tt

Question 1

Teisės normos struktūrą sudaro tokie elementai:

Answer 1

1. Hipotezė
2. Dispozicija
3. Sankcija

Question 2

kas yra Hipotezė

Answer 2

Hipotezė – ja nustatomi asmenys, kuriems adresuojama norma, ir aplinkybės, kuriomis ji
įgyvendinama.

Question 3

Dispozicija

Answer 3

Dispozicija – pati elgesio taisyklė, nustatanti teisinio santykio šalių teises ir pareigas.

Question 4

Sankcija

Answer 4

Sankcija – valstybės prievartos priemonės už dispozicijos pažeidimą.

Question 5

Pagal savo struktūrą hipotezės gali būti skirstomos į:

Answer 5

1) Paprastąsias – jos sieja teisės normos galiojimą tik su vienos aplinkybės buvimu. Pvz.:
„Degant raudonam šviesoforo signalui draudžiama įvažiuoti į važiuojamąją dalį.“ Čia
hipotezę sudaro viena aplinkybė – degantis raudonas šviesoforo signalas.
2) Sudėtines – jos formuluoja kelias aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo
sąlyga. Pvz.: „Jei žmogus, vairuodamas pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko
avarija, dėl kurios nukentėjo kitas žmogus, tada jis yra baudžiamas bauda“.
3) Alternatyviąsias – jos sieja konkrečios normos galiojimą su viena iš kelių teisės normoje
nurodytų aplinkybių. Pvz.: „Medžiojimas be reikiamo leidimo arba uždraustu laiku arba
uždraustose vietose, arba uždraustų medžioti gyvūnų, užtraukia baudą.“ Hipotezę čia sudaro
keturios aplinkybės: medžiojimas be reikiamo leidimo, uždraustose vietose, uždraustu laiku,
uždraustų medžioti gyvūnų; užtenka bent vienos iš išvardytų aplinkybių, kad ši norma būtų
taikoma asmeniui, pažeidusiam administracinės teisės nustatytą medžiojimo tvarką.

Question 6

Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos į:

Answer 6

1) Absoliučiai, arba vienareikšmiškai, apibrėžtas – jos nurodo reguliuojamo visuomeninio
santykio dalyvių teises ir pareigas, kurių jie patys negali keisti. Pvz.: „Tik teismas vykdo
teisingumą arba sutarčių reikia laikytis.“
2) Santykiškai apibrėžtas – jos leidžia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti
kai kurias savo teises ir pareigas. Pvz.: „Jeigu vieno žmogaus reikalų tvarkymas davė kitam
žmogui teigiamų rezultatų, tai reikalus tvarkęs asmuo turi teise į atlyginimą. Jeigu šalys
nesusitaria, atlyginimo dydi nustato teismas.“

Question 7

Pagal išraiškos būdus dispozicijos yra:

Answer 7

1) Paprastosios
2) Aprašomosios arba aiškinamosios
3) Nukreipiamosios
4) Blanketinės

Question 8

Sankcijos gali būti:

Answer 8

1) Pozityviosios arba skatinamosios – tai teigiama valstybės reakcija į asmens atliktą teisėtą
ir valstybei ar visuomenei itin reikšmingų pareigų vykdymą, kurios oficialiai iki tol nebuvo
nustatytos ar privalomos asmeniui. Pvz.: apdovanojamos daugiavaikės mamos,
pagimdžiusios penkis ar daugiau vaikų arba asmuo, išgelbėjęs kitą skęstantįjį asmenį.
2) Negatyviosios – tai neigiama valstybės reakcija į asmens siekį įgyti tam tikrą subjektinę
teisę arba ja naudotis nevykdant atitinkamų pareigų.

Question 9

Negatyviosios sankcijos skirstomos į:

Answer 9

1) Pasyviai negatyviąsias – jos taikomos asmeniui už nevykdymą pareigų, kurias asmuo
privalo įvykdyti, jei nori igyti atitinkamą subjektinę teisę, pripažįstamą ir ginamą
pozityviosios teisės priemonėmis. Pvz.: “Vedybinės sutartys privalo būti sudaromos notarine
forma” (CK 1.74str. 2 p.)
2) Aktyviai negatyviąsias – tai tokios sankcijos, kuriomis valstybė vykdo plačiai suprantamą
teisingumą:siaurina arba likviduoja(panaikina) atitinkamų pareigų nevykdžiusio asmens
subjektines teises.Pvz.: Asmuo, kuris naudojasi turima subjektine teise studijuoti
universitete, bet nevykdo pareigos šią savo teisę legalizuoti pažangiu mokymusi, praranda
teisę studijuoti jame.

Question 10

Prie aktyviai negatyviųjų sankcijų yra priskiriamos:

Answer 10

1) Baudžiamosios (kriminalinės) – jų specifika yra ta, kad jos yra taikomos tik priėmus
apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, ir tik teismo. Pvz.: baudos, viešieji darbai,
turto konfiskavimas, įkalinimas.
2) Administracinės – jas taiko tam įgaliotos valstybės institucijos (teismai, policija, mokesčių
ir kitokios inspekcijos), pareigūnai. Pvz.:įspėjimas, bauda, viešieji darbai, praradimas teisės
vairuoti transport priemonę ir kt. Baudžiamosios ir administracinės sankcijos gali būti tiek
turtinio, tiek asmeninio pobūdžio.
3) Civilinės (turtinės) – jas skiria teismas ir tik jeigu jos numatytos įstatyme arba šalių
sutartyje. Pvz.: piniginė nuobauda, delspinigiai. Jeigu vienas žmogus savanoriškai atlygina
žalą kitam tada tai nėra sankcija, bet jeigu žalą įpareigoja atlyginti teismas, tada tai yra
teismo pritaikyta sankcija.
4) Drausminės – skiria organizacijų, firmų, įstaigų administracija pavaldiems darbuotojams už
vidaus tvarkos pažeidimus.

Question 11

Struktūros požiūriu baudžiamosios sankcijos yra:

Answer 11

 Paprastos – tai viena kuri nors poveikio priemonė (pvz., bauda).
 Sudėtinės – nustato kelias poveikio priemones, kurios turi būti taikomos teisės
pažeidėjui kartu (pvz., įkalinimas ir turto konfiskavimas).
 Alternatyvios – numato kelias poveikio priemones, tačiau realiai taikoma tik
viena iš jų: (pvz., bauda arba viešieji darbai); paskyrus baudą, negalima skirti
viešųjų darbų.

Question 12

Dvinare teises normos struktūra:

Answer 12

Dvinarės teisės normos modelio šalininkai iš esmės laikosi nuomonės, kad teisės normos, kurių
tekste nėra kurio nors iš jos struktūrinio elemento (paprastai sankcijos), šio elemento iš tiesų ir
neturi. Viena iš šios krypties atstovių Lietuvos teisės moksle G. Lastauskienė, kritikuodama
tradicinį trinarės teisės normos struktūros modelį nurodo vieną iš argumentų, jog ne kiekviena teisės
norma, net ir nustatanti teisinę pareigą, yra garantuota valstybės prievarta, todėl tokioje nerasime ie
teisinės sankcijos. 3 Pagal Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo
būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, tačiau ši norma nėra garantuojama valstybės
prievarta.
Tačiau anot teisininko, teoretiko S.Vancevičiaus ši nuostata yra pagrįsta teisės normų ir norminių
aktų kai kurių straipsnių painiojimu. Užmirštamas teisės sistemiškumas, neatsiejamas elgesio
taisyklės ryšys su jos taikymo sąlygomis ir ribomis bei apsaugos būdais.

Question 13

Teisės norma

Answer 13

teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma
elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir
garantuojama tų santykių dalyvių abipusė nauda ir valstybės prievarta.

Question 14

Ar egzistuoja viena teorija, galinti atsakyti į klausimą „kas yra teisė“? Kodėl?

Answer 14

Ne, kadangi (1) teisė – tai kultūros reiškinys, (2) teisei pažinti taikomi įvairūs metodai, sukuriantys skirtingus rezultatus, (3) teisė yra glaudžiai susijusi su vertybėmis, o skirtingos kultūros išpažįsta jas skirtingas.

Question 15

Kodėl klausimas „kas yra teisė“ toks svarbus?

Answer 15

Teoriniu aspektu – nes būtina sutarti, koks reiškinys laikomas teisiniu. Praktiniu aspektu – tik išsiaškinus, kas yra teisė, galima nustatyti, kurie argumentai yra teisiniai, o kurie – ne.

Question 16

Kas siūlo atsakymus į klausimą „kas yra teisė“?

Answer 16

Skirtingos teisės teorijos (sampratos, mokyklos).

Question 17

Koks visų teisės mokyklų tikslas?

Answer 17

Ištirti teisės ontologiją, esmę, t. y. nustatyti faktus, kurie sudaro teisę.

Question 18

Į kokias dvi stambias grupes galima suskirstyti visas teisės mokyklas?

Answer 18

(1) Teisės mokyklas, teigiančias, kad teisė yra vienarūšiai faktai, tik reikia susitarti, kurie būtent sudaro teisę (trys grupės: (1.1) mokyklos, teigiančios, kad teisė yra tam tikros teisinės idėjos (psichologinė teisės samprata), (1.2) mokyklos, teigiančios, kad teisės esmę sudaro teisės normos (teisinis pozityvizmas, normatyvizmas), (1.3) mokyklos, teigiančios, kad teisės esmę sudaro teisiniai santykiai, realus žmonių elgesys (sociologinė teisės samprata, teisinis realizmas);
(2) Teisės mokyklos, teigiančios, kad teisė yra per daug sudėtingas reiškinys, kad būtų galima apibrėžti ją per vienarūšius faktus.

Question 19

Kas yra plačiosios teisės sampratos?

Answer 19

Teisės sampratos, apibrėžiančios teisę kaip tam tikrų faktų kombinacijas; reiškinys laikomas teisiniu, kai jis vienu metu egzistuoja ir kaip teisės idėja, ir kaip teisės norma, ir kaip teisinis santykis.

Question 20

Į kokias keturias grupes galima suskirstyti teisės teorijas pagal metodologiją? Apibūdinti kiekvieną iš jų.

Answer 20

(1) Teologinę metodologiją taikančios teorijos – reiškiniai analizuojami antijusliniu pagrindu, pasitelkiant vaizduotę; būdinga religinio pobūdžio teisės sampratoms;
(2) Metafizinę, abstrakčią metodologiją taikančios teorijos – taikomi abstraktūs, spekuliatyvūs metodai;
(3) Pozityviąją metodologiją taikančios teorijos – stebima realybė, siekiant nustatyti empirinius ryšius; atmetant visa, kas yra spekuliatyvu ar teologiška;
(4) Mišrias metodologijas taikančios teorijos.

Question 21

Kas yra teisinis normatyvizmas?

Answer 21

Teisės samprata, radikaliausia pozityvizmo atmaina, kildinanti teisę vien iš teisės normų ir atsiribojanti nuo jų turinio.

Question 22

Kas yra žymiausias teisinio normatyvizmo atstovas?

Answer 22

Kelsen‘as, teisinio normatyvizmo pradininkas ir konstitucinio teismo modelio tėvas.

Question 23

Nurodyti pagrindinius Kelsen‘o teiginius.

Answer 23

(1) Teisė nagrinėjama kaip „grynoji teisė“, t. y. išvalyta nuo vertybių ir „kitokių spekuliacijų“;
(2) Skirtingai nei pozityvistai, teisę talpino srityje „privalo būti“ („jei yra x, tai privalo būti y“), o ne srityje „yra“;
(3) Teisę sudaro normos, nustatančios, aprašančios teisės pažeidimą kaip sankcijos taikymo prielaidą ir nustatančios pareigą pritaikyti teisinę sankciją;
(4) Teisė – tai prievartinė tvarka; būtent valstybės organizuojama prievarta yra skiriamoji teisinės tvarkos savybė;
(5) Teisė tiriama dviem aspektais: (1) statiniu (galiojančios teisės nuotrauka, kai užfiksuojami pažeidimai ir taikomos sankcijos), (2) dinaminiu (kaip impulsų sistema, dėl kurios funkcionuoja visa teisinė sistema);
(6) Visos teisės normos sudėliojamos į hierarchinę piramidę: konstitucija > įstatymai (Parlamento priimti aktai) > Vyriausybės priimti aktai > Vyriausybei pavaldžių institucijų priimti aktai > individualūs paliepimai;
(7) Šalia piramidės egzistuoja pagrindinė norma, nepriklausanti normų sistemai, bet duodanti impulsą jai veikti. Pagrindinė norma yra arčiausiai konstitucijos, bet nėra jai tapati;
(8) Teisėje negali būti teisinių spragų, nes pati sistema viską išsprendžia;
(9) Kelsen‘o teisės samprata dažnai pavadinama etatistine (valstybine) teisės samprata, kuriai būdinga schema: visuomenė > valstybė > teisė (kontrastuoja su societarine teisės samprata: visuomenė > teisė > valstybė).

Question 24

Su kokiu žodžiu siejamas teisinis pozityvizmas?

Answer 24

Su žodžiu „positivus“ (tikslus, aiškus).

Question 25

Ar teisinis pozityvizmas kažkada egzistavo vieningos teorijos pavidalu?

Answer 25

Ne, jį sudaro daug srovių ir mokyklų.

Question 26

Kada prasidėjo ir įsitvirtino modernusis pozityvizmas?

Answer 26

Prasidėjo XVIII a. pab., įsitvirtino XIX a., laikėsi iki Antrojo pasaulinio karo.

Question 27

Ką teisei padarė teisinis pozityvizmas?

Answer 27

Įvedė į ją sistemą bei logiką ir išvalė nuo vertybių.

Question 28

Ką pritaikyti teisei siekė teisinis pozityvizmas?

Answer 28

Filosofinį pozityvizmą, pagal kurį, vienintelė ir tikroji teisė yra valstybės sukurta teisė.

Question 29

Ką teisinis pozityvizmas sako apie paklusimą

Answer 29

Žmonės privalo besąlygiškai paklusti teisei.

Question 30

Ką teisinis pozityvizmas kalba apie teisės ir moralės ryšį?

Answer 30

Teisės ir moralės ryšys nėra būtinas, nors pageidaujamas.

Question 31

Kokios skiriamos dvi teisinio pozityvizmo tradicijos?

Answer 31

Anglosaksų ir kontinentinė.

Question 32

Nurodyti pagrindinius anglosaksų pozityvizmo teiginius.

Answer 32

(1) Teisė – tai bendro pobūdžio įsakymai; (2) Nėra tiesioginio ryšio tarp teisės ir moralės; (3) Teisės mokslas tiria tik tokią teisę, kokia yra, ir neturi užsiimti idealios teisės paieška; (4) Teisinių kategorijų tyrimas turi būti atskirtas nuo istorinio, sociologinio, vertybinio, moralinio konteksto; (5) Teisė – tai uždara loginė sistema, iš kuriuos gali būti išvestas sprendimas, remiantis logikos taisyklėmis.

Question 33

Kokius teiginius pridėjo kontinentinis pozityvizmas?

Answer 33

1) Teisinė tvarka – tai išskirtinai žmonių sukurta tvarka; (2) Vienintelis teisės šaltinis – įstatymas; (3) Suverenas turi neribotą galią leisti įstatymus; (4) Teisininkai, kaip ir visi žmonės, privalo besąlygiškai paklusti įstatymams; (5) Teisėjai veikia kaip įstatymų leidėjo „burna“; jokios interpretacijos jiems neleidžiamos.

Question 34

Nurodyti naujojo pozityvizmo bruožus.

Answer 34

(1) Teisė ir toliau analizuojama „per se“ (per ją pačią), nors laikomasi reliatyvios pozicijos; (2) Jei bus susitarta dėl visuotinai priimtinos vertybių sistemos, ją bus galima įtraukti į teisės studijas; (3) Prarandamas metodologiškumas, grynumas ir pripažįstamas kitų normatyvinių sistemų ryšys su teise.

Question 35

Apibendrinant, nurodyti pagrindinius teisinio pozityvizmo požymius.

Answer 35

(1) Aiškumas ir konkretumas; (2) Monistinė teisės samprata (teisė – taisyklės, kurias išleido ir paskelbė viešoji valdžia); (3) Jokių kitų teisių nėra; (4) Tikslas – iš teisės eliminuoti visas vertybes; (5) Teisės esmės ieškoma analizuojant teisinius tekstus, taikant empirinius tyrimo metodus.

Question 36

Nurodyti pagrindinius teisinio pozityvizmo atstovus.

Answer 36

Austin, Hart, Kelsen.

Question 37

Nurodyti pagrindinius Austin‘o teiginius.

Answer 37

1) Dieviškoji teisė, moralė neturi juridinės vertės; (2) Teisė – tai taisyklės (ir niekas daugiau), sukurtos valdžią turinčių mąstančių būtybių kitoms mąstančioms būtybėms; (3) Teisines taisykles kuria suverenas (turintysis politinę valdžią); (4) Teisė – ne vienkartinės, o bendro pobūdžio taisyklės, kuriomis kažkas liepiama (liepimų teorija); (5) Teisę apibūdina keturi jos elementai: suverenas, liepimas (įsakymas), pareiga (draudimas arba įpareigojimas), sankcija; (6) Teisė – tai valstybės vidaus teisė. Pozityvioji moralė – tarptautinė teisė.

Question 38

Nurodyti pagrindinius Hart‘o teiginius.

Answer 38

1) Atmetamas ne žmonių sukurtos (prigimtinės) teisės egzistavimas; (2) Teisė – tai pirminių ir antrinių normų junginys; (3) Pirminės normos – elgesio taisyklės, tam tikroje bendruomenėje galiojančios dėl vidinio ir išorinio faktoriaus (vidinis faktorius – žmonės pripažįsta tam tikrą elgesį būtinu ir teisingu, išorinis faktorius – dauguma žmonių elgesi tam tikru būdu); tai būtiniausios elgesio taisyklės, kurias žmonės akceptuoja ir jų laikosi, pvz., nevogti, nežudyti, laikytis suitarimo; (4) Šiuolaikinei visuomenei būtinos ir antrinės normos; išskiriamos trys jų grupės: (1) pripažinimo taisyklės (taisyklės, nustatančios, kurias normas galima laikyti pirminėmis), (2) keitimo taisyklės (nustato, kas ir kokiu būdu gali keisti normas), (3) bylų sprendimo taisyklės (leidžia nustatyti, ar pirminės normos buvo pažeistos, ir nurodo, kokias poveikio priemonės galima taikyti pažeidėjams). (5) Teisė – tik teisės normos. (6) Nuo Austin‘o skiriasi tuo, kad normomis laikomos ne tik liepimus formuluojančios taisyklės, bet ir galias suteikiančios taisyklės. (7) Hart‘as išlieka pozityvistu, nes teisę siekė paaiškinti „per se“ (ją pačią). (8) Nuo klasikinių pozityvistų skiriasi pripažinimo taisykle, kuri įgyja sociologinės teisės sampratos požymį.

Question 39

Kas yra pagrindinis psichologinės teisės sampratos atstovas?

Answer 39

Levas Petražickis.

Question 40

Kokius du teiginius L. Petražickis perėmė iš prigimtinės teisės mokyklos?

Answer 40

(1) Teisė egzistavo iki valstybės atsiradimo, (2) egzistuoja dvi teisės formos – pozityvioji (sukurta valstybės) ir tikroji, intuityvioji.

Question 41

Nurodyti pagrindinius L. Petražickio teisės sampratos teiginius.

Answer 41

1) Egzistuoja dvejopos žmonių emocijos – vienpusės (kai žmogus jaučia pareigą elgtis tam tikru būdu ir nėra, kas galėtų pareikalauti tą pareigą atlikti; iš šių emocijų kildinamos moralės normos) ir dvipusės (kai žmogus jaučia pareigą elgtis tam tikru būdu ir yra, kas gali pareikalauti tą pareigą atlikti; iš šių emocijų kildinamos teisės normos); (2) Teisė egzistuoja tik sąmonės lygmenyje; kitokios teisės nėra (kiek žmonių, tiek teisės sampratų). Teisė, esanti kiekvieno žmogaus sąmonėje, vadinama intuityviąja; (3) Valstybės sukurta teisė privalo atitikti daugumos žmonių intuityviąją teisę, priešingu atveju tokia valdžia bus nuversta revoliucijos būdu; (4) Teisė yra įtakingesnė už moralę – teisė gali būti kur kas rezultatyvesnė įpratindama žmones elgtis tinkamai.

Question 42

Kas yra prigimtinė teisė?

Answer 42

Tam tikrų normatyvinių principų visuma, kuri egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo žmogaus ar valstybės valios.

Question 43

Kokia yra pagrindinė prigimtinės teisės sampratos problema?

Answer 43

Skirtingos prigimtinės teisės teorijos nustato skirtingus normatyvinių principų šaltinius.

Question 44

Kokie prigimtinės teisės mokyklos atstovai kokius normatyvinių principų šaltinius išskyrė?

Answer 44

Lokas ir Grocijus – protą; Augustinas ir Tomas Akvinietis – dieviškąją valią.

Question 45

Ar prigimtinė teisės samprata – monistinė?

Answer 45

Ne, tai – dualistinė teisės samprata; teisė, nesukurta žmonių arba valstybės.

Question 46

Kas yra teisinis realizmas?

Answer 46

Kraštutinė sociologinės teisės samprata.

Question 47

Kokie yra bendri sociologinės sampratos požymiai?

Answer 47

(1) Teisė – vienas iš daugelio elgesio reguliatorių; (2) Atmetama, kad teisė – logiškai sukonstruota nuosekli sistema; (3) Skeptiškas požiūris į knygose ir tekstuose egzistuojančią teisę; (4) Teisės nagrinėjimas realiame veikime; (5) Teisė visada priklauso nuo socialinio konteksto (atmetama objektyviai egzistuojančios natūralios tvarkos idėja); (6) Remiamasi sociologijos ir antropologijos metodais.

Question 48

Kas yra pagrindinis amerikietiškojo teisinio realizmo atstovas?

Answer 48

Oliveris Vendelis Holmsas vyresnysis.

Question 49

Nurodyti pagrindinius amerikietiškojo teisinio realizmo teiginius

Answer 49

(1) Teisė yra tai, ką nusprendžia teismai; (2) Teisės mokslo tikslas – prognozuoti, ką nuspręs teisėjai; (3) „Blogam žmogui“ rūpi ne įvairios teorinės koncepcijos, bet kas jam atsitiks teisme.

Question 50

Kokias dvi pagrindines teisinio realizmo tezes suformulavo Levelinas?

Answer 50

(1) Teisėjai turi bylos sprendimo rezultatą dar iki tinkamos normos paieškos; šį sprendimą dažniausiai nulemia neteisiniai motyvai (tai, ką teisėjas apskritai laiko teisingu, jo ideologinės pažiūros, besibylinėjančios šalies požymiai ir pan.); (2) Iš anksto priimtą sprendimą teisėjas vėliau siekia pateisinti teisiniais argumentais (teisės normomis).

Question 51

Kokiu procesu teisiniame realizme tampa sprendimo priėmimas?

Answer 51

Intuicijų ir nuojautų.

Question 52

Ką tirti siūlo teisinio realizmo atstovai?

Answer 52

Teisinių procesų dalyvių elgesį ir ieškoti dėsningumų tam, kad būtų galima prognozuoti sprendimą panašioje byloje.

Question 53

Apibūdinti integracinę jurisprudenciją.

Answer 53

Berman‘as kėlė hipotezę, jog tarp skirtingų teisės sampratų yra kur kas daugiau sąlyčio taškų nei skirtumų. Jo vertinimu, skirtingos teisės mokyklos kalbėjo apie tuos pačius dalykus, tik vartojo skirtingą terminiją.

Question 54

Ką siekė suderinti Berman‘as?

Answer 54

Pozityvizmo kategorijas su prigimtinės teisės ir istorinės teisės mokyklų kategorijomis.

Question 55

Kokį teisės apibrėžimą pasiūlė Berman‘as?

Answer 55

Teisė – tai politikos ir moralės balansas istorijos kontekste.

Question 56

Kas yra norma bendriausia prasme?

Answer 56

(1) Pripažinta privaloma taisyklė, nuostata; (2) kokybės ir kiekybės vienovė, kurios rėmuose egzistuoja tam tikras reiškinys.

Question 57

Kokius visoms socialinėms normoms būdingus požymius išskiria normų (deontinė) logika?

Answer 57

1) Norma – tai tokia elgesio direktyva, kuria siekiama įteigti adresatui, kad jis pasielgtų normoje nurodytu būdu. (2) Norma išsiskiria ypatinga preferencija joje aprašytam elgesio modeliui, ir tuo ji skiriasi nuo patarimo/pasiūlymo/pageidavimo/prašymo. (3) Norma išsiskiria ypatinga struktūra. (4) Normos formuluoja privalomo elgesio standartą, joms nebūdingas aprašomasis pobūdis – tuo jos skiriasi nuo deskriptyvių (aprašomųjų) teiginių; todėl norma negali būti nei teisinga, nei klaidinga. (5) Normomis iš adresato gali būti reikalaujama tik tokio elgesio, koks yra objektyviai įmanomas. (6) Normos pasižymi objektyvia galimybe jas pažeisti (pvz., neprasminga norma, įpareigojanti kvėpuoti).

Question 58

Į kokias dvi stambias grupes galima suskirstyti normas?

Answer 58

Socialines normas ir tikslo (technines) normas.

Question 59

Palyginti socialines ir technines normas.

Answer 59

(1) Socialinės normos reguliuoja santykius tarp žmonių, o tikslo normos reguliuoja žmogaus ir aplinkos santykį. (2) Socialinės normos derina skirtingus žmonių interesus, o tikslo normos parodo, kaip pasiekti tam tikrą aplinkos įvaldimo tikslą. (3) Socialinės normos yra subjektyvios, nes jos yra kuriamos, o tikslo normos – objektyvios, nes jos atitinka gamtinius dėsningumus. (4) Tikslo normų laikytis nėra verčiama, už jų nesilaikymą nėra baudžiama (tikslo normų laikomės, nes kitaip nepasiektume aplinkos įvaldimo tikslo), o socialinių normų laikytis verčiama už jų pažeidimus taikant sankcijas (teisines, visuomenines, korporatyvines ir pan.). (5) Techninės normos visada siūlo daug tikslo pasiekimo modelių, o socialinės normos paprastai formuluoja konkrečiai apibrėžtą elgesio modelį.

Question 60

Pateikti techninių normų pavyzdžių.

Answer 60

Jei šalta, apsirengiame; jei tamsu – įjungiame šviesą. (tinka ir kiti į ta puse pataikę atsakymai)

Question 61

kaip manai išlaikysi???

Answer 61

Galimi trys atsakymai, dėl kurių dar debatuojama tarp seminaristo ir lastauskienės: 1) ne 2) slenkstis 3) 6

Question 62

Kada techninės normos gali virti teisinėmis normomis?

Answer 62

Kai yra reikšmingos visai visuomenei ir gali jai sukelti tam tikras pasekmes. Tokiais atvejais techninės normos gali būti formalizuojamos, užrašomos teisine kalba, ir tokiu būdu tapti teisinėmis normomis, už kurių nesilaikymą gali būti taikomos ir teisinės sankcijos. Pvz., visi statybos techniniai reglamentai yra techninio pobūdžio teisinės normos.

Question 63

Kokie yra socialinių normų požymiai?

Answer 63

1) Reguliuoja santykius tarp žmonių (fizinių asmenų) ir jų susivienijimų (juridinių asmenų); (2) Užtikrina socialinę tvarką ir derina skirtingus interesus; (3) Gali susiformuoti stichiškai arba būti sukurtos tikslingai; (4) Atlieka informavimo funkciją ir leidžia žmogui paprastu būdu sužinoti, kokio elgesio iš jo tikimąsi; (5) Yra socialinės kontrolės pagrindas, t. y. jų nesilaikymas sukelia neigiamas pasekmes (teisines sankcijas, visuomeninį pasmerkimą ir kt.); (6) Sudaro dalį visuomeninės kultūros ir sukuria prielaidas jai plėtotis.

Question 64

Kokios yra pagrindinės socialinių normų rūšys?

Answer 64

1) Religinės, (2) teisinės, (3) moralės, (4) papročių, (5) etiketinės, (6) politinės, (7) ekonominės, (8) korporatyvinės, (9) ideologinės, (10) mados ir t. t.

Question 65

Apibūdinti religinės, moralinės, paprotinės, korporatyvinės ir teisės socialinių normų rūšies esmę (1), atsiradimo prielaidas (2), išraiškos formas (3), šaltinį (4), vykdymo užtikrinimo būdą (5), pateikti bent po 2 pavyzdžius (6).

Answer 65

(1) Religinės: (1) elgesio taisyklės, reguliuojančios tam tikros religinės bendruomenės narių požiūrį į Dievą, tarpusavio santykius, bendruomenės veiklos principus; (3) žodinės, rašytinės; (4) religiniai autoritetai, Dievas; (5) tikėjimas, religinės bendruomenės spaudimas; (6) Mišios, kanonai. (2) Moralės: (1) elgesio taisyklės, susiformavusios požiūrio į dvasinės prigimties kategorijas pagrindu; (2) žmogaus prigimtis, vyraujanti pasaulėžiūra, individualūs įsitikinimai; (3) rašytinės (Dekalogas), nerašytinės (sąmonėje); (4) visuomenė ir individai; (5) visuomenės spaudimas, sąžinė; (6) požiūris į vergovę, požiūris į žydų tautą. (3) Papročiai: (1) elgesio taisyklės, susiformavuios dėl ilgalaikio ir nuolatinio kartojimosi ir todėl tapusios visuomeniniu įpročiu; (2) visuomeninė kilmė (tampa normomis, kai jais ima vadovautis dauguma bendruomenės); (3) nerašytinės (sąmonėje), perduodamos žodine forma iš kartos į kartą, todėl neapibrėžtos; (4) visuomenė; (5) visuomenės spaudimas, ignoravimas, pasmerkimas; (6) švenčių šventimas, šeimos garbės saugojimas. (4) Korporacinės: (1) organizacijos vidaus taisyklės, garantuojamos tos organizacijos poveikio priemonėmis; (2) normas išleidžia korporacijos administracija; (3) dažniausiai rašytinė; (4) korporacijos administracija; (5) organizacijos nustatytomis poveikio priemonėmis; (6) politinių partijų, profesinių sąjungų įstatai. (5) Teisės: (1) bendrojo ir viešojo pobūdžio taisyklės, nustatančios žmonių tarpusavio santykių standartą; (3) rašytinė; (4) teisėkūros subjektai; (5) moralinis įsipareigojimas, valstybinė prievarta; (6) sutartys, teisės aktai, teisinis paprotys, precedentas.

Question 66

Kas yra moralės normos?

Answer 66

Elgesio taisyklės, susiformavusios dėl žmonių požiūrio į dvasinės prigimties kategorijas – garbę, grožį, teisingumą, orumą ir kt.

Question 67

Kokie yra moralės požymiai lyginant su teise?

Answer 67

1) Senesnė normatyvinė sistema už teisę; (2) Atspindi visos visuomenės interesus; (3) Reguliuoja platesnį santykių ratą; (4) Būdingas spontaniškumas (formuojasi netikslingai, per ilgą laiką; yra nerašyta, neformalizuota ir egzistuoja kaip visuomeninė nuomonė); (5) Į moralės normų sistemą įeina tik pirminės normos (tokios, kurios tiesiogiai reguliuoja žmonių elgesį); (6) Formuluoja tik pareigas ir neformuluoja teisių; (7) Moralės normų neįmanoma tikslingai pakeisti; jos egzistuoja, kol visuomenė jas aprobuoja/akceptuoja; (8) Moralės normų adresatas yra žmogus; (9) Reguliuoja ne tik išorinį žmogaus elgesį, bet ir vidines nuostatas (mintis, jausmus); (10) Sankcijos moralėje nėra iš anksto apibrėžtos, gali būti tik nuspėjamos. Moralės normų žmonės laikosi dėl vidinio įsitikinimo jų teisingumu (sąžinės) ir visuomeninio spaudimo.

Question 68

Kokios yra teisės normų savybės lyginant su morale?

Answer 68

(1) Formalizuotos ir institucionalizuotos; (2) Į teisės normų sistemą įeina ne tik pirminės, bet ir antrinės normos (tokios, kurios nustato pirminių normų kūrimo, keitimo ir ginčų sprendimo taisykles); (3) Teisės normas galima tikslingai keisti ir naikinti (ko nėra moralėje); (4) Teisės šaltinis – viešoji valdžia; (5) Sankcijos už teisės normų nesilaikymą formalizuotos ir apibrėžtos iš anksto; (6) Teisės normų adresatai – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys; (7) Teisės normos reguliuoja tik išorinį žmonių elgesį; (8) Teisiniam vertinimui dažniausiai nesvarbūs poelgio motyvai.

Question 69

Apibūdinti teisės ir moralės santykį.

Answer 69

Vienos teisės sampratos teisę ir moralę vertina kaip atskiras normatyvines sistemas, neturinčias būtinojo ryšio, tačiau egzistuoja ir tokios teisės sampratos, kurios teisės ir moralės ryšį laiko būtinu – pagal jas, teisės normos, neatitinkančios pamatinių moralės dėsnių, negali būti laikomos privalomomis teisine prasme.

Question 70

Išvardyti ir paaiškinti teisės normų požymius (1 dalis)

Answer 70

(1) Teisės normos – tai formaliai apibrėžtos taisyklės, suformuluotos tiksliai ir nedviprasmiškai. Vidinis apibrėžtumas – teisės normose turi būti tiksliai įvardyti visi jos struktūriniai elementai: adresatas, aplinkybės, elgesio modelis, elgesio modelio pobūdis; vidinis apibrėžtumas pasiekiamas taikant teisės techniką (specialius reikalavimus). Išorinis apibrėžtumas – teisės taisyklės turi būti išreikštos ir paskelbtos oficialiu toje valstybėje nustatytu būdu;

Question 71

Išvardyti ir paaiškinti teisės normų požymius (2 dalis)

Answer 71

(2) Sistemingumas – teisės taisyklės veikia sistemoje: bet kokią situaciją reguliuoja daug taisyklių vienu metu; (3) Institucinis požymis – teisės taisyklės yra glaudžiai susijusios su viešąja valdžia, kuri jas kuria arba sankcionuoja (suteikia visuotinį privalomumą), taip pat kuria specialias kontroliuojančias institucijas, kurios vykdo stebėjimą ir pritaiko teisės sankcijas; (4) Sankcijos – teisės normų laikymasis yra garantuojamas specialiomis priemonėmis – teisinėmis sankcijomis, kurios prievarta pritaikomos pažeidėjui. Ne visos teisės normos turi teisines sankcijas, nors idealiuoju atveju turėtų turėti;

Question 72

Išvardyti ir paaiškinti teisės normų požymius (3 dalis)

Answer 72

(5) Visuotinis privalomumas – teisės taisyklės yra privalomos visiems, kurie patenka į jų veikimo sferą, nepriklausomai nuo to, ar adresatas pritaria, ar ne; (6) Bendrumas – į teisės normų sistemą patenka taisyklės, skirtos ne konkrečiam adresatui, o bendram (apibrėžtam rūšiniais požymiais); (7) Viešumas – teisinės taisyklės turi būti paskelbtos viešai; (8) Dinamiškumas – teisės taisyklių turinys kinta. (9) Refleksiškumas – teisės normos kuriamos visada atsižvelgiant į faktinį žmonių elgesį.

Question 73

Nurodyti normos tapimo teisine kriterijus (ryšys su teisės sampratomis). Pateikti pavyzdžių

Answer 73

Normos virtimas teisine siejamas su bent vienu iš šių kriterijų: (1) Bihevioristinis (realizmas; norma galioja, kai iš tikrųjų daro poveikį adresatui, pvz., KET); (2) Legalumo (pozityvizmas ir normatyvizmas; jei norma priimta taikant tinkamą teisėkūros procedūrą, pvz., norma mokėti atitinkamo dydžio mokesčius); (3) Vertybinis (prigimtinė teisė; jei ji tinkamai gina toje visuomenėje vyraujančia vertybių sistemą).

Question 74

Kaip apibrėžti teisės ribų klausimą?

Answer 74

"Kokius žmonių santykius gali ir privalo reguliuoti teisė?"

Question 75

Kuo šis klausimas (teisės ribų/reguliavimo) aktualus teorijoje ir praktikoje?

Answer 75

(1) Jis nubrėžia ribas įstatymų leidėjui, (2) praktiniu aspektu svarbus, nes, jei kažkokia situacija patenka į teisinio reguliavimo sferą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą, net jei ir nėra tai situacijai skirto teisės šaltinio.

Question 76

Kokios grupės požymių skiriamos reguliavimo sferai apibrėžti? Apibūdinti šias grupes.

Answer 76

(1) Vidiniai požymiai – turiningosios santykių savybės, jų specifika; (2) Išoriniai požymiai – išskirtinai vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje valstybėje veikiantys skirtingai.

Question 77

Kokios trys santykių grupės išskiriamos, prezumuojant, kad jie turėtų būti reguliuojami teisiškai (vidiniai požymiai)?

Answer 77

1) Turtiniai santykiai; (2) valstybinę sąrangą įtvirtinantys santykiai; (3) teisėsauginiai santykiai.

Question 78

Išvardyti reguliavimo sferos išorinius požymius.

Answer 78

Teisiškai reguliuojami santykiai, (1) kurie yra svarbiausi visai visuomenei, (2) kuriuos įmanoma išreikšti formalia teisine kalba, teisių ir pareigų pavidalu (įmanoma formalizuoti), (3) kuriuos objektyviai įmanoma kontroliuoti išorinėmis priemonėmis, (4) kurių neapima privačios laisvės sfera.

Question 79

Kokie santykiai patenka į teisinio reguliavimo sferą?

Answer 79

Santykiai, kurie turi bent vieną vidinį požymį ir atitinka visus išorinius.

Question 80

Pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:

Answer 80

imperatyvus ir dispozityvus

Question 81

Kas sudaro teisinio reguliavimo metodus?

Answer 81

Teisinio reguliavimo priemonių (teisinio įpareigojimo, draudimo ir leidimo) deriniai.

Question 82

Kokius du pagrindinius reguliavimo metodus skiria teisės teorija?

Answer 82

Imperatyvų ir dispozityvų.

Question 83

Apibūdinti imperatyvų reguliavimo metodą.

Answer 83

Įsakmus reguliavimo metodas – normos adresatas privalo tiksliai įvykdyti normos kūrėjo nurodymą, negali jo keisti ar laisvai interpretuoti. Esant tokiam reguliavimui, kaip reguliavimo priemonė vyrauja teisiniai liepimai

Question 84

Apibūdinti dispozityvų reguliavimo metodą.

Answer 84

Autonominis reguliavimo metodas – leidžiama reikštis normos adresatų iniciatyvai, jiems pateikiamas tik pavyzdinis, siūlomas elgesio modelis, jie gali patys susikurti jiems parankų elgesio modelį. Tipinė konstrukcija: „jeigu sutartyje nenumatyta kitaip“.

Question 85

Ar šie du metodai praktikoje egzistuoja grynuoju pavidalu? (imperatyvai ir dispozityvai)

Answer 85

Ne; visada kalbama apie jų derinį, kai vienas iš metodų vyrauja.

Question 86

Kurioje teisėje vyrauja dispozityvus metodas?

Answer 86

Civilinėje.

Question 87

Kada vyrauja imperatyvus metodas?

Answer 87

Nustatant valstybinių institucijų kompetenciją ir kt.

Question 88

Kas yra teisinio reguliavimo mechanizmas?

Answer 88

Tai – schema, parodanti, kaip bendrasis teisinis reguliavimas virsta konkrečiu žmonių elgesiu.

Question 89

Koks gali būti teisinio reguliavimo mechanizmas?

Answer 89

Paprastas arba sudėtinis.

Question 90

Kada veikia paprastas teisinio reguliavimo mechanizmas?

Answer 90

Kai teisiniai santykiai susikuria be antrinio valstybės įsikišimo (bendro pobūdžio reguliavimas yra pakankamas).

Question 91

Kokios trys pagrindinės teisinio reguliavimo priemonės (trys operatoriai) yra naudojamos teisės normų kūrėjo? Apibūdinti kiekvieną iš jų.

Answer 91

(1) Teisinis įpareigojimas (elkis taip! – nurodomi aktyvūs veiksmai, kuriuos adresatas privalo atlikti); (2) Teisinis draudimas (nesielk taip! – formuojamas pasyvus elgesio tipas, uždraudžiant tam tikras veikas); (3) Teisinsi leidimas (gali elgtis taip, jei manai esant tai reikalinga).

Question 92

Kokia liepimų bei leidimų procedūrų aprašymų reikšmė?

Answer 92

Jei teisės subjektas nesilaiko liepimo realizavimo procedūros, jis neįvykdo liepimo reikalavimo (pažeidžia teisę). Jei teisės subjektas nesilaiko leidimo realizavimo procedūros, jis neįvykdo teisės pažeidimo, tačiau nepasiekia siekto rezultato.

Question 93

Ką sudaro teisinio reguliavimo priemonių deriniai?

Answer 93

Teisinio reguliavimo metodus (imperatyvų ir dispozityvų).

Question 94

Nurodyti pagrindinius teisinio reguliavimo tipus.

Answer 94

(1) Bendrojo draudimo (specialaus leidimo), (2) Bendrojo leidimo (specialaus draudimo).

Question 95

Paaiškinti bendrojo draudimo (specialaus leidimo) teisinio reguliavimo tipą. Kurioje srityje jis vyrauja?

Answer 95

Draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai yra leidžiama. Šis reguliavimo tipas vyrauja viešosios teisės srityje.

Question 96

Paaiškinti bendrojo leidimo (specialaus draudimo) teisinio reguliavimo tipą. Kurioje srityje jis vyrauja?

Answer 96

Leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta, jeigu tai protingai sureguliuota. Šis reguliavimo tipas vyrauja privatinės teisės srityje.

Question 97

Kokią ypatingą struktūrą numato normų (deontinė) logika?

Answer 97

Adresatas  aplinkybės  elgesio modelis  elgesio modelio pobūdis.

Question 98

Kas, pagal šią (deontinė) struktūrą, yra normos adresatas? Kaip jis gali būti apibrėžtas?

Answer 98

Asmuo, kuriam skirti normos reikalavimai; gali būti apibrėžtas: 1) konkrečiai (nurodant personalizuotą adresatą); 2) bendrai (nurodant rūšinius požymius, pvz., visi studentai).

Question 99

Kas, pagal šią (deontinė) struktūrą, yra aplinkybės?

Answer 99

Sąlygos, kurioms esant norma pradeda veikti, pvz., kai lyja lietus, žmogus turi pasiimti skėtį

Question 100

Kas, pagal šią (deontinė) struktūrą, yra elgesio modelis?

Answer 100

Reguliuojamas veiksmas.

Question 101

Kas, pagal šią struktūrą, yra elgesio modelio pobūdis? Kokiais operatoriais jis gali būti nusakomas?

Answer 101

Reguliavimo kryptis; gali būti nusakomas 2 operatoriais: (1) leidimas; (2) liepimas (gali veikti 2 būdais: (2.1) draudimas; (2.2) įpareigojimas).

Question 102

Idealioji teisės normos struktūra:

Answer 102

hipotezė, dispozicija ir sankcija

Question 103

Kokios sąlygos būtinos tam, kad teisės norma atliktų savo funkcijas?

Answer 103

(1) Aišku, kada taisyklė pradeda reguliuoti ir kokiems asmenims ji skirta; (2) Nustatytas elgesio modelis, kurio iš asmens tikimasi; (3) Užtikrinta, kad taisyklės bus laikomasi, grasinant prievarta ir/ar realiai ją taikant.

Question 104

Kas užtikrina, kad šių sąlygų bus laikomasi ir jos bus realizuotos?

Answer 104

Teisės normos struktūra.

Question 105

Kaip vadinama kontinentinėje teisės sampratoje tradiciškai išskiriama teisės normos struktūra?

Answer 105

Trinare.

Question 106

Nurodyti trinarės teisės normos struktūros elementus.

Answer 106

Hipotezė, dispozicija, sankcija.

Question 107

Nurodyti trinarės teisės normos struktūros schemą.

Answer 107

Jei yra tam tikros sąlygos (hipotezė), normos adresatas gali (privalo) pasielgti tam tikru būdu (dispozicija), priešingu atveju jis patirs neigiamas pasekmes (sankcija).

Question 108

Kas yra teisės normos hipotezė?

Answer 108

Į teisės normą įrašytos gyvenimiškos aplinkybės, kurioms esant teisės norma pradeda veikti.

Question 109

Kokia hipotezės reikšmė?

Answer 109

Paprastas gyvenimiškas aplinkybes paverčia teisiškai reikšmingomis; išreiškia momentą, kada norma pradeda reguliuoti; apibrėžia normos veikimo ribas.

Question 110

Ar gali būti normų be hipotezės?

Answer 110

Ne; hipotezė arba tiesiogiai išreiškiama tekste, arba numanoma.

Question 111

Pagal kokius kriterijus klasifikuojamos hipotezės?

Answer 111

Pagal struktūrą, išdėstymą tekste, apibrėžtumą.

Question 112

Į kokias rūšis skirstomos hipotezės pagal struktūrą? Paaiškinti.

Answer 112

(1) Paprastos – normos veikimas siejamas tik su viena sąlyga; (2) Sudėtinės – normos veikimas siejamas su dviem ar daugiau sąlygų, ir visos jos yra būtinos; (3) Alternatyvios – normos veikimas siejamas su dviem ar daugiau sąlygų, ir bent vienos iš jų pakanka, kad norma veiktų; (4) Mišrios – turi ir sudėtinių, ir alternatyvių hipotezių požymių.

Question 113

Į kokias rūšis skirstomos hipotezės pagal išdėstymą tekste? Paaiškinti.

Answer 113

(1) Paprastos – išdėstytos toje pačioje teksto vietoje kaip ir dispozicija; (2) Nukreipiančios – išdėstytos tame pačiame norminiame akte, tačiau kitoje vietoje; (3) Blanketinės – išdėstytos visai kitame norminiame akte.

Question 114

Į kokias rūšis skirstomos hipotezės pagal apibrėžtumą? Paaiškinti.

Answer 114

1) Visiškai apibrėžtos – tiksliai išvardytos aplinkybės; | (2) Santykinai apibrėžtos – sudaro aplinkybės, kurios yra vertinamos subjektyviai kiekvieną kartą taikant normą.

Question 115

Kas yra dispozicija?

Answer 115

Elgesio taisyklė, nurodymas, ką adresatas privalo padaryti.

Question 116

Kokia dispozicijos reikšmė?

Answer 116

Be jos neįmanoma nustatyti nurodymo.

Question 117

Ar gali būti normų be dispozicijos?

Answer 117

Ne, dispozicija yra privaloma visoms normoms.

Question 118

Pagal kokius kriterijus klasifikuojamos dispozicijos?

Answer 118

Pagal apibėžtumą, išdėstymą tekste, turinį.

Question 119

Į kokias rūšis skirstomos dispozicijos pagal apibrėžtumą? Paaiškinti.

Answer 119

(1) Absoliučiai apibrėžtos – suformuluojama tiksli taisyklė; | (2) Santykinai apibrėžtos – taisyklė suformuluojama vartojant vertinamąsias sąvokas

Question 120

Į kokias rūšis skirstomos dispozicijos pagal išdėstymą tekste? Paaiškinti.

Answer 120

(1) Paprastos – išdėstoma kartu su hipoteze. (2) Nukreipiančios – išdėstytos tame pačiame norminiame akte, tačiau kitoje vietoje; (3) Blanketinės – išdėstytos visai kitame norminiame akte.

Question 121

Į kokias rūšis skirstomos dispozicijos pagal turinį?

Answer 121

(1) Įpareigojančios; (2) Liepiančios; (3) Leidžiančios.

Question 122

Kas yra sankcija?

Answer 122

Teisės normos struktūros elementas, neigiamo poveikio priemonės, kurias patiria asmuo, pažeidęs teisę.

Question 123

Ar gali būti normų be sankcijos?

Answer 123

Taip, dažniausiai sankcijos neturi teisiniai leidimai, taip pat liepimai. Sankcijos neturinčios normos vadinamos neidealiomis.

Question 124

Pagal kokius kriterijus klasifikuojamos sankcijos?

Answer 124

Pagal apibrėžtumą, išdėstymo būsą, poveikio priemonių pobūdį, teisės šakas, paskirtį.

Question 125

Į kokias rūšis skirstomos sankcijos pagal apibrėžtumą? Paaiškinti.

Answer 125

(1) Absoliučiai apibrėžtos – nustatoma konkreti poveikio priemonė; (2) Santykinai apibrėžtos – nurodomos tam tikros ribos, kuriose skiriama sankcija.

Question 126

Į kokias rūšis skirstomos sankcijos pagal struktūrą?

Answer 126

(1) Paprastos; (2) Sudėtinės; (3) Alternatyvios; (3) Mišrios.

Question 127

Į kokias rūšis skirstomos sankcijos pagal išdėstymo būdą?

Answer 127

(1) Paprastos; (2) Nukreipiančios; (3) Blanketinės.

Question 128

Į kokias rūšis skirstomos sankcijos pagal poveikio priemonių pobūdį? Paaiškinti.

Answer 128

(1) Aktyvios – asmuo kažkokiu būdu nubaudžiamas; | (2) Pasyvios (negaliojimo) – asmuo nėra nubaudžiamas, bet nepasiekia teisiškai reikšmingų rezultatų, kurių siekė.

Question 129

Į kokias rūšis skirstomos sankcijos pagal teisės šakas? Paaiškinti.

Answer 129

1) Baudžiamosios – taikomos už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; (2) Administracinės – specialios teisės atėmimas, bauda ir pan. (pvz., už KET pažeidimus); (3) Civilinės – nuostolių atlyginimas arba bauda; (4) Drausminės – taikomos už darbo drausmės ar tarnybos tvarkos pažeidimus; (5) Procesinės – nuobaudos už teismo proceso pažeidimą.

Question 130

Į kokias rūšis skirstomos sankcijos pagal paskirtį? Paaiškinti.

Answer 130

(1) Represinės (nubaudžiančios) – už pažeidimą suvaržomos asmens teisės arba sukuriama visiškai nauja pareiga (pvz., atlikti bausmę kalėjime); (2) Restitucinės (atkuriamosios) – įpareigojimas pažeidėjui įvykdyti teisinę pareigą, kurios įvykdymo jis vengė (pvz., alimentų mokėjimas); (3) Prevencinės – poveikio priemonė, kuria siekiama atgrasyti pažeidėją nuo kitų veikų.

Question 131

Kokie gali būti normos išdėstymo tekste būdai?

Answer 131

Tiesioginis, blanketinis, nukreipiantis.

Question 132

Apibūdinti kiekvieną normos išdėstymo tekste būdą.

Answer 132

(1) Tiesioginis – visa norma išdėstyta viename tekste; (2) Blanketinis – dalis normos išdėstyta visai kitame norminiame akte; (3) Nukreipiantis – dalis normos išdėstyta tame pačiame norminiame akte, tačiau kitoje vietoje.

Question 133

Pagal kokius kriterijus klasifikuojamos normos?

Answer 133

Pagal (1) reguliavimo pobūdį, (2) funkcijas, (3) juridinę galią, (4) reguliavimo apimtį, (5) pobūdį, (6) galiojimo laiką, (7) reguliuojamų santykių pobūdį.

Question 134

Į kokias rūšis skirstomos normos pagal reguliavimo pobūdį?

Answer 134

(1) Imperatyvios; | (2) Dispozityvios.

Question 135

Į kokias rūšis skirstomos normos pagal funkcijas?

Answer 135

(1) Reguliuojančios (nustatančios teises ir pareigas); (2) Sankcionuojančios (sukuriančios valstybinėms institucijoms pareigą pritaikyti sankcijas už reguliuojančių normų pažeidimą).

Question 136

Į kokias rūšis skirstomos normos pagal juridinę galią?

Answer 136

(1) Konstitucinės; (2) Įstatyminės; (3) Poįstatyminės; (4) Europos Sąjungos.

Question 137

Į kokias rūšis skirstomos normos pagal reguliavimo apimtį?

Answer 137

(1) Bendros (skirtos viems teisės subjektams); (2) Specialios (skirtos rūšiniais požymiais apibrėžtiems adresatams); (3) Individualios (skirtos konkrečiam asmeniui).

Question 138

Į kokias rūšis skirstomos normos pagal normos pobūdį?

Answer 138

(1) Liepiamos; | (2) Leidžiamos.

Question 139

Į kokias rūšis skirstomos normos pagal galiojimo laiką?

Answer 139

(1) Terminuoto veikimo; (2) Vienkartinio veikimo; (3) Nuolatinio veikimo.

Question 140

Į kokias rūšis skirstomos normos pagal reguliuojamų santykių pobūdį?

Answer 140

(1) Materialios (nustato santykių dalyvių teises ir pareigas); (2) Procedūrinės (sureguliuoja procedūras, kuriomis atliekami tam tikri veiksmai); (3) Procesinės (sureguliuoja teismo procesą).

Question 141

Kokios sąvokos „teisės šaltiniai“ reikšmės yra išskiriamos teisės teorijoje?

Answer 141

(1) Materialieji, (2) istoriniai, (3) teisės pažinimo, (4) formalieji teisės šaltiniai.

Question 142

Kas yra materialieji teisės šaltiniai?

Answer 142

Visuomeniniai interesai ir visuomenės egzistavimo sąlygos, dėl kurių valstybėje susiformuoja būtent tokia teisinė tvarka.

Question 143

Kokie šaltiniai priskiriami materialiesiems teisės šaltiniams?

Answer 143

Religiniai, politiniai, visuomenės akceptuoti ir įgyvendinti principai, visuomenės ekonominis, politinis ir socialinis fonas, situacijos ypatingumas laiko ir erdvės požiūriu, kiti teisinių taisyklių atsiradimui būdingi faktoriai.

Question 144

Kas yra istoriniai teisės šaltiniai?

Answer 144

Anksčiau galioję, bet šiuo metu nebegaliojantys teisės šaltiniai).

Question 145

Kas yra teisės pažinimo šaltiniai?

Answer 145

Visi objektai, iš kurių gaunama informacija apie anksčiau galiojusią arba dabar galiojančią teisę.

Question 146

Kas yra formalieji teisės šaltiniai?

Answer 146

Teisės išorinis pavidalas, kuriuo teisė pasiekia adresatą.

Question 147

Kokie yra pagrindiniai formalieji teisės šaltiniai?

Answer 147

(1) Bendrieji teisės principai; (2) Teisinis paprotys; (3) Konstitucija; (4) Valstybės sukurta teisė (teisės norminiai aktai); (5) Teisinis precedentas arba teismų praktika; (6) Bendro pobūdžio sutartys; (7) Teisės doktrina; (8) Religinės normos (religinės tradicijos valstybėse).

Question 148

Kas yra paprotys? Teisinis paprotys?

Answer 148

Paprotys – įstatymiškai nenustatyta visuotinai pripažinta elgesio taisyklė, atsiradusi dėl to, kad asmenys ilgą laiką ja vadovavosi ir jos laikėsi. Teisinis paprotys suprantamas kaip formali, apibrėžta ir konkreti elgesio taisyklė.

Question 149

Kokius teisinio papročio požymius skiria kontinentinė teisės doktrina?

Answer 149

(1) Pakartotinumas, (2) vieningumas, (3) tęsimasis laike ir erdvėje, (4) turinio apibrėžtumas, (5) būtinumas įrodinėti papročio esamumą teisme.

Question 150

Kokius teisinio papročio požymius skiria bendrosios teisės tradicija?

Answer 150

(1) Tęstinumas, (2) apibrėžtumas, (3) nepertraukiamas veikimas, (4) derėjimas su kitais papročiais, (5) protingumas, (6) bendras taikus sutarimas dėl jo laikymosi.

Question 151

Kokias sąlygas turi atitikti paprotys, kad taptų teisiniu papročiu?

Answer 151

Turi atitikti kiekybinius požymius (yra paplitęs ir universalus) ir kokybinius požymius (yra teisingas, protingas ir būtinas teisinei tvarkai palaikyti).

Question 152

Kada paprotys virsta teisiniu papročiu?

Answer 152

Kai valstybė jį sankcionuoja.

Question 153

Kaip valstybė gali sankcionuoti paprotį?

Answer 153

(1) Įrašydama į įstatymą įsipareigojimą taikyti paprotį arba (2) sankcionuodama paprotį teismo sprendimu konkrečioje byloje.

Question 154

Apibūdinti tris teisinio papročio ir norminio akto santykio variantus.

Answer 154

(1) Paprotys šalia įstatymo, (2) paprotys vietoj įstatymo (esant teisės spragai), (3) paprotys prieš įstatymą.

Question 155

Kokia teisinio papročio padėtis Lietuvos teisėje?

Answer 155

LR Civilinis kodeksas įtvirtina silpną papročio veikimą, prie savarankiškų teisės šaltinių jis neįvardytas. Paprotys taikomas tik įstatymo ar sutarties numatytais atvejais.

Question 156

Kas yra teisinis precedentas?

Answer 156

Konkrečioje byloje priimtas sprendimas, tapęs privalomu tos pačios ar žemesnės grandies teismui, nagrinėjančiam analogišką bylą.

Question 157

Kokios teisės tradicijos šalyse vyrauja teisinis precedentas?

Answer 157

Anglosaksų teisės tradicijos šalyse. Ištakos – XI a. Anglija.

Question 158

Kokios yra skiriamos precedentų rūšys? Paaiškinti.

Answer 158

1) Horizontalus – tos pačios instancijos teismai privalo kartoti tuos pačius sprendimus; (2) Vertikalus – žemesnės instancijos teismai turi kartoti aukštesnės instancijos teismų sprendimus.

Question 159

Kokie elementai sudaro precedento tradicijos esmę?

Answer 159

(1) Teismas gali priimti sprendimą, kai nėra tinkamos įstatyminės nuostatos (teismas pats gali kurti teisę); (2) Teismo pareiga pakartoti sprendimą analogiškoje byloje.

Question 160

Kas yra analogiškos bylos?

Answer 160

Bylos, kurios sutampa esminiais faktais ir jų tarpusavio sąveika.

Question 161

Išvardyti precedentinės teisės tradicijos privalumus.

Answer 161

(1) Teisinių pasekmių aiškumas (iš anksto aišku, kuo pasibaigs precedentą turinti byla); (2) Teisės sistemos lankstumas (galima užpildyti spragas nelaukiant vėluojančio įstatymų leidėjo); (3) Teismo sprendimo tikslumas (precedentas sukuriamas konkrečiai situacijai, todėl idealiai ją atitinka).

Question 162

Išvardyti precedentinės teisės tradicijos trūkumus.

Answer 162

(1) Teisės sistema yra sudėtinga ir paini (egzistuoja šimtai tūkstančių precedentų); (2) Sudėtingas teisės sisteminimas (nuolat kuriami nauji precedentai); (3) Galimas precedentinė teisės nekonstitucingumas (pažeidžiamas valdžių padalijimo principas); (4) Pavojingai didelė kiekvieno teisėjo laisvė parenkant precedentą; (5) Precedentinės sistemos konservatyvumas (teisėjai nelinkę naikinti pasenusių ir netinkamų precedentų).

Question 163

Kokio pobūdžio sutartys pirmiausia pateko į teisę?

Answer 163

Individualios (sutartys tarp konkrečių asmenų); tik vėliau atsirado sutartys, kuriose formuluojamos bendro pobūdžio taisyklės (pvz., tarp karalių ir atskirų miestų).

Question 164

Pateikti šių laikų bendro pobūdžio sutarčių pavyzdžių.

Answer 164

Tarptautinės sutartys, federacinėse valstybėse sutartys dėl federacijos, kolektyviniai susitarimai (darbo teisės sistema).

Question 165

Kokio pobūdžio sutartys laikomos teisės šaltiniu?

Answer 165

Tik bendro pobūdžio, kuriose nustatomos tik bendro pobūdžio elgesio taisyklės.

Question 166

Kas yra teisėkūra?

Answer 166

Planingai ir vieningai vykdoma tautos ir valstybinių institucijų veikla, nustatant, keičiant, naikinant teisines taisykles.

Question 167

Kas yra teisėkūros subjektai?

Answer 167

Tai asmenys, kurie dalyvauja organizuotame teisinių taisyklių kūrime: tauta ir valstybinės institucijos.

Question 168

Kokios yra pagrindinės teisėkūros stadijos?

Answer 168

(1) Norminio akto parengimas; | (2) Norminio akto priėmimas ir paskelbimas.

Question 169

Kas yra teisėkūros būdai?

Answer 169

Tai priemonių ir procedūrų sistema, kuri yra naudojama teisinėms taisyklėms sukurti.

Question 170

Kokie teisėkūros būdai egzistuoja? Paaiškinti.

Answer 170

(1) Originalioji kūryba – suformuluojamos visiškai naujos elgesio taisyklės, kurios visuomenėje iki tol nebuvo naudojamos; (2) Sankcionavimas – elgesio taisyklei, iki tol jau veikusiai visuomenei moralinės, religinės, politinės, techninės ar kitokios normos pavidalu, suteikiamas teisinis privalomumas. (3) Ratifikavimas – valstybė sankcionuoja specialų objektą, pvz., tarptautinį susitarimą.

Question 171

Pagal ką skiriamos teisėkūros rūšys?

Answer 171

Pagal (1) subjektus, (2) teisėkūros proceso ypatumus, (3) priimtų aktų jurinę galią.

Question 172

Kokios teisėkūros rūšys skiriamos pagal subjektus?

Answer 172

(1) Tautos teisėkūra; (2) Valstybinių institucijų teisėkūra: (2.1) atstovaujamųjų valstybinių institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų) teisėkūra; (2.2) valdymo institucijų (prezidento, Vyriausybės) teisėkūra.

Question 173

Kokios teisėkūros rūšys skiriamos pagal teisėkūros proceso ypatumus?

Answer 173

(1) Originalioji teisėkūra; (2) Sankcionuota teisėkūra; (3) Ratifikuota teisėkūra; (4) Deleguota teisėkūra (valstybinei institucijai perleidžiant savo galias leisti norminius aktus kitai valstybinei institucijai; Lietuvoje tokios teisėkūros rūšies nėra).

Question 174

Kokios teisėkūros rūšys skiriamos pagal priimtų aktų juridinę galią?

Answer 174

(1) Įstatymų leidyba; (2) Poįstatyminių aktų leidyba; (3) Savivaldos aktų leidyba.

Question 175

Kas Lietuvoje turi įstatymų iniciatyvos teisę?

Answer 175

4 asmenys: Seimas, prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip 50 000 rinnkimų teisę turinčių asmenų.

Question 176

Kas yra teisinė technika?

Answer 176

Kalbinių, loginių ir organizacinių priemonių visuma, naudojama formuluojant, sisteminant ir skelbiant norminius aktus.

Question 177

Kokia yra teisinės technikos reikšmė?

Answer 177

Padeda suderinti prieštaringus norminiams aktams keliamus reikalavimus – abstrakčią formuluotę, specialią terminiją ir suprantamumą.

Question 178

Kokie reikalavimai keliami teisės norminių aktų tekstui?

Answer 178

(1) Oficialus stilius; (2) Vienareikšmė formuluotė; (3) Nenutolęs nuo kasdienės kalbos; (4) Tinkamai vartojami terminai; (5) Vengtina sudėtingų gramatinių konstrukcijų; (6) Vengtina vartoti tarptautines sąvokas; (7) Iš teksto turi būti aiški suformuluotos taisyklės struktūra; (8) Ypatingi reikalavimai specialių terminų vartojimui (vienodumas, pastovumas).

Question 179

Kokie reikalavimai keliami teisės norminių aktų formai?

Answer 179

(1) Reikalavimai įstatymo formai: įstatymo pavadinimas  įstatymo priėmimo data, numeris, vieta  įstatymo tekstas  įstatymą pasirašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; (2) Reikalavimai kitų norminių aktų formai: institucija, priėmusi teisės norminį aktą  teisės norminio akto rūšies pavadinimas  pavadinimas  priėmimo data, numeris, vieta  tekstas  pasirašiusio asmens pareigos vardas, pavardė.

Question 180

Kokie reikalavimai keliami teisės norminių aktų struktūrai? (įstatymų)

Answer 180

(1) Reikalavimai įstatymų struktūrai: įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai, gali būti preambulė. Dalys turi pavadinimus; pirmųjų trijų pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, straipsnių – mažosiomis. Dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis, skirsniai rašomi žodžiais išreikštais skaitmenimis, straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis.

Question 181

Kokie reikalavimai keliami teisės norminių aktų struktūrai? (ne įstatymų)

Answer 181

(2) Reikalavimai kitų norminių aktų struktūrai: Seimo nutarimus ir Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai; naudojamas tik arabiškas skaičių žymėjimas; straipsniai neturi pavadinimų. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, punktų pastraipos ir punktų papunkčiai; naudojamas tik arabiškas skaičių žymėjimas. Didesnės apimties teisės aktus sudaro skyriai ir skirsniai, jie žymimi romėniškais skaitmenimis.

Question 182

Kas yra teisės norminis aktas?

Answer 182

Vienas iš pirminių teisės šaltinių, sukurtas valstybės (viešosios valdžios), visada rašytinis.

Question 183

Kas yra teisės doktrina?

Answer 183

Tai didelį autoritetą turinčių mokslininkų ir praktikų suformuotų nuostatų visuma, kuriai suteikiama visuotinai privaloma reikšmė.

Question 184

Ar teisės doktrina laikytina teisės ar teisės aiškinimo šaltiniu?

Answer 184

Tam tikrais istoriniais laikotarpiais doktrina buvo pirminis teisės šaltinis, tačiau šiuo metu ji priskiriama antriniams teisės šaltiniams, kuriais remiamasi, kai pirminių šaltinių nėra arba jie yra neaiškūs. Doktrina veikia kaip teisės šaltinis ir netiesiogiai – formuodama teisėjų sąmonę.

Question 185

Kokias dvi teisės principų reikšmes skiria teisės teorija?

Answer 185

(1) Teisės principai – tai pamatinės teisinės kategorijos; (2) Teisės principai – tam tikras elgesio modelis (tuo jis panašus į teisės normą), suformuluotas visai kitokiu būdu nei teisės normos.

Question 186

Kaip susiformuoja teisės principai?

Answer 186

Evoliucionuodami visuomenės sąmonėje ir visuomeniniuose santykiuose (t. y. ne tekste), kuriuose ir glūdi.

Question 187

Kokiais būdais nustatomas teisės principų turinys?

Answer 187

Iš (1) teismų praktikos, (2) teisės doktrinų, (3) taip pat teisės principų turinį nustatinėja teisėjas kiekvieną kartą skelbdamas, kai siekia principą pritaikyti.

Question 188

Pateikti teisės principų pavyzdžių.

Answer 188

(1) Iš neteisės nekyla teisė; (2) Visų lygybė prieš įstatymą; (3) „In dubio pro reo“ (visos abejonės kaltinamojo naudai); (4) „In dubio pro libertate“ (visos abejonės laisvės naudai).

Question 189

Palyginti teisės principus su teisės normomis.

Answer 189

1) Teisės normos (toliau – TN) daugiausia formuluojamos raštu, o teisės principui (toliau – TP) rašytinė forma nebūtina; (2) Skiriasi apibrėžtumas – TN formuluojamos kaip konkreti elgesio taisyklė, o TP formuluojami itin abstrakčiai; (3) Skiriasi įgyvendinimo galimybėmis – TN laikomasi arba ne, TP – „daugiau arba mažiau“; (4) Skirtingai sprendžiami kolizijų atvejai: TN viena norma yra netaikoma, TP nėra netaikomo principo; (5) Turinys: TN turinio nustatymui svarbi kalbinė jos analizė, TP turinio nustatymui taikomi kiti metodai; (6) Išimtys: TN turi aiškiai iš anksto apibrėžtas, TP neturi.

Question 190

Palyginti teisės principus su vertybėmis.

Answer 190

(1) Principai siejami su pozityviąja teise, o vertybės yra platesnė kategorija ir egzistuoja už teisės ribų; (2) Principais visada išreiškiamas elgesio modelis, o vertybė yra tas tikslas, dėl kurio modelis yra būtinas; (3) Vertybės yra nekompromisinės, o principai visada veikia su išimtimis.

Question 191

Ką reiškia „principų funkcijos“?

Answer 191

Kaip teisės principai veikia visą teisės sistemą

Question 192

Išvardyti teisės principų funkcijas.

Answer 192

(1) Nubrėžia ribas įstatymų leidėjui; (2) Veikia kaip teisės normos tinkamumo patikrinimo priemonė; (3) Veikia kaip argumentavimo priemonė (paaiškina, kodėl pritaikyta konkreti norma, kodėl pasirinkta tokia kolizinė taisyklė ir pan.); (4) Veikia kaip savarankiška reguliavimo priemonė (principais yra užpildomos teisės spragos, kai konkrečioje situacijoje nėra teisės normos); (5) Veikia kaip teismo sprendimo legitimumo patikrinimo priemonė (gali būti panaikintas formaliai teisingas teismo sprendimas, jeigu jis prieštarauja pagrindiniams teisės principams).

Question 193

Kada aktas įsigalioja?

Answer 193

(1) Nuo pačiame akte nurodyto momento („atidedamasis galiojimas“); (2) Jei akte nenurodyta įsigaliojimo data, aktas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo teisės aktų registre; išimtis – Konstitucinio teismo nutarimai ir sprendimai įsigalioja paskelbimo dieną; (3) Esant ekstremaliai situacijai, norminis aktas įsigalioja nedelsiant jį paskelbus visuomenės informavimo priemonėmis; (4) Neskelbiami norminiai aktai įsigalioja nuo faktinio jų gavimo dienos.

Question 194

Kada aktas baigia galioti?

Answer 194

(1) Kai baigiasi jame nurodytas terminas, jei aktas buvo terminuotas; (2) Kai jis yra panaikinamas kitu aktu („neteko galios ... nutarimu“); (3) Kai Konstitucinis teismas pripažįsta aktą nekonstituciniu (Konstitucinis teismas nepanaikina akto (tai padaryti gali tik jį priėmusi institucija), tačiau iš to akto nebekyla jokių teisinių pasekmių); (4) Kai kompetetinga institucija priima kitą aktą, kitaip reguliuojantį tuos pačius santykius, o senasis lieka nepanaikintas.

Question 195

Kokia bendra taisyklė taikoma akto grįžtamojo galiojimo atžvilgiu?

Answer 195

Visi priimti aktai galioja tik į ateitį (t. y. tik tiems santykiams, kurie atsiranda po jų įsigaliojimo).

Question 196

Kokios išimtys taikomos šiai taisyklei (kokie aktai turi grįžtamąjį galiojimą)?

Answer 196

(1) Atgal galioja aktai, kurie naikina arba švelnina baudžiamąją arba administracinę atsakomybę; (2) Atgal galioja aktai, jeigu taip nurodyta juose pačiuose (paprastai tai susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu asmenims už itin sunkius specifinius nusikaltimus, pvz., genocidą, tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, draudžiamą karo ataką); (3) Atgal galioja aktai, detalizuojantys ar konkretinantys nuo anksčiau galiojančius aktus, nekeisdami jų turinio.

Question 197

Kokia bendra taisyklė taikoma aktų galiojimui teritoriniu aspektu?

Answer 197

Norminiai aktai galioja visoje teritorijoje valdžios, kuri tuos aktus priėmė (pvz., bendravalstybiniai – visoje Lietuvos teritorijoje, savivaldybių priimti – tik savivaldybėse).

Question 198

Ar geografinė ir teisinė teritorijos sąvokos yra tapačios?

Answer 198

Ne; teisinė yra platesnė

Question 199

Kas priklauso Lietuvos teisinei teritorijai?

Answer 199

(1) Valstybės sienomis apibrėžta sausumos teritorija, (2) vidaus ir teritoriniai vandenys, (3) oro erdvė virš prieš tai išvardytų objektų, (4) žemės gelmės, (5) visi su Lietuvos vėliava esantys laivai atviroje jūroje, (6) karo laivai, esantys kitų valstybių teritoriniuose vandenyse, (7) skraidančių ir kosminių aparatų kabinos, esančios atmosferoje.

Question 200

Ar Lietuvos teritorijai priskirtina ir Lietuvos ambasadų teritorija užsienio valstybėse?

Answer 200

Ne, bet ambsadose galioja Lietuvos teisė

Question 201

Ar valstybės teritorijoje gali galioti kitos valstybės teisė?

Answer 201

Taip, tai vadinama recepcija.

Question 202

Kokių rūšių recepcija gali būti?

Answer 202

Recepcija gali būti savanoriška (pvz., rangos sutartis) arba prievartinė (pvz., Napoleono kodeksas).

Question 203

Kokia bendra taisyklė taikoma aktų galiojimui personaliniu aspektu?

Answer 203

Teisės aktai galioja visiems asmenims, kurie yra valstybės teritorijoje.

Question 204

Kokios išimtys galioja šiai taisyklei?

Answer 204

(1) Tam tikrais atvejais akto galiojimui privaloma pilietybė; (2) Baudžiamąją ir administracinę atsakomybę įtvirtinantys aktai netaikomi diplomatinę neliečiamybę turtintiems asmenims; (3) Prezidentui (be išlygų), premjerui, ministrams ir Seimo nariams, teisėjams, laikantis specialios tvarkos (t. y. gaunant leidimą patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, kurį išduoda Seimas laikotarpiui tarp Seimo sesijų ir Prezidentas; (4) Jei norminio akto veikimas susietas su specialiais adresato požymiais, jis taikomas tik tiems specialiems subjektams.

Question 205

Apibūdinti eksteritorinį teisės taikymo principą. Pateikti šio principo taikymo pavyzdį Lietuvoje.

Answer 205

Valstybės teisė gali būti taikoma asmenims, esantiems ir kitų valstybių teritorijose (pvz., Lietuvos piliečiams ar kitiems asmenims už nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos teritorijoje).

Question 206

Palyginti teisės norminį aktą ir teisės taikymo aktą.

Answer 206

(1) Teisės norminiai aktai (toliau – NA) formuluoja bendro pobūdžio elgesio taisykles, o teisės taikymo aktai (toliau – TA) – individualias; (2) NA formuluoja tęstinę laiko atžvilgiu taisyklę, o TA – vienakartinį paliepimą; (3) NA formuluoja taisykles, skirtas rūšiniais požymiais apibrėžtiems adresatams, o TA – konkrečiam asmeniui; (4) NA skirti reguliuoti tipiškiausius visuotinius santykius, TA reguliuoja konkretų atvejį; (5) NA priima ribotas subjektų ratas, o TA – platesnis; (6) NA turi griežtą rašytinę dokumento formą ir priimami pagal tiksliai sureguliuotas procedūras ir tvarką, o TA turi rašytinę formą, bet reikalavimai ir formai, ir procedūrai yra ženkliai mažesni.

Question 207

Palyginti teisės norminio akto ir teisės taikymo akto struktūrą.

Answer 207

Norminis aktas turi griežtą rašytinę dokumento formą ir priimamas pagal tiksliai sureguliuotas procedūras ir tvarką, o taikymo aktas turi rašytinę formą, bet reikalavimai ir formai, ir procedūrai yra ženkliai mažesni.

Question 208

Kas yra teisės taikymas?

Answer 208

Tai ypatinga teisės realizavimo forma, kai teisės normų nustatytus reikalavimus įgyvendina kompetentingos valstybės institucijos, priimdamos individualius teisės normų taikymo aktus teisės normoms realizuoti.

Question 209

Kokios yra teisės taikymo stadijos?

Answer 209

(1) Teisinei bylai reikšmingų teisinių aplinkybių nustatymas ar analizė; (2) Teisės normos parinkimas; (3 Teisės normos aiškinimas; (4) Teisės normos taikymo akto priėmimas; (5) Teisės normos taikymo akto įvykdymas; (6) Teisės normos taikymo akto įvykdymo kontrolė.

Question 210

Apibrėžti įrodymų sąsajumo taisyklę.

Answer 210

Įrodinėjami tik tie faktai, kurie yra reikšmingi situacijos teisiniam įvertinimui.

Question 211

Apibrėžti įrodymų leistinumo taisyklę.

Answer 211

Teisėje aplinkybės yra įrodinėjamos tik teisės leidžiamomis priemonėmis.

Question 212

Apibrėžti faktų reliatyvumo principą.

Answer 212

Faktas laikomas įrodytų, kai labiau tikėtinas jo buvimas nei nebuvimas (nėra siekiama pateikti absoliučius kažkokio fakto buvimo įrodymus).

Question 213

Kokiais dviem būdais teisėje įrodinėjami faktai?

Answer 213

(1) Tiesiogiai arba (2) taikant prezumpcijas.

Question 214

Kas yra prezumpcija?

Answer 214

Fakto pripažinimas tikru, kol neįrodyta kitaip.

Question 215

Kokia yra prezumpcijos reikšmė?

Answer 215

(1) Svarbi procesinė priemonė; leidžia įrodyti lengvai įrodomą faktą ir tą reikšmę perkelti ant sunkiai įrodomo fakto; (2) Taupo laiką; (3) Padeda nepatekti į aklavietę; (4) Padeda formuoti vienodą teisinę praktiką; (5) Kai kurios prezumpcijos yra ta tikra teisiškai ginama vertybė arba teisės pasiekimas (pvz., nekaltumo prezumpcija).

Question 216

Į kokias rūšis skirstomos prezumpcijos?

Answer 216

Į faktines ir teisines.

Question 217

Kokia teisinių prezumpcijų esmė

Answer 217

Pripažįsta, kad faktas yra juridiškai patikimas, kol neįrodomas jo nepatikimumas.

Question 218

Ar teisinės prezumpcijos gali būti nuginčytos?

Answer 218

Taip, dauguma teisinių prezumpcijų gali būti ir yra nuginčijamos.

Question 219

Pateikti teisinių prezumpcijų pavyzdžių.

Answer 219

(1) Preziumuojama, kad asmuo yra miręs, jeigo jo buvimo vietoje nėra apie jį duomenų daugiau kaip trejus metus; (2) Preziumuojama, kad santuokos metu gimusio vaiko tėvas yra vaiko motinos sutuoktinis.

Question 220

Kas yra teisinis kvalifikavimas?

Answer 220

Konkrečios gyvenimiškos situacijos teisinis įvertinimas.

Question 221

Į kokius etapus gali būti išskaidytas teisinis kvalifikavimas?

Answer 221

(1) Faktinių aplinkybių nustatymas; (2) Šias aplinkybes atitinkančių bendrųjų teisės normų parinkimas; (3) Individualaus sprendimo priėmimas.

Question 222

Nurodyti teisinio kvalifikavimo eigos schemas.

Answer 222

(1) Tikrovė (faktinės aplinkybės)  įrodinėjimo taisyklės  konstatuojami tam tikri faktai  subsumcija  individualaus sprendimo priėmimas, konkrečios faktinės situacijos teisinis įvertinimas; (2) Bendro pobūdžio teisės normos  teisės aiškinimo taisyklės  nustatomas bendro pobūdžio teisės normų, taikytinų konkrečiam atvejui, turinys  subsumcija  individualaus sprendimo priėmimas, konkrečios faktinės situacijos teisinis įvertinimas.

Question 223

Kas vadinama silogizmu?

Answer 223

Mąstymo schema, kai nustatyti faktai yra gretinami su bendro pobūdžio teisės normų modeliu.

Question 224

Kokia silogizmo esmė?

Answer 224

Jei galioja bendroji norma, kad kiekvienas A situacijoje B turi elgtis C būdu (didžioji prielaida), tai asmuo X, turintis A požymius situacijoje Y, kuri atitinka B požymius (mažoji prielaida), turi elgtis Z būdu, kuris atitinka C veikimo tipą (išvada).

Question 225

Pateikti silogizmo didžiosios prielaidos pavyzdį.

Answer 225

Asmeniui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinis kodeksas).

Question 226

Pateikti silogizmo mažosios prielaidos pavyzdį.

Answer 226

Konkretus asmuo padarė kitam konkrečiam asmeniui žalą.

Question 227

Pateikti silogizmo išvados pavyzdį.

Answer 227

Konkretus asmuo privalo atlyginti kitam konkrečiam asmeniui padarytą žalą.

Question 228

Kokiomis stadijomis yra tikrinamas silogizmo išvados teisingumas?

Answer 228

(1) Didžiosios prielaidos teisingumas tikrinamas žiūrint, ar teisingai nustatyta teisės aiškinimo taisyklė ir ar teisingai nustatytas teisės normos turinys; (2) Mažosios prielaidos teisingumas pagrindžiamas nustatant, ar tinkamai pritaikytos įrodinėjimo taisyklės.

Question 229

Kas yra teisės sistema?

Answer 229

Tai – teisinių nuostatų (normų ir principų) organizacija.

Question 230

Koks yra smulkiausias ir koks – stambiausias savarankiškos teisės sistemos vienetas?

Answer 230

Smulkiausias – teisės norma, stambiausias – teisės šaka.

Question 231

Kokie yra skiriami teisės sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai (kriterijai)?

Answer 231

(1) Teisinio reguliavimo dalykas – sistemos elemento reguliuojami santykiai; (2) Teisinio reguliavimo metodas – sistemos elemento naudojamas specifinis reguliavimo būdų ir priemonių derinys, nusakantis: (2.1) teisių ir pareigų atsiradimo pagrindą, (2.2) teisinių santykių salyvių ryšių pobūdį, (2.3) taikomų sankcijų sistemą; (3) Teisinio reguliavimo intensyvumas – didelis norminančios medžiagos kiekis gali būti pagrindas teigti, jog formuojasi savarankiškas teisės sistemos elementas.

Question 232

Kas būdinga normoms, sudarančioms teisės institutą?

Answer 232

(1) Reguliuoja panašius santykius; (2) Veikia vieningai; (3) Normatyvinis atskirumas – normos dažniausiai išskiriamos į atskirus junginius; (4) tam tikras reguliuojamos srities išbaigtumas.

Question 233

Kokios teisės yra skiriamos teisės doktrinoje?

Answer 233

Viešoji ir privatinė.

Question 234

Kokios teisės pagrindu kūrėsi teisė?

Answer 234

Privatinės.

Question 235

Kokie požiūriai viešajai ir privatinei teisei atskirti skiriami doktrinoje?

Answer 235

(1) Privatinė gina privatų interesą, o viešoji – viešą; (2) Privatinės teisės sferoje subjektai lygūs ir nepavaldūs, o viešojoje vyraja pavaldumo santykiai; (3) Privatinėje teisėje santykiai užsimezga šalių iniciatyva, o viešojoje – valdingu vienos šalies nurodymu; (4) Privatinė teisė pagrįsta decentralizuotu reguliavimu, o viešojoje reguliavimas yra centralizuotas.

Question 236

Kokios viešosios ir privatinės teisės išskyrimo problemos atsiranda?

Answer 236

(1) Nenuoseklūs, ištampyti kriterijai; (2) Nykstanti riba tarp privatinės ir veišosios teisės; (3) Skyrimas nėra nuosekliai įgyvendintas (pvz., baudžiamoji teisė priklauso viešajai teisei, o bylas sprendžia bendrieji teismai); (4) Yra teisės šakų, kurias neaišku, kur priskirti (pvz., darbo teisė); (5) Tradiciškai buvusi maža valstybės įtaka privatinei teisei šiandien labai didėja (pvz., automobilio pardavimas nuo lapkričio 1 d.).

Question 237

Kokios teisės šakos tradiciškai priskiriamos viešajai teisei?

Answer 237

(1) Konstitucinė, (2) administracinė, (3) finansų, (4) baudžiamoji, (5) ekologinė, (6) procesinė teisė.

Question 238

Kokios teisės šakos tradiciškai priskiriamos privatinei teisei?

Answer 238

(1) Civilinė, (2) šeimos, (3) darbo, (4) komercinė, (5) autorių teisė ir pan.

Question 239

Kas yra teisės norminių aktų sisteminimas?

Answer 239

Nuolatinis teisės norminių aktų sistemos tobulinimas ir tvarkymas.

Question 240

Kokia teisės norminių aktų sisteminimo reikšmė?

Answer 240

Leidžia nustatyti teisinio reguliavimo spragas, prieštaravimus ir kitokias reguliavimo ydas.

Question 241

Kokios yra skiriamos pagrindinės sisteminimo formos?

Answer 241

(1) Inkorporavimas, (2) konsolidavimas, (3) kodifikavimas.

Question 242

Apibūdinti inkorporavimo sisteminimo formą.

Answer 242

Tai tokia sisteminimo forma, kai norminiai aktai tiesiog mechaniškai sujungiami į tam tikrus rinkinius. Jo metu reguliavimas nekeičiamas.

Question 243

Kokios yra skiriamos inkorporavimo rūšys?

Answer 243

1) Oficialus – vykdomas pavedus teisėkūros subjektui, teisėkūros subjektas patvirtina leidinio oficialumą, leidinys yra oficialus šaltinis; (2) Pusiau oficialus (oficiozinis) – vykdomas pavedus teisėkūros subjektui, teisėkūros subjektas netvirtina leidinio, leidinys ėra oficialus šaltinis; (3) Neoficialus – vykdo privatūs asmenys, teisėkūros subjektas netvirtina leidinio, leidinys nėra oficialus šaltinis.

Question 244

Apibūdinti konsolidavimo sisteminimo formą.

Answer 244

Tai tokia sisteminimo forma, kai tos pačios juridinės galios norminiai aktai yra sujungiami į vieną norminį aktą. Konsolidavimo metu reguliavimo dalykas nėra keičiamas. Naujo leidinio oficilumą tvirtina teisėkūros subjektas. Į leidinį įtraukti aktai praranda juridinę galią kaip atskiri aktai. Naujas aktas turi vieningą loginę struktūrą. Dažniausias pavadinimas – statutas.

Question 245

Apibūdinti kodifikavimo sisteminimo formą.

Answer 245

Tai tokia sisteminimo forma, kai į vieną aktą (dažniausiai vadinamą kodeksu) surašomos visos panašius santykius reguliuojančios teisės normos. Tai ne tik sisteminimo, bet ir teisėkūros rūšis – ją vykdant iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas. Esant prieštaravimams tarp kodekso ir paprasto įstatymo, kodeksui teikiamas pirmumas. Kodifikacijos aktas skirtas ilgam taikymo laikotarpiui.

Question 246

Kas yra teisės aiškinimas plačiausia, plačiąja ir siaurąja prasmėmis?

Answer 246

1) Plačiausia prasme – tai teisės, kaip ypatingo reiškinio, esmės suvokimas; (2) Plačiąja prasme – tai teisinio teksto turinio nustatymas; (3) Siaurąja prasme – tai prieštaravimų ir neaiškumų teisiniame tekste pašalinimas.

Question 247

Kas gali tapti teisės aiškintoju?

Answer 247

Kiekvienas asmuo, besinaudojantis teise.

Question 248

Į kokias dvi dalis skirstomas aiškinimas kaip procesas?

Answer 248

(1) Išsiaiškinimas, (2) išaiškinimas.

Question 249

Kokios teisės aiškinimo priežastys?

Answer 249

(1) Teisiniai nurodymai yra suformuluojami tekstu, o reikia nustatyti teisės normos struktūrą, jos elementus; (2) Aiškinti tekstą verčia kalbinės priemonės (teisinį tekstą formuluojant įprasta kalba kyla daugiarekšmiškumo problema, o vartojant teisinius terminus gali pakliūti neteisinių); (3) Aiškinant teisės tekstą galima jį pritaikyti naujų situacijų reguliavimui; (4) Aiškinimo metu tekstas iškyla bendros sistemos apimtyje; (5) Teisę aiškinti verčia nuolatinis įstatymų leidėjų brokas ir neraštingumas.

Question 250

Kas yra teisės aiškinimo metodai?

Answer 250

Tai priemonės ir operacijos, kuriomis atskleidžiamas teisinio teksto turinys ir prasmė.

Question 251

Kokie yra pagrindiniai teisės aiškinimo metodai?

Answer 251

(1) Kalbinis, (2) sisteminis, (3) įstatymų leidėjo ketinimų, (4) teleologinis, (5) istorinis, (6) precedentinis, (7) lyginamasis, (7) bendrųjų teisės principų, (8) loginis.

Question 252

Apibūdinti kalbinį teisės aiškinimo metodą.

Answer 252

Naudojamos kalbos mokslo priemonės teksto turiniui atskleisti.

Question 253

Apibūdinti sisteminį teisės aiškinimo metodą

Answer 253

Tikrinama, ar kalbiniu teisės aiškinimo metodu gautas rezultatas dera su kitais teisės sistemos elementais – giminingomis teisės normomis ir teisės principais.

Question 254

Apibūdinti įstatymų leidėjo ketinimo teisės aiškinimo metodą.

Answer 254

Tikrinama, ar kalbiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais gautas rezultatas dera su ketinimais, kuriuos turėjo įstatymų leidėjas, išleisdamas tokią teisinę taisyklę. Gali būti tiriami konkretaus ir fiktyvaus įstatymų leidėjo ketinimai.

Question 255

Apibūdinti teleologinį teisės aiškinimo metodą.

Answer 255

Įstatymo tikslo metodas, panašus į įstatymų leidėjo ketinimų metodą. Atsižvelgiama į pačiame įstatyme nurodytą reguliatoriaus tikslą.

Question 256

Apibūdinti istorinį teisės aiškinimo metodą.

Answer 256

Metodas, pasireiškiantis trimis formomis: (1) siekiama nustatyti, kokios buvo ekonominės, socialinės, politinės ir kitos sąlygos ankstesnio teisės akto galiojimo metu, (2) kokios sąlygos teisės taikymo metu, (3) kokius istorinius ketinimus turėjo teisėkūros subjektas.

Question 257

Apibūdinti precedentinį teisės aiškinimo metodą

Answer 257

Žiūrima, kaip anksčiau buvo išspręsta analogiška byla.

Question 258

Apibūdinti lyginamąjį teisės aiškinimo metodą.

Answer 258

Naudojamas lyginimas kaip logikos priemonė. Aiškinimo rezultatas lyginamas su užsienio valstybių įstatymais, teismų praktikos nuostatomis, tarptautinių teismų sprendimais.

Question 259

Apibūdinti bendrųjų teisės principų teisės aiškinimo metodą.

Answer 259

Gautas aiškinimo rezultatas lyginamas su bendrųjų teisės principų reikalavimais.

Question 260

Apibūdinti loginį teisės aiškinimo metodą.

Answer 260

Nėra savarankiškas, veikia visame aiškinimo procese, nors išskiriamos ir tam tikros savarankiškos logikos priemonės, su kuriomis lyginamas kitais teisės aiškinimo metodais gautas rezultatas.

Question 261

Kaip sprendžiami skirtingais teisės aiškinimo metodais gautų rezultatų kolizijos atvejai?

Answer 261

1) Kertantis lingvistinio ir sisteminio aiškinimo rezultatams, pirmenybė teikiama sisteminiam; (2) Kertantis lingvistinio ir įstatymų leido ketinimų ar teleologinio aiškinimo rezultatams, pirmenybė teikiama pastariesiems.

Question 262

Kas yra teisės aiškinimo rūšys?

Answer 262

Tai aiškinimo proceso klasifikavimas, atsižvelgiant į įvairius kriterijus.

Question 263

Pagal kokius kriterijus gali būti skiriamos teisės aiškinimo rūšys?

Answer 263

(1) Pagal subjektus, (2) aiškinimo rezultatą su tekstu ir (3) subjektą.

Question 264

Į kokias rūšis skirstomas teisės aiškinimas pagal subjektus? Apibūdinti.

Answer 264

1) Oficialus – vykdo kompetetingos instituticijos, aiškinimo rezultatas yra privalomas, dažnai įforminmas raštu. Aiškinimu siekiama suvienodinti teisės veikimą. Skirstomas į keturis porūšius: (1.2) Konstitucinio teismo (aiškina savo priimtus aktus), (1.2) deleguotas (institucija įgalioja kitą aiškinti jos priimtus aktus), (1.3) norminis (aiškinimas, skiriamas visiems tą taisyklę priimantiems asmenims, (1.4) kazualinis (skirtas konkrečiam atvejui); (2) Neoficialus – nekontroliuojamas, neribojamas, neprivalomas. Skirstomas į tris porūšius: (2.1) paprastas (teisę aiškina bet kuris asmuo), (2.2) kompetetingas (teisę aiškina teisinių žinių turintis asmuo), (2.3) mokslinis (teisę aiškina mokslinių žinių turintis asmuo).

Question 265

Į kokias rūšis skirstomas teisės aiškinimas pagal rezultatą su tekstu? Apibūdinti.

Answer 265

(1) Adekvatus – aiškinimo rezultatas sutampa su tekstine išraiška; (2) Plečiamasis – aiškinimo rezultatas yra platesnis nei tekstinė išraiška; (3) Siaurinamasis – kai aiškinimo rezultatas yra siauresnis nei tekstinė išraiška; (4) Plėtojamasis – būdingas teisės principams, neturintiems tekstinės išraiškos.

Question 266

Į kokias rūšis skirstomas teisės aiškinimas pagal subjektą? Apibūdinti.

Answer 266

(1) Teisminis – aiškina teisminės institucijos; | (2) Administracinis – aiškina valstybinės institucijos.

Question 267

Kaip apibrėžiamos teisės reguliavimo spragos?

Answer 267

Tai santykiai, kurie pagal savo požymius patenka į teisinio reguliavimo sferą, tačiau nėra reguliuojami konkrečiais teisės šaltiniais.

Question 268

Į kokias dvi rūšis skirstomos teisės reguliavimo spragos?

Answer 268

(1) Pirminės – kai santykiai iš viso nesureguliuoti; | (2) Antrinės – kai santykiai sureguliuoti, bet nepakankamai.

Question 269

Kokie egzistuoja teisės spragų pildymo būdai?

Answer 269

(1) Teisėkūra – sukuriamas reikalingas teisės šaltinis (paprastai – norminis aktas); (2) Įstatymo analogijos taikymas – pritaikomas panašius santykius reguliuojantis įstatymas, jei situacija atitinka analogijos taikymo sąlygas: (2.1) santykiai patenka į teisinio reguliavimo sferą, (2.2) yra panašius santykius reguliuojantis teisės aktas, (2.3) įstatymo analogija nėra uždrausta; (3) Teisės analogijos taikymas – tiesiogiai pritaikomi bendrieji teisės principai, jei situacija atitinka analogijos taikymo sąlygas: (3.1) santykiai patenka į teisinio reguliavimo sferą, (3.2) nėra panašius santykius reguliuojančio teisės akto, (3.3) analogija nėra uždrausta. (4) Sutartis.

Question 270

Kokiais atvejais analogija draudžiama?

Answer 270

(1) Represinėse teisės šakose (baudžiamojoje, administracinėje teisėje); (2) Pagal analogiją draudžiama taikyti specialiąsias teisės normas ir išlygas; (3) Analogija draudžiama, jeigu ja numatytas žmogaus teisių ribojimas.

Question 271

Kas yra teisės normų kolizijos?

Answer 271

Tai situacijos, kai teisės normų sistemoje egzistuoja dvi ar daugiau teisės normų, numatančių skirtingą tos pačios situacijos reguliavimą.

Question 272

Kas yra kolizinės taisyklės?

Answer 272

Teisės doktrinoje išskiriamos taisyklės, leidžiančios pašalinti nustatytą teisės normų prieštaringumą, išsirenkant vieną normą, o kitų netaikant.

Question 273

Kokios yra pagrindinės kolizinės taisyklės? Apibūdinti.

Answer 273

(1) Chronologinė taisyklė – vėlesnis įstatymas nugali ankstesnį; (2) Specialiosios normos taisyklė – specialioji norma nugali bendrąjį įstatymą (taikoma tik tada, kai bendroji ir specialioji normos yra tos pačios juridinės galios aktuose); (3) Hierarchijos taisyklė – hierarchiškai aukštesnės institucijos taisyklė nugali žemesnės institucijos taisyklę; (4) Palankumo taisyklė – taikoma norma, mažiau apsunkinanti žmogaus padėtį; (5) Kodekso taisyklė – kodekso normos nugali paprasto įstatymo normas; (6) Tarptautinės teisės taisyklė – tarptautinė teisė nugali nacionalinę.

Question 274

Kokia kolizinių taisyklių problema?

Answer 274

Taisyklės neturi hierarchinės sistemos, o skirtingų taisyklių pritaikymas gali nulemti nevienodus rezultatus.

Question 275

Kas yra teisiniai santykiai?

Answer 275

(1) Visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas; (2) Socialiniai tarpusavio santykiai, reguliuojami Teisės normomis.

Question 276

Kokios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui?

Answer 276

(1) Teisės norma; (2) Teisiniai faktai; (3) Teisinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvių teisinės charakteristikos).

Question 277

Kokia struktūra pasižymi teisiniai santykiai?

Answer 277

Turi (1) objektą, (2) subjektą ir (3) turinį.

Question 278

Kas yra teisinio santykio objektas? Pateikti pavyzdžių.

Answer 278

Tai vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis, ir dėl kurių (žmogus nėra objektas): materialios vertybės (gamtos ir kultūros daiktai), asmeninės nematerialios vertybės (garbė, orumas, laisvė), teisinio santykio subjektų elgesys, paslaugos ir jų rezultatai, dvasinės kūrybos rezultatai (intelektinė nuosavybė), vertybiniai popieriai, oficialūs dokumentai (obligacija, vekselis, pinigai ir kt.).

Question 279

Kas yra teisinio santykio subjektas? Kuo turi pasižymėti asmuo, kad taptų tokio santykio subjektu?

Answer 279

Subjektas – tai teisės subjektai, turintys vienas kito atžvilgio įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektu, konkretus asuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu (teisnumu ir veiksnumu).

Question 280

Kas yra teisinio santykio turinys?

Answer 280

Teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.

Question 281

Pagal kokius kriterijus gali būti skirstomi teisiniai santykiai?

Answer 281

Pagal (1) subjektus ir (2) subjektų skaičių.

Question 282

Į kokias rūšis skirstomi teisiniai santykiai pagal subjektus?

Answer 282

(1) Fizinių asmenų tarpusavio teisiniai santykiai; (2) Fizinių ir juridinių asmenų teisiniai santykiai; (3) Piliečių ir valstybės teisiniai santykiai; (4) Valstybių tarpusavio teisiniai santykiai.

Question 283

Į kokias rūšis skirstomi teisiniai santykiai pagal subjektų skaičių? Apibūdinti.

Answer 283

(1) Absoliutūs teisiniai santykiai – nustatoma tik viena šalis. Pvz., nuosavybės teise daiktą valdantis asmuo; (2) Santykiniai teisiniai santykiai – apibrėžiami abu dalyviai; santykio dalyvio teisės siejamos su konkrečia jo pareiga kita santykio dalyviui. Pvz., pirkėjas ir pardavėjas.

Question 284

Kas yra teisės pažeidimas plačiąja prasme?

Answer 284

Tai bet kokia veika, neatitinkanti teisės normose įtvirtintų elgesio standartų.

Question 285

Kas yra teisės pažeidimas siaurąja prasme?

Answer 285

Tai tokia teisei priešinga veika, už kurią numatytas tam tikras nubaudimas.

Question 286

Pagal kokius kriterijus galima apibūdinti teisės pažeidimą kaip reiškinį?

Answer 286

Pagal (1) esmę, (2) turinį, (3) formą.

Question 287

Kaip apibūdinamas teisės pažeidimas pagal esmę

Answer 287

Tai juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda apsauginis teisinis santykis.

Question 288

Kaip apibūdinamas teisės pažeidimas pagal turinį?

Answer 288

Tai įpareigojančių ir draudžiančių normų nesilaikymas.

Question 289

Kaip apibūdinamas teisės pažeidimas pagal formą?

Answer 289

Tai teisei priešinga asmens veika.

Question 290

Kokie skiriami teisės pažeidimo požymiai? Apibūdinti kiekvieną iš jų.

Answer 290

(1) Padaryti teisės pažeidimą gali tik deliktinį subjektiškumą turintis asmuo – deliktinio subjektiškumo neturintiems asmenims netaikomos sankcijos; (2) Veika – realiu elgesiu neišreikštos mintys ar įsitikinimai neužtraukia atsakomybės; (3) Neteisėta veika – elgesiu pažeidžiami teisės normų reikalavimai; (4) Pavojinga veika – elgesiu sukuriama žala visuomenei arba prielaidos jai atsirasti; (5) Kalta veika – būdingiausia baudžiamojoje, administracinėje, drausminėje atsakomybėje (civilinėje teisėje galima atsakomybė be kaltės).

Question 291

Kaip apibrėžiama teisės pažeidimo sudėties sąvoka

Answer 291

Tai objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, kurios nustatymas konkrečioje veikoje leidžia veiką laikyti teisės pažeidimu.

Question 292

Kokie elementai įeina į teisės pažeidimo sudėtį?

Answer 292

Objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Question 293

Kas yra teisės pažeidimo objektas?

Answer 293

Tai – teisės normų saugomi visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinosi veiką padaręs asmuo.

Question 294

Kokios yra skiriamos objekto rūšys?

Answer 294

(1) Bendrasis – visi teisės saugomi santykiai; (2) Rūšinis – tam tikros srities santykiai (pvz., nusikaltimai nuosavybei); (3) Konkretus – visuomeniniai santykiai, kurie pažeidžiami konkrečia veika.

Question 295

Kas yra teisės pažeidimo objektyvioji pusė?

Answer 295

Tai – matomoji teisės pažeidimo pusė.

Question 296

Kokie yra skiriami objektyviosios pusės požymiai?

Answer 296

(1) Padaryta teisei priešinga veika; (2) Sukurtos žalingos pasekmės; (3) Egzistuoja priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Question 297

Kaip šie požymiai vadinami civilinėje teisėje?

Answer 297

Civilinės atsakomybės sąlygomis.

Question 298

Kas yra teisės pažeidimo subjektas?

Answer 298

Tai – fizinis arba juridinis asmuo, turintis deliktinį subjektiškumą.

Question 299

Kokiais dviem esminiais kriterijais apibūdinami teisės pažeidimo subjektai – fiziniai asmenys?

Answer 299

(1) Amžiumi ir (2) pakaltinamumu (gebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti).

Question 300

Kokiais atvejais už teisės pažeidimą atsako kiti teisės pažeidimo subjektai – juridiniai asmenys?

Answer 300

Kai už tam tikras jų veikas įstatymuose numatyta konkreti atsakomybė.

Question 301

Kas yra teisės pažeidimo subjektyvioji pusė? Kokioje teisėje ji labiausiai analizuojama?

Answer 301

Tai – tai nematomoji pažeidimo pusė; visuma požymių, kurie apibūdina teisės pažeidėjo psichinį santykį tarp jo veikos ir veikos pasekmių. Labiausiai analizuojama baudžiamojoje teisėje.

Question 302

Kokie elementai sudaro teisės pažeidimo subjektyviąją pusę?

Answer 302

Kaltė, motyvas, tikslas.

Question 303

Kokios yra skriamos kaltės formos, kaltės formų rūšys ir neatsargumo rūšys subjektyviojoje teisės pažeidimo pusėje?

Answer 303

Skiriamos dvi kaltės formos: tyčia ir neatsargumas. Kaltės formų rūšys: tiesioginė ir netiesioginė. Neatsargumo rūšys: nusikalstamas pasitikėjimas, nerūpestingumas.

Question 304

Kokios yra skiriamos teisės pažeidimų rūšys?

Answer 304

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusikaltimai; administracinės teisės pažeidimai; darbo drausmės ar tarnybos pažeidimai; civilinės teisės ir sutarčių pažeidimai; procesiniai pažeidimai

Question 305

Kas yra negatyvioji teisinė atsakomybė?

Answer 305

Tai – teisinė atsakomybė, pasireiškianti asmens veiksmų susiejimu su teisės reikalavimais, nubaudžiant asmenį, jeigu jis įvykdo teisės pažeidimą.

Question 306

Kokie yra skiriami trys negatyviosios atsakomybės atsiradimo pagrindai? Paaiškinti kiekvieną iš jų.

Answer 306

1) Norminis pagrindas – teisės sistemoje nustatytas teisinis reikalavimas, aprašantis tam tkrą veiką kaip privalomą; (2) Faktinis pagrindas – asmuo padaro veiką, kurioje yra visi teisės pažeidimo sudėties elementai; (3) Teisės taikymo aktas – juo teisės pažeidėjui pritaikomos teisinės sankcijos.

Question 307

Kokios yra išskiriamos pagrindinės negatyviosios atsakomybės rūšys?

Answer 307

(1) Baudžiamoji, (2) administracinė, (3) drausminė, (4) civilinė, (5) materialinė, (6) procesinė, (7) konstitucinė atsakomybė.

Question 308

Apibūdinti baudžiamąją atsakomybę.

Answer 308

Išimtinai valstybės taikomų baudžiamųjų priemonių visuma. Taikymo faktinis pagrindas – nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas. Pagrindinis baudžiamosios atsakomybės tikslas – nubausti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusį asmenį; siekis atkurti nukentėjusiojo nuo nusikaltimo asmens padėtį yra antrinis ir dažnai pamirštamas. Asmuo yra laikomas nekaltu, kol specialios valstybinės institucijos (prokuratūra) neįrodo priešingai. Taikomos specialios baudžiamosios priemonės (kriminalinės sankcijos): viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, viešieji darbai, bauda (mokama valstybei), laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kai kuriose šalyse – gyvybės atėmimas. Asmeniui, kuriam pritaikytos baudžiamosios sankcijos, net ir jas realizavus, lieka specifinės teisinės pasekmės – teistumas.

Question 309

Apibūdinti administracinę atsakomybę.

Answer 309

Faktinis pagrindas – padarytas administracinis teisės pažeidimas. Subjektas – asmuo nuo 16 metų. Šiai atsakomybės rūšiai būdinga operatyvi ir lanksti sankcijų (administracinių nuobaudų) taikymo sistema. Skirtingai nei drausminės atsakomybės atveju, administracinę atsakomybę taiko asmuo, kuris su baudžiamu asmeniu neturi tiesioginio pavaldumo santykio. Ši atsakomybė dažnai konkuruoja su baudžiamąja atsakomybe ir net kai kurios pažeidimų sudėtys yra panašios. Sankcijos yra švelnesnės nei baudžiamosios, jos nesukuria teistumo, bet tam tikros pasekmės vis tiek lieka – nuobaudos turėjimas (dažniausiai 1 metų terminas). Administracinėmis nuobaudomis dažniausiai siekiama prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią veikų peraugimui į nusikaltimus. Sankcijų rūšys: įspėjimas, bauda (valstybei), pažeidimo įrankio ar tiesioginio objekto paėmimas, nušalinimas nuo darbo, areštas (trumpalaikis). Būdingas tikslus teisinio teksto laikymasis.

Question 310

Apibūdinti drausminę atsakomybę.

Answer 310

Atsiradimo pagrindas – darbo ar tarnybos tvarkos pažeidimas, pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas. Atsakomybei būdingas darbdavio ar darbdavio atstovo taikymas pavaldžiam asmeniui. Subjektas – asmuo nuo 16 metų, kuris dirba toje institucijoje ar yra tarnyboje. Teisės normos nesureguliuoja konkrečiai, už kokį pažeidimą kokia nuobauda yra taikoma – tai turi nuspręsti pats darbdavys (darbdavio atstovas); teisės normos griežtai reguliuoja tik pačią nubaudimo procedūrą. Darbo kodeksas numato tokias nuobaudas: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Gali būti nustatomos ir griežtesnės sankcijos.

Question 311

Apibūdinti civilinę atsakomybę

Answer 311

Taikymo pagrindas – civilinės teisės ar sutarties pažeidimas. Atsakomybė pasireiškia civilinių sankcijų taikymu pažeidėjui, kuriomis dažniausiai yra atkuriama pažeista turtinė padėtis. Sankcijos: įpareigojimas atlikti neįvykdytą teisinę pareigą (pvz., įpareigojimas atiduoti neteisėtai užvaldytą turtą), įpareigojimas atlyginti padarytą žalą. Tam tikrais atvejais taikoma ir sankcija, turinti nubaudimo požymių (pvz., įpareigojimas sumokėti netesybas, baudą ar delspinigius). Pagrindinis atsakomybės tikslas – atstatyti nukentėjusio asmens turtinę padėtį. Civilinė atsakomybė dažniausiai inicijuojama privačių asmenų (valstybė paprastai nesikiša, kol asmenys patys nesikreipia į teismus). Civilinė atsakomybė atsiranda esant tam tikroms sąlygoms: 1) padarytas civilinės teisės ar sutarties pažeidimas; 2) pažeidimas sukelia nuostolius; 3) egzistuoja priežastinis ryšys tarp pirmo ir antro; 4) pažeidėjas yra kaltas (tam tikrais atvejais galima atsakomybė be kaltės). Atsakomybės subjektas – pilnai atsako asmuo nuo 18 metų, o nuo 14 metų – atitikdamas įstatyme numatytas sąlygas.

Question 312

Palyginti civilinę ir baudžiamąją atsakomybę

Answer 312

(1) Civiline atsakomybe (toliau – CA) siekiama atstatyti nukentėjusiojo turtinę padėtį, o baudžiamąja atsakomybe (toliau – BA) – nubausti pažeidėją. (2) CA dažniausiai atsiranda pažeidus privatų interesą, o BA – pažeidus viešąjį interesą. (3) CA remiasi skolininko kaltumo prezumpcija, o BA – nekaltumo prezumpcija. (4) Skirtingi atsakomybių taikymo terminai: CA taikomas terminas „ieškinio senatis“ (laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises teisme; maksimalus terminas – 10 metų, tam tikrais atvejais CK numato sutrumpintus terminus), o BA numatyti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai, priklausantys nuo veikos pavojingumo.