SENSORINĖS SISTEMOS Flashcards by Ieva Baronaitė

Visų jutimų informacijos kelias (per kur į kur)

Per gumburą į žievę, UOSLĖS ATVIRKŠČIAI

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Sensorinės info. panaudojimas

 Jutimui (gauti info. apie pasaulį - vidinį organizmo ir išorinį (apliką))
 judesių kontrolei (valinga veikla)
 budrumo palaikymui
 visceralinių funkcijų reguliavimui

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Dirgiklio/stimulo bendri požymiai

 Modalumas
 Intensyvumas
 Trukmė
 Vieta

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Modalumas

MODALUMAS – specifinė, konkrečiam dirgikliui būdinga energijos forma, kurią specializuoti receptoriai
paverčia elektriniais signalais (transdukcija).

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

REIKALINGIAUSI IŠGYVENIMUI JUTIMAI

 Chemorecepcija - sugebėjimas skirti chemines medžiagas
 Lytėjimas - teikia info., kad fiziškai artimoje aplinkoje kažkas yra
 Minimalus jautrumas šviesai (nekalbama apie regą; paprastas jutimas šviesai) - leidžia įverinti
procesus tam tikru atstumu (pagal šešėlį)

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

dirgiklių skirstymas

Pagal energijos formą:
 mechaniniai
 cheminiai
 elektriniai
 šviesiniai
 šiluminiai

Pagal poveikį receptoriui:
 adekvatūs (pvz. šviesa)
 neadekvatūs (pvz. mechaninė energija)

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Trys lygiai, kuriuose veikia visos snesorinės sistemos, nepriklausomai nuo modalumo

 receptorių (vyksta transdukcija - energijos virtimas kita forma)
 sensorinių kelių (laidų)
 neuroninių tinklų

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Transdukcija

Transdukcija, tai procesas, kurio metu tam tikros rūšies energija paverčiama nervinių signalų kalba, t.y. elektriniais potencialais.

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Receptorinių ląstelių skirstymas (pagal buvimo vietą, modalumą, sugebėjimą reaguoti į skirtingus
dirgiklius)

 Vidiniai receptoriai - reaguoja į vidinės terpės pakitimus (termo-, osmo-, baro- ir t.t., dažnai
polimodaliniai - viena ląstelė gali reaguoti į skirtingų mobilumų dirgiklius)
 Išoriniai receptoriai - reaguoja į išorinės aplinkos dirgiklius (rega, klausa, uoslė, skonis, lyta ir t.t.,
dažniausiai monomodaliniai)
 Proprioreceptoriai – reaguoja į pokyčius raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Receptorinių ląstelių skirstymas (pagal veikimo potencialo (VP) susidarymo vietą, sandarą ir signalo
perdavimo mechanizmus)

 Pirminiai receptoriai - receptoriniai ir
veikimo potencialai susidaro vienoje ląstelėje
(mechanoreceptoriai odoje ir raumenyse,
uoslės receptoriai, ..)
 Antriniai receptoriai - receptoriniai
potencialai susidaro vienoje, o VP – kitoje
ląstelėje (regos, klausos, skonio, ..)

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

receptorių adaptacija

Receptorių adaptacija – procesas, kai ilgai dirginant
pastoviu dirgikliu, atsakas silpnėja. Nervų sistemoje
– svarbus(informatyvus) pokytis.

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Neuronų atsako tipai

 Faziniai – perduoda informaciją apie greitus, trumpalaikius poveikius
 Toniniai – perduoda informaciją apie pastovias, ilgiau trunkančias būsenas, sąlygas (visiškai nesiadaptuojantis)

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Spontaninis (foninis) aktyvumas

 Spontaninis aktyvumas – dalis neuronų generuoja gradualinius potencialus NEVEIKIANT jokiam
dirgikliui.
+ padidina receptoriaus jautrumą (padidinus ląstelės sužadinamumą)
+ įgalinamas intensyvumo kitimas abiem kryptimis (viena ląstelė perduoda info. apie pokytį į abi
puses)

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Recepcinis laukas

RECEPCINIS LAUKAS – visi receptoriai, galintys paveikti tiriamo neurono aktyvumą

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Slenkstis

Slenkstis - stimulo intensyvumas, kuriam esant stimulas išskiriamas iš kitų to paties modalumo
stimulų bent pusėje visų atvejų (sutartinis, reikšmės gali būti ir kitokios)
o receptorinis (fiziologinis)
o jutiminis/elgseninis

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Skiriamoji geba

Skiriamoji geba – atstumas tarp dviejų stimulų, kai galima atskirti, kad tai du stimulai:
o erdvinė
o laikinė (leidžia atskirti du stimulus, skiriamus laiko tarpu)

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Vėberio dėsnis

Vėberio dėsnis
Psichofizikinis dėsnis, nusakantis, kaip dirgiklio intensyvumas susijęs su dirgiklio intensyvumu (patiriamu
jausmu)
 Skaičiuoja mažiausią pastebimą skirtumą (angl. just noticeable difference)
 Skirtumas proporcingas pradiniam stimulo intensyvumui
 Kuo intensyvesnis pradinis stimulas, tuo didesnio skirtumo reikia, kad jį pastebėtume

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

ŠONINIS (LATERALINIS) SLOPINIMAS

Ramybės būsena – viename lygyje esantys
receptoriai slopina vieni kitus dėka reciprokinių
sinapsių
Lokalus stimulo pateikimas - stimulą pateikus į
konkretų receptorių, išaugęs jo sužadinimas sąlygoja
stipresnį slopinimą aplinkiniams receptoriams.
Rezultatas – galimybė skirti ribą (ryškių linijų
matymas).
(galioja ne tik regai, o ir kituose modalumuose)

How well did you know this?

Not at all

Perfectly

Sensoriniai keliai (3)

• Specifiniai – perduoda informaciją iš to paties tipo receptorių
• Nespecifiniai – multimodaliniai, svarbūs bendro organizmo aktyvumo lygio palaikymui
• Asociatyviniai (centrifuginiai) – susiję su stimulų biologinės reikšmės nustatymu (iš aukštesnio; pvz. iš
ževės į požievį)

Sensorinis kodavimas

Sensorinis/nervinis kodas aprašo ryšį tarp aktyvumo
tam tikroje neuronų populiacijoje ir to aktyvumo
funkcinių pasekmių.

Odos receptoriai

MEISNERIO KŪNELIS, MERKELIO KŪNELIS, PAČINI KŪNELIS, RUFINI KŪNELIS, SKAUSMO RECEPTORIUS

SENSORINIŲ SKAIDULŲ TIPAI

psl 15 lentelė

fantominės galūnės

Specifinė situacija, kai pacientas skundžiasi
skaudančia galūne, kurios nėra (likusi nervo
laidinė dalis nėra nupjaunama, aksonai
regeneruoja (susiformuoja „kamuoliukas“
(nes nebėra kur)). Su laiku jausmas turi
Išnykti.

nocireceptoriai

Nociceptoriai – selektyvūs receptoriai, reaguojantys į stimulus, keliančius grėsmę audiniams

PSICHOGENINIS SKAUSMAS

išraiška psichologinių problemų, kurias pacientas junta kaip skausmą, kylantį dėl kūno pažeidimų (dažniausias pasireišikimas – nugaros skausmas).

skausmo žievės projekcijos

 somatosensorinė o pirminė o antrinė  juostinė (cingulate gyrus) - emocinis komponentas  salos (insular) - autonominis komponentas

su kuo siejamas niežėjimas?

Siejamas su histaminu (įleidus į odą sukelia nežėjimą randama niežtinčiame odos plote), serotoninu, endotelinu ir t.t.

kokiomis skaidulomis perduodamas niežėjimas?

Perduodamas lėtomis C tipo skaidulomis

Šalčio receptoriai

o 3-10 kartų daugiau, o A tipo skaidulos o lokalizuoti epidermyje (arčiausiai išorinio paviršiaus) o signalizuoja ir apie skausmą

šilumos receptoriai

o C tipo skaidulos o lokalizuoti dermoje o mažiau jautrūs greitiems temperatūros pokyčiams o apie skausmą signalizuoja nociceptoriai (A ir C tipo skaidulos)

termoreceptorių veikimo ribos (kada pradeda veikti)

``` Šalčio:  35oC – pradeda veikti  30oC – stipriausias atsakas  25oC – skausmingi pojūčiai  12oC – nustoja veikti Šilumos:  37oC – pradeda veikti  43oC – stipriausias atsakas  >43oC – staigiai krenta aktyvumas ```

TERMORECEPTORIŲ JAUTRUMĄ APSPRENDŽIANTYS KANALAI

 šilumos - įtampos valdomi Ca2+ kanalai |  šalčio - įtampos valdomi Na+ kanalai

Fototaksis

lasivų organizmų judėjimas (į šviesą)

Fototropizmas

Fototropizmas – fiksuotų organizmų judesiai dėl šviesos

Regos sistema (3 dalys)

 Optinė sistema;  Fototransdukcija - elektromagnetinių bangų vertimas į potencialų pokytį tinklainėje;  Informacijos apdorojimas

Stuburinių tinklainė

Proceai vyksta DVIEM KRYPTIMIS - šviesa keliauja iki fotoreceptorių, sukeltas potencialų pokytis perduodamas atgal iki ganglijinių ląstelių ir regos nervu info. perduodama į smegenis.  Fotoreceptoriai - kolbelės ir lazdelės - sukeltas potencialų gradualinis pokytis, kuris perduodamas horizontalioms ląstelėms, kurios suintegruoja info. iš gretimų fotoreceptorių. Bipolinės ląstelės jungia dvi sinapsių sritis. Anakrininės - panašios į horizontalias, tik kitame tinklainės sluoksnyje; jungiasi su ganglijinėmis ląstelėmis. GANGLIJINĖSE LĄSTELĖSE SUGENERUOJAMAS VEIKIMO POTENCIALAS.

fotoreceptoriai

psl 26 pav

Aklųjų dėmių išsidėstymas

``` OPTINIAI DISKAI (AKLOSIOS DĖMĖS) nukreipti arčiau nosies, nėra taško projekcijos, kad ji patektų į abi akląsias dėmes. ```

Lazdelių ir kolbelių palyginimas

psl 28 lentelė

Ganglijų ląstelių receptyviniai laukai

 koncentriniai, sudaryti iš dviejų laukų - centro ir periferijos  recepciniai laukai parodo, kad regos sistema sukurta reaguoti į šviesos SKIRTUMUS, o ne absoliučius šviesos lygmenis

Regos projekcijos

psl 30

regos kelias

tinklainė >> šoninis kelinis kūnas >>pirminė regos žievė tinklainė >> viršutinis dvikalnis >> gumburo pagalvė (pulvinar) >> žievė tinklainė >> pogumburis  siejama subioritmais

Naktinis vs dieninis regėjimas

Naktinis: aukšto jautrumo, žemo regėjimo aštrumo, juodai baltasm bes veikia tik lazdelių dėka Dieninis: žemesnio absoliutaus jautrumo, geresnio regėjimo aštrumo, spalvotas

Akomodacija

Akomodacija – prisitaikymas vienodai gerai matyti skirtingu atstumu esančius objektus

Spindulio laužimo anomalijos

 Hiperopija – toliaregystė. Į tinklainę projektuojasi neaštrus vaizdas (nes projekcija už tinklainės);  Miopija – trumparegystė. Vaizdas projektuojasi į stiklakūnį;  Astigmatizmas - priekinio akies paviršiaus – ragenos – netolygumas. Matomas nefokusuotas vaizdas.

Melanopsinui jautrios ganglijinės ląstelės

Dalis tinklainės ganglijinių ląstelių turi melanopsino ir reaguoja į šviesą (mėlyną) ir pasižymi specifiška kinetika - labai lėta (teikiama info. apie išorinį apšviestumo lygmenį). Projekcijos eina į virškryžminį branduolį, svarbų bioritmams, į gumburą ir t.t.

Spalvinio regėjimo mechanizmai

 Pirminis – fotorecepcinis. Siejamas su kolbelėmis; |  Antrinis – nervinis. Siejamas su regimosios info. apdorojimo grandinėmis.