbi ir buvo išreikšta teigiamai.
35
1974 metais sukurtą Europos vadovų tarybą sudarė Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos kancleris.
Netiesa – Europos vadovų taryba buvo sukurta 1974 m. ir į ją įėjo visų Europos Bendrijos šalių vyriausybių vadovai, o ne tik Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.
36
ECU - buvo pirmoji Europos Bendrijos valstybių bendra valiuta. Tik ji neturėjo grynųjų pinigų išraiškos.
Tiesa – ECU (Europos valiutų vienetas) buvo naudojamas kaip bendra valiutos vienetų sistema, tačiau jis nebuvo fizinė valiuta ir neturėjo grynųjų pinigų išraiškos.
37
Europos Teisingumo Teismas sprendime dėl Cassis de Dijon bylos pakvietė valstybes nares laikytis abipusio prekių standartų pripažinimo principo.
Tiesa – Cassis de Dijon byla (1979 m.) buvo svarbus sprendimas, kuriuo Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad valstybės narės turi pripažinti kitų šalių prekių standartus, siekiant pašalinti prekybos barjerus.
37
1981 m., nepaisant neigiamos Europos Komisijos nuomonės, į Europos Bendriją buvo priimta Graikija.
Tiesa – Graikija įstojusi į Europos Bendriją 1981 m., nepaisant to, kad Europos Komisija turėjo tam tikrų abejonių dėl šalies politinės situacijos.
38
Baltoji knyga Dėl vidaus rinkos užbaigimo identifikavo apie 300 teisinių priemonių, kurias reikėjo įgyvendinti, norint, kad vidaus rinka funkcionuotų efektyviau.
Tiesa – Baltoji knyga (1985 m.) iškėlė svarbų tikslą užbaigti vidaus rinką ir nurodė teisines priemones, reikalingas šiam tikslui pasiekti.
38
Bendroji rinka apėmė muitų prekyboje tarp EEB ir trečiųjų šalių panaikinimą.
Netiesa – Bendroji rinka apima prekių laisvą judėjimą tarp EEB šalių, tačiau muitų tarp EEB ir trečiųjų šalių panaikinimas nėra bendrosios rinkos dalis, tai priklauso nuo kitų prekybos susitarimų.
39
Netarifinio prekybos ir kitų vidaus rinkos laisvių barjero pavyzdžiu gali būti skirtingose šalyse galiojantys skirtingi prekių ir gaminių saugos standartai.
Tiesa – Netarifiniai barjerai, tokie kaip skirtingi saugos standartai, gali trukdyti vidaus rinkos funkcionavimui.
40
Jacques Delorso (Žako Deloro) inicijuotos programos "Europa 1992" tikslas buvo pašalinti vidaus rinkai trukdančias netarifines kliūtis.
Tiesa – Programos "Europa 1992" tikslas buvo pašalinti netarifines kliūtis ir užbaigti vidaus rinką.
41
Tarpvyriausybinė konferencija tai - specialus, laikinas ES valstybių oficialių atstovų susirinkimas, skirtas reformoms, susijusioms su steigimo sutarčių pakeitimais, parengti.
Tiesa – Tarpvyriausybinė konferencija yra laikinas ir specialus ES susirinkimas, skirtas ES sutartims keisti, pvz., Lisabonos sutarties parengimas.
42
Pagal Mastrichto sutartį trys Europos Sąjungos „ramsčiai“ yra Europos pinigų sąjunga, bendroji užsienio ir saugumo politika, Šengeno zona.
Netiesa – Pagal Mastrichto sutartį, trys „ramsčiai“ buvo: Europos bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse ir Europos bendrijos (vėliau Europos Sąjunga). Šengeno zona nebuvo atskiras ramsčiu.
43
Mastrichto sutartyje įtvirtinti konvergencijos kriterijai apibrėžia šalies kandidatės galimybes įstoti į Europos Sąjungą.
Netiesa – Konvergencijos kriterijai buvo susiję su valiutos sąjunga (euru), o ne su stojimu į ES.
44
Įsigaliojus Mastrichto sutarčiai Europos ekonominė bendrija buvo pervadinta į Europos Sąjungą.
Netiesa – Europos ekonominė bendrija buvo viena iš Europos Sąjungos dalių, tačiau pati Europos Sąjunga apėmė ir kitus aspektus, ne tik ekonominius. EEB tapo ES dalimi, o pati sutartis įtvirtino platesnę integraciją.
45
Europos ekonominė bendrija yra sudėtinė Europos Sąjungos dalis.
Netiesa – Europos ekonominė bendrija (EEB) buvo pervadinta į Europos Sąjungą pagal Mastrichto sutartį, todėl EEB buvo ES pirmtakė, o ne jos „sudėtinė dalis“.
46
Europos Sąjungos pilietybės sąvoka pirmą kartą įtvirtinta Mastrichto sutartyje.
Tiesa – Mastrichto sutartis pirmą kartą įtvirtino Europos Sąjungos pilietybę, kuri suteikė teisę laisvai judėti ir gyventi bet kurioje ES šalyje.
46
Norvegija yra vienintelė Europos valstybė, kuri du kartus sėkmingai baigė derybas dėl stojimo į Bendriją, tačiau taip ir netapo jos nare.
Tiesa – Norvegija du kartus atliko stojimo derybas su Europos Sąjunga, tačiau abiejose referendumo procedūrose balsavo prieš narystę.
47
Vadinamieji „Kopenhagos kriterijai“ ES valstybių vadovų susitikimo metu patvirtinti naujų valstybių narių priėmimo principai.
Tiesa – Kopenhagos kriterijai, patvirtinti 1993 m., nustato politinius ir ekonominius reikalavimus, kuriuos turi atitikti kandidatai, siekiantys tapti ES narėmis.
47
2004 m. į Europos Sąjungą įstojo dvylika Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
Netiesa, tokiu saliu buvo 10
47
Nauji pinigai – eurai – pirmiausia buvo įvesti Vokietijoje.
Netiesa – Eurai pirmą kartą buvo įvesti 12-os ES šalių 2002 m. – Vokietija, kaip ir kitos šalys, priėmė eurą tuo metu.
48
Sprendimus dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo referendumuose priėmė Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.
Tiesa
48
Vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusi valstybė yra Bulgarija.
Netiesa – Bulgarija įstojo į ES 2007 m., tačiau buvo įstojusių šalių ir po jos, pavyzdžiui, Kroatija, kuri įstojo 2013 m.
48
Lisabonos sutartis Europos Sąjungai suteikė juridinio asmens statusą.
Tiesa – Lisabonos sutartis suteikė Europos Sąjungai juridinio asmens statusą, leidžiant jai veikti kaip atskirai nuo valstybių narių.
48
Nauji ES pinigai – eurai – buvo įvesti 1993 metais, pilnai įgyvendinus vidaus rinkos užbaigimo programą „Europa '92“.
Netiesa – 1993 m. baigėsi vidaus rinkos užbaigimas, tačiau eurų įvedimas buvo vėlesnis procesas.
48
Lisabonos sutartimi buvo įsteigtas Europos užsienio reikalų ministro postas.
Netiesa - igaliotinio postas, ne ministro
49
Europos simboliką (vėliavą, himną ir himną) įteisino Lisabonos sutartis.
Netiesa – Europos simbolika (vėliava, himnas ir himnas) buvo įteisinta anksčiau, tačiau Lisabonos sutartis ją pripažino, tačiau tik nepriklausomai nuo politinių konvencijų.
50
Lisabonos sutartimi į Europos Sąjungą buvo priimtos Ispanija ir Portugalija.
Netiesa – Ispanija ir Portugalija įstojo į Europos Sąjungą 1986 m., tai nebuvo susiję su Lisabonos sutartimi.
51
Pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjunga tampa Europos Bendrijos teisių ir pareigų perėmėja.
Tiesa – Lisabonos sutartis numatė, kad Europos Sąjunga perėmė visas Europos Bendrijos teises ir pareigas.
52
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo yra kilusi iš Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties, bet yra esmingai papildyta pagal Lisabonos sutarties nuostatas.
Tiesa – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo buvo esmingai papildyta Lisabonos sutarties nuostatomis.
53
Europos Taryba (ET) ir Europos Sąjunga (ES) drauge sudaro Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO).
Netiesa – Europos Taryba ir Europos Sąjunga nėra susijusios su ESBO. ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija) yra atskira organizacija, kurios nariai nėra tik ES šalių narės.
54
Visos Europos Tarybos valstybės-narės yra ir Europos Sąjungos valstybės-narės.
Netiesa – Europos Taryba ir Europos Sąjunga yra dvi atskiros organizacijos. Ne visos Europos Tarybos narės yra ES narės.
54
ES piliečiai gali kelti savo reikalavimus ES politinei sistemai tiesiogiai arba per savo atstovus Europos Parlamente.
Tiesa – ES piliečiai gali tiesiogiai įtakoti ES politiką per Europos Parlamentą, kur juos atstovauja išrinkti parlamentarai.
54
Kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Sąjungos Taryba.
Netiesa – Kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Vadovų Taryba (ir atsižvelgia į Europos Parlamento rinkimus).
55
Europos Komisija dirba vadovaudamasi kolektyvinės atsakomybės principu, nes Komisijos nariai neturi jokių individualių sprendimų priėmimo galių, išskyrus specialius atvejus.
Tiesa – Europos Komisijos nariai priima sprendimus kolektyviai ir atsako kolektyviai.
56
Europos Komisiją sudaro Pirmininkas ir 20 komisarų.
Netiesa – Europos Komisiją sudaro Pirmininkas ir 27 komisarai, po vieną iš kiekvienos valstybės narės.
57
Europos Komisijos pirmininką išrenka Europos Komisijos nariai.
Netiesa – Europos Komisijos pirmininką renka Europos Parlamentas, pasikonsultavęs su Europos Vadovų Taryba.
58
Europos Komisija atstovauja ES bendriems interesams, siūlydama naujus teisės aktus Europos Parlamentui bei Europos Sąjungos Tarybai ir užtikrindama, kad valstybės narės tinkamai taikytų ES teisę.
Tiesa – Tai pagrindinė Europos Komisijos funkcija, ji atstovauja ES interesams ir prižiūri teisės aktų taikymą.
58
Europos Komisijos Tarybą sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
Netiesa – Europos Komisijos Tarybos nėra. Yra Europos Sąjungos Taryba (taip pat vadinama Taryba), kur ją sudaro valstybių narių ministrai, tačiau tai nėra Komisijos institucija.
59
Jeigu valstybė narė nesilaiko ES teisės, Europos Komisija turi galių imtis priemonių, kad pažeidimas būtų ištaisytas.
Tiesa – Europos Komisija turi galių pradėti teisines procedūras prieš valstybes nares, kurios nesilaiko ES teisės.
59
Siūlant Europos Komisijos pirmininką Europos Vadovų Taryba atsižvelgia ir į Europos Parlamento rinkimų rezultatus.
Tiesa – Europos Vadovų Taryba atsižvelgia į Europos Parlamento rinkimus siūlydama kandidatą į Komisijos pirmininkus.
59
Kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Parlamentas.
Netiesa – Kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus siūlo Europos Vadovų Taryba.
60
Kiekviena ES valstybė Europos Komisijai pirmininkauja paeiliui po pusmetį.
Netiesa – Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja valstybės narės paeiliui po pusmetį, o Europos Komisijai pirmininkauja Komisijos pirmininkas, ir valstybės narės čia neturi rotacijos.
61
Stambiausi struktūriniai pagrindinių Europos Sąjungos institucijų administracinio aparato padaliniai vadinasi generaliniais direktoratais.
Netiesa – Tai teisinga tik apie Europos Komisiją. ES institucijos kaip visuma turi ir kitų administracinių struktūrų, tačiau generaliniai direktoratai priklauso Europos Komisijai.
62
Naujai paskirti Europos Komisijos nariai prisiekia Europos Parlamente.
Netiesa. Naujai paskirti Europos Komisijos nariai prisiekia Teisingumo Teisme Liuksemburge, o ne Europos Parlamente.
62
Europos Komisijos administraciniame aparate dirba apie 26 tūkstančiai darbuotojų.
Netiesa – Šis teiginys klaidingas, nes tikslus skaičius yra apie 32 tūkstančius.
63
Komisijos kadencija trunka 4 metus.
Netiesa. Komisijos kadencija trunka 5 metus.
64
Europos Sąjungos Taryba yra pagrindinė ES vykdomoji institucija.
Neteisinga – vykdomoji institucija yra Europos Komisija, o Taryba kartu su Parlamentu atlieka teisėkūros ir sprendimų priėmimo funkcijas.
65
Europos Sąjungos Taryba yra vienintelė Europos teisės aktus leidžianti ES institucija.
Neteisinga – teisės aktus leidžia tiek Taryba, tiek Europos Parlamentas.
66
Europos Sąjungos Taryba yra vienintelė įstatymus leidžianti ES institucija.
Neteisinga – įstatymus leidžia Taryba kartu su Parlamentu taikant įprastinę teisėkūros procedūrą.
67
Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma sprendžia dėl Europos Komisijos pirmininko kandidatūros.
Teisinga – tai numatyta Lisabonos sutartyje (SESV 17 str.).
68
Pagrindinė Europos Vadovų Tarybos funkcija – ES įstatymų priėmimas.
Neteisinga – Europos Vadovų Taryba nenustatinėja įstatymų, ji nustato bendrą ES kryptį ir prioritetus.
69
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato tris pagrindinius būdus, kaip Europos Sąjungos Taryba gali priimti sprendimus: vienbalsiai, kvalifikuota dauguma ir absoliučia dauguma.
Teisinga – šie balsavimo būdai numatyti sutartyje, nors absoliuti dauguma taikoma rečiau.
70
Europos Sąjungos Taryba yra viena institucija, tačiau priklausomai nuo svarstomos temos posėdžiauja dešimties skirtingų sudėčių.
Teisinga – Taryba keičia sudėtį pagal sritį (pvz., Ekofinas, Žemės ūkio taryba ir t. t.).
71
Europos Sąjungos Tarybą sudaro įgaliotieji valstybių narių ministrai.
Teisinga – tai ministrai, atsakingi už svarstomus klausimus (pvz., finansų, sveikatos ir pan.).
71
Europos Sąjungos Tarybai talkina du Koreperai. Koreper II yra svarbesnis.
Teisinga – Koreper II dirba su politiniais, užsienio reikalų ir ekonominiais klausimais, tad laikomas svarbesniu.
72
Išorės santykių tarybai pirmininkauja Sąjungos užsienio reikalų Vyr. įgaliotinis.
Teisinga – tai viena iš nedaugelio sudėčių, kuriai nuolat pirmininkauja tas pats asmuo, o ne rotacine tvarka.
72
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas renkamas kvalifikuota dauguma dviejų su puse metų laikotarpiui.
Teisinga – gali būti paskirtas antrai kadencijai (iš viso 5 metai).
73
Europos vadovų taryba atstovauja visos ES interesams, siūlydama naujus teisės aktus Europos Parlamentui bei Europos Sąjungos Tarybai ir užtikrindama, kad valstybės narės tinkamai taikytų ES teisę.
Neteisinga – tai yra Europos Komisijos, o ne Vadovų Tarybos funkcija.
74
Ekofinas – tai viena iš Europos Sąjungos Tarybos sudėčių, kuria sudaro aplinkos apsaugos ministrai.
Neteisinga – Ekofinas jungia finansų ministrus. Aplinkos ministrai sudaro kitą tarybos sudėtį.
75
Terminas "Europos vadovų taryba" į anglų kalbą verčiamas "European Summit Council".
Neteisinga – teisingas vertimas: European Council.
75
Kiekviena ES valstybė paeiliui pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai 18 mėnesių.
Neteisinga – viena valstybė pirmininkauja 6 mėnesius, bet trijų valstybių trijulė planuoja 18 mėnesių programą.
75
Koreperas yra specifinė Europos Sąjungos Tarybos sudėtis, kurią sudaro Europos Komisijos nariai.
Neteisinga – Koreperą sudaro valstybių narių nuolatiniai atstovai (ambasadoriai), o ne Komisijos nariai.
76
Pagal Lisabonos sutartį Bendrųjų reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos vyr. įgaliotinis.
Neteisinga – šiai Tarybai pirmininkauja valstybė narė, einanti rotacinį pirmininkavimą, ne įgaliotinis.
77
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos institucija.
Teisinga – tai atskira tarptautinė organizacija, neturinti nieko bendro su ES institucine sistema.
78
Europos Sąjungos Taryboje taikoma kvalifikuotos balsų daugumos procedūra numato, kad sprendimas gali būti priimtas tik tuomet, kai jam pritaria 50.1% Tarybos narių atstovaujančių ne mažiau 50.1 % Sąjungos gyventojų.
Neteisinga – pagal dabartinę sistemą (nuo 2014 m.), reikia 55 % valstybių (t. y. 15 iš 27), atstovaujančių bent 65 % ES gyventojų.
79
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato kad ES Taryba gali priimti sprendimus arba vienbalsiai, arba kvalifikuota dauguma.
Teisinga – tai yra du pagrindiniai balsavimo būdai.
79
Europos Parlamentas savo pavadinimą įgijo ne iš karto ir iš pradžių vadinosi Asamblėja.
Teisinga – 1952 m. įkurtas kaip Bendroji Asamblėja; pavadinimas „Europos Parlamentas“ oficialiai pradėtas naudoti 1987 m. su Vieningos Europos aktu.
80
Pirmieji tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą įvyko 1979 m.
Teisinga – 1979 m. birželį vyko pirmieji tiesioginiai visuotinio balsavimo pagrindu surengti rinkimai.
81
Eiliniai Europos Parlamento rinkimai vyks 2025 m.
Neteisinga – Kiti eiliniai rinkimai vyks 2024 m. birželio 6–9 d.
82
Europos Parlamentas susideda iš 27 nacionalinių delegacijų.
Neteisinga – Europos Parlamentas susideda iš politinių frakcijų, o ne nacionalinių delegacijų, nors nariai renkami nacionaliniu pagrindu.
83
Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja Europos politinių partijų susivienijimai.
Teisinga – Rinkimuose dalyvauja Europos politinės partijos ir jų nacionaliniai sąrašai, dažnai jungiantys partijų susivienijimus.
84
Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre vyksta kartą per metus.
Neteisinga – Strasbūre vyksta viena plenarinė sesija per mėnesį (išskyrus rugpjūtį), t. y. 12 per metus.
85
Europos Parlamentas renkamas yra renkamas 5 metų kadencijai.
Teisinga – Europos Parlamento nariai renkami 5 metams.
86
Europos Parlamentas neturi visų teisėkūros teisių.
Teisinga – Nors jis turi teisėkūros galią, daugeliu atvejų dalijasi ją su Taryba, o iniciatyvos teisė priklauso Komisijai.
87
Europos Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Europos Komisijai.
Teisinga – Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą, ir jei surenkama 2/3 balsų, Komisija turi atsistatydinti.
88
Europos Parlamento sekretoriatas yra Liuksemburge.
Teisinga – Sekretoriatas yra Liuksemburge, nors daug veiklos vykdoma ir Briuselyje, ir Strasbūre.
89
Įprastinė teisėkūros procedūra reiškia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba lygiomis teisėmis dalyvauja teisės aktų priėmime.
Teisinga – Tai vadinamoji bendro sprendimo (co-decision) procedūra, dabar žinoma kaip įprastinė teisėkūros procedūra.
90
Didžiausia politinė frakcija Europos Parlamente yra "Europos konservatoriai ir reformistai".
Neteisinga – Didžiausia frakcija yra Europos liaudies partija (EPP).
91
ES institucija, kurioje dirba daugiausiai tarnautojų yra Europos Parlamentas.
Neteisinga – Daugiausia tarnautojų dirba Europos Komisijoje, ne Parlamente.

Es 1 Dalis (1 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions