skyrius 8

Question 1

Šaknų funkcijos

Answer 1

1. vegetatyvinio dauginimosi organas
2. siurbia h2o su mineralinėmis m.
3. įtvirtina augalą
4. kaupia atsargines m.m.

Question 2

Šaknų tipai:

Answer 2

a) pagrindinė šaknis - išaugusi iš sėklos gemalinės šaknelės
b) šalutinės šaknys - išauga iš pagrindinės šaknies
c) pridėtinės šaknys - iš požeminės stiebo dalies, padeda įsitvirtinti.

Question 3

Šaknies sandara:

Answer 3

1. Praleidžiamoji zona - sudaryta iš apyktakinių audinių
2. Siurbimo zona - apytikiniai audiniai + ląstelės su šakniaplaukiais
3. Tįsimo zona - ląstelės tįsta, todėl ilgėja
4. Ląstelių dalijimosi zona - sudaro gaminamasis audinys. Šio audinio ląstelės atnaujina tįsimo zoną ir šaknies šalmelį.
5. Šaknies šalmelis - dengiamasis audinys -apsauginė f.
6. Epidermis

Question 4

Šakniaplaukių prisitaikymas atlikti funkciją:

Answer 4

1. Maži ir jų daug, todėl didelis siurbimo paviršiaus plotas – daugiau vandens su mineralinėmis medžiagomis patenka į ląstelę per tą patį laiko vienetą
2. Sienelės itin plonos – mažas atstumas ir greitai patenka medžiagos į ląstelės vidų
3. Šakniaplaukiai labai trumpi – nuolat atsinaujina

Question 5

Kuo skiriasi vienaskilčio ir dviskilčio augalų apytakinių audinių išsidėstymas?

Answer 5

• Vienaskilčiuose augaluose audiniai ir karniena sudaro žiedą, kuriame vandens indų ir rėtinės ląstelės išsidėsčiusios pakaitomis.
• Dviskilčiuose augaluose išsidėstę žvaigždės forma, t.y. vandens indai sudaro žvaigždės spyglius, o saleles tarp jų – karniena.

Question 6

Apibūdinti epidermį.

Answer 6

sudarytas iš tankiai susiglaudusių ląstelių vienasluoksnio, dengia augalų paviršius, turi šakniplaukius, kurie didina siurbiamąjį plotą, atlieka siurbiamąją funkciją.

Question 7

Apibūdinti žievė

Answer 7

žievės ląstelės didelės, netaisyklingos formos, turi tarpuląsčių, gali kaupti m.m. (krakmolas)

Question 8

Apibūdinti endodermį

Answer 8

sudaro vienas sluoksnis ląstelių, kurių sienelės yra kamštinės, prisotintos suberino - į vašką panašios medžiagos, kuri aplink ląsteles sudaro juostą, vadinama Kaspario juostele. Suberinas yra nelaidus vandeniui, todėl endodermis reguliuoja medžiagų pralaidą į apytakinius audinius. Po endodermiu yra periciklas - ląstelių sluoksnis, kurio ląstelės geba dalytis ir iš jo gali išaugti šonines šaknys.

Question 9

Apibūdinti medieną

Answer 9

sudaro vandens indai ir trachėjidės
vandnes indai yra tuščiaviduriai ir negyvi, susijungę galais. Sienelės sustorėjusios, nes sudarytos iš lignino, kuris suteikia mechaninę atramą, nuo vandens slėgio. Funkcija: pernešti vandenį iš šaknų į lapus susištirpusiomis m.

Question 10

Apibūdinti karnieną

Answer 10

sudaro rėtiniai indai ir lydimosios ląstelės
rėtiniai indai - glaudžiai vertikaliai per rėtines plokšteles susijungusios ląstelės, siauros, bebranduolės.Neturi nei ribosomų nei GA, todėl gali greitai pratekėti daug vandens. Turi celiuliozinę sienelę
lydimosios ląstelės plazmodezmomis susijungusios su rėtinėmis. Jose reguliuojamas rėtinių ląst. darbas, todėl turi daug ribosomų ir mitochondrijų
funkcija: nešamos lapuose pagamintos org. m. į kitus augalo organus - dvikrypčiu judėjimu

Question 11

Šaknų prisitaikymas siurbti vandenį

Answer 11

1. turi šakniaplaukius, kurie didina siurbiamąjį plotą
2. šakniaplaukių sienelės plonos, todėl difuzija vyksta greitai
3. šakniaplaukių ląstelės turi daug mitochondrijų:
   - gliukozes gauna per retinius indus is lapu
   - deguonies gauna is dirvos oro tarpu difuzijos budu
   - gauta energija panaudoja aktyviajai pernasai (amonio jonai, nitratai, Na, K)
   - mineralai sukuria maza h2o potenciala sakniaplaukiuose todel vanduo keliauja i sakniaplauki

Question 12

Vandens įsiurbimas į šaknis:

Answer 12

1. Šaknyse daug šakniaplaukių, kurie didina šaknų siurbiamąjį plotą. Dirvoje vandens potencialas didelis, o šakniaplaukių vakuolėse – mažas, todėl vanduo juda į šakniaplaukius.
2. Iš šakniaplaukių vanduo osmoso būdu juda į žievės ląsteles dėl druskų koncentracijos skirtumo.
3. Iš žievės ląstelių vanduo juda į vandens indus
4. Iš šaknų vandens indų vanduo juda į stiebo vandens indus, o iš jų į lapų gyslų vandens indus.
   VANDUO JUDA IŠ TEN KUR VANDENS POTENCIALAS DIDELIS, Į TEN KUR JIS MAŽAS.

Question 13

Vandens reikšmė augalui:

Answer 13

Vandens reikšmė augalui:

1. Vanduo yra tirpiklis – tirpina daug medžiagų
2. Reikalingas fotosintezei
3. Transpiracijai
4. Reikalingas medžiagų pernašai
5. Reikalingas palaikyti turgoriniam slėgiui
6. Žiotelių varstymuisi
7. Dauginimuisi
8. Sėklų platinimui

Question 14

Vandens judėjimo būdai:

Answer 14

1. Apoplastinis – juda šaknies žievės ląstelių sienelėmis

2. Simplastinis – juda per šaknies žievės ląstelių citoplazmą

Question 15

Skirtingų jonų funkcijos augalui:

Answer 15

1. N – nukleorūgščių, baltymų sintezei, įeina į chlorofilo sudėtį
2. P – nukleorūgščių, ATP, fosfolipidų sudėtyje, esant trūkumui nebeauga antžeminės dalys, geltonuoja lapų kraštai
3. Ca – reguliuoja medžiagų apykaita PM, esant trūkumui mažėja derlingumas, žūsta šakniaplaukiai
4. K – fermentų kofaktorius, padeda reguliuoti žiotelių varstymąsi, esant trūkumui sumažėja atsparumas sausrai, stiprėja transpiracija
5. Mg – chlorofilo sudedamoji dalis – aktvinanti daug fermentų, formuojanti augalų lytinio dauginimosi organus
6. S – įeina į aminorūgščių sudėtį, esant trūkumui pegelsta lapai, atsiranda dėmių.

Question 16

Kaip augalai apsirūpina azotu?

Answer 16

1. Ankštiniai augalai savo šaknyse sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis – gumbelinės bakterijos – jos turi fermentus, kurie nutraukia trigubą ryšį ir gautą N panaudoja amonio sintezei
2. Augalai siurbia iš trąšų gautus nitratus ir amonio jonus, ištirpusius vandenyje.

Question 17

Stiebo funkcijos:

Answer 17

1. Atraminė
2. Išsidėstę apytakiniai audiniai, kuriais juda vanduo su maisto medžiagomis
3. Kaupiamos maisto medžiagos (kai kurie augalai)
4. Vegetatyvinio dauginimosi organas

Question 18

Kokiu vegetatyviniu būdu dauginasi šie augalai:
1Serbentai
2Bulvės
3Braškės
4Svogūnai/tulpės/kardeliai
5Pakalnutės
6Jurginai

Answer 18

1Atlankomis
2Stiebagumbių pumpurėliais
3Ūsais
4Šakniagumbiais
5Šakniastiebiais ir sėklomis
6Šakniagumbiais/ sėklomis/ auginiais

Question 19

Stiebų pakitimai:

Answer 19

1. Šakniastiebis – požeminis stiebas išleidžiantis šaknis
2. Ūsas – gulsčias stiebas
3. Svogūnas – pakitęs stiebas
4. Stiebagumbis – sustorėjęs požeminis stiebas

Question 20

Stiebo skersiniame pjūvyje matomos jo dalys

Answer 20

Žievė, epidermis, karniena, brazdas, mediena, šerdis

Question 21

Apibūdinti brazdą

Answer 21

Yra po žieve, sudaro mažos plonasienės ląstelės. Brazdo ląstelės nuolat dalijasi, todėl kasmet susidaro naujas sluoksnis karnienos ir medienos.

Question 22

Apibūdinti šerdį

Answer 22

Sudaryta iš stambių ląstelių, kuriose gali kauptis maisto medžiagos

Question 23

Kaip išsidėstę indų kūleliai augaluose?

Answer 23

Dviskilčių augalų indų kūleliai išsidėstę ratu, o vienskilčių augalų indų kūleliai išsidėstę bet kaip.

Question 24

Vandens savybės leidžiančios kilti stiebu aukštyn ir kilimo priežastys;

Answer 24

Vanduo nenutrūkstamai vandens indais kyla stiebu į viršų dėl kohezijos – vandens molekulių prisijungimo viena prie kitos) ir adhezijos – vandens molekulių susijungimo su kitomis molekulėmis (VANDENS SAVYBĖS). Vanduo kyla stiebu aukštyn dėl šakninio slėgio – šaknyse esantis teigiamas vandens slėgis stumia aukštyn, ir transpiracijos – sukuria neigiamą slėgį lapuose, todėl verčia judėti. (PRIEŽASTYS)

GUTACIJA – teigiamas šakninis slėgis.

Question 25

Organinių medžiagų pernaša karnienoje:

Answer 25

Asimiliaciniame audinyje gliukozė paverčiama sacharoze, kuri patenka į rėtinius indus aktyviosios pernašos būdu ir energija šiai pernašai tiekia lydimosios ląstelės, kuriose ji pagaminama. Nepanuodotos organines medžiagos kaupiamos šerdyje, šaknyse, sėklose, vaisiuose

Question 26

Sulos susidarymas ir tekėjimas:

Answer 26

Sula susidaro vasara. Vasara vyksta fotosintezė, susidaro daug gliukozės ir ji nunešama rėtiniais indais į šaknų lasteles, kuriose virsta krakmolu (netirpus, šakotas, kaupiamas). Atėjus pavasariui krakmolas suskaidomas - pavirsta gliukoze, kuri ištirpsta vandeny ir pavirsta sula. Ištirpusi sula vandens indais nešama į pumpurus. Sula reikalinga naujų lapų ir pumpurų formavimuisi.

Question 27

Stirnos žiemą nugraužė jaunų obelų žievę. Pavasarį medelis nudžiūvo, nes:

Answer 27

Žiemą nugriaužiama žievė, kurioje yra karniena (rėtiniai indai). Atėjus pavasariui ir prasidėjus fotosintezei dėl pažeistų rėtinių indų šaknys negauna m. medžiagų (gliukozės) ir nepasigamino ATP, todėl mineralinės medžiagos nepateko į šaknų ląsteles ir dėl mažos druskų koncentracijos, lyginant su dirva, vanduo nepateko į šaknų ląsteles, todėl nepateko į lapus ir ten nevyko fotosintezė.

Question 28

Vandens su mineralinėmis medžiagomis ir organinių medžiagų tekėjimas apytakiniu audiniu:

Answer 28

Vanduo teka viena kryptimi - iš šaknu į viršu, o organinės medžiagos dvejomis kryptimis - iš lapu į šaknis ir iš šaknu į lapus.

Question 29

Ūglių nupjovimo reikšmė:

Answer 29

Organinės maisto medžiagos nukreipiamos į vaisius, todėl padidėja derlius, vaisiai greičiau prinoksta, ir mažiau organiniu medžiagu sunaudojama ūgliu vegetacijai.

Question 30

Genėjimo nauda:

Answer 30

Gražūs vaisiai auga ilgesnį laika, mažiau puola ligu sukelėjai, kenkėjai, ligos, vaisiai nesmulkėja ir nepraranda savo vertės. Genimi jie derėti pradeda anksčiau, o suaugę vaisius veda kasmet, derlius gausus ir kokybiškas. Genėjimas padeda išlaikyti vaismedžiu augimo ir derėjimo pusiausvyra. Tokiu medžiu lapai gauna daugiau šviesos.

Question 31

Skiepijimo nauda:

Answer 31

Tampa derlingais kultūriniais augalais.

Question 32

Lapų pakitimai:

Answer 32

1. Gali būti mėsėdžiai. Mėsėkautai gyvena aplinkoje, kurioje mažai azoto ir jį gauna iš vabzdžių. Juos turi pelkių augalai. 2. Gali virsti rakiais. Jie išgarina mažiau vandens ir apsaugo nuo gyvūnų. 3. Gali virsti spygliais. Jie taupiai garina vandenį, todėl lengvai pakelia sausrą. Jų mažas PP, turi mažai žiotelių ir storą kutikulę. 4. Ūseliai. Jie prisitvirtina prie atramos ir laiko augalą vertikalų.

Question 33

Lapų išsidėstymas ant stiebo padidina fotosintezės aktyvumą:

Answer 33

Išsidėstę taip, jog kuo mažiau užstotų vienas kitą – lapų mozaika. Tai didina šviesos sugerties plotą, efektyviau vyksta fotosintezė

Question 34

Lapo lapalakštis sudarytas iš įvairios formos ir dydžio ląstelių.

Answer 34

``` Dengiamasis audinys (epidermis) – apsauginė funkcija. Jei yra šaknyse – siurbiamoji funkcija (per šakniaplaukius), lapuose – praleidžia šviesą, vykdo transpiraciją ir dujų apykaitą (per žioteles) Asimiliacinis audinys – statinis mezofilis – ląstelės pailgos, susiglaudusios, daug chloroplastų. Purusis mezofilis – vykdo fotosintezę, kaupia CO2 dujas. Apytakinis audinys – storos ląstelių sienelės ir kt. ```

Question 35

Žiotelių atsidarymas:

Answer 35

Žiotelių atsidarymas (būtina K+ , H2O, ATP, šviesa) Žiotelės atsiveria dieną, nes fotosintezės šviesos fazėje pagaminta ATP naudojama į varstomąsias ląsteles pernešti kaliui iš epidermio ląstelių. Dėl šios priežasties sumažėja varstomųjų ląstelių vandens potencialas, todėl vanduo osmoso būdu juda iš epidermio ląstelių į varstomąsias ląsteles. Ląstelės atsiveria, padidėja, turgorinis slėgis padidėja ir ląstelės išlinksta į išorę.

Question 36

Žiotelių užsidarymas:

Answer 36

Naktį fotosintezė nebevyksta, todėl nebesigamina ATP ir kalio pernaša nebevyksta, todėl kalis pagal koncentracijos gradientą grįžta į epidermio ląsteles pasyviosios pernašos būdu. Varstomosiose ląstelėse vandens potencialas padidėja ir vanduo išeina osmoso būdu iš jų. Dėl šios priežasties praranda turgorą, suglemba ir užsiveria.

Question 37

Kodėl sausumos augalų ląstelės išsidėsčiusios apatinėje lapo pusėje?

Answer 37

Sausumos augaluose žiotelės būna išsidėsčiusios apatinėje lapo pusėje, nes taip gauna mažiau šviesos, būna mažiau atsivėrusios žiotelės ir saugo vandens kiekį.

Question 38

Trūkstant kalio ar dėl kitokių aplinkos veiksnių, žiotelių varstymasis sutrinka ir sulėtėja tam tikri su žiotelių varstymusi susiję procesai. Procesai, susiję su jų varstymųsi:

Answer 38

1. Dujų apykaita (vyksta per jas) 2. Fotosintezė 3. Ląstelinis kvėpavimas 4. Transpiracija – atvėsina augalą

Question 39

Lapų funkcijos:

Answer 39

1. Vykdo fotosintezę – pagamina augalui m.m. ir O2 2. Vykdo dujų apykaitą 3. Vegetatyvinio dauginimosi organas (begonija) 4. Atsarginių medžiagų kaupimas 5. Vykdo transpiraciją – atvėsina augalą

Question 40

Išoriniai lapo prisitaikymai atlikti fotosintezę:

Answer 40

1. Išsidėstę lapų mozaikoje – gauna maksimaliai šviesos 2. Didelis paviršiaus plotas – efektyvesnė fotosintezė, sugeria daugiau šviesos. 3. Ploni – juda į saulės šviesą

Question 41

Vidiniai lapo prisitaikymai efektyviai vykdyti fotosintezę:

Answer 41

1. Statinio mezofilio ląstelės glaudžiai ir stačiai išsidėsčiusios – maksimaliai sugeria šviesą 2. Statinio mezofilio ląstelėse daugiau chloroplastų 3. Puriojo mezofilio tarpuląsčiai dideli – telpa didelis dujų kiekis 4. Turi žioteles – vykdo dujų apykaitą 5. Kutikulė su epidermiu – neturi chloroplastų ir praleidžia šviesą

Question 42

Kas yra transpiracija?

Answer 42

Transpiracija – vandens garinimas iš augalų pro: 1. Žioteles 2. Kutikulė – labai nedidelis kiekis. 3. Žievėje esančias lenticeles – labai nedidelis kiekis.

Question 43

Transpiracijos reikšmė:

Answer 43

1. Padeda vandeniui ir mineralams judėti stiebu – vanduo kyla į viršų 2. Šalina vandens perteklių – palaiko balansą 3. Atvėsina augalą

Question 44

Augalo prisitaikymas taupyti vandenį:

Answer 44

1. Mažai žiotelių 2. Žiotelės apatiniame epidermyje 3. Stora kutikulė 4. Mažas paviršiaus plotas 5. Lapai turi plaukelius 6. Gebėjimas užverti žioteles

Question 45

Nuo ko priklauso transpiracijos greitis?

Answer 45

1. Temperatūra – didina vandens molekulių kinetinę energiją, todėl jos greičiau juda ir yra greičiau išgarinamos iš lapo. Transpiracija sustoja, nes denatūruoja ir nebevyksta fotosintezė (nesigamina ATP) ir sutrinka žiotelių varstymasis 2. Oro drėgmė (molekulių difuzija lėtai) – kuo oro drėgmė didesnė, tuo transpiracijos greitis mažesnis, nes susidaręs mažesnis vandens potencialų skirtumas tarp tarpulasčių ir atmosferos. 3. Vėjo greitis – nupučia garus nuo lapų paviršiaus, todėl padidėja vandens potencialų skirtumas tarp atmosferos ir tarpulasčių, vanduo greičiau išgarinamas. Garuojant vandeniui apie lapą susidaro garų sluoksnis. Vėjas nupučia susidariusį garų sluoksnį nuo lapo. Susidaro didelis vandens potencialo skirtumas tarp tapuląsčių ir atmosferos vandens garų. Kai kurie augalai turi plaukelius ant epidermio, kurie neleidžia vėjui nupūsti vandens garų sluoksnio nuo lapo. Kuo vėjas didesnis, tuo transpiracija greitesnė. Žiotelės nebegali išgarinti daugiau vandens per tą patį laiko vienetą. Plaukeliai, nedidelis vandens potencialų skirtumas. 4. Šviesos intensyvumas – kuo daugiau žiotelių atvirų, tuo didesnis transpiracijos greitis. Žiotelės atsidaro šviesoje ir įleidžia CO2 į tarpuląsčius. Žiotelės galiausiai visos atsvėrusios.

Question 46

Augalo ypatybės lemiančios transpiracijos greitį?

Answer 46

1. Žiotelių skaičiaus 2. Lapų paviršiaus ploto 3. Kutikulės storio 4. Lapų skaičiaus 5. Vandens indų pločio 6. Lapo plaukuotumo (kuo daugiau – tuo lėčiau)

Question 47

Kaip matuojamas transpiracijos greitis?

Answer 47

1. Nupjautas ūglis prakišamas pro guminio kamščio skylę 2. Kamščio skylė užtepama vazelinu, kad nepatektų oro 3. Potometras užpildomas vandeniu 4. Kapiliaro gale padaromas oro burbuliukas 5. Matuojamas atstumas, kurį oro burbuliukas pasislenka per laiko vienetą.