Žemės Vidinė Sandara/Žemės Gelmių Jėgos Flashcards
(112 cards)
1
Q
Apie žemės gelmes sužinome iš kokių tipo bangų (2)?
A
1) išilginės (p - primary) - Jos sklinda greičiausiai, 5-8 km/h. Šios bangos juda lygiagrečiai bangos sklidimo krypčiai;
2) skersinės (s - secondary) - šios bangos juda statmenai bangos sklidimo krypčiai, greitis ~3km/h. Judės tik per kietuosius kūnus.
2
Q
Ar išilginių ar skersinių bangų didesnė žala?
A
Skersinių
3
Q
Žemės 3 pagrindiniai sluoksniai (nuo apačios į viršų)
A
1) branduolys
2) mantija
3) žemės pluta
4
Q
Branduolio sluoksniai (2)
A
1) vidinis branduolys (iš Fe ir Ni, 1270km spindulys)
2) išorinis branduolys (iš Fe ir Ni, ~4000*C, r = 2200km)
5
Q
Mantijos sluoksniai (2)
A
1) apatinė mantija (r=2200km, 2000-3000C, Fe, Mg ir Si)
2) viršutinė mantija (r= iki 700km, 1000-2000C, Fe, Mg ir Si)
6
Q
Astenosfera
A
Viršutinis mantijos sluoksnis ant kurios išsidėsčiusios litosferos plokštės. Jose vyksta lėtas konvekcinių srautų judėjimas.
7
Q
Kas kiek kinta temperatūra leidžiantis į žemės gelmes?
A
Kas 1km - +30*C
8
Q
Kokia gali būti žemės pluta? (2)
A
1) Žemyninė ir 2) Vandenyninė
9
Q
Skirtumai tarp žemyninės ir vandenyninės plokščių (3)
A
1) Skiriasi sluoksniai. Ž turi (iš apačios) a) bazaltinį, b) granitinį, c) nuosėdinį. V turi tik a) bazaltinį ir 2) nuosėdinį. Ž yra ženkliai storesnė.
2) Tankis. V yra tankesnė ir sunkesnė. Ž yra puresnė ir lengvesnė.
3) Amžius. Ž yra apie 3,7 milijardo metų, o V tik 200 mln.
10
Q
Litosfera
A
Tai kietasis žemės plutos sluoksnis ir virš astenosferos esanti mantijos dalis
11
Q
Mineralas
A
Vientisos cheminės sudėties, paviršiuje susidaręs, tam tikros atominės sandaros gamtinis darinys
12
Q
Uoliena
A
mineralų mišinys
13
Q
Uolienos pagal kilmę (3)
A
1) Magminės
2) Nuosėdinės
3) Metamorfinės
14
Q
Magminės skirstomos į (2)
A
1) efuzinės - smulkiagrūdis, atvėsta labai greitai
2) intruzinės - stambiagrūdės, lėtai atvėso, todėl turi kristalus
15
Q
Bazaltas
A
Efuzinė magminė
16
Q
Pemza
A
Efuzinė magminė
17
Q
Granitas
A
Intruzinė magminė
18
Q
Gabras
A
Intruzinė magminė
19
Q
Metalų rūdos
A
Intruzinė magminė
20
Q
Dūlėjimas
A
Trupėjimas, smulkėjimas vienoj vietoj
21
Q
Erozija
A
Sutrupėjusios, smulkios dalys išnešiojamos
22
Q
Nuosėdinės uolienos skirstomos (3)
A
1) nuolaužinės
2) cheminės - dažniausiai vandens telkiniuose
3) biogeninės
23
Q
Smėlis
A
Nuolaužinė nuosėdinė
24
Q
Žvyras
A
Nuolaužinė nuosėdinė
25
Smiltainis
Nuolaužinė nuosėdinė
26
Molis
Nuolaužinė nuosėdinė
27
Gipsas
Cheminė nuosėdinė
28
Anhidritas
Cheminė nuosėdinė
29
Valgomoji druska
Cheminė nuosėdinė
30
Nafta
Biogeninė nuosėdinė
31
Akmens anglys
Biogeninė nuosėdinė
32
Durpės
Biogeninė nuosėdinė
33
Metamorfinės
Paveiktos slėgio ir aukštos temperatūros
34
Gneisas
Metamorfinė
35
Marmuras
Metamorfinė
36
Kvarcitas
Metamorfinė
37
Deimantas
Metamorfinė
38
Kokių uolienų LT daugiausia?
Nuosėdinių, paliktų ledynmečio
39
LT žemės gelmes sudaro (nuo apačios) (3)
1) kristalinis pamatas (iš magminių ir metamorfinių uolienų)
2) ikikvarterinės (nuosėdinės)
3) kvarterinės (žvyras, smėlis, molis, durpės)
40
Dolomitas
Nuosėdinė
41
Klintis
Nuosėdinė biogeninė
42
Kernas
Tai žemės gelmėse specialiu grąžtu išgręžtas ir iš ten iškeltas cilindrinis uolienos stulpelis, iš kurio nustatomos jo savybės (LT daugiausia pajūryje)
43
Žemynų dreifo teorija
1912m. Alfredas Vėgeneris. Kažkada turėjom vieną didelį žemyną, dabartiniai žemynai juda, plaukia. Įrodyta pirmiausia per Afrikos ir P. Amerikos krantų panašumus
44
Į ką skilo Pangėja? (2)
1) Laurazija, 2) Gondvana
(Prieš 250 mln metų)
45
Į ką skilo Laurazija (2)
1) Š. Amerika ir 2) Eurazija
(Prieš 65 mln m.)
46
Į ką skilo Gondvana? (3)
1) P Amerika, 2) Afrika, 3) Antarktida
(Prieš 65 mln. m.)
47
Kas atskilo nuo Afrikos?
Indija (prieš 50 mln. m.)
48
Kas atskilo nuo Antarktidos
Australija (prieš 50 mln. m.)
49
Spredingas
Tai vandenyno plutos platėjimas litosferos plokščių išsiskyrimo srityse
50
Subdukcija
Kai sunki vandenyninė pluta susiduria su lengvesne žemynine ir panyra po ja
51
Konstruktyvusis (Divergencinė)
Tolstančios. V + V. Kyla magma, auga povandeninis kalnagūbris, formuojasi vulkaninės salos. Bus žemės drebėjimai.
52
Destruktyvusis (Konvergencinė)
Susiduria. 1) V + Ž. Žemėdreba, ugnikalniai, kalnai, pakrantėje susiformuoja giliavandenė įduba. 2) V + V. Formuojasi giliavandenė įduba (marianų įduba) 3) Ž + Ž. Himalajai
53
Konservatyvusis (transforminė)
Prasislenka. V + Ž. Abi plokštės gali judėti tapačia kryptimi, bet skirtingu greičiu arba priešingomis kryptimis. Švento Andrėjaus lūžis. Nebus ugnikalnių išsiveržimų, bet bus reti tačiau stiprūs žemės drebėjimai
54
Platforma
Stabili, sena žemės plutos dalis.
55
Skydas
Platformos sritys ant kurių nėra nuosėdinės dangos. (Kanados šiaurės rytai)
56
Kalnodara (orogenezė)
Tai kalnų susidarymo geologinis procesas dėl tektoninių judesių.
57
Pagrindinės kalnodaros (4)
1) Baikalinė (Pabaikalinė) (seniausia) prieš 1600 iki 550 mln. m.
2) Kaledoninė prieš 450 iki 400 mln. m.
3) Hercininė - prieš 300 iki 230 mln. m.
4) Alpinė - prieš 25 mln. m. iki dabar
58
Baikalinės kalnodaros pvz
Sajanai, (Eurazijos plokštė)
59
Kaledoninės kalnodaros pvz
Škotijos, Peninai, Skandinavijos. Nudulėję, žemi
60
Hercininės kalnodaros pvz
Sudetai, Uralas, Rūdiniai, (Europa)
61
Alpinės kalnodaros pvz
Andai, (Litosferos plokščių kraštai), Alpės, Kaukazo
62
Pagal kilmę kalnai skirstomi į (4)
1) Raukšliniai
2) Luistiniai
3) Vulkaniniai
4) Eroziniai
63
Raukšliniai kalnai
Jauni, smailios viršūnės vyksta žemės drebėjimai, vis auga, svyruoja aukštis, su sniegynais, nuogulomis. (Himalajai, Alpės)
64
Luistiniai kalnai
Žemesni (~2-3km), apaugę miškais, plokščios viršūnės, dūlėjimas. (Harcas, Švarcvaldas)
65
Vulkaniniai kalnai
Formuojasi labai greitai, jauni (per kelias savaites ar mėn.) (Etiopijos kalnynas, Kamčiatkos kalnai, Bromo ugnikalnis)
66
Eroziniai kalnai
Jūrinės kilmės nuosėdos aukštai iškeliami, po to vėjo, vandens išpustomi ("Monumentų slėnis", "Kanjonų šalis", Kapadokijos kalnai)
67
Kur yra ugnies ratas?
Australijos rytinė pakrantė, Amerikų vakarų pakrantės, Ramiojo vandenyno plokštės kraštai
68
Vidininės endogeninės jėgos (4)
1) litosferos plokščių judėjimas
2) kalnodara
3) žemėdreba
4) vulkanizmas
69
Seisminės juostos
teritorija kurioje vyksta stiprūs žemės drebėjimai
70
Žemėdrebos stiprumas priklauso nuo (3)
1) išsiskiriamo energijos kiekio
2) žemės drebėjimo židinio gylio
3) paviršiaus tipo
71
Kur žemėdreba bus stipriausia?
Epicentre (tiesiai virš židinio)
72
Žemės drebėjimo stiprumą nusako (2)
1) Magnitudė ir 2) intensyvumas
73
Kas matuoja magnitudę?
Seismografai
74
Pagal ką nusprendžiame žemės drebėjimo intensyvumą?
Pagal vizualinę žalą, sugriautus pastatus ir pnš.
75
Cunamiai
Žemės drebėjimo, ugnikalnio įsiveržimo sukeltos didelės bangos. (15-30m). Kuo didesnis gylis, tuo greičiau sklinda cunamio bangos (400-800 km/h)
76
Antiklina
išlenkta žemės raukšlės dalis (kylanti į viršų)
77
Sinklina
įgaubta žemės plutos raukšlės dalis. Jose gali formuotis upės, ežerai.
78
Horstas
Iškilęs Žemės plutos luistas, ribojamas tektoninių sprūdžių
79
Grabenas
įsmukęs Žemės plutos blokas, kurį iš abiejų pusių riboja sprūdžiai. Jų gyliai, pločiai, ilgiai būna įvairūs
80
Ugnikalniai pagal išsiveržimo pobūdį (2)
1) Eksplozinis
2) Efuzinis
81
Eksplozinis vulkanizmas
Smarkus išsiveržimas, dažnai sudaro kūgį. Magma tiršta klampi, todėl užkemša kraterį
82
Tefra
Karštos dujos, kartu su vulkaniniais pelenais slenka žemyn iki 400 km/h greičiu
83
Efuzinis vulkanizmas
Pastovesni išsiveržimai, nutoka toli, nes lava skysta, karštesnė. Plokšti, formuoja lygumas.
84
Ugnikalnio formos (4)
1) Kūginis (Kliūčių Sopka, Rusija)
2) Skydinis (Niragongo, Kongo DR)
3) Plyšiniai (Lakis, Islandija)
4) Kaldera (Krakatau, Indonezija)
85
Vulkaniniai reiškiniai (4)
1) Karštosios versmės
2) Geizeriai
3) Fumarolė
4) Purvo ugnikalniai
86
Karštosios versmės
Nuo karštų dujų sušilęs požeminis geoterminis vanduo
87
Termofilai
mikroorganizmai prisitaikę gyventi 45-80*C, suteikia spalvą versmei. Taip pat spalva gali priklausyti nuo uolienų
88
Geizeriai
periodiškai į orą karšto vandens ir garų stulpus išmetantys dariniai
89
Fumarolė
vulkaninės angos, iš kurių veržiasi garai ir dujos, susidaro šlaituose, papėdėje ir kratyje. Gali formuoti kūgius. (Naujoji Zelandija)
90
Purvo ugnikalniai
į paviršių veržiasi karštas vanduo, dujos, uolienų dalelės (purvas). (Suhalinas, Rusija)
91
Karštieji taškai
subdukcijos zonoje, mantijos pliumai - *stulpo, cilindro formos karštųjų medžiagų srautai* iki 200km skersmens. Pliumas paviršiuje skleidžiasi horizontalia kryptimi sudarydamas grybo kepurę (iki 2000 km)
92
Juodieji kaminai
Fumarolės po vandeniu
93
Kur yra naftos ir gamtinių dujų? (7)
1) P Amerikoj Marakaivo įlanka
2) Gvinėjos įlanka
3) Persų įlanka
4) Šiaurės jūroj
5) Aliaskoj
6) Meksikos įlankos šiaurė
7) Saharos dykumoj
94
Kur yra anglių? (7)
1) PAR
2) Australijos rytinė pakrantė
3) Apalačai
4) Prie Marakaibos įlankos
5) Rytų Kinija
6) Rytų Indija
7) Pietinė Rusijos dalis
95
Kur yra druskų? (4)
1) Anduose
2) JAV (ypač prie uolinių kalnų)
3) Meksika
4) Nantas (Prancūzija)
96
Kur yra ličio? (3)
Čilė (andai), Bolivija, Australija
97
Kur LT klintys yra?
Naujoji Akmenė
98
Kur LT kvarcinis smėlis?
Anykščiuose
99
Kur LT nafta?
Klaipėda, Palanga
100
Morena
uolienų nuolaužų smėlio ir molio mišinys, susidaręs iš ledyno atneštos medžiagos, kur kvartere vyko apledėjimas
101
Fluvioglacialinės nuosėdos
Tirpstančio ledyno tekančių vandenų suklostytos nuosėdos (smėlis, žvirgždas)
102
Zandras
prieledyninė lyguma, susidariusi iš ledyno tirpsmo vandenų suklostytų nuosėdų, dažnai prie galinių morenų (iš smulkaus žvirgždo, smėlio)
103
Rekultivacija
kasybos ar statybos pažeistų žemių sutvarkymas, kad jos vėl būtų tinkamos ūkinei ar kt veiklai (dažniausiai arba vandeniniu užpilta ir poilsiui skiriama (Lampėdžiai), arba užpila žeme, sodina mišką, daro dirbamąjį lauką)
104
Kada gamtos reiškiniai tampa stichinėmis nelaimėmis?
Kai gamtiniai reiškiniai labai intensyvūs, padaro didelę žalą žmogui, jo turtui.
105
Kaip skirstomos stichinės nelaimės (2)
1) trumpalaikis: žemės dreb., tropiniai ciklonai, ugnikalnio išsiveržimai
2) ilgalaikis: jūros lygio kilimas, sausros, kritulių iškritimo pokyčiai
106
Kur LT yra dolomitas?
Pakruojyje
107
Pasaulio rizikos indeksas
Indeksas, kuris rodo ekstremalių gamtos pavojų keliamą riziką pasaulio šalyse.
108
Skalūnas
Metamorfinė
109
Riolitas
Efuzinė magminė
110
Obsidianas
Efuzinė Magminė
111
Kodėl Žemės gelmėse tokia aukšta temperatūra?
Dėl slėgio, braduolinių reakcijų, radioaktyviųjų dalelių skilimas
112
Kodėl ties žemynais Žemės pluta storesnė?
Nes daugiau sluoksnių ir dėl dūlėjimo
