Valstybės formos samprata Flashcards
(42 cards)
Valstybės forma
valstybės organizavimo forma
Valstybės formos elementai
Valstybės valdymo forma;
Valstybės santvarkos (sandaros) forma;
Politinis režimas.
Valdymo forma
tai sistema, pagal kurią valdoma valstybė.
Valdymo formų skirstymas
Kriterijus: kokiu keliu užimamos valstybės vadovo pareigos – paveldėjimu ar išrinkimu.
Monarchijos
Respublikos
Monarchijos valstybės
Kanada, jungtinės Karalystės, saudo Arábia
Monarchija tai..
tai valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso vienam asmeniui
Monarchijų rūšys
absoliutinė monarchic
konstitucinė monarchija
Absoliutinė monarchija
Aukščiausia valdžia priklauso monarchui, jo valdžia neribota, apimanti visas valdžios šakas;
Monarchas yra „legibus absolutus“ – nepriklausomas nuo įstatymų, kuriuos jis pats ir leidžia.
Pavyzdžiai: Saudo Arabija, Brunėjus, Kataras, Omanas.
Konstitucinė monarchija
Monarcho galias riboja konstitucija
Įtvirtintas valdžių padalijimas
Konstitucinės monarchijos rūšys
Dualistinė monarchija
parlamentinė monarchija
Dualistinė monarchija, bruožai
Suverenitetas priklauso monarchui ir tautai;
Monarchas yra valstybės vadovas;
Monarcho galias riboja konstitucija;
Vyriausybė atsakinga monarchui, o ne parlamentui;
parlamentas gali siūlyti vyriausybės narių kandidatūras, bet juos skiria ir kontroliuoja monarchas;
Parlamentas leidžia įstatymus, o juos pasirašo ir paskelbia monarchas, kuris turi ir absoliutaus veto teisę;
Monarchas turi teisę paleisti parlamentą;
Monarchas skiria teisėjus; parlamentas gali turėti teisę siūlyti kandidatūras
Dualistinių monarchijų pvz
Lichtenšteino Konstitucija:
Bet kurio įstatymo įsigaliojimui reikalinga kunigaikščio sankcija;
Kunigaikštis turi teisę paleisti landtagą (parlamentą).
Liuksemburgo Konstitucija:
Didžiajam Herzogui vieninteliam priklauso vykdomoji valdžia;
Didysis Herzogas turi teisę paleisti parlamentą.
Pavyzdžiai: Kuveitas, Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Marokas, Monakas, Jordanija.
Parlamentinė monarchija
Suverenitetas priklauso tautai;
Monarchas yra valstybės vadovas;
Monarcho galios simbolinės, reprezentacinio pobūdžio – „karaliauja, bet nevaldo“;
Monarchas tik formaliai pasirašo įstatymus, veto teisės paprastai neturi;
Gali turėti teisę paleisti parlamentą;
Vyriausybė atskaitinga parlamentui;
Vyriausybė ir teismai sudaromi parlamento, monarchas tik formaliai patvirtina kandidatūras.
respublika
valstybės valdymo forma, kai aukščiausieji valstybės valdymo organai renkami tiesiogiai arba sudaromi atstovaujamųjų institucijų
Respublikų rūšys
Parlamentinė respublika;
Prezidentinė respublika;
Pusiau prezidentinė (mišrioji) respublika.
Parlamentinės respublikos bruožai
Pagrindinis požymis – vyriausybė atsakinga parlamentui;
Vyriausybę formuoja parlamento rinkimus laimėjusi partija ar partijų koalicija;
Vyriausybės vadovu ir nariais paprastai tampa rinkimus laimėjusių partijų nariai parlamentarai;
Prezidentas yra valstybės vadovas, vyriausybė nėra jam atskaitinga;
Prezidentas dažniausiai renkamas parlamento ar specialios kolegijos;
Prezidentas turi teisę paleisti parlamentą (paprastai – tik vyriausybės sutikimu ar jos prašymu).
parlamentinės respub;ikos privalumai. trūkumai, pvz
Privalumai:
Santykinai pašalinta įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių priešprieša
Stabilesnė valstybės valdžios institucijų veikla.
Trūkumai:
Nesant tvirtos parlamentinės daugumos santykinai silpnos koalicinės vyriausybės, dažna jų kaita;
Sudėtinga derinti skirtingų jėgų parlamente interesus, tai užima nemažai laiko, todėl menksta vyriausybės veiklos veiksmingumas;
Koalicinėms vyriausybėms neretai trūksta politinės valios.
Pavyzdžiai: Estija, Indija, Italija, Latvija, Malta, Vokietija ir kt.
Prezidentinė respublikos bruožai
Prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas;
Prezidentas paprastai renkamas tiesiogiai;
Vyriausybę formuoja prezidentas ir ji atsakinga jam, o ne parlamentui;
Griežtas valdžių padalijimas – prezidentas paprastai neturi teisės paleisti parlamento;
Prezidentui priklauso veto teisė.
Aukštas valdžios legitimumo laipsnis;
Santykinai stabilios vyriausybės;
Būtinas, bet neretai sudėtingas prezidento ir parlamento bendradarbiavimas;
Sprendimų priėmimo operatyvumas;
Nedemokratinio virsmo pavojus.
Pavyzdžiai: Argentina, Brazilija, Baltarusija, Čilė, JAV, Kolumbija, Peru, Turkija, Venesuela ir kt.
Pusiau prezidentinė (mišrioji) respublikos bruožai
Pusiau prezidentinis valdymas yra parlamentinio ir prezidentinio modelių sintezė;
Prezidentas paprastai renkamas tautos visuotiniuose rinkimuose;
Formuojant vyriausybę dalyvauja ir prezidentas, ir parlamentas;
Vyriausybė privalo turėti parlamento pasitikėjimą;
Vyriausybė atsakinga ir prezidentui, ir parlamentui.
1958-10-04 Prancūzijos Konstitucija:
Prezidentas skiria ir atleidžia ministrą pirmininką ir ministrus (ministro pirmininko teikimu);
Prezidentas pirmininkauja vyriausybės posėdžiams;
Prezidentas turi teisę paleisti parlamento rūmus;
Parlamento narys negali būti ministru pirmininku ar ministru;
Vyriausybė politiškai atsakinga parlamentui, kuris gali pareikšti jai nepasitikėjimą.
Pavyzdžiai: Prancūzija, Alžyras, Portugalija, Rumunija, Rusija, Suomija, Ukraina ir kt.
Lietuvos valstybės valdymo modelis
priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai. Kartu pabrėžtina, kad mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybės vadovo – Respublikos Prezidento, Vyriausybės įgaliojimuose bei jų tarpusavio santykių teisinėje konstrukcijoje. Lietuvos konstitucinėje sistemoje yra įtvirtintas Vyriausybės atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkamą Vyriausybės sudarymo būdą.
Lietuvos valstybės valdymo forma
Ir Prezidentas, ir parlamentas renkami tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose;
Prezidentas turi teisę paleisti parlamentą;
Prezidentui suteikta veto teisė;
Prezidentas tik formaliai laisvas formuoti vyriausybę: Ministras Pirmininkas skiriamas ir atleidžiamas tik Seimo pritarimu;
Vyriausybė privalo atsistatydinti Seimui pareiškus nepasitikėjimą.
valstybės santvarkos forma tai…
Valstybės santvarkos (sandaros) forma apibūdina valstybės vidaus teritorinį sutvarkymo būdą, valstybės sudėtinių dalių teisinę padėtį, taip pat santykių tarp valstybės kaip tokios ir jos sudėtinių dalių pobūdį (t.y. centrinės ir vietinės valdžių pobūdį).
Valstybės santvarkos formos
Unitarinės (lot. unitas – vienybė, vienovė) valstybės
Federacinės (lot. foederatio – sąjunga, junginys) valstybės
Unitarinių ir federacinių valstybių pvz
Unitarinės:
Lietuva, Latvija, estija
federacinės:
rusija, Vokietija, JAV