*Lūkesčių ir vertės teorijos

Question 1

Lūkesčių ir vertės teorijos tai

Answer 1

a goal I value and a beliefe i can make it

lūkestis ir tikėjimas kad galiu pasiekti tai

Question 2

Dalinės tikslą numatančios reakcijos (katentinės teorijos)

Answer 2

pradėjo lūkesčių ir vertės teorijas

Question 3

Elgesys valdomas numatomos tikslo būsenos; jos emociškai nuspalvintos

Answer 3

mūsų elgesys valdomas tuo, kaip mes manome kaip jausimės kai pasieksime tą tikslo būseną

Question 4

2 elgesio sąlygos

Answer 4

numatymas, kad tikslo būsena galima pasiekti (lūkestis - ar gebėsiu atlikti, ar pastangos lems atliktį; gali būti teigiama ir neigiama)
tikslo būsena yra asmeniui vertinga (vertė - ar/kaip labai noriu atlikti? kodėl noriu atlikti?)
abi šios sąlygos yra reikalingos

Question 5

situaciniai elgesio veiksniai

Answer 5

subjektyvūs
išmokstami
nebūtinai įsisąmoninami
tai subjektyvūs kintamieji

Question 6

pradininkai

Answer 6

E. C. Tolman (1932), K. Lewin (1936, 38, 44), J. Atkinson (1957)

Question 7

pasekėjai

Answer 7

Vroom (1964), Eccles, Wigfield (1983, 92), Heckhausen (1977, 80, 89) ir kt.

Question 8

Kognityvinio motyvacijos aiškinimo pradžia (motivational beliefs, attitudes)

Answer 8

Sprendimų priėmimo elgsena (elgesys aktyvus, o ne reaktyvus; racionalus sprendimas); tikslingas elgesys

Question 9

E. C. Tolman (1932): tikslingas elgesys

Answer 9

Elgesys visada nukreiptas link (nuo) konkretaus tikslo -> tikslo savybės apsprendžia elgesio intensyvumą; užtikrina elgesio atkaklumą
Elgesys yra selektyvus - renkasi trumpiausią/ lengviausią/ optimaliausią
Elgesys yra darni veiksmų seka; visuma, o ne atskiri veiksmai
Kognityviniai elgesio veiksniai svarbūs - gyvūnas žino a. tikslą, b. optimaliausią būdą jį siekti, ir c. galimas alternatyvas jo siekti (-> elgesys tikslingas); reikalingas išmokimas (išmokimas formuoja ne įpročius (Hull), bet kognityvinius žemėlapius, sudarančius lūkesčių pagrindą
Tikslingas elgesys aiškinamas : tikslo lūkestis ir tikslo poreikis
Tikslo poreikis vienodai stipriai priklauso nuo a. poreikio būsenos ir b. tikslo objekto skatinamosios vertės

Question 10

K. Lewin lauko teorija (1936, 38)

Answer 10

Elgesys nulemtas jėgų, veikiančių gyvenimo erdvėje
Gyvenimo erdvę sudaro asmuo (P) ir aplinka (E)
aplinka veikiama asmens -> E=f(P); asmuo veikiamas aplinkos -> P=f(E)
suvokta aplinka (psichologinė aplinka)
asmuo su savo vertybėmis ir norais apsprendžia savo aplinką
aplinkoje pasirodęs įvykis pakoregavo poreikius ir aplinką
elgesys yra nulemtas tuo metu betarpiškai gyvenimo erdvėje veikiančių jėgų (jėgų lauko) -> situaciniai elgesio veiksniai

Question 11

Lewin lauko teorijos formulė

Answer 11

f=V/d=(G,t)/d

valentingumas (V) - srities vertė asmeniui; teigiamas valentingumas (traukia link), neigiamas valentingumas (stumia nuo)
valentimgumas be poreikio (t) neįmanomas
valentingumo dydis tiesiogiai priklauso nuo
poreikio stiprumo (kuo labiau nori, tuo labiau traukia)
tikslinio objekto savybių (G) (kuo grėsmingesnis šuo, tuo labiau sritis bus atstumiantis)
atstumas (d) iki srities, turinčios tikslinį objektą; kuo jis mažesnis, tuo veikianti jėga stipresnė; išimtys (nepasiekiamas partneris, šalys…)

Question 12

aspiracijų lygis

Answer 12

sau keliami didžiausi tikslai, kuriuos gebame (spėjam) ir norime įgyvendinti; individo aspiracijų lygis matuojamas pasirenkamų užduočių sunkumu

Lewin, Festinger, Dembo, Escalona (kokio sudėtingumo užduotį pasirinks) vertinama kiekvienos užduoties pasirinkimą lemianti jėga
kiekvienos užduoties atveju veikia tiek jėga, skatinanti rinktis (galimos sėkmės numatymas), tiek jėga, skatinanti nesirinkti (galimos nesėkmės vengimas)
f = V x P (nes P = 1/d)
kuo mažesnis atstumas, tuo didesnė tikimybė pasiekti tikslą, patirti sėkmę
skaičiuojant jėgą, skatinančią rinktis
valentingumas (Vsek) = sėkmės/ nesėkmės vertė (sunki užduotis - didelė vertė, lengva užduotis - nedidelė)
tikimybė (Psek) = sėkmės/nesėkmės tikimybė (sunkioje užduotyje nedidelė (sėkmė), nesėkmė - didelė)

Question 13

Lewin aspiracijų lygis ir atstojančioji jėga (1944)

Answer 13

pasirinkimą lemia atstojančioji jėga (Fresultant), kuri yra suma jėgos, skatinančios rinktis, ir jėgos, skatinančios nesirinkti

Question 14

J. Atkinson rizikos pasirinkimo teorija (1957)

Answer 14

Motyvacija aiškinama poreikiais, lūkesčiais ir vertėmis
Motyvas siekti sėkmės/ motyvas vengti nesėkmės
elgesys pasiekimo situacijoje - asmens veikla vertinama pagal tam tikrus standartus; palankus įvertinimas (-> pasididžiavimas dėl sėkmės) arba nepalankus įvertinimas (-> gėda, pažeminimas dėl nesėkmės)
daliai žmonių pasiekimo situacijos sukelia teigiamas emocijas, skatinančias juos dalyvauti jose
kitai gi daliai žmonių pasiekimo situacijos sukelia neigiamas emocijas, skatinančias vengti tokių situacijų
sprendimas dalyvauti pasisekimo situacijoje, apsprendžiamas atstojančiosios pasiekimo motyvacijos (Tr), kuri yra suma tendencijos siekti sėkmės (Ts) ir tendencijos vengti nesėkmės (Taf)

Question 15

J. Atkinson tendencija siekti sėkmės

Answer 15

Ta - motyvacija dalyvauti konkrečioje pasiekimo situacijoje; lemia 3 veiksniai:
- individui būdingas motyvas siekti sėkmės (Ms)
stabilus asmenybės bruožas, besiformuojantis ankstyvoje vaikystėje socializacijos metu
atspindi gebėjimą džiaugtis sėkme pasisekimo situacijoje
- numatoma sėkmės tikimybė konkrečioje pasiekimo situacijoje (Ps)
- skatinamoji sėkmės vertė konkrečioje pasiekimo situacijoje (Is)

Ts = Ms x Ps x Is

Is = 1 - Ps (kuo užduotis sunkesnė (mažesnis Ps), tuo sėkmė malonesnė; Lewin(1958))

Question 16

tendencija vengti nesėkmės

Answer 16

Taf - motyvacija vengti dalyvauti konkrečioje pasiekimo situacijoje lemia 3 veiksniai:
- individui būdingas motyvas vengti nesėkmės (Maf)
stabilus asmenybės bruožas; atspindi gebėjimą jausti gėdą ir pažeminimą dėl nesėkmės pasiekimo situacijoje
skatina nedalyvauti pasiekimo situacijose; jei dalyvavimas neišvengiamas - blogina atliktį, mažina atkaklumą
- numatoma nesėkmės tikimybė koknrečioje pasiekimo situacijoje (Pf)
-skatinamoji nesėkmės vertė konkrečioje pasiekimo situacijoje (If)

visiems individams būdingi Ms ir Maf: šie motyvai yra nepriklausomi asmenybės bruožai
kiekviena pasiekimo situacija sukels tiek Ts, tiek Taf
dalyvavimas konkrečioje pasiekimo situacijoje (kaip sėkmingai dalyvaus) priklauso nuo tendencijų stiprumo

Ms>Maf -> dalyvaus
Maf>Ms (papildyti)

Question 17

J. Atkinson rizikos pasirinkimo teorijos prielaidos

Answer 17

teorijos pagrindu keltos prielaidos:
pasirinkimo elgsena
pastangų atkaklumas
aspiracijų lygmens pokyčiai patyrus sėkmę/nesėkmę
teorijos modifikacijos:
inertiška tendencija
suvokiamas instrumentalumas
asmeninės savybės

Question 18

pasirinkimo elgsena

Answer 18

kuo labiau Ms>Maf, tuo labiau teiks pirmenybę vidutinio sunkumo užduotims
kuo labiau Maf>Ms, tuo labiau individas nemėgs vidutinio sunkumo užduočių ir pirmenybę teiks labai lengvoms arba labai sunkioms užduotims

Question 19

Pasirinkimo elgsena

Answer 19

Atkinson buvo neteisus, nes visi linkę rinktis vidutinio sunkumo užduotis
Ms>Maf renkasi vidutinio sunkumo užduotis
Maf>Ms taip pat renkasi vidutinio sunkumo užduotis, tačiau rečiau nei Ms>Maf bei dažniau nei šie renkasi labai lengvas/sunkias užduotis

Question 20

Pastangų atkaklumas

Answer 20

Ms>Maf demonstruoja didesnį atkaklumą nesėkmingai spręsdami “lengvas” užduotis (su kiekviena Ps, artėja prie .05)
Maf>Ms demonstruoja didesnį atkaklumą nesėkmingai spręsdami “sunkias” užduotis (su kiekviena nesėkme Ps vis labiau tolsta nuo .05 ribos)

Feather (1961): Ps = .7 arba .05 (7 iš 10 padaro arba 5 iš 100 padaro); kiek bandymų iki užduoties metimo

didesnis skaičius Ms>Maf demonstravo stiprų atkaklumą Ps=.7 nei Ps=.05 užduotyse

didesnis skaičius Maf>Ms demonstravo stiprų atkaklumą Ps=.05 nei Ps=.7 užduotyse

Question 21

Pastangų atkaklumas: inertiška tendencija Tg (Weiner, 1965)

Answer 21

Lucas (1952): stiprus/silpnas nerimas; priebalsių sekos atsiminimas; nėra info apie Ps

Ms>Maf visada demonstruoja motyvacijos didėjimą po nesėkmės, kai tu tarpu Maf>Ms - motyvacijos mažėjimą

sėkmė panaikina Tf, nesėkmė palieka ją nesumažėjusią toliau veikti

kaskart nepavykus atlikti užduoties, įvyksta du pokyčiai:

• Ps sumažėja, nes asmuo galvoja, kad užduotis išties yra sunkesnė nei kad manė prieš bandymą
• visa ankstesnio nepavykusio bandymo Tf išlieka (Tampa tg) ir pridedama prie kito bandymo Tf

Tf = (Ms - Maf)(Ps x Is) + Tg

Question 22

Aspiracijų lygmens pokyčiai patyrus sėkmę/nesėkmę

Answer 22

Maf>Ms būdingi neadekvatūs aspiracijų lygio pokyčiai išgyvenus sėkmę/nesėkmę
po nesėkmės renkasi sunkesnę
po sėkmės renkasi lengvesnę

Moulton (1965) tyrimas

3 skirtingo užduotys (.075, .50, .25); atliekama vidutinio sunkumo + patiriama sėkmė/nesėkmė; prašoma pasirinkti kitą užduotį iš dviejų likusių
jei patyrė sėkmę, suvokiamas Ps didėja (.75 -> .85; .25->.35)
jei patyrė nesėkmę, suvokiamas Ps mažėja (.75->.65; .25 -> .15)

11 iš 31 Maf>Ms darė neadekvačius pasirinkimus, kai tuo tarpu tik 1 iš Ms>Maf elgėsi analogiškai

Question 23

Suvokiamas instrumentalumas (PI) (Raynor, 1969)

Answer 23

užduotys laboratorinėmis sąlygomis vs realiame gyvenime
PI - kiek veikia suvokiama kaip būtina (instrumentinė) tolimesniems tikslams siekti

asmenys, turintys aukštą sėkmės siekį, matantys instrumentalumą veikloje demonstruoja didesnę motyvaciją siekti veiklos
asmenys turintys aukštą nesėkmes vengimą, jei veikla instrumentali, siekia jos vengti, blogiau ją atlieka, yra mažiau atkaklūs

Question 24

Motyvas vengti sėkmės (M-s) (Horner, 1968)

Answer 24

polinkis jausti nerimą pasiekimo situacijoje dėl galimos sėkmės

pasiekimo situacijos suvokiamos kaip konkurencinės, socialinius santykius potencialiai griaunančios, o tai reiškia - “nemoteriškos”
stabilus asmenybės bruožas, susiformuojantis įgyjant moterišką tapatumą

Moterų M-s labiau išreikštas nei vyrų M-s tačiau tai nėra grynai moteriškas konstruktas, kaip manė Horner
M-s priklauso nuo amžiaus, kultūros, soc. statuso tik iš dalies patvirtintas tyrimais

Question 25

kas skatina motyvo siekti sėkmės (Ms) susiformavimą

Answer 25

adekvatus savarankiškumo skatinimas vaikystėje pagyrimai ir atlygiai už sėkmingą atliktį; pasiekimo situacijų siejimas su teigiamais jausmais pasiekimų siejimas su pastangomis ir gebėjimais

Question 26

Covington (1992): Atkinson teorijoje Ms ir Maf - savarankiški -> 4 mokinių

Answer 26

Į sėkmę orientuoti (didelis Ms ir mažas Maf) Vengiantys nesėkmės (mažas Ms ir didelis Maf) Pernelyg siekiantys sėkmės (didelis Ms ir didelis Maf) nesėkmės baimė mobilizuoja; daug mokosi, bet neefektyviai, nelankstūs, neapgalvoja, pasimeta smulkmenose, patyrus sėkmę - palengvėjimas, ...) susitaikę su nesėkme (mažas Ms ir mažas Maf) nesiekia išmokti, įvaldyti; atliktis nekelia baimės; pasiekimai ir susijusi veikla nėra jų vertybė, nesvarbūs savigarbai; atsiriboję ir nededa pastangų)

Question 27

vėlesnės lūkesčių ir vertės teorijos

Answer 27

Vroom; Eccles ir Wigfield; Heckhausen praplėsti lūkesčių, vertės konstruktai lūkesčių ir vertės sąsaja (kur nesiseka, ten nevertinu) lūkesčių, vertės poveikis elgesio krypčiai, intensyvumui, atkaklumui, kokybei daugiau konteksto kintamųjų

Question 28

J. Eccles ir A. Wigfield Lūkesčių ir vertės teorija (1983, 92)

Answer 28

Elgesys pasiekimo situacijoje (pasirinkimas, atkaklumas, atlikimo kokybė) apspręstas įsitikinimų sėkmės lūkesčių (dabar, ateityje) užduoties vertė Lūkesčiai, vertės veikiami specifinių užduočiai įsitikinimų (įsitikinimai apie gebėjimus; užduoties sunkumo suvokimas); individo tikslų (trumpalaikiai, ilgalaikiai)(; aš - schemų; individo emocinių prisiminimų specifinius užduočiai įsitikinimus veikia individo įsivaizdavimas, kaip kiti jį mato, kokius lūkesčius turi jam savo ankstesnės patirties atžvilgiu sėkmės lūkestis - įsitikinimas apie tai, kaip gerai atliks konkrečią veiklą; sėkmės (dabar, ateityje) laukimas konkrečioje veikloje, ateitis Įsitikinimai apie srities gebėjimus - savo tam tikros srities gebėjimų vertinimas; santykinai stabilus; bendras (bet sričiai specifinis) lūkesčiai tyrimuose neatsiskiria nuo įsitikinimų

Question 29

įsitikinimai apie srities gebėjimus

Answer 29

savo tam tikros srities gebėjimų vertinimas, santykinai stabilus, bendras (bet sričiai specifinis įsitikinimas lyginant su kitais, dabartis

Question 30

Feather (1988)

Answer 30

vertę apsprendžia ne tik užduoties sunkumas.

Question 31

keturi Feather (1988) teorijos komponentai

Answer 31

Pasiekimo (attainment) vertė Vidinė (intrinsic) vertė Naudos (utility) vertė Kainos (cost) vertė

Question 32

pasiekimo (attainment) vertė (Feather, 1988)

Answer 32

kiek asmeniui svarbu/aktualu gerai atlikti veiklą; veiklos svarba; tiesiogiai susiję su vertybėmis, Aš vaizdu, saviverte

Question 33

vidinė (intrinsic) vertė (Feather, 1988)

Answer 33

kiek asmuo gauna pasitenkinimo atlikdamas veiklą (vertingas pats atlikimas), veiklos įdomumas; vidinė motyvacija

Question 34

naudos (utility) vertė (Feather, 1988)

Answer 34

kiek užduotis susijusi su asmens dabartinių ateities tikslų siekimu, veiklos naudingumas - išorinė motyvacija

Question 35

kainos (cost) vertė (Feather, 1988)

Answer 35

veiklos kaina, neigiamos veiklos pasekmės (prarastos galimybės; pastangų kiekis, emocinės pasekmės)

Question 36

J. Eccles ir A. Wigfield Lūkesčių ir vertės teorija (1983, 92)

Answer 36

Sėkmės lūkesčiai; įsitikinimai apie gebėjimus -> pastangos; atkaklumas, veiklos rezultatas/ atlikimo kokybė Užduoties vertė -> veiklos pasirinkimus Įsitikinimai apie gebėjimus ir sėkmės lūkesčiai specifiški sričiai; sričių sąveika Skiria įsitikinimus apie gebėjimus ir užduoties vertes Užduoties vertės komponentai vaikystėje nėra gerai skiriami (pradinukai -> įdomumas ir nauda/svarba; paaugliai skiria) Įsitikinimai apie gebėjimus ir užduoties vertė su amžiumi tampa teigiamai susiję (ankst. paauglystės pradžia) Su amžiumi įsitikinimai apie savo gebėjimus ir užduoties vertės (priklauso nuo srities, komponentės) linkę mažėti

Question 37

Vroom instrumentalumo teorija (1964)

Answer 37

Kiekviena situacija -> daugybė veikimo alternatyvų Veiksmas (pastangos); veiksmo rezultatas; veiksmo rezultato pasekmės. lūkestis, instrumentalumas ir vertė pasekmių gali būti ne viena, įvairaus valentingumo, subjektyvus vertinimas svyruoja - ryšio tarp rezultato ir pasekmių suvokimas - tikėjimas žmonėmis, atsakingais už pasekmes ; pasekmių politikos skaidrumas - profesinės karjeros kelio aptarimas pasekmių valentingumas ir instrumentalumas apsprendžia rezultato valentingumą (valentingumo modelis) elgesiui reikia ne tik motyvacijos, bet ir gebėjimų sąmoningas sprendimo priėmimas vadovaujamasi hedonistiniu principu darbo motyvacija, bet taikoma plačiau (pvz, atliekų rūšiavimas) nuo 90s nebėra tyrimų

Question 38

individas bus motyvuotas imtis tam tikros veiklos, jei: (Vroom)

Answer 38

- suvokia teigiamą ryšį tarp pastangų ir rezultato - tiki, kad rezultatas turės tam tikras pasekmes - pasekmės tenkins aktualų poreikį - troškimas tenkinti poreikį pakankamai didelis, kad pateisintų dedamas pastangas

Question 39

Valentingumas (Vroom)

Answer 39

pasekmių svarba individui; priklauso nuo poreikių, tikslų, vertybių

Question 40

Instrumentalumas (Vroom)

Answer 40

įsitikinimas, kad tam tikras pasiektas rezultatas turės tam tikras pasekmes (išlaikytas egzaminas -> įstosiu į norimą specialybę; gerai atliksiu užduotį -> būsiu paaukštintas pareigose)

Question 41

Lūkestis (Vroom)

Answer 41

įsitikinimas, kad veiksmas/ pastangos leis pasiekti tam tikrą rezultatą (kuo daugiau dirbsiu, tuo geresnis rezultatas, išlaikytas egzaminas, geresnis pasirodymas varžybose) - turimi reikiami resursai (laiko medžiagos) - turimi reikiami įgūdžiai - turima reikiama pagalba, informacija (aiškiai suformuluota užduotis) - priklauso nuo praeities patyrimų, Aš efektyvumo, suvoktos kontrolės laipsnio, emocinės būsenos, užduoties sunkumo elgesiui reikia ne tik motyvacijos, bet ir gebėjimų

Question 42

Heckhausen, Rheinberg modelis (1977, 80, 89)

Answer 42

``` 4 lūkesčių tipai: situacija - rezultatas veiksmas - rezultatas veiksmas situacijoje - rezultatas rezultatas - pasekmės ``` ``` vertė: pasekmių veiklos orientacija: veikla pasekmės ```