Visuotinė istorija: Imperijos atkūrimas bei įsigaliojimas (8-10 temos, I vad.)

Question 1

Šimtametis karas:

Answer 1

Prancūzijos ir Anglijos karas (1337 - 1454m.). Baigiasi Prancūzijos pergale (Britams telieka Kalė uostas, 1453m. krito paskutinis jų frontas - Bordo miestas).

Question 2

Šimtamečio karo priežastis -

Answer 2

nesutarimas dėl anglų valdų Prancūzijoje

Question 3

Šimtamečio karo pretekstas -

Answer 3

Anglijos karaliaus pretenzijos į Prancūzijos sostą.

Question 4

Rožių karai:

Answer 4

1455 - 1485m. Karas tarp mirusio karalio Edvardo III sūnų giminių: Lankasterių (raud. rožė) ir Jorkų (balta rožė). Baigaisi, kai Henrikas Tiudoras (Lankasterių šaka) vedė Eduardo IV Jorko dukterį - atsiranda raudonai baltos rožės simbolis. Henrikas vainikuojasi Henriku VII Tiudoru

Question 5

Anglijos revoliucija:

Answer 5

1640-1660m. pilietinių karų ir didelių politinių permainų Anglijoje laikotarpis.
1688m. - “Šlovingoji revoliucija”.

Question 6

Centralizacija Prancūzijoje:

Answer 6

Liudvikas XI Valua Voras
Užbaigė centralizaciją Prancūzijoje - pavyko įveikti stambiųjų feodalų opoziciją.
Pranciškaus I Valua: Italijos karai ir karai su Habsburgais. FR. turtinga, kapitalizmas!

Question 7

Dinastija -

Answer 7

keletas sostą paveldinčios giminės kartų.

Question 8

Ankstyvoji monarchija -

Answer 8

pirminis Viduramžiu valstybės raidos etapas. Valstybės kūrimosi laikas, kai giminė/asmuo pradeda plėsti savo domeną. Valdovas yra vienintėlė tvirta institucija, išreiškianti valstybę.

Question 9

Didžioji laisvių chartija -

Answer 9

1215m. Anglijos karalius Jonas Bežemis išleidžia raštą, kuris apriboja monarcho teises (jam buvo reikalinga aristokratijos parama po nesėkmingų karų). Tai duoda pradžią Anglijos parlamentui!

Question 10

Domenas -

Answer 10

Viduramžių Europoje paveldima kilmingo asmens valda.

Question 11

Generaliniai luomai -

Answer 11

• trijų Prancūzijos luomų (dvasininkijos, kilmingųjų, miestiečių) atstovų susirinkimas.
• 1302m. pirmąkart sušauktas karaliaus Pilypo IV Gražiojo.

Question 12

Luominė monarchija -

Answer 12

Viduramžių Europos valstybės raidos tarpsnis (XII - XVa.), kai valstybėje išsiskiria luomai (uždaros visuomenės grupės), turintys aiškias paskirtis visuomenėje. Kilmingieji, pvz., tampa aristokratais.
(Dvasininkija, aristokratai, valstiečiai.)

Question 13

Parlamentas -

Answer 13

• Įsteigtas 1215m., Didžiosios laisvių chartijos dėka.
• politinė institucija, Viduramžiais sudaryta iš Anglijos kilmingųjų.
• Apribojo karaliaus galią: kekvienas rimtesnis jo sprendimas turėjo būti patvirtinamas parlamento!

Question 14

Vasalitetas -

Answer 14

Senjoro - vasalo ryšys.

Question 15

Absoliutizmas -

Answer 15

XVII - XVIIIa. kai kuriuose Europos valstybėse (FR., Prūsija) monarchijos rūšis, kuriai būdinga labai stipri karaliaus valdžia. Ji rėmėsi valstybės centre sutelkta valdomąją valdžia, turėjo stiprią kariuomenę.

Question 16

Konstitucinė monarchija -

Answer 16

monarchijos rūšis, kurią po parlamentarizmo šalininkų ir rojalistų kovų įtvirtino Teisių bilis. Pgr. valstybės valdymo vaidmenį atlieka parlamentas.

Question 17

Parlamentarizmas -

Answer 17

samprata, kad parlamentas yra aukščiausia politinės valdžios institucija.

Question 18

Rojalistai -

Answer 18

konkretaus karaliaus, karališkos dinastijos valdžios šalininkai.

Question 19

Teisių bilis -

Answer 19

1689m. Anglijos parlamente priimtas ir būsimo karaliaus Vilhelmo III Oraniečio patvirtintas steigiamasis dokumentas, konstitucinės monarchijos pagrindas. Įtvirtino žodžio laisvę, parlamento valdžią.

Question 20

Merovingų dinastija -

Answer 20

• V - VIa. įsitvirtinusi dinastija, pradėjusi kurti Frankų valstybę (valdė daugiau nei 200m.)
• Pradininkas - Chlodvigas I-asis.

Question 21

Chlodvigas I -

Answer 21

• Va. pab. priemė krikštą = Frankų valstybė tapo krikščioniška!

Question 22

Karolingų dinastija:

Answer 22

• VIIIa. pirmoje pusėje iškilusi dinastija.
• 768m. karaliumi tampa Karolis Didysis
• Prarado galią IXa. viduryje ir suskilo į 4 dalis (Verdeno sutartis)

Question 23

Saksonijos Otonas I.:

Answer 23

atkūrė imperiją - tapo Rytų frankų valstybės valdovu
• 936m. karūnuotas karaliumi
• 962m. karūnuotas imperaturiomi. Ši imperija dabar vadinama Šv. Romos imperija!

Question 24

Verdeno sutartis -

Answer 24

843m. galutinai pasidalinama Karolio Didžiojo Imperija

Question 25

Primogenitūra -

Answer 25

pirmagimiui (pap. vyrui) šeimoje suteiktos privilegijos, monarchijoje - pirmagimis paveldi sostą.

Question 26

Karolis didysis:

Answer 26

• Karolingų dinastija • karaliumi tampa 768m. • imperatoriumi tampa 800m.

Question 27

Imperatorius bei Imperija viduramžiais -

Answer 27

• Imperija galėjo būti tik viena, yra aukščiausia monarchijos pakopa. • Imperatorius - Dievo įgaliotinis, aukšč. pasaulietinis valdovas, kuriam turi paklusti visi krikščioniškojo pasaulio valdovai.

Question 28

Kaip kurdavosi Viduramžių valstybė?

Answer 28

Iškilus galingai šeimai, buvo plėčiamas (diplomatiškai - santuoka arba karu) jos domenas. Tam reikalingi buvo ir valdovui patikimi žmonės, kurie už pagalbą gaudavo atlyginimą (paprastai žemes). Taip po truputį susiformavo aukstyvoji monarchija!

Question 29

Pilypas IV Gražusis -

Answer 29

• 1268 - 1314m. • Prancūzijos karalius

Question 30

Kodėl buvo sukviesti generaliniai luomai?

Answer 30

Pilypas IV Gražusis susiginčijo su Popiežiumi dėl to, nes norėjo apmokestinti dvasininkus [**Viduramžiais bažnyčia atleista nuo visų mokesčių**]. Popiežius jo nerėmė, bet karalius manė galintis savo valdomoje valstybėje tvarkytis kaip pageidaujamas. Popiežius nesutiko, nes dvasininkai paklusnūs jam, ne karaliui. Siekdamas įvykdyti reformą karalius kreipėsi į visuomenę, sušaukė Generalinius luomus.

Question 31

Palyginkite parlamento ir generalinių luomų svarbą valstybės valdyme.

Answer 31

• Parlamentas buvo itin svarbus, ilgainiui veik visiškai apribojo Karaliaus valdžias, tapo aukščiausia institucija Anglijoje. Tarp karaliaus ir parlamento visuomet vyko valdžios kovos. • Generaliniai luomai, tuo tarpu, taip ir neįsitvirtino, neturėjo didelės įtakos valstybės valdyme, mat buvo sušaukiami retai - tik tuomet, kai Prancūzijos karalius (absoliutinė monarchija!) siekė paramos ypatingais atvejais (karas, mokesčiai ir t.t…).

Question 32

Kodėl Prancūzijoje XVIa. pab. reikėjo stipraus valdovo?

Answer 32

1517m. M. Liuteriui paskelbus 95 tezes, visoje Europoje kilo neramumai, susiję su religiniais nesutarimais. Prancūzijoje tai lėmė pasikartojančius tarpusavio karus (protestantai // katalikai), nusilpusią monarchijos galią. Žmonės išvargo, norėjo taikos ir tikėjo, jog stiprus valdovas - jos garantas.

Question 33

Burbonų dinastija:

Answer 33

• Iškyla neramumų pilnoje Prancūzijoje XVIa. • Pasiekia pastovumą bei taiką • Pirmasis dinastijos atstovas - Henrikas IV. Jo valdymo metais prasideda centralizacija. • Liudvikas XIV - centralizuoja valdžią, tampa absoliučiu monarchu.

Question 34

Liudvikas XIV:

Answer 34

• 1638 - 1715 m. • Burbonų dinastija • Dar vadinamas karaliumi Saule:) • Ima skirti ministrus, su finansų ministro pagalba bando suvienodinti Prancūzijos karalystės mokesčių bei teismų sistemas. • sukūrė reguliarią kariuomenę. • Jo valdymo metais pastatomi Versalio rūmai - absoliučios monarchijos pavyzdys. • **Turi veik neribojamą valdžią.**

Question 35

Paaiškinkite, kaip vyko balsavimas Generaliniuose luomuose.

Answer 35

• Juos sudarė trijų luomų atstovai: 1. Aristokratija 2. Dvasininkija 3. Miestiečiai kiekvienas luomas turėjo po balsą, bet, turint omeny, jog 3-iasis luomas buvo žymiai gausesnis už kitus abu, aristokratija ir dvasininkija veik visuomet priimdavo sau (bei monarchui) naudingą sprendimą.

Question 36

Parlamento rūmai:

Answer 36

1. Lordų rūmai - aristokratija 2. Bendruomenių rūmai - miestiečiai (atsiranda XVIa.).

Question 37

Kokie buvo parlamento ir Tiudorų dinastijos santykiai?

Answer 37

Prasti. Tiudorai itin apribojo parlamento įtaką, XVIIa. prasidėjo kovos tarp **rojalistų** (monarchijos remėjų) ir **parlamentarizmo** šalininkų • Karolis I-asis be parlamento sutikimo pradeda karus su Prancūzija bei Ispanija. Karai baigėsi nuostoliais, tad parlamentas nusprendė apriboti karaliaus valdžias. Karolis to visai nepaisė ir po metų (1629m.) paleido parlamentą. Po 11m. Karolis I-asis sušaukė parlamentą, bet jiems susitarti nepavyko, tad parlamentas vėl buvo paleistas. Galų gale, Anglijoje kilus civiliniam karui (~1650m., religinės kovos) Karolis I suimamas, nuteisiamas mirties bausme.

Question 38

Tiudorų dinastija -

Answer 38

XVIa.

Question 39

Kaip kito parlamento įtaka XVIIa.?

Answer 39

• Burbonų dinastija labai susilpnina parlamento valdžią, prasideda kovos tarp rojalistų ir parlamentarizmo šalininkų. • Karolis I-asis Stiuartas LABAI nesutaria su parlamentu, jo visiškai nepaiso ir dukart paleidžia, o parlamentas, paskelbęs jį tironu, jam nukerta galvą:) • 1685m. Anglijos karaliumi tampa **katalikas** (Anglijoje vyravo protestantų dauguma) Jokūbas II-asis. Jis siekia pagerinti katalikų padėtį Anglijoje, bet parlamentarizmo šalininkai tai suvokia kaip bandymą išplėsti karaliaus valdžią. Jie pasikviečia Vilhelmą Oranietį, Nyderlandų valdovą, ir su jo pagalba užima sostą, priima **Teisių bilį**. Anglija tampa **konstitucine monarchija**.