VIII Paskaita. Įvadas į makroekonomiką

Question 1

Ką nagrinėja mikro ir makro ekonomika?

Answer 1

Mikroekonomika nagrinėja individus, namų ūkius, ūkinius subjektus;

Makroekonomika nagrinėja šalies ekonominę sistemą.

Question 2

Kas yra BVP?

Answer 2

Bendrasis vidaus produktas – svarbiausias makroekonominis rodiklis, naudojamas šalies gyvenimo lygiui apibūdinti bei ekonominio augimo tempams nustatyti. Tai visuminės gamybos matas.

Bendrasis vidaus produktas BVP yra visų baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, vertė, išreikšta faktinėmis kainomis.

Question 3

Kas yra BNP ir NP?

Answer 3

bendrasis nacionalinis produktas BNP ( BNP yra visų baigtinių prekių, sukurtų šalyje ir užsienyje naudojant tėvyninius resursus, vertė).

nacionalinės pajamos NP ( NP yra samdomojo darbo, verslo ir turto pajamų suma).

Question 4

BVP skaičiavimo būdai

Answer 4

1. pagal išlaidas ( BVP ═ C+I+G+EX-IM)
2. pagal pajamas
3. pagal gamybą

Question 5

Kas neįtraukiama į BVP?

Answer 5

1. šešėlinės ekonomikos (sukurta, bet neapskaičiuota vertė) veiklos rezultatai;
2. negamybiniai sandėriai (perpardavimai senų ir naujų prekių);
3. finansiniai sandėriai - vyriausybės pervedimai (nedarbo išmokos, pensijos, pašalpos, palūkanos už VVP, subsidijos įmonėms, tikslinės investicijos), privatūs transferai, vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas;
4. buities darbo rezultatai, jei už juos nemokami mokesčiai;
5. namų ūkyje sukurti ir suvartojami produktai.

Question 6

Kaip palyginti BVP?

Answer 6

Nominalusis ir realusis BVP
◦ Nominalusis BVP skaičiuojamas einamosiomis kainomis.
◦ Realusis BVP skaičiuojamas atsižvelgiant į infliaciją.

BVP ir BVP per capita (vienam gyventojui)

Question 7

Vartotojų kainų indeksas

Answer 7

Vartotojų kainų indeksas (VKI) (CPI consumer price index) – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaičiuotas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertinę
išraišką tam tikrais laikotarpiais.

VKI = Krepšelis einamosiomis kainomis x 100%

Krepšelis bazinių metų kainomis

Statistikos departamente VKI skaičiuojamas Laspeiresio ar Pašė indeksais.

Question 8

VKI pokytis - infliacija/defliacija (infliacijos, defliacijos ir dezinfliacijos sąvokos)

Answer 8

Infliacija ( angl.: inflation, lot.: inflatio – išpūtimas) - tai bendras kainų lygio padidėjimas, reiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimą.

Defliacija (deflation) – bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas.

Dezinfliacija (desinflation) – infliacijos tempo mažėjimas.

( Ne kiekvienas kainų ir paslaugų kainų kilimas yra infliacija. Kainos gali kilti dėl geresnės prekių kokybės, jų asortimento pasikeitimo, dėl pablogėjusių žaliavų ir kuro išgavimo sąlygų arba žmonių poreikių pasikeitimų. Rinkoje prekių kainų svyravimai yra nuolatinis reiškinys. Dažnai vienų prekių kainos kyla, kitų krenta, o bendras kainų lygis išlieka stabilus. Infliacija stebima tuo atveju, kai kyla bendras kainų lygis ir jo kilimas ne
vienkartinis, o ilgai trunkantis. )

Question 9

Infliacijos tipai

Answer 9

1. šliaužiančioji–tai lėtas, bet nenutrūkstamas kainų lygio kilimas.
2. šuoliuojanti infliacija pasižymi ypač sparčiu tempu (50,100proc.) per palyginti trumpą laiką, dažniausiai per metus;
3. hiperinfliacija– tai itin spartus kainų didėjimas. Pavyzdžiui Vokietijoje 1922 metais kainų lygis padidėjo 5470proc., o 1923 metais net 13000000000000 kartų.

Question 10

Infliacijos ir nedarbo ryšys

Answer 10

Anglų ekonomistas A.V.Filipsas (A.W.Phillips), apibendrinęs
D.Britanijos statistikos duomenis 1861-1957 metais pastebėjo ryšį tarp infliacijos ir nedarbo.

Kai infliacijos tempas didėja, tai nedarbo lygis mažėja ir atvirkščiai.

Nedarbo ir infliacijos kreivė vadinama Filipso kreive

Question 11

Nedarbas (samprata)

Answer 11

Nedarbas – tai toks reiškinys visuomenėje, kai dalis darbingų jos asmenų nedalyvauja kuriant šalies ekonominį produktą, kitaip tariant, neturi darbo, kartu ir pragyvenimo šaltinio.

Tai prarastas žmogiškasis kapitalas, kurį buvo galima panaudoti prekių ir paslaugų gamyboje, siekiant patenkinti visuomenės poreikius.

Question 12

Darbo jėga (sąvoka)

Answer 12

Darbo jėga yra darbingo amžiaus (Lietuvoje nuo 15 metų)
dirbantys ar aktyviai darbo ieškantys žmonės.

Question 13

Aktyvūs gyventojai (sąvoka)

Answer 13

Aktyvūs gyventojai – asmenys, kurie dirba bet kokį darbą ne
trumpiau kaip 1 val. per savaitę, gauna atlyginimą ar turi pelno: darbdaviai, savininkai, ūkininkai, samdomi darbuotojai,
individualioje firmoje dirbantys šeimos nariai.

Question 14

Neaktyvūs gyventojai (sąvoka)

Answer 14

Neaktyvūs gyventojai – asmenys, kurių negalima priskirti nei
prie užimtųjų, nei prie bedarbių. Tai vaikai, nedirbantys mokiniai ir studentai, namų šeimininkės, nedirbantys pensininkai, neįgalieji, rentininkai, nedirbantieji asmenys, kurie
nusivylę ir nesitiki rasti darbo.

Question 15

Nedarbo lygis (sąvoka)

Answer 15

Nedarbo lygys- ekonomis rodiklis, parodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta. Tai nedirbančios, tačiau ir norinčios ir galinčios dirbti bei ieškančios darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykis procentine išraiška.

Question 16

Nedarbo lygio vertinimas (statistikos departamentas bei darbo birža)

Answer 16

Lietuvoje bedarbių skaičių nustato ir nedarbo lygį vertina Statistikos departamentas bei Darbo birža.

Statistikos departamentas atrankiniu tyrimo būdu kas mėnesį vykdo gyventojų apklausą, pateikdamas įvairius klausimus, pavyzdžiui: kas iš šeimos narių dirba, kas liko be darbo, kas ieškojo jo ir nerado ir pan.

Darbo birža registruoja bedarbius tik tuo atveju, kai jie patys kreipias į šią instituciją.

Question 17

Nedarbo priežastys

Answer 17

1. Spartūs mokslo ir technikos pažangos (MTP) tempai, kurie greitai ir radikaliai keičia darbo turinį;
2. stiprėjanti konkurencinė kova pasaulio rinkose, kuri verčia ieškoti gamybos kaštų mažinimo būdų diegiant naujas našesnes technologijas, didinant darbo našumą, dėl ko santykinai mažėja samdomos darbo jėgos kiekis;
3. verslo ciklo svyravimai;
4. vyriausybės politika, kuria bandoma reguliuoti infliacijos tempą. Jei siekiama infliaciją sumažinti paklausą ribojančiomis priemonėmis (didinant mokesčius, mažinant vyriausybės išlaidas ar ribojant pinigų pasiūlą), jos gali sukelti gamybos apimties sumažėjimą, o tai sukeltų nedarbo didėjimą. Nedarbo ir infliacijos ryšį parodo vadinamoji Phillips‘o kreivė;
5. laisvosios rinkos šalininkų nuomone nedarbo, priežasčių reikia ieškoti ekonominėje šalies politikoje, vykdančioje darbo užmokesčio reguliavimą;
6. spartus gyventojų skaičiaus didėjimas;
7. monopolinė profesinių sąjungų veikla darbo rinkoje;
8. greitai didėjančios žaliavų kainos (pvz., spartus naftos kainų
   didėjimas).

Question 18

Priverstinis nedarbas (samprata)

Answer 18

Tam tikrais atvejais nedarbas gali būti šalies ekonomikos
būklės sukeltas reiškinys, kai darbo paklausa neatitinka
darbo pasiūlos. Tai - priverstinis nedarbas. Jo priežastis gali
būti per aukštas darbo užmokestis, kurio reikalauja
kolektyvinės darbo grupės, struktūriniai ekonomikos
pokyčiai, dėl kurių išnyksta vienos profesijos ir atsiranda
kitos, monopolijų įsigalėjimas rinkos struktūroje ir pan.

Question 19

Savanoriškas nedarbas (samprata)

Answer 19

Kitais atvejais nedarbas yra savanoriškas. Pastarasis tai
daugiau subjektyvių veiksnių sąlygotas ir pavienis reiškinys,
kai dėl įvairių aplinkybių žmonės , kaip taisyklė, laikinai
nenori dirbti.

Question 20

Pusiausvyra darbo rinkoje (pusiausvyra; perteklius; nepajėgumas)

Answer 20

Kai yra visiškas užimtumas darbo rinka yra pusiausvyroje.

Jei ieškančiųjų darbo pasiūla yra didesnė negu vakansinių
darbo vietų kiekis, susidaręs darbo jėgos perteklius yra
ekonomikos recesijos požymis, o bedarbiai priklauso ciklinio
nedarbo rūšiai ir neįskaičiuojami į natūralų nedarbo lygį.
Pakilimo laikotarpiu darbo rinkoje nėra pusiausvyros dėl to,
kad darbo jėgos pasiūla nepajėgi patenkinti sparčiai
didėjančios gamybos poreikių. Dažniausiai esant tokiai
būklei didėja darbo kaina, dėl to atsiranda infliaciniai
reiškiniai.

Question 21

Nedarbo padariniai

Answer 21

• makroekonominiai;
• socialiniai

Question 22

Valiutos kursas

Answer 22

Vienos valiutos išraiška kitos valiutos atžvilgiu

Valiutos kurso išaugimas (valiutos pabrangimas):
◦ Mažina eksportą;
◦ Didina importą;

Valiutos kurso kritimas (valiutos atpigimas):
◦ Didina eksportą;
◦ Mažina importą;

Valiutos kursas nustatomas:
◦ Paklausos ir pasiūlos mechanizmais;
◦ Fiksuojant (pririšant) vieną valiutą prie kitos.

Question 23

Palūkanų norma (samprata)

Answer 23

Procentas, už kurį finansinės institucijos skolina (suteikia paskolas) arba skolinasi (priima indėlius).

Paskolų ir indėlių palūkanų normos skiriasi.

Question 24

Darni plėtra (vystymasis)

Answer 24

EKONOMIKOS VYSTYMASIS:

AUGIMAS – produkcijos kiekio didinimas (tai industrinės ekonomikos variklis)
PLĖTRA – apima struktūrinius ekonominės sistemos pokyčius
PAŽANGA – apima socialinius ir kultūrinius pokyčius

DARNUS VYSTYMASIS grindžiamas ne kiekybiniais, o kokybiniais pokyčiais. Vystymasis be augimo faktiškai yra galutinis darnaus vystymosi siekis.

DARNAUS VYSTYMOSI sąvoka atspindi ekonominių, socialinių ir
aplinkosauginių skirtingų kartų bei skirtingų regionų interesų derinimą.

Question 25

Plėtros dimensijos

Answer 25

- sociokultūrinė; - ekonominė; - aplinkos

Question 26

Gerovė susijusi su...

Answer 26

- su lygių galimybių sudarymu ir diskriminacijos uždraudimu, įgyvendinant žmogaus teises; - kiekvieno asmens orumu, jo galių pripažinimu ir darbu visuomenės labui, gerbiant įvairias kultūras, nuomones ir religines pažiūras; - kiekvieno asmens teise mokytis visą gyvenimą; - kiekvieno asmens galimybe būti visateisiu visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu jos gyvenime.

Question 27

Gerovės valstybė (sąvoka)

Answer 27

Gerovės valstybė (visuotinės gerovės valstybė, socialinės gerovės valstybė) - valstybė, kurioje rūpinamasi visapusiška gyventojų apsauga, įskaitant valstybės išmokas bei paslaugas, ir laiduojama žmonių gerovė. Gerovės valstybė – politinė sistema, kai valstybė (o ne individualusis arba privatusis sektorius) imasi atsakomybės už savo piliečių gerovę.

Question 28

Gyvenimo lygis

Answer 28

Gyvenimo lygis – tai žmogaus veiklos sąlygų visuma vartojimo srityje, kurią nusako žmonių poreikių išsivystymo laipsnis ir jų patenkinimo būdas. Šios visumos pagrindas – įvairios žmogaus reikmės, kurios formuojasi ir yra realizuojamos vartojimo srityje. Čia svarbus yra ne tik tų poreikių patenkinimo laipsnis, bet ir būdas. Galima teigti, kad gyvenimo lygis – tai materialinių gėrybių ir paslaugų visuma, kuriomis disponuoja atskiras žmogus, šeima ar socialinė grupė.

Question 29

Gyvenimo kokybė

Answer 29

Gyvenimo kokybė – tai sąvoka, apibūdinanti esmines gyventojų gyvenimo sąlygas, apibrėžiančias kiekvieno žmogaus žmogiškojo orumo ir asmenybės laisvės laipsnį. Gyvenimo kokybė nėra tapati gyvenimo lygiui, nes įvairūs pajamų ir vartojimo rodikliai sudaro tik vieną iš daugelio gyvenimo kokybės aspektų.

Question 30

Gyvenimo kokybės sisteminė samprata

Answer 30

I. Sveikatos, sveikos aplinkos ir demografinė būklė (gimstamumo lygis; vidutinė būsimo gyvenimo trukmė; emigracija; šeima) II. Gyventojų materialinė būklė (darbas ir užimtumas; darbo užmokestis, pajamos, pensija; vartojimas; būstas ir nekilnojamas turtas; santaupos ir investicijos) III. Kultūros, moralinių - etinių ir dvasinių vertybių sistema (švietimas (išsilavinimo lygis); kultūra, rekreacija, poilsis; moralinės - etinės ir dvasinės vertybės; lyčių lygybės stereotipai)

Question 31

Gyvenimo kokybės indeksai 2005 m.

Answer 31

TOP 5: 1. Airija (8,333) 2. Šveicarija (8,068) 3. Norvegija (8,051) 4. Liuksenburgas (8,015) 5. Švedija (7,937) Lietuva (6,033) - 63 vietoje Paskutinėje vietoje - Zimbabvė (3,892)

Question 32

Viešoji gėrybė

Answer 32

Prekę naudojant papildomam vartotojui, prekės prieinamumas nesumažėja. Todėl preke gali naudotis neribotas skaičius vartotojų. (Nėra konkurencijos). Neįmanoma neleisti preke naudotis vartotojams, kurie už ją nemokėjo. Dėl to viešąsias gėrybes teikia valstybė arba ne pelno siekiantys ūkio vienetai.

Question 33

Viešosios gėrybės pavyzdžiai

Answer 33

- Krašto apsauga - Švietimas - Švarus oras - Finansinis stabilumas - Kelių infrastruktūra - Sveikatos apsauga - Taika - Demokratija - Žinios ir informacija - Kultūra plačiąja prasme - Istorija, paveldas, kalba - Muziejai, bibliotekos, miesto renginiai

Question 34

Ar visi kultūros produktai yra viešosios gėrybės?

Answer 34

Ne. Dauguma produktų negali naudotis neribotas skaičius žmonių (atsiranda konkurencija) Daugeliu atveju galima užkirsti kelią naudotis gėrybe nesusimokėjusiems (bilietai). Ekonominiu vertinimu, daugelis kultūros produktų nėra grynosios viešosios gėrybės.

Question 35

Išorės poveikiai

Answer 35

Išorės poveikiai (angl. externalities) – tai rinkos procese gaunamos sąnaudos ar naudos, neatspindėtos kainose Išorės poveikis vartojimui – vartotojas tiesiogiai priklauso nuo kito subjekto gėrybės gamybos arba vartojimo

Question 36

Teigiamas ir neigiamas išorės poveikis

Answer 36

neigiami: pravažiuojančio traukinio triukšmas, rūkimas laiptinėje teigiami: sutvarkytas kiemas, išvalyta nuo sniego gatvė Išorės poveikis gamybai – firmos gamybos galimybės priklauso nuo kitos firmos arba vartotojų pasirinkimų (tarša, sodas ir bitynas) Esminis išorės poveikio bruožas: yra žmonėms turinčių reikšmės gėrybių, bet jomis rinkoje neprekiaujama. Rinkų nėra, taigi pasiskirstymas negali būti efektyviai sureguliuotas rinkos. Efektyvų pasiskirstymą padeda pasiekti valstybinis valdymas (pvz. apyvartiniai taršos leidimai).

Question 37

Viešosios gėrybės pavyzdys - muziejai, jų viešoji nauda

Answer 37

◦ Indėlis į viešąsias diskusijas apie meną ir kultūrą; ◦ Kultūrinio identiteto formavimas; ◦ Menininkų įkvėpimo šaltinis; ◦ Turistų pritraukimo būdas; ◦ Kultūrinės veiklos poreikio augimas ateityje; ◦ Kultūrinės vertės perdavimas ateities kartoms; ◦ Edukacinės programos; ◦ Visuomenės pasididžiavimas saugant kultūrines vertybes.

Question 38

Ekonominio vertinimo metodai (matoma ir nematoma vertė)

Answer 38

“Matoma” vertė ◦ Atsipirkimo matavimai (kada investicijos atsipirks?) ◦ Kaštų – naudos analizė “Nematoma” vertė ◦ Kelionės kaštų metodai ◦ Kontigento vertimo metodai (contigent valuation methodology, CVM) ◦ Auditorijos pasiryžimas mokėti už teikiamą naudą ◦ Auditorijos sutinkama prisiimti kompensacija už naudos praradimą

Question 39

Skurdo matavimas

Answer 39

Skurdo sąvoka kinta vystantis visuomenei ir skirtingai suprantama įvairiose šalyse. Išsivysčiusių šalių skurstantis žmogus silpnai išsivysčiusioje šalyje nebūtų priskirtas prie skurstančiųjų grupės. Pagrindiniai rodikliai, kuriais remiantis analizuojamas skurdas, yra skurdo lygis ir skurdo gylis

Question 40

Skurdo lygis ir skurdo gylis

Answer 40

Skurdo lygis –tai gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos) yra mažesnės negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba. Tuo tarpu skurdo gylis parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos (išlaidos) yra mažesnės už skurdo ribą.

Question 41

Skurdo ribos

Answer 41

Šie reiškiniai labiausiai būdingi besivystančioms šalims, tačiau kai kurie žmonės Europos Sąjungoje vis dar patiria šio tipo kraštutinį skurdą. Vertinant skurdą pasaulio mastu, yra skaičiuojamos dvi skurdo ribos – 1,25 JAV doleris (absoliuti skurdo riba pagal tarptautinius standartus) ir 2 JAV doleriai 1 individui per dieną.

Question 42

Nelygybės matavimas (Lorenco kreivė)

Answer 42

Lorenco kreivė padeda įvertinti, kaip lygiai pasiskirsto pajamų, turto ar kitokių rodiklių reikšmės intervaluose. Ši kreivė yra sukauptų pajamų dalių (dažnių) grafinis vaizdas. Brėžiant Lorenco kreivę tiriamoji seka išrikiuojama didėjančia tvarka ir apskaičiuojami taškai (h/n,Lh/Ln),kur h=0,1...n,L0=0 ir ,n–intervalų skaičius. Jei visos sekos reikšmės yra vienodo dydžio, Lorenco kreivė yra įstrižainė, vadinama lygybės linija.

Question 43

Robin Hudo indeksas

Answer 43

Robin Hudo indeksas yra didžiausias vertikalusis atstumas tarp lygybės linijos ir Lorenco kreivės. Šis indeksas apytiksliai parodo, kurią dalį visų pajamų namų ūkiai, gaunantys daugiau nei vidutines pajamas, turėtų perduoti namų ūkiams, kurių pajamos mažesnės nei vidurkis, kad pajamos pasiskirstytų tolygiai.

Question 44

Gini koeficientas

Answer 44

Gini koeficientas yra dažniausiai naudojamas pajamų pasiskirstymo netolygumo matas. Koeficientas apskaičiuojamas iš Lorenco kreivės. Jei pajamos pasiskirsčiusios tolygiai, Lorenco kreivė tampa 45 laipsnių kampo įstrižaine. Didėjant pajamų pasiskirstymo netolygumui, Lorenco kreivė vis labiau tolsta nuo šios įstrižainės. Gini koeficientas yra santykis ploto, esančio tarp įstrižainės ir Lorenco kreivės, bei ploto, esančio žemiau Lorenco kreivės. Gini koeficientas paprastai yra žymimas raide G ir yra lygus santykiui: G= A/A+B (čia A yra sritis tarp įstrižainės ir Lorenco kreivės, o B yra sritis žemiau Lorenco kreivės, taigi A+B sritis, kurios riba - įstrižainė)

Question 45

Gini koeficiento reikšmės

Answer 45

- Kai Gini koeficiento reikšmė mažesnė už 25, gyventojų pajamų defirenciacijos lygis yra labai žemas; - Kai Gini koeficiento reikšmė didesnė už 25, bet mažesnė už 30, gyventojų pajamų defirenciacijos lygis yra nedidelis; - Kai Gini koeficiento reikšmė didesnė už 30, esama esminių gyventojų pajamų diferenciacijos netolygumų.