E. Husserlio fenomenologija III: intersubjektyvumo teorija.

Question 1

į kokius klausimus atsako intersubjektyvumo teorija

Answer 1

intersubjektyvumo teorija atsako į klausimą, kaip mums duotos kitos sąmonės, kaip įmanomas bendras pasaulis

(Husserliui buvo svarbu, kad intersubjektyvumo teorija atsakytų į klausimą kaip yra pagrįstas mokslas.)

Intersubjektyvumo teorija turėtų atsakyti į klausimą kaip galimas objektyvumas.

Question 2

mokslo ir intersubjektyvumo santykis

Answer 2

Mokslas gimsta dinamikoje, ginčuose, taigi objektyvumas ne tai, kas duota, o tai kas yra pasiekama intersubjektyviai, intersubjektyvaus patvirtinimo būdu – kai mokslininkai, vienas atranda, o tada, kai patvirtina kiti – tik tada tai tampa pripažįstama, objektyvu. Ir fenomenologija paaiškina kaip formuojasi bendras pasaulis. Atsakai, kaip duotos kitos sąmonės ir tada jau gali atsakyt, kaip duotas bendras pasaulis.
Tai, kaip mes suvokiam objektus, per prasmę, tos prasmės perimamos iš kitų, dėl to tai nėra taip individualu. Kiti mus išmokina matyti pasaulį.

Question 3

sava sąmonė ir Kito sąmonė

Answer 3

Redukcija į savumo sritį, jis bando išskirti iš patirties, kas yra tik mano. Tik mano yra aš ->mano ego -> mano originali sąmonė, kuri suvokia, ką nors. Originalu, nes tai mano konkretūs suvokimo aktai. Tokia originali sąmonė yra duota tiesiogiai man pačiam. Kito originali sąmonė tiesiogiai nėra duota.

Question 4

gyvas kūnas

Answer 4

Mano sąmonė yra įkūnyta ir mano kūnas padaro taip, kad aš esu visada čia, o objektai ten. Jis įveda skirtumą tarp fizinio (korper) ir gyvo (leib) kūnų. Mano gyvas kūnas nurodo, kad jis yra suvokimo centras, tai yra tarsi nulinis taškas, jis yra orientacijos centras, jis nešasi visas orientacines kryptis, tik mano nulinio kūno atžvilgiu, kažkas gali būti aukštai, žemai, gale ir t.t. Mano paties suvokimui visąlaik būdingos aktualybės ir potencialybės.

Question 5

kaip yra duotos kitos sąmonės? intersubjektyvumo teorija

Answer 5

Pirmiausia Kaip kitas gyvas kūnas, kitas pasirodo, kaip turintis savo suvokimą, suvokimo horizontą. Kitas man yra duotas kitaip, negu kad fiziniai objektai, kitas yra duotas per identifikacijos sintezę, bet kitas gyvas kūnas duotas per poruojančią asociaciją [kito duoties būdas] (kitas nėra duotas kaip objektas, o kaip toks, kuris nurodo į savo čia, kuris nurodo į tai, kad jis turi suvokimo aktus, kurie man yra duoti aprezentatyviai, kito suvokimo aktai nebus man prezentatyviai prieinami).

Nors kito suvokimai duoti aprezentatyviai, bet suvokiam juos tarsi bandydami atsistoti į jo vietą. Viena vertus analizuoji savo patirčių pagrindu (lieka nesupratimų likučių vis tiek, nes kai analogizuoju suvokiu iš savo kultūrinio horizonto, tuo tarpu kito žmogaus horizontas gali būti kitoks, dėl to, bet kokioje žmogiškoje komunikacijoje visąlaik yra nesutapimas).

TAIGI KAIP VYKSTA:
Kaip sąlyga veikia poravimas, kad kitas konstituotųsi kaip gyvas kūnas, tada nurodo, kad turi suvokimo aktus tada asociacijos atlieka darbą. Arba per analogizaciją, tarsi būčiau ten. Bet to nepakanka, kitas dar turi patvirtinti, kad mato taip pat – intersubjektyvaus patvirtinimo būdas.
(bet šitos teorijos neužteko, ji pasiūlė svarbias sąvokas, ji parodė, kaip kitas gali būti suvokiamas - kokiu reikia sąlygų. Tai kiti perima ir jau įtraukia kultūrą).

Kito originalūs išgyvenimai nėra duoti man tiesiogiai, o prieinami tik aprezentatyviai. Dėl to kitas iš principo negali būti iki galo suprastas..

intersubjektyvumo teorija turi atsakyti į klausimą, kaip galimas bendras žmonių pasaulis.

Intersubjektyvumas apibendrina būdus, kuriais vieno individo sąmonei tampa prieinamos kito individo sąmonės patirtys, ir būdus, kuriais individuali sąmonė atpažįsta visiems individams bendrą patirtį.