S2. Streptokok. ir stafilokok. mikrobiologinė diagnozė. meningokokai, diagnozė, maro, tuliaremijos mikrobiologinė diagnozė. Flashcards
- N. meningitidis morfologinės ir kultūrinės savybės. Meningokokinių infekcijų patogenezė: imunitetas
Morf ir kult savybės analogisškos gonokokams
Morf.:
• G-
• Kavos pupelių formos diplokokai (taip atrodo, kai koai išsidėsto įgaubtom pusėm vienas į kitą; elektroniniu mikrosk tokio vaizdo nėra)
• Nejudrūs
• Sporų nesudaro, turi gleivių sluoksnį.
• Kartais sudaro involiucines formas – pasikeičia jų morf.
Kult.sav.:
• Reiklios terpėms (gerai auga žm baltymo turinčiose terpėse – kraujo/kr-jo serumo agare)
• Kolonijos smulkios, nepigmentuotos, skaidrios ar kiek drumstos, S formos, sviesto konsist.
• Skystą terpę drumsčia ir po kelių dienų sudaro plėvelę.
meningokokų infekcinė patogenezė: imunitetas
Biochem.akt.:
• sklado gliukozę ir maltozę iki rūgščių
• želatinos neskystina
• nitratų meredukuoja
• gamina oksidazę
Virulent. veiksniai:
• toksinų negamina
• gleivių sluoksnio polisach
• sienelės LPP
Klas.: 12 serovarų, A,B,C,D,Y,W-135 pasitaiko dažniausia.
Sukleliamos infekcijos ir ligos:
• besimptomis nešiojimas
• nesunkios viršinimo trakto ir kvėpvimo takų inf.
• Pūlingus procesus (arrtritas, abscesai, ostomielitas)
• Faringitas, nazofaringitas.
• Meningitas (dgn smegenų dangaluose)
• Sepsis (dgn kr-je)
Inf. šalt.: serg žm/ neįiotojas; plinta oro-laš būdu, patenka per kvėp takus, dauginasi viršutinių kvėp takų gleivinėje, nesunkiai susilaiko prie gleivių, patenka į tarplčstelinius plyšius, paskui į limfą, kraują.
Imunitetas ir prof.: ne visi vienodai imlūs šiam m.o. kūdikio imunitetas priklauso nuo mot (turi pasyvų), jei susirgs, įgys aktyvų imunitetą. Po persirgimo im susidari tvirtas, ilgalaikis. Yra suskurtos vakcinos (iš meningokokų polisacharidų), taikomos vaikams.
- Epideminio meningito mikrobiologinė diagnozė
Labdiagnozė:
a) TM: CSS, kraujas, nosiaryklės sekretai.
b) Tepinėlis: G- diplokokia ir leukocitai
c) Sėjama į specialias terpes, NAg (?), tepinėlis.
d) Tolimeni tyrimai:
• Hiso terpė
• Oksidazės testas (teigiamas)
• Imunolog. tyrimai: lateksgliut ir imunoferm r-ja.
3.Gonorėjos mikrobiologinė diagnozė
Gonorėjos labdiagnozė
a) TM: pūliai ir sekretai išškaplės, tiesiosios žarnos, gimdos kaklelio, akies junginės, gerklės.
b) Tepinėlis, dažytas G būdu – matome leukocitų viduje G- diplokokus (galima diagnozuoti g.)
c) Sėjame į selekt mait terpes, NAg (?), tepinėlis
d) Tolimesni tyrimai:
• Oksidazės r-ja (teigiama)
• Fermnetinis aktyvumas
• Imunofluor r-ja
e) Serodiagnostika: AK prieš AG-nus nust imunobloto, ELISA metodais.
Imunitetas ir prof.: Imunitetas lb silpnas, ~ nesusidaro. Specifinės prof nėra.
4.Maro infekcijos perdavimo keliai, imunitetas
Profilaktika: spec- gyva vakcina 50-60% išlieka efektyvi pusę metų, nespec. – maisto, vandens apsauga.
(Infekcijos šaltiniai: ligoti gyvuliai, perdavimo keliai: a) transmisinis (graužikas → blusa→ žm.), b) oro-laš (plautinė ligos forma),c) alimentinis (valgant užkrėstą mėsą).
maro infekcijos sukelėjai
pseudotuberkuliozės ir jersiniozės sukėlėjai. Maro sukėlėjų savybės.
Yersinia genčiai priklauso G- sporų nesudarančios lazdelės, kurios yra judrios ar nejudrios ir turi kapsulę. Fakultatyviniai anaerobai, oksidazės r-ja neigiama, o katalazės teigiama, auga paprastose terpėse, fermentuoja daugelį sacharidų iki rūgščių, nesudaro sieros vandenilio, sintezuoja ureazę. Y.pestis žmogui sukelia marą, Y.pseudotiberculosis – pseudotuberkuliozę, Y.enterocolitica – žarnyno infekciją.
Y.pestis:
Morf.:
- 2-3 nm
- Ovalo formos lazdelė
- Galai nusidažo ryškiau - bipoliškumas (gerai matoma nudažant metilenu mėlynuoju)
- G-
- Grynos kult tepinėliuose išsidėsto netvarkingai.
Bioch. akt.:
• Sklado angliavandenius iki rūgščių.
• Proteolizinės savybės silpnos
Patogeniškumo faktoriai:
• F1 – paviršinis termolabilus – slopina fagocitozę, aktyvina komplementą.
• V/W (Vi) – yra kapsulėje. Slopina fagocitozę, jo sintezę koduoja plazmidės.
• Endotoksinas – O AG
• Egzotoksinas – beta-adrenerginių receptorių blokatoriai, kardiotoksiški, citotoksiški.
Kult.sav.:
• Dgn paprastose terpėse (geriau auga pridėjus hemolizuoto kraujo)
• Esant 37 C sudaro kapsulę.
• R formos auga virulnetiškos padermės, S formos – nevirulentiškos. Kol primena sudaužytą stiklą, senos – suglamžytą audinį su nėrimais.
• Želatynos neskystina
Y.pestis. biocheminis aktyvumas
Y.pestis:
Bioch. akt.:
• Sklado angliavandenius iki rūgščių.
• Proteolizinės savybės silpnos
Y.pestis morfologija
Y.pestis:
Morf.:
- 2-3 nm
- Ovalo formos lazdelė
- Galai nusidažo ryškiau - bipoliškumas (gerai matoma nudažant metilenu mėlynuoju)
- G-
- Grynos kult tepinėliuose išsidėsto netvarkingai.
Y.pestis patogeniškumo faktoriai
Y.pestis:
Patogeniškumo faktoriai:
• F1 – paviršinis termolabilus – slopina fagocitozę, aktyvina komplementą.
• V/W (Vi) – yra kapsulėje. Slopina fagocitozę, jo sintezę koduoja plazmidės.
• Endotoksinas – O AG
• Egzotoksinas – beta-adrenerginių receptorių blokatoriai, kardiotoksiški, citotoksiški.
Y.pestis kultūrinės savybės
Y.pestis
Kult.sav.:
• Dgn paprastose terpėse (geriau auga pridėjus hemolizuoto kraujo)
• Esant 37 C sudaro kapsulę.
• R formos auga virulnetiškos padermės, S formos – nevirulentiškos. Kol primena sudaužytą stiklą, senos – suglamžytą audinį su nėrimais.
• Želatynos neskystina
5.Maro mikrobiologinė diagnozė
Labdiagnozė:
a) TM:
• Buboninė forma – bubono medž.
• Generalizuota forma – kraujas
• Palutinė forma – skrepliai
• Žarnyno f – išmatos
• Odos – opų sekretas.
b) Tepinėlis (Gimzos ar Gramo būdu) matomos pavienės ovalo formos lazd., bipoliškai nusidažiusios.
c) Sėjama į paprastą terpę. Stanžioje terpėje išauga R formos nepigmentuotos specifinės išvaizdos kol (↑)
d) Tepinėlis iš įtartinos kol: matomos būdingos morfol., bipoliariškai nusidažiusios lazd.
e) Sėjama į Nag ir paskui daromi tolimesni tyrimai:
• Biocheminis aktyvumas
• Antigeniniam specifiškumui ištirti naudojamos: — ties imunofluor., — imunofer, met.
• Virulentiškumui nystayti naud labgyvūnėliai (gyvuliukmas suleidžiama TM, paimta iš ligonio)
f) Serolog tyrimai:
• Pasyvi hemagliut.
• Netralizac r-ja
• Netiesiog imunofluor.
- Tuliaremijos mikrobiologinė diagnozė
Tuliaremijos. Labdiagnozė:
a) TM: opų nuograndos, bubonų punktatas, akių junginės skystis, žiočių nuograndos, skrepliai, kraujas, vėmalai.
b) Tepinėlis diagnostinės reikšmės neturi.
c) Sėjame į cisteino (augimo stimuliatorius) gliukozės kraujo agarą. Iš pirmos generacijos retai galima išskirti sukelėją. Terpėje kolonijos išuga po ~ trijų sav., o persėjant iš terpės į terpę, kolonijas pavyksta gauti po kelių dienų.
d) Grynai kultūtai gauti užkrečiame gyvūnėlius, po 10 d. iš limfmazgių imama TM.
e) Daromas jos tepinėlis ( vėl galime nieko nepamatyti, bet jau dažniau galime aptikti G- smulkias lazdeles)
f) Kadangi iš gyvūnėlio gauname gryną kultūrą, sėjame ją į spec terpes.
g) Paskui daromas tepinėlis morfologijai tirti, biocheminio aktyvumo nustatymas, sėjimas į skystą terpę kult savybėm išsiaiškinti.
h) Antigeninis specifisškumas nustatomas: —imunoferm., — imunofluor., — orientac. agliut.
c) ir d) etapai atliekami kartu.
