ŽMOGAUS TEISĖS Flashcards
Europos žmogaus teisių konvencijos struktūra, joje įtvirtintų teisių ir pagrindinių laisvių klasifikavimas
Europos žmogaus teisių konvencija (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija; EŽTK) buvo sudaryta Europos Tarybos 1950 m., o Įsigaliojo 1953 m. Ji turi ypatingą reikšmę dėl daugelio priežasčių. Tai pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje buvo kodifikuotos žmogaus teisės. Iš abstrakčių principų žmogaus teisės buvo paverstos konkrečiais teisiniais įsipareigojimais, kurių vykdymą pavesta kontroliuoti specialiai sukurtoms tarptautinėms institucijoms. Būtina pabrėžti, kad remiantis Konvencija įkurta pirmoji tarptautinių peticijų prieš žmogaus teisių pažeidimus sistema ir pirmasis žmogaus teisių apsaugos teismas. EŽTK sukurta sistema ir toliau lieka labiausiai išplėtota regionine žmogaus teisių apsaugos sistema. Per penkis Konvencijos organų veiklos dešimtmečius susiformavo plati žmogaus teisių apsaugos jurisprudencija. Konvencijos funkcionavimo sėkmę patvirtina ir tai, kad nuo jos įsigaliojimo 1953 m. jos dalyvių skaičius padidėjo iki 46 ir dabar apima beveik visą Europos žemyną (vienintelė nedalyvaujanti Europos vals-tybė yra Baltarusija). Reikia pridurti, kad žmogaus teisių apsauga yra pagrindinė Europos Tarybos, sudariusios Konvenciją, veiklos sritis.
Konvenciją papildė 14 jos protokolų, kurių paskutinis - keturioliktasis (dar neįsigaliojo, nes jo dar neratifikavo 4 valstybės iš 46 valstybių Konvencijos dalyvių) numatė Konvencijos mechanizmo reformą, siekiant pagreitinti peticijų nagrinėjimą.
TEISĖS IR LAISVĖS
Konvencijoje įtvirtintos teises ir laisves galima suskirstyti į septynias grupes.
- Elementarios žmogaus teisės. neatimamos ir neribojamos, be kurių žmogaus asmenybė negalima (EŽTK 2, 3 str. (Konvencijos šerdis) – teisė į gyvybę, apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio; EŽTK 4 str. – vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas; 6 ir 13 Protokolai (mirties bausmės panaikinimas), 4 Protokolo 1 str. (draudimas atimti laisvę dėl sutartinės prievolės nevykdymo), EŽTK 14 str. ir 12 Protokolas (diskriminacijos draudimas))
Teisė į gyvybę (2 str.) turi būti sau¬goma įstatymo. Konvencija nedraudžia nei abortų, nei mirties bausmės. O dėl mirties bausmės, tai Konvencijos 2 straipsnio 1 dalis tiesiogiai da¬ro nuorodą į mirties bausmę, kaip į tam tikrą išimtį:
„Niekam negalima tyčia atimti gyvybės, išskyrus vykdant teismo nu-osprendį už nusikaltimą, už kurį tokia bausmė numatyta” . - Teisė į laisvę.
Reikia pabrėžti, kad Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis numato išsamų sąrašą atvejų, kai yra leidžiama atimti laisvę:
1). sulaikius arba suėmus pagal teismo nuosprendį;
2). neįvykdžius teismo sprendimo arba siekiant užtikrinti įstatymo numatytos pareigos vykdymą;
3) pagrįstai įtariant padarius ar ketinant padaryti nusikaltimą. Šiuo atveju vienintelis tokio sulaikymo tikslas - skubiai pristatyti tokį asmenį teismui arba teisėjui, kad šis spręstų klausimą dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Todėl Komisijos ir Teismo praktikoje ne kartą buvo nustatyta, kad asmens sulaikymas arba suėmimas vien tik dėl to, kad jis gali padaryti nusikaltimą (prevencinis sulaikymas), yra teisės į laisvę pažeidimas;
4) nepilnamečio sulaikymas auklėjimo tikslais arba tam, kad jis būtų pristatytas kompetentingam teisėsaugos pareigūnui;
5) sulaikymas siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui, psichiškai nesveikų asmenų, alkoholikų ar valkatų sulaikymas;
6) suėmimas arba sulaikymas norint neleisti neteisėtai atvykti į šalį, išsiųsti arba išduoti iš šalies.
Sulaikytam asmeniui turi būti nedelsiant pranešta, dėl ko jis suimamas ir kuo kaltinamas (5 str. 2 p.).
Kiekvienas sulaikytas ar suimtas dėl nusikaltimo asmuo turi būti skubiai pristatomas teisėjui arba teismui, o šie turi arba paleisti asmenį, arba užtikrinti, kad jis būtų teisiamas per priimtiną laiko tarpą (5 str. 3 p.). - Teisminės garantijos. teisė į teisingą teismą, baudžiamojo proceso garantijos (įskaitant teisę į apeliaciją ir žalos atlyginimą), nullum crimen sine lege ir ne bis in idem, teisė į veiksmingą gynybos priemonę (EŽTK 6, 7, 13 str., 7 protokolo 2, 3, 4 str.)
Svarbios teisminės garantijos yra įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnyje (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą):
1) Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Teismo sprendimas paskelbiamas viešai, tačiau demokratinėje visuomenėje moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesais spaudos atstovams ar visuomenei gali būti neleidžiama dalyvauti per visą procesą ar jo dalį, kai tai reikalinga dėl nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo apsaugos, arba tiek, kiek, teismo nuomone, yra būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pakenktų teisingumo interesams.
2) Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.
3) Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises:
i) būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą;
ii) turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai;
iii) gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą;
iv) pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams;
v) nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba
Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir baudžiamosioms, ir civilinėms byloms. Tačiau visas 6 straipsnis netaikomas viešosios teisės byloms, pavyzdžiui, byloms dėl rinkimų rezultatų. - Privatus ir šeimos gyvenimas. pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui, būsto ir korespondencijos neliečiamybė, teisė į santuoką ir sutuoktinių lygiateisiškumas, teisė į mokslą (EŽTK 8, 12 str., 1 Protokolo 2 str., 7 Protokolo 5 str.)
Konvencijos 8 straipsnio (Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) 1 dalis nustato:
„Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas”. - Pagrindinės laisvės. demokratijos, kaip Europos viešosios tvarkos, pagrindas: minties, sąžinės ir religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų, rinkimų laisvės (EŽTK 9, 10, 11 str., 1 Protokolo 3 str.)
Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus (10 str.) yra viena iš pagrindinių žmogaus laisvių. Ji taikoma ne tik „nepavojingai” informacijai bei idėjoms, bet ir toms, kurios gali įžeisti arba papiktinti vals¬tybę ar visuomenę (Handyside (1976) byla)24. Todėl pagrindinė problema yra minties ir įsitikinimų reiškimo apribojimai. Šie apribojimai yra vardi¬jami 10 straipsnio 2 dalyje ir jų sąrašas gana ilgas.
Straipsnių spaudoje uždrau¬dimas arba nubaudimas už juos valstybės saugumo sumetimais arba drau-dimu paveikti teismo nešališkumą ir nepriklausomybę gali buti pateisina¬mas tik ypatingu tokių publikacijų pavojumi.
Teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę (9 str.) taip pat yra demok-ratinės valstybės ir visuomenės atributas.
Naudojimasis teise į taikių susirinkimų laisvę ir laisvę jungtis į aso-ciacijas su kitais gali būti ribojamas pirmiausia valstybės saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais, taip pat teisės dėl pažeidimų prevencijos, gyventojų sveikatos, dorovės bei kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos interesais. Apribojimai turi būti proporcingi šiems tikslams, t. y. neper-žengti būtinumo ribų. - Nuosavybės teisė – socialinė jos paskirtis (1 Protokolo 1 str.
- Kilnojimosi (judėjimo) laisvė ir garantijos prieš savavališką išsiun-timą iš šalies. Ketvirtojo protokolo 2 straipsnis nustato asmens, teisėtai esančio valstybės teritorijoje, kilnojimosi laisvę ir laisvę pasirinkti gyve-namąją vietą.
II. Pagal apimtį:
• Absoliučios – besąlyginės ir neribojamos – elementarios teisės: teisė į gyvybę, kankinimų ir vergijos draudimas, nullum crimen sine lege, ne bis in idem (EŽTK 2, 3 str., 4 str. 1 d., 7 str., 7 Protokolo 4 str.)
• Ribojamos – EŽTK nustatyti ribojimo pagrindai, nėra valstybių nuožiūros laisvės: teisė į laisvę (EŽTK 5 str., 4 Protokolo 1 str.)
• Sąlyginės – ribojamos valstybių nuožiūros laisvės (margin of appreciation) ribose atsižvelgiant į individualias politines, istorines, socialines ir ekonomines sąlygas, EŽTK nenustato ribojimo pagrindų, tik sąlygas ir kriterijus: privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamybė, pagrindinės laisvės, nuosavybės teisė, kilnojimosi laisvė ir draudimas savavališkai išsiųsti užsieniečius (EŽTK 8, 9, 10, 11, 12 str., 1 Protokolo 1, 2, 3 str., 4 Protokolo 2 str., 7 Protokolo 1, 5 str.)
- Individualių žmogaus teisių ribojimo rūšys, pagrindai ir kriterijai (sąlygos) pagal TT.
Žmogaus teisių ribojimų rūšys, pagrindai, sąlygos ir kriterijai
(EŽTK 15 str. ir sąlyginės teisės, TPPTP 4 str. ir sąlyginės teisės, TESKTP 4 str.)
EŽTK 15 str.: Nukrypimas nuo įsipareigojimų nepaprastosios padėties atveju
1. Kilus karui ar esant kitokiai nepaprastai padėčiai, dėl kurių atsiranda grėsmė tautos gyvavimui, kiekviena Aukštoji Susitarančioji Šalis gali nukrypti nuo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją, tačiau tik tiek, kiek tai reikalinga dėl susidariusios padėties, ir jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.
2. Ankstesnė nuostata neleidžia nukrypti nuo įsipareigojimų pagal 2 straipsnį, išskyrus mirties atvejus dėl teisėtų karo veiksmų, taip pat pagal 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnį.
3. Kiekviena Aukštoji Susitarančioji Šalis, besinaudojanti šia teise nukrypti nuo įsipareigojimų, privalo išsamiai informuoti Europos Tarybos Generalinį Sekretorių apie priemones, kurių ji ėmėsi, ir apie tokių priemonių ištakas ir motyvus. Ji taip pat turi informuoti Europos Tarybos Generalinį Sekretorių, nuo kokios datos šios priemonės neteko galios ir Konvencijos nuostatos vėl buvo imtos visapusiškai įgyvendinti.
• Laikini ribojimai:
- pagrindas – karo ar kitokia nepaprastoji padėtis, dėl kurios kyla grėsmė valstybės (tautos) gyvavimui;
- ribojimai tik ribojamoms ir sąlyginėms teisėms (absoliučios neribojamos);
- ribojimų kriterijai – būtinumas ir proporcingumas (tiek, kiek reikia dėl susidariusios padėties);
- ribojimų sąlygos – neprieštaravimas kitiems tarptautiniams įsipareigojimams (pvz., dėl prievartinių dingimų draudimo) ir nediskriminuojantis pobūdis (TPPTP tik, bet be politinio ir pilietinio statuso kriterijaus);
- procedūrinis reikalavimas – depozitaro (ET ar JT Generalinio sekretoriaus) informavimas apie priemones ir jų priežastis bei jų nutraukimą
• Nuolatiniai ribojimai:
- taikomi ir nepaprastosios padėties, ir įprastinėmis sąlygomis;
- ribojimai ribojamoms ir sąlyginėms teisėms (ribojamoms pagrindus nustato tarptautinė teisė, taikomi būtinumo ir proporcingumo kriterijai, o sąlyginėms – valstybė nuožiūros laisvės ribose laikydamasi žemiau pateiktų sąlygų ir kriterijų);
- įstatyminis ribojimų pagrindas – nustatomi įstatymu (viešumas);
- EŽTK įvardintas teisėtas tikslas – valstybės ir visuomenės saugumas, ekonominė gerovė, viešoji tvarka, nusikaltimų prevencija, žmonių sveikatos ar moralės apsauga, kitų asmenų teisių ir laisvių apsauga;
- būtinumas demokratinėje visuomenėje (visuomeninis imperatyvas – pressing social need) – ne daugumos diktatūros, o pliuralistinės ir gerbiančios mažumas visuomenės poreikiai;
- proporcingumas tikslui (pakankama individualizacija, nepaneigiama teisės esmė ir veiksmingumas)
Konvencijos ratifikavimas
➢ Lietuvos Respublika 1993 m. gegužės 14 d. tapo Europos Tarybos nare.
➢ Lietuvos Respublika 1993 m. gegužės 14 d. pasirašė Konvenciją
➢ Seimas 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu ratifikavo Konvenciją ir 4, 7, 11 papildomus protokolus. Ratifikuodama Lietuva pripažino 3 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo privalomą jurisdikciją. Išlygos dėl Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies: 1 metus suėmimą gali sankcionuoti prokuroras; Krašto apsaugos kariams skiriamos drausminės nuobaudos – arešto - atžvilgiu. Dėl administracijos neapsižiūrėjimo individualios peticijos teisė suteikta tik fiziniams asmenims. Konvencija Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.
➢ Lietuva Konvencijos papildomą protokolą Nr. 1 ratifikavo 1995 m. gruodžio 7 d., protokolas įsigaliojo 1996 m. gegužės 24 d. Kartu buvo suteikta peticijos teisė ir nevyriausybinėms organizacijoms bei asmenų grupėms.
➢ Konvencijos papildomą protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo Lietuvos Respublika ratifikavo 1999 birželio 22 d. įstatymu, protokolas įsigaliojo 1999 m. rugpjūčio 1 d.
➢ Konvencijos papildomas protokolas Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais buvo pasirašytas 2002 m. gegužės 3 d. Vilniuje. Protokolas ratifikuotas 2003 m. spalio 16 d. įstatymu, o įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.
➢ Konvencijos kontrolės mechanizmą pakeičiantį protokolą Nr. 14 Lietuva ratifikavo 2005 m. gegužės 25 d. įstatymu.
➢ 2010 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2004 m. gegužės 13 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 114 sesijoje priimtas 14 Protokolas. Protokolo įsigaliojimo sąlyga – visų Konvencijos dalyvių ratifikacija. Protokolu reformuojamas Teismo darbas ir įvedamas naujas žymios žalos priimtinumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos pareiškimai ir išlygos
Išlygos dėl Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies: 1 metus suėmimą gali sankcionuoti prokuroras; Krašto apsaugos kariams skiriamos drausminės nuobaudos – arešto - atžvilgiu. Dėl administracijos neapsižiūrėjimo individualios peticijos teisė suteikta tik fiziniams asmenims. Konvencija Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.
Konvencijos įtaka Lietuvos Respublikos įstatymų leidybai ir teismų darbui
?
Konvencijos taikymas Lietuvos Respublikos vidaus teisėje
Nagrinėjant Europos žmogaus teisių konvencijos taikymą reikia būti-nai pasiremti jos 1 ir 13 straipsniais.
Konvencijos 1 straipsnis (Pareiga gerbti žmogaus teises) nustato:
„Aukštosios Susitariančiosios Šalys kiekvienam jų jurisdikcijai priklau-sančiam asmeniui garantuoja šios Konvencijos I skyriuje apibrėžtas tei¬ses bei laisves”.
Konvencijos 13 straipsnis (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos prie-monę) nustato:
„Kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklauosmai nuo to, ar tą pažei-dimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas”.
Šios nuostatos verčia manyti, kad Konvencija įpareigoja valstybes pa-daryti jos normas tiesiogiai taikomas kiekvienos valstybės vidaus teisė¬je9. Tai reikštų, kad valstybės vidaus teisė turėtų nustatyti, kad arba Kon-vencijos normos taikomos tiesiogiai, arba priimami įstatymai, kuriuose nustatomos tokios pačios teisės ir laisvės kaip ir Konvencijoje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Konvencija neįparei-gojo valstybių ją įtraukti į savo vidaus teisę10, nors daugelyje Europos vals-tybių Konvencija taikoma tiesiogiai. Taigi valstybė pati nustato, kaip jos vidaus teisėje įgyvendinamos Konvencijos nuostatos.
Valstybės turi tarptautinę teisinę pareigą užtikrinti, kad normos, įtvirtintos Konvencijoje, būtų taikomos valstybių vidaus teisėje. Koks konkretus būdas tam bus parinktas, nesvarbu. Tačiau jei asmuo valstybėje negalės apginti savo tei¬sių, įtvirtintų Konvencijoje, jai gresia sankcija Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu.
Lietuvos teisėje Konvencija taikoma tiesiogiai. Dėl to LR Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. Išvadoje dėl EŽTK 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikties LR Konstitucijai nurodė:
„Konstitucijos 138 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta: „Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis”. Ši konstitucinė nuostata dėl Konvencijos reiškia, kad ratifikuota ir įsigaliojusi ji taps sudedamąja LR teisinės sistemos dalimi ir turės būti taikoma kaip ir LR įstatymai”
Konvencijos taikymo problemos Lietuvos Respublikos civilinėje ir baudžiamojoje teisėje
Tačiau reikia turėti omenyje, kad Konstitucinis Teismas šioje išvadoje konstatavo, jog baudžiamojoje teisenoje tiesioginis Konvencijos taikymo būdas netaikomas: „šiais atvejais tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai, o tarptautinės sutartys tai-komos tik specialiais šių įstatymų nustatytais atvejais (…)”. Čia reikia pa-žymėti, kad Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalis nustato, jog „remdama¬sis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečio¬joje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas” (105 str. 3 d. nurodomos Konstitucinio Teismo išvados). Be to, Konstituciniam Teismui nebuvo pateiktas klausimas dėl Konvencijos tiesioginio arba ne-tiesioginio veikimo būdo Lietuvos teisėje, todėl, kaip spręsti šį klausimą, savaime suprantama, nenurodoma ir Teismo išvados rezoliucinėje daly¬je. Galima dar pridurti, kad nei baudžiamosios teisės, nei baudžiamojo proceso padėtis Lietuvos teisės sistemoje nėra kokia nors vyraujanti. To¬dėl reikia manyti, kad Konvencija pagal Konstitucijos 138 straipsnį yra „sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis” be jokių išim¬čių. Pagaliau, jeigu Lietuvos teisinėje praktikoje būtų nueita Konvenci¬jos netaikymo baudžiamojoje teisenoje keliu, tai sukeltų Lietuvai proble¬mų Europos Žmogaus Teisių Teisme. Vėlesnė Lietuvos praktika parodė, kad Konvencija taikoma ir baudžiamojoje teisenoje.
Taigi turi būti padaryta aiški išvada - Europos žmogaus teisių kon-venciją turi tiesiogiai taikyti Lietuvos teismai, kitos institucijos ir parei-gūnai. Pagal tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (jei ratifi-kuota sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos įstatymai, kiti tei¬sės aktai, taikomos sutarties nuostatos), kilus prieštaravimui tarp Lietu¬vos teisės akto ir Konvencijos, pirmenybė turėtų būti teikiama Konven¬cijai. Dėl to reikia konstatuoti, kad daugelis Konstitucijoje įtvirtintų tei¬sių ir laisvių įtvirtintos ir Konvencijoje. Todėl ginant teises ir laisves, įtvir¬tintas Konvencijoje, kartu ginamos ir konstitucinės teisės bei laisvės.
Europos Žmogaus Teisių Teismo kompetencija, jo vaidmuo ir įtaka Europos žmogaus teisių konvencijos valstybių narių vidaus teisei ir teismų praktikai
Pagal Konvenciją yra sukurtas Europos Žmogaus Teisių Teismas „siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos Aukšto¬sios Susitariančiosios Šalys prisiėmė pagal šią Konvenciją ir jos proto¬kolus” (19 str.).
Konvencijos organu taip pat reikia laikyti ir Europos Tarybos Minist¬rų komitetą. Ministrų komitetui siunčiami Teismo sprendimai, kad jis ga¬lėtų prižiūrėti, kaip vykdomi sprendimai (46 str. 2 d.). Pagal Konvenci¬jos 47 straipsnį Ministrų komiteto prašymu Teismas gali pateikti konsul¬tacines išvadas Konvencijos ir jos protokolų nuostatų aiškinimo teisiniais klausimais. Konsultacinės išvados negali būti teikiamos dėl konvencinių teisių ar laisvių turinio arba jų taikymo bei dėl svarstomų peticijų. O dėl Teismo sprendimų vykdymo kontrolės, tai Ministrų komitetas primena atitinkamai valstybei, kad ji dar neįvykdė Teismo sprendimo. Praktikoje pasitaikydavo atvejų, nors ir gana retų, kai valstybės nevykdydavo spren-dimų išmokėti kompensaciją nukentėjusiam asmeniui ištisus metus (pvz., Graikija 1995-1997 m.). Vienintelė sankcija už sprendimų nevykdymą yra valstybės pašalinimas iš Europos Tarybos, tačiau praktiškai ji dar nebu-vo taikoma. Pagal Keturioliktąjį protokolą Ministrų komitetui bus suteikta teisė vykdyti taikių susitarimų vykdymo priežiūrą, teisė kreiptis į Teismą, kad Teismas išaiškintų savo priimtus sprendimus, jei kyla klausimų dėl sprendimų neaiškaus formulavimo arba skirtingo aiškinimo. Ministrų ko-mitetui buvo suteikta ir teisė paduoti valstybę Europos Žmogaus Teisių Teismui, jei valstybė nevykdo Teismo priimtų sprendimų jos atžvilgiu. Ke-turioliktasis protokolas taip pat suteiks Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui teisę pateikti raštiškas pastabas dėl bet kurios bylos, kurią nag-rinėja 7 teisėjų kolegija arba Didžioji kolegija, ir dalyvauti šių kolegijų nagrinėjamų bylų posėdžiuose.
Pagal Konvencijos 34 straipsnį (Individualios peticijos) Teismas pri-ima individualias peticijas fizinių asmenų, fizinių asmenų grupių bei ne-vyriausybinių organizacijų, teigiančių, kad tam tikra valstybė pažeidė jų teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijoje arba jos protoko-luose. Tai vadinamosios individualios peticijos30. Be to, pagal Konvenci¬jos 33 straipsnį Teismas nagrinėja tarpvalstybines bylas, kuriose viena vals¬tybė prašo Teismą nustatyti, kad kita valstybė pažeidė Konvencijos arba jos protokolų nuostatas.
Reikia skirti pranešimą (skundą) apie žmogaus teisių pažeidimą ir in-dividualią peticiją. Teismo kanceliarija, gavusi skundą, pirmiausia turi nu-statyti, ar skundo turinys yra pakankamai konkretus (skundo esmė, fak-tai; priemonės, kurių pareiškėjas ėmėsi savo teisėms valstybės viduje ap-ginti; priimtų sprendimų datos; pažeistas Konvencijos straipsnis). Jei skundas neturi šių duomenų, Kanceliarija paprastai prašo išdėstyti skundą pagal šiuos pagrindinius punktus.
Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų yra tiek, kiek yra Konvenci¬jos valstybių dalyvių (šiuo metu yra 46 teisėjai). Teisėjus iš trijų kandi¬datų sąrašų, kuriuos pateikia kiekviena Konvencijos valstybė dalyvė ren¬ka Europos Tarybos parlamentinė asamblėja 6 metų kadencijai. Pagal Ke-turioliktąjį protokolą teisėjai bus renkami 9 metams. Teisėjai nepriklau-somi ir neatstovauja jokiai valstybei.
Teismui pateiktas bylas nagrinėja trijų teisėjų komitetai, septynių tei¬sėjų kolegijos ir septyniolikos teisėjų Didžioji kolegija. Trijų teisėjų ko¬mitetai sprendžia peticijų priimtinumo klausimus.
Nagrinėjant bylą kolegijos arba Didžiosios kolegijos posėdyje ex offi-cio dalyvauja teisėjas, išrinktas nuo byloje dalyvaujančios valstybės daly¬vės, arba jeigu tokio nėra arba jis negali posėdžiauti, - jos parinktas as¬muo, dalyvaujantis teisėjo teisėmis.
Jei nagrinėjama peticija yra susijusi su skirtingu Konvencijos nuosta¬tų aiškinimu arba priimamas sprendimas gali būti nesuderinamas su esa¬ma Teismo jurisprudencija, kolegija gali perduoti bylą svarstyti Didžiajai kolegijai, jei bylos šalys tam neprieštarauja.
Teismo sprendimai priimami kolegijos arba Didžiosios kolegijos na¬rių balsų dauguma. Jei sprendimas visiškai arba iš dalies neišreiškia vie¬nodos teisėjų nuomonės, kiekvienas teisėjas turi teisę pateikti atskirųjų nuomonę.
Per tris mėnesius nuo kolegijos sprendimo priėmimo dienos išimtiniais atvejais kiekviena bylos šalis gali prašyti bylą perduoti svarstyti Didžiajai kolegijai. Penkių Didžiosios kolegijos teisėjų komisija patenkina tokį pra-šymą, jeigu byloje keliamas sudėtingas Konvencijos arba jos protokolų aiš-kinimo ar taikymo klausimas arba didelė visuotinės svarbos problema.
Didžiosios kolegijos sprendimai yra galutiniai. Visi įsigalioję ‘Icismo sprendimai yra privalomi valstybėms atsakovėms. Europos Tarybos Mi-nistrų komitetas prižiūri Teismo sprendimų vykdymą.
Peticija turi būti pateikta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galutinio sprendimo priėmi¬mo valstybės viduje.
68.2 §. Teisingas atlyginimas, priteisiamas nustačius Europos žmo¬gaus teisių konvencijos pažeidimą. Konvencijos 41 straipsnis (Teisingas atlyginimas) numato:
„Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų pažeidimą ir jei¬gu Aukštosios Susitariančiosios Šalies įstatymai leidžia tik iš dalies atly¬ginti pažeidimu padarytą žalą, tai prireikus Teismas gali priteisti nuken¬tėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą”.
Europos Žmogaus Teisių Teismas priteisia teisingą atlyginimą, jeigu yra 4 sąlygos:
1. Teismas nustatė, kad pažeistos Konvencijos arba jos protokolų nuo¬
statos,
2. nacionalinės teisės nuostatos nesuteikia galimybės atlyginti pažei¬
dimu padarytą žalą,
3. padaryta materialinė arba moralinė žala,
4. yra priežastinis pažeidimo ir žalos ryšys.
Pareiškėjas turi pareikšti savo reikalavimus dėl teisingo atlyginimo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kai Teismas pripažino, kad peticija yra priimtina.
Priteisiamas atlyginimas, kuris atitinka pažeidimo sunkumą ir jo pa-darytą žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos apima ir bylinėjimąsi valstybės vidaus instancijose.
Teisingas atlyginimas visada priteisiamas pinigais. Reikia turėti ome¬nyje, kad vienintelė Teismo taikoma sankcija yra valstybės įvykdyto žmo¬gaus teisių pažeidimo nustatymas ir teisingo atlyginimo priteisimas. Nei Icismas, nei Europos Tarybos Ministrų komitetas negali įpareigoti valsty¬bę imtis kokių nors kitokių veiksmų, pavyzdžiui, išteisinti neteisingai nu¬leistą asmenį, grąžinti jam turtą ar pan.
Bylos prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir svarbiausi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose prieš kitas valstybes
?
Žmogaus teisių apsaugos mechanizmas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – EŽTK) ir jos protokolus
a) Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nagrinėjamų bylų rūšys;
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcija
(EŽTK 32-35 str.; 47 str. – konsultacinė jurisdikcija pagal ET MK prašymą; 16 protokolas – konsultacinė jurisdikcija pagal nacionalinių aukščiausių teismų prašymą)
• Tarpvalstybinės bylos (EŽTK šalys) ir individualios peticijos (EŽTK šalis ir pažeidimo metu jos jurisdikcijai priklausęs asmuo)
- Ratione personae individualioms peticijoms: ne tik fizinis asmuo, bet ir asmenų grupė bei nevyriausybinė organizacija, esantys pažeidimų aukomis
• Bendros priimtinumo sąlygos:
- Ratione materiae: EŽTK įtvirtintos žmogaus teisės ar laisvės pažeidimas
- Ratione loci: pažeidžiamos atsakingos valstybės jurisdikcijai priklausančio asmens teisės
- Ratione temporis: 1) pažeidimas įsigaliojus EŽTK atsakingai valstybei; 2) peticija pateikiama per 6 mėn. nuo galutinio nacionalinio sprendimo
- Vidaus teisinės gynybos priemonių išsėmimo taisyklė (exhaustion of local remedies rule): prieinamos ir veiksmingos priemonės
• Papildomos individualių peticijų priimtinumo sąlygos:
- peticija nėra anoniminė
- peticija nėra nagrinėjama kitos tarptautinės institucijos (pvz., JT ŽTK)
- peticija nėra piktnaudžiavimas peticijos teise
- peticija nėra nesuderinama su EŽTK nuostatomis (17 str. – democracy capable to defend itself koncepcija)
- peticija nėra akivaizdžiai nepagrįsta (manifestly ill-founded)
- didelės žalos kriterijus (14 Protokolas): jei pagarba žmogaus teisėms nereikalauja nagrinėti ir jei byla tinkamai nagrinėta nacionaliniu lygiu
EŽTK 14 protokolas. 12 straipsnis
Konvencijos 35 straipsnio 3 dalis yra pakeičiama ir išdėstoma taip:
„3. Teismas paskelbia nepriimtina kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą individualią peticiją, jeigu mano, kad:
a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise; arba
b) pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir su sąlyga, kad byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei ji nebuvo tinkamai išnagrinėta valstybės teismo.“
• EŽTK
• Priimta 1950, įsigaliojo 1953 m. pirmas aktas kodifikavęs žmogaus teises.
b) peticijų pagal EŽTK ir jos protokolus priimtinumas;
34 STRAIPSNIS. Individualios peticijos
Kiekvienas fizinis asmuo, nevyriausybinės organizacijos ar grupės asmenų, teigiantys, kad jie yra vienos iš Aukštųjų Susitariančių Šalių padaryto Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka, gali pateikti Teismui individualią peticiją. Aukštosios Susitariančios Šalys įsipareigoja niekaip netrukdyti veiksmingai pasinaudoti šia teise.
35 STRAIPSNIS. Priimtinumo sąlygos
1. Teismas gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas.
2. Teismas nepriims nagrinėti pagal 34 straipsnį pateiktos peticijos, jei ši yra:
a) anoniminė; arba
b) pagal savo esmę tokia pati, kurią Teismas jau svarstė arba, kuri jau buvo perduota kitai tarptautinei tyrimo ar ginčo sprendimo institucijai ir, jeigu peticijoje nėra jokių bylai reikšmingų naujų duomenų.
3. Teismas paskelbia nepriimtina kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą individualią peticiją jeigu mano, kad:
a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise; arba
b) pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir su sąlyga, kad byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei ji nebuvo tinkamai išnagrinėta valstybės teismo.
4. Teismas atmes kiekvieną jam pateiktą peticiją, jeigu manys ją esant nepriimtina pagal šį straipsnį. Toks sprendimas gali būti priimtas bet kurioje proceso stadijoje.
EŽTK 14 protokolas.
12 straipsnis
Konvencijos 35 straipsnio 3 dalis yra pakeičiama ir išdėstoma taip:
„3. Teismas paskelbia nepriimtina kiekvieną pagal 34 straipsnį pateiktą individualią peticiją, jeigu mano, kad:
a) peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokolų nuostatomis, yra aiškiai nepagrįsta arba pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise; arba
b) pareiškėjas nepatyrė didelės žalos, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir su sąlyga, kad byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jei ji nebuvo tinkamai išnagrinėta valstybės teismo.“
c) žmogaus teisių apsauga pagal EŽTK ir jos protokolus. Europos Žmogaus Teisių Teismo reformų apžvalga.
d) Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymas.
EŽTT struktūra
(EŽTK 25-31, 42-44 str.)
• Plenariniai Teismo posėdžiai (visi teisėjai) – organizaciniai ir administraciniai klausimai
Byloms nagrinėti:
• Vieno teisėjo Teismas – individualių peticijų nepriimtinumo nutarimai ir išbraukimas iš bylų sąrašo, kai nereikia tolesnio tyrimo (galutinis sprendimas)
• Komitetai (3 teisėjai) – vienbalsiai individualių peticijų bylose (galutiniai sprendimai):
1) nepriimtinumo nutarimai ir išbraukimas iš bylų sąrašo, kai nereikia tolesnio tyrimo;
2) priimtinumo nutarimas ir sprendimas iš esmės kartu, kai yra „pilotinių bylų“ (susiformavusi Teismo praktika)
• Kolegijos (7 teisėjai) – balsų dauguma (galutiniai sprendimai dėl esmės, kai šalys deklaruoja neprašysiančios bylos perduoti arba neperduoda jos per 3 mėn. Didžiajai kolegijai arba Didžiosios kolegijos 5 teisėjų komisijai atmetus prašymą perduoti bylą Didžiajai kolegijai nesant sudėtingo klausimo):
1) kai nėra Vieno teisėjo Teismo ar Komiteto sprendimo, individualių peticijų bylose sprendimas dėl priimtinumo ir esmės (dėl priimtinumo gali būti atskirai);
2) tarpvalstybinėse bylose sprendimai dėl priimtinumo ir sprendimai dėl esmės (kartu tik išskirtiniais atvejais);
3) kai byla susijusi su sudėtingu EŽTK aiškinimo klausimu arba sprendimas gali keisti Teismo praktiką, šalims neprieštaraujant gali perduoti jurisdikciją Didžiajai kolegijai
• Didžioji kolegija (17 teisėjų) – balsų dauguma (galutiniai sprendimai):
1) sprendimai tarpvalstybinėse ir individualių peticijų bylose, kai Kolegija perdavė jurisdikciją arba šalies prašymas perduoti bylą pripažįstamas pagrįstu; 2) svarsto ET MK prašymus (priimtus po šalies informavimo 2/3 balsų) pripažinti, kad valstybė nevykdo galutinio Teismo sprendimo; 3) teikia konsultacines išvadas ET MK prašymu (priimtu balsų dauguma)
