akcentologija Flashcards

Question

ŽODŽIO GALO TAISYKLĖ

Answer 1

Galinis ilgas kirčiuotas skiemuo dažniausiai būna tvirtagalis Kilmė – Leskieno dėsnis Išimtys: * naudininko galūnės * veiksmažodžių bendratys SUTRUMPĖJUSIOS * veiksmažodžių liep. nuosaka SUTRUMPĖJUSIOS * sangrąžinia veiksm SUTRUMPĖJUSIOS * įvairūs nekaitomi žodžiai * prieveiksmiai su -op * staigaus veiksmo žodeliūkščiai

Answer 2

Galūnė -is / -ė * Kirčiuotas antrasis dėmuo (stiprusis kamienas) * CirkumIleksinė metatonija (2 kirčiuotė) ILG-A-PLAŨK-is 2 (: pláukas) (CM) BENDR-A-DARWB-is 2 (: dárb-as) (CM) ATLĖP-AŨS-is 2 (:aũs-į) DEŠIMT-MẼT-is 2 (:mẽt-ai)

Answer 3

Būdvardis (skaitvardis, įvardis, dalyvis) + jis geras + jis → gerasis gero + jo → gerojo

Answer 4

* pastovusis kirtis -– stiprieji kamienai pvz.: LANGÚOT-ASIS, LANGÚOT-ojo, LANGÚOT-AJAM, LANGÚOT-ąjį … * kilnojamasis kirtis - silpnieji kamie pvz ger-ÀSIS, gẽr-ojo, ger-ÁJAM, gẽr-ąjį … * variantai – kai kurie stiprieji kamienai pvz LAIMÌNG-ASIS, LAIMÌNG-ojo, LAIMÌNG-AJAM, LAIMÌNG-ąjį … laiming-ÀSIS, laimìng-ojo, laiming-ÁJAM, laimìng-ąjį …

Answer 5

* neįvardž. ~ → įvardž. ~ balt-Ų → balt-ŲJŲ balt-ÕS → balt-ÕSIOS arkl-ỸS → did-ỸSIS * neįvardž./ → įvardž. / balt-ÍEMS → balt-ÍESIEMS balt-ÓMS → balt-ÓSIOMS balt-ÁM → balt-ÁJAM neįvardž. ilgasis balsis → įvardž. ilg balsis su dešininiu bált-u͢→ balt-ÚOJU bált-u͢s → balt-ÚOSIUS balt-Ì → balt-ÍEJI balt-Ap ͢→ balt-ÓJI bált-a͢→ balt-ĄGJA bált-a͢s → balt-ĄSIAS Leskieno dėsnis neįvardž. dviskiemenė → įvardž. ilg balsis riestinis balt-uosè → balt-UÕSIUOSE balt-osè → balt-ÕSIOSE balt-ojè → balt-ÕJOJE balt-omìs → balt-ÕSIOMIS

Answer 6

* bendratis * es. l. 3 asmuo * būt. k. l. 3 asmuo

Answer 7

– būs. l., būt. d. l., tar. n., liep. n., būt. l. neveik. dal.

Answer 8

– es. l., es. laiko dalyviai

Answer 9

– būt. l., būt. l. veik. dalyviai

Answer 10

visada tvirtagalis: àk-ti añk-a tèk-ti teñk-a

Answer 11

Bendraties priegaidė: - ilgasis balsis + ti –> akūtas Pvz lyti, vyti, būti - VV – ti; VR – ti. –> dažniau akūtas nei cirkumfleksas Gauti, guiti, imti - V -C ti; VV -C – ti, VR – C – ti – dažniau cirkumfleksas drėbti

Answer 12

1 ir 2 kirčiuotės -> Visos šaknys (kamienai) stiprios. Visos galūnės silpnos. 3 ir 4 kirčiuotės -> Visos šaknys (kamienai) silpnos? Visos galūnės silpnos.

Answer 13

Priesaginiai kamienai – STIPRŪS. Nepriesaginiai kamienai – silpni

Answer 14

Stiprusis: PÉR

Answer 15

visi kiti silpnieji (su išlygom), niekur negauna kirčio išskyrus: būtajame laike su -ė: pà-neš-ė - esamajame laike, kai šaknyje V̆, ã, ẽ: pà-neš-a, nù-lup-a, ìš-tur-i - esamajame laike, kai šaknyje VR kaitos: ùž-kemš-a (kem̃ša/kim̃šo) - esamajame laike, kai šaknyje VR, o būtajame laike priesaga: sù-skamb-a (skamb-e ́-jo)

Answer 16

Visi prigimtiniai ilgumai – tvirtapradžiai: uog-áū-ti

Answer 17

Dažna akūtinė metatonija: plaũk-ti → pláūk-io-ti

Answer 18

-ÉN- -INE -ÚO- gyv-ÉN-ti, graud-ÉN-ti, tiks-ÉN-ti bėg-INE-ti, klaus-INE-ti,

Answer 19

-ÁU- kai vediniai iš vardažodžių – vyrauja priesagos kirtis UOG-ÁU-ti (← ÚOG-A 1) kai vediniai iš veiksmažodžių – vyrauja šaknies kirtis (linkusi į dominacines silpnąsias) ir šaknies akūtas ME - G-AU-tis (← mėg-ti) Ė su dešininiu kirčiu: kai vediniai iš vardažodžių – vyrauja priesagos kirtis (linkusi į dominacines stipriąsias) maž-E-ti (← mãž-as 4) vediniai iš veiksmažodžių – vedinių nedaug, galimas tiek priesagos, tiek šaknies kirtis ir akūtinė metatonija pa-dirb-E-ti (← pa-dìrb-ti) GRIÁUD-Ė-ti (← griáūs-ti) -ÌN- kai vediniai iš vardažodžių – vyrauja šaknies kirtis (linkusi į dominacines silpnąsias) ÁIŠK-IN-ti (← ÁIŠK-us 3) MÃŽ-IN-ti (← mãž-as 4) kai vediniai iš veiksmažodžių – irgi vyrauja šaknies kirtis (linkusi įdominacines silpnąsias, galima nereguliari akūtinė metatonija), bet nemažai ir priesagos kirčio atvejų ÁUŠ-IN-ti (← áūš-ti) SKAŨD-IN-ti (← skaũd-a) aug-ÌN-ti (← áug-ti) -Ý- (vediniai iš vardažodžių) * dažnesnis šaknies kirtis (linkusi į dominacines silpnąsias): išlaikoma pamatinio kamieno priegaidė; būdinga padaromoji ar instrumentinė reikšmė DUM-Y-ti (← DUM-as 1) retesnis priesagos kirtis: dažniausiai būvio kaitos reikšmė rūd-Ý-ti (← rud-ys 4) -Ó- * kai vediniai iš vardažodžių – dažnesnis priesagos kirtis (linkusi į dominacines stipriąsias) kart-Ó-ti (← KAR̃T-as 2) kai vediniai iš veiksmažodžių – dažnesnis šaknies kirtis (linkusi į dominacines silpnąsias) ir šaknies akūtas KÁNDŽ-IO-ti (← kánd-a) Priesagos kirtis pasitaiko: - vediniuose be šaknies balsių kaitos: bėg-ió-ti ( ← beg-ti) - priesagos varianto -(S/Š)NO- vediniuose: bak-snó-ti - priesagos varianto -LIO- vediniuose: dė-lió-ti - priesagos varianto -ČIO- vediniuose (variantai): mik-čió-ti /

Answer 20

-Ė * STIPRIOJI – dažniausiai kirčiuota mýl-i : myl-E-ti, myl-E-jo -Ý- * silpnoji atrakcinė – gaunanti kirtį tik po neakūtinių šaknų táik-o : táik-y͢-ti válg-o : válg-y͢-ti laĩk-o : laik-ý͢-ti -Ó- * a asmenuotė – priesaga stiprioji ? (3 veiksmažodžiai) gíed-a : gied-Ó-ti, gied-Ó-jo ráud-a : raud-Ó-ti, rad-Ó-jo miẽg-a : mieg-Ó-ti, mieg-Ó-jo

Answer 21

-nt-, -us- – stiprinantieji silpnieji afiksai pastovus kamieno kirtis: BEG-ant-is

Answer 22

seniau - VAŽIÚOJ-ĄS GYVẼN-ĄS *EĨN-ĄS neš-Ą9S dabartinėje kalboje – variantai: gyven-Ą9S ein-Ą9S

Answer 23

-m-, -t- – nedominaciniai silpnieji afiksai: kirčiavimas priklauso nuo pamatinio kamieno akcentinės vertės.

Answer 24

Pamatiniai kamienai: * STIPRIEJI: - priesaginiai (DAIN-UO-, SAK-Y-, TUR-Ė-), - o asmenuotės es. l. (SAK-O-) * silpnieji: -nepriesaginiai (ei-, ein-, tur-) Daryba: * es. l. -m- – iš esamojo laiko kamieno (tùr-i → tùr-im-as 3b) * būt. -t-, būs. -m- – iš bendraties kamieno (TUR-E-ti → TUR-ET-as 1)

Answer 25

-dam-, -tin- – nedominaciniai silpnieji afiksai: kirčiavimas priklauso nuo pamatinio kamieno akcentinės vertės.

Answer 26

Konstrukcijos su klitiniu įvardžiu si: nešu si ‘nešu sau’ → nešuosi at si nešu ‘atnešu sau’ → atsinešu

Answer 27

nedominacinė silpnoji morfema (su išlygom)

Answer 28

Kirčiuotos galū nės prieš sangrąžos formantą – akū tinės. Leskieno dėsnis ??

Answer 29

* cirkumfleksinės -ỸN -AŨ -UĨ akūtinės -ÍESE -ÓP

Answer 30

-AĨ TÈ -AĨS -OMÌS -UR

Answer 31

-Ag͢. TÝČ-IA͢: slapt-Ag͢ -Ug ͢. AKÌMIRKSN-IU͢:

Answer 32

Svetimi garsai: * trumpasis balsis o (lotò) * dvigarsiai su trumpaisiais o, e: òr – visada akū tinis (kuròrtas, ekspòrtas) èr/er̃, èu/eũ – variantai (ekspèrtas/eksper̃tas, terapèutas/terapeũtas) * kirčiuotas baigmuo -ė ̃– visada cirkum-leksinis (fojė ̃, kupė ̃, ateljė

Answer 33

Jei kaitomo žodžio kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, tam tikrose to žodžio formose kirtis šoka į galūnę. Kilmė – Saussure’o(-Fortunatovo) dėsnis TIKRINAM: Veiksmažodžius pagal: - es.l.1a. - es.l.2a. - būt.k.l.1a. - būt.k.l.2a. Vardažodžius pagal: - dgs. gal. - vns. įn. (-u, -a, -e) - vns. viet. (-e) - vns. vard. (-a) atvirkštinė šios taisyklės formuluotė: Jei tam tikrose kaitomo žodžio formose kirtis yra galūnėje, to žodžio formose su kirčiu priešpaskutiniame skiemenyje šis bus tvirtagalis arba trumpas. atvirkštinę taisyklę tikrinam viską taip pat, išskyrus vardažodžių vns. viet. (-e), vns. vard. (-a) nebeveiks.

Answer 34

Daugiskaitos naudininko kirčio vieta sutampa su tam tikrų kitų formų kirčio vieta: - dgs. kilm - dgs. įn. - dgs. viet. - vns. vard. (iš skyrus -as) - vns. kilm. (tik su -s) - vns. naud. (tik -am) - vns. įn. (tik -umi, -imi) - vns. viet. - vns. šauksm. (tik -y, -ie, -au) - dgs. vard. (iš skyrus su -s) Kilmė – paveldė tas galūnės kirtis (akcentiškai stipriosios galūnės).

Answer 35

- akcentinė vertė - atrakcija - dominacija

Answer 36

Morfemos gebėjimas gauti kirtį. Morfemos būna: * STIPRIOSIOS – linkusios gauti kirtį VYR-as VYR-AI * silpnosios – nelinkusios gauti kirčio lang-as lang-AI Pagrindinė kirčio vietos taisyklė: Kirtį žodyje gauna skiemuo, kurio pagrindas priklauso stipresnei ar pirmai vienodos akcentinės vertės morfemai. Kilmė Stipriosios morfemos – buvę aukštesnio tono skiemenys ankstyvojoje baltų-slavų prokalbėje? Buvusi Yiksuoto kirčio kalba. NUSTATYMAS: - pagal dgs naud. taisyklę - jei dgs naud. gauna kirtį šaknis - reiškiasi kamienas stiprus, jei gauna galūnė - reiškias kamienas silpnas.

Answer 37

Kirčio prisitraukimas iš prieš tai einančio neakūtinio skiemens (pagal priešpaskutinio skiemens taisyklę). Morfemos (galūnės): * atrakcinės (traukliosios) – prisitraukiančios kirtį * neatrakcinės (netraukliosios) – neprisitraukiančios kirčio Kilmė – Saussure’o dėsnis

Answer 38

Darybinės morfemos savybė nulemti kirčio vietą nepaisant pamatinio kamieno akcentinės vertės. Morfemos: * dominacinės – nepaisančios pam. kamieno akcentinės vertės * nedominacinės – paisančios pam. kamieno akcentinės vertės - Būdinga darybinėms morfemoms (priesagoms, priešdėliams). EGL-ÝN-as ; draũg-išk-A ; AMŽ-in-À Kilmė Anksčiau visos morfemos buvo nedominacinės, o žodžiai kirčiuoti pagal pagrindinę kirčio vietos taisyklę:

Answer 39

Dominacinės morfemos (pagal poveikį išvestinio kamieno akcentinei vertei) skirstomos į: * stiprinančiosios – nulemia kamieno stiprumą * silpninančiosios – nulemia kamieno silpnumą

Answer 40

Dominancinės morfemos (priesagos, priešdėliai) skirstomos į: - stipriosios (stiprinančiosios stipriosios) – kirtis pačioje morfemoje [EGL-ÝN-as] - neigiamosios ( stiprinančiosios silpnosios) – kirtis šaknyje [draũg-išk-A] - silpnosios (silpninančiosios) – kilnojamas kirtis [ÁMŽ-in-as, AMŽ-in-À]

Answer 41

- šaknys, galūnės - pavienės priesagos

Answer 42

1 ir 2 kirčiuotės kamienai yra stiprieji. 3 ir 4 kirčiuotės kamienai yra silpnieji. priešpask. skiemenenys: 1 ir 3 - akūtas 2 ir 4 - neakūtas (priešpaskutinio skiemens taisyklė)

Answer 43

Jei kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo, išsilaiko tas pats, kaip su dviskiemeniais žodžiais: 1 ir 3 - akūtas 2 ir 4 - neakūtas (priešpaskutinio skiemens taisyklė) Jei kirčiuotas tolimesnis nuo galo skiemuo: 2-os ir 4-tos kirčiuotės nebelieka.

Answer 44

Akcentiniai dubletai – tai dviejų (ar daugiau) žodžio formų poros, kurios skiriasi kirčiuote, bet priklauso tam pačiam leksiniam vienetui, t. y. reiškia tą patį žodį, dažnai su ta pačia gramatine reikšme. pvz próga 1 / progà 4 áudra 1 / audrà 4 žaltỹs 3/4

Answer 45

Dviskiemeniai būdvardžiai Tik mobiliojo kirčio tipas (3 ir 4 kirčiuotės) Kilmė – pastoviojo kirčio tipo būdvardžių perėjimas į mobilųjį tipą Senovinio kirčiavimo reliktai: u linksniuotė s vns. vard. áiškus, lýgus, sótus, smùlkus etc. Galūninio kirčio (4 kirčiuotės) įsigalėjimo tendencija: - u linksniuotė – akcentiniai dubletai bendrinėje kalboje: sótus 3 / sotùs 4 smùlkus 3 / smulkùs 4 etc. - abi (u ir a) linksniuotės – priešp. sk. taisyklės nepaisymas šnekamojoje kalboje: kárštas 3 – kárštus / karštùs ìlgas 3 – ìlgus / ilgùs DAUGIASKIEMENIAI BŪDVARDŽIAI a linksniuotė – galimos visos keturios kirčiuotės. u linksniuotė – tik 4 kirčiuotė.

Answer 46

Tik 1 ir 2 kirčiuotės. Visos šaknys (kamienai) stiprios. Visos galūnės silpnos. Kilmė – išnykęs skirtumas tarp stipriųjų ir silpnųjų šaknų. Senoviniai reliktai – priešdėlinėse formose

Answer 47

pamatinis žodis + darybos formantas → darinys Gali būti dūriniai arba vediniai (priesagų, priešdėlių arba galūnių vediniai)

Answer 48

Morfemos priegaidės ar kirčio vietos pasikeitimas skirtinguose žodžiuose ar skirtingose to paties žodžio formose. CIRKUMFLEKSINĖ metatonija. / → ~ káršt-as → kar̃št-is - būdingesnė vardažodžių daryboje: * galūnės -ius vediniuose: púod-as → puõdž-ius * galūnės -is vediniuose: káršt-as → kar̃št-is * priešdėlio be- vediniuose: dárb-as → be-dar̃b-is * sudurtiniuose būdvardžiuose su kirčiuotu antruoju dėmeniu: pláuk-as → juod-a-plaũk-is AKŪTINĖ metatonija. ~ → / plaũk-ti → pláuk-io-ti - būdingesnė veiksmažodžių daryboje: * iteratyvuose (kartotinio veiksmo veiksmažodžiuose): plaũk-ti → pláuk-io-ti * kauzatyvuose (priežastinio veiksmo veiksmažodžiuose): kal̃b-a → kálb-in-ti * rečiau kitokio tipo vediniuose.

Answer 49

* Priesagų vediniai - balsinių priesagų vediniai - priebalsinių priesagų vediniai * Galūnių vediniai * Priešdėlių vediniai

Answer 50

DOMINANCINĖS * STIPRINANČIOSIOS – vedinio kamienas stiprus (1, 2 kirč.) - stipriosios Stipriosios tipai: *trumposios, *cirkufleksinės (padėt. ilg. b.), *cirkumfleksinės (prigimt. ilg.), *akūtinės * Cirkumfleksinėse priesagose vyrauja minkštasis kamiengalio priebalsis (galūnės -is / -ė). * Akūtinėse priesagose būdingesnis kietasis kamiengalio priebalsis arba j (galūnės -as / -a) - silpnosios * SILPNINANČIOSIOS – vedinio kamienas silpnas (3, 4 kirč.) - stipriosios - silpnosios (tipai: *nemetatoninės, metatoninės (CM) NEDOMINANCINĖS - -ININK- (-iniñkas, -iniñkė) - -IN’ (-ìnis, -ìnė) -IM- (-ìmas) * vos kelios * visos stipriosios * nemažai išimčių / dubletų * virtimo dominacinėmis požymiai

Answer 51

DOMINANCINĖS STIPRINANČIOSIOS– vedinio kamienas stiprus (1, 2 kirč.) - retkarčiais cirkumfleksinė metatonija SILPNINANČIOSIOS – vedinio kamienas silpnas (3, 4 kirč.) - reguliari cirkumfleksinė metatonija

Answer 52

DOMINANCINĖS * STIPRINANČIOSIOS – vedinio kamienas stiprus (1, 2 kirč.) - Dažna CIRKUMFLEKSINĖ metatonija (ypač -ius, -is, -ys, -ė vediniuose). - Retkarčiais – AKŪTINĖ metatonija. * SILPNINANČIOSIOS – vedinio kamienas silpnas (3, 4 kirč.) - Dažna CIRKUMFLEKSINĖ metatonija (ypač -ius, -is, -ys, -ė vediniuose).

akcentologija Flashcards

(76 cards)