Kompleksinis žmogaus kūno vertinimas ir komunikacija (Žmogaus anatomija, fiziologija, patologija - ląstelė ir audiniai)

Question 1

Kas yra ląstelė?

Answer 1

Mažiausia gyva struktūra, gebanti savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.

Question 2

Kokios ląstelės nežūsta, bet be perstojo dauginasi?

Answer 2

Vėžio ląstelės

Question 3

Kokios yra pagrindinės ląstelės-organelės funkcijos?

Answer 3

• GAMYBA: branduolys, branduolėlis, ribosomos, lygusis ir grūdėtasis endoplazminis tinklai, goldžio aparatas.
• VIRŠKINIMAS: lizosomos, peroksisomos.
• ENERGIJA: mitochondrijos
• ATRAMA, PERNAŠA: plazminė membrana, citoplazma, mikrotubulės, mikrofilamentai, centriolės.

Question 4

Branduolio funkcija?

Answer 4

Branduolys – chromatino pavidalu saugoma genetinė informacija (DNR).

Question 5

Branduolėlio funkcija?

Answer 5

Branduolėlis – gamina ribosomas.

Question 6

Ribosomų funkcija?

Answer 6

Ribosomos – gamina baltymus įvairioms reikmėms.

Question 7

Lizosomos funkcija?

Answer 7

Lizosoma – joje yra fermentų, padedančių suvirškinti senas ar nereikalingas ląstelės organeles, baltymus, riebalus, angliavandenius ir mikroorganizmus.

Question 8

Grūdėtojo endoplazminio tinklo funkcijos?

Answer 8

Grūdėtasis endoplazminis tinklas – ant jo yra ribosomos, kurios gamina baltymus, skirtus ląstelės membranai, lizosomoms arba eksportui iš ląstelės.

Question 9

Goldžio aparato funkcija?

Answer 9

Goldžio aparatas – modifikuoja ir „pakuoja“ į pūsleles baltymus ir lipidus (kuriuos gamina endoplazminis tinklas) skirtus eksportui iš ląstelės.

Question 10

Lygiojo endoplazminio tinklo funkcijos?

Answer 10

Lygusis endoplazminis tinklas – membranos lipidų, steroidų, glikogeno gamyba, kepenų ląstelėse prisideda prie detoksikacijos.

Question 11

Kokios yra dvi pernašos ląstelėje?

Answer 11

Aktyvioji ir pasyvioji

Question 12

Kas yra aktyvi pernaša?

Answer 12

• Aktyvi pernaša: prieš koncentracijos gradientą, naudojama energija ir nešikliai baltymai.
• Reikalinga energija (ATP) ir baltymai nešikliai pernešti medžiagoms iš ten kur jų mažai į ten kur jų daugiau (prieš koncentracijos gradientą).
• Šalia būna daug mitochondrijų.

Question 13

Kas yra pasyvioji pernaša?

Answer 13

Pasyvi pernaša: pagal koncentracijos gradientą, energija nenaudojama

Question 14

Kokios yra pasyviosios pernašos rūšys?

Answer 14

• Palengvintoji pernaša – naudojami baltymai kanalai
• Difuzija ir osmosas – nenaudojami baltymai pernešimui

Question 15

Kokiai pernašai naudojami baltymai kanalai?

Answer 15

Pasyviai (palengvinatajai) pernašai

Question 16

Kas yra palengvintoji pernaša?

Answer 16

• Palengvintoji pernaša: medžiagų molekulės juda iš ten kur jų daugiau į ten kur jų mažiau (pagal koncentracijos gradientą) su baltymų kanalų pagalba.
• Pavyzdys: gliukozės pernaša iš kraujo į ląstelę.

Question 17

Kas yra difuzija?

Answer 17

• Difuzija: vandenyje ištirpusių medžiagų molekulės juda iš ten kur jų daugiau į ten kur jų mažiau (pagal koncentracijos gradientą) be baltymų kanalų pagalbos.
• Taip juda lipiduose tirpios molekulės, vanduo, dujos.
• Pavyzdys: kraujo dujų apykaita.

Question 18

Kas yra osmosas?

Answer 18

• Osmosas: vandens molekulių judėjimas per pusiau laidžią membraną iš ten kur jų daugiau (žema tirpalo koncentracija) į ten kur mažiau (aukšta tirpalo koncentracija).
• Pavyzdys: iš storosios žarnos vanduo grįžta į kraujotaką.

Question 19

Kas vyksta eritrocitams izotoniniame tirpale?

Answer 19

Eritrocitai izotoniniame (jame NaCl yra tiek pat kiek eritrocite) tirpale – formos nekeičia, nes vandens koncentracijos lygios.

Question 20

Kas vyksta eritrocitams hipertoniniame tirpale?

Answer 20

Eritrocitai hipertoniniame (jame NaCl yra daugiau nei eritrocite) tirpale – subliūkšta, nes vanduo dėl osmoso išeina iš eritrocito.

Question 21

Kas vyksta eritrocitams hipotoniniame tirpale?

Answer 21

Eritrocitai hipotoniniame (jame NaCl yra mažiau nei eritrocite) tirpale – išsipučia iki plyšimo, nes vanduo dėl osmoso eina į eritrocitą.

Question 22

Kokios būna pernašos naudojant membranines pūsleles?

Answer 22

Endocitozė (į ląstelę) ir egzocitozė (iš ląstelės).

Question 23

Koks būtų egzocitozės pavyzdys?

Answer 23

Egzocitozės pavyzdys – goldžio aparato pūslelių susiliejimas su plazmine membrana.

Question 24

Kokios būna endocitozės formos?

Answer 24

Endocitozės formos:
* Fagocitozė – mikrobų bei kitų svetimkūnių prarijimas ir pašalinimas.
* Pinocitozė – pūslelės susidaro apie skysčio lašelį ar labai mažas daleles.

Question 25

Kas yra audinys?

Answer 25

Audinys – ląstelių grupė, turinti **bendrą** kilmę, **panašią sandarą** ir atliekanti **tą pačią funkciją**, kur tarpus tarp ląstelių užpildo tarpląstelinė matrica.

Question 26

Kokie yra audinių tipai?

Answer 26

Audinių tipai: * Epitelinis * Jungiamasis * Raumeninis * Nervinis

Question 27

Apibūdinti epitelinį audinį: 1) Kuo skiriasi nuo kitų audinių? 2) Kokias turi tris pagrindines charakteristikas? 3) Kokių būna tipų?

Answer 27

* Daug **artimai viena kitos esančių ląstelių** ir mažai tarpląstelinės matricos. * Nuo kitų audinių skiria **bazinė membrana**. * Turi tris pagrindines charakteristikas: ląstelių sluoksnių skaičių, ląstelių aukštį ir plaukelių buvimą. **Tipai pagal funkciją**: * Paviršinis epitelis * Liaukinis epitelis * Specializuotas epitelis

Question 28

Kokia yra paviršinio epitelinio audinio funkcija?

Answer 28

* **Apsauginė, palaikomoji, sekrecinė** funkcijos. * Iškloja vidaus organų ertmes ir kūno paviršių.

Question 29

Kokia yra liaukinio epitelio funkcija?

Answer 29

Sudaro liaukas ir turi tik vieną – sekrecinę funkciją.

Question 30

Kas yra specializuotas epitelis?

Answer 30

Epitelis, atliekantis išskirtinę funkciją, pav. **uoslės organo epitelis**

Question 31

Kokios yra jungiamojo audinio funkcijos?

Answer 31

* Jungiamojo audinio funkcijos: **trofinė** (vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir ląstelių), **atraminė** (jungia, fiksuoja ląsteles ir organus), **apsauginė** (padeda ląstelėms fagocituoti, dalyvauti imuninėse reakcijose, gyti žaizdoms). * Sudaro įvairios **ląstelės ir tarpląstelinė matrica**, kurioje gausu įvairių skaidulų. Ląstelių ir tarpląstelinės matricos santykis nulemia audinio rūšį, funkciją, fizines savybes.

Question 32

Kokios yra labiausiai paplitusios skaidulos kūne?

Answer 32

* Kolageno skaidulos – labiausiai organizme paplitusios skaidulos. * Labai tvirtos, atsparios tempimui, sudaro mechaninį jungiamojo audinio pagrindą. * Priskiriama jungiamajam audiniui

Question 33

Kas yra elastinės skaidulos ir kuom jos svarbios?

Answer 33

* Elastinės skaidulos – **plonesnės** nei kolageninės, šakotos. * Suteikia audiniams **tamprumo**.

Question 34

Kokie yra jungiamojo audinio tipai?

Answer 34

Tipai: * **Skaidulinis** jungiamasis audinys – purusis ir glaudusis * **Specialusis** jungiamasis audinys – elastinis, tinklinis, riebalinis, pigmentinis * **Griaučių** jungiamasis audinys – kremzlinis ir kaulinis * **Kraujas** ir **limfa**

Question 35

Apibūdinti jungiamąjį skaidulinį purujų audinį

Answer 35

Purusis – vyrauja tarpląstelinė medžiaga; **supa kraujagysles ir nervus, užpildo tarpus tarp organų (palaiko juos vietoje), jungia epitelinį audinį su kitais audiniais.**

Question 36

Apibūdinti: specialusis jungiamasis audinys - elastinis

Answer 36

Elastinis – vyrauja elastinės skaidulos, dėl kurių audinys atrodo gelsvas. Randama **geltonuosiuose raiščiuose, kraujagyslių sienose.**

Question 37

Apibūdinti jungiamąjį skaidulinį glaudųjį audinį

Answer 37

Glaudusis – vyrauja kolageno skaidulos, sudaro **raiščius, sausgysles, sąnarių kapsules, fascijas, organų kapsules.**

Question 38

Apibūdinti: specialusis jungiamasis audinys - tinklinis

Answer 38

Tinklinis – sudaro retikulocitai ir tinklinės skaidulos. Randama **limfmazgiuose, kaulų čiulpuose**, blužnyje – sudaro atraminį tinklą kitų ląstelių (pav. limfocitų) brendimui.

Question 39

Apibūdinti: specialusis jungiamasis audinys - riebalinis

Answer 39

* Riebalinis – apie pusę audinio sudaro riebalinės ląstelės – adipocitai. Galima rasti **poodyje, taukinėje**. * Vyrauja baltasis riebalinis audinys. * Apie 5% naujagimio kūno sudaro rudasis riebalinis audinys.

Question 40

Apibūdinti griaučių jungiamąjį audinį - kremzlinis + kokie tipai

Answer 40

* Kremzlinis audinys – sudaro chondroblastocitai, kurie gamina tarpląstelinę matricą, kol ja patys „apsimūrija“ ir tampa brandžiais chondrocitais. * Yra labai daug skaidulų. * Tipai: * **Hialininė** kremzlė – sąnariniuose kaulų paviršiuose, nosyje, bronchuose, šonkauliuose. * **Skaidulinė** kremzlė – kur būtina tvirta atrama: tarpslanksteliniuose diskuose, sąnarių meniskuose, gaktinėje sąvaržoje. * **Elastinė** kremzlė – kur reikalingas lankstumas: ausies kaušelyje, antgerklyje.

Question 41

Apibūdinti griaučių jungiamąjį audinį - kaulinis

Answer 41

* Kaulinis audinys – sudaro **osteoblastocitai**, kurie gamina tarpląstelinę matricą, kol ja patys „apsimūrija“ ir tampa brandžiais osteocitais. **Tarpląstelinė matrica yra kieta, nes joje yra daug kalcio druskų. ** * Osteoklastai – ląstelės kurios ardo kaulinį audinį. * Osteocitai kartu su tarpląsteline matrica sudaro **kaulines plokšteles**, šios kelios kartu sudaro kaulo struktūrinį vienetą – **osteoną**. Osteono centre yra kanalas (Haverso), pro kurį praeina kraujagyslės ir nervai.

Question 42

Kodėl kraujas yra laikomas audiniu?

Answer 42

Kraujas – laikomas audiniu, nes tarp ląstelių yra tarpląstelinė matrica – kraujo plazma

Question 43

Eritrocitų funkcija

Answer 43

**Eritrocitai** – dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į audinius.

Question 44

Leukocitų funkcija

Answer 44

**Leukocitai** – grūdėtieji (neutrofilai, bazofilai ir eozinofilai) ir negrūdėtieji (limfocitai ir monocitai) – sukelia imuninį organizmo atsaką, gamina antikūnus.

Question 45

Trombocitų funkcija

Answer 45

**Trombocitai** – padeda formuotis krešuliui.

Question 46

Kas sudaro nervinį audinį?

Answer 46

* Sudaro nervinės ląstelės: **neuronai** (perduoda impulsus) ir n**euroglijos ląstelės** (palaikomoji ir apsauginė funkcija). * Sudaro galvos ir nugaros smegenis, nervus.

Question 47

Apibūdinti: raumeninis audinys - lygusis

Answer 47

* Susitraukia **ne pagal žmogaus valią** veikiant autonominei nervų sistemai. * Sudaro kraujagyslių, kanalėlių, tuščiavidurių vidaus organų sieneles.

Question 48

Apibūdinti: raumeninis audinys - griaučių skersaruožis raumuo

Answer 48

* Miocituose esančios miofibrilės dryžuotos dėl jame esančių aktino ir miozino filamentų, kurių dėka **vyksta valingas raumens susitraukimas.** * Sudaro griaučių, dubens dugno, liežuvio, gomurio, ryklės, gerklų raumenis, tiesiosios žarnos ir šlaplės išorinius raukus.

Question 49

Apibūdinti: raumeninis audinys - širdies skersaruožis raumuo

Answer 49

* Miocitai jungiasi sudarydami skaidulas, susijungusios skaidulos sudaro skaidulų tinklą. Tai leidžia **širdies** raumeniui visam iš karto susitraukti. * Nors yra skersaruožiai – kardiomiocitų veikla nuo žmogaus valios **nepriklauso**.