Teorija Flashcards
(28 cards)
Pagrindinės psichologijos šakos:
- Fundamentalios- integruoja tyrimus, kuria teorijas:
1-Bendroji psichologija
2-SOCIALINĖ PSICHOLOGIJA
3-Vystymosi (amžiaus tarpsnių) psichologija
4-Neuro psichologija. - Taikomosios- siejasi su praktiniu žinių taikymu:
1-SVEIKATOS PSICHOLOGIJA
2-Medicininė psichologija
3-Klinikinė psichologija
4- pedagoginė, politinė ir kt.
Socialinė psichologija:
Tai mokslas apie žmonių grupėms būdingus psichinius reiškinius. Tyrinėja, kaip žmonės veikia vienas kitą.
Amžiaus tarpsnių psichologija:
Tiria, kaip skirtingais amžiaus tarpsniais keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichinkos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui. Dar kartais vadinama vystymosi/kaitos psichologija.
Sveikatos psichologija:
Tyrinėja sveikos gyvensenos, sveikos elgsenos įgūdžių ugdymo psichologinius aspektus.
Medicininė psichologija:
Nagrinėja psichologinius įvairių susirgimų aspektus
Klinikinė psichologija:
Analizuoja psichinių ligų atsiradimo, vystymosi ir gydymo aspektus, jų sąsajas su ligonio asmenybe.
Neuro pssichologija:
Tiria galvos smegenų veiklos ir psichinių funkcijų sąveikos dėsningumus
Žmogaus raidos vystymosi sritys:
- Fizinė- kūno augimas, išoriniai ir vidiniai pokyčiai
- Kognityvinė- apima psichinius procesus, susijusius su mąstymu ir problemų sprendimu (suvokimas, atmintis, vaizduotė….)
- Psichosocialinė- apima asmenybės vystymasi (socialiniai įgūdžiai, elgesys..)
Psichologinė krizė:
Tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir jam emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų prisitaikymo būdų ir asmenybės paikeitimų, nes senieji nebetinka. Tokią situaciją lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panašūs išgyvenimai.
Psichologinės krizės trukmė:
6-8savaitės/ iki 2 mėnesių
Krizės fazės:
- Šoko fazė- žmogus reaguoja į tai kas įvyko. Realybė tarsi nutolsta, sumažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa, didėja nerimas, atsiranda jausmų chaosas.
- Reakcijos fazė- pasireiškia įvairūs psichologinės gynybos mechanizmai- neigimas (netiki, kad tai įvyko), racionalizavimas (nekalba apie savo jausmus, bet intelektualiai analizuoja situaciją)
- Persitvarkymo fazė- krizė neįveikiama arba randamas sprendimas- atsiranda nauji interesai, planai.
- Nauja orientacija- vėl grįžta savo vertės pajautimas, įgyjamas naujas gyvenimo patyrimas. Jei krizė neįveikta ji chronizuojasi, toliau silpnėja vidinė asmenybės integracija.
Stresas:
Tai žmogaus prisitaikymas prie aplinkos iškeltų reikalavimų, panaufojant savo proto ir kūno sugebėjimus (didelė protinė ir emocinė įtampa).
Stresoriai:
Trumpalaikiai: nesekmės, baimės, skausmas ir kt.
Ilgalaikiai: grėsmė, pavojus, įžeidimas, informacijos perteklius ir kt.
Streso reakcijos etapai:
- Nerimo (alarmo/pavojaus, baimės) reakcija. Reaguojama į pavojų- vyksta visi organizmo mobilizacija, tikslas: identifikuoti stresorių, pasirinkti įveikimo būdą, sutelkti jėgas ir pasirengti priešintis.
- Pasipriešinimo fazė- organizmas suaktyvėjęs: padidėjęs būdrumas, stengiamasi atkurti sutrikdytą pusiausvyrą (muša prakaitas, dažnėja pulsas ir tt.)
- Išsekimo arba adaptacijos fazė- išsenkant nuo priešinimosi atsiranda neigiamos pasekmės organizme, o adaptuojantis- stresinė situacija neišsekina ir teisiog toliau funkcionuojama su stresine situacija.
Gedėjimo stadijos:
- Šokas (stiprus nerimas, įtampa, stiprios fizinės ir psichologinės reakcijos).
- Neigimas (žmogus nepripažįsta, kas vyksta su juo ir jo gyvenime)
- Pyktis (pykstama ant savęs, aplinkos ar situacijos)
- Derybos (siekiant įveikti sunkumą pardedamos psichologinės derybos)
- Depresija (liūdesys dėl pokyčio, pradedamas suvokti situacijos nekintamumas)
- Priėmimas (susideda iš siekio patirti naują situaciją, kaip joje būti, bei kaip integruoti naują situaciją į save ir savo kasdienybę)
Bendravimo tipai:
Išorinis-socialinis bendravimas už asmenybės ribų
Vidinis- bendravimas su pačiu savimi
Hipokrato tipologija:
Cholerikas
Sangvinikas
Flegmatikas
Melancholikas
Cholerikas:
greitai užsiplieskiantis, tačiau ir greitai pamirštantis; aktyvus, energingas; greita kalba, daug gestikuliavimo, mažai reguliuojama emocijų raiška, energingai švenčiantis, tačiau nusivylęs išlieja nepasitenkinimą beatodairiškai. Dažniausiai sunkiai kuria ir išlaiko artimus santykius.
Sangvinikas
aktyvus, kartu save gerai kontroliuojantis žmogus; lengvai susipažįsta, išlaiko artimus santykius; kitų kompanijoje jaučiasi jaukiai, lyderiauja, šalia esantys jaučiasi saugiai; geras diplomatas; kartais trūksta atkaklumo ir ištvermės; dažnai prisiima daugiau darbų nei gali įgyvendinti
Flegmatikas
žmogus, kuris viską gerai apgalvoja; daugiau klausosi nei kalba; tęsi pažadus, nors kartais lėčiau galvoja ar elgiasi; jausmai retai atsispindi kalboje ar laikysenoje; santūrus; kartais pasižymi šaltumu, gali pasirodyti abejingi.
Melancholikas
jautrus, pasyvus, dažnai nerimaujantis; su skausmu ir baime žvelgia į ateitį; dažnai jaučiasi nesuprastas, įskaudintas; galima atpažinti iš liūdnos veido išraiškos, paaukštinto, paploninto balso; linkęs laikytis atokiau.
„Buitinė“ tipologija
TANKAS – šiurkščiai, tiesmukai bendraujantis, kitų atžvilgiu elgiasi labai agresyviai, nuolatos aiškinasi santykius. Ginčuose – profesionalas.
SNAIPERIS – iš pažiūros ramus, tačiau galintis staiga nukreipti pokalbį, frazę į jautriausią jūsų temą, taip pabrėždamas mūsų menkavertiškumą (esamą ar įsivaizduojamą).
GRANATA – pratrūksta be jokio išankstinio perspėjimo, viskuo kaltina, į pokalbį įtraukia net ir tai, kas nesusiję su dabartine situacija, įtraukiami giminaičiai, artimieji. Gali nurimti ir toliau bendrauti ramiai.
VISAŽINIS – nuolat reiškia savo nuomonę, kitas asmuo – tik klausantysis. Itin sunku įsiterpti į pokalbį, o jei pavyksta, Jūsų nuomonė nėra svarbi; priverčia jaustis nevisavertišku.
AMŽINAS PESIMISTAS – nuolat dalijasi niūriomis ateities prognozėmis, po tokių pasidalinimų jų nuotaika pagerėja; pabendravus kyla jausmas, kad praradote viltį, tikėjimą.
NEPATIKIMASIS – atpažįstamas tik tada, kai stipriai apgauna; prisiima atsakomybę, tačiau pažadų netęsi.
NELAIMINGASIS – nuolat išsako savo bėdas, joms nėra pabaigos; kyla nors padėti, tačiau pats nelaimingasis pagalbos nenori, neprisiima atsakomybės.
VARTOTOJAS – bendrauja tik tada, kai žmogus jam reikalingas, priverčia patikėti, kad veiksmai dėl jo, naudingi Jums patiems.
ATSARGUSIS – gana bailus, vengia kontakto, mato pavojus bendravime.
KONKURENTAS – nuolat nori pirmauti, nors nėra su kuo varžytis; mėgsta girtis tariama sėkme, išmintingumu; bendrauja su tais, kurie jaučiasi menkaverčiai.
Savižudybės bruožai
Ambivalentiškumas
Impulsyvumas
Tunelinis mąstymas
Chronologinis amžius:
Žmogaus amžius, skaičiuojamas metais