optimalus funkcionavimas Flashcards
(23 cards)
Easterbrook (1959) sužadinimo ryšys su dėmesiu
didėjant sužadinimui, mažėja dėmesio laukas
Zuckerman (1969) sužadinimas lydimas emocijų
kai pernelyg mažas sužadinimas, eina neigiamos emocijos, tokios kaip nuobodulys ir nerimas
vidutinio lygio sužadinimas susijęs su didžiausio lygio teigiamos emocijos
didinant sužadinimą, auga teigiamos emocijos
optimalaus sužadinimo teorijų prielaidos: šaltiniai
a. smegenų žievės impulsai (pvz biologiniai ritmai) sužadinimo lygio svyravimai paros metu dėl to galimi
b. išorinė stimuliacija - stimulas, fonas, situacija
mintys taip pat gali būti sužadinimo šaltinis
išorinė stimuliacija Hebb: 2 stimulo funkcijos
sužadinimą sukelia tokios stimulų savybės kaip intensyvumas, naujumas, netikėtumas, sudėtingumas, vidinis nedarnumas, neaiškumas ir kt. (Berlyne “collative variables”)
sudėtingesni stimulai suteikia didesnį sužadinimą
sužadinimo tyrimai -> hipotetinis konstruktas
bendras sužadinimo lygis paremtas tinklinio darinio veikimu
Olds (1953) malonumo/atlygio centras pogumburyje
tyrimas, kurio metu stimuliuojant tam tikrą smegenų struktūrą (pogumburį), žiurkės linkusios kartoti tam tikrą veiksmą, be jokio išorinio stimulo. Jos galėdavo net visą parą kartoti tam tikrą veiksmą. Jį užgesinti sunku, taip pat jos apleisdavo net savo biologinius poreikius. Elgesys negali būti aiškinamas vien potraukio redukacijos mechanizmu
elgesys gali būti paremtas didesnio sužadinimo siekimu (aštrių pojūčių siekimas, detektyvų skaitymas ir pan.
elgesys, jo pokytis aiškinamas sužadinimo konstruktu
sužadinimo, jo pokyčių poveikis elgesiui
stimulo ypatybės, didinančios/mažinančios sužadinimą
postuluojami ypač bendri elgesio valdymo principai
1950-tųjų eksperimentiniai tyrimai (pvz Harlow)
gyvūnai neretai elgiasi taip tarsi siektų stimuliacijos didinimo -> iš kur toks gyvūnų smalsumas?
3 kryptys tyrimų, kuriais bandoma atsakyti į optimalaus sužadinimo klausimą: Haber (1958)
Haber (1958) vertinti kiek malonus vandens temperatūros pokytis dubenėliuose. Nesvarbu į kurią pusę keisdavosi temperatūra, nežymus vandens temperatūros pokytis buvo labiausiai malonus.
3 kryptys tyrimų, kuriais bandoma atsakyti į optimalaus sužadinimo klausimą: Dember, Earl (1957)
žiurkės vaikšto aštuoniukės formos labirintu, kurio kiekvienos kilpos sienelės nudažytos skirtingai - vertikalios ir horizontalios linijos. Dalis žiurkių, padėtų į sudėtingą kilpą, perbėgdavo į paprastesnę, tačiau grįžo į sudėtingesnę. Į paprastesnę padėtos žiurkės kai kurios perbėgo į sudėtingesnes. T.y. kiekvienas individas yra pripratęs prie tam tikro sudėtingumo aplinkos ir domisi vidutiniškai kitokia aplinka nei jam įprasta, taip pat dėka patyrimo siekia sudėtingesnės stimuliacijos
3 kryptys tyrimų, kuriais bandoma atsakyti į optimalaus sužadinimo klausimą: Bexton et. al. 1954, Heron 1957)
sensorinės deprivacijos tyrimai. Eliminuojant visą jutiminę stimuliaciją sutrikdavo pažintiniai procesai, prasidėdavo haliucinacijos. Monotoniška frazė - geidžiamiausias dalykas. Ilgiau 1-2 dienas tyrime dalyvauti tyrime niekas nesutiko. Išvada: stimuliacijos stygius ypač nemalonus, sunkiai pakeliamas. Šiais laikais sensorinė deprivacija matoma kalinius uždarant į vienutę, vaikus statant į kampą, Š. Korėjoje - kankinimas, taip pat ir terapijos tikslais, atsipalaidavimui.
pagrindiniai optimalaus sužadinimo teorijų teiginiai: optimalaus sužadinimo siekimas/ palaikymas
mes esame linkę palaikyti, jei jis yra arba siekti, jei jo nėra, optimalaus sužadinimo
optimalus sužadinimas teikia didžiausią malonumo kiekį
kiekvienam individui būdingas tam tikras optimalaus sužadinimo lygis
individas reguliuoja aplinkos stimuliaciją, kad ji teiktų kuo labiau jo OSL atitinkantį sužadinimą
Optimalus sužadinimo lygis priklauso nuo
OSL nėra fiksuotas, nekintantis, jis priklauso nuo:
asmenybės ypatumų (ekstravertai, psichopatai siekia didesnės stimuliacijos), individo amžiaus (senesniame amžiuje siekiame sudėtingesnio sužadinimo), individo patirties (būta praeitis apsrendžia ką renkamės toliau), stimulo pobūdžio. Tas pats stimulas skirtingiems žmonėms, tam pačiam žmogui, skirtingi stimulai tam pačiam žmogui - skirtingas OSL
Arkes, Clark (1975)
sprendė įvairaus sudėtingumo užduotis, paskui rodė skirtingo detalumo nuotraukas. Patrauklesnės fotografijos buvo susijusios su spręstais galvosūkiais - po sudėtingų galvosūkių - paprastos fotografijos, paprasti galvosūkiai - sudėtingesnės fotografijos
OSL: stimulo supraprastinimo principas
a. pakartotinai pateikiant tą patį stimulą, stimulas vis mažiau sužadina, stimuliuoja
b. tam tikrais atvejais pakartotinis pateikimas gali padidinti stimulo patrauklumą (iš pradžių kai stimulas yra nuobodus, per daug sužadinantis)
c. asmens patirtis veikia stimulo sudėtingumo patrauklumo vertinimą. Individai susipažinę su tam tikro pobūdžio stimuliacija, skatina rinktis vis sudėtingesnę stimuliaciją - tai kas buvo patrauklu, tampa nebepatrauklu, tačiau neveikia žmonių, kurie tokios stimulo patirties neturi. Aiškinama gebėjimu organizuoti stimuliaciją
Vitz (1966) OSL
lygino turinčius ir neturinčius muzikinio išsilavinimo. Tai kas buvo optimaliai sudėtinga muzikinio išsilavinimo neturintiems individams, atrodė nuobodu žmonėms, turintiems muzikinį išsilavinimą
OSL vaiko raidoje
OSL kinta su amžiumi, priklauso nuo patirties
Brennau (1966) 4-14 mėn kūdikiai mėgsta vis sudėtingesnius stimulus
Fantz, Nevis (1967) vaikų namuose auginami vaikai teikia pirmenybę paprastesniems stimulams nei šeimoje auginami (skurdi aplinka apsprendžia polinkį žemam OSL: kiek gausiai turėtų būti stimuliuojama aplinka?)
OSL pokyčiai gana greitai atspindi ugdymo programų sukeltus kognityvinės raidos pokyčius.
OSL aplinkos kūrimas
egzistuoja optimalus aplinkos sudėtingumas, kuriam asmuo teikia pirmenybę
Milgram (1970) miesto gyventojai atsisako telefonų, nutraukia tarpasmeninius santykius, tampa abejingais aplinkai norėdami sumažinti stimuliaciją
Haggard (1970) atokių kaimo vietovių gyventojai lengviau pakelia sensorinės deprivacijos tyrimų sąlygas
OSL: individualūs skirtumai
kiekvienas asmuo turi jam būdingą OSL. Kokie aplinkos veiksniai juos nulemia?
intravertai teikia pirmenybę paprastesnei stimuliacijai
psichopatų ir neurotikų OSL skiriasi: neurotikai dažnai patitria stimuliaciją
OSL: estetika
meno ir grožio suvokimas - skirtingas stimuliacijos poreikis
OSL: sporto psichologija
nerimo ir atlikties ryšys?
neigiamas ryšys tarp kognityvinio nerimo ir atlikties
ryšys tarp fiziologinio nerimo ir atlikties
katostrofos teorija
fiziologinio nerimo poveikis atikčiai priklauso nuo kognityvinio nerimo:
kognityviniui nerimui didėjant, atliktis blogėja tik, kai stiprus fiziologinis nerimas
kai silpnas fiziologinis sužadinimas, įtampai didėjant gerėja atliktis
kai jaučiame psichologinę įtampą, didėjant fiziologiniam sužadinimui, gerėja atliktis, tačiau kai fiziologinis sužadinimas dar didėja, veiksnumas greitai krenta.
individuali optimalaus funkcionavimo zona
vieni optimaliai pasirodo esant mažam nerimui, kiti - vidutiniam, treti - dideliam
