RAIDOS PSICHOLOGIJA 1 Flashcards
(169 cards)
1
Q
PAGRINDINĖS RAIDOS TEORIJOS
A
1) PsichoanalItinė kryptis;
2) Išmokimo teorijų kryptis (biheviorizmas ir socialinio išmokimo teorija);
3) Kognityvinė kryptis;
4) Ekologinių sistemų teorija.
2
Q
Raidos teorija -
PSICHOANALITINĖ FREUDO TEORIJA
Ką teigia?
A
- Žmogaus raidos teorija, teigianti, kad žmogaus elgesį ir emocijas lemia įgimti potraukiai ir į pasąmonę išstumti ankstyvieji prisiminimai.
- Vidinis konfliktas tarp id, ego ir superego.
3
Q
ASMENYBĖS STRUKTŪRA PAGAL FREUDĄ
A
Trys asmenys dalys:
Id (pasąmonė). Veikia malonumo principo, veikia neatidėliojimo principu, noriu čia ir dabar;
Ego (priešsąmonė). Už sąmoningo pažinimo ribų, bet prieinama sąmonei;
Superego (sąmonė) atspindi standartus, sąžinę, tam tikri idealai, tuo remiantis atliekam įvairius vertinimus.
4
Q
PSICHOANALITINĖ FREUDO TEORIJA
Esmė
A
- Raida didžiąja dalimi priklauso nuo konfliktų išsprendimo sėkmės įvairiais amžiaus tarpsniais.
- Asmenybė formuojasi pirmaisiais keleriais gyvenimo metais veikiama pasąmonės ir ankstyvosios patirties.
- Vaikai bręsdami pereina keletą psichoseksualinių stadijų, per kurias Id malonumo siekianti energija nukreipiama į skirtingas malonumui jautrias kūno sritis.
5
Q
FREUDAS IŠSKYRĖ PENKIAS ASMENYBĖS RAIDOS PSICHOSEKSUALINES STADIJAS
Išvardinti
A
Oralinė (0-12mėn)
Analinė (12-36 mėn)
Falinė (3-6 metai)
Latentinė (6m. – iki brendimo)
Genitalinė (nuo lytinio brendimo)
6
Q
EDIPO KOMPLEKSAS
A
Tai berniuko potraukis motinai ir pavydo bei neapykantos jausmas konkurentui tėvui.
Mergaitės potraukis tėvui vadinamas Elektros kompleksu.
7
Q
PSICHOANALITINĖ FREUDO TEORIJA
Informacija apie teoriją, esmė, ką gali sukelti nepatenkinimas
A
- Kiekvienoje stadijoje yra potencialus konfliktas.
-Tai ką žmogus patirs ir kaip išspręs konfliktus, nulems jo asmenybės ir jo elgesio pobūdį. - Konfliktai psichoseksualinėse raidos stadijoje
-Gali sąlygoti fiksaciją, kuomet užsklendžiama ar sulaikoma siekimų energija ties šia stadija.
-Fiksacija pasireiškia jei tam tikroje stadijoje vaikas patiria per mažai ar per daug malonumo. - Regresija – judėjimas atgal, kai žmogus pradeda elgtis kaip jaunesnis asmuo, t.y. grįžimas prie ankstesnės raidos stadijos, kur tebėra fiksuota psichinė energija.
- Dėl fiksacijos vienoje iš vvaiko psichosekasualinių stadijų
-Vystosi įvairūs sutrikimai, deviantinis elgesys. - Fiksacija oralinėje stadijoje
– suaugus gali pasireikšti alkoholizmu, depresija, perdėtu optimizmu ar pesimizmu, bandymu mažinti įtampą valgiu, gėrimu, rūkymu. - Fiksacija analinėje stadijoje
– šykštumu, kompulsyviu tvarkingumu, užsispyrimu arba savikontrolės trūkumu. - Falinėje stadijoje
– pasipūtimu, gėrėjimusi savimi, pagyriniškumu.
8
Q
ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖS RAIDOS TEORIJA
aprašymas
A
Aprašė 8 psichosocialinės raidos stadijas, kurių kiekvieną žymi tam tikri raidos uždaviniai – krizės.
Pirmos penkios stadijos remiasi Freudo stadijomis; tačiau taip pat jis aprašė tris suaugusiųjų raidos stadijos.
Asmenybės raida apspręsta vidinio brendimo plano ir išorinių visuomenės reikalavimų.
EPIGENETINIS RAIDOS PRINCIPAS – kiekvienas psichosocialinis gebėjimas turi savo specialų ir ypatingai svarbų laikotarpį.
9
Q
ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖS RAIDOS TEORIJA
Išvardinti
A
Pirmieji gyvenimo metai
* Saugumas-nesaugumas/pasitikėjimas-nepasitikėjimas („ar galiu pasitikėti kitais žmoėnmis?“
Ankstyvoji vaikystė (2-3m.)
* Savarankiškumas-gėda („ar galiu padaryti pats?“)
Ikimokyklinis amžius (3-6m.)
* Iniciatyva-kaltė („aš geras ar blogas?“)
Pradinė mokykla (6 iki lytinio brendimo pradžios)
* Meistriškumas – menkavertiškumas (kaip galiu būti geras ar blogas?)
Paauglystė (lyt.brendimas – 18/20m.)
* Tapatumas – vaidmenų neaiškumas.
Jaunas suaugęs (20-30m.)
* Artimumas – vienatvė („ar būsiu mylimas, ar liksiu vienas“)
Vidurinis amžius (30-60m.)
* Kūryba – neveiklumas („kaip galiu prisidėti prie pasaulio gerovės?“)
Vėlyvas amžius (>60)
* Pilnatvė – neviltis („ar gyvenau prasmingą gyvenimą?“)
10
Q
IŠMOKIMO TEORIJOS KRYPTYS
BIHEVIORIZMAS
A
Teorija tirianti stebimą elgesį. Aprašo išmokstama tam tikro elgesio (neatsižvelgianti psichikos procesus). Kūdikio psichika – „švari lenta“. Tik išmokimas lemia raidą.
SĄLYGOJIMAS – procesas, kuomet atsakas tampa susijęs su tam tikru stimulu ir išmokstamas elgesys.
11
Q
SĄLYGOJIMAS
A
SĄLYGOJIMAS – procesas, kuomet atsakas tampa susijęs su tam tikru stimulu ir išmokstamas elgesys.
12
Q
BIHEVIORIZMAS
A
- Klasikinė sąlyginė reakcija (Pavlov)
STIMULAS - REAKCIJA
Procesas, kurio emtu žmogus ar gyvūnas išmoksta susieti neutralų stimulą su prasmingu stimulu, pamažu pradedant reaguoti į neutralų stimulą su tokiu pačiu atsaku, kaip į prasmingą. - Operatantinis sąlygojimas (Skinner)
PASTIPRINIMAS - BAUSMĖ
Mokymosi rūšis, kai pastiprinimas elgesys tvirtėja, o elgesys, už kurį baudžiama, silpnėja.
13
Q
OPERANTINIS SĄLYGOJIMAS
A
Pastiprinimas (didina elgesio tikimybę)
Teigiamas (po tinkamo elgesio pateikiamas teigiamas dirgiklis) (pvz. žodinis pagyrimas po gero elgesio, pvz. susitvarkė.)
Neigiamas (po tinkamo elgesio nutraukiamas neigiamas dirgiklis) (atsisėdam į mašiną, neužsisegam diržo ir pypsi, o tada užsisegam ir nustoja pypsėti arba pvz. mergaitė susitvarkė kambarį ir jai leido nebeplauti indų)
Bausmė (nutraukia elgesį)
Teigiama (suteikiamas atgrasantis dirgiklis) (mergaitė nesusitvarkė kambario ir barasi, pastatėm ne ten automobilį ir gaunam baudą)
Neigiama (atimamas trokštamas dirgiklis) (nesusitvarkė kambario, neleidžia žiūrėti televizoriaus, ne ten pastatė mašiną, atėmė teises)
14
Q
SOCIALINĖ-KOGNITYVINĖ IŠMOKIMO TEORIJA
A
Bandura pabrėžė, kad elgesį veikia individo (ir jo mąstymo) sąveika su socialine aplinka.
* Elgtis daugiausiai išmokstama arba sąlygojimo dėka, arba dar labiau – stebint kitus ir sekant jų pavyzdžiu („socialinė dalis).
* Tai, ką galvojame, veikia mūsų elgesį („kognityvinė dalis“).
15
Q
LĖLĖS BOBO EKSPERIMENTAS
A
1961m. Atliktas klasikinis eksperimentas, parodęs, kaip vaikai išmoksta agresyvumo, stebėdami suaugusįjį.
Trys grupės vaikų – vieni matė kaip modelis pagiriamas, pasmerkiamas arba negaudavo jokio įvertinimo už suaugusiojo agresyvų elgesį su Bobo.
Dažniausiai vaikai mėgdžiojo tokį elgesį, už kurį modelis buvo pagiriamas, rečiausiai – tą, už kurį pasmerkiamas ar baudžiamas.
16
Q
SOCIALINĖ KOGNITYVINĖ IŠMOKIMO TEORIJA
A
MODELIAVIMAS – procesas kuomet žmonės stebi, o po to kopijuoja elgesį.
SAVIVEIKSMINGUMAS išsivysto socialiai sąveikaujant su kitais ir iš asmeninės patirties – mes sužinome, kokie, kas mes esame gaudami atgalinį ryšį iš kitų.
Saviveiksmingumas padeda apsispręsti ar mėgdžioti kitų elgesį.
17
Q
KOGNITYVINĖ KRYPTIS
A
- Telkia dėmesį į kognityvinius procesus ir kaip konstruojamos žinios.
Trys požiūriai: - Piaget kognityvinė teorija
- Informacijos apdorojimo požiūris
- Sociokultūrinė Vygotskio teorija
18
Q
PIAGET KOGNITYVINĖ TEORIJA
A
- Naudojo klinikinio interviu metodą.
- KAIP jie tai žino vietoj KĄ jie žino.
- Kognityvinė raida pakeičia vaiko sugebėjimą samprotauti apie jo/jos pasaulį.
- Domėjosi, kaip kinta mąstymas vaikui augant.
- Vaikai - “mažieji mokslininkai”
- Vaikui sąveikaujant su aplinka jis įgyja žinias ir jo mąstymas tampa sudėtingesnis ir efektyvesnis
- Individas yra aktyvus, smalsus ir išradingas visą gyvenimą
- Vaikas kuria sąvokas, sisteminančias ir aiškinančias informaciją - schemas.
- Kaip naudojame schemas:
- asimiliuojame naują patyrimą – aiškinamės jį pagal schemas, kurias turime;
- akomoduojame, pritaikome savo schemas prie naujo patyrimo.
- Žmogus siekia pusiausvyros tarp aplinkos ir vaiko turimo pasaulio suvokimo - asimiliacijos ir akomodacijos subalansavimo. Jei nauja informacija nesuprantama, prarandama pusiausvyra.
19
Q
Piaget skiria keturias pagrindines kognityvinės raidos stadijas, kurios kokybiškai skiriasi viena nuo kitos
A
1) Sensomotorinio intelekto stadija
2) Priešoperacinio mąstymo stadija
3) Konkretaus operacinio mąstymo stadija
4) Formalaus operacinio mąstymo stadija
20
Q
Prenetalinės raidos fazės
A
Gemalo (zigotos) periodas
14d. nuo apvaisinimo iki gemalo prisitvirtinimo prie gimdos sienelės) - spartus ląstelių dalijimasis
Embriono periodas
3-ios savaitės pradžia - 8-tos savaitės pabaiga - pradeda formuotis ir funkcionuoti kūno organai
Vaisiaus periodo
9-tos savaitės pradžia - iki gimimo - toliau vystosi ir auga.
21
Q
APVAISINIMAS
A
➢Spermatozoidas ir kiaušialąstė – vienintelės ląstelės, turinčios po pusę chromosomų rinkinio.
➢Susijungus vyriškai ir moteriškai lytinėms ląstelėms susijungia vyro ir moters genetinis potencialas.
Pirmas pavykusio dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje atvejis 1978, gimus Louise Brown. Šiuo metu pasaulyje yra maždaug 5 milijonai
mėgintuvėlyje pradėtų vaikų (kasmet gimsta 350 tūkstančių ).
22
Q
I. GEMALO (ZIGOTOS) PERIODAS
A
- Zigota (apvaisinta kiaušialąstė) pradžioje teturi vieną ląstelę, kuri sparčiai dalijasi.
- Morulė - ląstelių darinys pradedant 8 ląstelėmis
- Ketvirtą dieną po apvaisinimo prasideda ląstelių diferenciacija, morulė keičia formą ir tampa blastocista.
- Jos ląstelės yra dviejų grupių: viena grupė formuoja placentą, kita grupė formuoja vaisių.
23
Q
IMPLANTACIJA
A
7- 10 dieną blastocista įsitvirtina gimdos sienelėje;
PLACENTA - tai gemalo dangalo dalis, įaugusi į gimdos gleivinę
24
Q
GEMALINIŲ LAPELIŲ SUSIDARYMAS
A
- Pirmiausia išsivysto du gemaliniai lapeliai – išorinis ir vidinis.
- Iš ektodermos (išorinis lapelis) išsivystys nervų sistema, smegenys, jutimo organai, oda ir plaukai.
- Iš endodermos (vidinis) – pagrindiniai vidaus organai (virškinimo sistema ir plaučiai).
- Iš mezodermos – griaučiai, raumenų audiniai, širdis, kraujotakos, lytinė ir šalinimo sistemos.
25
NERVŲ SISTEMOS PRADŽIA
* Trečios savaitės pradžioje pradeda vystytis centrinė nervų sistema - tai iš ektodermos atsiradusi nervinė plokštelė.
* Nuo 18 iki 28 dienos iš nervinės plokštelės formuojasi nervinis vamzdelis - iš kurio vėliau išsivystys galvos ir nugaros smegenys.
26
PRADEDA FORMUOTIS IR FUNKCIONUOTI KŪNO ORGANAI
3-8 SAVAITĖS
27
pradeda plakti širdis.
* 23-24 dieną pradeda plakti širdis.
28
formuojasi pirmieji nerviniai refleksai
* 6 savaitė: formuojasi pirmieji nerviniai refleksai.
29
LYTINĖ DIFERENCIACIJA
* Genetinis kodas- jei su kiaušinėliu susilieja X tipo lytinę chromosomą turintis spermatozoidas – gimsta mergaitė, jei Y – berniukas.
* Gonadų susidarymas. 25-50 dienų embrionai turi lytiškai nediferencijuotų gonadų (nediferencijuotų išorinių ir vidinių lytinių organų) poras. Tiek vyr., tiek mot. lyties embrionų vidinės ir išorinės genitalijos yra panašios į primityvias moteriškas genitalijas.
* Lytiniai hormonai – vyriškų embrionų sėklidės pradeda gaminti vyrišką hormoną testosteroną, kuris pakreipia raidą vyriška linkme, t.y. formuojasi vyriški lytiniai organai. Trečiąjį mėnesį vyksta sparti lyties diferenciacija.
30
subręsta ir pradeda funkcionuoti daugelis organų ir organizmo sistemų, įvairios sistemos pradeda veikti kartu.
* 3 mėnesį subręsta ir pradeda funkcionuoti daugelis organų ir organizmo sistemų, įvairios sistemos pradeda veikti kartu.
31
vaisius pradeda reaguoti į išorinius stimulus.
9-10 savaitę
32
vaisius sparčiai vystosi
4 mėnuo: vaisius sparčiai vystosi - 16-os savaičių jis yra jau 20-25 cm ilgio ir sveria apie 170 g., motina pajunta pirmuosius judesius, gydytojai stetoskopu girdi širdies plakimą.
33
vaisius reaguoja į šviesą, girdi ir reaguoja į garsus
* 6 –ąjį mėnesį vaisius reaguoja į šviesą, girdi ir reaguoja į garsus.
34
stebimi individualūs vaikų skirtumai pagal širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdžio pokyčius reaguojant į fiziologinį stresą.
* Praėjus šešiems mėnesiams po apvaisinimo, stebimi individualūs vaikų skirtumai pagal širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdžio pokyčius reaguojant į fiziologinį stresą.
35
VAIKAS IKI GIMIMO: JUTIMAI
* Visi pojūčiai pradeda funkcionuoti iki gimimo, netgi dar prieš pilnai susiformuojant jutimo sistemoms.
36
VAIKO IKI GIMIMO JUTIMAI: KLAUSA
* 24 savaičių stebimos reakcijos į garsus (Birnholz, 1983).
* 28 savaičių skiria garso dažnio pokyčius (GranierDeferre, 2011).
* Reakcijos į motinos balsą: širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas, po kurio seka padažnėjimas (46 proc. 32–34 gestacinę savaitę ir 83 proc. 37 sav. tirtų vaikų (Kisilevski, Hains, 2011).
37
stebimos reakcijos į garsus
* 24 savaičių stebimos reakcijos į garsus
38
skiria garso dažnio pokyčius
* 28 savaičių skiria garso dažnio pokyčius
39
VAIKO IKI GIMIMO JUTIMAI: REGA
* 20–22 savaitę po apvaisinimo atmerkia akių vokus, paskutinėmis nėštumo savaitėmis stebimos reakcijos į šviesos spindulį, nukreiptą į motinos pilvą (Fulford, 2003, Del Giudice, 2010).
* Trečiam trimestre vaikas pasuka galvą ir žiūri į tris šviesos taškus, primenančius veidą, bet ne į taškus, kurie neprimena veido formos (Reid, 2017).
40
atmerkia akių vokus
20–22 savaitę po apvaisinimo atmerkia akių vokus, paskutinėmis nėštumo savaitėmis stebimos reakcijos į šviesos spindulį, nukreiptą į motinos pilvą (Fulford, 2003, Del Giudice, 2010).
41
VAIKO IKI GIMIMO JUTIMAI: LYTĖJIMAS
* Atsiranda maždaug 8 savaitę po apvaisinimo (Hooker, 1952; Piontelli et al., 1997).
* Trečiame trimestre vaikai ilgiau lietė gimdos sienelę reaguodami į mamos prisilietimą, palyginus su nepažįstamo žmogaus prisilietimu (Marx, Nagy, 2017).
* 32 savaičių vaisiaus visose kūno srityse jutimo pojūtis tiek išsivystęs, kad pajustų plauko perbraukimą.
42
visose kūno srityse jutimo pojūtis tiek išsivystęs, kad pajustų plauko perbraukimą.
* 32 savaičių vaisiaus visose kūno srityse jutimo pojūtis tiek išsivystęs, kad pajustų plauko perbraukimą.
43
VEIKSNIAI, DARANTYS ĮTAKĄ PRENATALINEI RAIDAI
Bendrieji veiksniai: Mityba, stresas, motinos amžius
Teratogenai: Narkotinės medžiagos, ligos, aplinkos tarša
44
Raida iki gimimo kas tai?
Raida iki gimimo - tai kompleksinė sąveika tarp mamos, besivystančio vaiko, prenatalinės aplinkos ir prenatalinės patirties.
45
MOTINOS MITYBA
* Motina yra besivystančio vaiko maisto šaltinis, todėl subalansuota mityba apimanti penkių pagrindinių maisto produktų grupes yra būtina.
* Jei mityba neadekvati – kūdikis gali gimti neišnešiotas arba mažo svorio.
46
STRESAS NĖŠTUMO METU
* Dažniau neišnešioti, mažo svorio naujagimiai. Vaikai dažniau turi elgesio problemų. Mažiau atsparūs stresui.
* Streso žala didesnė, jei jis pasireiškia nėštumo pradžioje.
* Ilgalaikio ir intensyvaus streso poveikis:
– Streso hormonai pereina per placentą ir padidina vaisiaus streso formonų kiekį
– Sumažina deguonies ir masto medžiagų patekimą vaisiui
– Stresas gali susilpninti moters imuninę sistemą
– Stresą patiriančios moterys labiau linkusios rūkyti, vartoti alkoholį
bei mažiau ilsėtis, judėti ir tinkamai maitintis.
47
* Ilgalaikio ir intensyvaus streso poveikis: NĖŠTUMO METU
– Streso hormonai pereina per placentą ir padidina vaisiaus streso formonų kiekį
– Sumažina deguonies ir masto medžiagų patekimą vaisiui
– Stresas gali susilpninti moters imuninę sistemą
– Stresą patiriančios moterys labiau linkusios rūkyti, vartoti alkoholį
bei mažiau ilsėtis, judėti ir tinkamai maitintis.
48
Optimaliu amžiumi gimdymui dažniausiai laikomas
* Optimaliu amžiumi gimdymui dažniausiai laikomas nuo 20-25 iki 35 metų.
49
* Gimdymas paauglystėje:
* Gimdymas paauglystėje:
– didesnė neišnešiotumo, persileidimo, prenatalinių defektų rizika;
– Vaikai dažniau turi elgesio ir pažangumo mokykloje sunkumų.
50
* Gimdymas vyresniame nei 35 metų amžiuje:
* Gimdymas vyresniame nei 35 metų amžiuje:
– neišnešiotumo, persileidimo, prenatalinių defektų rizika, (tarp 40-45 metų amžiaus nėštumų beveik pusė baigiasi persileidimais);
– Virš 40 metų ženkliai padidėja rizika pagimdyti vaiką su Dauno sindromu.
51
TERATOGENAS
* TERATOGENAS – specifinis veiksnys, sutrikdantis normalią vaisiaus raidą, pavyzdžiui, virusas ar cheminis preparatas.
– Receptiniai ir nereceptiniai vaistai
– Svaiginamosios ir nelegalios narkotinės medžiagos
– Ligos, virusai, bakterijos, kitos komplikacijos
– Radiacija, cheminės medžiagos, teršalai
52
ALKOHOLIS
➢ Persileidimai, vaisiaus mirtys
➢ Priešlaikinis gimdymas
➢ Mažas naujagimio svoris ir ūgis
➢ Trikdo vaisiaus elgesį
➢ CNS pažeidimas ir elgsenos sutrikimai
53
* Alkoholio vartojimas I–ą nėštumo trimestrą (pirmus 3 nėštumo mėnesius)
* Alkoholio vartojimas I–ą nėštumo trimestrą (pirmus 3 nėštumo mėnesius)
gali lemti įvairių organų raidos defektus ir VAS (Vaisiaus alkoholinį sindromą).
54
* Alkoholio vartojimas II–ą ir III–ią nėštumo trimestrą (4-9 nėštumo mėnesiais)
* Alkoholio vartojimas II–ą ir III–ią nėštumo trimestrą (4-9 nėštumo mėnesiais)
lemia neuronų žūtį.
55
VAISIAUS ALKOHOLINIS SINDROMAS
TAI SUTRIKIMAS, SUKELTAS PERNELYG DIDELIO AR ILGALAIKIO ALKOHOLIO VARTOJIMO NĖŠTUMO METU.
GALI PASIREIKŠTI ĮVAIRŪS SUTRIKIMAI, NUO HIPERAKTYVUMO IR MOKYMOSI SUTRIKIMŲ, IKI PROTINIO ATSILIKIMO, DEPRESIJOS AR PSICHOZĖS.
56
TABAKA IR KITI NARKOTIKAI
Tabakas
Persileidimai, perinatalinės mirtys;
– Priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris
– Apsigimimai;
– Žemesni vaikų pažintiniai gebėjimai;
– Elgesio ir psichologinės problemos;
– Hiperaktyvuaus elgesio sutrikimo rizika;
– Didesnė asocialaus elgesio ir svaiginančių medžiagų vartojimo rizika
Kiti narkotikai
Marihuana – mažas gimimo svoris, blogesnė judesių kontrolė, dėl didelių dozių galimi “abstinencijos” simptomai, miego sutrikimai.
Kokainas ir heroinas – sulėtėjęs augimas, neramūs kūdikiai.
57
KAIP VEIKIA TERATOGENAI
1. Teratogeno poveikis priklauso nuo organizmo genotipo
2. Teratogeno poveikis kinta skirtingais prenatalinės raidos etapais.
3. Kiekvienas teratogenas paveikia specifinį prenatalinės raidos aspektą (us)
4. Teratogenų poveikis priklauso nuo dozės
5. Teratogenų poveikis ne visada akivaizdus po gimimo, kartais pasireiškia vėlyvesniame amžiuje.
58
GIMIMAS IR GIMDYMAS
* Vaikas dažniausiai gimsta po 38 savaičių trukusios prenatalinės raidos (arba 40 savaičių, nėštumą skaičiuojant nuo paskutinių moters menstruacijų pradžios).
* Jei nėra indikacijų, vaiko ir mamos sveikatai optimaliausias yra gimdymas natūraliais gimdymo takais be bereikalingų medicininių intervencijų.
* Gimdymas yra ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis įvykis.
* Emocinė ir socialinė parama, suteikiama motinai gimdymo metu, gali palengvinti gimdymą ir yra svarbi motinos bei naujagimio pirminiams ryšiams.
59
MOTINOS SAVIJAUTA PO GIMDYMO
* 1–2 savaitės po gimimo: motinystės liūdesys, 50% patiria susierzinimą, pasipiktinimą. liūdesį, atspindintį stresą ir fiziologinius pokyčius
* 10–15% moterų patiria pogimdyminę depresiją; tai gali turėti įtakos kūdikiui
* Žema savivertė, dirglumas, sutrikęs miegas, blogas apetitas, apatija
* Rizikos veiksniai: depresija prieš nėštumą, stresas, paramos trūkumas
* Žindymas sumažina riziką
60
NEIŠNEŠIOTAS NAUJAGIMIS
* gimęs anksčiau nei 37nėštumo savaitę;
* 30 kartų didesnis mirtingumas; kyla daugiau sveikatos problemų;
61
“ODA PRIE ODOS” SĄLYČIO REIKŠMĖ
* Glostymas ir masažavimas - padeda naujagimiui išgyventi, vaikai greičiau priauga svorio, ilgiau būdrauja, geresni vystymosi rodikliai, greičiau išrašomi iš ligoninės, padeda susiformuoti geresniam vaiko-tėvų ryšiui.
* Kengūros priežiūros metodas –neišnešiotų naujagimių mirtingumas sumažėjo nuo 70% iki 30%.
* “Oda prie odos” sąlyčio metu išsiskiria oksitocinas, kas padeda formuotis vaikomotinos (ar tėvo) ryšiui, didina žindymo galimybes, siejama su optimalesne vaiko raida.
62
ADAPTYVUS NAUJAGIMIO ELGESYS
* Naujagimis gimsta pasiruošęs sąveikai su jį supančiu pasauliu
* Svarbiausi naujagimio gebėjimai:
– gebėjimas gauti informaciją (sensorinės sistemos);
– perduoti informaciją (verkimas ir elementarios emocijos)
– gebėjimas veikti, reaguoti (refleksai)
63
REFLEKSAS
REFLEKSAS - tai paprastas, automatiškas, įgimtas atsakas į juntamąjį dirginimą, stimuliaciją.
64
NAUJAGIMIO REFLEKSAI
Ieškojimo
Čiulpimo
Žingsniavimo
Babinskio
Griebimo
Moro
65
SENSORINĖS SISTEMOS: REGA
po gimimo
* Rega- vienas mažiausiai išsivysčiusių jutimų gimimo metu.
* Pirmojo mėnesio metu kūdikio regėjimo aštrumas siekia 5% suaugusiojo lygio, regos sistema yra pakankamai subrendusi ir gera 6 mėn. amžiuje.
* Naujagimis geriausiai mato objektus, esančius 20-25 cm atstumu- tokiu, koks yra nuo vaiko iki motinos veido žindymo metu.
* Teikia pirmenybę žmonių veidams ir veidą primenančioms formoms.
66
Spalvų suvokimas
kada
Spalvų suvokimas – 3-4 mėn. kūdikiai spalvas suvokia panašiai kaip suaugę
67
Gylio suvokimas kada?
-Gylio suvokimas atsiranda palaipsniui, 2-3 mėn. kūdikiams padėtiems ant “giliosios dalies” padažnėja širdies plakimas, 7-8 mėn. kūdikiai neropoja ant šios dalies.
68
LYTĖJIMAS
po gimimo
* Gimęs naujagimis turi aiškią reakciją į prisilietimą, kuri pasireiškia dar prenatalinės raidos etape.
* Naujagimis jautrus skausmui, reakcijos į skausmą
dirginant odą išreikštos jau prenataliniu laikotarpiu.
* Stimuliuoja ankstyvą fizinę raidą ir būtinas emocinei raidai.
69
UOSLĖ, SKONIS
po gimimo
* Naujagimio uoslės ir skonio pojūčiai yra gerai išvystyti, jie išsivysto dar iki gimimo.
* Naujagimiai teikia pirmenybę pažįstamiems kvapams: jie pasuka galvą į tą pusę, kur padėta medžiagėlė įmirkyta į jo paties vaisiaus vandenis (Schaal et al, 1998), kur yra jo mamos krūties kvapas (Porter, Winberg, 1999).
* Naujagimiai teikia pirmenybę saldžiam skoniui
* Naujagimiai reaguoja į pasikeitusį motinos pieno skonį ir žinda daugiau, jei mama suvalgiusi saldaus maisto.
70
KLAUSA
po gimimo
* Klausa gimimo metu gerai išsivysčiusi.
* Naujagimis atpažįsta tėvo ir motinos balsus
* Teikia pirmenybę moters, o ne vyro balsui; motinos, o ne kitos moters balsui.
* Skirtingų kultūrų naujagimiams būdingas skirtingas verkimo pobūdis, atitinkantis tos kultūros kalbėjimo pobūdį (prancūzų vaikų – kylančio pobūdžio, vokiečių – žemėjančio).
71
SENSORINĖS INFORMACIJOS INTEGRAVIMAS
po gimimo
Kūdikiai vienu metu suvokia keliomis jausenomis.
Naujagimio sugebėjimas susieti ir sujungti įvairių jutimo organų gaunamą informaciją vadinama intermodaliniu suvokimu.
INTERMODALINIS SUVOKIMAS yra lengvesnis kūdikiams, nei suaugusiems, nes jutiminio apdorojimo centrai smegenyse nėra pilnai specializuoti.
Pvz. centrai sauaugusiojo smegenyse, kurie atsakingi tik už vizualinius stimulus, reaguoja į vaizdus ir į garsus kūdikio smegenyse (Spector, Maurer, 2009)
72
INTERMODALINIS SUVOKIMAS
INTERMODALINIS SUVOKIMAS yra lengvesnis kūdikiams, nei suaugusiems, nes jutiminio apdorojimo centrai smegenyse nėra pilnai specializuoti.
73
SMEGENŲ IR NERVŲ SISTEMOS RAIDA
po gimimo
* Kūdikio biologinė raida sudaro pagrindą jo psichologinei raidai.
* Visi kūdikio nauji gebėjimai atspindi smegenų ir likusios nervų sistemos raidą.
* Nuo maždaug 10 savaičių po apvaisinimo vyksta intensyvi neuronų gamyba, o 28 savaitę besivystančios smegenys jau turi faktiškai tiek neuronų, kiek jų turės per vis gyvenimą.
▪ Gimus smegenų žievėje nerviniai ryšiai tolydžio sudėtingėja, kartu didėja fiziniai ir pažintiniai gebėjimai
▪ Per pirmuosius dvejus metus neuronai auga ir vieni su kitais formuoja jungtis –sinapses.
▪ Pradedant nuo kūdikystės ir besitęsiant iki ankstyvos paauglystės, smegenys “pašalina” nereikalingas jungtis tarp neuronų.
74
ANKSTYVA PATIRTIS IR SMEGENŲ RAIDA
* W.Greenough nustatė du su patirtimi susijusius smegenų raidos aspektus:
1. Patyrimo laukimo smegenų funkcija:
Žmonių smegenys sukurtos tikėtinoms patirtims
2. Nuo patyrimo priklausanti smegenų funkcija:
Patirtis vysto smegenis
75
* W.Greenough nustatė du su patirtimi susijusius smegenų raidos aspektus:
1. Patyrimo laukimo smegenų funkcija:
Žmonių smegenys sukurtos tikėtinoms patirtims
2. Nuo patyrimo priklausanti smegenų funkcija:
Patirtis vysto smegenis
76
SENSOMOTORINIO INTELEKTO STADIJA
* Nuo gimimo iki 2 metų.
* Vaikas pasaulį supranta per schemas, kurias kuria per sensorinius ir motorinius tyrinėjimus
– Psichologinės struktūros
– Būdas suprasti patirtį
– Keičiasi su amžiumi (kūdikystėje remiasi veiksmais, vėliau pereina į protinį (mąstymo) lygmenį)
* CIRKULIARINĖS REAKCIJOS - pasikartojantis elgesys, nukreiptas į paties vaiko kūną, kitus objektus ar žmones ir mintis.
77
CIRKULIARINĖS REAKCIJOS
CIRKULIARINĖS REAKCIJOS - pasikartojantis elgesys, nukreiptas į paties vaiko kūną, kitus objektus ar žmones ir mintis.
78
PIRMINĖ CIRKULIARINĖ REAKCIJA
I. Refleksų schemos - refleksai -čiulpimo, griebimo, žiūrėjimo, klausymosi.
(nukreipta į paties vaiko kūną)
tiek veiksmas, tiek atsakas susijęs su kūdikio kūnu (1-4 mėn.)
Kūdikis čiulpia piršą -> kūdikiui malonu čiulpti pirštą
II. Pirmasis įgytas prisitaikymas - refleksai pritaikomi prie aplinkos
79
ANTRINĖ CIRKULIARINĖ REAKCIJA
(nukreipta į žmones ir objektus)
III. Antrinė cirkuliacinė reakcija - įdomios patirties kartojimas
(4-8 mėn.)'
veiksmas sulaukia atsako iš kito žmogaus ar objekto, ir tai skatina vaiką pakartoti veiksmą
Kūdikis čiauškia -> kūdikis mato besišypsantį veidą
IV. Antrinės cirkuliacinės reakcijos koordinavimas - tyčinis, į tikslą nukreiptas elgesys; objektų pastovumo suvokimas
8 mėnesių
pradedamas suvokti objektų pastovumas
Aštuonių mėnesių kūdikis supranta, kad nors objekto nesimato, jis egzistuoja
80
TRETINĖ CIRKULIARINĖ REAKCIJA
(paremta veiksmais ir mintimis)
V. Eksperimentavimas su aplinka - daiktų savybių tyrinėjimas atliekant naujus veiksmus, "mažasis mokslininkas"
(12-18mėn.)
veiksmas sukelia malonų rezultatą, tai skatina vaiką atlikti panašius veiksmus siekiant panašių rezulatų
VI. Protiniai vaizdiniai - vidinė objektų reprezentacija; imitacija atsieta nuo stebėjimo momento
81
INFORMACIJOS APDOROJIMAS KŪDIKYSTĖJE
* DĖMESYS - procesas, kurio dėka nusprendžiama, kuriai sensorinei informacijai bus skiriamas papildomas kognityvinis apdorojimas.
– Naujam stimului skiriamas didesnis dėmesys,
– Pripratimas – kai stimulas pažįstamas, sumažėja atsakas.
* Išmokimas. Kūdikiai gimsta turėdami gebėjimus mokytis iš patirties.
– Jie mokosi pripratimo, klasikinio sąlygojimo, operantinio sąlygojimo ir imitavimo būdais.
* Atmintis. 2-3 mėn, kūdikis gali
-Prisiminti praeities įvykį;
– Po ilgesnio laiko įvykio nebegali prisiminti;
– Užuomina gali padėti prisiminti užmirštą įvykį.
82
KŪDIKIŲ ATMINTIS
* 2-3 mėn. kūdikiai per keletą minučių išmoksta judindami prie virvutės pririštą koją judinti žaislus
* Po keleto savaičių prisimena, vėliau – be užuominos neprisimena, su užuomina - prisimena.
83
KALBOS RAIDA
* Kūdikiai bendrauja verksmu, gestais, veido išraiška;
* Pirmiausiai kūdikis pradeda suprasti kalbą, paskui ima pats kalbėti;
* Antrųjų metų pabaigoje išryškėja kalbos struktūra, vaikas žino daugybę žodžių, geba išreikšti mintis;
* Vaiko kalbos raidai svarbūs tiek aplinkos, tiek biologiniai veiksniai.
84
PASIRUOŠIMAS KALBĖJIMUI
* Pirmieji kalbos garsai
– Pirmąjį gyvenimo mėnesį kūdikiai bendrauja verksmo pagalba, reaguoja į garsus.
– Taria garsus, atskiras balses – a, e, o.
– Maždaug nuo 3 mėn. vograuja – taria kelias balses kartu.
– Nuo 6 mėn. čiauška, jungdami balsius ir priebalsius: ma ma ma, te te te, da ba.
* Tapimas pašnekovu
– Bendras vaiko ir globėjo dėmesys (3-4 mėnesiai)
– Tu man - aš tau: kartu imituojami garsai (3 mėn.)
– Neverbaliniai gestai (pirmųjų metų pabaiga) .
85
KALBOS RAIDOS ETAPAI
6-12 mėn. - skiria kalbos garsus, išskiria kalboje žodžius ar frazių junginius
12 mėn. - sako pirmuosius žodžius
1,5-2m. - jungia du žodžius
3,5m. - formuoja sudėtingesnius sakinius
6m. - supranta maždaug 14 000 žodžių
86
PSICHOSOCIALINĖ RAIDA
PSICHOSOCIALINĖ RAIDA – tai emocinės ir socialinės raidos derinys
* Emocijų raida
* Prieraišumas
87
EMOCIJOS
EMOCIJOS – tai subjektyvios reakcijos, kurias mes patiriame reaguodami į aplinkos stimulus.
88
EMOCIJŲ Funkcinė emocijų vertė:
Funkcinė emocijų vertė: jos padeda žmonėms prisitaikyti prie aplinkos.
89
Emocijos, kurias kūdikiai išreiškia pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais:
Emocijos, kurias kūdikiai išreiškia pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais:
džiaugsmas, pyktis, baimė, nuostaba, pasibjaurėjimas, susidomėjimas, liūdesys.
90
EMOCIJŲ RAIDA PIRMAISIAIS METAIS
* Emocijas sudaro trys elementai:
1) subjektyvi patirtis/išgyvenimas,
2) fiziologiniai pokyčiai ir
3) stebimas elgesys/veido išraiška.
– Gimus vaikui: distresas ir pasitenkinimas.
– Liūdesys (2-3 mėnesių)
– Pyktis (maždaug 4 mėnesių)
– Baimė
* Svetimų žmonių baimė * Išsiskyrimo nerimas
91
Emocijas sudaro trys elementai:
1) subjektyvi patirtis/išgyvenimas,
2) fiziologiniai pokyčiai ir
3) stebimas elgesys/veido išraiška.
92
SOCIALINĖ ŠYPSENA
* Maždaug šeštą savaitę po gimimo atsiranda socialinė šypsena.
* Po keleto savaičių atsiranda juokas
93
SVETIMŲ ŽMONIŲ BAIMĖ
– 6-8 mėn. kūdikiai ima bijoti svetimų žmonių, jų vengti, bando nuo jų pasitraukti.
– Mažiau bijo pažįstamoje aplinkoje;
– jei nepažįstami žmonės neskuba sveikintis ar jų paimti
94
NERIMAS DĖL IŠSISKYRIMO
* Atsiranda antroje pirmųjų metų pusėje ir siejamas su prieraišumu
* Matomas, kai vaikas verkia, jaučiasi nelaimingas motinai net trumpam išėjus.
* Bowlby nuomone, nuo motinos atskirtam vaikui neramu, jis jaučiasi nelaimingas, ilgam patekus tarp svetimų žmonių į svetimą vietą (pvz. vaikų namai) nerimas stipriai pažeidžia ir sulėtina vaiko psichosocialinę raidą.
95
Kada kūdikiai pradeda ATPAŽINTI EMOCIJAS KITUOSE?
* 4-6 mėnesių skiria džiaugsmo, liūdesio, baimės veido išraiškas.
* 12 mėnesių remiasi kitų emocijomis interpretuojant neaiškius ir daugiareikšmius įvykius.
* Sulaukus metų, vaikams, kaip ir suaugusiems, būdingas negatyvus tendencingumas – labiau atkreipia dėmesį ir reaguoja į negatyvias emocijas.
96
* Kada vaikas pirmą kartą save suvokia?
* Vaikams slapta ištepus nosį raudonais lūpų dažais
– Dauguma vienerių metų vaikų priėję prie veidrodžio, liesdavo raudoną nosį veidrodyje;
– Nuo pusantrų metų amžiaus vaikai pamatę save veidrodyje, jau mėgindavo nusivalyti savo nosį.
* SAVIMONĖS pradžia laikoma 18-24mėn. Tuo metu jis ima save įvardinti “Aš”, daugiau žiūri į savo, ne kitų vaikų nuotraukas.
97
SAVIMONĖS pradžia
* SAVIMONĖS pradžia laikoma 18-24mėn. Tuo metu jis ima save įvardinti “Aš”, daugiau žiūri į savo, ne kitų vaikų nuotraukas.
98
PRIERAIŠUMAS
PRIERAIŠUMAS- tai besitęsiantis socialinis –emocinis ryšys tarp kūdikio ir jį prižiūrinčių asmenų.
99
PRIERAIŠUMO FORMAVIMASIS
– BENDROJO IMPRINTINGO PERIODAS (0-6 mėn.)
– SPECIFIŠKAS IMPRINTINGAS (6mėn. -1 metai)
* Daugumos gyvūnų ir žmonių kūdikių nesubrendę veido bruožai skatina jais rūpinti.
100
Harry Harlow (1971) bezdžionių tyrimai. pademonstravo, kad kūdikiai prisiriša prie surogatinės motinos dėka ?
dėka kūno sąlyčio, o ne dėka maitinimo
101
BOWLBY PRIERAIŠUMO TEORIJA
* Evoliucinės psichologijos požiūriu, didelė dalis žmogaus elgsenos atspindi prisitaikymą prie aplinkos.
* John Bowlby (1969, 1991) teigė, kad vaikai, kuriems susiformuoja prieraišumas tėvams, turi didesnes galimybes išgyventi.
– Dažniausiai tai motina, bet tai gali būti ir kitas vaiką prižiūrintis asmuo.
102
Prieraišumo stadijos pagal Bowlby
- Iki-prieraišumo (nuo gimimo iki 6/8sav.)
Kūdikiai pažįsta motino kvapą ir garsus, domisi veidais, nors neskiria vienų nuo kitų
- Prieraišumo formavimosi stadija (6/8sav/6/8mėn)
Iš pradžių nesirenka, kam skirtas prieraišumas, bet pradeda skirtingai elgtis su pažįstamais ir ne
- Specifinio prieraišumo stadija (6/8mėn/18mėn.)
Rodo aiškų susidomėjimą prižiūrinčiais
Pasireiškia nerimas dėl išsiskyrimo ir nepažįstamų
- Abipsusis (18/24mėn.)
Lengviau užmezga santykius su kitais žmonėmis
Lengviau pergyvena išsiskyrimą, geriau supranta tėvų jausmus ir tikslus
103
* Mary Ainsworth (1913-1999) tyrė prieraišumo jausmą stebėdama mažo Ugandos kaimelio motinos-vaiko santykius.
* Išskyrė keturis prieraišumo tipus:
išvardinti
– Saugus prieraišumas
– Nesaugus vengiantis prieraišumas
– Nesaugus dvilypis prieraišumas
– Dezorganizuotas prieraišumas
104
Saugus prieraišumas:
Saugus prieraišumas: Patekę į nepažįstamą situaciją, apie 60% vaikų jaučiasi saugiai:
-kai yra motina jie ramiai žaidžia, linksmai tyrinėja aplinką. Jai išėjus, jie nusimena, o grįžus – nori bendrauti su ja.
Kiti 40% vaikų jaučiasi esą nesaugūs.
105
Nesaugus vengiantis prieraišumas:
– Vaikas nenusimena, kai mama išeina, o kai ji grįšta, vaikas gali ją ignoruoti nežiūrėdamas ar nusisukdamas.
– Toks santykis su vaiku būdingas griežtoms, dažniau į savo poreikius orientuotoms ir savo jausmus reikšti vengiančioms motinoms.
106
Nesaugus dvilypis prieraišumas:
– Vaikas nusimena kai mama išeina, būna nusiminęs ar net piktas kai ji grįžta, ir jį sunku nuraminti.
– susiformuoja, kai motina savo vaiku rūpinasi nepakankamai jautriai ir nepakankamai nuosekliai, yra nerimastinga
107
Dezorganizuotas prieraišumas:
* Dezorganizuotas prieraišumas:
– Vaikas atrodo sutrikęs, kai mama išeina ir kai grįžta, tarsi iš tiesų nesuprastų, kas vyksta. Vaikų elgesys prieštaringas – vieną kart džiaugiasi, po kiek laiko sustingsta, veide atsispindi baimė.
– Skatina skirtingas, nenuoseklus motinos elgesys.
108
PRIERAIŠUMO PASEKMĖS
* SAUGUS PRIERAIŠUMAS kūdikystėje susijęs su geresniais socialiniais santykiais vėliau.
* DEZORGANIZUOTAS PRIERAIŠUMAS susijęs su elgesio sunkumais, apimant nerimą, pyktį, agresyvų elgesį.
* Kodėl?
– Saugus prieraišumas išmoko vaiką pasitikėti ir pasikliauti kitais žmonėmis;
– Sėkmingas pirmasis ryšys kartu su dažnai jį lydinčiu švelniu tėvų elgesiu puoselėja vaiko raidą.
109
Amžius nuo 2 iki 6 metų
Amžius nuo 2 iki 6 metų – Žaidimų metai, – Ikimokykliniai metai, – Ankstyvoji vaikystė
110
Amžius nuo 2 iki 6 metų FIZINĖ RAIDA
* Vaiko augimo tempai sulėtėja palyginus su kūdikyste, paauglystėje augimas vėl paspartės
* Ikimokyklinio amžiaus pabaigoje pradeda kristi pieniniai dantys
* Smegenys vystosi greičiau už kitus kūno organus
* Smegenims būdingas plastiškumas, - galimybė kompensuoti pažeistas sritis
111
Amžius nuo 2 iki 6 metų
MOTORIKOS RAIDA
STAMBIEJI MOTORIKOS ĮGŪDŽIAI
susiję su stambiųjų raumenų naudojimu ir padeda vaikui judėti aplinkoje
▪ Geresnė pusiausvyra vaikštant, bėgiojant
▪ Gaudymas, mėtymas, supimasis, laipiojimas, šokinėjimas
SMULKIOJI MOTORIKA
smulkieji raumenys naudojami atlikti smulkiems judesiams ▪ Apsirengti, valgyti ▪ Piešti
– Norint užsirišti batą, ko paprastai išmokstama maždaug 6 metų, reikia (1) ilgiau išlaikyti dėmesį (2) geriau prisiminti sudėtingą rankų judesių kombinaciją, ir (3) pasižymėti didesniu pirštų miklumu.
112
Amžius nuo 2 iki 6 metų
PIEŠIMO ĮGŪDŽIAI
– Išdėstymo (“keverzonių”) – 2 metų
– Formos - 3 metų
– Dizaino – 3-4 metų
– Paveikslėlio (nuo 4-5 metų)
113
* 2-7 metai:
PRIEŠOPERACINIO MĄSTYMO STADIJA
* 2-7 metai: negausios ir logiškai neadekvačios protinės operacijos
* Labai išlavėja vaizduotė, išauga protinio atvaizdavimo galimybės
* Vaikai įgyja gebėjimą naudotis ir reprezentuoti objektus vaizdiniais, žodžiais ir piešiniais.
* Mato daugiausiai tik iš savo perspektyvos
* Du periodai
– SIMBOLINIO MĄSTYMO (2-4 metų amžius)
* Vaizdinių ir simbolių pagalba galvoja apie objektus, kurių nėra jų akiratyje
* Simbolis – objektų ar įvykių vaizdiniai ir atspindėjimas
* Įvaldžius simbolinį mąstymą labai paspartėja kalbos raida
– INTUITYVAUS MĄSTYMO (4-7 metų) * Vaikai pradeda samprotauti, nori suprasti iš kur atsiranda daiktai, kodėl jie tokie * Vaikas suvokia intuityviai
114
PRIEŠOPERACINIO MĄSTYMO RIBOTUMAI
* EGOCENTRIZMAS
* ryškus 2-4 metų amžiuje
* negebėjimas suprasti pasaulį iš kito žmogaus perspektyvos
* Mano, kad visi žmonės pasaulį suvokia taip pat, kaip jie
* Žaisdami vaikai mokosi derintis prie kitų
* Trijų kalnų užduotis
* ANIMIZMAS - vaiko polinkis manyti, kad jį supantys daiktai gyvi kaip ir jis pats
* ARTIFICIALIZMAS – vaiko polinkis manyti, kad daiktai yra kažkieno tam tikru tikslu padaryti
* LAIPSNIŠKŲ POKYČIŲ NESUPRATIMAS
* CENTRACIJA – dėmesio sutelkimas tik į vieną situacijos bruožą
115
2-6m.
KLASIFIKAVIMO KLAIDOS
* Objektų rūšiavimas į klases, kategorijas pagal jų panašumus ir skirtumus
* Reikalauja, kad vaikas vienu metu atkreiptų dėmesį į daugiau nei vieną objekto/situacijos aspektą
116
2-6m.
TVERMĖS (KONSERVACIJOS) DĖSNIO NESUPRATIMAS
Priešoperacinėje stadijoje vaikai nesupranta, kad keičiantis formai, medžiagos kiekis nekinta
Skaičiaus, masės, ilgio
* Identiškumas (tapatumas): vandens nebuvo nei nupilta, nei pridėta
* Kompensacija: vandens stulpelio aukščio sumažėjimą kompensuoja didesnis indo plotis
* Atvirkštinė operacija: kiekis nepasikeičia supylus vandenį atgal
117
PRIEŠOPERACINIO MĄSTYMO STADIJA
* Ką matau – tas tikra
* Mano, kad daiktas yra toks, koks jis atrodo
– Jei žmogus šypsosi, vadinasi jis linksmas
– Pienas pro akinius nuo saulės – 3 metų vaikas sakys “rudas”, 6 metų – sakys “baltas”
118
PIAGET MINČIŲ VERTINIMAS
* Klasifikavimo sugebėjimai atsiranda žymiai anksčiau, nei 7 metų amžiuje.
* Dalis autorių abejoja pačios Piaget pasiūlytos tvermės tyrimo procedūros tikslumu.
* Nežiūrint į kai kuriuos kritikuojamus ar tikslinamus Piaget pažintinės raidos teorijos aspektus, daugelis autorių visgi pripažįsta, kad Piaget buvo teisus, apibūdindamas pažintinės raidos stadijų seką ir vaiko priešoperacinio mąstymo egocentrizmą, centraciją, grįžtamojo ryšio nesupratimą, tvermės nesupratimą.
119
MINČIŲ TEORIJA
* MINČIŲ TEORIJA – supratimas apie savo ir kitų mintis – jausmus, suvokimą, nuomonę, norus ir prognozuojamą jų elgesį.
* Terminą pasiūlė David Premack ir Guy Woodruff, 1978.
120
VAIKŲ MINČIŲ TEORIJOS RAIDA
* Pirmuosius kelerius gyvenimo metus vaikai tiki, kad pasaulis yra analogiškas jų patirčiai.
* Kitų minčių supratimo pirmtakai – Vaiko supratimas apie jam rodomą dėmesį – Kitų asmenų ketinimų supratimas
* Maždaug trijų metų vaikai jau pradeda kalbėti apie įsitikinimus, mintis, norus.
* Maždaug ketverių metų vaikai pradeda suprasti, kad žmonių mąstymas, įsitikinimai ir troškimai lemia jų elgesį.
121
TOLESNĖ KALBOS RAIDA
* Sparčiausiai kalbos mokomasi ikimokykliniame amžiuje
– Vaikas mano, kad žodis skirtas pavadinti visą daiktą, o ne jo dalį;
– Vaikai linkę manyti, kad daiktas vadinamas vienu žodžiu.
122
EGOCENTRINIS KALBOS POBŪDIS
du-šeši metai
* Iki 6-7 metų vaikai dažnai nesugeba išklausyti kalbančiojo;
* Trys egocentrinės kalbos rūšys:
– Pakartojimas-atkartojimas
– Monologas
– Kolektyvinis monologas
* Pusė šio amžiaus vaikų kalbos yra egocentrinio pobūdžio, kita pusė – socializuota.
123
Trys egocentrinės kalbos rūšys:
– Pakartojimas-atkartojimas
– Monologas
– Kolektyvinis monologas
124
ŽODYNAS IR GRAMATIKA
du šeši metai
* Vaiko žodyno gausėjimą stabdo priešoperacinis mąstymas
– Egocentrizmas
– Nesupranta perkeltinės žodžių prasmės.
* Būdingas pernelyg didelis gramatikos taisyklių laikymasis;
* Vaiko gebėjimas aiškiai ir taisyklingai ištarti žodžius gerokai atsilieka nuo žodyno gausėjimo ir sužinomų gramatikos taisyklių.
125
INFORMACIJOS APDOROJIMAS
du-šeši metai
* DĖMESYS – ikimokyklinukai išmoksta geriau sutelkti dėmesį, bet dar yra lengvai išblaškomi.
* ATMINTIS - ikimokykliniais metais atsiranda autobiografinė atmintis – reikšmingų įvykių ir savo patyrimų prisiminimas.
126
AŠ VAIZDO RAIDA
žaidimų metais
– Aš vaizdas: vaizdinys, nuomonė apie save
– Kognityvinis konstruktas: kaip apibūdinu ir įvertinu savo bruožus, sugebėjimus
– Vaikui augant tampa vis išsamesnis
* Pradžioje save apibūdina pagal išorinius bruožus
* Nuo trejų metų geba apibūdinti pagal elgesį ir vidines būsenas
– Realus aš- idealus aš
– Kultūriniai skirtumai
* Kolektyvistinių kultūrų tėvai skatina Aš-vaizdo aspektus, susijusius su žmonių tarpusavio priklausomybe;
* Individualistinių kultūrų, Europos ir Amerikos, tėvai skatina daugiau Aš-vaizdo aspektus, susijusius su savarankiškumu;
– Aš vaizdo pokyčiai raidoje labiau remiasi ne realybe, o labiau suaugusiųjų nuomone.
– Vaikų savivertė, kuri remiasi sėkme, linkusi sužlugti įvykus nesėkmei.
127
LYTINIS TAPATUMAS
du-šeši metai
* Lyties įvardijimas – 2-3 metų vaikai supranta, kad jie yra mergaitė arba berniukas ir atitinkamai save vadina.
* Lyties stabilumas laike – ikimokykliniame amžiuje vaikai pradeda suprasti, kad lytis stabili: berniukai užaugs vyrais, mergaitės – moterimis.
* Lyties nekintamumas – 4-7 metų vaikai supranta, kad vyriškumas/moteriškumas nekinta priklausomai nuo situacijos ar asmeninių norų.
128
EMOCIJŲ REGULIAVIMAS
žaidimų metais
– Gebėjimas kontroliuoti kiek ir kada išreikšti emocijas.
– Susijęs su kognityviniais procesais.
– Vienas svarbiausių vaikystės pasiekimų (Dennis, 2006).
– Supranta emocijas, nukreiptas į save.
– Dviejų metų vaikų veido išraiška reaguojant į stresą dažniau rodo liūdesį, nei pyktį ar baimę.
– Vyresni vaikai pasižymi daugeliu emocijų reguliavimo būdų:
* Pradeda daugiau reguliuoti savo emocijas patys, o ne siekia to iš kitų;
* Dažniau pasikliauja protinėmis strategijomis;
* Emocijų reguliavimo strategijas labiau pritaiko prie esamų situacijų.
129
Emocinės pusiausvyros beieškant
žaidimų metais
* Emocinės savireguliacijos problemos gali būti ankstyvas psichopatologijos signalas
* EKSTERNALIOS (ELGESIO) PROBLEMOS
– Apima stiprių jausmų išraišką per nekontroliuojamus fizinius ir emocinius protrūkius, kaip pvz. mušimasis, šaukimas ant kitų žmonių, daiktų laužymas
* Nepakankama kontrolė
* INTERNALIOS (EMOCIJŲ) PROBLEMOS
– Emocinis distresas nukreiptas į vidų, perdėtos gėdos, kaltės, bevertiškumo jausmai
* Pernelyg didelė kontrolė
130
ŽAIDIMO DŽIAUGSMAS
* Žaidimas – pagrindinis vaiko “darbas”
* Vaikui reikia daug laiko laisvam žaidimui
131
ŽAIDIMO FUNKCIJOS
* Psichoanalitinė kryptis:
– padėti vaikui išspręsti tėvų ir vaikų, vyro ir moters, Id ir Superego konfliktus
– Padėti įtampai mažinti
– Žaisdami vaikai dažnai kartoja patirtus sunkius išgyvenimus
* Bihevioristai:
– Socialinio mokymosi forma;
Kognityvinė kryptis –
– Žaidžiant lavėja ir atsiskleidžia pažintiniai gebėjimai
Vygotskis: socialinė žaidimo prigimtis:
- Žaidimo motyvas, pats žaidimo procesas
- Žaidimas skatina naujus protinius gebėjimus, sudaro sąlygas formuotis valingam suvoktam elgesiui ir savimonei.
132
ŽAIDIMO, KALBOS IR MĄSTYMO RYŠYS
* J. Bruner: * Žaidimas sušvelnina klaidų ir nesėkmių padarinius.
* Žaidžiant tikslas ir priemonės lengvai keičiami * Žaidžiama pagal tam tikrą scenarijų
* Žaidimas – subjektyvaus pasaulio projekcija į išorinį pasaulį * Žaisti malonu
133
ŽAIDIMO RŪŠYS
1. Nuošalusis žaidimas: vaikas žaidžia vienas, nekreipdamas dėmesio į kitus šalia žaidžiančius vaikus.
2. Stebėtojo žaidimas: vaikas stebi, kaip žaidžia kiti vaikai.
3. Paralelinis žaidimas: vaikai žaidžia su panašiais žaislais, panašiai, bet ne kartu.
4. Asociatyvus žaidimas: vaikai bendrauja, stebi vieni kitus, dalijasi žaislais, bet žaidimas dar ne bendras ir be abipusio ryšio.
5. Žaidimas bendradarbiaujant: vaikai žaidžia kartu, įsitraukia į bendrą kūrybišką ir sudėtingą veiklą, laikosi žaidimo taisyklių.
* Funkcinis žaidimas – pasikartojantis motorinis aktyvumas
* Simbolinis žaidimas - vaizduote grįsti žaidimai
* Konstrukciniai žaidimai – jų metu kas nors nupiešiama ar padaroma
* Formalieji žaidimai - žaidimai pagal taisykles
134
SIMBOLINIAI – VAIZDUOTE PAGRĮSTI ŽAIDIMAI
* Skatina kognityvinę raidą
* Leidžia gilintis į juos gąsdinančias temas
* Ankstyvesniame amžiuje vaikams reikia realesnių daiktų žaidimams
* Vyresni vaikai geba geriau įsivaizduoti ir nebereikia tikroviškų daiktų.
* Įsivaizduojami draugai?
135
VAIDMENINIAI ŽAIDIMAI
* Leidžia išmėginti įvairius vaidmenis
* Dažnai susiję su namų gyvenimo situacijomis
136
ŽAIDIMAI IR LYČIŲ SKIRTUMAI
* Maždaug 2-3 metų amžiaus vaikai pradeda teikti pirmenybę žaidimui su tos pačios lyties vaikais
* 10 -11 metų vaikų didžioji dalis laiko praleidžiama su tos pačios lyties bendraamžiais
* Kodėl?
– Skiriasi berniukų ir mergaičių žaidimo stilius
– Mergaitės linkusios palaikyti kitą kitą ir palaikyti sąveiką
– Berniukai linkę konkuruoti, siekti dominavimo, pergalės kitų atžvilgiu
137
ŽAIDIMAS VIENUMOJE
* Ar tėvams jaudintis dėl to?
– Paprastai, ne.
– Kai kuriais atvejais, taip:
* Vaiko betikslis klajojimas nuo vieno žaidimo prie kito, neįsitraukiant į žaidimą;
* Vaikas “slankioja” greta bendraamžių, stebi, bet nedalyvauja.
138
ŽAIDIMŲ TERAPIJA
– Psichodiagnostinė priemonė
– Padeda vaikui išreikšti ir emocijas, mintis, poreikius
– Išspręsti sunkumus
139
TĖVŲ ĮTAKA VAIKO ŽAIDIMUI
* Žaidimo partneris
* Socialinis vadovas
* Mokytojas
* Tarpininkas
140
TĖVŲ ELGESYS IR VAIKO AUKLĖJIMAS
* Dvi pagrindinės tėvų elgesio sferos
– Tėvų parama
– Kontrolė
* Dianos Baumrind (1966) išskyrė dvi dimensijas auklėjime
– JAUTRUMAS ir REIKLUMAS
* Arrindell (1999) išskyrė tris auklėjimo tipus
– Emocinė šiluma
– Emocinis atstūmimas
– Perdėta globa
141
Dvi pagrindinės tėvų elgesio sferos
– Tėvų parama
– Kontrolė
142
* Dianos Baumrind (1966) išskyrė dvi dimensijas auklėjime
– JAUTRUMAS ir REIKLUMAS
143
Arrindell (1999) išskyrė tris auklėjimo tipus
– Emocinė šiluma
– Emocinis atstūmimas
– Perdėta globa
144
Auklėjimo stiliai
išvardinti
Autoritetingas
Autoritarinis
Viską leidžiantis
Neįsitraukiantis
145
FIZINĖS BAUSMĖS
* Fizinės bausmės laikinai padidina vaiko klusnumą, bet didina vėlesnio agresyvumo galimybę.
* Fizines bausmes patyrę vaikai suaugę labiau linkę į priklausomybę nuo alkoholio, turi daugiau elgesio ir emocijų problemų.
* Kokie dar gali būti netinkami auklėjimo būdai?
146
DISCIPLINA IR VAIKO MĄSTYMAS
* Svarbu prisiminti
– Aš vaizdo raidą. – Minčių teoriją. – Kalbos raidos ypatumus. – Maži vaikai logiškai nemąsto.
147
VADOVAVIMO ELGESIUI BE FIZINIŲ BAUSMIŲ PRINCIPAI
* Pozityvi paskata už gerą elgesį
* Reikalavimai vaikui turi atitikti jo amžių ir gebėjimus
* Vaikui suprantamai išaiškinamos taisyklės ir pasekmės
* Bausmė turi atitikti netinkamą elgesį ir taikoma nedelsiant
* Vaikai modeliuoja tėvų elgesį, tad tėvams reikia jį apmąstyti
* Jei vaikas labai dažnai pažeidžia taisykles, tikėtina, kad tai labiau susiję ne su pačiu vaiku, o su situacija namie
148
VIDURINIOJI VAIKYSTĖ
* Prasideda 6-7 metų amžiaus ir tęsiasi iki maždaug 12 metų
* Jaunesnysis mokyklinis amžius
* Fizinis augimas: lėtas, bet stabilus
* Toliau vystosi smulkioji ir stambioji motorika
Konkrečių operacijų stadija
149
PAŽINTINĖ RAIDA
vidurinioji vaikystė
* Įveikti šie priešoperacinio mąstymo stadijos trūkumai:
– Egocentrizmas
– Realybės ir išvaizdos sutapatinimas
– Negebėjimas atlikti atvirkščio veiksmo mintyse
* Pradeda logiškai mąstyti apie pasaulį
* Gali atlikti protines operacijas tik su konkrečiomis idėjomis ar užduotimis, bet ne su abstrakčiomis
* Supranta tvermės dėsnį
* Supranta tranzityvumo principą: jei A>B, o B>C, vadinasi A>C.
* Sugeba atlikti serijavimo užduotis
* Skaičiavimas: išmoksta sudėti, atimti, dalyti ir dauginti
* Tobulėja erdvinis suvokimas ir erdvinis mąstymas * Klasifikuoja
* Supranta priežasčių-pasekmių ryšius
* Gali suprasti ryšį tarp pvz, greičio ir laiko
150
INFORMACIJOS APDOROJIMAS VIDURINIOJOJE VAIKYSTĖJE
* Dėmesys – vaikas lengviau moka atsiriboti nuo trukdžių ir susikoncentruoti į užduotį
* Atmintis - pradeda naudoti vis daugiau atminties strategijų (pvz.organizavimą)
* Metaatmintis - savo paties atminties žinojimas ir kontroliavimas
* Gali suprasti atminties problemas ir kontroliuoti jos efektyvumą.
151
SOCIALINĖ RAIDA
šeši-dvylika
* Socializacija
– tai yra vaikų mokymas jų kultūros vertybių, vaidmenų ir elgesio.
– Tėvų vaidmuo
– Bendraamžių vaidmuo
152
TĖVŲ ELGESYS
šeši-dvylika
* Galimas tėvų elgesys specifinėse situacijose:
– Tiesioginė instrukcija
– vaikui pasakoma ką daryti, kada ir kodėl.
– Modeliavimas – mokomasi stebint, dažnai tėvų elgesys persiduoda iš kartos į kartą
– Grįžtamasis ryšys:
* Pastiprinimas
* Bausmė
153
BROLIAI IR SESERYS
šeši-dvylika
* Santykiai su broliais/seserimis susiformuoja ankstyvame amžiuje ir išlieka pakankamai stabilūs (Kramer, 2010).
* Kokie veiksniai prisideda prie brolių-seserų santykių?
Lytis, temperamentas
Tėvų įtaka – tiesioginė ir netiesioginė
154
DRAUGYSTĖ
savanoriškas ryšys tarp dviejų vienas kitam patinkančių žmonių.
155
BENDRAAMŽIAI
šeši-dvylika
* DRAUGYSTĖ – savanoriškas ryšys tarp dviejų vienas kitam patinkančių žmonių.
– Ikimokykliniame amžiuje remiasi bendrais pomėgiais ir geru sutarimu.
– Viduriniojoje vaikystėje svarbūs tampa lojalumas, pasitikėjimas, artimumas; ta pati lytis, amžius, požiūriai.
* Stipriai išreikštas priešingos lyties vengimas
156
BENDRAAMŽIŲ GRUPĖS
septyni-dvylika
* Didelę dalį laiko 7-12 metų vaikai praleidžia žaisdami su vaikais.
* Bendraamžių grupėse susiformuoja tam tikros normos, pagal kurias vaikai atstumiami arba priimami bendraamžių.
* Svarbi draugų nuomonė apie jį.
* Bendraamžių grupės dažnai turi dominavimo hierarchiją, lyderį, kuriam žemesnio statuso nariai nusileidžia
– Kas apsprendžia nario vietą hierarchijoje?
157
BENDRAAMŽIŲ SPAUDIMAS
septyni-dvylika
* Grupės nariai gali patirti spaudimą laikytis grupės normų.
* Bendraamžių spaudimui labiau pasiduodama tokiomis sąlygomis:
– Jaunesnis amžius ir didesnis socialinis nerimas
– Bendraamžiai yra aukštesnio statuso
– Bendraamžiai yra draugai
– Tinkamo elgesio standartai nėra labai aiškūs.
158
POPULIARUMAS IR ATSTŪMIMAS
septyni-dvylika
* Populiarumo tyrimai rodo, kad daugumą pradinukų klasėje galima priskirti vienai iš penkių kategorijų:
– Populiarūs vaikai
– Atstumti vaikai
– Kontraversiški vaikai
– Vidutiniai, paprasti vaikai
– Ignoruojami vaikai
159
KAS SĄLYGOJA VAIKO POPULIARUMĄ VIDURINIOJOJE VAIKYSTĖJE?
Populiarūs vaikai pasižymi geromis socialinėmis kompetencijomis, individualiais socialiniais įgūdžiais, kurie užtikrina socialinę sėkmę.
* Linkę bendradarbiauti ir padėti
* Turi humoro jausmą
* Suprantantis emocijas
* Kai reikia, prašo pagalbos
* Nėra pernelyg priklausomi nuo kitų
* Gerai prisitaiko prie socialinių situacijų
160
ATSTŪMIMO PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS VIDURINIOJOJE VAIKYSTĖJE?
* Tėvų įtaka
– Vaikai imituoja tėvų elgesį socialinėse situacijose
– Auklėjimo stilius – nepastovi disciplina susijusi su vaiko agresyviu elgesiu, antisocialiu elgesiu
* Socialinių įgūdžių stokojantis, agresyvus vaikas dažnai patiria atstūmimą
161
SUPRASTI KITĄ...
vidur. vaikystė
162
Kito žmogaus perspektyvos supratimo stadijos pagal Selman
Nediferencijuotas 3-6m.
Socialinis-informacinis 4-9m.
Savirefleksinis 7-12m.
Trečio asmens 10-15m.
Visuomeninis 14 ir vyresni
163
SAVIVERTĖ: SAVĘS VERTINIMAS
vidur. vaik.
* Vaikai save vertina pagal fizines ir psichologines charakteristikas, bet taip pat jie galvoja apie save kaip apie gerą ar blogą (emocinis komponentas)
* Viduriniosios vaikystės metais savivertė formuojasi įvairiais būdais:
– Vaikai vis labiau lygina save su kitais.
– Vaikai išsiugdo savo vidinius standartus
– Vaikai su žema saviverte pakliūna į ydingą nesėkmių“užburtą ratą”, kurį sunku sustabdyti
164
MORALĖS RAIDA VIDURINIOJOJE VAIKYSTĖJE
* Nuo viduriniosios vaikystės pradžios, vaikas labiau vadovaujasi savo vidiniais moraliniais sprendimais. * Yra keletas moralės raidos teorijų – Piaget – Kohlberg – Gilligan
165
MORALĖS RAIDA VIDURINIOJOJE VAIKYSTĖJE
MORALĖS RAIDA PAGAL PIAGET
* Dvi stadijos
– Heteronominė moralė- 5-10 metų vaikams, paklusimas kito autoritetui
– Autonominė moralė – nuo 10 metų, elgesys vertinamas pagal subjektyvius ketinimus
166
MORALĖS RAIDA VIDURINIOJOJE VAIKYSTĖJE
MORALĖS RAIDA PAGAL KOHLBERG
* Tyrė žmonių atsakymus į jo pateiktas hipotetines dilemas, pvz. “Heinzo dilema”.
I. Prekonvencinis moralės lygmuo
II. II. Konvencinis moralės lygmuo
III. III. Postkonvencinis moralės lygmuo
167
MORALĖS RAIDA PAGAL KOHLBERG
I. PREKONVENCINIS MORALĖS LYGMUO
* Moralė reguliuojama iš išorės, yra kontroliuojama bausmių ir paskatinimų.
1. Bausmės ir paklusnumo orientacija: moralus elgesys kai laikomasi autoriteto nurodymų ir išvengiama bausmės.
2. Naivaus hedonizmo orientacija: teisingas tas poelgis, kuris patenkina paties asmens poreikius.
* Viduriniojoje vaikystėje - prekonvencinis lygmuo
168
MORALĖS RAIDA PAGAL KOHLBERG
* II. KONVENCINIS
– socialinės normos laikomos moralės pagrindu
3. “Geros mergaitės-gero berniuko orientacija”.
4. Socialinės tvarkos palaikymo orientacija
169
MORALĖS RAIDA PAGAL KOHLBERG
* III.POKONVENCINIS MORALĖS LYGMUO
5. Socialinės sutarties, teisėtumo orientacija
6. Orientavimasis į universalius etinius principus
