FIZIKA

Question 1

Kas yra kelias ir poslinkis? Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui?(Materialaus taško slenkamasis judėjimas.)

Answer 1

Kelias yra trajektorijos dalis, kurią materialusis taškas nueina per tam tikrą laiką. Poslinkis – kryptinė atkarpa, jungianti pradinę padėtį su galine. Ne visada poslinkio modulis lygus keliui, nes grįžtant į pradinę padėtį poslinkis yra 0, o kelias – ne.

Question 2

2. Greitis

K: Kas yra greitis ir kaip nustatoma jo kryptis?

Answer 2

Greitis – tai fizikinis dydis, nusakantis materialaus taško judėjimo spartą ir kryptį. Greičio kryptis sutampa su poslinkio kryptimi ir yra trajektorijos liestinė taške.

Question 3

3. Pagreitis

K: Kaip apibrėžiamas pagreitis ir kaip nustatoma jo kryptis?

Answer 3

Pagreitis – tai greičio kitimo sparta. Kryptis nustatoma pagal greičio vektoriaus pokyčius laiko atžvilgiu.

Question 4

4. Kreivaeigis judėjimas

K: Kas yra tangentinis ir normalinis pagreičiai?

Answer 4

Tangentinis pagreitis apibūdina linijinio greičio modulio kitimą, o normalinis – krypties kitimą. Kryptys: tangentinis – išilgai trajektorijos liestinės, normalinis – į apskritimo centrą.

Question 5

5. Sukamasis judėjimas

K: Kas yra kampinis greitis ir kampinis pagreitis?

Answer 5

Kampinis greitis – padėties vektoriaus posūkio kampo pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu. Kampinis pagreitis – kampinio greičio kitimo sparta. Vienetai: rad/s (greitis), rad/s² (pagreitis).

Question 6

6. Niutono dėsniai

K: Kas yra I, II ir III Niutono dėsniai?

Answer 6

I: Kūnas išlaiko rimtį arba tolygų judėjimą, jei neveikia išorinės jėgos.

II: Impulso kitimo sparta proporcinga veikiančiai jėgai.

III: Veikimo ir atoveikio jėgos yra lygios, bet priešingos krypties.

Question 7

7. Impulso tvermės dėsnis

K: Kas yra judesio kiekio tvermės dėsnis?

Answer 7

Sistemos impulsų suma prieš sąveiką lygi sumai po jos, jei veikia tik vidinės jėgos (p = const).

Question 8

8. Sunkio jėga ir svoris

K: Kas yra sunkis ir svoris? Kaip jie skiriasi?

Answer 8

Sunkis – Žemės traukos jėga kūnui (priklauso nuo masės). Svoris – jėga, kuria kūnas veikia atramą ar pakabą (priklauso nuo pagreičio).

Question 9

Kas yra trinties jėga?

Answer 9

Jėga, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje, trukdanti judėjimui.

Question 10

Huko dėsnis

K: Kaip apibrėžiamas tamprumo jėgos veikimas?

Answer 10

Jėga proporcinga deformacijos dydžiui: F = -kx.

Question 11

Darbas ir galia

K: Kas yra darbas ir galia?

Answer 11

Darbas: A = Fs cosα. Galia: atliktas darbas per laiko vienetą.

Question 12

12. Energijos tvermės dėsnis

K: Kas yra energijos tvermės dėsnis?

Answer 12

Uždaros sistemos energija lieka pastovi.

Question 13

Kaip apibrėžiamas jėgos momentas?

Answer 13

Vektorinis dydis: M = r × F. Apibūdina jėgos gebėjimą sukti.

Question 14

Kas yra inercijos momentas?

Answer 14

Kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime.

Question 15

Ką teigia Heigenso ir Šteinerio teorema?

Answer 15

Inercijos momentas ašies atžvilgiu = inercijos momentui per masės centrą + masės ir atstumo kvadrato sandaugai.

Question 16

Kas yra harmoniniai svyravimai?

Answer 16

Tai svyravimai, kurių dydžiai kinta sinusiniu arba kosinusiniu dėsniu.

Question 17

Kas yra matematinė svyruoklė?

Answer 17

Masė pakabinta ant ilgo siūlo, kurios ilgio nepaisoma.

Question 18

Kas yra idealiųjų dujų būsenos lygtis?

Answer 18

pV = nRT.

Question 19

Kas yra pirmasis termodinamikos dėsnis?

Answer 19

Sistemos gautas šilumos kiekis lygus energijos pokyčiui ir atliktam darbui.

Question 20

Kas yra elektrinis laukas?

Answer 20

Aplinka, kuri perduoda elektros krūvių sąveiką.

Question 21

Kas yra magnetinis laukas?

Answer 21

Materijos forma, sukuriama judančių krūvių ar nuolatinio magneto.

Question 22

Kas yra elektromagnetinės bangos?

Answer 22

Elektromagnetinio lauko sklidimas erdvėje.

Question 23

Kas yra šviesos lūžio dėsnis?

Answer 23

Lūžio kampas priklauso nuo šviesos greičio ir aplinkos optinių savybių.

Question 24

Kas yra šviesos interferencija ir difrakcija?

Answer 24

Interferencija – koherentinių bangų superpozicija. Difrakcija – šviesos užlinkimas aplink kliūtį.

Question 25

Kam naudojama termovizija?

Answer 25

Šilumos nuostoliams nustatyti pastatuose, aptikti defektus ir įvertinti izoliaciją.

Question 26

1. Materialaus taško slenkamasis judėjimas (kelias, poslinkis, materialusis taškas). Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui? Paaiškinimai, formulės, skirtumai, matavimo vienetai

Answer 26

Kelias – trajektorijos dalis, kurią nuslenka materialusis taškas vienkryptiniame judėjime per tam tikrą laiką . Poslinkis – tai kryptinė atkarpa jungianti pradinę padėtį su galine padėtimi: Materialiuoju tašku vadinamas m masės makroskopinis kūnas, į kurio matmenis ir formą konkrečiomis sąlygomis galima nekreipti dėmesio Ne visada , jeigu grįžta į pradinę padėtį jo poslinkis 0, o kelias nelygus 0.

Question 27

2. Materialaus taško slenkamasis judėjimas (greitis, vidutinis greitis, momentinis greitis). Kaip nustatoma jo kryptis? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu?

Answer 27

Greitis tai fizikinis dydis, nusakantis materialaus taško judėjimo spartą ir kryptį bet kuriuo laiko momentu arba per tam tikrą laiko tarpą. \ Greičio kryptis nustatoma pagal kūno poslinkio kryptį, nes greitis, taip pat yra vektorinis dydis, kurios kryptis sutampa su poslinkio kryptimi. Greičio vektorius bet kuriuo momentu yra nukreiptas išilgai trajektorijos liestinės toje trajektorijos taške.

Question 28

3. Materialaus taško slenkamasis judėjimas (pagreitis). Kaip nustatoma jo kryptis?

Answer 28

Pagreitis tai fizikinis dydis charakterizuojantis materialiojo taško greičio kitimo spartą bet kuriuo momentu arba per tam tikrą laiko tarpą. Pagreičio, taip pat kaip ir greičio kryptį galima nustatyti pagal antrąją poslinkio arba pirmąją greičio išvestinę nuo laiko.

Question 29

4. Materialaus taško kreivaeigis judėjimas (tangentinis ir normalinis pagreičiai). Kam lygūs jų moduliai? Kaip nusakomos jų kryptys?

Answer 29

Įcentrinis (normalinis) pagreitis , šis pagreitis apibūdina linijinio greičio krypties kitimo spartą: Tangentinis (liestinis) pagreitis apibūdina linijinio greičio modulio kitimo spartą: Tangentinis pagreitis- pilnutinio pagreičio vektorius, sutampantis su trajektorijos liestine; normalinis pagreitis- pilnutinio pagreičio vektorius, statmenas liestinei ir nukreiptas į apskritimo centrą.

Question 30

Materialaus taško sukamasis judėjimas (kampinis greitis ir pagreitis).

Answer 30

Kampinio greičio modulis lygus padėties vektoriaus apskritimo spindulio posūkio kampo pirmajai išvestinei laiko atžvilgiu: Kampinis greitis matuojamas rad/s. Kampinis pagreitis apibūdina kampinio greičio kitimo spartą ir lygus jo pirmajai išvestinei laiko atžvilgiu: Kampinis pagreitis matuojamas rad/s2 Kai kampinio greičio ir pagreičio kryptys sutampa, turime greitėjantį kūno sukimąsi, kai kryptys yra priešingos, turime lėtėjantį sukimąsi.

Question 31

Slenkamojo judėjimo dinamika (I, II ir III Niutono dėsniai).

Answer 31

Dinamika - fizikos šaka, kuri nagrinėja kūnų judėjimą ir jį sukėlusias ar keičiančias priežastis. I Niutono dėsnis: Kiekvienas kūnas išlaiko rimties, arba tolyginio tiesiaeigio judėjimo būseną, kol kitų kūnų poveikis nepriverčia šią būseną pakeisti. Antrasis Niutono dėsnis – materialiojo taško impulso kitimo sparta tiesiogiai proporcinga jį veikiančiai jėgai. III Niutono dėsnis: Dviem kūnams sąveikaujant, jėga, kuria pirmasis kūnas veikia antrąjį , skaitine verte yra lygi jėgai, kuria antrasis kūnas veikia pirmąjį, tačiau ji yra priešingos krypties. Arba: veikimo ir atoveikio jėgos yra lygios, bet priešingų krypčių. Atoveikio jėgos veikia du skirtingus kūnus, taigi jos niekada viena kitos neatsveria.

Question 32

Judesio kiekio (impulso) tvermės dėsnis. Pailiustruokite jį pavyzdžiais.

Answer 32

Sistemos judesio kiekių suma prieš kūnų sąveiką yra lygi judesio kiekių sumai po kūnų sąveikos - tai yra judesio kiekio (impulso) tvermės dėsnis. Uždaros kūnų sistemos judesio kiekių suma, veikiant tik vidinėms jėgoms, lieka pastovi (p = const). 8. Sunkio jėga. Svoris. Visuotinės traukos dėsnis. Jėga, kuria kūnas veika atramą arba pakabą, vadinamas kūno svoriu. P=mg, [P]=1N. Svoris kinta priklausomai nuo kūno judėjimo pagreičio vertikalia kryptimi. Sunkis -jėga, kuria Žemė traukia kūną. Sunkis nepriklauso nuo kūno judėjimo, o priklauso nuo masės. Visuotinės traukos/gravitacijos dėsnis - du materialūs taškai traukia vienas kitą jėga, proporcinga šių taškų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jū kvadratui.

Question 33

Trinties jėga

Answer 33

Jėga, kuri atsiranda kūnų sąlyčio vietoje ir trukdo vienam jų pajudėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėga.

Question 34

10. Tamprumo jėga. Huko dėsnis.

Answer 34

tamprumo jėga atsiranda dėl to, kad deformuodami kūną pakeišiame atstumus tarp molekulių ir jos ima traukti arba stumti vienas kitą, todėl sakome, kad tamprumo jėgos prigimtis yra elektromagnetinė

Question 35

11. Darbas ir galia.

Answer 35

Darbas, kurį atlieka bet kokia kryptimi veikianti jėga F, yra lygus tos jėgos F, kelio ir kampo α tarp jėgos ir kelio krypčių kosinuso sandaugai. A = Fs cos α Darbo vienetas yra džaulis. Kūną veikianti jėga atlieka darbą. Atliktas darbas yra energijos pokyčio matas. Galia – tai dydis, skaitine verte lygus darbui, atliktam per laiko vienetą.

Question 36

12. Kinetinė ir potencinė energijos. Energijos tvermės dėsnis.

Answer 36

Tvermės dėsnis: Uždaros sistemos energija, vykstant sistemoje bet kokiems procesams, lieka pastovi. Potencinė kūnų sistemos energija priklauso nuo sistemą sudarančių kūnų ir atskirų jo dalių tarpusavio padėties ir nuo jų sąveikos jėgų pobūdžio. Kūnų sąveikos jėgos gali būti įvairios prigimties, potencinė energija taip pat gali būti įvairi. Kūnui krintant, jo potencinė energija mažėja ir didėja kinetinė.‘

Question 37

Kietojo kūno sukamojo judėjimo dinamika. Jėgos momentas. Fizikinė prasmė, formulė, paaiškinimas.

Answer 37

Jėgos momentas yra vektorinis dydis M, lygus materialaus taško spindulio vektoriaus r ir jėgos vektoriaus F, veikiančio tą tašką vektorinei sandaugai. Sukamajame judėjime mechaninio poveikio matas, sukantis materialųjį tašką apie kokią nors ašį yra jėgos momentas. Šis momentas gali būti skaičiuojamas taško ir ašies atžvilgiu. Jėgos momento fizikinė prasmė yra jėgos gebėjimas sukti. Kūną veikiant jėgai, skiriami du jėgos momento atvejai: 1) kūnui sukantis lieka nejudantis taškas – jėgos momentas taško atžvilgiu; 2) kūnas sukasi apie fiksuotą ašį – jėgos momentas ašies atžvilgiu. Sukimosi ašis gali kisti. Pvz: cilindras, riedantis nuožulnia plokštuma. Jėgos momentas Jėgos momentas taško atžvilgiu yra vektorinis dydis, o ašies atžvilgiu – skaliaras, lygus jo projekcijai į pasirinktą ašį, kurioje yra jėgos vektoriaus atskaitos taškas. Jėgos momento vektoriaus kryptis yra statmena vektorių r ir F plokštumai.

Question 38

Kietojo kūno sukamojo judėjimo dinamika. Inercijos momentas. Fizikinė prasmė, formulė, paaiškinimas.

Answer 38

Inercijos momentas yra materialaus taško ar kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime. Atitinkamai pažymėję dydžius gauname vadinamą pagrindinę materialiojo taško sukamojo judėjimo dinamikos lygtį.

Question 39

Kietojo kūno sukamojo judėjimo dinamika. Heigenso ir Šteinerio teorema. Pailiustruokite brėžiniu

Answer 39

Teorema: žinodami kūno inercijos momentą ašies, einančios per masių centrą, atžvilgiu galime surasti inercijos momentą bet kurios jai lygiagrečios ašies atžvilgiu.

Question 40

16. Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis. Paaiškinkite

Answer 40

Dėsnis teigia, kad kūno judesio kiekio momento nejudančio taško atžvilgiu kitimo sparta yra lygi jį veikiančių išorinių jėgų atstojamajam momentui to paties taško atžvilgiu.

Question 41

Kokį procesą vadiname svyravimais? Svyravimų rūšys. Pagrindiniai fizikiniai dydžiai apibūdinantys svyravimus.

Answer 41

Svyruojamuoju vadiname judėjimą, arba būvio kitimą, kai jį aprašantys dydžiai laikui bėgant pasikartoja arba kinta periodiškai. Vieno svyravimo trukmė T vadinama svyravimų periodu: Dydis, atvirkščias periodui ir reiškiantis svyravimų skaičių per laiko vienetą, vadinamas dažniu f: Laisvieji svyravimai- svyravimai vyksta tik dėl vidinių jėgų poveikio. Priverstiniai svyravimai-svyravimai vyksta dėl išorinio jėgos poveikio.

Question 42

Harmoniniai svyravimai. Pagrindinė lygtis. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis.

Answer 42

Harmoninį svyravimą apibūdinantys dydžiai kinta pagal sinuso arba kosinuso dėsnį.

Question 43

Matematinė svyruoklė. Brėžinys, formulės

Answer 43

Matematinė svyruoklė-ant ilgo siūlo pakabintas masyvas kūnas, kurio ilgio nepaisome

Question 44

24. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų būsenos lygtis.

Answer 44

Idealiosiomis vadinamos tokios įsivaizduojamos dujos, tarp kurių molekulių nėra sąveikos jėgų, o pačios molekulės yra labai maži tamprūs rutuliukai. Labai praretintų realiųjų dujų savybės yra artimos idealiųjų dujų savybėms.  Idealiųjų dujų molekulės smūgiuodamos indo sieneles sudaro slėgį. Dujų molekulių be galo daug ir jos smūgiuoja sienelę labai dažnai. Molekulės juda chaotiškai, todėl slegia į visas puses vienodai. Slėgis – tai dydis, kurio skaitinė vertė lygi jėgai veikiančiai statmenai į paviršiaus ploto vienetą. Dujų slėgis tiesiog proporcingas molekulių koncentracijai ir termodinaminei temperatūrai Pradinės ir galutinės būsenos slėgio ir tūrio sandauga, padalyta iš absoliutinės temperatūros, yra pastovi:

Question 45

25. Apibūdinkite izoterminį procesą. Pagrindinis dėsnis, formulės, brėžiniai.

Answer 45

Izoterminis procesas, T = const. Termodinaminės sistemos būsenos kitimas, kai temperatūra pastovi, vadinamas izoterminiu procesu. Pagal idealiųjų dujų būsenos lygtį bet kokios būsenos dujų, kurių temperatūra nekinta, slėgio ir tūrio sandauga yra pastovi: pV=const, kai T= const. - Boilio ir Marioto dėsnis.