IV Paskaita. Kaštai ir Pasiūla Flashcards
(27 cards)
Gamybos funckija
Ištekliai –> technologijos –> produktas
Gamyboje išskiriamos išteklių rūšys
- Darbas (L - labour)
- Kapitalas (K - capital)
Vienas gamybos veiksnys gali būti pakeistas kitu.
Izokvantos
Izokvantos - gamybos veiksnių deriniai, iš kurių galima pagaminti tą patį produkcijos kiekį.
Izokvantos nuolydis - ribinė pakeitimo norma
MRS= ∆L/∆K
Matematinė gamybos funkcijos išraiška
K – kapitalas;
L – darbas;
Q – produkcijos kiekis.
Q=F(K,L).
Darbo ir kapitalo intensyvumas
Darbui imlios šakos:
1. paslaugos;
2. žemės ūkis;
3. išteklių gavyba;
4. statyba;
5. kultūros sektorius.
Kapitalui imlios šakos:
1. pramonė;
2. mokslinai tyrimai.
Technologiniai patobulinimai leidžia padidinti produktyvumą kapitalui imliose šakose ir sumažinti darbo dalį produkcijos gamybos funkcijoje.
Technologijų poveikis kultūros sektoriui
Daugeliu atveju technologijos turi įtakos:
◦ Gyvą muziką gali pakeisti įrašai;
◦ Naujos technologijos scenos įrengimuose;
◦ Naujos kompiuterinio dizaino galimybės;
◦ Kameros muziejuose leidžia atsisakyti salių prižiūrėtojų;
◦ Tiesiogiai veikiami fotografijos ar kino sektoriai.
Tačiau kultūros sektoriuje vis dar svarbesni žmogiškieji ištekliai – darbas.
Kaštų liga (W. Baumol)
Ekonominis kultūros sektoriaus neefektyvumas, atsiradęs dėl sektoriuje neaugančio produktyvumo.
Kaštai
Kaštai - įmonės produkcijos gamybai sunaudotų išteklių piniginė suma.
- Pastovieji kaštai (FC) – kaštai, nepriklausantys nuo gamybos apimties. Jie būtini dar net nepradėjus gamybos.
- Kintamieji kaštai (VC) – kaštai, kurių dydis kinta pagal gamybos apimtį.
- Bendrieji kaštai (TC) – pastoviųjų ir kintamųjų kaštų suma.
- Alternatyvieji kaštai – negautoji nauda (nuostolis) nepanaudojus resursų kitur.
- Vidutiniai pastovieji kaštai (AFC) – pastoviųjų kaštų kiekis, tenkantis vienam produkto vienetui.
- Vidutiniai kintamieji kaštai (AVC) – kintamųjų kaštų kiekis, kintamas produkcijos vienetui.
- Vidutiniai bendrieji kaštai (ATC) – bendrųjų kaštų kiekis tenkantis vienam produkto vienetui.
Kultūros produkcijos kaštai
- Dideli pastovieji kaštai (spektaklio, filmo pastatymas);
- Scenos menų ir atlikimo atvejais dideli kintami kaštai;
- Filmų rodymų, įrašų platinimo, leidybos rinkoje maži kintami kaštai;
- Kai kuriais atvejais (vizualieji menai) gali būti tik pastovieji (sukūrimo) kaštai (nekalbant apie transportavimą po galerijas)
Kaštų kreivių savybės
AFC kreivė kreivė leidžiasi žemyn augant gamybos apimčiai
ATC kreivė iš pradžių mažėja dėl mažėjančių AFC, tačiau vėliau didėja dėl didėjančių AVC
Pirmo gamybos vieneto MC ir AVC yra lygūs
MC kreivė kerta ATC ir AVC jų minimumo taškuose
Masto ekonomija
Masto ekonomija (teigiama gamybos masto grąža) – vidutinių kaštų mažėjimas didėjant gamybos apimčiai.
Masto ekonomijos priežastys
◦ racionalus darbo pasidalijimas ir specializacija;
◦ valdymo išlaidų santykinis mažėjimas;
◦ efektyvus realaus kapitalo panaudojimas;
◦ gamybos atliekų panaudojimas.
Masto antiekonomija (disekonomija)
Masto disekonomija (neigiama masto grąža) – vidutinių kaštų didėjimas didėjant gamybos apimčiai.
Masto disekonomijos priežastys
◦ sunkus valdymas;
◦ silpnėja valdymo operatyvumas.
Izokosta ir izokvanta (sąvokos)
Izokosta – tiesė, parodanti visus gamybos veiksnių derinius, kuriuos firma gali įsigyti už pastovius kaštus (tam tikrą pinigų suma). Izokosta dar vadinama vienodų kaštų kreive.
Izokvanta – aibė, visų įmanomų derinių, susidedančių iš pirmo ir antro gamybos veiksnių, kurių pakanka pagaminti tam tikram gaminio kiekiui.
Kaštų minimizavimas
Gamybos kaštus minimizuojančių veiksnių derinį žymi
izokvantostaškas žemiausioje su ja susijusioje izokostoje.
Pasiūlos trumpas ir ilgas laikotarpis
- Trumpuoju laikotarpiu kai kurie kaštai yra fiksuoti.
- Ilguoju laikotarpiu visi kaštai yra kintami.
Pasiūla ir pasiūlos dėsnis (sąvokos)
Pasiūla S ( supply) yra prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali
parduoti rinkoje, ryšys su kaina.
Pasiūlos dėsnis: kai prekės kaina didėja, pasiūlos kiekis taip pat didėja ir atvirkščiai, t.y. pasiūla kinta ta pačia kryptimi kaip ir kainos.
Pasiūlos pokyčius lemiantys veiksniai (tradicinė ekonomika)
◦ Išteklių kainos
◦ Technologija
◦ Gamintojų lūkesčiai
◦ Gamtinės sąlygos
◦ Kiti būdai gauti pelną
◦ Kredito gavimo galimybės
◦ Mokesčiai ir dotacijos
◦ Kitų prekių kainos
◦ Gamintojų skaičius
Kultūros prekių pasiūlą lemia…
- Kūrybingumas;
- Kūrybinių darbuotojų motyvacija;
- Kultūros prekių pristatymas rinkai;
- Įmonės tikslai (pelno siekianti ar ne).
Pasiūlos funkcija
Pasiūlos funkcija vadiname pasiūlos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių:
Q=f (PA, PB, PKL, G, E, T, …)
Q - A prekės pasiūlos apimtis;
PA - A prekės kaina;
PB - kitų prekių (pakaitalų, komplektinių)
kainos;
PKL - gamybos veiksnių kainos;
G - gamintojų skaičius;
E - lūkesčiai;
T - ūkinės veiklos reguliavimas;
… - kiti veiksniai.
Skirtumas tarp pasiūlos kiekio ir pasiūlos pokyčių
- Pasiūlos kiekio pasikeitimas vyksta judant išilgai pasiūlos kreivės ir vadinamas pasiūlos kiekio pokyčiu. Pasiūlos kiekio pokyčiai vyksta keičiantis kainai.
- Kai prekės pasiūlos apimtis pasikeičia ne jos kainai pakitus, o dėl kitų veiksnių, tas pokytis grafiškai vaizduojamas visos pasiūlos kreivės pasislinkimu į naują padėtį ir vadinamas pasiūlos pokyčiu.
Pusiausvyros kitimas kintant pasiūlai ir paklausai
- Veiksniai, mažinantys paklausą, stumia paklausos kreivę į kairę ir sumažina pusiausvyros kainą ir pusiausvyros apimtį (kai pasiūla nekinta).
- Veiksniai, didinantys paklausą, stumia paklausos kreivę į dešinę ir padidina pusiausvyros kainą ir pusiausvyros gamybos apimtį (pasiūla nekintanti).
- Veiksniai, mažinantys pasiūlą, stumia pasiūlos kreivę į kairę,
padidina pusiausvyros kainą ir sumažina pusiausvyros apimtį. - Veiksniai, didinantys pasiūlą, stumia pasiūlos kreivę į dešinę,
sumažina pusiausvyros kainą ir padidina pusiausvyros gamybos apimtį.
Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai
1.Substitucijos laipsnis : kuo didesnė gamybos veiksnių
substitucijos galimybė vienų ar kitų prekių gamybos
procese, tuo didesnis tų prekių pasiūlos elastingumas.
Jei tie patys ištekliai gali būti panaudoti skirtingų prekių
gamyboje, tai vienos iš jų kainos augimas sąlygos išteklių
perorientavimą į pastarosios prekės gamybą. Dėl to
sumažės pasiūla prekių, kurių kainos sumažėjo.
Jei sunku panaudoti tuos pačius išteklius kitos prekės
gamyboje, tai pastarosios prekės kainos kitimas nepakeis
ankstesnės prekės gamybos apimties, o tuo pačiu ir jos
pasiūlos.
2.Laikas: pasiūla negali greitai sureaguoti į kainos ir paklausos
pasikeitimą, todėl momentiniu laikotarpiu ji yra visiškai neelastinga, trumpu laikotarpiu – santykinai neelastinga, ilgu laikotarpiu – santykinai elastinga.
Trumpu laikotarpiu gamintojai gali tik nesmarkiai sureaguoti į
pasikeitusią situaciją intensyviau panaudodami turimus gamybos veiksnius. Pasiūla tampa elastingesnė.
Ilgu laikotarpiu gamintojai spėja pakeisti visus gamybos veiksnius, efektyviai išplėsti gamybą, įkurti naujas įmones ir pan. Ilgu laikotarpiu pasiūlos pokytis atitinka paklausos pokytį.
3.Prekių saugojimo galimybės ir kaštai: pasiūlos elastingumas didesnis, jei prekės negendančios arba jų saugojimo kaštai nedideli.
Pardavėjų reakcijai į kainų pasikeitimą apibūdinti naudojamos tos pačios formulės kaip ir paklausos atveju.
Pasiūlos elastingumo koeficientas yra teigiamas dydis, nes pasiūlos kreivė išreiškia tiesioginę priklausomybę tarp siūlomų prekių kiekio ir kainos.
Pasiūlos elastingumo koeficientas gali keistis nuo nulio iki begalybės.
