VIII Paskaita. Įvadas į makroekonomiką Flashcards
(45 cards)
Ką nagrinėja mikro ir makro ekonomika?
Mikroekonomika nagrinėja individus, namų ūkius, ūkinius subjektus;
Makroekonomika nagrinėja šalies ekonominę sistemą.
Kas yra BVP?
Bendrasis vidaus produktas – svarbiausias makroekonominis rodiklis, naudojamas šalies gyvenimo lygiui apibūdinti bei ekonominio augimo tempams nustatyti. Tai visuminės gamybos matas.
Bendrasis vidaus produktas BVP yra visų baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, vertė, išreikšta faktinėmis kainomis.
Kas yra BNP ir NP?
bendrasis nacionalinis produktas BNP ( BNP yra visų baigtinių prekių, sukurtų šalyje ir užsienyje naudojant tėvyninius resursus, vertė).
nacionalinės pajamos NP ( NP yra samdomojo darbo, verslo ir turto pajamų suma).
BVP skaičiavimo būdai
- pagal išlaidas ( BVP ═ C+I+G+EX-IM)
- pagal pajamas
- pagal gamybą
Kas neįtraukiama į BVP?
- šešėlinės ekonomikos (sukurta, bet neapskaičiuota vertė) veiklos rezultatai;
- negamybiniai sandėriai (perpardavimai senų ir naujų prekių);
- finansiniai sandėriai - vyriausybės pervedimai (nedarbo išmokos, pensijos, pašalpos, palūkanos už VVP, subsidijos įmonėms, tikslinės investicijos), privatūs transferai, vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas;
- buities darbo rezultatai, jei už juos nemokami mokesčiai;
- namų ūkyje sukurti ir suvartojami produktai.
Kaip palyginti BVP?
Nominalusis ir realusis BVP
◦ Nominalusis BVP skaičiuojamas einamosiomis kainomis.
◦ Realusis BVP skaičiuojamas atsižvelgiant į infliaciją.
BVP ir BVP per capita (vienam gyventojui)
Vartotojų kainų indeksas
Vartotojų kainų indeksas (VKI) (CPI consumer price index) – vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaičiuotas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertinę
išraišką tam tikrais laikotarpiais.
VKI = Krepšelis einamosiomis kainomis x 100%
Krepšelis bazinių metų kainomis
Statistikos departamente VKI skaičiuojamas Laspeiresio ar Pašė indeksais.
VKI pokytis - infliacija/defliacija (infliacijos, defliacijos ir dezinfliacijos sąvokos)
Infliacija ( angl.: inflation, lot.: inflatio – išpūtimas) - tai bendras kainų lygio padidėjimas, reiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimą.
Defliacija (deflation) – bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas.
Dezinfliacija (desinflation) – infliacijos tempo mažėjimas.
( Ne kiekvienas kainų ir paslaugų kainų kilimas yra infliacija. Kainos gali kilti dėl geresnės prekių kokybės, jų asortimento pasikeitimo, dėl pablogėjusių žaliavų ir kuro išgavimo sąlygų arba žmonių poreikių pasikeitimų. Rinkoje prekių kainų svyravimai yra nuolatinis reiškinys. Dažnai vienų prekių kainos kyla, kitų krenta, o bendras kainų lygis išlieka stabilus. Infliacija stebima tuo atveju, kai kyla bendras kainų lygis ir jo kilimas ne
vienkartinis, o ilgai trunkantis. )
Infliacijos tipai
- šliaužiančioji–tai lėtas, bet nenutrūkstamas kainų lygio kilimas.
- šuoliuojanti infliacija pasižymi ypač sparčiu tempu (50,100proc.) per palyginti trumpą laiką, dažniausiai per metus;
- hiperinfliacija– tai itin spartus kainų didėjimas. Pavyzdžiui Vokietijoje 1922 metais kainų lygis padidėjo 5470proc., o 1923 metais net 13000000000000 kartų.
Infliacijos ir nedarbo ryšys
Anglų ekonomistas A.V.Filipsas (A.W.Phillips), apibendrinęs
D.Britanijos statistikos duomenis 1861-1957 metais pastebėjo ryšį tarp infliacijos ir nedarbo.
Kai infliacijos tempas didėja, tai nedarbo lygis mažėja ir atvirkščiai.
Nedarbo ir infliacijos kreivė vadinama Filipso kreive
Nedarbas (samprata)
Nedarbas – tai toks reiškinys visuomenėje, kai dalis darbingų jos asmenų nedalyvauja kuriant šalies ekonominį produktą, kitaip tariant, neturi darbo, kartu ir pragyvenimo šaltinio.
Tai prarastas žmogiškasis kapitalas, kurį buvo galima panaudoti prekių ir paslaugų gamyboje, siekiant patenkinti visuomenės poreikius.
Darbo jėga (sąvoka)
Darbo jėga yra darbingo amžiaus (Lietuvoje nuo 15 metų)
dirbantys ar aktyviai darbo ieškantys žmonės.
Aktyvūs gyventojai (sąvoka)
Aktyvūs gyventojai – asmenys, kurie dirba bet kokį darbą ne
trumpiau kaip 1 val. per savaitę, gauna atlyginimą ar turi pelno: darbdaviai, savininkai, ūkininkai, samdomi darbuotojai,
individualioje firmoje dirbantys šeimos nariai.
Neaktyvūs gyventojai (sąvoka)
Neaktyvūs gyventojai – asmenys, kurių negalima priskirti nei
prie užimtųjų, nei prie bedarbių. Tai vaikai, nedirbantys mokiniai ir studentai, namų šeimininkės, nedirbantys pensininkai, neįgalieji, rentininkai, nedirbantieji asmenys, kurie
nusivylę ir nesitiki rasti darbo.
Nedarbo lygis (sąvoka)
Nedarbo lygys- ekonomis rodiklis, parodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta. Tai nedirbančios, tačiau ir norinčios ir galinčios dirbti bei ieškančios darbo jėgos ir visos darbo jėgos santykis procentine išraiška.
Nedarbo lygio vertinimas (statistikos departamentas bei darbo birža)
Lietuvoje bedarbių skaičių nustato ir nedarbo lygį vertina Statistikos departamentas bei Darbo birža.
Statistikos departamentas atrankiniu tyrimo būdu kas mėnesį vykdo gyventojų apklausą, pateikdamas įvairius klausimus, pavyzdžiui: kas iš šeimos narių dirba, kas liko be darbo, kas ieškojo jo ir nerado ir pan.
Darbo birža registruoja bedarbius tik tuo atveju, kai jie patys kreipias į šią instituciją.
Nedarbo priežastys
- Spartūs mokslo ir technikos pažangos (MTP) tempai, kurie greitai ir radikaliai keičia darbo turinį;
- stiprėjanti konkurencinė kova pasaulio rinkose, kuri verčia ieškoti gamybos kaštų mažinimo būdų diegiant naujas našesnes technologijas, didinant darbo našumą, dėl ko santykinai mažėja samdomos darbo jėgos kiekis;
- verslo ciklo svyravimai;
- vyriausybės politika, kuria bandoma reguliuoti infliacijos tempą. Jei siekiama infliaciją sumažinti paklausą ribojančiomis priemonėmis (didinant mokesčius, mažinant vyriausybės išlaidas ar ribojant pinigų pasiūlą), jos gali sukelti gamybos apimties sumažėjimą, o tai sukeltų nedarbo didėjimą. Nedarbo ir infliacijos ryšį parodo vadinamoji Phillips‘o kreivė;
- laisvosios rinkos šalininkų nuomone nedarbo, priežasčių reikia ieškoti ekonominėje šalies politikoje, vykdančioje darbo užmokesčio reguliavimą;
- spartus gyventojų skaičiaus didėjimas;
- monopolinė profesinių sąjungų veikla darbo rinkoje;
- greitai didėjančios žaliavų kainos (pvz., spartus naftos kainų
didėjimas).
Priverstinis nedarbas (samprata)
Tam tikrais atvejais nedarbas gali būti šalies ekonomikos
būklės sukeltas reiškinys, kai darbo paklausa neatitinka
darbo pasiūlos. Tai - priverstinis nedarbas. Jo priežastis gali
būti per aukštas darbo užmokestis, kurio reikalauja
kolektyvinės darbo grupės, struktūriniai ekonomikos
pokyčiai, dėl kurių išnyksta vienos profesijos ir atsiranda
kitos, monopolijų įsigalėjimas rinkos struktūroje ir pan.
Savanoriškas nedarbas (samprata)
Kitais atvejais nedarbas yra savanoriškas. Pastarasis tai
daugiau subjektyvių veiksnių sąlygotas ir pavienis reiškinys,
kai dėl įvairių aplinkybių žmonės , kaip taisyklė, laikinai
nenori dirbti.
Pusiausvyra darbo rinkoje (pusiausvyra; perteklius; nepajėgumas)
Kai yra visiškas užimtumas darbo rinka yra pusiausvyroje.
Jei ieškančiųjų darbo pasiūla yra didesnė negu vakansinių
darbo vietų kiekis, susidaręs darbo jėgos perteklius yra
ekonomikos recesijos požymis, o bedarbiai priklauso ciklinio
nedarbo rūšiai ir neįskaičiuojami į natūralų nedarbo lygį.
Pakilimo laikotarpiu darbo rinkoje nėra pusiausvyros dėl to,
kad darbo jėgos pasiūla nepajėgi patenkinti sparčiai
didėjančios gamybos poreikių. Dažniausiai esant tokiai
būklei didėja darbo kaina, dėl to atsiranda infliaciniai
reiškiniai.
Nedarbo padariniai
- makroekonominiai;
- socialiniai
Valiutos kursas
Vienos valiutos išraiška kitos valiutos atžvilgiu
Valiutos kurso išaugimas (valiutos pabrangimas):
◦ Mažina eksportą;
◦ Didina importą;
Valiutos kurso kritimas (valiutos atpigimas):
◦ Didina eksportą;
◦ Mažina importą;
Valiutos kursas nustatomas:
◦ Paklausos ir pasiūlos mechanizmais;
◦ Fiksuojant (pririšant) vieną valiutą prie kitos.
Palūkanų norma (samprata)
Procentas, už kurį finansinės institucijos skolina (suteikia paskolas) arba skolinasi (priima indėlius).
Paskolų ir indėlių palūkanų normos skiriasi.
Darni plėtra (vystymasis)
EKONOMIKOS VYSTYMASIS:
AUGIMAS – produkcijos kiekio didinimas (tai industrinės ekonomikos variklis)
PLĖTRA – apima struktūrinius ekonominės sistemos pokyčius
PAŽANGA – apima socialinius ir kultūrinius pokyčius
DARNUS VYSTYMASIS grindžiamas ne kiekybiniais, o kokybiniais pokyčiais. Vystymasis be augimo faktiškai yra galutinis darnaus vystymosi siekis.
DARNAUS VYSTYMOSI sąvoka atspindi ekonominių, socialinių ir
aplinkosauginių skirtingų kartų bei skirtingų regionų interesų derinimą.