Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

Fiziologija > Sensorinės sistemos > Flashcards

Sensorinės sistemos Flashcards

1
Q

Kodėl svarbios sensorinės sistemos?

A

Vertinami ir suvokiami dirgikliai, prie jų prisitaikomas, organizme kinta įvairūs procesai, kontroliuojami kūno judesiai, palaikomas sąmoningumas, keičiasi elgsena (pavojus, maistas ir tt)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kodėl žmogaus sensorinės informacijos suvokimo išsivykstymas labai aukštas?

A

Dėl asociacinių zonų, žievinių centrų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kas sudaro analizatorių?

A

periferiniai receptoriai - nervinės skaidulos (įcentrinės) - sensorinis centra (CNS ląstelių grupės)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kas yra sesoriniai receptoriai?

A

specializuotai jautrios struktūros, juntančios įvairius dirgiklius ir juos paverčiančios VP

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Kokie būna dirgikliai?

A

Adekvatūs (tie, prie kurių receptoriai labiausiai prisitaikę) ir neadekvatūs

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Sens. receptorių klasifikacija pagal dirgiklį :

A

Mechano (spaudimo, vibr, garso, osmo), chemo, foto, noci, termo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Sens. receptorių klasifikacija pagal sukeltus pojūčius :

A

regos, klausos, uoslės, skonio, taktiliniai, temp, skausmo, statokinetiniai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Sens. receptorių klasifikacija pagal dirgiklio nuotolį :

A

distanciniai (klausos, regos), kontaktiniai (lytėjimo, skonio), tarpiniai (temp, uoslės)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Taktilinių, uoslės receptorių ypatumai :

A

dirgiklio E verčia VP sensoriniame neurone ir aksonu perduoda iki NC (nervinės galūnėlės)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Regos, klausos, skonio receptorių ypatumai :

A

receptoriai : specializuotos epitelio ląstelės, su ja sensorinės skaidulos sudaro sinapsę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Kas yra ikirecepcinė grandis? pvz, reikšmė

A

specializuotos anatominės struktūros, prisitaikiuosios perduoti dirgiklius iki nervinių struktūrų
regėjime - optinė akies sistema
klausoje - išorinė ir vidinė ausis
odoje - kapsulės aplink nervines skaidulas
reikšmė - dirgiklio sustiprinimas, filtracija, fokusavimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Receptorių savybės :

A

didelis jautrumas, absoliutus jutimo slenkstis (minimalus dirg stiprumas, dėl kurio sukeliamas receptorio sujaudinimas), receptorių adaptacija (junta ne visą laiką vienodai, sujaudinimo lygis mažėja - išskyrus nociceptoriai), diferencinis jutimo slenkstis (galima jausti dirgiklių stiprumą, juos atskirti)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Kokia yra receptorių adaptacijos prasmė?

A

Keičiantis dirgikliams arba tam pačiam dirgikliui sustiprėjus, receptorius priima kaip kitą dirgiklį

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kuo svarbūs silpnai besiadaptuojantys receptoriai?

A

Tikslių, absoliučių ir staigių dirgiklių vertinimui

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kuo svarbūs stipriai besiadaptuojantys receptoriai?

A

Vertina dirginimo pokytį ,,triukšmo” fone (išorinio ar biologinio)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Receptorių adaptacijos neigiama pusė :

A

dalinai praranda informaciją apie dirgiklį, jo trukmę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

VP susidarymas uoslės ir taktiliniuose receptoriuose :

A

Veikiant dirgikliui, Na į ląstelę, membrana depoliarizuojama, susidaro generatorinis potencialas (gali sumuotis), jam pasiekus slenkstį susidaro VP - eina į CNS

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

VP susidarymas klausos, regos ir skonio receptoriuose :

A

veikiant dirgikliui susidaro receptorinis potencialas (dėl depo- arba hiperpoliarizacijos) - išsiskiria mediatorius - jis depoliarizuoja sensorinį neuroną. Išskirtinumas : epitelines ląsteles gali įnervuoti ir eferentinės skaidulos, kurios leidžia keisti receptoriaus jautrumą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Kaip gali pasirekšti dirginimo intesyvumas?

A

1) VP skaičius per laiko vienetą
2) nervinių skaidulų kiekis
arba abudu kartu

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Max nervinio impulso greitis :

A

2000 imp/s - toks išsilaiko pirmąsias 50-100 milisekundžių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kokiais keliais kyla sensorinė info į galvos smegenis?

A

Dauguma per gumburą (išskyrus uoslės eina tiesiai į žievę) - toliau projektuojasi į pirminę projekcinę zoną - ją supa antrinė sensorinė zona, žievės asociaciniai laukai ir tt.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Analizatorių funkcijos :

A

signalo recepcija - dirgilio E verčiama rec. potencialu - paverčiama VP - per nervines skaidulas pasiekia sens. branduolį - nervinio aktyvumo performavimas kiekvieno lygio branduoliuose - signalo analizė - signalo savybių nustatymas - signalo identifikavimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

jutimai odoje :

A

taktiliniai (mechano) : lytėjimo, spaudimo, vibrorecepcijos
termo
noci

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Taktiliniai jutimai - receptoriai :

A

plauko folikulo (greitos adaptacijos, plaukuotoje), meisnerio kūneliai (GA, npl), laisvos nervinės galūnėlės (GA npl)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Taktiliniai jutimai - spaudimo :
Merkelio diskai (LA, pl+npl), krauzės kolbelės, Rufini kūneliai (LA, npl), Pačini kūneliai (labai greitos adaptacijos, pl+npl)
26
Kokie receptoriai nustato intensyvumą?
lėtos adaptacijos
27
Kuo skiriasi lėtos adaptacijos I ir II klasės receptoriai?
I - sudirginami odą dirginant statmenai, II - odą žnybiant
28
Kurie odos receptoriai nustato dirgiklio pagreitį?
Pačini kūneliai
29
Vibroreceptorių ypatumai :
dirgiklis didesnio dažnio (>10Hz), mažesnės amplitudės, nei sukelti virpėjimai, būtinas vienalaikis kelių Pačini kūnelių dirginimas
30
Termorecepcijos ypatumai :
Šalčio stimuliuojamos skausmo skaidulos, šalčio skaidulos, karščio skaidulos, karščio stimuliuojamos skausmo skaidulos T<36 - šaltis 3645, aktyvinami skausmo rec.
31
Kuo ypatingi šalčio receptoriai?
Jaučia temp. pokyčius - todėl labai svarbūs termoreg.
32
Šalčio ir šilumos rec. palyginimas
1) Šalčio yra 7-8k. daugiau, 2) šalčio rec. gylis (0,17mm) - karščio rec. gylis (0,3mm), 3) šalčio skaidulos yra plonai mielinizuotos, šilumos - nemielinizuotos
33
Kuo pasižymi nociceptoriai?
laisvosios nervinės galūnėlės plonu mielino sl. arba nemielininės
34
Kaip skirstomi nociceptoriai?
Polimodaliniai - sudirgina mechaniniai, terminiai, cheminiai dirgikliai (jų daugiau) Unimodaliniai - junta tik mechaninius ir terminius dirgiklius. Čia dar priskiriami tylintys receptoriai (kai veikia ilgai kažkos dirgiklis)
35
Kokios medžiagos išsiskirai pažeidus audinius ir sukelia uždeginimį procesą?
K+ (iš sužalotos ląstelės), prostaglandinai ir leukotrienai (iš sužalotų ląstelių), seratoninas (iš trombocitų), bradikininas (iš plazmos), substancija P (gamina sensoriniai neuronai), histaminas (iš putliųjų ląstelių)
36
Skausmo klasifikacija pagal lokalizaciją :
visceralinis, somatinis (paviršinis, gilusis)
37
Skausmo klasifikacija pagal laiką :
ūminis ir lėtinis
38
Skausmo specinės rūšys :
projekcinis (pvz užkliuvus alkūnės nervą, skausmas plinta per ranką), iradijuojantis (dažniausiai iš vidaus organų sklindantis skausmas - dermatomai)
39
Veikiant skausminiam dirgikliui pasireiškiančios vegetacinės reakcijos :
kraujotakos, kraujospūdžio širdies susitraukimo dažnio, kvėpavimo dažnis, vėmimas, alpimas, formuojasi neigiamos emocijos
40
Kur išsidėstę skonio receptoriai?
liežuvio paviršiuje, gomuryje, ryklėje
41
Koks skonio analizatoriaus pojūtis?
Multimodalinis - kvapas, šiluma, šaltis, medžiagų spaudimas burnoje.
42
Mažiausia - didžiausia skonių slenkstinė konc. :
karčiam - sūriam - rūgčiam - saldžiam
43
Saldumo jutimo mechanizmas :
saldumas - receptorius - G baltymas - cAMP - atidaromi Na kanalai - depoliarizacija - plūsta Ca - išmetami neuromediatoriai
44
Kartumos jutimo mechanizmas :
- rec- G baltymas - padidėja Ca kiekis - depoliarizacija - neuromediatorius
45
Sūrumo jutimo mechanizmas :
Na patenka į ląstelę per pasyvius kanalus - depoliarizacija - Ca - neuromediatoriai
46
Rūgštumo jutimo mechanizmas :
H jonai skverbiasi į ląstelę - uždaro K kanalus - depoliarizacija - Ca - neuromediatorius
47
Umami jutimo mechanizmas :
Glutamatos rec - mažina cAMP susidarymą - depoliarizacija - Ca - neuromediatorius
48
Skonio analizatoriaus reikšmė :
padeda įvertinti medžiagų savybes, seilių sekrecijai, vėmimo refleksui, skrandžio sulčių sekrecijai, emocijos, racionali mityba
49
Fiziologinė uoslės analizatoriaus prasmė :
kvapų vertinimas, mityba, sulčių sekrecija, nuotaika, emocijos, apsauginiai refleksai, higienos kontrolei, socialiniams santykiams, lytinėms reakcijos ir t.t.
50
Pagrindiniai kvapai :
kamparo, puvėsių, eterio, gėlių, aitrus, mentolo, muskusinis
51
Kas yra uoslės receptoriai?
specializuoti chemoreceptoriai
52
Kokios ląstelės yra chemoreceptoriai?
pakitę bipoliniai neuronai
53
Kvapų jutimo mechanizmas :
Ištirpusi kvapnioji medžiaga jungiasi su receptorių baltymais - aktyvinamas G baltymas ir adenilatciklazė - padidėja cAMP, Na ir Ca jonai plūstą į ląstelę - susidaro generatornis potencialas - sukelia aksono depoliarizaciją.
54
Kokio Hz garsus gali išgirsti žmogaus ausis?
16-20000 (daugiau - ultragarsas, mažiau - infragarsas)
55
Binauralinė klausa - struktūros :
viršutinis alyvinis kompleksas, apatiniai kalneliai, klausos žievė
56
Periferinės klausos analizatoriaus dalys :
išorinė, vidurinė, vidinė ausis
57
Koks skystis sujudinamas ovalaus maišelio?
Perilimfa
58
Garso bangoms judinant perilimfą :
juda pamatinė membrana - deformuojasi plaukuotųjų ląstelių plaukeliai - mechaninis jaudinimas virsta elektriniu (VP)
59
Kokios skaidulos įnervuoja vidines/išorines plauk. ląsteles?
Aferentinės/eferentinės
60
Membraninis potencialas išorinėse pl. ląstelėse :
deformuojama pamatinė membrana, atsilenkia plaukeliai - atsidaro mech. tempimui jautrūs K kanalai (juda vidun) - depoliarizacija - atsidaro pamatinėje šoninėje membranoje Ca kanalai (vidun) - dar sustiprėja depoliarizacija - ląstelės susitraukia - dėl depoliarizacijos atsidaro pam. memb. K (iš) ir Ca (į) kanalai - repoliarizacija ir hiperpoliarizacija - ląstelė ilgėja
61
Procesai vidinėse plauk. ląstelėse :
išor. pl. ląst. judėjimo energija perduodama per endolimfą vid. pl. l. - per K kanalus K juda į vidų - depoliarizuojama ląstelė - plūsta Ca jonai - išsiskiria glutamatas - sujaudina sensorinį neuroną ir kyla VP - keliauja per afer. skaidulas
62
Kokio ilgio bangas mato akių rec.?
380-760nm
63
Koks vaizdas susidaro tinklainėje?
tikras, sumažintas, atvirkščias
64
Kolbelių savybės :
daugiausia tinklainės centre (daugiausia geltonosios dėmės centrinėje duobutėje), funkcionuoja esant dieninei šviesai - spalvinio jutimo funkcija
65
Lazdelių savybės :
jų daugiausia tinklainės periferijoje, neskiria spalvų (achromatinis reg.), esant sutrikimui - vištakumas
66
Iš ko sudarytas rodopsinas?
baltymo opsino ir retinalio
67
Kaip skyla rodopsinas?
meterodopsinas II ir vitaminas A1
68
Kokioje būsenoje yra fotoreceptorių Na kanalai esant/nesant šviesai?
Tamsoje - didelė cGMP koncentracija, todėl Na kanalai atviri, ląstelė depoliarizuojama Šviesoje - maža cGMP koncentracija, Na kanalai uždari, ląstelė hiperpoliarizuojama
69
Fotocheminės reakcijos :
šviesos fotonas patenka į lazdelę - opsinas skyla į metarodopsiną II - šis aktyvina G baltymą transduciną - jis aktyvina fosfodiesterazą, kuri hidrolizuoja cGMP virtimą į 5'GMP - mažėja cGMP - Na kanalai užsidaro - Ca sumažėja - įvyksta hiperpoliarizacija - išsiskiria mažiau Glu
70
Informacijos perdavimas tinklainėje :
fotoreceptoriai susijungia su bipoliniais ir gangliniais neuronais per horizontalias ir amakrinines ląsteles (slopinamieji neuronai) - gangliniai neuronai sudaro n. opticus
71
Kuo skiriasi informacijos perdavimas tinklainės periferijoje ir centrinėje duobutėje?
centrinėje duobutėje susidaro monosinaptinis ryšys (1 kolbelė - viena bipolinė - viena ganglinė), o periferinėje dalyva vyksta konvergencija (daug kolbelių ir lazdelių į vieną bipolinę, daug bipolinių į vieną ganglinę)
72
Kur išsidėsčiusios horizontaliosios ir amakrininės ląstelės?
horizontaliosios - tarp bipolinių, amakrininės - tarp ganglinių
73
Kaip vyksta reginio nervo persikryžiavimas?
Medialinės skaidulos pereina į priešingą pusę, lateralinės išlieka savo pusėje
74
Regos požieviniai branduoliai :
viršutiniai keturkalnio kalneliai (yra ir orientacinių refleksų centrai), išoriniai keliniai kūnai, gumburo pagalvį
75
Žieviniai regos centrai :
pentininėje vagoje, medialinis pakaušinis smilkininis vingis (gyrus occipitotemporalis medialis)
76
Regos analizatoriaus funkcijos :
centrinis regėjimas, šviesos, spalvų jutimas, periferinis regėjimas, binokuliarinis regėjimas
77
Kas yra centrinis regėjimas? Kuo jis matuojamas?
akies sugebėjimas skirti daiktų formas (geltonoji duobė), matuojamas regos aštrumu
78
Kas yra regos aštrumas?
Gebėjimas matyti du atskirai esančius taškus kaip du, o ne vieną. Mažiausias kampas - 1'. Du atskirus matome tada kai tarp dviejų sudirgintų fotoreceptorių yra vienas nesudirgintas.
79
Kas yra fizinė/klinikinė refrakcija?
Fizinė - akies optinės sistemos laužiamoji geba Klinikinė - akies židinio nuotolio santykis su akies ašies ilgiu
80
Kas yra emetropija?
Akies ašies ilgis atitinka akies pagrindinio židinio nuotolį - taisyklinga refrakcija.
81
Kas yra hipermetropija?
Vaizdas susidaro už tinklainės (toliaregystė), silpnesnė refrakcija nei emetropija.
82
Kas yra miopija?
Lygiagretūs spinduliai susikerta prieš tinklainę, stipresnė klinikinė refrakcija už emetropiją.
83
Kas yra akies adaptacija?
Prisitaikymas matyti įvairaus apšvietimo sąlygomis
84
Kuo skiriasi adaptacija tamsai ir šviesai?
Tamsai - vyksta lėtai (50-60min), šviesai - greitai (1-2min). Adaptacija susijusi su pigmentų skilimu bei sinteze tinklainėje
85
Kas yra akomodacija?
akies prisitaikymas aiškiai matyti skirtingai nutolusius daiktus
86
Kaip keičiama lęšio laužiamoji geba?
Krumplyno raumenų ir lęšiuko raiščių
87
akomodacija kai daiktas yra toli :
akis neakomoduota - lęšis plokščias, krumplyno raumenys atsipalaidavę, raiščiai įtempti
88
akomodacija kai daiktas yra arti :
krumplyno raumenys susitraukia, raiščiai atsipalaiduoja, lęšis išsigaubia
89
Kas yra akomodacijos sritis?
Tarpas tarp akies tolimiausio ir artimiausio gero matymo taško
90
Kokias spalvas skiria receptoriai?
raudoną, žalią, violetinę
91
Kas yra periferinis matymas?
Tinklainės periferinės dalies funkcija, kai daikto vaizdas susidaro bet kurioje tinkalinės vietoje nuo c. duobutės
92
Kas yra optotipai?
Ženklai regai tirti (Landolto žiedai)
93
Kaip daikto vaizdas susidaro tinklainėje?
Šviesos spinduliai nuo objekto praeina pro optinį akies aparatą, kerta mazginį lęšiuko tašką, sudaro žiūros kampą ir projektuojasi tinklainėje.
94
Kas yra fizinė akies refrakcija?
Akies optinės sistemos laužiamoji geba
95
Kas yra klinikinė akies refrakcija?
Akies židinio santykis su akies ašies ilgiu
96
Tolimiausias taisyklingos refrakcijos akies gero matymo taškas :
punctum remotum (R) - 5/6m
97
Nuo ko priklauso akiplotis?
Akies obuolio padėties ir formos, antakių lanko, nosies ir tinklainės savybių
98
Kaip akiplotis skiriasi priklausomai nuo spalvų?
Achromatinis akiplotis yra didesnis už chromatinį. Geltonos spalvis akiplotis didžiausias, žalios - mažiausias.
99
Kas yra akiplotis?
Plotas, kurį akis gali matyti žiūrėdama į vieną tašką (nejudinant galvos)

Fiziologija (7 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions