J. Tomlinsonas: medijos ir medijuotas patyrimas, gyvenamosios erdvės transformacijos. Flashcards
(3 cards)
trys tarpininkaujamos sąveikos kategorijos
akis į akį. ši sąveika yra sietina su tiesioginiu bendravimu būnant drauge. sąveikai yra būdingos įvairios simbolinės komunikacijos priemonės. Bendravimas neapsiriboja vien tik šneka, jam yra būdingi gestai, kūno kalba ir kiti neverbaliniai ženklai, atsirandantys dėl gyvo bendravimo metu esančios bendros, vienos erdvės ir laiko referentinės sistemos. ši sąveika savaime yra dialoginė. Toks bendravimas vyksta dviem kryptimis perduodant informaciją adresatui ir tikintis iš jo tam tikro verbalinio ar neverbalinio atsako.
Antroji Thompsono išskirta tarpininkaujamos sąveikos kategorija nusako bendravimo būdą, kuriam yra reikalingas techninis tarpininkas, suteikiantis galimybę bendrauti erdvėje arba laike nutolusiems asmenims (tai – popierius, elektros laidai, elektromagnetinės bangos ir t. t.). Tokiai sąveikai priskiriamas bendravimas laiškais, telefonu, faksu, telegrafu ir pan. Tomlinsonas, papildydamas Thompsoną, šiai tarpininkaujamai sąveikai priskiria ir susisiekimą, anot jo, svarbiausiomis kompiuterio tarpininkaujamomis bendravimo formomis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Šio komunikavimo išplitimas laike ir erdvėje sukelia tam tikras pasekmes. Visų pirma, komunikacijos dalyviai stokoja bendro buvimo nuorodų, todėl turi kur kas labiau kontekstualizuoti informaciją. Dėl esančio nuotolio laike ir erdvėje tampa reikalinga parbrėžti, papildomai pateikti šią informaciją, pavyzdžiui, susirašinėjant laiškais pažymėti išsiuntimo datą ir vietą, kalbantis telefonu – prisistatyti (prisistatymą lemia tai, kad bendraujant šiomis komunikacijos priemonėmis, skirtingai, nei akis į akį komunikacijos būdu, tam tikra kontekstinė informacija, kuri įprastai yra akcentuojama neverbaliniais ženklais ar suvokiama rega, nėra tokiais būdais perduodama, todėl ją reikia atskirai, verbališkai akcentuoti). Antra, bendraujant tarp techninius tarpininkus paprastai yra naudojama mažiau simbolinių ženklų, nei komunikuojant gyvai todėl kyla žymiai daugiau nesusipratimų, o žmonėms reikia daugiau hermeneutinių įgūdžių. Tačiau, kalbant apie šią tarpininkaujamos sąveikos kategoriją, yra svarbu pabrėžti, kad ji iš esmės yra dialoginė.
kvazisąveika. Ji išplečia komunikaciją laike ir erdvėje: įgalina nevienalaikę ir nevienaerdvę komunikaciją, t. y. savotiškas bendravimas ne tik peršoka erdvinius atstumus, tačiau gali vykti ir ne vienu metu.
ji yra nukreipta ne į konkrečius, atpažįstamus asmenis, o į neapibrėžtą kiekį galimų recipientų. skirtingai, nei ankstesnės komunikacijos rūšys, ji yra ne dialoginio, o monologinio pobūdžio, komunikacijos srautas yra vienos krypties, nukreiptas į masinę auditoriją. Dėl šių dviejų priežasčių Thompsonas žiniasklaidos komunikaciją įvardina kaip kvazisąveiką.
medijuotas patyrimas
informacinės technologijos turi savybę perteikti savas intymumo formas, kurios galbūt iš naujo nusako kultūrinę intymumo reikšmę.
bendras tarpininkaujamos komunikacijos tikslas - perteikti betarpiškumą
tarpininkaujama patirtis per kasdienius išgyvenamos patirties srautus “pasiekia sąmonę” kitaip negu fizinio artumo nulemta akis į akį patirtis, įgaunama konkrečioje vietovėje.
neišvengiamai “talpus” televizinės patirties pobūdis, kurią gauname bendrame kasdienių išgyvenimų sraute, reiškia, jog norint susidomėti tolimų žmonių padėtimi, reikės daugiau moralinių ir emocinių pastangų. tai ne technologijos sukeliama šizorenija, o tiesiog tam tikross ypatingos globaliosios modernybės sąlygos - paprastus žmones netiesiaigiai užgula kur kas daugiau moralinių kultūrinių reikalavimų nei kada nors anksčiau istorijoje.
teletarpininkaujamas intymumas yra kitokio pobūdžio glaudumas, jis neatstoja įsikūnijusio intymumo, bet vis labiau su juo integruojamas į kasdien išgyvenamą patyrimą
moralinė ir kultūrinė deteritorizacija (manau sąsajoje su intymumo pokyčiu)
gyvenamosios erdvės transformacija(?)
televizoriuje matomi įvykiai daugiausia tiesiogiai mūsų pačių gyvenimui negresia. jie nevyksta “čia pat”, nėra pasiekiami ir todėl nelengvai pasiduodantys recipientų veiksmams. ir kitas dalykas. nuolat supažindindami su vaizdais ir informacija apie įvykius, vykstančius toli nuo mūsų vietinio pasaulio, ir jausdami, kad jų negalime niekaip paveikti ir į juos įsikišti, mes save neišvengiamai suvokiame esančius tam tikru atžvilgiu atstume nuo jų. todėl, jeigu norima, kad žmonės tomis problemomis apskritai susidomėtų - išreikštų moralinį santykį, - reikia ieškoti būdų tas problemas pateikti taip, kad jos būtų suderinamos su pavieniais, vietovėse įsišaknijusiais gyvenimais.
informacinės technologijos teikia artumą į gyvenamas vietoves.
