1 dalis Flashcards
1
Q
Freud pradžia
A
- Asmenybė glaudžiai susijusi su nesąmoningais procesais.
- Nesąmoningi impulsai yra kintantys, motyvuojantys veikti, konfliktuojantys su kitais nesąmoningais ir sąmoningais impulsais.
- Nesąmoninngi impulsai yra kilę iš ankstyvosios gyvenimo patirties (šešerių, septynerių metų).
2
Q
PSICHIKOS STRUKTŪRA S. FREUD POŽIŪRIU
A
- Individo elgesį motyvuoja neįsisąmoninti instinktai.
- Dvi svarbiausios psichikos struktūros dalys: sąmomingi ir nesąmoningi impulsai.
- Šie impulsai neturi aiškios fiziologinės lokalizacijos žmogaus kūne.
- Dirbęs daugybę metų S. Freud pateikė 2 struktūros modelius: topografinį (sąmonė, priešsąmonė ir pasąmonė) ir struktūrinį (id, ego, superego).
- Psichika – asmenybė.
3
Q
TOPOGRAFINIS ANKSTYVASIS PSICHIKOS STRUKTŪROS MODELIS
A
Sąmonė - pojūčiai ir išgyvenimai suvokiami tam tikru momentu. (mintys, suvokimai)
Priešsąmonė - tam tikru momentu nesuvokiama, bet galinti lengvai grįžti į pasąmonę patirtis (prisiminimai,žinios)
Pasąmonė - primityvių, sąmonei nepriimtinų emocijų, instinktų, atsiminimų talpykla, kuriai būdinga savita logika ir iškreiptas laikas bei erdvė.
- FIlogenetinė dovana
4
Q
Struktūrinis psichikos modelis
A
id - primityvūs įgimti instinktai, suteikiantys elgesiui energijos ir veikiantys pagal malonumo principą.
* ID slypi pilnai pasąmonėje ir vadovaujasi malonumo principais;
* ID yra atitrūkęs nuo realybės
* Siejamas su dviem instiktais: eros (gyvybės instinktas, kuriu santykį, einu ir pnš., thanatos (mirties, naikinimo, griovimo, agresijos instinktas).
Ego - sąmoninga asmenybės dalis, veikianti pagal realybės principą ir atsakinga už sprendimų priėmimą.
* Socializacijos, vaiko auginimo procese išauga iš ID.
* Ego darbas yra suderinti Id ir superego. Kai noriu dabar pat miegoti, ego sako „ne tu negali, tu dabar paskaitoje“. Vyksta vidinė diskusija tarp to ką noriu daryti ir kaip reikia daryti.
* Kai kova pernelyg stipri, įjungiami gynybos mechanizmai. Suaugusiam žmogui turėtų būti būdinga ego dalis.
* Didysis energijos nešėjas yra ID, ego neturi savaime energijos ir ją naudoja iš id.
Superego - vertybinių normų ir socialinių taisyklių visuma, įgyta patirties ir auklėjimo dėka. Sudaro sąžinė ir ego idealas.
* Pagr. Užduotis - nuolatos priminti žmogui kad egzsistuoja taisyklės.
* Susiformuoja penktaisiais - šeštaisiais gyvenimo metais, kai labiausiai būna pasiruošęs perimti tėvų vertybes.
* Iš ego išauga superego.
* Neturi savarankiškos energijos.
* Nepastoviausia asmenybės dalis, nes tos soc. Normos keičiasi.
* Didžiausia dalis yra pasąmonėje.
* Superego sudaro dvi struktūrinės dalys: sąžinė – elgesys už kurį tėvai bausdavo vaiksytėje ir ego idealas – elgesio modeliai arba savybės į ką aš noriu būti panašus ir lygiuotis. Ir elgesys už kurį tėvai vaiksytėje pagirdavo, paskatindavo.
5
Q
Kur yra filogenetinė dovana?
A
Pasąmonėje
6
Q
Kas pagal Froidą yra asmenybė?
A
Rezultatas kovos tarp pasąmonės ir sąmonės.
Rezultatas kaip ego pavyksta sukontroliuoti id ir superego
7
Q
Kokios pagal Adlerį yra gyvenimo užduotys?
A
Draugiška meilė, seksualinė meilė ir darbas
8
Q
HIPOTETINIAI ASMNEYBĖS MODELIAI (pagal Froidą)
A
Dominuoja id – asmuo ką nori tą daro.
Dominuoja superego – įsitempę žmonės, reikia daryti taip kaip reikia daryti, taisyklės, dažnai pamiršta save.
Dominuoja ego – sveikas žmogus.
9
Q
PAGRINDINIAI ELGESIO IMPULSAI: SEKSUALINIAI IR AGRESYVŪS
A
- Visas žmogaus kūnas yra užvaldytas seksualinių impulsų.
- Malonumą leidžia patirti erogeninės zonos.
- Bet koks žmogaus elgesys yra siekis realizuoti libido.
- Seksualinė libido energija nesunaikinama, tačiau gali būti patenkinta konstruktyviu, prosocialiu būdu.
- Seksualinės energijos apraiškomis S. Freud vadino ir narcisizmą, ir meilę, ir sadizmą, ir mazochizmą.
- Agresyvūs instinktai veda į savęs sunaikinimą, organinę fiziologinę būklę. (knygoje „Anapus malonumo principo“)
- Formos: patyčios, gandai, smurtas, sarkazmas, pažeminimas ir pan.
- Būdinga kiekvienam žmogui.
- Kovoja su gyvybės, seksualumo instinktais, taip sukeldami nerimą ir įtampą.
10
Q
NERIMO TIPAI (pagal Froidą) ir funkcijos
A
Neurotiškas nerimas - realiam pavojui neegzistuojant, id stengiasi įsiveržti į ego.
Moralinis nerimas - ‘-‘ superego stengiasi įsiveržti į ego
Realistiškas nerimas - nemalonus jausmas realiai pavojingoje situacijoje.
Nerimas atlieka dvi funkcijas:
tai kad mus realiai saugo nuo pavojų realiame gyvenime. Antras, kad reguliuoja psichikos struktūrų procesus.
11
Q
ASMENYBĖS VYSTYMASIS (Stadijos, froidas)
A
- Oralinė stadija (nuo gimimo iki vienerių metų).
- Analinė stadija (nuo vienerių iki trejų metų).
- Falinė stadija (nuo trejų iki penkerių metų).
- Latentinė stadija (nuo penkerių metų iki lytinio brendimo pradžios).
- Genitalinė stadija (paauglystė).
12
Q
PSICHOANALITINĖS TERAPIJOS METODAI
A
- ANkstyvųjų vaikystės prisiminimų atgaminimas
- Laisvųjų asociacijų metodas
- Sapnų analizė
- Klaidų/apsirikimų analizė
- Perkėlimas
13
Q
PSICHIKOS STRUKTŪRA PAGAL C.G. JUNG
A
- Sąmonė – psichikos dalis, kuri yra žinoma individui: dabarties jausmai, mintys, pojūčiai, iškilę prisiminimai čia ir dabar. Tai ką prisimenu. Sąmonės centras – ego. (Ego – nėra sąmonė. Tai yra atskiras konstruktras).
Jungas sakė, kad sveiki žmonės turėtų gerai žinoti savo sąmonės turinį (pažinti savo mintis/jausmus) ir taip pat leisti sau patirti pasąmonės dalykus. - Asmeninė//individuali pasąmonė – kažkas kas anksčiau buvo sąmonėje, bet bėgant laikui, keičiantis prioritetams buvo perkelta į pasąmonę.
o Turinio vienetai – kompleksai (panašūs emocinį krūvį turintys įvykių kaupiniai) - Kolektyvinė pasąmonė – bendra visai žmonijai iš kartos į kartą: tai gilesnis pasąmonės sluoksnis, kuriame slypi tam tikra žmogaus parengtis elgtis, jausti, suvokti, galvoti tam tikru būdu. Turinio vienetai - archetipai.
14
Q
KOLEKTYVINĖ PASĄMONĖ: archetipai (keturi pagr.)
A
Persona - tam tikra kaukė - asmenybės bruožai, kuriuos individas nori parodyti kitiems ir nori, kad kiti matytų jį būtent tokį. socialiniai vaidmenys.
Šešėlis - tamsioji psichikos pusė, nuslopinti, neįsisąmoninti, nemalonūs savęs aspektai, nepriimami kaip aš.
Anima - neįsisąmonintas moteriškas pradas vyro psichikoje, mokantis vyrą nuoširdumo, švelnumo ir iracionalumo.
Animus - neįsisąmonintas vyriškas pradas moters psichikoje, mokantis moterį vyriškos laikysenos, garantuojantis gebėjimą analizuoti ir logiškai mąstyti.
Savastis - psichikos centras, nuo kurio prasideda kiti archetipai, savasties realizacija - savo individualumo ir unikalumo išlaikymas - individo gyvenimo tikslas.
15
Q
ELGESIO MOTYVACIJA (Jungas)
A
Jungas sakė ne tik iki paauglystės, bet ir visa likusį gyvenimą, mūsų lūkesčiai, planai, tai ko norim gyvenime. Turi būti pusiausvyra tarp vaiksytės patirčių ir mūsų lūkesčių ateičiai ir pnš.
- Priežastingumas – mano elgesį lemia kažkas kas man nutiko praeityje arba ką tik.
- Teologija – mano tikslai ir lūkesčiai ateičiai. (Teologinis principas).
Tam, kad žmogus sėkmingai funkcionuotų, Jungas sakė, kad turiu prisitaikyti ne tik prie savo vidinių ieškojimų, bet jeigu gyvenime elgsiuosi tik tai kaip kažką supratau, atsirado suvokimas ir tada aš patobulėju ir elgiuosi adekvačiau situacijoje, tada visą laiką mano judėjimas būtų pirmyn.
16
Q
ASMENYBĖS VYSTYMASIS (Jungas)) jo raidos teorija
A
- 35-40 yra kritinis amžius, kai formuojasi baziniai dalykai psichikoje ar asmenybėje. Tik tada žmogus gali apjungti suvokimą apie įvairias gyvenimo sritis ir pasiekti savęs realizavimą. Tuo pačiu yra didelis strigimo/sustojimo raidoje pavojus.
- Jungas rašė, kad psichiloginė sveikata tuo amžiumi priklauso kaip sekasi sukontroliuoti prieštaringus/prieštarus gyvenimo procesus.
- Nepaisant viso progreso, kurio link juda žmogaus asmenybė, žmogus visada vadovaujasi konservatymo principu, t.y., maksimaliai priešinasi, bet kokiam poveikiui. (man kaip individui yra patogiau išsaugoti/išlaikyti ankstesnį suvokimą, nes kai reikia kažką keisti, reikalauja resursų. Yra patogiau nieko nekeisti.
- Jungas išskyrė keturis asmenybės raidos etapus: vaiksytę, jaunystę, viduramžį, senatvę.
- Gyvenimo kelionę gretino su saulės judėjimu dangaus skliautu. Kiekviename tarpsnyje galim kalbėti apie saulės intensyvumą – sąmoningumą.
o Jaunystės ir viduramžio metu saulė yra zenite, virš galvos, apšviestumas yra didžiausias, mūsų galimybės didžiausias, mes šviesiausi, sąmoningiausi. Tada į antrą pusę leidžiasi.
o Vaikystėje kylant link viršaus saulė nėra labai ryški (todėl sąmoningumas ribotas), bet skaisti – yra daug energijos. Link zenito artėjant šviesiau, bet patirties nėra.
o Viduramžis saulė ima leistis, energijos mažėja, kol galiausiai į senatvę sąmoningumo, atvirumo mažai, saulė nebeskaisti (ribotas/fragmentiškas suvokimas kas vyksta pasaulyje.
o Rytinio gyvenimo įsitikinimai, modeliai, lūkesčiai negali būti taikomi vakariniame gyvenime, nes keičiasi žmogus, aplinka ir pnš. Todėl svarbus prisitraikymas prie aplinkos. Kiekviename gyvenimo etape žmogus turi atrasti savo gyvenimo prasmę.
17
Q
Brandžios asmenybės bruožai: (Jungas)
A
- Tapimas vientisu individu;
- Priešingybių integravimas į asmenybę;
- Persona minimali, pripažinta anima/animus
- Pasiekta pusiausvyra tarp ekstraversijos/intraversijos
- Įsisąmonintas pasąmonės turinys, pripažintas savo šešėlis;
- Pasąmoninga savastis tampa asmenybės centrine ašimi.
18
Q
Analitinės terapijos metodai
A
Žodžių asociacijos testas
Sapnų analizė
Aktyvi vaizduotė
19
Q
Adlerio siekiai
A
VERTIKALUSIS SIEKIS – kai mano kaip žmogaus gyvenimo tikslas prašauti visus likusius. Būti geresniu, pasiekti daugiau, turingesniu ir pnš. Kad nejausti menkavertiškumo, turiu aplenkti visus kitus.
HORIZONTALUS SIEKIS – aš dengiu savo menkavertiškumą, išeinu iš jo, kai lygybė, bendrybė. Kai aš padedu tau, o tu padedi man. Bendradarbiavimas su kitu žmogumi, įstaiga, gali atnešti man naudos. Labiau orientuojasi į bendrystę ir pagalbą vienas kitam.
20
Q
PAGRINDINIAI INDIVIDUALIOSIOS PSICHOLOGIJOS PRINCIPAI
A
Visybiškumas (holizmas) – žmogaus asmenybė yra nedaloma visuma, kurios dalys yra glaudžiai susijusios tarpusavyje;
2. Tikslingumas (teologija) – kiekvienas žmogaus elgesys ar veiksmas turi tam tikrą tikslą;
3. Visuomeniškumas (socialumas) – žmogus yra visuomenės narys, todėl jo elgesys gali būti teisingai suprastas ir interpretuojamas tik atsižvelgus į socialinį kontekstą ar aplinką.
4. Kūrybiškasis Aš – kiekvienas žmogus pats atranda ir susikuria gyvenimo tikslus, susikuria gyvenimo stilių jiems pasiekti;
5. Asmenybės unikalumo ir sąmoningumo akcentavimas: žmogus – tai unikalių motyvų, bruožų, interesų ir vertybių sistema.
21
Q
ELGESIO MOTYVACIJA (adleris)
A
Pagr motyvas - pranašumo ir sėkmės siekimas.
Siekis įveikti menkavertiškumo jausmą ir jaustis dideliu, stipriu, gebančiu, atsakingu.
Motyvuoja galutinis tikslas.
22
Q
KITOS SVARBIOS INDIVIDUALIOSIOS PSICHOLOGIJOS SĄVOKOS IR IDĖJOS
A
Socialinis interesas - Gemeinschaftsgefuhl – benduomenės jausmas. Apie tai, kad kiekvienas iš mūsų nori jaustis grupelės, bendruomenės dalimi.
- Organo menkavertiškumas – žmogus gimsta silpnas, bejėgis, taigi jo tikslas tampa – sustiprinti silpnas savybes ir tapti stipriu.
- Poreikis priklausyti. Svarbiausias poreikis žmogaus gyvenime yra poreikis priklausyti. Jis būdingas nuo ką tik gimusio vaiko iki senatvės. Jis padengia, uždengia, apibendrina visus kitus poreikius (norą būti išgirstu, mylimu, būti pripažintu). Kai šis poreikis patenkinimas (nors jis negali būti patenkintas šimtu procentu), tada galim kalbėti apie brandžią, sėkmingą asmenybę.
- Gyvenimo stilius – esame tokie unikalūs, kad kiekvienas turime tam tikrą požiūrį ir supratimą apie tai kaip viskas pasaulyje veikia. Tai yra požiūris į save, į kitą žmogų ir į supantį pasaulį. Tai yra kažkoks subjektyvus aplinkos patyrimas. Gyvenimo stilius/požiūris susiformuoja iki 5-7 metų.
- Kūrybiškumas ir laisvė – apie tai, kad esame laisvi kurti, nepriklausomi, neesame aplinkos rezultatas.
23
Q
Kieno yra gimimo eiliškumo skistymas?
A
Adlerio
24
Q
Psichologiškai brandus asmuo (Adleris)
A
- Nuolat rūpinasi kitais siekia visos žmonijos gerovės.
Gyvenimo stilius turtingas
Galutinis tikslas stabilus
Mato daug galimybių pasiekti sėkmę
Sėkmingai atlieka tris gyvenimo užduotis
25
Neurotiška asmenybė (Adleris)
Nepakankamai išvystytas socialinis interesas - pernelyg rūpinasi savimi
Susiformavo išorinės prielaidos:
- Fiziniai trūkumai
- Tėvų lepinimas vaikystėje
- Patirta tėvų nepriežiūra
26
Kuo skiriasi Froido gynybos mechanizmai nuo Adlerio tausojančių mechanizmų?
Adleris sako, kad būtingi tik neurotiškiems žmonėms, o Froidas, kad visiems;
Adleris, kad saugo žmogaus savivertę nuo visuomens gėdos, o Froidas, kad saugo ego nuo skausmo nerimo
Adleris - gali būti iš dalies sąmoninga, Froidas, kad veikia tik nesąmoningai.
Adleris įprasti tipai - pasiteisinimai, kaltinimai, atsitraukimai, Froido - slopinimas, regresija, projekcija, introjekcija, sublimacija
27
INDIVIDUALIOS PSICHOLOGIJOS METODAI KONSULTAVIME
* Šeimos konsteliacijos metodas
* Ankstyvųjų prisiminimų technika
* Ankstyvųjų prisiminimų technika
28
HUMANISTINĖ PSICHOANALIZĖ kieno
Fromas
29
HUMANISTINĖ PSICHOANALIZĖ teiginiai
* Asmenybę galima suprasti ir vertinti tik istoriniame/kultūriniame kontekste.
* Žmogus, buvęs gyvūnas, yra tarsi atitrūkęs nuo laukinės gamtos ir gyvenime išgyvena atskirumo jausmą.
* Žmogus nėra gyvūnas ir turi tik nedaug išlikusių instinktų. Evoliucijos metu, išvystė smegenų veiklą ir funkcijas.
* Gyvenime žmous nuolat sprendžia dichotomines situacijas.
30
ELGESIO MOTYVACIJA (Fromas)
NE fiziologiniai, o labiau egzistenciniai poreikiai, bet jis niekada neatmetė fiziologinių poreikių, nes tai yra svarbu.
Prie fiziologinių poreikių priskiria ir saugumą ir seksualinius poreikius. Tai yra svarbu mūsų egzistavimui, bet nėra esmė ir nėra vieninteliai ir svarbiausi poreikiai. Ir fiziologinių poreikių tenkinimas niekada neatliepia tikrosios žmogaus esmės. Tik egzistenciniai poreikiai veda link vienovės su gamta ir žmogiškosios esmės.
31
EGZISTENCINIAI POREIKIAI (išvardinti)
SUSIETUMAS
TRANSCENDENCIJA
ĮSIŠAKNIJIMAS
IDENTIŠKUMO JAUSMAS
ORIENTACIJJOS KRYPTIS/ BŪDAS
32
EGZISTENCINIAI POREIKIAI (apibūdinti)
SUSIETUMAS (angl. relatedness) fromas sakė, kad susietumas yra svarbiausias poreikis kuris veda į santykį su kitu žmogumi (tai yra priežastis dėl ko nenorim būti vieni). Tai yra svarbiausias poreikis, kuris veda mūsų santykį su kitais žmonėmis.
Yra trys būdai patenkinti poreikius ir vienas iš jų teisingiausias, nes konstruktyviausias. Paklusnumas, galia arba valdžia, meilė.
a. Paklusnumas – patenkinti susietumo poreikį, aš galiu paklusdamas kitam žmogui. Silpnesnysis paklūsta stipresniam. Silpna moteris renkasi charizmatišką žmogų ir atvirkščiai. Tai priežastis dėl ko liejamės į įvairias socialines grupes.
b. Galia arba valdžia. Kai aš stipresnysis ir priimu silpnesnįjį, paklusnųjį. Kai jie susilieja būti kartu.
Tiek paklusmuno ir galios atveju yra priešiškumas, nes pasitenkinimo tame nėra. Nes nenoriu nei būti tas nei tas, nes noriu lygiavertiškų santykių.
c. Meilė – vienintelis būdas patenkinti susietumo poreikį, jaustis pasaulio dalimi, tuo pačiu patirti individualumą ir integruotumą. (aš esu tokia vienintelė asmenybė su visokiu charakteriu, savybėm, svajonėm ir pnš – tai individualumas. Mano partneris priima mane ir tik meilėje grįstame santykyje kitas žmogus gali mane priimti kaip tokią vienintelę ir ypatingą, bet tuo pačiu tame santykyje aš savo individualumą išlaikau ir prisišlieju prie kito žmogaus priimdama jo individualumą. Patenkinam integratumo poreikį, nes atrandame dalykų, ką darome bendrai ir kas mus sieja.)
TRANSCENDENCIJA (angl. trascendence) – žmogus įmetamas į pasaulį, neklausia ar nori gimti ir lygiai taip pat žmogus yra išmetamas. Poreikis praaugti nekontroliuojamą buvimo būdą. (aš noriu kontroliuoti savo egzistavimą). Poreikis praaugti pasyvų egzistavimą pasinaudojant laisve ir tikslingumu (Laisvė, tai kurią aš turiu kapitalistinėje visuomenėje. Tikslingumas, kad turiu gyvenimo tikslą link kurio einu)
Du būdai pasiekti:pozityvus ir negatyvus.
a. Pozityvus – kai kuriame, pvz. menas, knygos, materialinės vertybės. Pozityvus poreikio išpildymas skiria žmogų nuo gyvūno, jis daro sąmoningai kažkokius dalykus, kad po savęs ką nors paliktų.
b. Negatyvus – irgi skiria nuo gyvūnų, bet žmonės vineninteliai gyvūnai, kurie renkasi save žaloti. Savęs žalojimas, tikslingas atsidavimas į santykius, kai tampi auka, sąmoningas kenkimas sau yra negatyvus šio poreikio tenkinimas.
ĮSIŠAKNIJIMAS (angl. rootedness) – žmogui būdingas šaknų poreikis. Šaknys yra noras pasaulyje jaustis kaip namuose. Kai tolstu nuo savo instinktų, nebebūnu gamtoje, negaliu patenkinti šio poreikio. Jaučiuosi įmestas į pasaulį, jo neprisijaukinęs, esu vienišas civiliazacijoje. Tai suprasti padėjo smegenų išsivystymas. Rezultatas yra izoliacijos ir beviltiškumo jausmai.
Yra pozityvus ir negatyvus poreikio tenkinimas.
a. Produktyvus tenkinimas – kai žmonės užauga šeimoje, išvysto gebėjimus, įgyja savarankiškumą ir eina toliau gyventi savo gyvenimą.. Kuria namus, darbo vietas ir integruojasi bei prisiaukinu pasaulį.
b. Neproduktyvus – kai siekiama tapti priklausomu, nieko nekeičiu, nevystau savarankiškumo savybių, bijau naujovių, pokyčių. Tam tikra fiksacija.
IDENTIŠKUMO JAUSMAS (angl. sense of identity) – poreikis save suvokti kaip atskirą būtybę, sakė kad tai nelengva, nes esame buvę gyvūnai. Esu savo jausmų subjektas, galiu analizuoti savo elgesį. Net kai atsitraukia nuo gamtos, kuria grupes, bendruomenes. Tenkinti imame tik modernioje visuomenėje, nes gamtoje nėra individualumo, ten labiau bendruomenės.
33
Fromas sako kokios gyvenimo užduotys?
meilė ir darbas yra pagrindiai vieni iš svarbiausių gyevnimo komponentai, kurie leidžia save realizuoti ir išlaikyti savo unikalumą ir laisvė be naštos pojūčio yra būdinga tik vaikams ir meno žmonėms.
34
Asmenybės tipai Fromas (išvardinti)
Pasyviai imantis charakterio tipas
Išnaudojantis charakterio tipas
Kaupiantis charakterio tipas
Save dalinantis/ parduodantis tipas
Neurotiškas asmenybės tipas
Produktyvus tipas
35
ASMENYBĖS TIPAI: FRomas (išvardinti)
Pasyviai imantis charakterio tipas Yra tam tikra žmonių grupė, kurie galvoja, kad visas gėris slypi už to asmens ribų.
Tai ką aš turiu yra niekis, o ką kiti turi tai yra ko reikia ir man, todėl pasyviai imantis tipas, yra kad nuolat reikalauji iš kitų žmonių, ne tik materialų. Aš esu silpnesnis ir duok man. Santykyje dominuoja labiau gauti negu duoti.
Išnaudojantis charakterio tipas Kai gėris slypi už asmens ribų, bet yra siekiama agresyviai pasiimti. Kai agresyviai imama reikalaujama kol gaunamas rezultatas. Tai neurotiškos asmenybės.
Kaupiantis charakterio tipas
Save dalinantis/ parduodantis tipas
Abiejais atvejais gėris slypi asmenybės viduje. Tai yra aš esu tas, kuris turi daug, daug stiprybių, vertybių, galiu padėti kitiems.
Kaupiantis reiškia, kad aš galėčiau padėti, bet neketinu to daryti, noriu gerus dalykus pasilaikyti sau, todėl tokie žmonės pagal Fromą vertina tvarką, struktūrą ir nesidalina.
Save dalinantis tipas, kai turiu to gėrio savyje, bet esu atviras kitiems, dalinuosi ir vadovaujuosi įsitikinimu, kad kai daliniesi tada viskas sugrįžta mums atgal.
Neurotiškas asmenybės tipas Ignoruodamas identiteto paieškas ir pajautimą, šliejasi prie kito žmogaus, stengiasi būti priklausomas (atsisakydamas savo laisvės).
Produktyvus tipas Sveika asmenybė yra laisvė, kurią išnaudoju, įprasminu. Produktyvūs žmonės tie, kurie siekia savirealizacijos ir puoselėja pozityvią laisvę.
Penki sveikos asmenybės požymiai:
1. Suvokia egzistencijos prasmę. Tenkina egzistencinius poreikius;
2. Turi gyvenimo tikslą;
3. Siekia individualumo ir savirealizacijos;
4. Sėkmingai veikia trijose gyvenimo sferose: meilė, darbas ir mąstymas;
5. Atradęs vienovę su pasauliu.
36
Penki sveikos asmenybės požymiai: FRomas
1. Suvokia egzistencijos prasmę. Tenkina egzistencinius poreikius;
2. Turi gyvenimo tikslą;
3. Siekia individualumo ir savirealizacijos;
4. Sėkmingai veikia trijose gyvenimo sferose: meilė, darbas ir mąstymas;
5. Atradęs vienovę su pasauliu.
37
ASMENYBĖS SUTRIKIMAI FRomas
1. NEKROFILIJA – meilė mirčiai, seksualiniu potraukiu lavonui, statoma priešiškai biofilijai. Žmonėms turintiems sutrikimą būdinga kalbėti pernelyg daug apie ligas, mirtį, įstatymų spragas, netvarką, nesšvarą, laiduotuves ir pnš. Tai nėra periodiškos kalbos, bet persmelkia žmogaus būdą.
2. PIKTYBIŠKAS NARCISIZMAS – Sveikai asmenybei būdinga sakingas narcisizmas, kai rūpinamės savimi, tenkinam savo poreikius, skiriam sau dėmesio. Bet piktybiškas narcisizmas yra pernyelg stiprus susitelkimas į save, ir man tik ir rūpi mano gerovė mano resursai. Tai neišvengiamai veda į destrukciją ir agresiją.
3. SIMBIOTINIS RYŠYS SU MOTINA – pernelyg stipri priklausomybė nuo motinos, fiksacija ties ja. Toks vyras pernelyg linkęs prisirišti prie vyresnių moterų, nori kad jį globotų, aukotųsi dėl jo. Tai kalbama ir apie moteris. Tai nėra paauglystės laikotarpis. Kai kyla pavojus santykiui su motina, išgyvenamas didelis egzistencinis nerimas.
38
HUMANISTINĖS PSICHOANALIZĖS PRINCIPAI
Svarbiausia užduotis terapeutui padėti žmogui išmokti tenkinti egzistencinius poreikius. Kontroliuoti savo gyveimo būdą.
Pagrindas – santykis, ryšys su terapeutu.
Yra analizuojami sapnai, laikoma, kad tai yra simboline kalba perteikiama svarbiausia žmogaus patirtis. Terapijos metu klientas yra kviečiamas pasakoti sapnus, vaikystės prisminimus ir sapnus analizuodavo pats klientas, priskirdavo simbolius, ieškodavo prasmės. (Priešingai nei pas Froidą).
39
E. BERNE TRANSAKCINĖ ANALIZĖ: teiginiai ir principai
Svarbus fizinis kontaktas
* Požiūris į asmenybę optimistiškas. Geras iš prigimties, nėra instinktų, negatyvių spragų ir pnš. Žmonės gimsta geri, bet gyvenime nutinka visaip, kad pasirenkamas netinkamas elgesys.
* Galime keistis, daryti įtaką pasirinkimams ir įtaką elgesiui (jį kontroliuoti). (Nueina čia nuo psichoanalitinės teorijos toli).
* Žmogaus elgesį, tam tikrą situaciją turėtume analizuoti keturiais lygmenimis: struktūriniu požiūriu, transakciniu požiūriu, žaidimų požiūriu ir scenarijaus analizės metodų pagalba.
40
* Žmogaus elgesį, tam tikrą situaciją turėtume analizuoti keturiais lygmenimis (Berne)
struktūriniu požiūriu,
transakciniu požiūriu,
žaidimų požiūriu ir
scenarijaus analizės metodų pagalba.
41
Struktūrinės analizės metodas
Ego būsenos
Asmenybę sudaro trys funkcinės ego būsenos - nuoseklios jausmų ir su jais susijusių elgesio modelių sistemos: vaikas, tėvas ir suaugęs.
Tam tikru moemntu individas demonstruoja vieną suaktyvintą ego būseną
Vaiko pozicija susijusi su id (ko aš noriu, ko man reikia), suaugusio ego (bando suderinti poreikius) ir tėvo superego (ką tu privalai ir ką turi padaryti).
Kas lemia iš kurios pozicijos sureaguojama? Sueraguojama iš tos pozicijos - pusės, kurioje sukaupta daugiausiai energijos. (Froidistinė mintis)
Struktūrinė analizė yra iš kurios dalies reaguojama.
42
EGo būsena - vaikas
Įgyta pirmiausiai
Integruoja vaikišką elgesį ir jausmus
Dvi formos -
- Natūralus (laisvas) vaikas - spontaniškoji, impulsyvi, į jausmus orientuota, egocentriška, malonumo siekianti asmenybės dalis
- Prisitaikęs vaikas - elgesys atsižvelgiant į tėvų norus ir reikalavimus vaiko atžvilgiu
43
Ego būsena - tėvas
Integruoja tėvų požiūrį, elgesį, lūkesčius vaiko atžvilgiu
Elgesyje pasireiškia kritika, nusistatymu prieš ir pan.
Dvi formos
- Rūpestingas tėvas - asmenybės dalis, kuri pagiria ir padeda, paguodžia
- Kritikuojantis tėvas - kaltina, nepritaria, skatina kitą gailėtis savęs.
Funkcijos:
- Efektyviai atliekamas tikro tėvo savo vaikams vaidmuo
- Reakcijoms tampant automatiškoms, sutaupoma laiko ir energijos
44
Ego būsena - suaugęs
Nepriklauso nuo individo amžiaus
Objektyvus mąstymas, racionalus, gerai organizuotas informacijos rinkimas ir apdorojimas
Funkcijos:
- Apdorojus duomenis, apskaičiuoti galimybes
- Reguliuoti tėo ir vaiko veiklą, būti objektyviu jų partneriu
Būtinas indiviui išlikti
45
Transakcinės analizės metodas: Paglostymas
Paglostymas - bet koks poelgis, kuriuo pripažįstamas kito asmens buvimas
- Pasikeitimas paglostymais - transakcija.
- Nemalonius paglostymus sukeliantis bendravimas - geriau nei nieko.
- Kuo bendravimas nuoširdesnis - tuo daugiau paglostymų.
Transakcinis stimulas - vieno žmogaus pradėtis pokalbis arba parodytas dėmesys
Transakcinis atsakas - kito žmogaus atsakas pirmajam
transakcinės analizės tikslas yra nustatyti ne tik ego būseną, bet ir koks buvo transakcinis stimulas (ką aš pasakiau ir kokią transakciją – atsaką aš gavau.
46
Išskiria tris transakcijos tipus
susikertančiomis, paslėptomis ir papildančiomis transakcijomis.
* Kad būtų sklandi komunikacija turi būti papildanti.
* Paslėptos transakcijos yra psichologinių žaidimų pagrindas.
47
Žaidimų analizės metodas
Žaidimai - paslėptos transakcijos, kurios paviršutiniškai atrodo malonios, nors iš tikrųjų sukelia nemalonius jausmus.
Žaidžiant struktūruojamas laikas, siekiama pripažinimo, patenkinamas artumo poreikis ir nuspėjamas kitų elgesys
Žaidimų analizės tikslas - padėti klientui suvokti dažniausiai jo naudojamus žaidimus, laiko struktūravimo ir paglostymų gavimo būdus.
48
Gyvenimo scenarijaus analizės metodas
Kiekvienas žmogus iki penkerių sukuria tam tikrą savo gyvenimo planą arba scenarijų
Formuoti pradeda iki gimimo
Tikslas - padėti klientui atsisakyti gyvenimo pagal scenarijų ir pradėti elgtis automatiškai
Gyvenimo planas gali būti keturių tipų:
- Man negerai, o tau gerai;
- Mums abiems gerai;
- Mums abiems blogai;
- Man gerai, tau blogai.
49
PSichoterapija pagal transakcinę analizę
klausinėjimas, konfrontavimas ir dialogas
50
Radikalusis biheviorizmas
stebimas ir analizuojamas tik elgesys kaip vidinių kognityvinių procesų rezultatas.
Determinizmas - elgesys nulemtas, laisva valia neegzistuoja
Environmentalizmas - elgesys turi būti analizuojamas aplinkos kontekste, o ne fiziologinių ar psichologinių dėsningumų atžvilgiu
51
Operantinis sąlygojimas
Mokymosi būdas, kai naudojami ppaskatinimai arba bausmės
52
Pastiprinimas
tai kažkoks įvykis, kuris paskatina elgesį. Tai gali būti dovana ir pnš. Kito žmogaus elgesys ir pnš.
Pastiprinimas paskatina tam tikrą reakciją.
53
PASTIPRINIMŲ RŪŠYS: (išvardinti)
Teigiamas pastiprinimas
Neigiamas pastiprinimas
Pirminis pastiprinimas
Antrinis pastiprinimas
Tiesioginis pastiprinimas
Uždelstas
Nuolatinis ir nereguliarus
Bausmė
54
PAstiprinimų rūšys (apibūdinti)
Teigiamas pastiprinimas Kuriam nutikus elgesys yra linkęs atlikti nutikti. Kažkas faino ką aš gaunu ir dėl ko noriu savo elgesį atlikti. Gali būti bet kas – maistas, pinigai, skambutis, bet kas, kas nutinka teigiamo.
Neigiamas pastiprinimas Kažkas kas nenutinka nemalonaus ir dėl to aš atlieku savo elgesį arba nutinka mažiau arba mažiau intensyviau. Pvz. elektros impulsas, kurio negauna arba gauna mažiau, silpniau.
Pirminis pastiprinimas Kurio man nereikia išmokti, jis turi biologinį reikšmingumą ir padeda patenkinti pirminius poreikius. Pvz. maistas, miegas, vanduo, lytinių poreikių patenkinimas, šiluma.
Antrinis pastiprinimas Tas kuris yra išmoktas. Aš išmokstu, kad šitas pastiprinimas yra teigiamas. Biologinio reikšmingumo neturi – jie labiau subjektyvūs. Eigoje pastebima, kad tai yra geras pastiprinimas. Priskiriami tokie kurie nepatenkina pirminių poreikių, bet gali būti su jais susiję. Nedidelis šokolado kiekis padeda mokytis. Šiaip išgyventi šokolado nereikia, bet jis šiek tiek gali numalšinti alkio jausmą, padėti susikaupti.
Tiesioginis pastiprinimas Tas, kuris yra gaunamas iškart po elgesio. Panašiu laiku, kai tas elgesys yra.
Uždelstas Kai laišką gaunam daug vėliau arba su atlyginimu irgi tas pats.
Nuolatinis ir nereguliarus Nuoaltinis – kai sistemingai kiekvieną kartą kai pastiprinimas yra ir iškart elgesys ir atvirkščiai.
Nereguliarus – kartais mane pagiria, kartais ne.
Bausmė Veiksmas kuris mums sukelia nemalonius pojūčius.
55
Neigiamas pastiprinimas ir bausmė skirtumas
Neigiamas pastiprinimas ir bausmė skirtumas – gauni nemalonų – čia bausmė. Kai neigiamas – kažkas ko aš nepatiriu arba negaunu, gali gauti malonumo, nes gali negaut, neduodamas impulsas.
56
Bihev. Išskiria keletą reiškinių:
Perdėtas paskatinimas - kai aš perstimuliuoju žmogų, tiek giriu ir pnš, kad žmogus praranda susidomėjimą. Pernelyg stiprus stimuliavimas.
Latentinis išmokimas – kai išmokimas įvyksta ne tik dėl pastiprinimo, bet ir dėl kogni procesų, kurie vyskta. Yra pastiprinimas ir elgesys. Išmokimą lėmė pastiprnimas, bet kartu ir situacijos vertinimas. (Pvz. nepaskatintos žiurkės bėga prie sverto be teigiamo pastiprinimo.
Latentinis išmokimas labiau susijęs nebe su bihev. O su neobihev.
Prietaringas išmokimas – žmonės ir gyvūnai neteisingai susieja impulsus. Pvz. mokytoja nusišypsojo ir dėl to gavau dešimtuką arba aš atsikėliau ir dėl to patekėjo saulė.
57
Kas vienija psichoanalizę ir bihev
determinizmas
58
Pagr. Elgesio išmokimo elementai: (psichoanalitinė išmokimo teorija)
Poreikis – norėti Žingsnelis bihev – nėra taip, kad paskatinimas ir elgesys. Jei norėsiu išmoktą elgesį parodysiu, jei ne, aš to nedarysiu. Noras ir poreikis yra elgesio pagrindas veikti.
Užuomina – pastebėti Turi būti užuomina, tam tikru momemntu turiu patsebėti tam tikrus situacijos komponentus, juos atpažinti. Pvz. mintys. Būtent nuo užuominų priklauso kokiose situacijose aš išmoktą elgesį parodysiu.
Atsakas – veikti Bet koks elgesys kurį parodome. Išskiria tam tikrą atsakų hierarchiją. Tuos atsakus galima sudėti į piramidę. Apačioje – mažai tikėtini atsakai, o viršuje – dominuojantys. Priklausomai nuo situacijos, nuo užuominos, nuo poreikio pasireiškia kažkuris atsakas.
Apdovanojimas – gauti Jei yra tam tikras elgesys ir gaunamas apdovanojimas, apdovanojimas turi atitikti mano norą/poreikį.
59
Penki išmokimo procesai. (psichoanalitinė išmokimo teorija)
Bandoma atliepti pagr. kritiką bihev.
IŠMOKIMO DILEMA: Elgesys išmokstamas tuomet, kai dominuojatis atsakas nesulaukia apdovanojimo ir išbandomas alternatyvus atsakas.
Aš kaip žmogus turiu įvairius galimus poelgius ką galiu padaryti. (Jei visada ruošiuosi savaitei iki kolio (būtų dominuojantis atsakas) parašau ir gaunu penkis, ar aš norėjau jo? Ne. Tad nėra apdovanojimo, todėl renkuosi kitą atsaką. Kitam koliui ruošiuosi dieną prieš.
ELGESIO ATSISAKYMAS: kai iš kelių kolių gaunu neigiamus rezultatus, išvis liaujuosi mokytis.
SPONTANIŠKAS ATSISAKYTO ELGESIO ATSINAUJINIMAS: buvo tam tikras elgesys kurio išmokau, bet pasitaiko situacijų kai vis pabandau. (Ypač vaikai taip daro)
STIMULŲ APIBENDRINIMAS: kai atsakas yra perkeliamas iš vienos aplinkos į kitą. Pvz. univere išmokau kažko ir perkeliu į darbo aplinką. Pvz. gražiai elgtis su kolegom.
SVARBIŲ STIMULŲ IŠSKYRIMAS IŠ APLINKOS: pasitaiko situacijų, kad tik specifinė užuomina paskatina atsaką. Pvz. noriu valgyti, bet noriu valgyti tik kinietišką maistą. Todėl einant pro kitas kavines, aš nenorėsiu, bet pamačius kinietiško maisto iškabą, eisiu į vidų ir turėsiu tokį atsaką.
APDOVANOJIMO IR BAUSMĖS POBŪDIS: apdovanojimas turi būti kuo arčiau paties elgesio, tada bus labiau tikėtina, kad jis pasireikš. Taip pat ir su bausme, turi būti kuo arčiau.
IMITAVIMAS: (stipriausiai priartėjimą su socialinėm ir kogni teorijom) dalį dalykų mes išmokstame stebėdami (Banduros mintis).
60
ASmeybės raida kritiniai periodai (NEOBIHEIVIORISTINĖS ASMENYBĖS TEORIJOS:
J. Dollard ir N. E. Miller teorija)
- Kūdikio maitinimas
- Tualeto įgūdžių mokymas
- Ankstyvasis seksualinių įgūdžių mokymas
- Pykčio ir nerimo konfliktas
61
