tt Flashcards
Teisės normos struktūrą sudaro tokie elementai:
- Hipotezė
- Dispozicija
- Sankcija
kas yra Hipotezė
Hipotezė – ja nustatomi asmenys, kuriems adresuojama norma, ir aplinkybės, kuriomis ji
įgyvendinama.
Dispozicija
Dispozicija – pati elgesio taisyklė, nustatanti teisinio santykio šalių teises ir pareigas.
Sankcija
Sankcija – valstybės prievartos priemonės už dispozicijos pažeidimą.
Pagal savo struktūrą hipotezės gali būti skirstomos į:
1) Paprastąsias – jos sieja teisės normos galiojimą tik su vienos aplinkybės buvimu. Pvz.:
„Degant raudonam šviesoforo signalui draudžiama įvažiuoti į važiuojamąją dalį.“ Čia
hipotezę sudaro viena aplinkybė – degantis raudonas šviesoforo signalas.
2) Sudėtines – jos formuluoja kelias aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo
sąlyga. Pvz.: „Jei žmogus, vairuodamas pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko
avarija, dėl kurios nukentėjo kitas žmogus, tada jis yra baudžiamas bauda“.
3) Alternatyviąsias – jos sieja konkrečios normos galiojimą su viena iš kelių teisės normoje
nurodytų aplinkybių. Pvz.: „Medžiojimas be reikiamo leidimo arba uždraustu laiku arba
uždraustose vietose, arba uždraustų medžioti gyvūnų, užtraukia baudą.“ Hipotezę čia sudaro
keturios aplinkybės: medžiojimas be reikiamo leidimo, uždraustose vietose, uždraustu laiku,
uždraustų medžioti gyvūnų; užtenka bent vienos iš išvardytų aplinkybių, kad ši norma būtų
taikoma asmeniui, pažeidusiam administracinės teisės nustatytą medžiojimo tvarką.
Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos į:
1) Absoliučiai, arba vienareikšmiškai, apibrėžtas – jos nurodo reguliuojamo visuomeninio
santykio dalyvių teises ir pareigas, kurių jie patys negali keisti. Pvz.: „Tik teismas vykdo
teisingumą arba sutarčių reikia laikytis.“
2) Santykiškai apibrėžtas – jos leidžia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti
kai kurias savo teises ir pareigas. Pvz.: „Jeigu vieno žmogaus reikalų tvarkymas davė kitam
žmogui teigiamų rezultatų, tai reikalus tvarkęs asmuo turi teise į atlyginimą. Jeigu šalys
nesusitaria, atlyginimo dydi nustato teismas.“
Pagal išraiškos būdus dispozicijos yra:
1) Paprastosios
2) Aprašomosios arba aiškinamosios
3) Nukreipiamosios
4) Blanketinės
Sankcijos gali būti:
1) Pozityviosios arba skatinamosios – tai teigiama valstybės reakcija į asmens atliktą teisėtą
ir valstybei ar visuomenei itin reikšmingų pareigų vykdymą, kurios oficialiai iki tol nebuvo
nustatytos ar privalomos asmeniui. Pvz.: apdovanojamos daugiavaikės mamos,
pagimdžiusios penkis ar daugiau vaikų arba asmuo, išgelbėjęs kitą skęstantįjį asmenį.
2) Negatyviosios – tai neigiama valstybės reakcija į asmens siekį įgyti tam tikrą subjektinę
teisę arba ja naudotis nevykdant atitinkamų pareigų.
Negatyviosios sankcijos skirstomos į:
1) Pasyviai negatyviąsias – jos taikomos asmeniui už nevykdymą pareigų, kurias asmuo
privalo įvykdyti, jei nori igyti atitinkamą subjektinę teisę, pripažįstamą ir ginamą
pozityviosios teisės priemonėmis. Pvz.: “Vedybinės sutartys privalo būti sudaromos notarine
forma” (CK 1.74str. 2 p.)
2) Aktyviai negatyviąsias – tai tokios sankcijos, kuriomis valstybė vykdo plačiai suprantamą
teisingumą:siaurina arba likviduoja(panaikina) atitinkamų pareigų nevykdžiusio asmens
subjektines teises.Pvz.: Asmuo, kuris naudojasi turima subjektine teise studijuoti
universitete, bet nevykdo pareigos šią savo teisę legalizuoti pažangiu mokymusi, praranda
teisę studijuoti jame.
Prie aktyviai negatyviųjų sankcijų yra priskiriamos:
1) Baudžiamosios (kriminalinės) – jų specifika yra ta, kad jos yra taikomos tik priėmus
apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, ir tik teismo. Pvz.: baudos, viešieji darbai,
turto konfiskavimas, įkalinimas.
2) Administracinės – jas taiko tam įgaliotos valstybės institucijos (teismai, policija, mokesčių
ir kitokios inspekcijos), pareigūnai. Pvz.:įspėjimas, bauda, viešieji darbai, praradimas teisės
vairuoti transport priemonę ir kt. Baudžiamosios ir administracinės sankcijos gali būti tiek
turtinio, tiek asmeninio pobūdžio.
3) Civilinės (turtinės) – jas skiria teismas ir tik jeigu jos numatytos įstatyme arba šalių
sutartyje. Pvz.: piniginė nuobauda, delspinigiai. Jeigu vienas žmogus savanoriškai atlygina
žalą kitam tada tai nėra sankcija, bet jeigu žalą įpareigoja atlyginti teismas, tada tai yra
teismo pritaikyta sankcija.
4) Drausminės – skiria organizacijų, firmų, įstaigų administracija pavaldiems darbuotojams už
vidaus tvarkos pažeidimus.
Struktūros požiūriu baudžiamosios sankcijos yra:
Paprastos – tai viena kuri nors poveikio priemonė (pvz., bauda).
Sudėtinės – nustato kelias poveikio priemones, kurios turi būti taikomos teisės
pažeidėjui kartu (pvz., įkalinimas ir turto konfiskavimas).
Alternatyvios – numato kelias poveikio priemones, tačiau realiai taikoma tik
viena iš jų: (pvz., bauda arba viešieji darbai); paskyrus baudą, negalima skirti
viešųjų darbų.
Dvinare teises normos struktūra:
Dvinarės teisės normos modelio šalininkai iš esmės laikosi nuomonės, kad teisės normos, kurių
tekste nėra kurio nors iš jos struktūrinio elemento (paprastai sankcijos), šio elemento iš tiesų ir
neturi. Viena iš šios krypties atstovių Lietuvos teisės moksle G. Lastauskienė, kritikuodama
tradicinį trinarės teisės normos struktūros modelį nurodo vieną iš argumentų, jog ne kiekviena teisės
norma, net ir nustatanti teisinę pareigą, yra garantuota valstybės prievarta, todėl tokioje nerasime ie
teisinės sankcijos. 3 Pagal Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo
būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, tačiau ši norma nėra garantuojama valstybės
prievarta.
Tačiau anot teisininko, teoretiko S.Vancevičiaus ši nuostata yra pagrįsta teisės normų ir norminių
aktų kai kurių straipsnių painiojimu. Užmirštamas teisės sistemiškumas, neatsiejamas elgesio
taisyklės ryšys su jos taikymo sąlygomis ir ribomis bei apsaugos būdais.
Teisės norma
teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma
elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir
garantuojama tų santykių dalyvių abipusė nauda ir valstybės prievarta.
Ar egzistuoja viena teorija, galinti atsakyti į klausimą „kas yra teisė“? Kodėl?
Ne, kadangi (1) teisė – tai kultūros reiškinys, (2) teisei pažinti taikomi įvairūs metodai, sukuriantys skirtingus rezultatus, (3) teisė yra glaudžiai susijusi su vertybėmis, o skirtingos kultūros išpažįsta jas skirtingas.
Kodėl klausimas „kas yra teisė“ toks svarbus?
Teoriniu aspektu – nes būtina sutarti, koks reiškinys laikomas teisiniu. Praktiniu aspektu – tik išsiaškinus, kas yra teisė, galima nustatyti, kurie argumentai yra teisiniai, o kurie – ne.
Kas siūlo atsakymus į klausimą „kas yra teisė“?
Skirtingos teisės teorijos (sampratos, mokyklos).
Koks visų teisės mokyklų tikslas?
Ištirti teisės ontologiją, esmę, t. y. nustatyti faktus, kurie sudaro teisę.
Į kokias dvi stambias grupes galima suskirstyti visas teisės mokyklas?
(1) Teisės mokyklas, teigiančias, kad teisė yra vienarūšiai faktai, tik reikia susitarti, kurie būtent sudaro teisę (trys grupės: (1.1) mokyklos, teigiančios, kad teisė yra tam tikros teisinės idėjos (psichologinė teisės samprata), (1.2) mokyklos, teigiančios, kad teisės esmę sudaro teisės normos (teisinis pozityvizmas, normatyvizmas), (1.3) mokyklos, teigiančios, kad teisės esmę sudaro teisiniai santykiai, realus žmonių elgesys (sociologinė teisės samprata, teisinis realizmas);
(2) Teisės mokyklos, teigiančios, kad teisė yra per daug sudėtingas reiškinys, kad būtų galima apibrėžti ją per vienarūšius faktus.
Kas yra plačiosios teisės sampratos?
Teisės sampratos, apibrėžiančios teisę kaip tam tikrų faktų kombinacijas; reiškinys laikomas teisiniu, kai jis vienu metu egzistuoja ir kaip teisės idėja, ir kaip teisės norma, ir kaip teisinis santykis.
Į kokias keturias grupes galima suskirstyti teisės teorijas pagal metodologiją? Apibūdinti kiekvieną iš jų.
(1) Teologinę metodologiją taikančios teorijos – reiškiniai analizuojami antijusliniu pagrindu, pasitelkiant vaizduotę; būdinga religinio pobūdžio teisės sampratoms;
(2) Metafizinę, abstrakčią metodologiją taikančios teorijos – taikomi abstraktūs, spekuliatyvūs metodai;
(3) Pozityviąją metodologiją taikančios teorijos – stebima realybė, siekiant nustatyti empirinius ryšius; atmetant visa, kas yra spekuliatyvu ar teologiška;
(4) Mišrias metodologijas taikančios teorijos.
Kas yra teisinis normatyvizmas?
Teisės samprata, radikaliausia pozityvizmo atmaina, kildinanti teisę vien iš teisės normų ir atsiribojanti nuo jų turinio.
Kas yra žymiausias teisinio normatyvizmo atstovas?
Kelsen‘as, teisinio normatyvizmo pradininkas ir konstitucinio teismo modelio tėvas.
Nurodyti pagrindinius Kelsen‘o teiginius.
(1) Teisė nagrinėjama kaip „grynoji teisė“, t. y. išvalyta nuo vertybių ir „kitokių spekuliacijų“;
(2) Skirtingai nei pozityvistai, teisę talpino srityje „privalo būti“ („jei yra x, tai privalo būti y“), o ne srityje „yra“;
(3) Teisę sudaro normos, nustatančios, aprašančios teisės pažeidimą kaip sankcijos taikymo prielaidą ir nustatančios pareigą pritaikyti teisinę sankciją;
(4) Teisė – tai prievartinė tvarka; būtent valstybės organizuojama prievarta yra skiriamoji teisinės tvarkos savybė;
(5) Teisė tiriama dviem aspektais: (1) statiniu (galiojančios teisės nuotrauka, kai užfiksuojami pažeidimai ir taikomos sankcijos), (2) dinaminiu (kaip impulsų sistema, dėl kurios funkcionuoja visa teisinė sistema);
(6) Visos teisės normos sudėliojamos į hierarchinę piramidę: konstitucija > įstatymai (Parlamento priimti aktai) > Vyriausybės priimti aktai > Vyriausybei pavaldžių institucijų priimti aktai > individualūs paliepimai;
(7) Šalia piramidės egzistuoja pagrindinė norma, nepriklausanti normų sistemai, bet duodanti impulsą jai veikti. Pagrindinė norma yra arčiausiai konstitucijos, bet nėra jai tapati;
(8) Teisėje negali būti teisinių spragų, nes pati sistema viską išsprendžia;
(9) Kelsen‘o teisės samprata dažnai pavadinama etatistine (valstybine) teisės samprata, kuriai būdinga schema: visuomenė > valstybė > teisė (kontrastuoja su societarine teisės samprata: visuomenė > teisė > valstybė).
Su kokiu žodžiu siejamas teisinis pozityvizmas?
Su žodžiu „positivus“ (tikslus, aiškus).