Rūgštys Flashcards
(47 cards)
Rūgštis -
protoną (vandenilį) atiduodanti medžiaga
Rūgštinės prigimties medžiagos yra
medžiagos, kurių vandeniniuose tirpaluose yra H+ (H3O+) jonų
Rūgščių klasifikacija
- Pagal liekanos sudėtį: bedeguonės (HCl, HBr, HI, HF, H2S) ir deguoninės (HNO3, H2SO4, H3PO4…).
- Pagal stiprumą (pagal rūgščių jonizacijos konstantų skaitines vertes - kuo didesnė jonizacijos konstantos (Ka) skaitinė vertė, tuo rūgštis stipresnė): stiprios (HCl, HBr, HI, HNO3, H2SO4) ir silpnos (HF, H2S, H2SO3, H2CO3,H3PO4, H2SiO3, organinės rūgštys: skruzdžių rūgštis HCOOH, acto rūgštis CH3COOH). Pvz.:
HF Ka = 6,8 · 10-4,
CH3COOH Ka = 1,8 · 10-5, t.y. HF stipresnė už CH3COOH.
Fizinės savybės
Rūgštys rūgštaus skonio, ėdžios medžiagos. Tai skystos medžiagos (išskyrus H3PO4 ir
H2SiO3 – kietos), tirpios vandenyje (išskyrus H2SiO3). Jų tirpalai žymimi cheminių medžiagų pavojingumo ženklu (simboliu) „Ėsdinanti. Ardanti“ (būkite atsargūs !).
Druskos rūgštis
tai vandeninis vandenilio chlorido HCl dujų tirpalas. Drėgname ore rūksta, nes išsiskiria aštraus kvapo HCl dujos. Ši rūgštis padeda žmogui virškinti ir apsaugo nuo žalingų mikroorganizmų.
Sieros rūgštis
bespalvis klampus skystis beveik 2 kartus sunkesnis už vandenį. Sieros rūgštis gerai sugeria vandens garus iš oro, todėl dažnai vartojama medžiagoms džiovinti. Šiai rūgščiai tirpstant vandenyje išsiskiria daug šilumos, susidaręs tirpalas gali užvirti ir susprogdinti indą. Skiedžiant sieros rūgštį pilkite ją plona srovele į vandenį, o ne atvirkščiai.
Azoto rūgštis
bespalvis aštraus kvapo skystis. Koncentruota 60 % oksiduoja daugelį medžiagų, reaguoja su baltyminėmis medžiagomis ir patekus ant odos sudaro ryškai geltonus junginius, ardo vilną, natūralų šilką, skudurai nuo jos net užsidega.
Fosforo rūgštis
kieta kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje, nelaki.
Reaguoja su baziniais ir amfoteriniais oksidais sudarydamos
druską ir vandenį:
FeO(k) + 2HCl(aq) → FeCl2(aq) + H2O(s)
Li2O(k) + 2HNO3(aq) → 2LiNO3(aq) + H2O(s)
Reaguoja su hidroksidais sudarydamos
druską ir vandenį:
3NaOH(aq) + H3PO4(aq) → Na3PO4(aq) + 3H2O(s)
Cu(OH)2(k) + 2HCl(aq) → CuCl2(aq) + 2H2O(s)
Reaguoja su druskomis (išskyrus AgCl, AgBr, AgI, BaSO4) sudarydamos… Po reakcijos
turi susidaryti …
naują druską ir naują rūgštį. netirpus junginys arba dujos, arba silpna rūgštis
BaCl2(aq) + H2SO4(aq) → BaSO4(k) + 2HCl(aq)
CaCO3(k) + 2HCl(aq) → CaCl2(aq) + CO2(d) + H2O(s)
Reaguoja su metalais.
Metalai įtampų eilėje esantys iki H2 išstumia jį iš rūgščių tirpalų:
Zn(k) + 2HCl(aq) → ZnCl2(aq) + H2(d),
esantys už H2 – neišstumia: Cu(k) + HCl(aq) →
Joks metalas vandenilio neišstumia iš azoto HNO3 rūgšties
Rūgščių gavimas
- Bedeguonės rūgštys gaunamos tiesioginės sintezės iš vieninių medžiagų būdu:
H2(d) + Cl2(d) → 2HCl(d) gautos dujos tirpinamos vandenyje HCl(d) → HCl(aq)
H2(d) + S(k) → H2S(d)
H2S(d) → H2S(aq)
- Deguoninės rūgštys gaunamos atitinkamiems rūgštiniams oksidams reaguojant su vandeniu:
SO2(d) + H2O(s) ⇌ H2< sub>SO3(aq)
SO3(d) + H2O(s) ⇌ H2SO4(aq)
P2O5(k) + 3H2O(s) → 2H3PO4(aq)
HCl panaudojimas
plastikų (PVC), vaistų gamyba, odos apdirbimas
H2SO4 panaudojimas
vaistų, dažų, trąšų gamyba
HNO3 panaudojimas
trąšų, sprogmenų gamyba, metalurgijoje metalų apdirbimas, HCl : HNO3=3:1 mišinys vadinamas „Karališkuoju vandeniu“, kuris tirpina tauriuosius metalus
H3PO4 panaudojimas
maisto pramonė (naudojama konditerijoje, gaiviųjų gėrimų gamyboje, kaip konservantas), stomatologijoje.
CH3COOH panaudojimas
maisto pramonė (kaip konservantas, skonį reguliojanti medžiaga)
Stiprios rūgštys, kurių Ka > 1 ..
Visiškai jonizuojasi:
HClO4 → H+ + ClO4-
Silpnos rūgštys, kurių Ka < 1 ..
Jonizuojasi dalinai:
CH3COOH ⇌ CH3COO- + H+
AR etano rūgštis jonizuojasi?
Ne, nes ji yra silpna rūgštis
Kurios rūgšys gali sudaryti rūgščiąsias druskas?
Tos, kurios turi daugiau negu vieną vandenilio protoną
Azoto rūgsties produktai
Jei koncentruota (s) - NO
Jei skysta (aq) - NO2
Azoto rūgštis nereaguoja su
Pt, Au
