egzas 3

Question 1

Apibūdinkite įkeitimo teisę Romėnų privatinėje teisėje.

Answer 1

Įkeitimas – tai ribota daiktinė teisė, kurią skolininkas (įkaito davėjas) nustatydavo kreditoriaus (įkaito gavėjo) naudai, siekdamas užtikrinti kreditoriui priklausančią prievolinę reikalavimo teisę. Kreditorius, skolininkui neįvykdžius prievolės, galėjo tenkinti savo reikalavimą iš įkeitimu apsunkinto turto. Tai buvo akcesinio pobūdžio teisė, atsirandanti į svetimus daiktus ir galiojanti prieš visus (ius adversus omnes).

Question 2

Kas Romėnų teisėje buvo laikoma juridiniu faktu?

Answer 2

Įvykis, su kuriuo teisė sieja tam tikrų pasekmių atsiradimą.

Question 3

Koks yra pagrindinis skirtumas tarp veiksmų ir įvykių juridinių faktų kontekste?

Answer 3

Veiksmai yra nulemti žmogaus valios (pvz., sutarčių sudarymas), o įvykiai nepriklauso nuo valios (pvz., gimimas, mirtis).

Question 4

Kaip Romėnų teisėje apibrėžiamas sandoris?

Answer 4

Tai valios išreiškimas, kuriuo siekiama sukelti tam tikras teisines pasekmes (užmegzti, modifikuoti ar pabaigti teisinius santykius).

Question 5

Kokia yra pagrindinė sandorio sąlyga?

Answer 5

Valia ir jos išraiška (išorinis vidinės valios pasireiškimas).

Question 6

Nurodykite Romėnų teisėje vartotus terminus, apibrėžiančius veiksmus, panašius į dabartinę sandorio sampratą.

Answer 6

Actio, agere, actus, gerere, gestio, negotium.

Question 7

Kuo skiriasi pirminis (acquisitio originaria) ir išvestinis (acquisitio derivativa) teisių įgijimo būdas?

Answer 7

Pirminiu būdu subjektinė teisė neįgyjama iš konkretaus asmens (pvz., bešeimininkio daikto užvaldymas) , o išvestiniu – įgyjama iš kito konkretaus asmens, įgijėjo teisė grįsta perleidėjui priklausiusia teise.

Question 8

Paaiškinkite principą „Nemo plus iuris ad alium transferre potest, quam ipse haberet“ ir pateikite pavyzdį.

Answer 8

„Niekas negali kitam perleisti daugiau teisių, nei jų turi pats“. 15 Pavyzdys: Daikto įgijimas iš ne savininko (non a domino) suteikia tik faktinio valdytojo (posesoriaus) statusą, ne savininko.

Question 9

Kuo skiriasi universalusis (successio universalis) ir singuliarinis (successio singularis) teisių perėmimas?

Answer 9

Universalusis: įgijėjas vieno sandorio pagrindu įgyja visą perleidėjui priklausiusių turtinių teisių visumą (pvz., paveldėjimas). Singuliarinis: įgijėjas gauna pavienes, individualiai apibrėžtas teises atskiro sandorio pagrindu (pvz., vergo pardavimas).

Question 10

Apibūdinkite konstitutyvųjį teisių įgijimo būdą.

Answer 10

Perleidėjas iš platesnės apimties teisės išskiria ir nustato naują, siauresnės apimties teisę, kurią perleidžia įgijėjui (pvz., žemės sklypo savininkas nustato emfiteuzės teisę).

Question 11

Kuo skiriasi vienašaliai ir dvišaliai sandoriai Romėnų teisėje? Pateikite pavyzdžių.

Answer 11

Vienašaliai: teisiniams padariniams pakanka vieno subjekto valios išreiškimo (pvz., vergo paleidimas į laisvę, testamento sudarymas). Dvišaliai/daugiašaliai: reikalingas suderintas dviejų ar daugiau šalių valios išreiškimas (pvz., pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas).

Question 12

Kodėl sandoris yra platesnė sąvoka nei sutartis Romėnų teisėje?

Answer 12

Visos sutartys yra dvišaliai/daugiašaliai sandoriai, bet ne visi sandoriai yra sutartys (nes yra ir vienašalių sandorių).

Question 13

Kas yra kauzalinis sandoris ir kokia jo pasekmė, jei nėra causa?

Answer 13

Kauzalinis sandoris – tai toks, kurio teisinių pasekmių atsiradimas priklauso nuo tam tikros causa (juridinio akto pagrindo, ekonominio tikslo). Jei causa nėra arba ji neleistina, sandoris negalioja.

Question 14

Pateikite griežtosios teisės (negotia stricti iuris) sandorių pavyzdį ir paaiškinkite, kaip interpretuojamas jų turinys.

Answer 14

Pavyzdys: paskola. Turinys interpretuojamas preciziškai laikantis sutarties raidės, įpareigoja tik dėl to, kas tiesiogiai kilo iš sutarties teksto.

Question 15

Kokios yra pagrindinės galiojančio sandorio sąlygos Romėnų teisėje?

Answer 15

Veiksnumas, valios išreiškimas (forma ir atitikimas vidinei valiai), turinio teisėtumas.

Question 16

Kuo skiriasi absoliutus ir santykinis sandorio negaliojimas?

Answer 16

Absoliutus negaliojimas reiškia, kad sandoris laikomas neegzistuojančiu nuo pat pradžių ir pagal įstatymą (pvz., dovanojimas tarp sutuoktinių). Santykinis negaliojimas reiškia, kad sandoris galioja, kol suinteresuotas asmuo kreipiasi į teismą ir šis jį pripažįsta negaliojančiu (pvz., dėl apgaulės ar grasinimo).

Question 17

Kokiais būdais galėjo būti reiškiama valia sudarant sandorį Romėnų teisėje?

Answer 17

Formaliai (iškilmingai), neformaliai (tiesiogiai: žodžiu, raštu, ženklu; netiesiogiai: konkliudentiniais veiksmais).

Question 18

Ar tylėjimas buvo laikomas valios išreiškimu Romėnų teisėje? Pateikite išimtį.

Answer 18

Paprastai nebuvo laikomas. Išimtis: kai asmuo privalėjo kalbėti, tylėjimas buvo laikomas sutikimu (qui tacet consentire videtur), pvz., atsakovo nesigynimas civiliniame procese.

Question 19

Kas yra slapta (vidinė) išlyga (reservatio mentalis) ir kokią teisinę reikšmę ji turėjo Romėnų teisėje?

Answer 19

Tai situacija, kai valią išreiškiantis subjektas pats sau nutaria, jog pageidauja ko kita, nei viešai pareiškė, o kontrahentas ir tretieji asmenys apie tai nežino. Ji neturėjo teisinės reikšmės ir ja nebuvo galima remtis ginčijant sandorį.

Question 20

Kuo skiriasi absoliuti ir santykinė simuliacija (negotium simulatum)?

Answer 20

Absoliuti simuliacija (tariamasis sandoris): šalys apskritai nesiekia jokių teisinių pasekmių (pvz., santuoka tik dėl pavardės). Santykinė simuliacija (apsimestinis sandoris): šalys sudaro sandorį, kurio nenori sudaryti, bet iš tiesų siekia kito, slepiamo sandorio pasekmių (pvz., pirkimas-pardavimas, pridengiant draudžiamą dovanojimą).

Question 21

Kokia yra esminė klaida (error) Romėnų teisėje ir kokios jos rūšys?

Answer 21

Neteisingas tikrovės suvokimas, lemiantis sandorio negaliojimą, jei klaida yra esminė ir pateisinama.
Rūšys: error in negotio (klaida dėl sandorio rūšies), error in persona (klaida dėl asmens tapatybės), error in corpore (klaida dėl sandorio objekto tapatumo).

Question 22

Paaiškinkite principą „Ignorantia iuris nocet, ignorantia facti non nocet“.

Answer 22

„Teisės nežinojimas kenkia, fakto nežinojimas nekenkia“. Tai reiškia, kad teisės nežinojimas ar klaida dėl jos turinio negalėjo būti pagrindas išvengti teisinių padarinių.

Question 23

Kas yra dolus (apgaulė) Romėnų teisėje ir kokios buvo gynybos priemonės prieš ją?

Answer 23

Sąmoningas veiksmas, siekiant suklaidinti kitą asmenį. Gynybos priemonės: actio de dolo (ieškinys atlyginti žalą), exceptio doli (procesinė išlyga), restitutio in integrum propter dolum (grąžinimas į padėtį iki sandorio).

Question 24

Kuo skiriasi vis compulsiva (psichinė prievarta) ir vis absoluta (fizinė prievarta) Romėnų teisėje?

Answer 24

Vis compulsiva: sandoris sudarytas dėl baimės, asmuo nori, bet priverstinai (pvz., pasirašo sutartį bauginamas). Vis absoluta: asmuo priverčiamas sudaryti sandorį fizine jėga (pvz., rankos vedžiojimas); sandoris buvo niekinis.

Question 25

Kokie buvo pagrindiniai reikalavimai, kad sandoris būtų ginčijamas dėl grasinimo (metus)? (4)

Answer 25

1. Grasinimas turėjo būti neteisėtas (metus iniustus), 2. rimtas (metus gravis), tiesioginis (metus praesens) 4. galintis išgąsdinti net drąsų žmogų (metus non vani hominis). Card 25

Question 26

Išvardykite tris sandorio sąlygų (clausulae) rūšis.

Answer 26

1. Būtinosios (essentialia negotii), 2. natūraliosios (naturalia negotii), 3. papildomos (accidentalia negotii).

Question 27

Kas yra sąlyga (condicio) Romėnų teisėje?

Answer 27

Tai ateities įvykis, kurio įvykimas ar neįvykimas yra neaiškus, bet su kuriuo šalys susieja sandorio teisines pasekmes (jų atsiradimą arba pasibaigimą).

Question 28

Kuo skiriasi atidedamosios (condiciones suspensivae) ir naikinamosios (condiciones resolutivae) sąlygos?

Answer 28

Atidedamosios: sandorio teisinės pasekmės atsiranda sąlygai įvykus (pvz., jei išlaikysi egzaminą, gausi stipendiją). Naikinamosios: sandorio teisinės pasekmės pasibaigia sąlygai įvykus (pvz., stipendija nustos mokama, jei egzaminas nebus išlaikytas).

Question 29

Kas yra terminas (dies) ir kuo jis skiriasi nuo sąlygos (condicio)?

Answer 29

Terminas – tai papildoma sandorio sąlyga, apribojanti sandorio galiojimą laiko atžvilgiu, apibrėžianti momentą, kada turi atsirasti arba išnykti sandorio teisinės pasekmės. Skirtumas: sąlygos atveju neaišku, ar įvykis tikrai įvyks, o termino atveju įvykis neabejotinai įvyks, nežinoma tik kada.

Question 30

Kas yra įpareigojimas (modus) neatlygintiniuose sandoriuose?

Answer 30

Tai neatlygintiniuose sandoriuose numatyta klauzulė, nustatanti turtinę naudą gaunančiojo asmens pareigą atitinkamai elgtis ar atlikti tam tikrus veiksmus.

Question 31

Kodėl Romėnų teisė iš esmės nepripažino tiesioginio atstovavimo sudarant sandorius?

Answer 31

Dėl principo „Nemo alieno nomine agere potest“ („niekas negali veikti svetimu vardu“) ir dėl vergijos bei gausios personae alieni iuris (šeimos pavaldžių asmenų) kategorijos, per kuriuos galėjo būti sudaromi privatūs sandoriai.

Question 32

Kas buvo "obligatio" romėnų teisėje?

Answer 32

Romėnų teisėje prievolė (obligatio) buvo laikoma nematerialiuoju daiktu (res incorporales).

Question 33

Koks yra klasikinis prievolės apibrėžimas pagal Paulių?

Answer 33

Paulius apibrėžė prievolės esmę kaip ne siekį, kad koks nors daiktas ar servitutas taptų nuosavas, bet siekį priversti kitą asmenį ką nors mums duoti (dare), padaryti (facere) ar suteikti (praestare).

Question 34

Koks yra poklasikinis prievolės apibrėžimas pagal Justiniano „Institucijas“?

Answer 34

Justiniano „Institucijose“ prievolė apibrėžiama kaip teisės saitas (vinculum iuris), priverčiantis mus ką nors įvykdyti pagal mūsų valstybės teisę.

Question 35

Kokie yra esminiai prievolės elementai?

Answer 35

Prievolės esminiai elementai yra subjektai (kreditorius ir skolininkas), objektas ir saitas.

Question 36

Kas yra kreditorius?

Answer 36

Kreditorius (creditor) yra aktyvioji šalis, turinti reikalavimo teisę. Etimologiškai – tas, kuris pasikliovė (pasitikėjo) kitu asmeniu.

Question 37

Kas yra skolininkas?

Answer 37

Skolininkas (debitor) yra pasyvioji šalis, saistoma pareigos įvykdyti kreditoriaus reikalavimą. Etimologiškai – tas, kuris gavo daiktą dėl jam parodyto pasitikėjimo.

Question 38

Kas yra prievolės objektas?

Answer 38

Prievolės objektas yra ne materialus daiktas, o skolininko veiksmai, kurių atlikimo (ar susilaikymo nuo tokių veiksmų) kreditorius turi teisę pareikalauti iš skolininko.

Question 39

Kuo skiriasi daiktinės ir prievolinės teisės?

Answer 39

Daiktinės teisės yra absoliučios (erga omnes) ir suteikia tiesioginę bei absoliučią teisę į daiktą, ginamos daiktiniais ieškiniais (actiones in rem) prieš bet ką. Prievolinės teisės yra reliatyvios (inter partes) ir nesuteikia valdžios daiktui, bet teisę reikalauti iš skolininko tam tikro daikto ar elgesio, ginamos asmeniniais ieškiniais (actiones in personam) tik prieš konkretų skolininką.

Question 40

Ką reiškia dare Romos privatinėje teisėje?

Answer 40

Dare (duoti, įteikti) reiškia skolininko pareigą perleisti daiktą kreditoriaus nuosavybėn arba nustatyti jo naudai ribotą daiktinę teisę.

Question 41

Ką reiškia facere Romos privatinėje teisėje?

Answer 41

Facere (atlikti, padaryti) reiškia skolininko pareigą atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriaus naudai, gali reikšti ir neveikimą (non facere).

Question 42

Ką reiškia praestare Romos privatinėje teisėje plačiąja ir siaurąja prasme?

Answer 42

Plačiąja prasme (sensu lato) apima dare ir facere. Siaurąja prasme (sensu stricto) reiškiasi kaip garantinė ir deliktinė (žalos atlyginimo) prievolė, arba kaip „už ką nors atsakyti“.

Question 43

Kokie yra bendrieji reikalavimai prievolės objektui?

Answer 43

Prievolės objektui keliami reikalavimai: įvykdymo galimumas, ekonominė (turtinė) vertė, suderinamumas su teise ir gerais papročiais, apibrėžtumas (certum).

Question 44

Kas yra obligatio alternativa?

Answer 44

Alternatyvioji prievolė (obligatio alternativa) – skolininkas įpareigotas įvykdyti keletą dalykų, bet įvykdęs vieną iš jų tampa laisvas.

Question 45

Kas yra facultas alternativa?

Answer 45

Fakultatyvioji prievolė (facultas alternativa) – skolininkas saistomas pareigos įvykdyti vieną dalyką, bet gali tapti laisvas nuo prievolės, įvykdydamas ką nors kitko.

Question 46

Kuo skiriasi civilinės ir prigimtinės (natūraliosios) prievolės?

Answer 46

Civilinių prievolių (obligationes civiles) įvykdymą galima išsireikalauti priverstine tvarka teisme. Prigimtinės prievolės (obligationes naturales) yra labiau moralinė pareiga, kurios negalima reikalauti teismo tvarka, tačiau savanoriškai įvykdžius negalima reikalauti grąžinti, ir jos gali būti užtikrinamos laidavimu ar įkeitimu.

Question 47

Kas yra novatio?

Answer 47

Novacija (novatio) – egzistuojančios (senosios) prievolės pasibaigimas perkeitus ją į naują prievolę.

Question 48

Kas yra confusio?

Answer 48

Confusio – prievolė baigdavosi, kai vienam asmeniui atitekdavo ir reikalavimo teisė, ir skola.

Question 49

Kas yra pactum de non petendo?

Answer 49

Pactum de non petendo – neformalus kreditoriaus įsipareigojimas nereikšti skolininkui ieškinio dėl prievolės įvykdymo.

Question 50

Kas yra compensatio Romos teisėje?

Answer 50

Compensatio – tarpusavio sąskaitų padengimas, kai asmenys vienas kito atžvilgiu buvo ir kreditoriai, ir skolininkai.

Question 51

Kas yra mora debitoris?

Answer 51

Mora debitoris (skolininko uždelsimas) – kai skolininkas dėl savo kaltės neįvykdydavo vykdytinos prievolės.

Question 52

Kas yra mora creditoris?

Answer 52

Mora creditoris (kreditoriaus uždelsimas) – kai kreditorius be svarbios priežasties nepriimdavo skolininko siūlomo tinkamo prievolės įvykdymo.

Question 53

Kokios yra pagrindinės skolininko atsakomybės prielaidos Romos teisėje?

Answer 53

Pagrindinės prielaidos yra žala (damnum), priežastinis ryšys ir skolininko kaltė (culpa).

Question 54

Kas yra dolus Romos teisėje?

Answer 54

Dolus (blogas ketinimas, tyčia) – sąmoningi, tyčiniai skolininko veiksmai arba neveikimas, kuriuo siekiama padaryti žalos kontrahentui.

Question 55

Kas yra culpa lata?

Answer 55

Culpa lata (didelis neatsargumas) – nimia negligentia, t.y., nesupratimas to, kas suprantama visiems.

Question 56

Kas yra culpa levis in abstracto?

Answer 56

Culpa levis in abstracto (abstrakti kaltė) – nesilaikymas rūpestingumo, būdingo sąžiningam ir apdairiam žmogui (bonus vir, bonus et diligens pater familias).

Question 57

Kas yra culpa levis in concreto?

Answer 57

Culpa levis in concreto (konkreti kaltė) – reikalaujama tokio paties rūpestingumo, su kokiu skolininkas tvarko nuosavus reikalus (exhibere praestare diligentiam quam in suis rebus exhibet).

Question 58

Kas yra casus maior arba vis maior?

Answer 58

Tai atsitiktinis įvykis arba nenugalima jėga, kurios žmogus dėl savo silpnumo atremti negali (pvz., žemės drebėjimas, potvynis).

Question 59

Kokios yra keturios kontraktų rūšys pagal Gajų?

Answer 59

Pagal Gajų, kontraktai yra realiniai (perduodant daiktą), verbaliniai (per žodį), literaliniai (per raštą) ir konsensualiniai (dėl susitarimo).

Question 60

Kas yra stipuliacija (stipulatio)?

Answer 60

Stipuliacija – svarbiausias verbalinis kontraktas, sudaromas kreditoriui užduodant griežtai apibrėžtus žodžius, o skolininkui pateikiant atitinkamą atsakymą.

Question 61

Kas yra expensilatio?

Answer 61

Expensilatio – rašytinis kontraktas, sudaromas kreditoriaus pajamų ir išlaidų knygoje padarant atitinkamą įrašą.

Question 62

Kas yra mutuum?

Answer 62

Mutuum (paskola) – realinis kontraktas, kuriuo paskolos davėjas perleisdavo paskolos gavėjui nuosavybėn tam tikrą kiekį pakeičiamų daiktų, o šis įsipareigodavo grąžinti tokį patį kiekį.

Question 63

Kas yra depositum?

Answer 63

Depositum (pasauga) – realinis kontraktas, kuriuo deponentas perduoda depozitoriui kilnojamąjį daiktą neatlygintinai saugoti, o depozitorius įsipareigoja jį grąžinti.

Question 64

Kas yra commodatum?

Answer 64

Commodatum (panauda) – realinis kontraktas, kuriuo komodantas perduodavo komodatoriui nesuvartojamą daiktą neatlygintiniam naudojimuisi, o komodatorius įsipareigodavo tą patį daiktą grąžinti.

Question 65

Kas yra pignus?

Answer 65

Pignus (įkeitimas) – realinis kontraktas, kuriuo skolininkas perduoda daiktą kreditoriui laikyti, siekdamas užtikrinti prievolės įvykdymą, o kreditorius įsipareigoja grąžinti daiktą skolininkui, kai šis įvykdo pagrindinę prievolę.

Question 66

Kokie yra pagrindiniai konsensualiniai kontraktai Romos teisėje?

Answer 66

Keturi pagrindiniai konsensualiniai kontraktai yra pirkimas-pardavimas (emptio-venditio), nuoma (locatio-conductio), bendrovė (societas) ir pavedimas (mandatum).

Question 67

Kas yra emptio-venditio?

Answer 67

Emptio-venditio (pirkimo-pardavimo sutartis) – konsensualinis kontraktas, pagal kurį pardavėjas įsipareigoja užtikrinti pirkėjui nuolatinį netrukdomą daikto valdymą, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

Question 68

Kas yra locatio-conductio?

Answer 68

Locatio-conductio (nuomos sutartis) – konsensualinis kontraktas, pagal kurį viena šalis įsipareigoja kitai šaliai perduoti naudotis tam tikrą daiktą, teikti paslaugas ar atlikti darbą mainais už piniginį atlyginimą.

Question 69

Kas yra societas?

Answer 69

Societas (jungtinės veiklos sutartis, civilinė bendrovė) – konsensualinis kontraktas, kuriuo bendrininkai įsipareigoja įnešti turtinę vertę turinčius įnašus ir veikti drauge, siekiant sutarto turtinio pobūdžio tikslo.

Question 70

Kas yra mandatum?

Answer 70

Mandatum (pavedimo sutartis) – konsensualinis kontraktas, kuriuo įgaliotojas paveda, o įgaliotinis įsipareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, dažniausiai neatlygintinai.

Question 71

Kas yra contractus innominati?

Answer 71

Contractus innominati (bevardės sutartys) – naujos, neformalių ir atskiro pavadinimo neturinčios sutartys, atsiradusios dėl civilinės apyvartos poreikių.

Question 72

Kokios yra keturios bevardžių sutarčių tipai pagal Justiniano teisę?

Answer 72

Keturi tipai: 1. do ut des, 2. do ut facias, 3. facio ut des, 4. facio ut facias.

Question 73

Kas yra pacta nuda?

Answer 73

Pacta nuda („nuogi susitarimai“) – konsensualinės prigimties sutartys, kurių neapėmė ius civile kontraktų sistema ir iš kurių atsiradusios teisės iš pradžių negalėjo būti ginamos ieškinio tvarka.

Question 74

Kas yra pacta vestita?

Answer 74

Pacta vestita („aprengti paktai“) – paktai, iš kurių atsirandančioms teisėms teikta ieškininė gynyba.

Question 75

Kokios yra pacta vestita rūšys?

Answer 75

Pacta vestita buvo skirstomi į pacta adiecta, pacta praetoria ir pacta legitima.

Question 76

Kas yra negotiorum gestio?

Answer 76

Negotiorum gestio (svetimų reikalų tvarkymas be įgaliojimo) – situacija, kai įgaliojimo neturintis asmuo, veikdamas kito asmens interesais ir savo iniciatyva, imdavosi tvarkyti jo reikalus.

Question 77

Kas yra condictio?

Answer 77

Condictio – civilinis ieškinys, priskiriamas actiones stricti iuris kategorijai, leidęs reikalauti to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo (nepagrįstas praturtėjimas).

Question 78

Kokie yra pagrindiniai ius civile deliktai? (4)

Answer 78

Pagrindiniai ius civile deliktai yra 1. vagystė (furtum), 2. plėšimas (rapina), 3. neteisėtas žalos padarymas (damnum iniuria datum), 4. skriauda (iniuria).

Question 79

Kokia yra vagystės (furtum) apibrėžimas Romos teisėje?

Answer 79

Vagystė (furtum) – tyčinis, neteisėtas ir slaptas svetimo kilnojamojo daikto ar teisės juo naudotis pasisavinimas siekiant turtinės naudos (lucri faciendi gratia).

Question 80

Kas yra iniuria?

Answer 80

Iniuria (skriauda, užgaulė, įžeidimas) – Romos teisėje, tyčinis pasikėsinimas į kito žmogaus asmenį, orumą ar gerą reputaciją.

Question 81

Kas yra damnum iniuria datum?

Answer 81

Damnum iniuria datum (neteisėtas žalos svetimam turtui padarymas) – kaltas, neteisėtas žalos padarymas svetimam turtui, reglamentuotas Lex Aquilia de damno.