Brainscape's Knowledge GenomeTM


Top Flashcards (Certified)
All Flashcards

1 Semestras > fizikaaaaaaa > Flashcards

fizikaaaaaaa Flashcards

(99 cards)

Start Studying
1
Q

materialaus taško kelias

A

Kelias – trajektorijos dalis, kurią nuslenka materialusis taškas vienkryptiniame judėjime per tam tikrą laiką .

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

materialaus taško poslinkis

A

kryptinė atkarpa jungianti pradinę padėtį su galine padėtimi: dr=r2-r1

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

materialus taškas

A

masės makroskopinis kūnas, į kurio matmenis ir formą konkrečiomis sąlygomis galima nekreipti dėmesio.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus nuliui?

A

ne visada, jei grįžta į pradinę padėti jo poslinkis 0, o kelias nelygus 0.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

materialasu taško greitis

A

fizikinis dydis, nusakantis materialasu taško judėjimo greitį per tam tikrą laiko tarpą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

vidutinis greitis

A

r/t (delta)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

vidutinis skaliarinis greitis

A

l/t (delta)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

momentinis greitis

A

dr/dt

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Kaip nustatoma jo kryptis? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu?

A

kryptis nustatoma pagal kūno poslinkio kryptį, nes greitis, taip pat yra vektorinis dydis, kurios kryptis sutampa su poslinkio kryptimi.
greičio vektorius bet kuriuo momentu yra nukreiptas iūilgai trajektorijos liestinės tame trajektorijos taške.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q
  1. Materialaus taško slenkamasis judėjimas (pagreitis). Kaip nustatoma jo kryptis?
A

pagreitis yra fizikinis dydis, charakterizuojantis materialiojo taško greičio kitimo spartą, bet kuriuo momentu arba per tam tikrą laiko tarpą. Pagreičio, taip pat kap ir greičio kryptį galima nustatyti pagal antrąją poslinkio arba pirmąją greičio išvestinę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

momentinio pagreičio formulė

A

a=lim v/t (delta)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

vidutinio pagreičio formulė

A

a = v/t (delta)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Materialaus taško kreivaeigis judėjimas, jo tangentinis pagreitis

A

pilnutinio pagrei2io vektorius, sutampantis su trajektorijos liestine.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Materialaus taško kreivaeigis judėjimas, jo normalinis(įcentrinis) pagreitis

A

pilnutinio pagreičio vektorius, statmenas liestinei ir nukreiptas į apskritimo centrą.
šis pagreitis apibūdina linijinio greičio krypties kitimo spartą:

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

kampinio greičio ir pagreičio ryšys

A

kai kampinis pagreitis ir kampinis greitis sutampa, turime greitėjantį kūno sukimąsim kai kryptys yra priešingos, turime lėtėjantį sukimąsi

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Slenkamojo judėjimo DINAMIKA

A

tai fizikos šaka, kuri nagrinėja kūnų judėjimą ir jį sukėlusias ar keičiaančias priežastis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

I NIUTONO DĖSNIS

A

keikvienas kūnas išlaiko rimties arba tolyginio tiesiaeigio judėjimo būseną, kol kitų kūnų poveikis nepriverčia šią būseną pakeisti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

II NIUTONO DĖSNIS

A

kūno pagreitis yra tiesiogiai proporcingas jį veikiančiai jėgai ir atvirkščiai proporcingas kūno masei
a=F/m

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

III NIUTONO DĖSNIS

A

kiekvienam veiksmui yra lygus, bet priešingas atsakas.

jei vienas kūnas veikia kitą tam tikra jėga, tai antrasis kūnas tuo pačiu metu veikia pirmąjį tokio pat dydžio jėga, bet priešinga kryptimi.

Pavyzdys: jei spiri kamuolį, jis tave veikia tokia pačia, bet priešinga kryptimi jėga
F12=-F21

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Judesio kiekio (impulso) tvermės dėsnis. Jo pavyzdžiai

A

Judesio kiekio (impulso) tvermės dėsnis:
Uždaroje sistemoje, kurioje nėra išorinių jėgų, visų kūnų judesio kiekio (impulso) suma išlieka pastovi. Kitaip tariant, jei kūnai sąveikauja tarpusavyje, jų impulsų suma prieš sąveiką yra lygi impulsų sumai po sąveikos.

m1v1+m2v2+…=const

PVZ: Biliardo kamuoliai:
Kai vienas biliardo kamuolys trenkiasi į kitą, pirmojo kamuolio impulsas perduodamas antrajam. Jei nėra išorinių jėgų (pvz., trinties), bendras impulsas prieš susidūrimą ir po jo išlieka toks pats.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Visuotinės traukos dėsnis/gravitacijos dėsnis.

A

du materialūs taškai traukia vienas kitą jėga, proporcinga šių taškų masėms ir atvirkščiai proporcingaatstumo tarp jų kvadratui.
F=G* m1m2/r2

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Svoris

A

Jėga, kuria kūnas veika atramą arba pakabą, vadinamas kūno svoriu. P=mg, [P]=1N.
Svoris kinta priklausomai nuo kūno judėjimo pagreičio vertikalia kryptimi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Sunkio jėga

A

jėga, kuria Žemė traukia kūną. Sunkis nepriklauso nuo kūno judėjimo, o priklauso nuo masės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Trinties jėga

A

Jėga, kuri atsiranda kūnų sąlyčio vietoje ir trukdo vienam jų pajudėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėga.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
tamprumo jėga
Tamprumo jėga yra jėga, kuri atsiranda deformuotuose kūnuose (pvz., spyruoklėse, guminėse juostose, strypuose) ir siekia atstatyti kūną į pradinę formą arba būseną. Ji veikia priešinga kryptimi nei deformaciją sukėlusi jėga.
26
Huko dėsnis
Huko dėsnis aprašo, kaip tamprumo jėga priklauso nuo kūno deformacijos dydžio. Jis teigia, kad deformacijos jėga yra tiesiogiai proporcinga deformacijos dydžiui, jei deformacija neviršija tamprumo ribos. F=-kx PVZ: Kai tempiama spyruoklė, ji stengiasi susitraukti. Kai spaudžiama spyruoklė, ji stengiasi išsiplėsti.
27
Darbas
Darbas, kurį atlieka bet kokia kryptimi veikianti jėga F, yra lygus tos jėgos F, kelio ir kampo α tarp jėgos ir kelio krypčių kosinuso sandaugai. A = Fs cos α Darbo vienetas yra džaulis. Kūną veikianti jėga atlieka darbą. Atliktas darbas yra energijos pokyčio matas.
28
galia
Galia – tai dydis, skaitine verte lygus darbui, atliktam per laiko vienetą. W - tai galia kai per 1s atliekamas 1J darbas
29
`Energijos tvermės dėsnis.
Tvermės dėsnis: Uždaros sistemos energija, vykstant sistemoje bet kokiems procesams, lieka pastovi. W1=W2=const
30
Potencinė energija
yra kūno sukaupta energija dėl jo padėties jėgos lauke (pvz., gravitacijos lauke). Ji priklauso nuo kūno masės, aukščio ir gravitacijos pagreičio.energija W=mgh
31
kinetinė energija
Kinetinė energija yra judančio kūno energija. Ji priklauso nuo kūno masės ir jo judėjimo greičio.
32
ryšys tarp potencinės ir kinetinės energijos
Kinetinė ir potencinė energijos dažnai transformuojasi viena į kitą, pavyzdžiui: Krentantis objektas: Potencinė energija virsta kinetine. Mėtomas kamuolys: Kinetinė energija virsta potencine, kai kamuolys kyla į viršų.
33
Jėgos momentas
Jėgos momentas yra vektorinis dydis M, lygus materialaus taško spindulio vektoriaus r ir jėgos vektoriaus F, veikiančio tą tašką vektorinei sandaugai. M=r*F
34
Inercijos momentas
Inercijos momentas yra materialaus taško ar kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime. I=mR^2
35
materialiojo taško sukamojo judėjimo dinamikos lygtis
e=M/I
36
Heigenso ir Šteinerio teorema
žinodami kūno inercijos momentą ašies, einančios per masių centrą, atžvilgiu galime surasti inercijos momentą bet kurios jai lygiagrečios ašies atžvilgiu. I=Ic+ma^2
37
Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis.
d/dt*L=/M Dėsnis teigia, kad kūno judesio kiekio momento nejudančio taško atžvilgiu kitimo sparta yra lygi jį veikiančių išorinių jėgų atstojamajam momentui to paties taško atžvilgiu.
38
Kokį procesą vadiname svyravimais?
Svyruojamuoju vadiname judėjimą, arba būvio kitimą, kai jį aprašantys dydžiai laikui bėgant pasikartoja arba kinta periodiškai.
39
svyravimų rūšys
*Laisvieji svyravimai- svyravimai vyksta tik dėl vidinių jėgų poveikio. *Priverstiniai svyravimai-svyravimai vyksta dėl išorinio jėgos poveikio.
40
pagrindiniai dydžiai apibūdinantys svyravimus
dažnis ir periodas
41
Harmoniniai svyravimai.
Harmoninį svyravimą apibūdinantys dydžiai kinta pagal sinuso arba kosinuso dėsnį.
42
Kokį procesą vadiname svyravimais? Slopinamieji svyravimai.
Svyruojančios sistemos yra didipatyvios, jų energija virsta darbui prieš pasipriešinimo jėgas, tod
43
Pagrindiniai svyravimų tipai:
Laisvieji svyravimai – vyksta tik dėl vidinių jėgų poveikio (pvz., švytuoklės judėjimas be išorinių trikdžių). Priverstiniai svyravimai – vyksta veikiant periodinei išorinei jėgai (pvz., sūpynės judinamos rankomis). Slopinamieji svyravimai – svyravimai, kurių amplitudė su laiku mažėja dėl pasipriešinimo jėgų (pvz., švytuoklės judėjimas ore dėl trinties).
44
Slopinamieji svyravimai
Slopinamųjų svyravimų metu mechaninė energija pamažu virsta šilumine energija dėl vidinės trinties arba pasipriešinimo aplinkai.
45
Priverstiniai svyravimai
tai svyravimai, kuriuos palaiko periodiškai veikianti išorinė
46
Rezonanso reiškinys
Kai nuokrypio amplitudė pasiekia maksimumą ir kai priverstinės jėgos dažnis sutampa su laisvųjų svyravimų dažniu, tokį reiškinį vadiname mechaniniu rezonansu, o dažnį rezonansiniu dažniu
47
Kas yra matematinė svyruoklė?
ant ilgo siūlo pakabintas masyvas kūnas, kurio ilgio nepaisome
48
Kokiu dėsniu vadovaujasi matematinės svyruoklės periodas?
Svyravimo periodas nepriklauso nuo masės
49
Koks fizikinis reiškinys užtikrina matematinės svyruoklės svyravimus?
Sunkio jėga, kuri grąžina kūną į pusiausvyros padėtį.
50
Kas yra fizinė svyruoklė?
Tai kietas kūnas, kuris gali svyruoti apie tam tikrą fiksuotą ašį, veikiamas sunkio jėgos.
51
Kas yra inercijos momentas?
Inercijos momentas 𝐼 I nusako kūno pasipriešinimą sukimosi pokyčiams apie tam tikrą ašį.
52
Kokia jėga grąžina fizinę svyruoklę į pusiausvyros padėtį?
Sunkio jėga, kuri sukuria sukimo momentą apie sukimosi ašį.
53
Kas yra idealiosios dujos?
tokios įsivaizduojamos dujos, tarp kurių molekulių nėra sąveikos jėgų, o pačios molekulės yra labai maži tamprūs rutuliukai. lygtis: pV=nRT,
54
Slėgis
tai dydis, kurio skaitinė vertė lygi jėgai veikiančiai statmenai į paviršiaus ploto vienetą. p=nkT
55
Izoterminis procesas
Termodinaminės sistemos būsenos kitimas, kai temperatūra pastovi, vadinamas izoterminiu procesu.
56
Boilio ir Marioto dėsnis.
pV=const, kai T= const. Pagal idealiųjų dujų būsenos lygtį bet kokios būsenos dujų, kurių temperatūra nekinta, slėgio ir tūrio sandauga yra pastovi
57
Izobarinis procesas
p = const. Termodinaminės sistemos būsenos kitimas, kai slėgis pastovus, vadinamas izobariniu procesu. Bet kokios būsenos pastovaus slėgio dujų tūrio ir temperatūros santykis yra pastovus dydis
58
Apibūdinkite izochorinį procesą
. V = const. Termodinamines sistemos būsenos kitimas, kai tūris pastovus, vadinamas izochoriniu procesu Šarlio dėsnis: p/T=const
59
Maksvelo skirstinys
pasiskirstymo pagal greičius funkcija, kuri nurodo santykinį skaičių molekulių, atitinkančių vienetinį greičių intervalą
60
Ką nusako Bolcmano skirstinys?
Jis nusako, kad dalelių, turinčių aukštesnę energiją, yra mažiau nei dalelių su žemesne energija.
61
Kas yra barometrinė formulė?
Ji nusako, kaip slėgis kinta aukštyn kylant per atmosferą:
62
Kokį ryšį turi Bolcmano skirstinys su barometrine formule?
Barometrinė formulė yra Bolcmano skirstinio taikymas, apibūdinantis dalelių pasiskirstymą aukštyje esant gravitacinei jėgai.
63
Kas lemia mažesnį slėgį aukštesnėje atmosferoje pagal barometrinę formulę?
Mažėjantis molekulių tankis ir gravitacijos poveikis lemia slėgio mažėjimą.
64
Pirmasis termodinamikos dėsnis
Sistemos gautas šilumos kiekis lygus vidinės energijos pokyčio ir darbo atlikto išorinių kūnų atžvilgiu sumai Q=U+A Q gautas 6ilumos kiekis U vidines energijos pokytis A sistemos atliktas darbas
65
Pirmasis termodinamikos dėsnis izoterminiame procese
. Idealiųjų dujų vidinė energija priklauso tik nuo temperatūros. Kadangi šiame procese temperatūra nekinta, tai dU = 0. Tada dQ = pdV. Visas suteiktas šilumos kiekis eikvojamas darbui, kurį atlieka besiplėsdamos dujos. Plotas po izoterme yra lygus idealiųjų dujų plėtimosi darbui
66
Difuzija
tai masės pernešimas dėl molekulių šiluminio judėjimo toje pačioje medžiagoje (savoji difuzija) arba susiliečiančiose medžiagose (abipusė difuzija). Savitosios difuzijos masės srauto tankį nusako empirinis Fiko dėsnis: perneštos masės srauto tankis proporcingas dujų molekulių koncentracijos gradientui:
67
Fiko dėsnis
perneštos masės srauto tankis proporcingas dujų molekulių koncentracijos gradientui:
68
Klampa
Klampą arba vidinę trintį dujose lemia molekulių impulso pernešimas tarp gretimų skirtingais greičiais judančių sluoksnių. Dėl to greitesnis sluoksnis lėtėja, o lėtesnis greitėja, t.y. vienas sluoksnis stabdomas, o gretimas – greitinamas. Taip atsiradusios vidinės trinties jėgos modulis proporcingas sluoksnių greičių gradientui.
69
Šiluminis laidumas
Šiluminio laidumo reiškinio esmė – nuolat susidurdamos dujų molekulės perduoda savo kinetinę energiją ir todėl “karštos” lėtėja, o “šaltos” greitėja. Šilumai pernešti galioja J. Furjė šilumos laidumo dėsnis: šilumos srauto tankis proporcingas temperatūros gradientui:
70
lamda – šilumos laidumo koeficientas
rodo, kad energija pernešama temperatūros mažėjimo kryptimi. Šilumos laidumo koeficientas yra medžiagos fizikinis parametras ir rodo šilumos kiekį, pernešamą per 1 s statmenai vienetiniam ploteliui, kai temperatūros gradientas ta kryptimi lygus vienetui.
71
Kas yra elektrinis laukas?
Elektrinis laukas yra aplinka, perduodanti elektros krūvių sąveiką. Jis gali būti sukurtas vakuume arba medžiagoje.
72
Kas sukuria elektrinį lauką?
Elektrinį lauką sukuria stacionarūs arba judantys elektros krūviai.
73
Svarbiausia elektrinio lauko savybė
jis elektros krūvius veikia tam tikra jėga.
74
Pagrindinė elektrostatinio lauko charakteristika
Pagrindinė elektrostatinio lauko charakteristika yra lauko stipris, žymimas raide E
75
Kas yra homogeniškas elektrinis laukas?
Tai laukas, kurio stipris visur vienodas, pavyzdžiui, tarp lygiagrečių įkrautų plokščių.
76
Kondensatorius
Įtaisai elektros krūviams ir energijai kaupti – kondensatoriai. Dvi lygiagrečios metalinės plokštės, atskirtos dielektriko sluoksniu, sudaro kondensatorių.
77
Kaip apibrėžiama elektrinė talpa?
Elektrinė talpa 𝐶 C yra dydis, nusakantis, kiek krūvio 𝑄 Q kondensatorius sukaupia esant tam tikrai įtampai 𝑈 U: 𝐶 = 𝑄 𝑈 .
78
lygiagretus kondensatorių jungimas
jungimas, kai visi teigiami elektrodai jungiami prie vieno laidininko, o visi neigiami prie kito
79
magnetinis laukas
– tai ypatinga materijos forma, sudaranti sąlygas sąveikauti judančioms elektringoms dalelėms. Magnetinį lauką kuria nuolatinis magnetas, elektros srovė ar judantis įelektrintas kūnas.
80
Svarbiausios magnetinio lauko savybės:
* magnetinį lauką sukuria elektros srovė (judantys krūviai), * magnetinis laukas aptinkamas pagal jo poveikį elektros srovei.
81
Pagrindinės magnetinio lauko charakteristikos:
*Magnetinio lauko stipris H: Vektoriaus: H kryptis nustatoma dešinės rankos taisykle: jei dešine ranka apgaubi laidininką taip, kad nykštys rodytų srovės kryptį, pirštai parodys magnetinio lauko linijų kryptį. * Magnetinė indukcija B: Magnetinė indukcija 𝐵 B nusako jėgą, veikiančią judantį krūvį, ir yra panaši į elektrinio lauko vektorių 𝐸 E. Vektoriaus 𝐵 B kryptis yra jėgos kryptis, veikianti mažos magnetinės rodyklės šiaurinį polių. Magnetinės indukcijos linijos yra uždaros – jos neturi nei pradžios, nei galo. *Jei magnetinė indukcija 𝐵 B yra tam tikroje vietoje, tai magnetinis srautas Φ Φ yra magnetinės indukcijos linijų skaičius, einantis per statmeną paviršiaus plotą 𝑆 S.
82
Kas yra magnetinė indukcija?
Magnetinė indukcija – tai dydis, rodantis magnetinio lauko poveikį medžiagoje. Žymimas raide B, matuojamas teslais (T).
83
elektromagnetiniai virpesiai
elektrinio ir magnetinio lauko, elektros srovės, įtampos, elektros krūvio kitimas tam tikrais periodiniais dėsningumais. paprasčiausi virpesiai vyksta uždarame kontūre.
84
virpesių kontūras
bet kokia elektrinė grandinė, turinti induktyvumą L ir talpą C
85
paprasčiausias virpesių kontūras sudarytas:
iš nuosekliai susjungtų kondensatoriasu induktyvumo ritės ir varžos
86
idealusis kontūras
kontūras, neturintis varžos, jame vyksta lasivieji virpesiai
87
elektromagnetinė banga
elektromagnetinio lauko sklidimas erdvėje
88
šviesos atspindžio dėsnis:
kritęs ir atsispindėjęs spindulys yra vienoje plokštumoje su statmeniu į atspindintį paviršių kritimo taške, kritimo kampas yra lygus atspindžio kampui.
89
elektromagnetinės bangos savybės
1. Elektromagnetinę bangą sukuria kintantis laike E arba H laukas. 2. Elektromagnetinės bangos – sklidimo greitis vakuume: c = 3 *10^8 m/s 3. Elektromagnetinės bangos – dažnis nuo 10^4 iki 10^20 Hz 5. Sklidimo greitis medžiagose visada yra mažesnis negu vakuume. 6. Sklidimo greitis medžiagose priklauso nuo epsilon iki niu 7. Elektromagnetinės bangos yra skersinės. 8. Elektromagnetinėje bangoje \( E \), \( H \) ir \( v \) vektoriai visada statmeni vienas kitam. 9. Elektromagnetinės bangos patiria lūžio, difrakcijos, interferencijos, atspindžio ir kitus reiškinius, būdingus visų tipų bangoms.
90
lūžio dėsnis
lūžęs bangos spindulys yra toje plokštumoje, kurioje yra kritęs spindulys ir tiesė, statmena kritimo paviršiui.
91
optiškai tankesne ir optiškai retenė aplinka
Aplinka, kurios absoliutinis lūžio rodiklis yra didesnis, lyginant su kita, vadinama optiškai tankesne. Ir atvirkščiai - aplinka, kurios absoliutinis lūžio rodiklis yra mažesnis, lyginant su kita, vadinama optiškai retesnė.
92
Visiškasis vidaus atspindys
Visiškasis vidaus atspindys yra reiškinys, kai šviesa ar kita banga, sklisdama iš optiškai tankesnės terpės į retesnę (pvz., iš stiklo į orą), visiškai atsispindi atgal į tankesnę terpę. Tai įvyksta, kai kritimo kampas yra didesnis už tam tikrą ribinį kampą ​
93
Sąlygos visiškajam vidaus atspindžiui įvykti:
1.Šviesa turi sklisti iš tankesnės terpės (su didesniu lūžio rodikliu) į retesnę terpę. 2. Kritimo kampas turi būti didesnis už ribinį kampą
94
Šviesos difrakcija
bangų užlinkimą sutikus kliūtį, t.y. jų nuokrypį nuo tiesaus sklidimo.
95
Interferencija
koherentinių bangų superpozicija arba vektorinė sudėtis. Interferencijos pasekoje gaunami atstojamieji maksimumai arba minimumai. Interferuoti gali tik koherentinės bangos.
96
maksimumai
Interferencijios maksimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus lyginiam pusbangių skaičiui.
97
minimumai
Interferencijios minimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus nelyginiam pusbangių skaičiui.
98
termovizija
Atliekant termovizinį tyrimą galima pamatyti visus pastatų šiluminės izoliacijos trūkumus, įvertinti bendrą šiluminį režimą, kiekybiškai įvertinti atskirų zonų šilumos nuostolius, aptikti statybos defektus.
99
termovizinė diagnostika taikoma:
Termovizinė diagnostika taikoma: * Luboms ir stogams * Pamatams * Sienoms * Langams * Durims * Šildymo ir vėdinimo sistemom

1 Semestras (4 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions