Advokatura - Etika Flashcards

1
Q

Advokatūros vieta Lietuvos teisinėje sistemoje

A

Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Advokatų skaičius LR neribojamas. Lietuvoje asmenys gali veikti kaip advokatai tik tokiu atveju, jeigu jie yra Lietuvos advokatūros, t. y. institucijos atliekančios advokatų savivaldos funkcijas, nariai. Asmuo tampa advokatūros nariu kai jis pripažįstamas advokatu, duoda advokato priesaiką ir įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei sumoka 500 EUR stojamąjį mokestį.
LIETUVOS ADVOKATŪRA yra viešasis juridinis asmuo, kurios teisinė forma – asociacija. Lietuvos advokatūros veiklos laikas neribotas.
Lietuvos advokatūra turi antspaudą su savo pavadinimu, emblemą, vėliavą ir kitą simboliką. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek Advokatūros įstatymas bei Lietuvos advokatūros įstatai nenustato kitaip.
Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.
Advokatūros tikslas – vienyti visus advokatus, koordinuoti jų veiklą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ginti ir atstovauti advokatų interesus santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, taip pat tenkinti kitus viešuosius interesus.
Lietuvos advokatūros veikla grindžiama viešumo, teisėtumo ir savivaldos principais.
Savivaldą Advokatūra įgyvendina per savo valdymo organus – visuotinį susirinkimą, advokatų tarybą, Garbės teismą, revizijos komisiją.
Taigi advokatūra yra apibendrinamoji sąvoka, apibūdinanti advokatų visumą, jų savivaldą ir institucijas. Advokatūros vaidmuo teisinėje sistemoje pasireiškia tuo, kad ji turi užtikrinti vieną svarbiausių advokatų veiklos principų – advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Advokatų veiklos laisvės ir nepriklausomumo principas reikalauja, kad advokatų profesinė veikla nebūtų saistoma viešosios valdžios institucijų ar pareigūnų, neįeinančiu į advokatūros sistemą, veiksmų, sprendimų ar nuomonės.
Ši fundamentali nuostata atskleidžia Lietuvos advokatūros esmę ir jos santykį su valstybe, t. y. kad advokatas, teikdamas kvalifikuotas teisines paslaugas viena vertus padeda įgyvendinti vieną iš valstybės viešųjų funkcijų – teisinės pagalbos teikimą asmenims, kita vertus advokatas turi būti nepriklausomas nuo viešosios valdžios institucijų ar jų pareigūnų ir tą nepriklausomumą užtikrina Lietuvos advokatūra kaip savivaldos institucija.
Savivaldą šiuo atveju reikia suprasti kaip savireguliaciją, kuri padeda įgyvendinti minėtus advokatūros tikslus – pirma, vienyti visus advokatus ir atstovauti jiems santykiuose viešosios valdžios (valstybės ir savivaldybių) institucijomis bei tarptautiniu lygiu; antra, Lietuvos advokatūra veikia kaip organizacija, užtikrinanti, kad į advokatūrą patektų ir advokato veikla užsiimtų tik tinkamą kvalifikaciją turintys ir griežtus elgesio bei profesinės etikos standartus atitinkantys asmenys. Valstybei nesikišant į advokatų veiklą, būtent advokatūra kaip savivaldos institucija nustato visiems advokatams vienodus elgesio ir profesinės etikos standartus, vykdo jų laikymosi kontrolę, įspėjant netinkamai besielgiančius advokatus, taip pat organizuoja ir vykdo advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, vykdo kitokią įstatymais reikalaujamą veiklos kontrolę. Lietuvos advokatūra kaip savivaldos institucija veikia ir uždavinius įgyvendina per savo organus: 1) visuotinį advokatų susirinkimą; 2) Advokatų tarybą; 3) Advokatų garbės teismą; 4) Revizijos komisiją.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Advokatų profesinės veiklos reguliavimas

A

Advok įst ir Lietuvos advokatų etikos kodekse (LAEK) yra įtvirtinta, kad advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, kurie dalyvauja įgyvendinant teisingumą ir teisinės tvarkos palaikymą valstybėje, t. y. advokatų profesinė veikla yra glaudžiai susijusi su viešu ir visai visuomenei svarbiu interesu.
Advokatai atstovauja ir gina teisėtus savo klientų interesus teisme, valstybės ir savivaldybių institucijose ir kitose organizacijose.
Adv, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.
Asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų.
Sąvoka „nepriklausomumas“ nereiškia, kad ADV turi absoliučią veiklos laisvę ar tai kad jiems nėra taikoma profesinės veiklos kontrolė.
Priešingai, kadangi ADV dalyvauja teisingumo įgyvendinimo procese, egzistuoja ir tam tikri valstybės interesai advokatams keliamų reikalavimų ir jų profesinės veiklos reguliavimo srityse.
Kalbant apie ADV veiklos reguliavimą, visų pirma paminėtina teisinė kontrolė, kurią valstybė realizuoja įstatymo lygmeniu nustatydama reikalavimus asmenims siekiantiems tapti ADV (teisinis išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija, teisinio darbo stažas, egzamino išlaikymas ir kt.), o taip pat nustatydama ADV veiklos sąlygas bei tvarką.
Ši kontrolė būtina, kadangi kaip minėta ADV dalyvauja įgyvendinant teisingumą, todėl valstybė privalo įsitikinti, kad teisę verstis ADV profesine veikla įgyja tinkamai pasirengę ir būtinais gebėjimais pasižymintys asmenys.
Papildomai paminėta, jog valstybės įgaliotas asmuo (teisingumo ministras) yra viešai paskelbęs Lietuvos advokatūros statutą – ir tai reiškia, kad valstybė yra patikrinusi ir aprobavusi šio statuto teisėtumą ir patvirtinusi, kad ADV susikurtos taisyklės dera su valstybės požiūriu.
Valstybės kontrolė nesibaigia asmeniui tapus ADV, kadangi ADV privalo laikytis įstatymo lygmeniu įtvirtintų ADV pareigų (atsakomybės draudimas, profesinės kvalifikacijos tobulinimas, sąžininga veikla ir kt.).
Valstybė pasilieka sau galimybę vykdyti ADV veiklos stebėseną ir teisėtumo kontrolę – teisingumo ministras gali iškelti drausmės bylą ADV pažeidusiam ADV veiklos principus ar profesinę etiką. Nors ADV profesinės etikos kodeksą ir drausmės bylą nagrinėjimo tvarką priima ir tvirtina ADVOC savivaldos organai, juos viešai skelbia teisingumo ministras, kuriam suteikta teisė atsisakyti juos skelbti jeigu jie prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Apžvelgta valstybės politika ADV profesinės veiklos reguliavimo srityje, teigti, kad didžiąją dalį kontrolės dalį valstybė yra perdavusi patiems ADV, t. y. advokatų savivaldą įgyvendinančiam profesiniam susivienijimui – Lietuvos advokatūrai.
Savivaldą šiuo atveju reikia suprasti kaip savireguliaciją, kuri padeda įgyvendinti minėtus advokatūros tikslus – pirma, vienyti visus advokatus ir atstovauti jiems santykiuose viešosios valdžios (valstybės ir savivaldybių) institucijomis bei tarptautiniu lygiu; antra, ADVOC veikia kaip organizacija, užtikrinanti, kad į advokatūrą patektų ir ADV veikla užsiimtų tik tinkamą kvalifikaciją turintys ir griežtus elgesio bei profesinės etikos standartus atitinkantys asmenys. Valstybei nesikišant į ADV veiklą, būtent ADVOC kaip savivaldos institucija nustato visiems ADV vienodus elgesio ir profesinės etikos standartus, vykdo jų laikymosi kontrolę, įspėjant netinkamai besielgiančius ADV, taip pat organizuoja ir vykdo ADV profesinės kvalifikacijos tobulinimą, vykdo kitokią įstatymais reikalaujamą veiklos kontrolę. ADVOC kaip savivaldos institucija veikia ir uždavinius įgyvendina per savo organus: 1) visuotinį advokatų susirinkimą; 2) Advokatų tarybą; 3) Advokatų garbės teismą; 4) Revizijos komisiją.

Prie advokatų veiklą reguliuojančių teisės aktų galima paminėti:

  1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
  2. CK, kadangi ADV turi teisę veikti CK ir Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka įsisteigti privatųjį JA, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija (t.p. yra reguliuojami ir kiti teisiniai santykiai, apie kuriuos pasisakyta žemiau).
  3. Rekomendacijos dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85;
  4. Advokatų kvalifikacinio egzamino programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1R-458 (pakeista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-147 „Dėl teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1R-458 „Dėl advokatų kvalifikacinio egzamino programos patvirtinimo” pakeitimo”, nuoroda: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=470063&p_tr2=2);
  5. Pareiškėjų, advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklės reikalavimai ir sveikatos būklės tikrinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-556/1R-181;
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Advokato samprata

A

LAEK įtvirtinta, kad Lietuvos ADV yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, kurie dalyvauja įgyvendinant teisingumą ir teisinės tvarkos palaikymą valstybėje, t. y. advokatų profesinė veikla yra glaudžiai susijusi su viešu ir visai visuomenei svarbiu interesu.
ADV atstovauja ir gina teisėtus savo klientų interesus teisme, valstybės ir savivaldybių institucijose ir kitose organizacijose.
ADV vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.
Asmens teisė turėti ADV yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų.

Kadangi advokato profesinė veikla priskiriama prie veiklos sričių, turinčių ypatingą svarbą visai visuomenei, jiems keliami specialūs griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai nustatyti tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse.
Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui ir profesinei etikai yra objektyviai būtini, kadangi tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese.
Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją kaip tokią, todėl ADV būdamas teisinės sistemos dalis, savo profesinėje veikloje ne tik turi laikytis įst, bet ir pats ginti įst dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus.
Valstybė sukuria ir išlaiko BB tiriančias ir valstybės vardu teismuose kaltinimus pateikiančias institucijas. Tačiau kartu valstybė privalo garantuoti, kad asmuo, kuris kaltinamas nusikaltimo padarymu, suvoks jam pareikštus kaltinimus ir sugebės gintis teisinėmis priemonėmis – todėl ji įsipareigoja garantuoti, kad kiekvienas žmogus, kuriam yra pateikti įtarimai ar kaltinimai nusikaltimo padarymu, išgyvenantis turtinį nepriteklių ar dėl kitų aplinkybių turintis teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, galės nemokamai pasinaudoti kvalifikuoto ADV pagalba, už kurio paslaugas moka pati valstybė.
ADV vaidmuo visuomenėje, pagrįstoje pagarba teisinei valstybei, yra ypatingas.
ADV turi tarnauti teisingumo ir teisėtumo interesams bei tiems, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti.
Taigi galima teigti, kad pagrindinė ADV funkcija – padėti ir patarti asmenims įvairiais teisės klausimais ir taip garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą, teisingumo įgyvendinimo procese.
Pagrindinė ADV dalyvavimo procese sąlyga yra ADV nepriklausomumas bei santykiai su klientu konfidencialumas.
Konfidencialumas reiškia, kad ADV neprivalo niekam atsiskaityti apie teikiamos teisinės pagalbos formas ir būdus, apie tai, kokius turi duomenis ir kaip rengiasi juos panaudoti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Advokato veikla

A

Teisę verstis ADV veikla turi ir ADV teises ir pareigas įgyja:
- į Lietuvos praktikuojančių ADV sąrašą įrašyti ADV ir
- kuriems ADVOC yra išdavusi ADV pažymėjimą.
Pažymėjimo išdavimo diena laikoma ADV teisės verstis ADV veikla suteikimo diena.
ADV veikla yra teisinių paslaugų teikimas.
ADV veikla nėra komercinė ūkinė.
ADV teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai.
Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti ADV, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
ADV teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.
ADV turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.

ADV paslaugas gali teikti ADV (advokato padėjėjai (ADVPAD) ar advokatų profesinė bendrija (APB). Kai paslaugas teikia ar veikia APB, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos ADVOC ĮST nuostatos.
Užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal:
- LR tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos,
- ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, kurie paslaugas teikia Advokatūros įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka.

ADV taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti:
- bankroto,
- restruktūrizavimo,
- turto ir palikimo administratoriaus,
- lobisto,
- likvidatoriaus,
- kuratoriaus,
- testamento vykdytojo,
- turto patikėtinio,
- vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis,
- patentinio patikėtinio paslaugas,
- dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose,
- būti savivaldybės tarybos nariu,
- Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu,
- taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas,
- būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai.
ADV gali būti JA kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu.
Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas ADV įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Advokatų profesinės veiklos principai

A

ADV veiklos pagrindiniai principai:

1) ADV veiklos laisvė ir nepriklausomumas;
2) ADV tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija;
3) ADV veiklos teisėtumas;
4) kliento paslapties neatskleidimas;
5) lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas;
6) nepriekaištingas elgesys.

Pagal advokato M. Kukaičio prezentaciją „Advokato elgesiui keliami etikos reikalavimai. Interesų konfliktai advokato veikloje“:

Pagrindiniai advokatų veiklos ir elgesio principai (kartu tai ir advokatui keliami reikalavimai):
1. Tradicijų ir papročių taikymas:
Kai ADV veiksmų ar poelgių nereglamentuoja ADVOC įstatymas, etikos kodeksas, ADVOC įstatai, ir kiti teisės aktai, arba kai ADV nėra tikras dėl profesinės etikos reikalavimų, ADV privalo laikytis ADV praktikoje susiformavusių tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka profesinės etikos ir dorovės principus.
2. Veiklos laisvė ir nepriklausomumas.
3. Sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys
4. Veiklos teisėtumas
5. Kliento paslapties neatskleidimas
6. Kompetencija ir pareigingumas.
7. Lojalumas klientui
8. Interesų konflikto vengimas
9. Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija
10. Advokatų ir Lietuvos advokatūros organų santykių geranoriškumas
11. Pagarba valstybei ir visuomenei

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Advokato nepriekaištinga reputacija

A

ADV profesinė veikla priskiriama prie veiklos sričių, turinčių ypatingą svarbą visuomenei, jiems keliami specialūs griežtesni elgesio standartai.
ADV saisto ne tik įpareigojimas teikti tiesiog kokybiškas teisines ir kitokias paslaugas, bet ir didesni padorumo ir elgesio reikalavimai.
Vienas iš tokių reikalavimų yra nepriekaištinga reputacija, kuri yra būtina norint būti pripažintu ADV. Reikalavimas, kad ADV reputacija būtų nepriekaištinga ir kad savo veikloje jis laikytųsi profesinės etikos reikalavimų, turi užtikrinti, kad teisingumo įgyvendinimo procese veiks asmuo, kuriam keliamas „švarių rankų“ reikalavimas.
ADV etikos kodeksas numato, kad ADV ne tik turi būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau ir ją saugoti.
Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas ADV, jeigu jis:
1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip 4 metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip 3 metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo BA atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 2 metai;
4) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo 2 metai;
5) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
6) neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Pripažinimo advokatu tvarka ir reikalavimai

A

ADVOCĮST 7 str.
FA (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas ADV, jeigu jis:
1) yra LR arba ES valstybės narės pilietis;
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
3) turi ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip 2 metų ADVPAD praktiką.
Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše.
Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;
4) yra nepriekaištingos reputacijos;
5) moka valstybinę kalbą;
6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą ir dėl kurio pripažinimo advokatu sprendimas buvo panaikintas ADVOCĮST 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras, išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (ADVOCĮST 8 straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;
7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir ADV sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato SAM ir TM.

9 straipsnis. Dokumentų dėl asmens pripažinimo advokatu pateikimas
Asmuo, siekiantis būti pripažintas ADV, turi pateikti Lietuvos advokatūrai:
1) prašymą pripažinti ADV. Prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti pripažintas ADV;
2) sveikatos pažymėjimą ir kitus dokumentus, įrodančius, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejį, kai šie dokumentai buvo pateikti pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir nuo pateikimo nepasikeitė juose nurodyti duomenys.

10 straipsnis. Pripažinimo advokatu tvarka

  1. Prašymas pripažinti ADV nagrinėjamas dalyvaujant pareiškėjui.
  2. ADVOC ne vėliau kaip per 45 dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo ADV ir jį įrašo į asmenų, pripažintų ADV, sąrašą. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 10 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
  3. Sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją ADV turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją ADV įteikimo dienos šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
  4. Jeigu Lietuvos advokatūra per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas gali per 30 dienų kreiptis į VAT su prašymu įpareigoti ADVOC pripažinti pareiškėją ADV.
  5. Pareiškėjas yra laikomas ADV nuo sprendimo pripažinti jį ADV priėmimo dienos.

11 straipsnis. Pripažinimo advokatu procedūros sustabdymas

  1. Pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjas yra įtariamas ar kaltinamas NV padarymu.
  2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pripažinimo ADV procedūra sustabdoma, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta pareiškėjo pripažinimo ADV procedūra.

12 straipsnis. Advokato asmens byla

  1. Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.
  2. ADV turi teisę susipažinti su jo asmens byloje esančiais duomenimis.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas

A

13 straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas

  1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas:
    1) jeigu po sprendimo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu;
    2) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų;
    3) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų;
    4) advokato prašymu;
    5) pritaikius drausminę nuobaudą – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu;
    7) jeigu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos advokatūra pritaiko Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę – leidimo vykdyti veiklą panaikinimą.
  2. Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra.
    Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis LR teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Jeigu ADVOC atsisako patenkinti teisingumo ministro prašymą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu arba per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio prašymo gavimo dienos nepriėmė sprendimo, teisingumo ministras per trisdešimt dienų turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
  3. ADV netenka ADV vardo ir yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos.
  4. Sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Teisė verstis advokato praktika

A

17 straipsnis. Teisė verstis advokato veikla
1. Teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.

  1. Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu:
    1) jis prisiekė šio Įstatymo nustatyta tvarka;
    2) yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė;
    3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų, nurodytų šio Įstatymo 21 straipsnyje;
  2. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti advokato pažymėjimą.
  3. Užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, išskyrus šio Įstatymo dvyliktajame ir tryliktajame skirsniuose nurodytus atvejus.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Įrašymas į praktikuojančių advokatų sąrašą

A

18 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą

  1. Į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašoma Lietuvos advokatūros sprendimu. Advokatas Lietuvos advokatūrai pateikia:
    1) prašymą įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Prašyme turi būti nurodyta, ar nepasikeitė duomenys, pateikti prašyme pripažinti jį advokatu; jeigu pasikeitė, – nurodyti pasikeitę duomenys;
    2) dokumentus, įrodančius, kad advokatas atitinka šio Įstatymo reikalavimus, taikomus įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.
  2. Lietuvos advokatūra priima sprendimą įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu advokatas įvykdė šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.
  3. Advokatas, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą neįrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, per trisdešimt dienų nuo įrašymo termino pabaigos dienos turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

Asmens prašyme įrašyti jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą turi būti nurodyta vertimosi advokato veikla pradžios data. Ši data turi būti vėlesnė nei advokatų tarybos posėdžio, kuriame prašymas bus svarstomas, diena. Šis reikalavimas yra imperatyvus, todėl asmeniui prašyme nenurodžius vertimosi advokato veikla pradžios datos šis prašymas nėra svarstomas.
Advokatų tarybai priėmus sprendimą tenkinti asmens prašymą įrašyti jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, toks asmuo privalo užtikrinti, kad nuo tarybos sprendime nurodytos vertimosi advokato veikla pradžios datos jis laikysis LR advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų apribojimų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo

A

23 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo

  1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:
    1) jis raštu prašo būti išbrauktas;
    2) panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu;
    3) paaiškėja, kad įrašant jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
    4) advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
    5) advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla.
  2. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat pritaikius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.
  3. Advokatų garbės teismas, nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį gali būti skiriama šio Įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
    Teikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes.
    Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
  4. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje.
    Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Veiklos laisvė ir nepriklausomumas. Jo santykis su profesine bendrija ir VGTP.

A
  • ADV yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (Advokatūros įstatymo 3 str.);
  • ADV veiklos laisvės ir nepriklausomumo principas yra būtinoji sąlyga kitų ADV veiklos principų įgyvendinimui;
  • ADV nepriklausomumas yra ne privilegija, bet viena iš svarbiausių jo teisių ir pareigų, užtikrinančių tinkamą jo
    atstovaujamų asmenų gynybą;
  • Valstybė teisėkūros procese privalo įtvirtinti ADV veiklos garantijas;
  • Šios taisyklės turi būti paisoma ir tada, kai teikiama VGTP (teisininko įsipareigojimui savo klientui negali daryti įtakos faktas, kad atlyginimą jam visiškai ar iš dalies moka valstybė);
  • EŽTT: valstybė negali kontroliuoti ir reguliuoti ADV veiksmų, nes tai nesuderinama su nepriklausomumu, be to, tai pažeistų bylos šalių lygybės principą (A. Sanchez v. Spain);
  • APB funkcionavimas ir pati profesinė veikla negali būti saistomi institucijų ar pareigūnų, neįeinančių į advokatūros sistemą, sprendimų;
  • ADV nepriklausomumo esmė: jo santykiai su klientu, grindžiami konfidencialumu, t.y. visišku pasitikėjimu;
  • Atlikdamas profesines pareigas ADV turi būti visiškai nepriklausomas nuo jokios įtakos, ypač tos, kuri gali kilti dėl asmeninių interesų ar išorinio poveikio (Advokatų etikos kodekso 4 str.);
  • ADV nepriklausomumas nėra tolygus teisėjo nepriklausomumui, kuris kartu reiškia ir nešališkumą;
  • Veikdamas kliento vardu ADV nėra visiškai nepriklausomas, nes turi paisyti kliento valios;
  • ADV garantuojama, kad jam nebus taikomos baudžiamosios, administracinės arba kitokios sankcijos už veiksmus, kurių jis ėmėsi kliento įsipareigojimams įvykdyti, nepažeisdamas įstatymų ar profesinės etikos reikalavimų;
  • Nepriklausomumas nuo valstybės: tai pareigos atsiskaityti bet kokiems valstybės valdžios organams ar institucijoms nebuvimas;
  • Nepriklausomumas nuo bylos šalių: ADV yra savarankiškas proceso subjektas. Teisėjui, prokurorui, kitiems bylos dalyviams negalima duoti ADV įstatymuose nenustatytų privalomų nurodymų;
  • Nepriklausomumas nuo visuomenės: visuomenės ir jos grupių požiūris į klientą negali daryti įtakos jų tarpusavio santykiams;
  • Nepriklausomumas apima: aiškias tapimo ADV procedūras; aiškias išbraukimo iš advokatų procedūras; ekonominis nepriklausomumas; veiklos nesuderinamumo nustatymą;
  • VGTP 18 str. 3 d.: Sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas ADV teikti antrinę teisine pagalbą.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Principai. Sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys

A

ADV profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra ADV profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti ADV korporacijai.

ADV visada privalo:
- saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti ADV vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos;
- būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti;
- elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai;
- teismo posėdžių metu dėvėti mantiją (ši sąlyga netaikoma advokato padėjėjui);
- nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai atlieka ADV profesines pareigas, taip pat nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių ir toksinių medžiagų ne medicinos tikslais.
ADV neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu.
ADV ženklas ir mantija turi būti naudojami išimtinai ADV profesinėje veikloje.
ADV draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą ADV, pažeidžia ADVOC reputaciją ar žemina ADV profesijos vardą.

Nepriekaištinga reputacija:

  • nėra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip 4 metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
  • nėra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip 3 metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;
  • nėra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
  • nėra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus (2 metus);
  • nepiktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
  • atitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Veiklos teisėtumas

A
    1. ADV veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių ADV vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl ADV privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo klientų teises ir interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.
    1. ADV visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai.
    1. ADV draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus ar talkinti teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje.
    1. ADV draudžiama neteisėtai trukdyti ar apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.
    1. ADV privalo užtikrinti, kad jo darbo vieta ir profesinės veiklos sąlygos atitiktų ADVOC įstatymo ir Lietuvos ADVOC nustatytus reikalavimus.
    1. Praktikuojantis ADV, derindamas kitas veiklas su ADV profesine veikla, visuomet privalo laikytis ADVOC įstatyme nustatytų apribojimų.
      • Teisėtumo principas apima ne tik teisės aktų, bet ir etikos kodekso laikymąsi.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kliento paslapties neatskleidimas

A
  • ES ir LT ADV etikos kodeksuose konfidecialumas įtvirtintas kaip pagr ir svarbiausia ADV teisė ir pareiga;
  • EŽTT: Kliento konfidencialumo pažeidimas gali būti prilyginamas teisminės gynybos prieinamumo pažeidimui (Daud v. Portugal; M. Pereira v. Portugal);
  • ADV nepriklausomumo esmė: jo santykiai su klientu, grindžiami konfidencialumu, t.y. visišku pasitikėjimu;
  • Konfidencialumas reiškia, kad ADV neprivalo niekam atsiskaityti apie teikiamos teisinės pagalbos formas ir būdus, apie tai, kokius turi duomenis ir kaip rengiasi juos panaudoti;
  • JT GA 1990-12-14 rezoliucija dėl Advokatų vaidmens pagrindinių principų: vyriausybės privalo pripažinti ir paisyti konfidencialumo bet kokiuose profesiniuose ADV ir kliento santykiuose;
  • Konfidencialumas įtvirtinamas ADV priesaikoje;
  • ADV profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į ADV faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir
    pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis ir kliento pavedimu ADV surinkti duomenys. Klientas gali leisti ADV atskleisti tam tikrą informaciją. Konfidencialumo įsipareigojimams senatis netaikoma;
  • ADV iš savo kolegų, ADV padėjėjų, kitų savo ar ADV profesinės bendrijos darbuotojų, kitų asmenų, kuriuos
    pasitelkia teikdamas teisines paslaugas, turi reikalauti laikytis tokių pačių konfidencialumo įsipareigojimų ir už tai atsako;
  • ADV profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas Lietuvos ADV ar jos organams nelaikomas kliento paslapties atskleidimu ir konfidencialumo pažeidimu;
  • ADV privalo imtis priemonių, kad be kliento sutikimo ADV profesinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų
    panaudota prieš klientą, paviešinta ar kitaip atskleista, išskyrus teisės aktų ir žemiau nurodytus atvejus arba kai tai būtina kliento pavedimui tinkamai atlikti;
  • ADV draudžiama panaudoti ADV profesinę paslaptį sudarančią informaciją savo ar kito asmens interesais neteisėtu būdu. ADV turi teisę be kliento sutikimo atskleisti ADV profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kai tai neišvengiamai būtina:
  • žmogaus gyvybei išsaugoti;
  • kliento, jo įpėdinio ar teisių perėmėjo teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti;
  • apginti ADV teises ginče su klientu, tačiau tik ta apimtimi, kuri būtina ginčui teisingai išspręsti.
  • ADV galioja BK straipsnis, numatantis atsakomybę už nepranešimą teisėsaugai apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą.
  • ADV galioja pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos reikalavimai.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kompetencija ir pareigingumas

A

Kompetencija - tai gebėjimas atlikti tam tikrą konkretų darbą. Kompetencija apima patirtį, įgūdžius ir žinias, dažnai ir tam tikras asmenines savybes. Kalbant apie ADV kompetenciją ir pareigingumą, taikomi tokie reikalavimai:

    1. ADV profesinės žinios ir rūpestingas pareigų atlikimas yra būtinos tinkamo ADV funkcijų vykdymo prielaidos, todėl ADV privalo nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir siekti užtikrinti tinkamą klientui teikiamų paslaugų kokybę.
    1. ADV visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai.
    1. ADVOC įstatymo ir Lietuvos ADVOC nustatyti reikalavimai tapti ADV ir verstis ADV veikla yra kiekvienam ADV būtinoji sąlyga, todėl ADV privalo visuomet laiku, sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus tokius reikalavimus ir pareigas, kol yra įrašytas į asmenų, pripažintų ADV, sąrašą.
    1. ADV privalo laiku, sąžiningai ir rūpestingai vykdyti ir kitus jam, kaip ADV, privalomus reikalavimus ir pareigas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Lojalumas klientui

A
  • ADV lojalumas klientui yra profesionalaus ADV ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo ADV funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat sąlygojanti ADV pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus;
  • Lojalumo klientui principas įpareigoja ADV užtikrinti ADV ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. ADV ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu.;
  • Asmens teisė teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ADV neriboja ADV teisės atsisakyti priimti pavedimą nurodant svarbias priežastis.
  • ADV privalo nepriimti pavedimo kai tai būtina vykdant teisės aktų ar etikos kodekso reikalavimus (interesų konfliktas, konfidencialumo ar advokato nepriklausomumo pažeidimas, kitaip prieštarauja profesinei etikai); taip pat kai pavedimo priėmimas prieštarauja advokato sutartiniams įsipareigojimams kitam advokatui arba juridiniam asmeniui, įsteigtam advokatų veiklai vykdyti.
  • ADV neturi priimti pavedimo, kai žino, jog negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jį atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių.Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą.
  • ADV susitaria su klientu dėl pavedimo apimties, atlyginimo ir kitų esminių ADV paslaugų sąlygų bei sudaro sutartį ADVOC įstatyme nustatyta tvarka. ADV gali su klientu susitarti dėl atlyginimo, išreikšto pinigine išraiška, kuris priklauso nuo pasiekto byloje rezultato (pactum de quota litis), laikydamasis ADVOC įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Iki sutarties su klientu pasirašymo ADV privalo atskleisti klientui visas sutarties sąlygas ir informuoti klientą apie atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas dydį, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, galimas kitas atlygintinas ADV teikiamų teisinių paslaugų išlaidas.
  • Įgyvendindamas teisę arba pareigą atsisakyti kliento, priimto pavedimo ar kitaip vienašališkai nutraukti ADV ir kliento santykius, ADV privalo veikti taip, kad klientas galėtų laiku susirasti kitą ADV ir nebūtų trikdomas bylos procesas.
  • ADV gali vertinti pavedimo įvykdymo sėkmės tikimybę, tačiau neturi garantuoti klientui ar jo užtikrinti dėl konkretaus pavedimo rezultato.
  • ADV draudžiama skatinti nepagrįstus teisminius ginčus. ADV turi skatinti klientą siekti ginčą išspręsti taikiai,
    nurodyti alternatyvius ginčo sprendimo būdus.
  • ADV privalo klientui prašant, informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti atitinkamą sprendimą.
  • Kai kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, ADV privalo apie tai informuoti klientą ir patarti jam tokių reikalavimų ar atsikirtimų nereikšti. Esant šioje dalyje nurodytoms situacijoms, advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas, įspėjęs klientą prieš protingą terminą.
  • Kai klientas pripažįsta kaltę ir ADV, įvertinęs visus įrodymus, su tuo sutinka, ADV privalo atlikdamas savo
    profesines pareigas išanalizuoti visas kliento atsakomybę galinčias palengvinti aplinkybes.
  • Kai klientas pripažįsta kaltę, o ADV, įvertinęs visus įrodymus, mano, kad kliento kaltė neįrodyta arba kelia abejonių, ADV privalo laikytis savarankiškos, nuo kliento nepriklausomos, pozicijos.
  • Kai klientas pripažįsta kaltę, o ADV, įvertinęs visus įrodymus, pagrįstai mano, kad kliento veiksmuose yra lengvesnio nusikaltimo sudėtis, ADV privalo tai paaiškinti ginamajam. Jeigu klientas nesutinka su ADV pozicija ir argumentais, ADV privalo išaiškinti klientui jo teisę atsisakyti ADV paslaugų.
  • Kai klientas neigia savo kaltę, o ADV, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, mano, kad kliento kaltumui pagrįsti pakanka įrodymų, ADV privalo tai paaiškinti klientui, tačiau negali įtikinėti kliento, kad šis prisipažintų esąs kaltas. Jeigu klientas su ADV pasirinkta pozicija nesutinka, ADV privalo išaiškinti klientui jo teisę atsisakyti ADV paslaugų.
  • ADV, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje ADV yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, ADV gali konsultuoti, atstovauti ar veikti prieš buvusį savo klientą, kuriam ADV teikė klientui teisines paslaugas, kai yra tenkinamos abi šios sąlygos:
    • visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą);
    • nebus pažeistas nei vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.

ADV draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti prieš buvusį savo klientą kitu, nei aptarta šio straipsnio 21 dalyje, klausimu, kitoje byloje ar kitame teisiniame santykyje 1 metus nuo advokato ir kliento profesinių tarpusavio santykių pabaigos arba paskutinio kliento pavedimo įvykdymo, jei ši sąlyga atsirado pirmiau. Šis draudimas netaikomas:

  • ADV ginant savo teises ginče su buvusiu klientu;
  • kliento – JA atžvilgiu, kai nebus pažeistas nei vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas;
  • kliento – FA atžvilgiu, kai visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą) ir nebus pažeistas nei vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Interesų konflikto vengimas

A
  • Interesų konflikto vengimo principo tinkamas įgyvendinimas sąlygoja ypatingai svarbią ADV pareigą santykiuose su klientu ir kitais asmenimis veikti taip, kad būtų išvengta ADV klientų arba kliento ir ADV interesų priešpriešos;
  • ADV negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar tame pačiame teisiniame santykyje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Šis draudimas netaikomas, išskyrus atstovavimą ar gynybą toje pačioje byloje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
    - protingai įmanoma suderinti visus priešingus interesus ir tinkamai suteikti teisines paslaugas kiekvienam tokiam klientui;
    - visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą);
    - nebus pažeistas nei vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.
  • ADV draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu ir (ar) interesais kitu, nei aptarta aukščiau, klausimu, byloje ar teisiniame santykyje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje, arba veikti prieš esamą klientą savo ar kito asmens vardu ir (ar) interesais.
    Šis draudimas netaikomas:
    - ADV ginant savo teises ginče su klientu;
    - kliento – JA atžvilgiu, kai nebus pažeistas nei vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas;
    - kliento – FA atžvilgiu, kai protingai įmanoma suderinti visus priešingus interesus ir tinkamai suteikti teisines paslaugas kiekvienam tokiam klientui ir nebus pažeistas nei vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.
  • Privataus JA, įsteigto ADV veiklai vykdyti, ADV arba partnerystės pagrindais veikiantys ADV gali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti skirtingų klientų vardu ir (ar) interesais tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, ar teisiniame santykyje, kai tų klientų interesai yra priešingi arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje, jeigu dėl tokio teisinių paslaugų teikimo nebus pažeistas tokių klientų informacijos konfidencialumas ir tenkinamos abi sąlygos:
    - visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą);
    - užtikrinamos ADV tarybos nustatomos klientų interesų apsaugos (etinių barjerų) procedūros.
  • ADV draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti kliento vardu ar interesais klausimu ar byloje, kuriuo ar kurioje ADV, ADV tėvai, sutuoktinis, vaikai, broliai ir seserys turi priešingą klientui finansinį, komercinį ar asmeninį suinteresuotumą;
  • ADV draudžiama, kol tęsiasi ADV ir kliento tarpusavio profesiniai santykiai, tiesiogiai, per šeimos narius ar artimus giminaičius sudaryti su klientu, jo šeimos nariais ar artimais giminaičiais sandorius (įskaitant sandorius dėl turto, teisių ar reikalavimų, dėl kurių iškeltoje byloje ADV teikia klientui teisines paslaugas), dėl kurių kyla ADV, jo šeimos narių ar artimų giminaičių ir kliento interesų konfliktas arba akivaizdu, jog interesų konfliktas kils ateityje
  • Jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar ADV nepriklausomumas, ADV turi nustoti veikti tų klientų vardu.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija

A
  • ADV, kaip vieningos ir garbios profesinės korporacijos narių, tarpusavio santykiai turi būti grindžiami demokratiškumo, kolegiškumo ir sąžiningos konkurencijos principais.
  • ADV tarpusavio santykių demokratiškumo įgyvendinimo būtina prielaida yra ADV aktyvus dalyvavimas ADVOC ir jos organų veikloje bei privalomas dalyvavimas visuotiniuose ADV susirinkimuose sprendžiant svarbiausius Lietuvos advokatūros gyvavimo, veiklos ir valdymo klausimus.
  • ADV, saugodamas savo profesijos vertybes, turi puoselėti ADV tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, su kolega visuomet bendrauti sąžiningai, dalykiškai, draugiškai, taktiškai ir mandagiai.
  • ADV privalo padėti ir patarti kolegai, kai tai nekenkia kliento interesams, taip pat visuomet atkreipti kolegos dėmesį į galimą teisės ar ADV profesinės etikos pažeidimą.
  • ADV padėjėjo praktikos vadovas privalo realiai ir veiksmingai vadovauti padėjėjo praktikai. ADV negali imti iš ADV padėjėjo atlyginimo už vadovavimą praktikai, o padėjėjas negali už tai mokėti.
  • Negalėdamas atvykti į teismo posėdį arba ketindamas prašyti teismą pakeisti ar nustatyti kitą teismo posėdžio laiką, ADV , esant galimybei, privalo nedelsdamas informuoti byloje dalyvaujantį kolegą.
  • Kai ADV priima pavedimą ir sužino, jog analogišką pavedimą vykdo kitas ADV , jis privalo apie tai pranešti kolegai, išskyrus, kai dėl kolegos veiksmų ar neveikimo nepavyksta to padaryti per protingą laiką arba kai klientas prašo to nedaryti. ADV tokiu atveju privalo kolegiškai bendradarbiauti siekiant tinkamai atstovauti kliento interesus.
  • Kai ADV priima pavedimą atstovauti klientui prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, ADV privalo apie tai nedelsdamas pranešti Lietuvos advokatūrai, kolegai ir, kai tai nekenkia kliento interesams, pasiūlyti kolegai ginčą baigti taikos sutartimi. ADV draudžiama savo interesais pradėti formalias procedūras prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, prieš tai nepranešus Lietuvos advokatūrai.
  • Tarpusavio ginčą ADV privalo pirmiausiai stengtis išspręsti abipusiu sutarimu. ADV privalo vengti nereikalingo tarpusavio bylinėjimosi ir kitokių nekolegiškų, visuomenės pasitikėjimą ADV menkinančių, ADVOC reputaciją pažeidžiančių ar ADV gerą vardą žeminančių tarpusavio santykių ir ginčų.
  • ADV tarpusavio susitarimais nustatomi teisės teikti teisines paslaugas ribojimai privalo būti pagrįsti ir protingos apimties.
  • ADV draudžiama nesąžiningai ar viešai skatinti kolegos klientą pakeisti ADV , reikšti kritiką dėl kolegos darbo, niekinti kitą ADV ar menkinti jo kompetenciją ar veiklą.
  • ADV visuomet privalo laikytis ADV taikomų reikalavimų dėl reklamos ir informacijos apie ADV ir jo veiklą.
    5. 2.1. Jeigu advokatas, į kurį kreipėsi kolega iš kitos valstybės narės, nėra kompetentingas tinkamai įvykdyti duodamą pavedimą, jis privalo atsisakyti priimti tokį pavedimą. Tokiu atveju jis turi būti pasirengęs padėti savo kolegai gauti informaciją, kuri būtina, kad šis galėtų duoti nurodymus advokatui, galinčiam suteikti prašomas paslaugas.

5.2.2. Bendradarbiaujančių valstybės narės advokato ir kitos valstybės narės advokato bendra pareiga yra atsižvelgti į galimus jų teisinių sistemų ir profesinių organizacijų bei valstybių narių advokatų kompetencijos ir pareigų skirtumus.
Advokatas negali niekam mokėti honoraro, komisinio atlyginimo ar kitokios kompensacijos kaip atlygio už kliento nukreipimą jam.
5.9.1. Advokatas, manantis, kad kolega iš kitos valstybės narės pažeidė profesinės etikos taisykles, turi atkreipti į tai kolegos dėmesį.
5.9.2. Bet kurį profesinio pobūdžio asmeninį tarpusavio ginčą skirtingų valstybių narių advokatai privalo, jeigu įmanoma, iš pradžių mėginti spręsti draugiškai.
5.9.3. Advokatas negali pradėti jokių procesinių veiksmų prieš kolegą iš kitos valstybės narės 5.9.1 ar 5.9.2 punkte minėtais atvejais, prieš tai neinformavęs advokatūrų ar teisininkų draugijų, kurioms jie abu priklauso, kad advokatūros ar teisininkų draugijos turėtų galimybę padėti jį išspręsti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Advokatų ir Lietuvos advokatūros organų santykių geranoriškumas

A
  • ADV ir ADVOC organų santykiai grindžiami abipuse pagarba ir geranoriška pagalba;
  • ADV, išrinktas į bet kuriuos ADVOC organus, privalo dalyvauti jų darbe, posėdžiuose, konferencijose,
    susirinkimuose ar kitokiuose renginiuose. Apie tai, kad dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti, ADV privalo laiku
    informuoti ADVOC organą;
  • ADV privalo vykdyti ADVOC organų sprendimus ar nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti ADVOC organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, ADV privalo nedelsdamas informuoti ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis;
  • Jeigu ADVOC organas (jo vadovas) kreipiasi į ADV kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su ADV profesine veikla, ADV privalo per rašte nurodytą terminą pateikti paaiškinimą;
  • ADV apie pavedimą atstovauti kliento interesams byloje prieš kitą ADV privalo pranešti Advokatų tarybai;
  • ADV negalima pradėti jokių procesinių veiksmų ar kitų formalių procedūrų prieš savo kolegą iš anksto nepranešus ADVOC siekiant suteikti galimybę padėti ADV susitarti.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Pagarba valstybei ir visuomenei

A

1 Bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose ADV privalo veikti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.
2 ADV, sužinojęs, kad paskirtu laiku negalės dalyvauti posėdyje arba atlikti kitą profesinę pareigą teisme, kitoje institucijoje ar įstaigoje arba su kitu asmeniu, privalo nedelsdamas apie tai informuoti teismą, instituciją, įstaigą ar suinteresuotą asmenį, o teisės aktuose nurodytais atvejais – pranešti apie neatvykimo priežastis.
3 ADV, atstovaujantis klientui (ginantis klientą) teisme, privalo nedelsdamas pranešti teismui apie atstovavimo (gynybos) santykių pabaigą ar pasikeitimą.
4 ADV, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, ADV gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Advokatų veiklos formos, skirtumai, formos keitimas

A
  • individuali veikla; partnerystė neįsteigiant JA; advokatų profesinė bendrija;
  • ADV turi teisę pasirinkti tik vieną nurodytų veiklos formų.
  • ADV turi teisę keisti veiklos formą. Pakeitęs savo veiklos formą, ADV apie tai turi pranešti Lietuvos advokatūrai.
  • ADV veiklos forma ir/ar darbo vieta gali būti keičiama ir nauja darbo vieta gali būti registruojama tik po to, kai ADV yra išregistruotas iš APB dalyvių sąrašo arba APB, kurios dalyviu yra ADV, yra išregistruota iš JAR.
    Laikoma, kad ADV nebėra APB dalyvis nuo pakeisto steigimo dokumento įregistravimo JAR.
    1. ADV siekiant įregistruoti/pakeisti darbo vietą ar veiklos formą, Lietuvos advokatūrai pateikiama:
  1. 1.1. Prašymas/pranešimas, kuriame nurodoma įregistruoti ar pakeisti darbo vietą, nurodant veiklos formą bei darbo vietos pavadinimą, kuris bus naudojamas jo veikloje ir ADV veiklos dokumentuose.
  2. 1.2. Darbo vietos steigimo aktas (sutartis). Steigiantys darbo vietą keli ADV, surašo darbo vietos steigimo sutartį, jei steigėjas vienas – surašomas darbo vietos steigimo aktas. Šiame dokumente nurodoma: darbo vietos pavadinimas, adresas, telefono, fakso numeris, elektroninis paštas, steigėjai, taip pat turi būti nurodyti duomenys išvardinti Advokatūros įstatymo 22 straipsnyje.
  3. 1.3. Patalpų, kuriose įrengiama ADV darbo vieta, valdymo pagrindą patvirtinantis dokumentas arba patvirtinta kopija. Šiame dokumente turi būti patvirtinta, kad jis turi teisę šiose patalpos įkurti darbo vietą, taip pat konkrečiai nurodytas perduodamų valdyti patalpų skaičius, taip pat patalpų savininko įsipareigojimas leisti ADV matomoje vietoje pakabinti iškabą, aptartos kitos Advokatūros įstatymo 22 straipsnyje išvardintų reikalavimų įgyvendinimo sąlygos.
  4. 1.4. Nekilnojamojo turto registro išrašas arba kitas dokumentas , kuriame nurodyti duomenys apie patalpų, statinio, kurio patalpose įkuriama ADV darbo vieta paskirtį bei savininkus.
  5. 1.5. Patalpų planas arba patvirtinta kopija su paaiškinimu, nurodant šių patalpų identifikuojančius duomenis ir išsidėstymą plane. Tuo atveju, kai iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar patalpos, kuriose kuriama ADV darbo vieta, atitinka nustatytus reikalavimus, ADVOC gali pareikalauti pateikti papildomus dokumentus arba, suderinusi su prašymą pateikusiu ADV, atlikti patalpų atitikimo nustatytiems reikalavimams patikrinimą.
    1. Steigiant JA - APB ADV kartu su dokumentais nurodytais 2.1.1.-2.1.5. p. privalo pateikti JAR išrašą, t.y. dokumentą patvirtinantį JA įregistravimą.
    1. ADV sudarę asociacijos sutartį arba sutartį dėl paslaugų teikimo išimtinai kitam ADV (APB), prie prašymo/pranešimo įregistruoti duomenis apie darbo vietą, pateikia minėtą sutartį ar jos išrašą.
    1. ADV, kai darbo vietos pavadinime yra įrašyta jo pavardė, nutraukiant partnerystės (ar kitą) sutartį ir keičiant darbo vietą, privalo pateikti prašymą dėl darbo vietos pavadinimo pakeitimo.
    1. ADV, kuris vadovauja ADVPAD praktikai, pateikdamas Lietuvos advokatūrai prašymą dėl darbo vietos pakeitimo, kartu turi pateikti ADVPAD prašymą ir patikslintą sutartį dėl ADVPAD darbo vietos. ADV nepateikus nurodytų dokumentų, nauja darbo vieta neregistruojama.
    1. Lietuvos advokatūrai prie prašymo/pranešimo įregistruoti/ pakeisti darbo vietą pateikiami dokumentų originalai arba notariškai patvirtinti dokumentų nuorašai. Dokumentų nuorašą gali partvirtinti ir jį išdavusi institucija arba praktikuojantis ADV.
    1. Apie ADV darbo vietos pasikeitimą ADV privalo, per 5 d.d. raštu informuoti ADVOC pateikti darbo vietos atitikimą keliamiems reikalavimams patvirtinančius dokumentus.
    1. ADV darbo vietą ar jos pasikeitimus Lietuvos advokatūra įregistruoja per 45 d. nuo visų reikalingų dokumentų, atitinkančių šios Tvarkos reikalavimus gavimo dienos.
  6. Advokatas (-ai), įsteigęs (-ę) APB, kartu su prašymu dėl veiklos formos ir/ar darbo vietos pakeitimo ir/ar dėl naujos darbo vietos įregistravimo Lietuvos advokatūrai pateikia šiuos dokumentus:
  7. 1.APB steigimo aktą arba sutartį. APB steigimo aktas arba sutartis yra APB steigimo dokumentas, kurio sudarymo tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas;
    1. JA registro išplėstinį išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie APB įregistravimą ir jos dalyvius;
    1. kitus ADV darbo vietos ir ADV veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkoje nurodytus dokumentus.
  8. APB steigimo dokumentas turi būti keičiamas, jei keičiami Advokatūros įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyti steigimo dokumento duomenys, įskaitant, tačiau neapsiribojant APB dalyvių duomenys. Pakeistas APB steigimo dokumentas yra pagrindas JAR ir Lietuvos advokatūroje įregistruoti atitinkamų steigimo dokumente nurodytų duomenų pakeitimus.
  9. ADV veiklos forma ir/ar darbo vieta gali būti keičiama ir nauja darbo vieta gali būti registruojama tik po to, kai ADV yra išregistruotas iš APB dalyvių sąrašo arba APB, kurios dalyviu yra ADV, yra išregistruota iš JAR.
    Laikoma, kad ADV nebėra APB dalyvis nuo pakeisto steigimo dokumento įregistravimo JAR.
  10. ADV (-ai), siekiantis (-ys) išregistruoti APB iš ADV darbo vietų sąrašo, kartu su prašymu dėl veiklos formos ir/ar darbo vietos pakeitimo ir/ar darbo vietos įregistravimo bei ADV darbo vietos ir ADV veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkoje nurodytais dokumentais Lietuvos advokatūrai pateikia JAR išrašą, patvirtinantį, kad APB yra išregistruota iš JAR.
  11. ADV, išbrauktas iš APB dalyvių sąrašo, kartu su prašymu dėl veiklos formos ir/ar darbo vietos pakeitimo ir/ar naujos darbo vietos įregistravimo bei ADV darbo vietos ir ADV veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkoje nurodytais dokumentais Lietuvos advokatūrai pateikia šiuos dokumentus:
    9.1.pakeistą APB steigimo dokumentą (pvz.: susitarimą dėl partnerystės sutarties nutraukimo);
    9.2. JAR išrašą, patvirtinantį, kad jis yra išregistruotas iš APB dalyvių sąrašo
  12. ADV, tapęs APB dalyviu, kartu su prašymu dėl veiklos formos ir/ar darbo vietos pakeitimo, Lietuvos advokatūrai pateikia APB, kurios dalyviu jis tapo, pakeistą steigimo dokumentą (pvz.: susitarimą dėl prisijungimo prie partnerystės sutarties), taip pat šio Aprašo 8 ar 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytus dokumentus, jei prieš tai ADV buvo kitos APB dalyvis.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Individualios advokato veiklos sąlygos

A

26 straipsnis. Individualios advokato veiklos sąlygos
1. ADV veikia individualiai, įkūręs ADV darbo vietą.
2. Teisinių santykių subjektas yra pats ADV.
3. ADV savo veikloje ar ADV veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat kad jis yra ADV.
Be to, ADV turi teisę nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“, bei darbo vietos vietovės pavadinimą.
Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, ADV papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.
4. ADV turi teisę samdytis darbuotojų. Darbo sutartį su samdomu darbuotoju sudaro pats ADV.
5. ADV, veikdamas individualiai, turi teisę ADV veiklos aptarnavimui užtikrinti sudaryti asociacijos sutartį su kitais ADV, kurie veikia individualiai ar partnerystės pagrindais, neįsteigę JA.
6. ADV laikomas veikiančiu individualiai, jei jis yra sudaręs sutartį dėl paslaugų teikimo išimtinai kitam ADV, APB, kito ADV ar APB klientams. Šiuo atveju laikoma, kad ADV veikia to ADV ar APB, su kuriais sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, darbo vietoje. Tokioje sutartyje gali būti aptariamos naudojimosi darbo vieta sąlygos, advokato kontoros pavadinimo naudojimo, pajamų ir išlaidų pasiskirstymo tvarka bei kitos veiklos sąlygos, taip pat sutarties šalių tarpusavio lojalumo ir interesų konflikto vengimo sąlygos.
7. ADV, kuris veikia bendrai su užsienio ADV ar jų įsteigtais subjektais, turi teisę pavadinime nurodyti visą ar dalį užsienio ADV ar jų įsteigtų subjektų naudojamą pavadinimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, neįsteigiant juridinio asmens, veiklos sąlygos

A

27 straipsnis. Advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, neįsteigiant JA, veiklos sąlygos
1. ADV partnerystės pagrindais, neįsteigę JA, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą.
2. ADV, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje ar veiklos dokumentuose turi nurodyti ADV, veikiančių partnerystės pagrindais, vardus (vardo pirmąją raidę) ir pavardes ar tik pavardes, taip pat kad jie yra ADV.
Jei advokatų yra daug ir nurodžius visus juos pavadinimą būtų sudėtinga vartoti, turi būti nurodomas bent vieno advokato vardas (vardo pirmoji raidė) ir pavardė ar tik pavardė su žodžiais „ir partneriai“.
ADV taip pat turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatai papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.
3. ADV, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę susitarti dėl bendro paslaugų teikimo su individualiai veikiančiais ADV pagal šio Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį.
4. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje ADV privalo nurodyti, kuris iš ADV (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra.
5. ADV, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę samdytis darbuotojų.
6. ADV, veikiantiems partnerystės pagrindais, taikomos šio Įstatymo 26 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Advokatų veikla įsteigiant juridinį asmenį

A

28 straipsnis. Advokatų veikla įsteigiant JA
1. ADV turi teisę veikti CK ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įsteigdami privatųjį JA, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija. APB registruojama JAR registre.
2. APB dalyviu gali būti tik ADV. ADV gali būti tik vienos APB dalyviu.
3. APB pavadinime turi būti nurodyta JA teisinė forma. APB pavadinimui taikomos ir šio Įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatos.
4. APB buveinė turi būti LR. APB, filialo ar atstovybės buveinei taikomi šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
5. Už APB prievoles, nesusijusias su sutartimis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai neužtenka APB turto, bendrijos dalyviai savo turtu NEATSAKO. Už APB prievoles, atsiradusias pagal advokatų profesinės bendrijos vardu sudarytas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka APB turto, visu savo turtu atsako tas APB dalyvis, kuris teikė teisines paslaugas.
Jeigu nėra aišku, kuris iš ADV teikė teisines paslaugas, arba jeigu teisines paslaugas teikia ne APB dalyvis, už prievoles pagal sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka APB turto, atsako visi jos dalyviai visu savo turtu proporcingai kiekvieno dalyvio reikalavimo teisės į profesinės bendrijos turto dalį dydžiui.

29 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos veiklos apribojimai

  1. APB negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla.
  2. APB vardu teisines paslaugas gali teikti ADV bei ADVPAD. Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo paprastai turi būti nurodytas ADV, kuris vykdys šią sutartį.

30 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos steigimas ir steigimo dokumentas
1. APB steigiama ir veikia pagal steigimo aktą arba sutartį, kuriai taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kiek tai neprieštarauja šiame Įstatyme numatytoms specialioms sąlygoms.
APB steigimo aktas arba sutartis yra APB steigimo dokumentas. Šio dokumento nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo APB įregistravimo JAR.
2. APB steigimo sutartis sudaroma, kai APB steigia du ar daugiau steigėjų. Kai APB steigia vienas steigėjas, sudaromas APB steigimo aktas.
3. APB steigimo dokumente, be CK 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1) APB dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai;
2) APB dalyvių teisės ir pareigos;
3) APB pajamų ir išlaidų paskirstymo principai;
4) įnašų į APB priėmimo tvarka: įnašai, jų priėmimo tvarka ir terminai. Jei įnašas yra nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė pinigais. Ši vertė patvirtinama APB steigėjų (dalyvių) bendru sutarimu;
5) kiekvieno APB dalyvio reikalavimo teisė į profesinės bendrijos turto dalį, atitinkanti jo įnašo į bendriją vertę;
6) naujų ADV priėmimo į APB sąlygos ir tvarka;
7) šio Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo terminai ir tvarka.
4. APB galima registruoti, jei yra sudarytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas APB steigimo dokumentas.

31 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos valdymas

  1. APB teises ir pareigas prisiima per savo dalyvius, jei steigimo dokumente nenumatoma turėti bendrijos valdymo organą.
  2. APB valdymo organo nariais gali būti tik ADV. Bendrijos valdymo organas privalo užtikrinti galimybę paslaugas teikiančiam ADV laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų.

32 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos pabaigos ypatumai
1. Jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas APB steigimo dokumentas pasibaigia, APB jos dalyvių sprendimu likviduojama.
2. Jeigu visi APB dalyviai mirė, įpėdinis arba Lietuvos advokatūra, kai palikimas pereina valstybei, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas (-a) paskirti palikimo administratorių.
Palikimo administratorius priima sprendimą tokią APB likviduoti ir atlieka likvidatoriaus funkcijas.

33 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos paveldėjimas
1. Pirmenybės teisę paveldėti mirusio advokato – APB dalyvio – teises ir pareigas turi įpėdinis, jeigu jis yra ADV ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame APB steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas.
Kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies kompensacija išmokama pagal bendrą įpėdinių susitarimą. Kilus ginčui, teismas turi teisę kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies mokėjimą išdėstyti iki metų priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.
2. Jeigu miršta vienas iš APB dalyvių ir
- jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame APB steigimo dokumente nenumatyta, kad šis steigimo dokumentas lieka galioti likusiems APB dalyviams arba
- kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, arba
- jeigu APB steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, tačiau nė vienas įpėdinis nėra ADV,
įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo teisės liudijimą, šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame APB steigimo dokumente nustatytais terminais išmokama kompensacija, atitinkanti mirusiam APB dalyviui priklausančią dalį.
Jei miršta visi APB dalyviai, mirusio ADV (mirusių advokatų) įpėdiniai paveldi APB turtą, likusį atsiskaičius su likviduotos APB kreditoriais.
3. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos paveldint APB teises ir pareigas, kai ADV veikia individualiai ar partnerystės pagrindais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Advokato darbo vietai keliami reikalavimai

A

Advokatas, nuo įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo turėti advokato darbo vietą (advokato kontorą) ir jos duomenis įregistruoti Lietuvos advokatūroje. Advokato darbo vieta (advokato kontora) nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas.
Advokato darbo vieta turi būti įkurta laikantis Advokatūros įstatymo nustatytų reikalavimų ir atitikti sąlygas, tinkamas advokato veiklai vystyti.

22 straipsnis. Advokato darbo vieta

  1. ADV darbo vietoje turi būti:
    - sudarytos tinkamos klientų priėmimo sąlygos,
    - užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir
    - kitos ADV veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės. Darbo vieta registruojama Lietuvos advokatūroje.
  2. ADV darbo vieta tame pačiame pastate, kuriame yra policijos, prokuratūros, teismo įstaiga, gali būti tik Lietuvos advokatūros leidimu.
  3. Lietuvos advokatūra nustato detalius ADV darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir ADV darbo vietų registravimo tvarką, tvarko ADV darbo vietų sąrašą. ADV darbo vietų sąraše įrašomas ADV darbo vietos adresas, ADV vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

REIKALAVIMAI:

  1. ADV patalpose turi būti sudarytos sąlygos klientų aptarnavimui ir užtikrintos kliento konfidencialumo-priėmimo sąlygos.
  2. ADV darbo vieta negali būti steigiama: policijos, prokuratūros, teismo patalpose (reikalavimas netaikomas advokatams jau įregistravusiems darbo vietas tokiose patalpose), kito ADV darbo vietoje.
  3. Į ADV darbo vietos patalpas, negali būti įskaitomos bendro naudojimo patalpos ar bendrai naudojamos patalpos (susitikimų kambarys, priimamasis ir kt.), jeigu jos naudojamos su kitais JA ar FA, įskaitant ir kitus ADV, kurių darbo vieta yra kita.
  4. Prie įėjimo į pastatą, kuriame yra ADV darbo vieta, aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabinta ADV darbo vietos iškaba.
  5. Jeigu ADV darbo vieta yra įsikūrusi pastate, kuriame yra ir daugiau JA, esant reikalui, turi būti ženklai, nurodantys ADV darbo vietos patalpas.
  6. Jeigu ADV darbo vietoje viename kabinete dirba keletas ADV ar ADVPAD ar ADV samdomi darbuotojai (personalas) – atskira patalpa klientų priėmimui (priimamasis). Jeigu ADV darbo vietoje viename kabinete dirba tik vienas ADV, laikoma, kad ADV darbo kabinetas kartu yra ir priimamasis. Jeigu ADV neturi priimamojo ir jį nuomojasi iš kitų JA ar FA pagal atskirą susitarimą, ADV prisiima pareigą užtikrinti pokalbio su klientu konfidencialumą.
  7. Gyv paskirties patalpose ADV darbo vietos gali būti steigiamos tik tuo atveju, jeigu šios patalpos naudojamos tik ADV profesinės veiklos vykdymui ir yra tinkamai izoliuotos nuo kitų gyv patalpų.
  8. ADV steigdamas darbo vietą daugiabučiame gyvenamajame name, jeigu nėra įrengtas atskiras įėjimas į ADV darbo vietą ir ADV naudojasi bendro naudojimo laiptine, galimas tik išimtinais atvejais, užtikrinus tokios darbo vietos tinkamumą ADV profesinės veiklos vykdymui bei klientų laisvą patekimą į darbo vietą.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Advokato darbo vietos registravimas

A

Advokatas, nuo įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo turėti ADV darbo vietą (advokato kontorą) ir jos duomenis įregistruoti Lietuvos advokatūroje. ADV darbo vieta (advokato kontora) nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas.
ADV darbo vieta turi būti įkurta laikantis Advokatūros įstatymo nustatytų reikalavimų ir atitikti sąlygas, tinkamas advokato veiklai vystyti, ADV klientams aptarnauti ir užtikrinti kliento konfidencialumo-priėmimo tvarką.

ADV siekiant įregistruoti/pakeisti darbo vietą ar veiklos formą, Lietuvos advokatūrai pateikiamas:

  • prašymas,
  • darbo vietos steigimo aktas (sutartis),
  • patalpų, kuriose įrengiama advokato darbo vieta, valdymo pagrindą patvirtinantis dokumentas,
  • Nekilnojamojo turto registro išrašas arba kitas dokumentas , kuriame nurodyti duomenys apie patalpų, statinio kurio patalpose įkuriama advokato darbo vieta paskirtį bei savininkus,
  • Patalpų planas arba patvirtinta kopija su paaiškinimu, nurodant šių patalpų identifikuojančius duomenis ir išsidėstymą plane.
  • JAR išrašas, kai steigiamas APB;
  • asociacijos sutartį arba sutartį dėl paslaugų teikimo išimtinai kitam advokatui (advokatų profesiniai bendrijai), jei tokia sudaryta

Lietuvos advokatūrai prie prašymo/pranešimo įregistruoti/ pakeisti darbo vietą pateikiami dokumentų originalai arba notariškai patvirtinti dokumentų nuorašai. Dokumentų nuorašą gali partvirtinti ir jį išdavusi institucija arba praktikuojantis advokatas.

Apie ADV darbo vietos pasikeitimą advokatas privalo, per 5 darbo dienas raštu informuoti Lietuvos advokatūrą ir pateikti darbo vietos atitikimą keliamiems reikalavimams patvirtinančius dokumentus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimas

A
  • Advokato darbo vietos pavadinimas įregistruojamas, įrašant jį greta advokato, įrašyto į praktikuojančių advokatų sąrašą, pavardės. Advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registras yra sudėtinė praktikuojančių advokatų sąrašo dalis, kurią tvarko Lietuvos advokatūra.
  • Advokato darbo vietos pavadinimas priklauso nuo pasirinktos advokato veiklos formos ir turi atitikti ADVOC įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytiems advokatų veikloje naudojamų pavadinimų reikalavimams.
  • Lietuvos advokatūra, registruodama ADVOC darbo vietos pavadinimą, prie Advokatūros įstatymu reglamentuojamų pavadinimų, papildomai gali leisti naudoti tinkamai įregistruotą žodinį paslaugų ženklą, jei pavadinimą registruojantis ADV yra tokio ženklo savininkas ar kitaip teisėtai juo naudojasi ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
    Ar tokio paslaugų ženklo naudojimas yra suderinamas su ADV profesine veikla kiekvienu atveju sprendžia Advokatų taryba ir gali atsisakyti leisti naudoti advokato darbo vietos pavadinime tokį paslaugų ženklą jeigu:
  • tokio paslaugų ženklo naudojimas prieštarautų advokatų veiklos principams ir kitoms advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms;
  • toks ženklas yra naudojamas ir visuomenėje žinomas kitoms (t.y. ne advokatų) paslaugoms žymėti;
  • tokio paslaugų ženklo naudojimas kitaip būtų nesuderinamas su advokato profesine veikla.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Advokato veikloje naudojami dokumentai

A

Advokatūros įstatymas neišskiria tikslios sąvokos kas konkrečiai yra „advokato veiklos dokumentai“, tačiau eilėje AĮ straipsnių yra vartojamas šis terminas. Advokato veikloje naudojamų dokumentų terminas naudojamas straipsniuose kalbančiuose apie advokato veiklos formas; straipsnyje apibrėžiant advokato pareigas, kurių viena yra Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus. Taigi „advokato veiklos dokumentai“ apima tokius dokumentus:

  1. advokato veikloje naudojami advokato/advokatų kontoros/APB oficialūs blankai;
  2. atstovavimo sutartys;
  3. sutartys dėl teisinių paslaugų (sutarties išrašai);
  4. advokato orderius (pavedimus atstovauti);
  5. sąskaitos už teisines paslaugas ar PVM sąskaitas faktūras (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas),
  6. grynųjų pinigų priėmimo/išmokėjimo kvitas;
  7. kasos pajamų/išlaidų orderis
  8. Advokatų ir advokatų padėjėjų, dirbančių advokatų kontoroje, registras;
  9. Ūkinių operacijų registrus (pvz. Gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas);
  10. procesiniai dokumentai.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Advokato finansinė apskaita

A

LABAI DAUG, Viskas konspekte

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka

A

34 straipsnis. Advokato padėjėjas
1. ADVPAD yra fizinis asmuo, kuris ADVOC įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai.
2. ADVPAD turi visas Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas,
išskyrus narystę LA bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus.
ADVPAD turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis ADV (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu ADV (praktikos vadovo) sutikimu. ADVPAD gali atstovauti tik I instancijos teismuose ir tik po to, kai LA patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

38 straipsnis. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka
1. ADVPAD praktikos laikas yra ne trumpesnis negu dveji metai.
Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį ADVPAD realiai neatliko praktikos arba kuriuo ADVPAD praktika yra sustabdyta. ADVPAD praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime.

  1. ADVPAD praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato LA, suderinusi su LR teisingumo ministerija. Neigiamą praktikos įvertinimą ADVPAD turi teisę per 30 dienų apskųsti LA, o šios sprendimą per 30 dienų nuo jo įteikimo – VAT.
  2. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam ADVPAD praktikos laikui, ADVPAD turi teisę tęsti ADVPAD praktiką, kol LA priims sprendimą pripažinti jį advokatu.

LA S P R E N D I M A S 2003-07-10
Sprendimas įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą atšaukiamas, jeigu asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas, per tris mėnesius nuo sprendimo įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą priėmimo dienos nepradėjo advokato padėjėjo praktikos, nes nenutraukė darbo sutarties ar dėl kitų priežasčių.

ADVOKATO PADĖJĖJO
PRAKTIKOS ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS
3. ADVPAD praktika yra ADVPAD profesinė veikla, kurią jis vykdo ruošdamasis savarankiškai ADV veiklai vadovaujant ir kontroliuojant Vadovui.
Praktikos atlikimo metu ADVPAD:
- susipažįsta su advokato profesine veikla,
- Vadovui kontroliuojant rengia procesinius dokumentus,
- konsultuoja klientus,
- dalyvauja bylų nagrinėjime,
- susipažįsta su organizacine ADV veikla bei
- atlieka kitus veiksmus.
4. ADVPAD pradeda ADVPAD praktiką nuo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą dienos. ADVPAD darbo vieta yra kartu su Vadovo darbo vieta, išskyrus atvejus, kai ADVPAD dirba LA ar teikia LA išimtines teisines paslaugas.
5. ADVPAD atlieka praktiką pagal su Vadovu suderintą praktikos atlikimo programą.
6. ADVPAD praktikos atlikimo laikas yra ne trumpesnis negu dveji metai. Šis laikas dalinamas į dvi dalis:
– pirmų metų ADVPAD praktikos laiką. Pirmų metų ADVPAD praktikos atlikimo laikas prasideda nuo įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą dienos ir baigiasi LA sprendimo patvirtinti ADVPAD vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą priėmimo dieną. ir
- antrų metų advokato padėjėjo praktikos laiką. Antrų metų ADVPAD praktikos atlikimo laikas prasideda kitą dieną po LA sprendimo patvirtinti ADVPAD vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą priėmimo dienos ir baigiasi LA sprendimo patvirtinti ADVPAD dviejų metų praktikos atlikimo ataskaitą priėmimo dieną.
LA patvirtinus ADVPAD dviejų metų praktikos atlikimo ataskaitą, ADVPAD turi teisę tęsti ADVPAD praktiką, kol LA priims sprendimą pripažinti jį ADV.
7. Į ADVPAD praktikos laiką neįskaitomas laikas, (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį ADVPAD realiai neatliko praktikos arba kuriuo ADVPAD praktika buvo sustabdyta.
8. ADVPAD praktikos pabaiga laikoma:
8.1. diena, nuo kurios LA advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) sprendimu asmuo įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, arba
8.2. diena, nuo kurios Advokatų tarybos sprendimu asmuo išbraukiamas iš Lietuvos ADVPAD sąrašo.

36 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo

  1. Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:
    1) jis padavė rašytinį prašymą nutraukti advokato padėjėjo praktiką;
    2) priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus;
    3) jis pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
    4) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis;
    5) jis, mirus jo praktikos vadovui, atšaukus advokatą iš jo praktikos vadovo pareigų ar išbraukus (laikinai išbraukus) jo praktikos vadovą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pagal šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos nuostatas nepateikia Lietuvos advokatūrai dokumentų, būtinų kitam praktikos vadovui paskirti;
    6) jis mirė;
    7) jeigu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka jam pritaikyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – leidimo vykdyti veiklą panaikinimas.
  2. LA sprendimą išbraukti asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, priimtą 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, išbrauktasis asmuo turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo apskųsti VAT.

VI. ADVOKATO PADĖJĖJO PRAKTIKOS STABDYMAS

  1. ADVPAD praktikos eiga sustabdoma Advokatų tarybos sprendimu konkrečiam terminui.
  2. ADVPAD praktika gali būti stabdoma asmens prašymu, kai egzistuoja objektyvios praktikos sustabdymo reikalaujančios priežastys (pavyzdžiui, motinystės, tėvystės atostogos, ilgalaikė stažuotė užsienyje ir kt.).
    ADVPAD, norintis sustabdyti ADVPAD praktiką, Advokatų tarybai privalo pateikti:
    - argumentuotą prašymą stabdyti praktiką,
    - dokumentą patvirtinantį, kad apie praktikos stabdymą yra informuotas Vadovas, bei
    - dokumentus, patvirtinančius prašyme stabdyti praktiką nurodytus stabdymo pagrindus.
  3. ADVPAD praktika gali būti stabdoma Advokatų tarybos sprendimu nesant asmens prašymo, kai egzistuoja objektyvios praktikos sustabdymo reikalaujančios priežastys (pavyzdžiui, mirė vadovas, jis atšauktas, išbrauktas iš ADV sąrašo, ir kt.).
  4. Advokatų tarybai priėmus sprendimą sustabdyti ADVPAD veiklą, ADVPAD praktikos stabdymo laikotarpiu negali vykdyti profesinės veiklos ir teikti teisinių paslaugų.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Advokato padėjėjo statuso ypatumai

A

34 straipsnis. Advokato padėjėjas
1. ADVPAD yra fizinis asmuo, kuris AĮ nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai.
2. ADVPAD turi visas AĮ nustatytas ADV teises ir pareigas, išskyrus narystę LA bei proceso įst nustatytus apribojimus.
ADVPAD turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis ADV (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu ADV (praktikos vadovo) sutikimu. ADVPAD gali atstovauti tik I instancijos teismuose ir tik po to, kai LA patvirtina jo 1 metų praktikos atlikimo ataskaitą.

  1. ADVPAD praktika yra ADVPAD profesinė veikla, kurią jis vykdo ruošdamasis savarankiškai ADV veiklai vadovaujant ir kontroliuojant Vadovui.
    Praktikos atlikimo metu ADVPAD:
    - susipažįsta su ADV profesine veikla,
    - Vadovui kontroliuojant rengia procesinius dokumentus,
    - konsultuoja klientus,
    - dalyvauja bylų nagrinėjime,
    - susipažįsta su organizacine ADV veikla bei atlieka kitus veiksmus.

V. ADVOKATO PADĖJĖJO TEISĖS IR PAREIGOS

  1. ADVPAD turi visas AĮ, LAEK ir šiame Apraše bei kituose teisės aktuose numatytas teises. ADVPAD turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis ADV (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu.
    ADVPAD gali atstovauti tik I instancijos teismuose ir tik po to, kai LA patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
  2. ADVPAD privalo:
    22.1. vykdyti teisėtus Vadovo pavedimus ir nurodymus;
    22.2. AT nustatyta tvarka ir terminais pateikti LA tinkamas praktikos atlikimo ataskaitas;
    22.3. LA organų priimtų sprendimų nustatyta tvarka ir terminais mokėti įmokas LA funkcijoms atlikti;
    22.4. AT nustatyta tvarka nuolat kelti profesinę kvalifikaciją bei dalyvauti įvadiniame advokatų padėjėjų seminare;
    22.5. 2 praktikos atlikimo metais dalyvauti (stebėti) ne mažiau nei trijuose teismo posėdžiuose;
    22.6. vykdyti AĮ, LAEK ir šiame Apraše bei kituose teisės aktuose numatytas pareigas.

VII. ADVOKATO PADĖJĖJO PRAKTIKOS VERTINIMAS

  1. ADVPAD praktika vertinama vadovaujantis jo pateiktais praktikos atlikimo dokumentais.
    Šie dokumentai gali būti pateikiami LA nustatyta tvarka. Jei tokia tvarka nėra nustatyta, praktikos atlikimo dokumentai pristatomi asmeniškai, paštu arba el. paštu. ADVPAD praktikos atlikimo dokumentų pristatymo būdas turi leisti nustatyti šių dokumentų tikrumą.
  2. ADVPAD privalo LA pateikti šiuos dokumentus (toliau – praktikos atlikimo dokumentai):
    28.1. AT nustatytos formos vienų / dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitą;
    28.2. Vadovo pateiktą AT nustatytos formos ADVPAD vienų / dvejų metų praktikos vertinimo išvadą.
  3. Advokato padėjėjo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą ir dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitą tvirtina LA.
  4. ADVPAD vienų metų praktikos atlikimo ataskaita ir vienų metų praktikos vertinimo išvada turi būti pateikta LA tvirtinti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai sueina vienų metų terminas nuo ADVPAD praktikos atlikimo pradžios.
    Tinkamos ADVPAD vienų metų praktikos atlikimo ataskaitos nepateikimas laiku gali būti pagrindas taikyti ADVPAD drausminę atsakomybę. ADVPAD vienų metų praktikos laikas baigiasi, kai LA patvirtina ADVPAD vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
  5. ADVPAD dvejų metų praktikos atlikimo ataskaita ir dvejų metų praktikos vertinimo išvada turi būti pateikta Lietuvos advokatūrai tvirtinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sueina vienų metų terminas nuo antrų metų advokato padėjėjo praktikos atlikimo laiko pradžios.
    Tinkamos ADVPAD dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitos nepateikimas laiku gali būti pagrindas taikyti ADVPAD drausminę atsakomybę. Dviejų metų ADVPAD praktikos laikas baigiasi, kai LA patvirtina ADVPAD dviejų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
  6. ADVPAD vienų/dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitą LA turi patvirtinti per 30 kalendorinių dienų nuo jos pateikimo LA. LA nustačius, jog ADVPAD pateikti praktikos atlikimo dokumentai turi trūkumų, ADVPAD apie tai informuojamas elektroniniu laišku.
    LA ADVPAD pateiktų praktikos atlikimo dokumentų trūkumus nustato ir apie tai informuoja ADVPAD per 30 dienų nuo praktikos atlikimo dokumentų pateikimo dienos. LA turi teisę nurodyti minėtus trūkumus.
    ADVPAD privalo pašalinti nurodytus jo praktikos atlikimo dokumentų trūkumus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo elektroninio laiško išsiuntimo dienos.
    Nepašalinus nurodytų praktikos atlikimo dokumentų trūkumų per nustatytą terminą, vienų/dvejų metų praktikos atlikimo ataskaita nepatvirtinama ir tai gali būti pagrindas taikyti ADVPAD drausminę atsakomybę.
  7. Tais atvejais, kai ADVPAD praktika buvo sustabdyta, šio Aprašo 30 ir 31 punktuose nustatyti terminai skaičiuojami pagal faktinį praktikos atlikimo laiką.
  8. LA netvirtina ADVPAD pateiktos vienų ar dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitos, jeigu:
    34.1. ADVPAD pateikti praktikos atlikimo ataskaitos dokumentai turi trūkumų, kurių ADVPAD nepašalino per šio Aprašo 32 punkte nustatytą terminą;
    34.2. Vadovas pateikė neigiamą praktikos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai, išnagrinėjus ADVPAD skundą dėl neigiamo praktikos įvertinimo, neigiamas praktikos įvertinimas pripažįstamas nepagrįstu;
    34.3. paaiškėja, jog ADVPAD praktikos atlikimo dokumentuose yra pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.
  9. Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ADVPAD vienų / dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitoje ar Vadovo pateiktoje praktikos vertinimo išvadoje, jei ADVPAD buvo žinoma, kad šioje išvadoje duomenys neteisingi, gali būti pagrindu panaikinti sprendimą pripažinti šį asmenį ADV.
  10. LA nepatvirtinus ADVPAD pateiktos vienų / dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitos, ADVPAD atitinkamą praktikos dalį turi atlikti iš naujo ir už ją atsiskaityti šioje Aprašo dalyje nustatyta tvarka.
  11. Visi LA teikiami dokumentai turi būti parengti, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintomis Dokumentų rengimo ir apskaitos taisyklėmis.

VIII. ADVOKATO PADĖJĖJO ASMENS BYLA

  1. ADVPAD asmens byla sudaroma, tvarkoma ir saugoma LA.
  2. ADVPAD asmens byloje saugomi su ADVPAD veikla susiję dokumentai (prašymas įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą su jo priedais, dokumento apie įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą kopija, vienų/dviejų metų praktikos atlikimo ataskaita, Vadovo pateikta vienų/dviejų metų praktikos vertinimo išvada, kiti dokumentai, susiję su ADVPAD asmeniu).
  3. Visi LA sprendimai, susiję su ADVPAD, saugomi ADVPAD asmens byloje.
  4. ADVPAD praktikos atlikimo dokumentai saugomi dvejus metus nuo sprendimo patvirtinti ADVPAD dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitą priėmimo dienos. Suėjus dviejų metų terminui, pateikti dokumentai išformuojami - dviejų metų praktikos atlikimo ataskaita ir Vadovo pateikta dviejų metų praktikos vertinimo išvada segamos į ADVPAD asmens bylą, likusieji praktikos atlikimo dokumentai sunaikinami.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. ADVPAD gali būti taikoma drausminė atsakomybė už tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą vienų / dvejų metų praktikos atlikimo ataskaitoje ar Vadovo pateiktoje praktikos vertinimo išvadoje, jei ADVPAD buvo žinoma, kad šioje išvadoje pateikti duomenys neteisingi, taip pat už kitus AĮ ir LAEK reikalavimų pažeidimus.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

Praktikos vadovo pareigos ir atsakomybė advokato padėjėjo praktikos laikotarpiu

A

37 straipsnis. Vadovavimas ADVPAD praktikai
1. ADVPAD praktika atliekama pas ADV, kuris yra:
- įrašytas į Lietuvos praktikuojančių ADV sąrašą,
- turi ne mažesnį kaip 5 metų praktikuojančio ADV veiklos stažą,
- neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir
- raštu sutinka vadovauti ADVPAD praktikai bei
- turi galimybę užtikrinti ADVPAD darbo vietą.
ADVPAD praktikos vadovas skiriamas ir atleidžiamas šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2. ADV darbo vietos sąlygos turi užtikrinti tinkamą ADVPAD praktikos atlikimą.
3. Maksimalų ADVPAD, kuriems gali vadovauti vienas ADV, skaičių nustato LA.

III. VADOVO SKYRIMAS, ATŠAUKIMAS, PAKEITIMAS IR VADOVAVIMO ADVOKATO PADĖJĖJO PRAKTIKAI PABAIGA

  1. Vadovas skiriamas, atšaukiamas ir keičiamas AT sprendimu.
  2. Vadovu gali būti skiriamas ADV, kuris yra:
    - įrašytas į Lietuvos praktikuojančių ADV sąrašą,
    - turi ne mažesnį kaip 5 metų praktikuojančio ADV veiklos stažą,
    - neturi galiojančių drausminių nuobaudų,
    - nėra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu,
    - yra pateikęs LA galiojančio ADV ar APB profesinės CA draudimo poliso kopiją,
    - galiojantį medicininį pažymėjimą,
    - nėra skolingas įmokų LA funkcijoms atlikti,
    - LA nustatyta tvarka kelia savo kvalifikaciją,
    - raštu sutinka vadovauti ADVPAD praktikai bei
    - turi galimybę užtikrinti ADVPAD darbo vietą.
  3. Vienu metu ADV gali vadovauti ne daugiau nei 3 ADVPAD praktikai.
  4. Vadovavimas ADVPAD praktikai pasibaigia:
    12.1. ADVPAD įrašius į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą;
    12.2. Vadovui mirus;
    12.3. AT priėmus sprendimą atšaukti advokatą iš Vadovo pareigų;
    12.4. AT priėmus sprendimą išbraukti Vadovą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, įskaitant laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
  5. Paaiškėjus, jog atsirado šio Aprašo 12.2 punkte nurodyta aplinkybė, ADVPAD apie jos atsiradimą privalo nedelsdamas raštu informuoti LA.
  6. Nuo šio Aprašo 12.2-12.4 punktuose nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos ADVPAD nebegali teikti teisinių paslaugų klientams iki jam bus paskirtas naujas Vadovas.
  7. Šio Aprašo 12.2-12.4 punktuose numatytais atvejais AT turi teisę stabdyti ADVPAD praktiką iki tos dienos, kuomet kitas ADV ADVPAD prašymu bus paskirtas naujuoju Vadovu. ADVPAD nevykdant šio Aprašo 18 punkte nustatytų pareigų ilgiau nei 2 mėnesius, jis gali būti išbraukiamas iš ADVPAD sąrašo AT sprendimu.
  8. AT gali atšaukti ADV iš Vadovo pareigų:
    - motyvuotu Vadovo prašymu arba
    - ADVPAD prašymu.
    Kartu su prašymu atšaukti iš Vadovo pareigų Vadovas ar ADVPAD LA pateikia ADVPAD praktikos vertinimo išvadą ir dokumentus, patvirtinančius, jog jis informavo ADVPAD ar Vadovą, kad atsisako vadovauti jo praktikai ar nutraukia praktiką pas Vadovą (pranešimą apie susitarimo dėl vadovavimo praktikai ir sutarties dėl darbo vietos suteikimo nutraukimą ar kitą dokumentą).
  9. ADV gali būti atšauktas iš Vadovo pareigų AT sprendimu nesant Vadovo ar ADVPAD prašymo, jei egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių ADV toliau nebegali tinkamai vadovauti ADVPAD praktikai. ADV, kuris šio punkto ar Aprašo 12.4 punkto pagrindu buvo atšauktas iš Vadovo pareigų, privalo pateikti LA ADVPAD praktikos vertinimo išvadą.
  10. Šio Aprašo 12.2-12.4 punktuose numatytais atvejais ADVPAD iki artimiausio AT posėdžio privalo pateikti LA prašymą paskirti kitą ADV Vadovu, susitarimą su kitu ADV dėl sutikimo būti Vadovu bei naują sutartį dėl darbo vietos suteikimo. Pasibaigus vadovavimui ADVPAD praktikai Aprašo 12.2-12.4 punktuose numatytais atvejais ir buvusiam Vadovui iki artimiausio AT posėdžio nepateikus ADVPAD praktikos vertinimo išvados, AT sprendimu ADVPAD praktiką už praėjusį laikotarpį įvertina naujas Vadovas.

IV. VADOVO TEISĖS IR PAREIGOS

  1. Vadovas turi teisę:
    1. po ADVPAD 1 metų praktikos atlikimo ataskaitos patvirtinimo, raštu leisti ADVPAD atstovauti kliento interesams I instancijos teismuose;
    1. raštu duoti sutikimą ADVPAD atstovauti kliento interesams kitose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įmonėse ar įstaigose;
    1. duoti su profesine veikla susijusius nurodymus ADVPAD;
    1. kontroliuoti ADVPAD profesinę veiklą.
  2. Vadovas privalo:
    1. tinkamai vadovauti ADVPAD praktikai;
    1. teikti ADVPAD metodinę pagalbą;
    1. supažindinti ADVPAD su ADV veikla, tradicijomis ir profesine etika;
    1. pateikti LA nustatytos formos ADVPAD praktikos vertinimo išvadą bei patvirtinti, jog ADVPAD yra pasirengęs savarankiškai dirbti advokatu.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašas

A

35 straipsnis. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašas

  1. Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi LA sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis:
    1) yra LR ar ES valstybės narės pilietis;
    2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
    3) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo 8 straipsnį;
    4) yra susitaręs su ADV, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikti ADVPAD praktiką;
    5) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti ADVPAD pareigų. ADVPAD tikrinasi sveikatą, kaip nustatyta AĮ 7 straipsnio 7 punkte.
  2. Norintis būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo LA pateikia:
    1) prašymą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Šiame prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;
    2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka AĮ reikalavimus, taikomus įrašant į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą;
    3) susitarimą su ADV dėl šio sutikimo būti praktikos vadovu, dėl praktikos atlikimo sąlygų ir sutartį dėl darbo vietos.
  3. Sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą LA priima ne vėliau kaip per 45 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
  4. Jeigu LA priima sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti išdėstyti pačiame sprendime.
    Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas VAT.
  5. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą LA interneto svetainėje skelbia LA. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Advokato atsakomybė

A

Advokato atsakomybė gali būti:

(1) drausminė atsakomybė ir (arba)
(2) materialinė (civilinė) atsakomybė.

Materialinė ADV atsakomybė (pagal R. Drakšo monografiją „Advokatas: veiklos pagrindai ir problemos“):
Materialinės ADV atsakomybės klausimai glaudžiai susiję su ADV veiklos forma.
AĮ įtvirtintos trys ADV veiklos formos:
(1) individualiai, t.y. kai advokatai dirba vieni, įkūrę advokato darbo vietą;
(2) partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, t.y. veikia kartu su kitais advokatais sudarę partnerystės sutartį;
(3) įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją, t. y. advokatai, veikiantys išimtinai kitam advokatui, advokatų profesinei bendrijai ar jų klientams.

Jeigu dėl nekokybiškos teisinės pagalbos KL patiria turtinę ar neturtinę žalą, ADV gali būti taikoma materialinė atsakomybė, vadovaujantis CA reglamentuojančiomis teisės normomis.

Reglamentuojant APB atsakomybės klausimus esminę reikšmę turi AĮ 28 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti šiuos specifinius APB atsakomybės aspektus:
• Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, nesusijusias su sutartimis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, bendrijos dalyviai savo turtu neatsako.
• Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, atsiradusias pagal advokatų profesinės bendrijos vardu sudarytas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, visu savo turtu atsako tas advokatų profesinės bendrijos dalyvis, kuris teikė teisines paslaugas.
• Jeigu nėra aišku, kuris iš advokatų teikė teisines paslaugas, arba jeigu teisines paslaugas teikia ne advokatų profesinės bendrijos dalyvis, už prievoles pagal sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, atsako visi jos dalyviai visu savo turtu proporcingai kiekvieno dalyvio reikalavimo teisės į profesinės bendrijos turto dalį dydžiui.

  1. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Klientas privalo įrodyti ne tik faktą, kad advokatas pažeidė savo profesinę pareigą, bet žalą bei priežastinį advokato veiksmų ir padarytos žalos ryšį.
  2. Advokatas turi pareigą drausti savo profesinę civilinę atsakomybę.
  3. Advokatūros įstatymo 20 straipsnyje numatyta imperatyvi pareiga advokatui drausti civilinę atsakomybę privalomuoju profesiniu draudimu už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 EUR. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Taip yra siekiama užtikrinti advokatų neteisėtais veiksmais padarytos klientui žalos atlyginimą.
  4. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra advokato civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą.
  5. Taigi įstatymu leidėjas šiuo atveju pabrėžia, kad atsakomybė gali kilti tik už neteisėtus advokato veiksmus, kurie turi būti įrodyti įstatymų nustatyta tvarka.
  6. Taigi civilinė advokato atsakomybė gali būti taikoma tada, kai yra būtinasis priežastinis jo kaltai padarytų neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kliento žalos ar nuostolių ryšys. Jeigu advokato veiksmai padaryti be kaltės (pavyzdžiui, klientas pats suklaidino advokatą, buvo viešai paskelbta klaidinga informacija), jie negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas.
    Asmuo visais atvejais, kai mano, kad jam padaryta žala, turi teisę paduoti ieškinį teismui ir teisme privalo įrodyti patį žalos atsiradimo faktą, žalos dydį, jo atžvilgiu atliktų veiksmų neteisėtumą ir priežastinį žalos ir neteisėtų veiksmų ryšį.
    Apibendrinant advokato civilinę (materialinę) atsakomybę galima manyti, kad teisinis šios atsakomybės reglamentavimas įpareigoja advokatą klientų pavedimus vykdyti sąžiningai ir rūpestingai, paisyti teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principų. Imperatyvi pareiga advokatui drausti civilinę profesinę atsakomybę, apsaugo jį nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti klientui pareiškus pretenzijas dėl žalos atlyginimo.
    Vertinant materialinę advokato atsakomybę jo veiklos laisvės ir nepriklausomumo principo požiūriu galima manyti, kad ši atsakomybė nepažeidžia minėtų principų. Advokatui ji atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytų pareigų arba atlikus veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas ar sutartis, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

Advokato drausminės atsakomybės specifika

A

Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas (Advokatūros įstatymo 52 straipsnis).

  1. ADV profesinė veikla yra glaudžiai susijusi su AĮ bei LARK įtvirtintais tam tikrais ADV teisiniais ir moraliniais įsipareigojimais valstybei ir visuomenei, klientui bei advokato profesijai visuma ir kurių laikymasis yra kiekvieno ADV profesinė pareiga.
  2. Todėl ADV drausminės atsakomybės specifika pasireiškia tuo, kad ADV už nurodytų teisinių ir moralinių įsipareigojimų nesilaikymą, gali būti iškelta drausmės byla ir taikomos drausminio poveikio priemonės nustatytos AĮ arba Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo apraše.
  3. Sprendimą iškelti drausmės bylą turi teisę priimti AT arba TMin.
  4. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas remiantis AĮ, LAEK ir Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašu.
  5. Advokatų garbės teismas išnagrinėjęs advokato drausmės bylą gali priimti vieną iš šių sprendimų:
    1. nutraukti drausmės bylą, nesant drausminės atsakomybės pagrindo;
    1. apsiriboti drausmės bylos svarstymu, pažeidimo konstatavimu ir drausminės nuobaudos neskirti, arba
    1. paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų:
      1) pastabą;
      2) papeikimą;
      3) viešai paskelbiamą papeikimą;
      4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu;
    1. laikinai uždrausti ADV veiklą.

ADV taikytinas poveikio priemones galima priskirti prevencinio drausminamojo pobūdžio priemonėms, kurios skatina ADV laikytis tinkamo elgesio taisyklių bei tuo pačiu padeda išvengti ADV veiklai keliamų reikalavimų pažeidimų.
Kiekvienoje drausmės byloje AGT siekia ne tik sudrausminti (nubausti) advokatą, bet ir priminti, kad ADV elgsena turi būti suderinama su aukštais ADV profesijai taikomais etikos, dorovės ir moralės reikalavimais ne tik dalykinėje, bet ir kasdienėje veikloje. Manytina, kad AGT tikslai daugeliu atvejų yra pasiekiami, kadangi tik retais atvejais ADV keliama antra drausminė byla.
Tai rodo, kad drausminė ADV atsakomybė yra veiksminga ADV kvalifikuoto ir kokybiško darbo užtikrinimo priemonė.
Pabrėžtina, kad netgi pritaikius ADV griežčiausią drausminę nuobaudą – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį ADV – tai dar nereiškia, kad jis visam gyvenimui praranda teisę į ADV profesiją.
Tačiau asmuo siekiantis susigrąžinti ADV teisinį statusą turi įrodyti, kad įvyko jo kaip ADV reabilitacija ir kad jis neprarado kompetencijos.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad drausminės nuobaudos pritaikymas neatleidžia ADV nuo administracinės, civilinės ar baudžiamosios atsakomybės ir neužkerta kelio ADV taikyti kitas atsakomybės rūšis ar nustatyti kitokio pobūdžio įstatymu nustatytus suvaržymus. Iš esmės tai negali būti laikoma principo „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“ pažeidimu, kadangi šis principas nurodo esminę patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygą, kad asmuo nebūtu buvęs anksčiau už tą pačią veiką patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir už ją nubaustas.
Apibendrinant galima teigti, kad ADV drausminė atsakomybė yra veiksminga ADV veiklos kontrolės priemonė ir įrodo, jog ADV bendruomenė netoleruoja ADV veiklos principų pažeidimų. Drausminė ADV atsakomybė iš esmės nepažeidžia ADV veiklos laisvės ir nepriklausomumo principo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Advokato drausmės bylos nagrinėjimo tvarka, praktinės problemos

A

Už AĮ ir LAEK reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti taikoma drausminė atsakomybė, t. y. keliama drausmės byla ir taikomis drausminio poveikio priemonės.

Nagrinėja Advokatų garbės teismas.
Senatis – 1 metų terminas, kuriam suėjus advokatui negali būti skirta drausminė nuobauda.
Senaties termino pradžia – advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo padarymo diena.
Jeigu yra tęstinis, senatis prasideda tą kiekvieną dieną.

SENATIES TERMINAS NUTRŪKSTA NUO TOS DIENOS, KURIĄ:

  1. priimamas Teisingumo ministro įsakymas iškelti drausmės bylą,
  2. LA gaunamas skundas dėl AD veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo,
  3. AT pirmininkas savo iniciatyva priima rezoliuciją:
    1. pradėti galimo pažeidimo aplinkybių nagrinėjimą
    1. kreiptis į AT dėl drausmės bylos iškėlimo be išankstinio nagrinėjimo.

DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMAS:

  1. Drausmės byla iškeliama:
    - AT sprendimu arba
    - teisingumo ministro įsakymu. Įsak pateikiamas LA ir drausmės byla pagal Aprašą.
  2. Jeigu informacija dėl galimo pažeidimo buvo gauta AT, pirmininkas turi teisę:
  3. pradėti nagrinėjimą dėl drausmės bylos iškėlimo, arba
  4. teikti AT siūlymą svarstyti drausmės bylos iškėlimo klausimą be išankstinio pažeidimo aplinkybių nagrinėjimo.
  5. Advokatų taryba priima sprendimą iškelti drausmės bylą be išankstinio pažeidimo aplinkybių nagrinėjimo, jei pateiktų duomenų, pakanka drausmės bylos iškėlimui.
  6. Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę:
    1. iškelti drausmės bylą;
    1. neiškelti drausmės bylos;
    1. skundo nagrinėjimą nutraukti ar sustabdyti;
    1. skundo nagrinėjimą atidėti.
  7. Sprendime iškelti drausmės bylą nurodoma:
    1. subjektas, iškėlęs drausmės bylą;
    1. drausmės bylos iškėlimo data;
    1. advokato, kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė, darbo vietos pavadinimas;
    1. pažeidimo padarymo ir (ar) paaiškėjimo data;
    1. pažeidimo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys (faktinis pagrindas);
    1. teisės aktai, kuriuos advokatas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė (teisinis pagrindas).
  8. Prie sprendimo iškelti advokatui drausmės bylą pridedami visi sprendžiant bylos iškėlimo klausimą surinkti dokumentai ar jų nuorašai (kopijos).
  9. AT sprendimas dėl ADV drausmės bylos iškėlimo ar neiškėlimo (be priedų) siunčiamas ADV. Pareiškėjui siunčiamas AT sprendimas arba pranešimas, kuriame nurodomi motyvai, kuriais remiantis ADV buvo iškelta arba nebuvo iškelta drausmės byla. Jei drausmės byla iškeliama ADVPAD, priimtas sprendimas ar teisingumo ministro įsakymas taip pat siunčiamas jo praktikos vadovui.
  10. Lietuvos advokatūra AT sprendimą ar teisingumo ministro įsakymą iškelti ADV drausmės bylą kartu su visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga ir ADV asmens byla (kopija) perduoda AGT. Kartu su drausmės byla LA AGT pateikia duomenis apie pirmiau šiam ADV iškeltas drausmės bylas ir paskirtas drausmines nuobaudas, jei šių duomenų nėra asmens byloje.
  11. AT posėdis dėl iškėlimo yra uždaras, jame gali dalyvauti tik į posėdį pakviesti asmenys. Garso ar vaizdo įrašas gali būti daromas tik AT leidus.
    AT sprendimo dėl iškėlimo priėmimo metu patalpoje gali dalyvauti tik AT nariai ir posėdžių sekretorius.
    Info apie tai, kaip balsavo AT nariai yra konfidenciali ir nėra teikiama nei pareiškėjui, nei ADV.

19.AT gali priimti sprendimą NUTRAUKTI SKUNDO nagrinėjimą šiais atvejais:
19.1. kai ADV miršta arba yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
19.2. kai pareiškėjas pateikė atsisakymą nuo skundo,
pareiškėjas – FA – mirė arba
pareiškėjas – JA – likviduojamas ir
+ nėra pagrindo drausminei atsakomybei kilti;
19.3. senatis;
19.4. AT nustato kitą objektyvų pagrindą nutraukti nagrinėjimą.

  1. Advokatų taryba priima sprendimą SUSTABDYTI SKUNDO nagrinėjimą šiais atvejais:
    1. kai ADV išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų, tačiau lieka asmenų, pripažintų advokatais, sąraše,
    1. kai ADVPAD, kurio atžvilgiu nagrinėjamas skundas, išbraukiamas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;
    1. kai skundo negalima nagrinėti kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ar išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;
    1. kitais atvejais, kai AT pripažįsta, kad sustabdyti yra būtina.
  2. Sustabdytas nagrinėjimas atnaujinamas AT sprendimu išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, nagrinėjime dalyvaujančių asmenų prašymu arba AT iniciatyva.
  3. LA AT sprendimą ar teisingumo ministro įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą kartu su visa surinkta medžiaga ir advokato asmens byla perduoda AGT.

IV SKYRIUS
PASIRENGIMAS NAGRINĖTI DRAUSMĖS BYLĄ ADVOKATŲ GARBĖS TEISME

24. AGT paskiria jos nagrinėjimo laiką. 
teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 14 d.d. pranešama:
1. ADV, 
2. pareiškėjui, 
3. Teisingumo ministerijai,
4. ADV ir praktikos vadovui.  

V SKYRIUS
GARBĖS TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS

  1. rašomas protokolas arba daromas posėdžio garso įrašas. garso įrašas yra sudedamoji drausmės bylos dalis, kai protokolas nerašomas. Kiti neturi teisės daryti.
  2. posėdis yra uždaras.

VI SKYRIUS
DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS, BYLOS SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS

  1. AGT ATIDEDA drausmės bylos nagrinėjimą, kai nustato, kad:
    - drausmės bylai teisingai išnagrinėti reikia išsiaiškinti papildomas aplinkybes. ir pateikti jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, kurių surinkti per Advokatų garbės teismo posėdį nėra galimybių,
    - kitais Apraše nurodytais atvejais,
    - taip pat kitais atvejais, kai AGT pripažįsta, kad bylą atidėti yra būtina.
  2. Atidėdamas gali atlikti būtinus bylos nagrinėjimo veiksmus.
  3. Atidėdamas paskiria kito posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems asmenims apie kito Advokatų garbės teismo posėdžio laiką pranešama šio Aprašo 72 punkte nustatyta tvarka.
  4. AGT NUTARIMU SUSTABDO DRAUSMĖS BYLĄ ŠIAIS ATVEJAIS:
    1. kai ADV išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų, tačiau lieka asmenų, pripažintų ADV, sąraše;
    1. kai ADVPAD išbraukiamas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;
    1. kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ar išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;
    1. kitais atvejais, kai AGT pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
  5. atnaujinama išnykus aplinkybėms AGT nutarimu pagal byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimą ar AGT iniciatyva.
  6. ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS NUTARIMU GALI NUTRAUKTI DRAUSMĖS BYLĄ ŠIAIS ATVEJAIS:
    1. kai miršta ADV;
    1. kai panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu ir jis išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
    1. kai pareiškėjas pateikė skundo atsisakymą, pareiškėjas – fizinis asmuo – mirė arba pareiškėjas – juridinis asmuo – likviduojamas ir nėra pagrindo advokato drausminei atsakomybei kilti;
    1. kitais atvejais, kai Advokatų garbės teismas objektyviai pagrindžia ir nustato, kad drausmės bylą nutraukti būtina.
  7. ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS SPRENDIMU NUTRAUKIA DRAUSMĖS BYLĄ, KAI NUSTATOMA, KAD:
    1. nėra advokato drausminės atsakomybės pagrindo;
    1. baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis.

VII SKYRIUS
DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS

  1. Kai dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai.
  2. žodinio proceso tvarka.
    AGT gali atskiras drausmės bylų kategorijas ar atskiras drausmės bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą Apraše nustatyta tvarka, tačiau nekviečiant jų į Advokatų garbės teismo posėdį.
    Jei advokatas iki paskirto rašytinio nagrinėjimo pateikia AGT rašytinį prašymą drausmės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, AGT gali paskirti šios bylos žodinį nagrinėjimą.
  3. žodiniame posėdyje privalo dalyvauti ADV, ADVPAD ir jo praktikos vadovas.
    Advokatui gali atstovauti advokatas.
    Jei ADV negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių ir pateikia šias priežastis patvirtinančius dokumentus bei prašymą posėdį atidėti, posėdis atidedamas.
    Jei:
    - AGT nepripažįsta priežasčių svarbiomis arba
    - advokatas nepateikia neatvykimo priežastis patvirtinančių dokumentų, arba
    - nepateikia prašymo posėdį atidėti,
    drausmės byla gali būti nagrinėjama advokatui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai AGT nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant advokatui.
    Jei AGT posėdį neatvyksta ADV ir tinkamai nepranešta, AGT posėdis atidedamas ir apie kito teismo posėdžio laiką pranešama šio Aprašo nustatyta tvarka.
    Advokato atstovo ir advokato padėjėjo praktikos vadovo neatvykimas į Advokatų garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus, kai AGT nusprendžia, kad būtinas.
  4. žodiniame posėdyje turi teisę dalyvauti pareiškėjas ir (ar) jam atstovaujantis ADV, TM atstovas.
    Šių asmenų neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus, kai AGT nusprendžia, kad būtinas.
  5. AGT nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą, taip pat liudytojai. Kitų asmenų ir liudytojų neatvykimas į Advokatų garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra būtinas.
  6. Jei nemoka valstybinės kalbos, jis turi teisę savo sąskaita naudotis pasirinkto vertėjo, mokančio valstybinę kalbą, paslaugomis.
  7. Visi nagrinėjant drausmės bylą dalyvaujantys asmenys gali kreiptis į Advokatų garbės teismą ir parodymus bei paaiškinimus duoti sėdėdami.
  8. Asmenys turi teisę:
    - reikšti nušalinimus,
    - prašymus,
    - teikti įrodymus,
    - pasisakyti visais nagrinėjamos drausmės bylos klausimais (pareiškėjas turi teisę pasisakyti tik su juo ir jo skundu susijusiais klausimais),
    - duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu,
    - prašyti papildomai surinkti įrodymus,
    - užduoti klausimus asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant drausmės bylą,
    - prieštarauti šių asmenų prašymams ir paaiškinimams.
    AGT gali pašalinti pareiškėją, jam atstovaujantį advokatą, pareiškėjo pasirinktą vertėją, kitus asmenis ir liudytojus iš posėdžio salės, kai posėdyje nagrinėjami klausimai, nesusiję su pareiškėju ir pareiškėjo skundo dalyku, kuriais paviešinus duomenis galimai bus pažeistas asmens privataus gyvenimo ar nuosavybės slaptumas, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumas, taip pat bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
  9. Nušalinimas gali būti pareikštas iki AGT uždaro pasitarimo pradžios.
  10. Jei procesas rašytinis, nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu. Advokatų garbės teismo nario nušalinimo klausimas tokiu atveju sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamą Advokatų garbės teismo narį arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu jie pateikti.
  11. Advokatų garbės teismas, spręsdamas dalyvaujančių asmenų prašymus, išklauso
    1) advokato
    2) advokato padėjėjo ir praktikos vadovo,
    3) pareiškėjo ir jiems atstovaujančių advokatų,
    4) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo, kai jie dalyvauja Advokatų garbės teismo posėdyje, nuomonę.
  12. Advokatų garbės teismo POSĖDIS PRADEDAMAS posėdžio pirmininko pranešimu, kokia drausmės byla bus nagrinėjama. Advokatų garbės teismo referentas patikrina ir tai nurodo protokole, kai jis rašomas, arba pagarsina, kas atvyko į Advokatų garbės teismo posėdį. Sprendžiama, ar galima nagrinėti drausmės bylą be neatvykusių asmenų. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai ir pašaliniai asmenys.
  13. Posėdžio pirmininkas posėdyje dalyvaujantiems asmenims pristato Advokatų garbės teismo sudėtį ir Advokatų garbės teismo referentą, išaiškina teisę pareikšti nušalinimus ir kitas teises, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau, pasiūlo pateikti papildomus dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla.
  14. POSĖDŽIO PIRMININKAS ARBA PASKIRTAS PRANEŠĖJAS GLAUSTAI PAGARSINA SPRENDIMĄ (ĮSAKYMĄ) IŠKELTI ADVOKATUI DRAUSMĖS BYLĄ IR SURINKTUS ĮRODYMUS, PATVIRTINANČIUS AR PANEIGIANČIUS ADVOKATO KALTĘ DĖL JAM INKRIMINUOJAMO PAŽEIDIMO, IR SUTEIKIA TEISĘ PASISAKYTI DALYVAUJANTIEMS BYLOJE ASMENIMS.
  15. Pirmasis duoda paaiškinimus, pateikia prašymus ir juos pagrindžiančius argumentus advokatas, kurio drausmės byla nagrinėjama, ir (ar) jam atstovaujantis advokatas, vėliau – advokato padėjėjo, kurio drausmės byla nagrinėjama, praktikos vadovas, paskui – pareiškėjas ar jo advokatas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, taip pat kiti asmenys, jei jie dalyvauja nagrinėjant bylą. Drausmės byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę užduoti vieni kitiems klausimus, papildyti paaiškinimus. Po to tiriami kiti įrodymai.
  16. Prieš baigiant posėdį, išsprendžiami nauji drausmės byloje dalyvaujančių asmenų prašymai.
  17. Advokatų garbės teismas baigęs posėdį iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės drausmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, gali atnaujinti drausmės bylos nagrinėjimą iš esmės.

VIII SKYRIUS
ADVOKATŲ GARBĖS TEISMO NUTARIMAI IR SPRENDIMAI

  1. Advokatų garbės teismo nutarimai ir sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Advokatų garbės teismo pirmininko balsas.
  2. Advokatų garbės teismas tam tikrais klausimais, kuriais drausmės byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutarimus. Posėdžio metu Advokatų garbės teismas turi teisę priimti rašytinius arba žodinius nutarimus. Žodinis nutarimas priimamas pasitarus vietoje arba uždarame pasitarime ir įrašomas į teismo posėdžio protokolą arba fiksuojamas garso įrašu. Rašytinis nutarimas priimamas uždarame pasitarime ir surašomas kaip atskiras dokumentas. Nutarimą pasirašo visi dėl nutarimo balsavę Advokatų garbės teismo nariai. Nutarimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
  3. Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas.
  4. SPRENDIMU ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS GALI:
    1. nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis, arba
    1. apsiriboti drausmės bylos svarstymu, pažeidimo konstatavimu ir drausminės nuobaudos neskirti, arba
    1. paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų ir (ar)
    1. laikinai uždrausti advokato veiklą.
  5. Sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta, Advokatų garbės teismo sudėtis, bylos pranešėjas, Advokatų garbės teismo referentas, advokato, kurio drausmės byla nagrinėjama, vardas ir pavardė, darbo vieta, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas, pareiškėjas, posėdyje dalyvavę asmenys. Aprašomojoje dalyje nurodomos drausmės byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės. Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų teisinis kvalifikavimas, Advokatų garbės teismo motyvai, nuobaudos paskyrimo motyvai. Rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė Advokatų garbės teismo išvada ir sprendimo apskundimo tvarka.
  6. Sprendimas priimamas uždarame Advokatų garbės teismo pasitarime, dalyvaujant tik Advokatų garbės teismo nariams. Sprendimą pasirašo visi drausmės bylą NAGRINĖJĘ Advokatų garbės teismo nariai. Advokatų garbės teismo narys, nesutikęs su sprendimu, turi teisę raštu išdėstyti savo atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie drausmės bylos.
  7. Advokatų garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta byla. Atsižvelgdamas į išnagrinėtos drausmės bylos sudėtingumą ir apimtį, Advokatų garbės teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki kito Advokatų garbės teismo posėdžio.
  8. Skelbiant sprendimą Advokatų garbės teismo posėdyje visų Advokatų garbės teismo narių dalyvavimas nebūtinas. Sprendimą gali paskelbti vienas Advokatų garbės teismo narys. Žodžiu paskelbiama rezoliucinė sprendimo dalis ir glaustai išdėstomi motyvai.
  9. Sprendimo kopija ne vėliau kaip per keturiolika dienų po sprendimo paskelbimo išsiunčiama:
  10. advokatui, kurio drausmės byla buvo išnagrinėta,
  11. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kai drausmės byla buvo iškelta teisingumo ministro įsakymu.

Pareiškėjui siunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi su jo skundu susiję motyvai, kuriais remiantis advokatui buvo arba nebuvo skirta drausminė nuobauda.
Advokatų garbės teismui nusprendus, pareiškėjui gali būti siunčiama Advokatų garbės teismo sprendimo kopija.

  1. Advokatų garbės teismo sprendimą vykdo Advokatų taryba.
  2. Advokatų garbės teismo sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka. Advokatų garbės teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, jei Advokatų garbės teismo sprendimas apskundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, Advokatų garbės teismo sprendimas įsiteisėja nuo bendrosios kompetencijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  3. Tuo atveju, jei Advokatų garbės teismo sprendimas yra apskundžiamas teismui, Advokatų garbės teismas informuojamas apie civilinės bylos pradžią persiunčiant Lietuvos advokatūroje gautą procesinio dokumento kopiją Advokatų garbės teismo referentui, kuris privalo nedelsdamas jį pateikti visiems Advokatų garbės teismo nariams. Advokatų garbės teismas privalo per septynias kalendorines dienas nuo procesinio dokumento kopijos gavimo dienos pateikti Lietuvos advokatūrai savo rašytinę nuomonę dėl ieškinio, kuriuo skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas, pagrįstumo. Rašytinė Advokatų garbės teismo nuomonė dėl ieškinio pagrįstumo pateikiama Advokatų garbės teismo referentui, kuris nedelsdamas ją perduoda Lietuvos advokatūros atstovui civilinėje byloje.
  4. Teismui panaikinus Advokatų garbės teismo sprendimą, drausmės bylą Advokatų garbės teismas nagrinėja iš naujo.
  5. Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo Advokatų garbės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

IX SKYRIUS
DRAUSMĖS BYLOS MEDŽIAGOS VIEŠINIMAS

  1. Viešą informaciją apie drausmės bylą turi teisę teikti Advokatų tarybos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, Advokatų garbės teismo pirmininkas ir Advokatų garbės teismo pirmininko pavaduotojas.
  2. Advokatas turi teisę susipažinti su savo drausmės bylos medžiaga, daryti jos kopijas ir išrašus.
  3. Kiti drausmės byloje dalyvaujantys asmenys, norėdami susipažinti su drausmės bylos medžiaga, daryti jos kopijas ar išrašus, Advokatų tarybos pirmininkui arba Advokatų garbės teismo pirmininkui turi pateikti prašymą ir jame nurodyti savo arba įgalioto atstovo vardą, pavardę (atstovo įgalinimus įrodantį dokumentą), kontaktinę informaciją (pvz., el. pašto adresą, gyvenamąją vietą ar darbo vietą, tel. numerį) ir susipažinimo su drausmės bylos medžiaga tikslą. Advokatų tarybos pirmininkas arba Advokatų garbės teismo pirmininkas ar jų pavaduotojai gali leisti susipažinti su drausmės byla ar jos dalimi, kurią paviešinus nebus pažeistas asmens privataus gyvenimo ar nuosavybės slaptumas, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumas, taip pat nebus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
  4. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skelbiami Advokatų garbės teismo ataskaitose ir (ar) drausmės bylų apibendrinimuose, jeigu teisės aktai nenumato kitaip.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

A

20 straipsnis. Advokato ar APB profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1. ADV ar APB profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą FA ar JA padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.
2. ADV profesinės CA privalomojo draudimo objektas yra ADV civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar APB darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą.
3. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar APB darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.
4. Draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Draudėjas yra advokatas arba advokatų profesinė bendrija.
Kai įsteigę APB, gali būti draudžiama APB civilinė atsakomybė. Šiuo atveju draudimo suma nustatoma pagal šios APB dalyvių skaičių, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Vieno advokato minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.
5. Advokatas gali pats papildomai.
6. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą,
privalo
sudaryti draudimo sutartį su advokatu, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus.
Draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Praktikuojantis ADV privalo LA pateikti draudimo liudijimo (poliso) kopiją per 10 dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.
8. ADV privalo kliento reikalavimu pateikti draudimo liudijimą (polisą).
9. Advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina
draudikas
išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką.
Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.

ADVOKATŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO
TAISYKLĖS
Advokato darbo vietoje turi būti saugomos draudimo liudijimo (poliso) ir kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, kopijos.

II. DRAUDIMO OBJEKTAS

  1. Draudimo objektas yra draudėjo CA už padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą.
  2. Draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą jų pačių ir jų šeimos narių asmenų turtui. Draudimo objektas taip pat nėra draudėjo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su advokato veikla.

III. DRAUDIMINIS ĮVYKIS

  1. Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, jeigu reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
    1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos;
    1. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui);
    1. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos;
    1. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos dėl neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmų vykdant advokato veiklą;
    1. pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliktų neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmų vykdant advokato veiklą.
  2. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmų, PADIDĖJO po to, kai nukentėjęs tretysis asmuo pareiškė draudėjui šių Taisyklių 8 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas šių Taisyklių 8.3 punkte, yra draudiminis įvykis.

IV. NEDRAUDIMINIS ĮVYKIS

  1. Nedraudiminis įvykis yra:
    1. neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
    1. tyčiniai veiksmai, kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);
    1. veikos, kuriomis padaryta žala, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę;
    1. veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;
    1. bet kokios veikos, nesusijusios su advokato veikla;
    1. padaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
    1. žala, tiesiogiai ar netiesiogiai nulemta toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusi, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
  2. 7.1. žala, padaryta karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą);
  3. 7.2. žala, padaryta bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį).

V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA

  1. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią visai draudimo sumai ar jos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos termino pabaigos visai draudimo sumai, neišskaitant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
  2. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
  3. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis.
  4. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.
    Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS

  1. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas: “Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas)” ir nuoroda į šias Taisykles (nurodomas šių Taisyklių pavadinimas, “Valstybės žinių” numeris ir publikacijos numeris).
  2. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
  3. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šių Taisyklių 18 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
  4. Jeigu draudėjas neįvykdo šių Taisyklių 18 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 18 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.
  5. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
  6. Draudimo liudijimas (polisas) draudėjui išduodamas tik tada, kai sudaroma draudimo sutartis.

VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS

  1. 1 metams, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip.
  2. Šis ir terminas pareiškti reikalavimui (min 1 m.) nurodomi draudimo liudijime (polise).

VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS

  1. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo per 5 d raštu draudikui.
    Galimus rizikos padidėjimo atvejus draudikas nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais.
  2. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas - pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką.
    Sudarant draudimo sutartį, draudikas tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su minėtąja tvarka susipažino.

IX. DRAUDIMO RIZIKOS SUMAŽĖJIMAS

  1. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.

X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ

  1. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 d.d. nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių Taisyklių 8 punkte nurodytas sąlygas.

XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDIMINIAM ĮVYKIUI

  1. Įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas, gavęs reikalavimą atlyginti žalą, privalo laikytis draudiko rašytinių nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.
  2. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
  3. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
  4. Draudikas privalo šių Taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių Taisyklių 29 punkte.
  5. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai privalo informuoti draudiką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsiliepimus į pareikštą ieškinį pateikimo teismui gavimo.

XII. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS

  1. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir nukentėjęs tretysis asmuo.
  2. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK ir kitų teisės aktų nuostatas.
  3. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
  4. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
  5. Jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nurodytos sumos – 290 eurų arba lygus šiai sumai, žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina draudėjas. Jeigu žalos dydis viršija Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nurodytą sumą – 290 eurų, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą šių Taisyklių nustatyta tvarka.
  6. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.
  7. Draudikas privalo nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti draudimo išmoką ir tais atvejais, kai draudėjas pažeidė draudimo sutartį. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, visą išmokėtą sumą ar jos dalį gali išsiieškoti iš draudėjo, pažeidusio draudimo sutartį.

XIII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIEMS TRETIESIEMS ASMENIMS

  1. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
    1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;
    1. dokumentus, įrodančius neteisėtus advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmus vykdant advokato veiklą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
    1. nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui.
  2. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje.
  3. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
  4. Jeigu praėjus šių Taisyklių 42 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį ir nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis. Tai draudiko neatleidžia nuo delspinigių ir (ar) palūkanų, nurodytų šių Taisyklių 43 punkte, mokėjimo.
  5. Draudėjo reikalavimu draudikas privalo raštu pateikti draudėjui išsamią informaciją apie draudiminio įvykio administravimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.

XIV. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ

  1. Nukentėjęs tretysis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, nukentėjęs tretysis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
    1. nukentėjusio trečiojo asmens užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;
    1. dokumentus apie neteisėtus advokato, advokato padėjėjo ir kitų advokato arba advokatų profesinės bendrijos darbuotojų veiksmus vykdant advokato profesinę veiklą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius.
  2. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
  3. Jeigu nukentėjęs tretysis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos, numatytos šių Taisyklių XIII skyriuje, išlieka.

XV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI

  1. Jeigu draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
  2. Jeigu draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė

A

Iš esmės viskas tas pats, tik kad dar gali būti taikoma, jei neteikia laiku ataskaitu ir specifika, kad turi dalyvauti procese praktikos vadovas.
Plius išbraukimas iš padėjėjų sąrašo.

40
Q

Advokato profesinės teisės ir pareigos

A

39 straipsnis. Advokatų pareigos

  1. Advokatas privalo:
    1) sąžiningai atlikti savo pareigas. ADV privalo laikytis LAEK reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;
    2) savo veikloje laikytis duotos ADV priesaikos ir įstatymų;
    3) saugoti ADV veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti;
    4) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
    5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra šios nustatyta tvarka;
    6) LR dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus;
    7) pakeitęs savo vardą, pavardę, darbo vietą, darbo vietos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pakeitimo, pateikti Lietuvos advokatūrai atitinkamai atnaujintus duomenis;
    8) nedelsdamas pranešti LA apie bet kurios iš AĮ 7 straipsnyje nurodytų sąlygų išnykimą arba pasikeitimą.
  2. ADV privalo kas penkeri metai SAM ir TM nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.

44 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus.
ADV kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
ADV, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;
2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją.
Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje;
4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;
5) tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla.

41
Q

Advokato funkcijos

A

LAEK yra numatyta, kad ADV yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, kurie dalyvauja įgyvendinant teisingumą ir teisinės tvarkos palaikymą valstybėje, t. y. ADV profesinė veikla yra glaudžiai susijusi su viešu ir visai visuomenei svarbiu interesu, todėl jiems keliami specialūs griežtesni elgesio standartai.
ADV atstovauja ir gina teisėtus savo klientų interesus teisme, valstybės ir savivaldybių institucijose ir kitose organizacijose.
Advokatas vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.
Asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų.

Valstybė sukuria ir išlaiko baudžiamąsias bylas tiriančias ir valstybės vardu teismuose kaltinimus pateikiančias institucijas. Tačiau kartu valstybė privalo garantuoti, kad asmuo, kuris kaltinamas nusikaltimo padarymu, suvoks jam pareikštus kaltinimus ir sugebės gintis teisinėmis priemonėmis – todėl ji įsipareigoja garantuoti, kad kiekvienas žmogus, kuriam yra pateikti įtarimai nusikaltimo padarymu, galės nemokamai pasinaudoti kvalifikuoto advokato pagalba, už kurio paslaugas moka pati valstybė.

Pažymėtina, kad šiuolaikinė valstybė plečia įsipareigojimų savo gyventojų atžvilgiu sąrašą ir suteikia nemokamą teisinę pagalbą asmenims, išgyvenantiems turtinį nepriteklių, ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir nagrinėjant civilinius, darbo ar administracinius ginčus.
Todėl atsižvelgiant į advokato profesijos paskirtį ir specifiką bei į tai, kad advokatas nėra tiesiog paslaugų teikėjas, galima teigti, jog

PAGR ADVOKATO FUNKCIJOS yra – tarnauti teisingumo ir teisėtumo idealams dalyvaujant teisingumo įgyvendinimo procese bei kvalifikuotai padėti ir patarti asmenims įvairiais teisės klausimais, tuo garantuojant kvalifikuotą teisinę pagalbą. Atlikdamas šią funkciją advokatas naudojasi Advokatūros įstatymo jam suteiktomis teisėmis.

Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai.
Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu.

Geras šių dviejų funkcijų atribojimas ir priešprieša yra atskleista G. Lastauskienės straipsnyje „Advokato profesija: prieštaringas jos pobūdis ir kontrolė“ (nuoroda: http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/archyvas/dwn.php?id=363461):

„Akivaizdu, kad didžiausią koliziją sukuria būtent advokato pareiga padėti teismui teisingai išspręsti bylą ir jo tiesiog šventa įvardijama pareiga siekti byloje paties palankiausio savo klientui sprendimo. Tarp šių advokato profesijos dėmenų yra nuolatinė priešprieša. Advokatas, teikiantis paslaugas klientui ir veikiantis kaip jo atstovas ir patarėjas, privalo padaryti viską, kad kliento interesai būtų apginti pačia didžiausia apimtimi, ir tik šis rezultatas yra jo santykio su klientu kokybės matas (o juk būtent šis rezultatas lemia advokato autoritetą, žinomumą, honoraro dydį, klientų skaičių). Konk¬rečioje situacijoje, siekdamas tokio rezultato, advokatas gali skatinti savo klientą ar ki¬tus asmenis sakyti netiesą (arba nutylėti tiesą); gali teikti ne visus įrodymus, kuriais disponuoja, nes kai kurie įrodymai yra nepalankūs jo klientui; gali vilkinti procesą ar inicijuoti naujus procesus, kai jų skaičius ir bėgantis laikas yra naudingas jo klientui, ir pan.
Tačiau advokatas kartu yra ir teisingumo įgyvendinimo dalyvis. Valstybė suteikia advokatams tam tikras galias ir savotišką imunitetą, siekdama sukurti prielaidas spręsti bylas ir vykdyti teisingumą. Advokatas nėra tiesiog paslaugų teikėjas – kartu su teisėju, prokuroru, antstoliu jis dalyvauja teisingumo įgyvendinimo procese. Ir šioje plotmėje advokato įsipareigojimai ir moraliniai imperatyvai yra visiškai kitokie – dažniausiai kaip tik ir uždraudžiantys advokatui atlikti tokius veiksmus, kurie ką tik buvo išvardyti kaip galimi, siekiant klientui naudingo rezultato. Vertinant advokato veiklą šituo aspektu, jis yra įpareigotas siekti, kad ginčai nebūtų vilkinami ir būtų nagrinėjami ekonomiškai, jis turėtų skatinti savo klientą nemeluoti, jis turėtų įrodymus byloje pateikti iš anksto ir visus, nebandydamas kitos proceso šalies priblokšti, išmušti iš vėžių (didelė advokatų dalis siekia rasti galimybę pasielgti būtent tokiu būdu – nes tai kartais gali padėti laimėti bylą).“

42
Q

Advokato veiklos apribojimai

A

25 straipsnis. Advokato veiklos apribojimai
1. Advokatas neturi teisės būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato
tėvų (įtėvių),
sutuoktinio (partnerio),
vaikų (įvaikių),
brolių (įbrolių) ir
seserų (įseserių) interesams.
2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje advokatas yra ar buvo vienos šalies atstovas arba gynėjas, advokatas gali konsultuoti, atstovauti ar veikti prieš buvusį savo klientą, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
1) visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą);
2) nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.

  1. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip
    - teisėjas,
    - arbitras,
    - prokuroras,
    - ikiteisminio tyrimo pareigūnas,
    - privatus kaltintojas.
    Advokatas taip pat negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius).
  2. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju procese, jeigu tame pačiame procese dalyvauja teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris yra šio advokato
    sutuoktinis (partneris),
    vaikas (įvaikis),
    tėvas (įtėvis),
    motina (įmotė),
    brolis (įbrolis),
    sesuo (įseserė).

29 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos veiklos apribojimai

  1. Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla.
  2. Advokatų profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas gali teikti advokatai bei advokatų padėjėjai. Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo paprastai turi būti nurodytas advokatas, kuris vykdys šią sutartį.

43 straipsnis. Kiti advokatų veiklos apribojimai

  1. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą.
  2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą.
43
Q

Advokato veiklos garantijos

A

46 straipsnis. Advokato veiklos garantijos
1. Advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.
2. Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.
3. Draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams.
4. Krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Lietuvos advokatūra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos advokatūros įgaliotų advokatų sąrašą. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais.
5. Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą.
Advokato profesinę paslaptį sudaro:
- kreipimosi į advokatą faktas,
- sutarties su klientu sąlygos,
- kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys,
- konsultacijos pobūdis bei
- pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys,
- taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys.
6. Kad advokatas tapo įtariamuoju ar kaltinamuoju arba kad atlikti proceso veiksmai, turi būti pranešta Lietuvos advokatūrai.

45 straipsnis. Advokato teisė bendrauti ir susitikti su klientu

  1. Draudžiama kliudyti advokatui bendrauti ar be pašalinių susitikti su klientu.
  2. Advokato ir jo kliento susitikimo ar bendravimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai.

47 straipsnis. Teisė susitikti su sulaikytu ar suimtu advokatu
Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka susitikti su advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.

44
Q

Neprofesionalios advokato praktikos pasekmių šalinimas

A
  • Mano įsitikinimu, klausimas yra visiškai nelogiškas arba kartojantis klausimą dėl advokato atsakomybės, kadangi kilusių pasekmių, priešingai nei priežasčių, dėl kurių atsiranda neprofesionali praktika, ar prielaidų neprofesionaliai advokato praktikai plėtotis, „pašalinti“ nelabai įmanoma. Pavyzdžiui, įvykusio konflikto su klientu, nepasitenkinimo advokato neetiška ar neprofesionalia veikla iš valstybės institucijų pusės, dėl advokato nekompetencijos sugadintų santykių su verslo partneriais, nepateikto ieškinio laikantis įstatymuose nustatytų terminų ar praleidus kitus svarbius procesinius terminus, advokatui tinkamai nepasirengus bylai, nesilaikius teismo duotų nurodymų, nepagrįstai įtikinus atsisakyti ieškinio ir pan., „pašalinti“ nelabai neįmanoma, nes tai jau yra įvykęs faktas su atitinkamomis pasekmėmis (procesinėmis, bendražmogiškomis ir kt.). Šiuo atveju galima tik šių asmenų moralinė satisfakcija taikant drausminę atsakomybę advokatui, civilinio proceso tvarka atlyginant patirtą žalą (jeigu ją iš viso įmanoma įrodyti/pagrįsti). Jeigu yra manoma, kad advokatas nevykdo arba netinkamai vykdo etikos reikalavimus, jam gali kilti drausminė ir (arba) civilinė atsakomybė (tiek asmeniui, tiek valstybei).
  • Taigi yra akivaizdžių pasekmių kurių pašalinti yra praktiškai neįmanoma, jas nebent galėtų pašalinti kitas, aukštesnę kvalifikaciją turintis, advokatas suteikdamas kokybišką teisinę paslaugą, aišku, jeigu tai dar yra objektyviai galima padaryti, kartu taip reabilituojant advokato profesinį vardą prieš nekokybišką paslaugą gavusius asmenis, ar asmenis, kurie nuketėjo nuo neprofesionalios advokato praktikos.
  • Šiuo klausimu būtų galima plačiau pasisakyti apie Materialinę advokato atsakomybę (aprašyta prie 6.1. klausime) arba Drausminę advokato atsakomybę (aprašyta prie 6.2. ir kituose to skyriaus klausimuose) kaip prielaidą „pašalinti“ neprofesionalias advokato praktikos pasekmes.

Priežasčių, dėl kurių atsiranda neprofesionali praktika ir prielaidų neprofesionaliai advokato praktikai plėtotis šalinimo būdai arba trumpai – advokato teikiamų paslaugų kokybės kontrolė:
Pirma, neradau, kad kur nors būtų nustatytos specialios imperatyvios taisyklės, smulkiai apibūdinančios, kas tai yra kokybiška ar nekokybiška advokato veikla. Advokato darbo kokybė dažniausiai nustatoma tik teismo ir tik kai yra konkretaus nepatenkinto kliento skundas dėl žalos atlyginimo, taip pat tai nustatoma Advokatų garbės teismo praktikoje.
Antra, trumpai apie priežastis, kurios suponuoja nekokybiškas paslaugas. Tai galėtų būti užimtumas, patirties trūkumas ar nesugebėjimas tinkamai ir laiku atlikti pavedimo, neįvertintos galimybės suteikti efektyvią ir kvalifikuotą teisinę pagalbą ir pan.
Trečia, apie advokato teikiamų paslaugų kokybės kontrolės pasireiškimą praktikoje (pagal R. Drakšo monografiją „Advokatas: veiklos pagrindai ir problemos“):
Advokato teikiamų paslaugų kokybės kontrolę pagal kontrolės subjektus sąlygiškai galima klasifikuoti į dvi pagrindines grupes: išorinę (bendrąją) ir 2) vidinę (specialiąją).
Išoriniais advokatų veiklos kontrolės subjektais galėtume lai¬kyti: (a) patį klientą, mokantį advokatui honorarą už teikiamas pas¬laugas; (b) teismus ir prokurorą, kurie vadovaudamiesi Civilinio ir Bau¬džiamojo proceso kodeksu nuostatomis, gali taikyti advoka¬tams procesinio poveikio priemones.
Klientas turi teisę nutraukti su advokatu su¬tartį bet kuriuo metu: (1) jeigu jis yra visiškai atsiskaitęs su advokatu (arba advokatų kontora) už atliktą darbą, informuodamas apie tai raštu advo¬katą (arba advokatų kontorą) prieš susitartą dienų skaičių; (2) jeigu užimama procesinė pozicija ir faktiškai atlikti veiksmai prieštarauja kliento interesams; (3) taip pat jeigu teisinės paslaugos tam tikrą laiką nebuvo teikia¬mos klientui arba jos visiškai netenkina kliento dėl advokato amoralaus ar netgi priešingo teisei elgesio. Nutraukus sutartį, klientas turi teisę neatidėliotinai sugrąžinti visas lėšas, pervestas į advokato (arba advokatų kontoros) sąskaitą, atskaičius nutraukimo dieną už atliktus darbus (ar jų dalį) priskai¬čiuotą honorarą ir papildomas išlaidas. Esama teisinių paslaugų rinka suteikia klientui tam tikrų kriterijų advokatų darbui įvertinti: advokato specializacija, turima darbo patirtis, jo dedamos pastangos tinkamai atstovauti klientui teisme, bylos baigtis, buvusių klientų rekomendacijos, advokatų kontoros bendravimas su užsienio par¬tneriais ir kt.
Teismai ir prokurorai, vadovaudamiesi Civilinio ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatomis ir turėdami galimybę taikyti advoka¬tams procesinio poveikio priemones, taip pat iš dalies vykdo advo¬kato veiklos kontrolę. Teismų ir prokurorų reikalavimai advokato veiklai pirmiausia yra grindžiami įstatymais, tačiau lygiai taip pat neabejotinai jie glaudžiai susiję su tam tikrais moralės aspektais. Pavyzdžiui, CPK 162 straipsnyje numatytos priemonės, kurių ima¬masi prieš teismo posėdžio tvarkos pažeidėjus. Šiame straipsnyje nustatyta, kad piktybiškai nepaklususiems posėdžio pirmininko pa¬tvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu teismo nutartimi skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda arba areštas iki penkiolikos parų. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso advokatas, teismas taip pat gali apie tai informuoti Advokatų tarybą. BPK 49 straipsnyje expressis verbis įtvirtinama, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teis¬mo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę jį nušalinti. Tokiu atveju kviečiamas ar skiriamas kitas gynėjas. Gynėjui ir įtariamajam suteikta teisė prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau pats nušalinimo dėl neteisėtų gy¬nybos priemonių faktas ne tik žemina gynėjo autoritetą, bet ir yra veiksminga advokato veiklos kontrolės priemonė. Būtent ji užkardo gynėjui kelią: „įsivelti į įvykius“ ir tapti ginamojo bendrininku, kai jis daro ar padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas; piktnaudžiauti nevaržoma kaltininko galimybe susitikti ir bendrau¬ti su gynėju be pašaliečių ir galimybei daryti naujas nusikalstamas veikas ar tęsti pradėtą nusikaltimą; siekiui neteisėtais būdais pa¬veikti liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus įtariamuosius; naikinti ar klastoti dokumentus ir pan.
Vertinant išorinę advokatų veiklos kontrolę pabrėžtina, kad dėl pastarųjų nekompetencijos, nesąžiningumo ar kito nesuderinamo su advokato profesine etika elgesio į Advokatų tarybą gali kreiptis ir kitų valstybės, savivaldos ar nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Išorinėmis kokybės kontrolės priemonėmis būtu galima laikyti ir daug siauresnę advokatų veiklos sritį. Pavyzdžiui, Advokatūros įstatyme įtvirtinti reikalavimai advokato darbo vietai (Įstatymo 22 straipsnis) taip pat iš dalies leidžia kontroliuoti advokato veiklą. Iš pažiūros nereikšmingi įpareigojimai suponuoja tam tikrą advokato veiklos tvarką ir kliento aptarnavimo kokybę. Pavyzdžiui, advoka¬to darbo vietoje turi būti priimamasis, telefoninis ryšys, užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir kitos advokato vei¬klai tinkamai atlikti reikalingos priemonės; joje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos klientams priimti; advokato darbo vieta turi turėti matomoje vietoje pakabintą iškabą, kurioje turi būti nurodytas pa¬vadinimas ar profesinės bendrijos pavadinimas ir kt.
Taigi išorinė advo¬kato veiklos kontrolė traktuotina kaip tam tikri profesinio pobūdžio reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti kvalifikuotesnės teisinės pagalbos teikimą, sustiprinti žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir gynimo garantijas.

Vidinė advokato veiklos kontrolė įtvirtinta Advokatūros įsta¬tymo 4 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad advokatas tei¬sę teikti paslaugas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka. Šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad viena iš svarbių Lietuvos advokatūros funkcijų yra „Įstatymo ir kitų teisės aktų nu¬statyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą”. Lietuvos advokatūros įstatų 7 straipsnyje nustatytos Lietuvos advokatūros pareigos, su¬sijusios su advokatų veiklos kontrole. Pavyzdžiui, šiame teisės akte numatytos pareigos rengti, tvirtinti ir aiškinti nacionalinius advo¬kato profesinės veiklos standartus; rengti, tvirtinti ir aiškinti advo¬katų veiklos metodiką; rengti, tvirtinti ir aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodeksą; rengti, tvirtinti ir aiškinti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką; organizuoti ir koordinuoti advokatų stažuotes, kvalifikacijos tobulinimą; nustatyti advokatams kasmetinio kva-lifikacijos tobulinimo ir privalomų kursų valandų skaičių; spręsti advokatų teikiamos teisinės pagalbos gerinimo klausimus; atlikti advokatų, besiverčiančių profesine veikla, priežiūrą ir kt.

Advokatų veiklos kontrolė vykdoma kolegialių organų - Advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo ir Advokatų tarybos sudarytų laikinųjų ko¬misijų (ad hoc) ar komitetų (Advokatų drausmės komiteto, Lietuvos advokatūros ryšių su visuomene ir kt.). Pabrėžtina, kad pagrindinis vaidmuo kontroliuojant advokatų veiklą vis dėlto tenka Advokatų tarybai, kuri priima sprendimą iškelti advokatui ir advokato padė¬jėjui drausmės bylą, suderinusi su Teisingumo ministerija nustato kliento ir advokato tarpusavio ginčų dėl teisinių paslaugų teikimo nagrinėjimo tvarką bei nustato bylai nagrinėti teisme reikalingų ra¬šytinių įrodymų nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką, tvirtina advokatų kontorų įrašymo į sąrašą ir išbraukimo iš jo bei sąrašo skel¬bimo tvarką, priima sprendimus dėl advokato įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir išbraukimo iš jo, taip pat sude¬rinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija nustato advoka¬tu, individualiai ar partnerystės pagrindais besiverčiančių profesine veikla, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir apskaitos tvarką, suderinu¬si su Teisingumo ministerija nustato veiksmingų ir reguliarių teisi¬nių paslaugų teikimo ir reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus ir kt.

Būtų galima manyti, kad pagrindinis subjektas, galintis įvertinti advokato veiklos kokybę, yra Advokatų garbės teismas. Tiek advo¬katūros veikloje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad Advokatų taryba, turėdama duomenų apie galbūt padarytą profesinės veiklos pažeidimą, įskaitant ir nekokybiškų paslaugų suteikimą, turi tik teisę iškelti drausmės bylą, ir tik Advokatų garbės teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs drausmės byloje surinktus faktinius duo¬menis gali konstatuoti esant pažeidimą ar jo nesant ir skirti advo¬katui vieną iš įstatyme numatytų drausminių nuobaudų.

Pabrėžtina, kad Advokatūros įstatyme yra įtvirtinta advokatų savivaldos sistema, inter alia jų savivaldos valdymo organas – Advokatų taryba. Ši savivaldos sistema grindžiama visų Lietuvos Respublikos advokatų priklausymu Lietuvos advokatūrai ir jų priederme užti¬krinti jos veiklą. Advokatūros įstatyme (58 straipsnis) įtvirtintos ir kitos institucijos, kurios, nors ir nėra expressis verbis įvardytos kaip įgyvendinančios advokatų savivaldą, vykdo tokias funkcijas, be kurių ši savivalda nebūtų visavertė, - tai advokatų susirinkimas ir Advokatų garbės teismas. Pabrėžtina, kad Taryba kaip valdymo ins¬titucija kyla ne iš laisvos advokatų valios, bet ex lege (lot. pagal teisę). Jos raison d’ ėtre (pranc. paskirtis; prasmė; esmė) yra tai, kad ji vykdo ne tik viešąsias Lietuvos advokatūros funkcijas, bet ir tas, kurios su¬sijusios su advokato veiklos kokybės tikrinimu. Pavyzdžiui, Advo¬katūros įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta, kad Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų: priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir pripažįsta juos netekusiais galios; derina teisės aktus, kuriuos pagal šį įstatymą Lie¬tuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra; skiria narius į advokatų kvalifikacinio egzamino komi¬siją ir pasiūlo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos pirmi¬ninko kandidatūrą; išduoda teisės verstis advokato veikla liudijimą; nustato nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką; tvarko advoka¬tų darbo vietų sąrašą, nustato leidimų kurti darbo vietas tuose pa¬čiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką; priima sprendimus dėl advokatų įrašy¬mo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir išbraukimo iš jo; priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo į Lietuvos advo¬katų padėjėjų sąrašą ir išbraukimo iš jo ir pan. Šiame kontekste pami¬nėtina, kad drausmės bylai parengti Advokatų taryba iš advokatų su¬daro drausmės komitetą, kurio pirmininku skiria Advokatų tarybos narį. Drausmės komiteto narių skaičių nustato Advokatų taryba. Drausmės komiteto pirmininkas ir nariai, rinkdami drausmės by¬lai reikšmingus duomenis, turi visas teises, kaip ir advokatai, vyk-dydami profesinę veiklą (Advokatūros įstatymo 44 straipsnis), taip pat teisę tikrinti visą advokato dokumentaciją, susijusią su galimais profesinės veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimais. Visa surinkta medžiaga ir advokato drausmės byla yra konfidencialūs dokumen¬tai. Jeigu drausmės komiteto pirmininkas atostogauja, serga ar dėl kitų priežasčių negali atlikti pirmininko pareigų, Advokatų taryba šias funkcijas laikinai vykdyti gali pavesti kitam Advokatų tarybos nariui. Drausmės komiteto pirmininkas prireikus dalyvauja Advo¬katų garbės teismo posėdžiuose. Taigi Advokatų garbės teismas na¬grinėja advokatų drausmės bylas tik tada, kai Advokatų taryba pri¬ima sprendimą iškelti tokią bylą. Tačiau drausmės byla gali būti ir neiškelta. Pats šios problemos svarstymas Taryboje atlieka ne tik in¬dividualiosios, bet ir bendrosios prevencijos funkcijas.

45
Q

Ginčų dėl teisinių paslaugų teikimo nagrinėjimas

A

51 straipsnis. Ginčai dėl teisinių paslaugų teikimo
1. Kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų,
klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą.
2. Klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų LA nagrinėja AT ar jos sudarytas organas.
Šie ginčai nagrinėjami AT nustatyta tvarka, suderinta su TM. AT ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus.
3. Klientas – FA, kuris su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartį su ADV dėl teisinių paslaugų, turi teisę kreiptis į AT sudarytą komisiją (toliau – komisija) dėl šios sutarties standartinių sąlygų nesąžiningumo nustatymo.
Komisiją sudaro penki nariai.
Tris komisijos narius skiria AT ir du narius – teisingumo ministras.
Komisijos darbo reglamentą tvirtina AT, suderinusi su TM. Komisijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu per 30 dienų nuo jo įteikimo ginčo šalims nėra apskųstas VAT.
Įsigaliojęs komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas.
Neįvykdytas komisijos sprendimas gali būti priverstinai vykdomas CPK nustatyta tvarka.

46
Q

Advokatų ir

padėjėjų kvalifikacijos tobulinimas

A

Advokatas, per 1 metus (nuo 01.01 iki 12.31) privalo surinkti

  • 6 balus, jei praktikuoja iki 5 metų, ir
  • 3 balus, jei praktikuoja ilgiau nei 5 metus;
  • Advokato padėjėjas per vienerius metus (nuo įrašymo į padėjėjus) privalo surinkti 12 balų;

Balai skiriami:
1. Dalyvavimas akredituotų įmonių renginiuose:
- iki 4 h - 1 balas;
- virš 4 h - 2 balai,
- kelios dienos - 2 balai/dieną;
- LA seminarai virš 4 h - 2 balai;
2. pranešimo skaitymas mokslinėje konferencijoje - 5 balai;
3. pranešimo skaitymas kitame renginyje:
- iki 0,5 h - 2 balai;
- iki 1 h - 3 balai,
- virš 1 h - 5 balai;
4. straipsniai žiniasklaidos priemonėse:
- nuo 1 iki 3 balų;
- autorinė monografija, vadovėlis, studijos publikavimas - 12 balų (bendradautoriams 4 balai iki 1 autorinio lanko ir 10 virš);
5. straipsnis recenzuojamame žurnale 6 balai;
kitame mokslo žurnale - 4 balai (bendraautoriams balai dalinami);
7. dalyvavimas organizuojant LA renginius - po 1 balą už renginio valandą, bet iki 10 balų;
8. pro bono - po 1 balą už valandą, bet iki 10 balų;
9. užsienyje įgyta kvalifikacija ar atlikta praktika - nuo 2 iki 12 balų;
10. kiti renginiai gali būti įvertinti. Jei objektyviai nekelia abejonių renginio turinys ir lektoriaus kvalifikacija.
Nuo balų rinkimo atleidžiami:
1) advokatai užsiimantys pedagogine teisės krypties veikla. turi pateikti LA pažymą;
2) esantys LA savivaldos institucijų, komitetų, darbo grupių nariais;
3) dirbantys kitų institucijų sudarytose teisės aktų projektų darbo grupėse;
4) praktikuojantys ilgiau nei 25 metus;
5) turintys daktaro laipsnį.

Advokato padėjėjai privalo išklausyti įvadinį seminarą; jį taip pat privalo išklausyti advokatai, neatlikinėję padėjėjo praktikos; Nesurenkantiems balų gali būti keliama drausmės byla.

  1. Advokatas ar advokato padėjėjas norintis, kad renginys būtų pripažintas tinkamu kvalifikacijos kėlimui bei skiriami kvalifikacijos kėlimo balai, turi teisę kreiptis į LA, pateikdamas prašymą bei duomenis, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimo faktą (gauto sertifikato, pažymėjimo, pažymos kopija, publikuoto straipsnio, skaityto pranešimo kopija ar kt.). Jeigu kvalifikaciją patvirtinantys duomenys yra ne lietuvių kalba, gali būti prašoma pateikti vertimą.
  2. Asmuo, dirbantis pedagoginį teisės krypties darbą arba priklausantis institucijų sudarytoms teisės aktų projektų darbo grupėms, privalo kiekvienais metais LA pateikti pažymą apie dirbamą pedagoginį darbą arba dalyvavimą darbo grupėse.
  3. ADVPAD duomenis apie savo kvalifikacijos tobulinimą turi įrašyti į LA teikiamą ADVPAD praktikos atlikimo ataskaitą.
  4. Įvadiniai seminarai kvalifikacijos kėlimo balais nevertinami.
  5. Advokatams ir advokatų padėjėjams, pažeidžiantiems Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta pareiga nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, gali būti keliama drausmės byla remiantis Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalimi.

Informacija apie mokymus - www.advokatura.lt Mokymai

Advokaturos seminaru kaina ir apmokejimo tvarka:

  • ADV, ADVPAD:
    1. min 20 eur - kai =<6 h
    2. min 30 eur - kai >6 h
    3. min 40 eur - kai 2 d
  • kitiems:
    1. min 40 eur - kai =<6 h
    2. min 60 eur - kai >6 h
    3. min 80 eur - kai 2 d

Mokamas registracijos dieną. registruojasi vėliausi prieš 7 d. Pažeidus, gali panaikinti be atskiro pranešimo.
Mokama į LA sąskaitą ar per savitarnos sistemą.
Sumokėjus ir neatvykus -> negrąžinamas, neužskaitomas kitam.
Jei atšaukia LA -> g.b. perkeliamas kitam per 1 metus.

Užregistruojamas tik sumokėjus mokestį.

47
Q

NUORAŠŲ TVIRTINIMO IR REGISTRAVIMO TVARKA

A
  1. Nuorašus gali tvirtinti ADV tik teikdamas teisines paslaugas.
    ADVPAD neturi teisės tvirtinti nuorašus.
    Kai teisines paslaugas teikia ADVPAD, nuorašus gali tvirtinti ADVPAD praktikos vadovas.
  2. Popierine forma teikiamų nuorašų tvirtinimas

2.1. Nuorašai tvirtinami ant nuorašo darant tvirtinamąjį įrašą ranka arba dedant spaudą.
2.2. Įrašą sudaro:
2.2.1. žodžiai „Nuorašas tikras“, arba „Kopija tikra“, arba „Kopija“, „Neoriginalaus dokumento kopija“;
2.2.2. nuorašo registracijos numeris;
2.2.3. nuorašą tvirtinančio ADV vardas, pavardė bei nuoroda, kad nuorašą tvirtinantis asmuo yra ADV;
2.2.4. nuorašo tvirtinimo data;
2.2.5. nuorašą tvirtinančio ADV parašas.
2.3. Įraše gali būti ir kiti duomenys:
- advokato darbo vietos pavadinimas,
- dokumentą pateikęs asmuo,
- keli egzemplioriai,
- keli dokumentai tvirtinami vienu registracijos numeriu ir pan.).
2.4. Kai tvirtinamą nuorašą sudaro daugiau nei vienas lapas, įrašas daromas kiekviename lape arba įrišus visus lapus paskutinio lapo antroje pusėje. Pastaruoju atveju paskutinio lapo antroje pusėje daromas pilnas įrašas, nurodant įrištų lapų skaičių.
2.5. Tvirtinant dokumentų, kuriuose visi ar dalis parašų, antspaudų, įrašų nėra originalūs (šviesokopijos, elektroniniu paštu, faksu gauti dokumentai ir pan.), nuorašus, būtina nurodyti
„Neoriginalaus dokumento kopija“
bei įrašyti Aprašo 2.2.2 – 2.2.5 ir 2.3 punktuose nurodytus duomenis.
2.6. ADV gali reikalauti, kad dokumentą pateikęs asmuo taip pat pasirašytų ant pateikto nuorašo.
Tokiu atveju šalia šio parašo galima nurodyti dokumentą pateikusio FA vardą, pavardę, JA, kurio vardu veikia dokumentą pateikęs FA, pavadinimą, nuorodą, kad nuorašas atitinka ADV pateikto dokumento originalą.

  1. Popierine forma teikiamų nuorašų registravimas
    3.1. Visi nuorašai registruojami nuorašų registre.
    3.2. Nuorašų registras vedamas knygoje (žurnale) arba elektroniniu būdu.
    3.3. Nuorašų registrą privalo turėti kiekvienas ADV, tvirtinantis nuorašus.
    ADV, registruoti toje pačioje darbo vietoje, gali turėti vieną bendrą nuorašų registrą.
    3.4. Įrašai - aiškūs ir įskaitomi.
    3.5. Ištaisymai nuorašų registre turi būti daromi taip, kad viską, kas nurodyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.
    3.6. Nuorašų registro knygos (žurnalo) lapai prieš pradedant daryti įrašus turi būti sunumeruoti.
    Žurnalo (knygos) tituliniame lape turi būti nurodyta:
    - ADV vardas ir pavardė (išskyrus Aprašo 3.3 punkte nurodytą atvejį),
    - advokato darbo vietos pavadinimas,
    - knygos (žurnalo) numeris,
    - sunumeruotų lapų skaičius,
    - titulinio lapo užpildymo data.
    Titulinį lapą pasirašo ADV, o Aprašo 3.3 punkte nurodytu atveju – bet kuris iš toje darbo vietoje registruotų advokatų.
    3.7. Nuorašų registre privaloma įrašyti šiuos duomenis:
    3.7.1. nuorašo registracijos numerį;
    3.7.2. nuorašo tvirtinimo datą;
    3.7.3. procesinio dokumento pavadinimą, kurio priedas yra patvirtintas nuorašas, šalia dokumento pavadinimo taip pat gali būti nurodyti kiti duomenys (dokumento pavadinimas, data, jei ji yra, ir pan.);
    3.7.4. dokumentą pateikusio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens, kurio vardu veikia dokumentą pateikęs fizinis asmuo, pavadinimas, šalia taip pat gali būti nurodyti kiti dokumentą pateikusio asmens duomenys (asmens dokumento pavadinimas, numeris ir pan.);
    3.7.5. nuorašą patvirtinusio ADV vardas ir pavardė.
    3.8. Kai iš eilės einančių registro įrašų duomenys kartojasi, gali būti įrašomi žodžiai „tas pats“ arba pažymima kabutėmis.
    3.9. Pabaigus pildyti nuorašų registro žurnalą (knygą), po paskutiniuoju įrašu pasirašo ADV, o 3.3. punkte nurodytu atveju – bet kuris iš toje darbo vietoje registruotų advokatų bei nurodoma data, kada baigta daryti įrašus nuorašų registro žurnale (knygoje).
    3.10. Nuorašų registras, tvarkomas elektroniniu būdu turi būti:
    - atspausdinamas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus,
    - registro lapai turi būti sunumeruoti ir surišami,
    - paskutiniajame puslapyje pasirašo ADV,
    - o Aprašo 3.3. punkte nurodytu atveju – bet kuris iš toje darbo vietoje registruotų advokatų bei
    - nurodoma data, kada Nuorašų registras atspausdintas ir surištas.
  2. Nuorašų teikimas per Lietuvos teismų informacinę sistemą
    1. Teikiant nuorašus (dokumentų skaitmenines kopijas) per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemį (https://www.e.teismas.lt), jei nėra kitos, Aprašo 2.2.1 punkte nurodytos žymos, laikoma, kad nuorašai teikiami kaip „Neoriginalaus dokumento kopija“.
    1. Teikiant nuorašus Aprašo 4.1 punkte nurodytu būdu, jie registruojami bylą nagrinėjančiame teisme pagal Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtintą „Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašą“.
    1. Teikiant nuorašus Aprašo 4.1 punkte nurodytu būdu, Aprašo 2 ir 3 skirsniai netaikomi.
  3. Baigiamosios nuostatos
    1. Nuorašų registras gali būti vedamas ir kitokiu būdu, nei nurodyta Aprašo 3 skirsnyje . Tokiu atveju advokatas (ar advokatai, vedantys bendrą registrą) tokią tvarką privalo suderinti su Advokatų taryba.
48
Q

Veiklos

reklama, leistinumas

A
  • A lawyer is entitled to inform the public about his services provided that the information is accurate and not misleading, and respectful of the obligation of confidentiality and other core values of the profession.
  • Personal publicity by a lawyer in any form of media such as by press, radio, television, by electronic commercial communications or otherwise is permitted to the extent it complies with the requirements stated above.
  • „Advokatų duomenys“ yra bet kokia rašytinė, žodinė, vizualinė ar kita forma pateikta informacija apie Advokatą ar Advokatų kontorą, įskaitant (bet neapsiribojant) Advokato vardą ir (arba) pavardę, kontoros pavadinimą, logotipą, simboliką ir (arba)
  • kitus Advokato ar Advokatų kontoros skiriamuosius žymenis ir kitą informaciją apie Advokatą ar Advokatų kontorą. Advokatų duomenys:
    • turi atitikti advokatų profesinę etiką, Lietuvos advokatūros sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus;
    • turi būti teisingi ir tikslūs, neklaidinti jų adresatų;
    • neturi menkinti kitų Advokatų ar Advokatų kontorų profesinės veiklos ar nepagrįstai aukštinti Advokato ar Advokatų kontoros profesinę veiklą;
    • turi atitikti kitų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, kiek šių duomenų pateikimas gali būti suprantamas kaip reklama pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;
    • turi atitikti asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus;
    • negali būti teikiami įkyriai, pasinaudojant sudėtinga adresato būkle ar kitaip pažeidžiant geros moralės principus.
  • Leidžiami Advokatų duomenų pateikimo būdai ir formos:
    1. Advokatų duomenų pateikimas adresatams pristatant Advokatą ar Advokatų kontorą, jų veiklą, pranešimuose, įskaitant lankstinukuose, vizualinėje prezentacijoje ar kitu būdu ar teikiant pasiūlymą dėl teisinių paslaugų teikimo;
    2. Advokatų duomenų nurodymas Advokato ar Advokatų kontoros oficialiuose blankuose (įskaitant elektroninių laiškų šablonus), vizitinėse kortelėse, sąskaitose už suteiktas paslaugas ir kituose veiklos dokumentuose;
    3. Advokatų kontoros iškabos ir rodyklės (t. y. informacinės lentos) įrengimas pastato, kuriame yra Advokatų kontoros patalpos, išorėje bei viduje;
    4. Advokatų duomenų nurodymas ant reprezentacijai skirtų biuro prekių, dovanų, suvenyrų;
    5. Advokatų duomenų pateikimas Advokato ar Advokatų kontoros internetiniame puslapyje ir socialiniuose tinklapiuose, Advokato ar Advokatų kontoros rengtos ir leidžiamos kokios nors srities apžvalgos, naujienų biuletenio, ar kitokio Advokato ar Advokatų kontoros leidinio (įskaitant ir elektroninius), kuriame būtų Advokatų duomenys, platinimas, pranešimų spaudai bei informacinių pranešimų platinimas, brošiūrų, lankstinukų (įskaitant ir elektroninių) platinimas, ar Advokatų duomenų pateikimas Advokato ar Advokatų kontoros bet kokioje kitoje medžiagoje;
    6. Advokatų duomenų pateikimas organizacijų ar specializuotuose Advokatų ar Advokatų kontorų ar teisinių ir susijusių paslaugų teikėjų kataloguose, žinynuose, duomenų bazėse (įskaitant ir elektronines), knygose, žurnaluose ar kituose leidiniuose;
    7. Advokatų duomenų nurodymas ir skelbimas, jeigu Advokatas ar Advokatų kontora yra renginio, seminaro, konferencijos, kitos iniciatyvos švietimo, mokslo, sporto, kultūros, ūkio ar kituose visuomenei svarbiuose sektoriuose organizatorius, partneris, pranešėjas, rėmėjas ar pro bono paslaugų teikėjas;
    8. Advokatų duomenų pateikimas renginių, konferencijų, seminarų medžiagoje bei renginio informaciniuose stenduose ar kituose renginio, konferencijos, seminaro informaciniuose šaltiniuose;
    9. Advokatų duomenų nurodymas organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų, kurių nariais yra Advokatas ar Advokatų kontora medžiagoje, renginiuose, internetiniame puslapyje;
    10. Advokatų duomenų apie Advokatą ar Advokatų kontorą kaip paramos ar labdaros davėją nurodymas;
    11. Advokatų duomenų, parengtų nepriklausomai trečiųjų asmenų ir teikiamų nemokamai, platinimas bet kokiu būdu ir forma;
    12. Advokatų duomenų nurodymas kitų subjektų leidžiamuose leidiniuose, žiniasklaidoje, televizijos ar radijo laidose;
    13. kitoks Advokatų duomenų apie Advokatą ar Advokatų kontorą pateikimas bet kokiu būdu ir forma, jeigu tai atitinka advokatų profesinę etiką.
  • Advokatui ar Advokatų kontorai už šio Aprašo nuostatų pažeidimą taikoma Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme numatyta drausminė atsakomybė.
  • Lietuvos advokatūrai pareikalavus, siekiant ištirti, ar laikomasi šio Aprašo nuostatų, Advokatas ar Advokatų kontora privalo pateikti sutartis bei kitą informaciją apie Advokatų duomenų skelbimą. Lietuvos advokatūra užtikrina pateiktos informacijos konfidencialumą.
  • Advokatas ar Advokatų kontora gali paprašyti Lietuvos advokatūros iš anksto įvertinti, ar planuojamas Advokatų duomenų pateikimas atitinka advokatų veiklos principus.
49
Q

Etikos vaidmuo advokato veikloje

A

Advokato veikloje Etika visų pirma susijusi su pasitikėjimo idėja santykių kontekste, kai vienas asmuo pagrįstai tiki, jog kitas santykio dalyvis, t. y. kitas asmuo pasielgs teisingai ir sąžiningai.
Kliento ir advokato savitarpio pasitikėjimo santykiai galimi tik tuo atveju kai advokato asmeninė garbė, sąžiningumas ir dora nekelia abejonių.
Klientas tiki, kad advokatu galima pasikliauti, ir kad jam kliento interesai bus svarbesni už jo paties interesus.
Klientas pasitiki savo advokatu, tikėdamas, kad advokatas parinks labiausiai jo interesus atitinkantį jo teisių gynimo būdą ar ginčo sprendimo variantą.
Ir jeigu advokatas nesielgtų taip kaip iš jo pagrįstai tikisi klientas, jo elgesį bus galima laikyti neetišku ar nesąžiningu.
Taigi visuomenėje pagrįstoje pagarba teisinei valstybei advokato vaidmuo yra ypatingas.
Advokatas turi tarnauti teisingumo ir teisėtumo interesams bei tiems, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti.
Advokato profesinė etika - tai advokato veiklos ir elgesio principai, kurių advokatas laisva valia įsipareigoja laikytis profesinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime tam, kad būtų užtikrintas tinkamas advokato funkcijų atlikimas ir saugomas bei puoselėjamas geras advokato profesijos vardas.
Advokato profesijos savitumas, sukuria advokatui įsipareigojimus klientui, valstybei ir visuomenei, teisininko profesijai.
Todėl advokato etiką galima apibrėžti kaip TEISINIUS ir MORALINIUS įsipareigojimus, kurių laikymasis yra kiekvieno advokato profesinė pareiga.
Galima teigti, kad advokato profesinė etika yra viena svarbiausių pamatinių vertybių, lemianti advokato vietą valstybės teisinėje sistemoje ir jo vaidmenį teisingumo įgyvendinimo ir teisinės tvarkos valstybėje palaikymo procese.
Už profesinės etikos taisyklių pažeidimus advokatams gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
Lietuvos advokatų etiką reglamentuojantys šaltiniai:
1) Advokatūros įstatymas;
2) Advokatūros įstatai;
3) Lietuvos advokatų etikos kodeksas;
4) ES advokatų profesinės etikos kodeksas
5) Lietuvos advokatų tarybos sprendimai;
6) Advokatų garbės teismo praktika.

Advokatų veiklos principai:

1) tradicijų ir papročių laikymasis;
2) veiklos laisvė ir nepriklausomumas;
3) Sąžiningumas ir nepriekaištinga reputacija; ir kt.

50
Q

Advokato profesinės etikos samprata ir turinys

A

Advokato veikloje Etika visų pirma susijusi su pasitikėjimo idėja santykių kontekste, kai vienas asmuo pagrįstai tiki, jog kitas santykio dalyvis, t. y. kitas asmuo pasielgs teisingai ir sąžiningai. Kliento ir advokato savitarpio pasitikėjimo santykiai galimi tik tuo atveju kai advokato asmeninė garbė, sąžiningumas ir dora nekelia abejonių. Klientas tiki, kad advokatu galima pasikliauti, ir kad jam kliento interesai bus svarbesni už jo paties interesus. Klientas pasitiki savo advokatu, tikėdamas, kad advokatas parinks labiausiai jo interesus atitinkantį jo teisių gynimo būdą ar ginčo sprendimo variantą. Ir jeigu advokatas nesielgtų taip kaip iš jo pagrįstai tikisi klientas, jo elgesį bus galima laikyti neetišku ar nesąžiningu.

Advokato etika yra specifinė samprata ir, nors ji nėra tiksliai formuluojama, jos požymiai geriausiai išryškėja remiantis Advokatų etikos kodekso nuostatomis.
Iš šio kodekso nuostatų išplaukia tai kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų:
l) klientui;
2) valstybei ir visuomenei;
3) advokato profesijai.
Vadinasi, advokato etiką galima apibrėžti kaip TEISINIUS ir MORALINIUS įsipareigojimus, kurių būtina laikytis vykdant profesinę veiklą.
Be to, kad etikos kodekso normos iš advokato reikalauja laikytis moralinių ir teisnių įsipareigojimų, kartu Advokatų etikos kodeksas išgrynina draudimus, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga.
Taigi advokatas negali:
l. elgtis priešingai teisei ir teisėtumo principui
2. Veikti kliento vardu neatsižvelgdamas į jo valią ir samprotavimus, išskyrus atvejus, kai yra įsitikinęs, kad klientas neteisingai prisiima kaltę.
3. Ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdu.
4. veikti prieš kliento interesus.

Nors paminėtų advokato įsipareigojimų ir draudimų sąrašas nėra baigtinis ir neapima visų advokato moralinių įsipareigojimu, tačiau jie yra neatskiriama advokato asmenybės dalis ir yra tiesiogiai susiję su pagarba pasirinktai advokato profesijai. Taigi galima teigti, kad advokato profesinė etika yra viena pamatinių vertybių, lemianti advokato vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje ir jo vaidmenį teisingumo įgyvendinimo ir teisinės tvarkos valstybėje palaikymo procese.
Apibendrinant pasakytina, kad advokatas gali tinkamai apginti kliento teises ir laisves tik kai kelia pasitikėjimą klientui ir kitiems proceso dalyviams.

51
Q

Advokato profesinės etikos principai, jų reglamentavimas

A

8.3.1. Lietuvos advokatų etiką reglamentuojantys šaltiniai:

1) LR Advokatūros įstatymas;
2) LR Advokatūros įstatai;
3) Lietuvos advokatų etikos kodeksas;
4) ES advokatų profesinės etikos kodeksas;
5) Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos advokatų garbės teismo praktika.

8.3.2. PAGRINDINIAI ADVOKATŲ VEIKLOS IR ELGESIO PRINCIPAI (kartu tai ir advokatui keliami reikalavimai):

  1. Tradicijų ir papročių taikymas - Kai advokato veiksmai ar poelgiai nesiderina su Advokatūros įstatymo, Advokatūros įstatų, šio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą, reikalavimais ir jie Lietuvos advokatų etikos kodekse nėra aptarti, advokatas privalo laikytis tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka bendruosius etikos ir dorovės principus (Lietuvos advokatų etikos kodekso 13.2. p.).
  2. Veiklos laisvė ir nepriklausomumas - 4.1. Atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios įtakos, ypač tos, kuri gali kilti dėl asmeninių interesų ar išorinio poveikio. 4.2. Advokatas neatsako drausmine tvarka už atliekant profesines pareigas geranoriškai pareikštą nuomonę. 4.3. Advokatui neturi būti taikomos baudžiamosios, administracinės, civilinės, ekonominės arba kitokios sankcijos už veiksmus, kurių jis ėmėsi kliento įsipareigojimams įvykdyti pagal įstatymų ar profesinės etikos reikalavimus. [negali būti persekiojamas už profesinių pareigų atlikimą] 4.4. Advokatas pagal sutartį turi teisę be jokių apribojimų dalyvauti savo kliento byloje ar jam atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, išskyrus atvejus, kai advokatas yra visiškai ar laikinai išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. (Lietuvos advokatų etikos kodekso 4. p.).
  3. Sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys - (pasisakyta žemiau);
  4. Veiklos teisėtumas - Lietuvos advokatai dalyvauja įgyvendinant teisingumą, atstovauja ir gina teisėtus savo klientų interesus teisme, valstybės arba savivaldybių institucijose ar kitose organizacijose. Advokatas neturi teisės ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų; ir pan.;
  5. Kliento paslapties neatskleidimas [konfidencialumas] - (pasisakyta žemiau);
  6. Kompetencija ir pareigingumas - (pasisakyta žemiau);
  7. Lojalumas klientui - (pasisakyta žemiau);
  8. Interesų konflikto vengimas - (pasisakyta žemiau);
  9. Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija - (pasisakyta žemiau);
  10. Advokatų ir Lietuvos advokatūros organų santykių geranoriškumas - (pasisakyta žemiau);
  11. Pagarba valstybei ir visuomenei - (pasisakyta žemiau);

8.3.4. Bendrai apie principus

Taigi etikos principai atlieka keturias ryškias funkcijas:
• nustato konkrečias vertybes, kurios yra svarbios advokatui, tokias kaip sąžiningumas ir nepriekaištingas elgesys teisingumas, veiklos teisėtumas, pagarba valstybei ir visuomenei;
• principai yra bendros gairės, kurios padeda priimti sprendimus;
• principai leidžia kitiems tikėti, kad tam tikras asmuo laikysis principais įtvirtintų etikos standartų;
• principai yra vertinimo standartas, todėl kiekvienas galės vertinti advokato etiką.
Etikos principai kartu atspindi asmens, kuris turi tam tikrus įgaliojimus, tame tarpe ir advokato, „vaidmenį“ mūsų šiandieninėje visuomenėje.

52
Q

Advokato sąžiningumo ir garbingumo samprata

A

kortele

53
Q

Advokato kompetencijos ir profesinės etikos santykis

A

Kompetencija (lot. competere ‘sutapti’) – gebėjimas atlikti tam tikrą konkretų darbą. Kompetencija apima patirtį, įgūdžius ir žinias, dažnai ir tam tikras asmenines savybes (ar asmeninių savybių nebuvimą, pvz., kompetentingas karys neturėtų bijoti rizikos).

Kompetencijos reikalavimas įtvirtintas ir Lietuvos advokatų etikos kodekse, pavyzdžiui, kodekso 6.7. punkte nustatyta, kad „Advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti.“. Advokatūros įstatymo 40 str. nustatyta, kad tik dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis laikomas šio Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje nurodytų advokatų veiklos principų pažeidimas (advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas; advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija; advokatų veiklos teisėtumas; kliento paslapties neatskleidimas; lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas; nepriekaištingas elgesys.), advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas.

Atitinkamai ir ES advokatų profesinės etikos kodekse yra įtvirtina, kad „Advokatas neturi imtis bylos ar kito klausimo, kai žino ar privalo žinoti, kad nėra kompetentingas atlikti tokį pavedimą nepasitelkęs į pagalbą kompetentingo advokato.“ (ES advokatų profesinės etikos kodekso 3.1.3. p.) arba „Jeigu advokatas, į kurį kreipėsi kolega iš kitos valstybės narės, nėra kompetentingas tinkamai įvykdyti duodamą pavedimą, jis privalo atsisakyti priimti tokį pavedimą. Tokiu atveju jis turi būti pasirengęs padėti savo kolegai gauti informaciją, kuri būtina, kad šis galėtų duoti nurodymus advokatui, galinčiam suteikti prašomas paslaugas.“ (ES advokatų profesinės etikos kodekso 5.2.1. p.).

Taigi manytina, jog advokatui turėtų būti savaime aišku, kad jis negalės efektyviai patarti klientui ar tinkamai jį atstovauti, jeigu atitinkamais klausimais jis neturi pakankamų įgūdžių ir žinių. Atitinkamai ir etikos kodeksai aiškiai įtvirtina, jog advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad pats nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti.

54
Q

Advokatų tarpusavio santykiai

A
  1. 6.1. Lietuvos advokatų etikos kodeksas (11 punktas „Advokatų tarpusavio santykiai“):
    1. Dėl bendrų savo profesijos vertybių ir interesų advokatai klientų labui turi puoselėti tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, elgtis sąžiningai, draugiškai, taktiškai ir mandagiai. Advokatai taip pat privalo vengti nereikalingo tarpusavio bylinėjimosi ir kitokių, profesijos reputacijai žalingų poelgių.
    1. Advokatas visus advokatus privalo laikyti kolegomis ir, jeigu tai nekenkia kliento interesams, padėti profesinėje veikloje.
    1. Apie ketinimą priimti pavedimą atstovauti klientui, ginti jį advokatas privalo pranešti kitam advokatui, kuris turi ir vykdo tokį patį pavedimą.
    1. Advokatas apie pavedimą atstovauti kliento interesams byloje prieš kitą advokatą privalo pranešti Advokatų tarybai, savo kolegai ir jam pasiūlyti (jeigu tai nekenkia kliento interesams) ginčą baigti taikos sutartimi. Nesudarius taikos sutarties, advokatai neturi gadinti tarpusavio santykių.
    1. Negalėdamas atvykti į teismo posėdį arba ketindamas prašyti teismą pakeisti ar nustatyti kitą teismo posėdžio laiką, advokatas privalo informuoti savo kolegą ir suderinti abiem priimtiną bylos nagrinėjimo datą ir laiką.
    1. Advokatas negali niekam mokėti už tai, kad jam klientas buvo rekomenduotas.
    1. Manydamas, kad kolega pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodeksą, advokatas turi atkreipti į tai jo dėmesį.
    1. Bet kokį tarpusavio ginčą advokatai privalo pirmiausiai stengtis išspręsti abipusiu sutarimu.
    1. Advokatui negalima pradėti jokių procesinių veiksmų ar kitų formalių procedūrų prieš savo kolegą iš anksto nepranešus advokatūrai siekiant suteikti galimybę padėti advokatams susitarti.

8.6.2. ES advokatų profesinės etikos kodeksas (5 skyrius „ADVOKATŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI“ ir bendrasis principas „Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimas“):
5.1. Bendri profesijos standartai
5.1.1. Bendri profesijos standartai reikalauja, kad advokatų tarpusavio santykiai būtų grindžiami pasitikėjimu ir bendradarbiavimu jų klientų naudai ir tam, kad būtų išvengta nereikalingų ginčų ir kito žalingo profesijos reputacijai elgesio. Tačiau tai nepateisina profesinių interesų priešpastatymo kliento interesams.
5.1.2. Advokatas turėtų laikyti visus kitus valstybių narių advokatus profesijos kolegomis ir elgtis su jais garbingai ir mandagiai.
5.2. Skirtingų valstybių narių advokatų bendradarbiavimas
5.2.1. Jeigu advokatas, į kurį kreipėsi kolega iš kitos valstybės narės, nėra kompetentingas tinkamai įvykdyti duodamą pavedimą, jis privalo atsisakyti priimti tokį pavedimą. Tokiu atveju jis turi būti pasirengęs padėti savo kolegai gauti informaciją, kuri būtina, kad šis galėtų duoti nurodymus advokatui, galinčiam suteikti prašomas paslaugas.
5.2.2. Bendradarbiaujančių valstybės narės advokato ir kitos valstybės narės advokato bendra pareiga yra atsižvelgti į galimus jų teisinių sistemų ir profesinių organizacijų bei valstybių narių advokatų kompetencijos ir pareigų skirtumus.
5.3. Advokatų tarpusavio susirašinėjimas
5.3.1. Jeigu advokatas, siųsdamas informaciją kitos valstybės narės advokatui, pageidauja, kad ji būtų laikoma konfidenciali arba skirta tik tam gavėjui ir (ar) nesukelianti teisinių pasekmių, jis turi aiškiai išreikšti tokį pageidavimą.
5.3.2. Pranešimo gavėjas, kuris negali užtikrinti, kad pranešimas liks konfidencialus arba skirtas tik jam ir (ar) nesukeliantis teisinių pasekmių, turėtų grąžinti jį siuntėjui neatskleisdamas jo turinio kitiems.
5.4. Honoraras už kliento nukreipimą
5.4.1. Advokatas negali reikalauti ar priimti iš kito advokato ar kurio nors kito asmens honoraro, komisinio atlyginimo ar bet kurios kitos kompensacijos už kliento nukreipimą kitam advokatui ar kito advokato rekomendavimą.
5.4.2. Advokatas negali niekam mokėti honoraro, komisinio atlyginimo ar kitokios kompensacijos kaip atlygio už kliento nukreipimą jam.
5.5. Bendravimas su priešingomis šalimis
Advokatas neturi aptarinėti su konkrečia byla ar klausimu susijusios informacijos tiesiogiai su kuriuo nors asmeniu, kuriam, jo žiniomis, atstovauja ar kurį konsultuoja toje byloje ar tuo klausimu kitas advokatas, be šio kito advokato sutikimo (ir nuolat informuoja kitą advokatą apie bet kokius tokius pranešimus).
5.6. (Panaikinta 2002 m. gruodžio 6 d. CCBE plenarinėje sesijoje Dubline)
5.7. Atsakomybė dėl honoraro
Esant skirtingų valstybių narių advokatūrų narių tarpusavio profesiniams santykiams, kai advokatas neapsiriboja kito advokato rekomendavimu ar jo supažindinimu su klientu, bet pats patiki kitam advokatui konkretų klausimą ar prašo jo patarimo, jis yra asmeniškai atsakingas, net jeigu klientas yra nemokus, už honoraro ir kitų išlaidų, kurios priklauso kitos šalies advokatui, sumokėjimą. Tačiau advokatai užsimezgus tarpusavio santykiams iš pradžių gali sudaryti specialius susitarimus šiuo klausimu. Be to, užklausimą pateikiantis advokatas gali bet kuriuo metu apriboti savo asmeninę atsakomybę honoraro ir išlaidų suma, susidariusia iki pranešimo kitos šalies advokatui apie atsakomybės ribojimą ateityje.
5.8. Jaunųjų advokatų mokymas
Siekiant didesnio pasitikėjimo ir glaudesnio skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio bendradarbiavimo jų klientų naudai, reikia skatinti geresnį valstybių narių vidaus įstatymų ir procedūrų žinojimą. Kadangi būtina suteikti jauniesiems advokatams gerą profesinį išsilavinimą, advokatai turi atsižvelgti į poreikį mokyti kitų valstybių narių jaunuosius advokatus.
5.9. Skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio ginčai
5.9.1. Advokatas, manantis, kad kolega iš kitos valstybės narės pažeidė profesinės etikos taisykles, turi atkreipti į tai kolegos dėmesį.
5.9.2. Bet kurį profesinio pobūdžio asmeninį tarpusavio ginčą skirtingų valstybių narių advokatai privalo, jeigu įmanoma, iš pradžių mėginti spręsti draugiškai.
5.9.3. Advokatas negali pradėti jokių procesinių veiksmų prieš kolegą iš kitos valstybės narės 5.9.1 ar 5.9.2 punkte minėtais atvejais, prieš tai neinformavęs advokatūrų ar teisininkų draugijų, kurioms jie abu priklauso, kad advokatūros ar teisininkų draugijos turėtų galimybę padėti jį išspręsti.
ES advokatų profesinės etikos kodekso bendrasis principas „Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimas“: Vadovaujantis ES ir EEE teisės aktais, advokatas iš kitos valstybės narės gali būti įpareigotas laikytis priimančiosios valstybės narės advokatūros ar teisininkų draugijos taisyklių. Advokatai turi pareigą susipažinti su taisyklėmis, kurios jiems bus taikomos vykdant bet kurią konkrečią veiklą. Organizacijos – CCBE narės privalo pateikti savo etikos kodeksus CCBE Sekretoriatui, kad kiekvienas advokatas galėtų gauti Sekretoriate galiojančio kodekso nuorašą.

55
Q

Advokato santykiai su klientais

A

8.7.1. Lietuvos advokatų etikos kodeksas

  1. Santykiai su klientais
    1. Advokatas gali priimti pavedimą kliento interesams ginti ar atstovauti kliento ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu. Advokatas gali priimti kitų asmenų pavedimą, kai jie kreipiasi kliento pavedimu ar jo sutikimu arba kai kompetentinga institucija jį paskiria dalyvauti byloje.
    1. Jeigu kliento pavedime yra aplinkybių, kurios advokatui kelia abejonių dėl kliento tapatybės ar įgaliojimų, advokatas privalo patikrinti tapatybę ir įgaliojimus.
    1. Advokatas, įsitikinęs, kad kliento reikalavimai arba atsikirtimai aiškiai nepagrįsti (nėra teisinės pozicijos), gali jam patarti nesiimti procesinių veiksmų, taip pat manydamas, kad kliento reikalavimai yra susiję su teisine rizika, privalo jį įspėti apie ją ir galimus tokių konsultacijų įgyvendinimo padarinius.
    1. Abejodamas ieškinio arba atsikirtimo pagrįstumu, advokatas gali priimti tokį pavedimą, bet privalo klientui išaiškinti, kad jo reikalavimai gali būti nepatenkinti.
    1. Advokatas neturi kliento iš anksto užtikrinti, kokia bus bylos baigtis, bet turi teisę vertinti bylos sėkmės galimybes.
    1. Advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai.
    1. Advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti.
    1. Advokatas gali atsisakyti kliento tik dėl svarbių priežasčių. Naudodamasis savo teise atsisakyti bylos ar kito pavedimo, jis privalo elgtis taip, kad klientas galėtų laiku susirasti kitą advokatą.
    1. Nors baudžiamosiose bylose yra savarankiškas proceso dalyvis, advokatas negali be kliento žinios pasirinkti bet kokios gynybos pozicijos. Jis turi tartis su klientu ir atsižvelgti į jo samprotavimus ir argumentus.
    1. Jeigu klientas prisipažįsta kaltas, advokatas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir padaręs tokią pačią išvadą, ginamojoje kalboje išanalizuoja visas kliento atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
    1. Kai klientas prisipažįsta kaltas, advokatas, išstudijavęs visus byloje esančius įrodymus ir padaręs išvadą, kad kliento kaltė neįrodyta arba kelia abejonių, turi laikytis savarankiškos, nuo kliento nepriklausomos, pozicijos.
    1. Klientui neigiant savo kaltę, advokatas, susipažinęs su byla ir pagrįstai manydamas, kad kliento kaltumui pagrįsti pakanka įrodymų, neturi šio įtikinėti prisipažinti kaltu, nes kaltę ar nekaltumą nustato tik teismas. Klientui, kuris nesutinka su advokato pasirinkta pozicija, šis privalo išaiškinti galimybę atsisakyti advokato paslaugų.
    1. Jeigu klientas prisipažįsta kaltas, advokatas, įvertinęs visus įrodymus ir pagrįstai manydamas, kad kliento veiksmuose yra kitos, lengvesnės nusikalstamos veikos požymių, turi jam tai paaiškinti. Klientui, nesutinkančiam su advokato nuomone ir argumentais bei pasirinkta gynyba, advokatas privalo paaiškinti galimybę atsisakyti advokato paslaugų.
    1. Advokatas visada turi patarti klientui mėginti taikiai susitarti arba nurodyti alternatyvius ginčo sprendimo būdus.
  2. Interesų konfliktas
    1. Advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi.
    1. Jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu.
  3. Konfidencialumas
    1. Konfidencialumas yra pagrindinė ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga. Advokatas turi klientui garantuoti, kad suteikta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis.
    1. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis ir kliento pavedimu advokato surinkti duomenys. Klientas gali leisti advokatui atskleisti tam tikrą informaciją. Konfidencialumo įsipareigojimams senatis netaikoma.
    1. Advokatas iš savo kolegų, advokato padėjėjų, kitų savo ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų, kitų asmenų, kuriuos pasitelkia teikdamas teisines paslaugas, turi reikalauti laikytis tokių pačių konfidencialumo įsipareigojimų ir už tai atsako.
  4. Apmokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas ir jo veiklos išlaidos
    1. Advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai.
    1. Advokatas gali reikalauti iš anksto apmokėti paslaugas ar jo veiklos išlaidas. Klientui iš anksto neapmokėjus, advokatas turi teisę nepriimti pavedimo arba atsisakyti vesti bylą. Klientui laiku nesumokėjus už suteiktas paslaugas, advokatas gali nutraukti teisinių paslaugų sutartį.
  5. Klientų lėšos
    1. Advokatas, vykdydamas profesinę veiklą pradėjęs laikinai saugoti klientų arba trečiųjų asmenų lėšas (toliau – klientų lėšos) savo vardu, privalo vadovautis tokiomis nuostatomis:
  6. 1.1. visos iš klientų gaunamos lėšos advokato laikomos ir apskaitomos Advokatūros įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka;
  7. 1.2. kiekvienoje sąskaitoje ar sąskaitose, kur laikomos klientų lėšos advokato vardu, visada turi būti ne mažesnė nei visa advokato laikomoji klientų lėšų suma;
  8. 1.3. kliento reikalavimu visos jo lėšos jam išmokamos nedelsiant arba jo nustatytomis sąlygomis;
  9. 1.4. bet koks mokėjimas iš kliento lėšų kitam klientui, taip pat užmokestis advokatui yra draudžiamas, išskyrus įstatymo nurodytus atvejus bei kliento pavedimą;
  10. 1.5. advokatas privalo tiksliai tvarkyti kliento lėšų apskaitą ir kliento pageidavimu atskleisti visas atliktas kliento lėšų operacijas ir užtikrinti jų atskirą laikymą nuo kitų advokato laikomų lėšų.
  11. Profesinė atsakomybė ir jos draudimas
    1. Advokatas visada turi būti pagal įstatymų reikalavimus apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.
    1. Advokatas sutartyje su klientu gali numatyti savo atsakomybės ribojimus, neprieštaraujančius įstatymams ir kitiems teisės aktams.

8.7.2. ES advokatų profesinės etikos kodeksas

  1. SANTYKIAI SU KLIENTAIS
    3.1. Nurodymų priėmimas ir teisinės pagalbos pasibaigimas
    3.1.1. Advokatas neturi imtis šalies bylos, kol negauna iš jos atitinkamo nurodymo. Tačiau jis gali dalyvauti byloje kito tos pačios šalies advokato nurodymu arba tais atvejais, kai dalyvauti byloje paskiria kompetentinga institucija.
    Esant tam tikroms aplinkybėms, kuriomis jam nurodymus duodančio asmens ar institucijos tapatybė, kompetencija ir įgaliojimai yra neaiškūs, advokatas turėtų imtis tinkamų priemonių, kad įsitinkintų jų tapatybe, kompetencija ir įgaliojimais.
    3.1.2. Advokatas konsultuoja savo klientą ir jam atstovauja laiku, sąžiningai ir rūpestingai. Jis asmeniškai atsako už jam pavestų nurodymų vykdymą. Savo klientą jis nuolat informuoja apie jam patikėtos bylos ar kito klausimo padėtį.
    3.1.3. Advokatas neturi imtis bylos ar kito klausimo, kai žino ar privalo žinoti, kad nėra kompetentingas atlikti tokį pavedimą nepasitelkęs į pagalbą kompetentingo advokato. Advokatas neturi priimti kliento nurodymų, jeigu, atsižvelgdamas į kito darbo apimtis, negali jų įvykdyti laiku.
    3.1.4. Siekiant išvengti žalos, dėl kurios klientas galimai nukentėtų, advokatas neturi teisės atsisakyti bylos tokiu būdu ar tokiomis aplinkybėmis, kad klientui būtų sunku laiku susirasti kitą teisinę pagalbą.
    3.2. Interesų konfliktas
    3.2.1. Advokatas negali konsultuoti, atstovauti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu toje pačioje byloje ar tuo pačiu klausimu, jeigu yra tų klientų interesų konfliktas arba didelė tikimybė jam atsirasti.
    3.2.2. Advokatas turi nustoti veikti abiejų klientų vardu kilus tų klientų interesų konfliktui, taip pat visais atvejais, kai gali būti pažeistas konfidencialumas ar jo nepriklausomumas.
    3.2.3. Advokatas taip pat turi atsisakyti atstovauti naujam klientui, jeigu rizikuojama atskleisti konfidencialią informaciją, kurią jam patikėjo buvęs klientas, arba jeigu advokato turimos žinios apie buvusį klientą suteiktų nepagrįsto pranašumo naujam klientui.
    3.2.4. Kai advokatai veikia susivieniję, 3.2.1.–3.2.3. punktai taikomi susivienijimui ir visiems jos nariams.
    3.3. Pactum de quota litis
    3.3.1. Advokatas neturi teisės sudaryti pactum de quota litis.
    3.3.2. „Pactum de quota litis“ – tai išankstinis advokato ir jo kliento susitarimas, sudarytas prieš galutinį bylos, kurioje klientas yra šalis, išsprendimą, kuriuo klientas įsipareigoja sumokėti advokatui proporcingai byloje pasiektam rezultatui, nepriklausomai nuo to, ar tai išreikšta pinigais, ar kitokia kliento gaunama nauda.
    3.3.3. Pactum de quota litis neapima susitarimo, kai advokato honoraras nustatytas proporcingai jo nagrinėto klausimo vertei, jeigu jis yra nustatytas pagal oficialiai patvirtintus įkainius arba kontroliuojant kompetentingai institucijai, kuriai advokatas yra pavaldus.
    3.4. Honorarų reguliavimas
    3.4.1. Klientas išsamiai informuojamas apie advokato nustatytą honorarą, ir šis turi būti teisingas ir pagrįstas.
    3.4.2. Išskyrus atvejus, kai bet kuriame sudaromame tinkamame advokato ir jo kliento susitarime nustatyta kitaip, advokato honoraras nustatomas pagal advokatūros arba teisininkų draugijos, kuriai jis priklauso, nariams taikomas taisykles. Jeigu jis priklauso daugiau negu vienai advokatūrai ar teisininkų draugijai, taikomos tos taisyklės, kurios labiausiai atitinka advokato ir jo kliento susitarimą.
    3.5. Išankstinis apmokėjimas
    Advokato reikalaujamas honoraro ir (arba) išlaidų išankstinis apmokėjimas neturi viršyti pagrįstos honoraro ir tikėtinų susijusių išlaidų sąmatos.
    Nesumokėjus avanso, advokatas gali atsisakyti bylos arba nespręsti pavesto klausimo, tačiau bet kuriuo atveju turi vadovautis 3.1.4 punktu.
    3.6. Dalijimasis honoraru su ne advokatais
    3.6.1. Advokatas negali dalytis savo honoraru su asmeniu, kuris nėra advokatas, išskyrus atvejus, kai advokato ir kito asmens bendradarbiavimą leidžia valstybės narės, kuriai priklauso advokatas, įstatymai.
    3.6.2. Minėtos 3.6.1 punkto nuostatos nedraudžia mokėti honoraro, komisinio atlyginimo ar kitos kompensacijos mirusiojo advokato įpėdiniams ar nutraukiusiam savo profesinę veiklą advokatui dėl mirusio arba nutraukusio savo profesinę veiklą advokato veiklos perėmimo.
    3.7. Ekonomiškas ginčo sprendimas ir teisinės pagalbos prieinamumas
    3.7.1. Advokatas visada turi stengtis, kad kliento ginčas būtų išspręstas kuo ekonomiškiau, ir patarti klientui atitinkamose ginčo sprendimo stadijose taikiai išspręsti ginčą ir (arba) pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
    3.7.2. Advokatas turi informuoti savo klientą apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą tais atvejais, kai ši gali būti teikiama.
    3.8. Klientų lėšos
    3.8.1. Kai advokatai bet kuriuo savo praktikos metu pradeda savo klientų ar trečiųjų asmenų vardu valdyti lėšas (toliau – „kliento lėšos“):
    3.8.1.1. kliento lėšos visada turi būti laikomos banko ar panašios institucijos, kurią prižiūri valstybės institucija, sąskaitoje ir visos kliento lėšos, kurias gauna advokatas, privalo būti pervestos į tokią sąskaitą, nebent klientas išreiškė aiškų ar numanomą sutikimą, kad su lėšomis būtų elgiamasi kitaip;
    3.8.1.2. bet kurios sąskaitos, kurioje kliento lėšos laikomos advokato vardu, pavadinimas ar paskirtis turi nurodyti, kad lėšos laikomos advokato kliento ar klientų vardu;
    3.8.1.3. bet kurios sąskaitos ar sąskaitų, kuriose kliento lėšos laikomos advokato vardu, suma neturi būti mažesnė už bendrą advokatui patikėtų kliento lėšų sumą;
    3.8.1.4. visos lėšos pervedamos klientams nedelsiant arba tokiomis sąlygomis, kurias nustato klientas;
    3.8.1.5. mokėti iš kliento lėšų kliento vardu kitam asmeniui, įskaitant:
    a) mokėjimus vienam klientui iš kito kliento laikomų lėšų, ir
    b) advokato honorarą;
    yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama įstatymu arba teismo sprendimu ir yra išreikštas arba numanomas kliento, už kurį yra mokama, sutikimas;
    3.8.1.6. advokatas privalo išsaugoti išsamius ir tikslius įrašus, prieinamus kiekvienam klientui pagal pareikalavimą, parodančius visas jo operacijas su kliento lėšomis ir atskiriančius kliento lėšas nuo kitų jo laikomų lėšų;
    3.8.1.7. kompetentingos visų valstybių narių institucijos, laikantis konfidencialumo, turi turėti teisę tikrinti advokato kliento lėšų finansinius dokumentus, kad įsitikintų, ar laikomasi jų nustatytų taisyklių, ir taikytų sankcijas advokatams, kurie tokių taisyklių nesilaiko.
    3.8.2. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta toliau, ir nepažeisdamas 3.8.1 punkto taisyklių, advokatas, kuris laiko kliento lėšas, versdamasis praktika bet kurioje valstybėje narėje privalo laikytis kliento lėšų laikymo ir apskaitos taisyklių, kurias taiko kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos.
    3.8.3. Advokatas, kuris verčiasi praktika ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis priimančiosios valstybės narės reikalavimų, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės reikalavimų. Tokiu atveju advokatas turi imtis protingų veiksmų, kad informuotų savo klientus, jog laikosi priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių reikalavimų.
    3.9. Profesinės atsakomybės draudimas
    3.9.1. Advokatai turi būti apsidraudę nuo ieškinių dėl profesinio nerūpestingumo dydžiui, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į riziką, kuri priklauso nuo advokato veiklos pobūdžio ir masto.
    3.9.2. Kai advokatas teikia paslaugas ar praktikuoja priimančiojoje valstybėje narėje, taikomos tokios nuostatos:
    3.9.2.1. Advokatas privalo laikytis visų kilmės valstybėje narėje galiojančių taisyklių, susijusių su jo pareiga apsidrausti savo, kaip advokato, profesinę atsakomybę.
    3.9.2.2. Advokatas, kuris privalo apsidrausti kilmės valstybėje narėje ir teikia paslaugas ar praktikuoja bet kurioje priimančiojoje valstybėje narėje, privalo dėti visas pastangas tam, kad gautų draudimo poliso garantuotą apsaugą kilmės valstybės narės reikalaujamu pagrindu, išplėstą paslaugoms, kurias jis teikia, ar praktikai, kuria jis verčiasi, priimančiojoje valstybėje narėje.
    3.9.2.3. Advokatas, kuris negauna 3.9.2.2 papunktyje minimos išplėstos draudimo poliso garantuojamos apsaugos arba neprivalo šitaip apsidrausti kilmės valstybėje narėje ir teikia paslaugas ar praktikuoja priimančiojoje valstybėje narėje, privalo, teikdamas pagalbą klientams priimančiojoje valstybėje narėje, tiek, kiek įmanoma, gauti draudimo polisą dėl profesinės atsakomybės lygiaverčiu pagrindu, kuris būtinas priimančiosios valstybės narės advokatams.
    3.9.2.4. Tuo atveju, kai advokatas negali įsigyti taisyklių reikalaujamos draudiminės apsaugos, jis privalo apie tai pranešti suinteresuotiems klientams, kuriems tai gali turėti įtakos.
    3.9.2.5. Advokatas, kuris praktikuoja ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis tokių draudimo reikalavimų, kurie galioja priimančiojoje valstybėje narėje, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės draudimo reikalavimų. Šiuo atveju jis privalo imtis protingų veiksmų, kad informuotų klientus, jog apsidraudė pagal priimančiojoje valstybėje narėje galiojančius reikalavimus.
56
Q

Advokato santykiai su valstybės institucijomis

A

Lietuvos advokatų etikos kodeksas neišskiria atskirai santykių su valstybės institucijomis, o apie tai yra bendrai kalbama vienoje normoje „Santykiai su teismais ir kitomis institucijomis“, atitinkamai šį norma atsako ir į žemiau esanti klausimą „Advokato elgesio teisme ypatumai“:

  1. Santykiai su teismais ir kitomis institucijomis
    1. Advokatas, ginantis kliento interesus ar atstovaujantis jiems teisme arba veikiantis kliento vardu valstybės ar kitose institucijose, privalo laikytis teisme ar tose institucijose taikomų elgesio taisyklių.
    1. Dalyvaudamas ikiteisminiame tyrime ar teisminiame nagrinėjime, advokatas turi elgtis taip, kad jo kalba, prašymai, pareiškimai ir klausimai nežemintų teismo arba prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnų autoriteto, nediskredituotų kolegų ir neįžeistų proceso šalių, jų advokatų ir įgaliotinių, taip pat liudytojų ir ekspertų orumo.
    1. Advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa.

ES advokatų profesinės etikos kodekse nėra išskirto tokios kategorijos, tačiau santykiai su valstybės institucijomis yra aprašyti atskirose normose: 2.5.2. Advokatas priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje jis atstovauja arba gina teisme ar bet kuriose valstybės institucijose savo klientą, turi laikytis nesuderinamos veiklos taisyklių tiek, kiek jos yra taikomos priimančiosios valstybės narės advokatams. 3.3.3. Pactum de quota litis neapima susitarimo, kai advokato honoraras nustatytas proporcingai jo nagrinėto klausimo vertei, jeigu jis yra nustatytas pagal oficialiai patvirtintus įkainius arba kontroliuojant kompetentingai institucijai, kuriai advokatas yra pavaldus. 3.8.1.7. kompetentingos visų valstybių narių institucijos, laikantis konfidencialumo, turi turėti teisę tikrinti advokato kliento lėšų finansinius dokumentus, kad įsitikintų, ar laikomasi jų nustatytų taisyklių, ir taikytų sankcijas advokatams, kurie tokių taisyklių nesilaiko. 3.8.2. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta toliau, ir nepažeisdamas 3.8.1 punkto taisyklių, advokatas, kuris laiko kliento lėšas, versdamasis praktika bet kurioje valstybėje narėje privalo laikytis kliento lėšų laikymo ir apskaitos taisyklių, kurias taiko kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos.

57
Q

Advokato elgesio teisme ypatumai

A

8.9.1. Lietuvos advokatų etikos kodeksas

  1. Santykiai su teismais ir kitomis institucijomis
    1. Advokatas, ginantis kliento interesus ar atstovaujantis jiems teisme arba veikiantis kliento vardu valstybės ar kitose institucijose, privalo laikytis teisme ar tose institucijose taikomų elgesio taisyklių.
    1. Dalyvaudamas ikiteisminiame tyrime ar teisminiame nagrinėjime, advokatas turi elgtis taip, kad jo kalba, prašymai, pareiškimai ir klausimai nežemintų teismo arba prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnų autoriteto, nediskredituotų kolegų ir neįžeistų proceso šalių, jų advokatų ir įgaliotinių, taip pat liudytojų ir ekspertų orumo.
    1. Advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa.

8.9.2. ES advokatų profesinės etikos kodeksas

  1. SANTYKIAI SU TEISMAIS
    4.1. Etikos taisyklės, taikytinos teisme
    Advokatas, dalyvaujantis byloje, nagrinėjamoje valstybės narės teisme ar tribunole, turi laikytis tokiame teisme ar tribunole taikomų profesinės etikos taisyklių.
    4.2. Tinkamas elgesys teismo proceso metu
    Advokatas privalo tinkamai elgtis teismo proceso metu. Pavyzdžiui, jis negali bendrauti su teisėju prieš tai neinformavęs advokato, atstovaujančio priešingai šaliai, ar pateikti daiktinių įrodymų, pastabų ar dokumentų teisėjui, tinkamu laiku su jais nesupažindinęs kitos šalies advokato, išskyrus atvejus, kai tai leidžia atitinkamos procesinės taisyklės. Tiek, kiek nedraudžia įstatymai, advokatas be kitos šalies advokato aiškaus sutikimo negali atskleisti ar pateikti teismui bet kokius pasiūlymus dėl bylos išsprendimo, pasiūlytus kitos šalies ar jos advokato.
    4.3. Elgesys teisme
    Advokatas, reikšdamas teismui deramą pagarbą ir mandagiai elgdamasis, garbingai ir drąsiai gina savo kliento interesus, neatsižvelgdamas į savo interesus ir į jokius padarinius sau ar bet kuriam kitam asmeniui.
    4.4. Neteisinga ar klaidinanti informacija
    Advokatas neturi pateikti teismui žinomai neteisingos ar klaidinančios informacijos.
    4.5. Taikymas arbitrams ir kitiems asmenims
    Taisyklės, reguliuojančios advokato santykius su teismais, taikomos ir jo santykiams su arbitrais bei bet kuriais kitais asmenimis, atliekančiais teismines ar joms analogiškas funkcijas, net jeigu tokios funkcijos nėra nuolatinės.
58
Q

Advokato santykiai su savivaldos institucijomis

A

8.10.1. Lietuvos advokatų etikos kodeksas

  1. Advokato santykiai su advokatūros organais
    1. Advokato ir advokatūros organų santykiai grindžiami abipuse pagarba ir geranoriška pagalba.
    1. Advokatas, išrinktas į bet kuriuos advokatūros organus, privalo dalyvauti jų darbe, posėdžiuose, konferencijose, susirinkimuose ar kitokiuose renginiuose. Apie tai, kad dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti, advokatas privalo laiku informuoti advokatūros organą.
    1. Advokatas privalo vykdyti advokatūros organų sprendimus ar nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti advokatūros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis.
    1. Jeigu advokatūros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo per rašte nurodytą terminą pateikti paaiškinimą.

8.10.2. ES advokatų profesinės etikos kodeksas

2.4. Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimas
Vadovaujantis ES ir EEE teisės aktais, advokatas iš kitos valstybės narės gali būti įpareigotas laikytis priimančiosios valstybės narės advokatūros ar teisininkų draugijos taisyklių. Advokatai turi pareigą susipažinti su taisyklėmis, kurios jiems bus taikomos vykdant bet kurią konkrečią veiklą. Organizacijos – CCBE narės privalo pateikti savo etikos kodeksus CCBE Sekretoriatui, kad kiekvienas advokatas galėtų gauti Sekretoriate galiojančio kodekso nuorašą.

59
Q

Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas

A

1.1. Advokato vaidmuo visuomenėje

Advokato vaidmuo visuomenėje, pagrįstoje pagarba teisinei valstybei, yra ypatingas. Jo pareigos nesibaigia sąžiningu įstatymais nedraudžiamų nurodymų vykdymu. Advokatas turi tarnauti teisingumo interesams ir tiems, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti, ir jo pareiga yra ne tik vesti savo kliento bylą teisme, bet ir būti jo patarėju.

Advokato funkcijos sukuria jam daugybę teisinio ir moralinio pobūdžio įpareigojimų (kurie gali prieštarauti vienas kitam):
– klientui;
– teismams ir kitoms institucijoms, kuriose advokatas veda savo kliento bylą ar veikia jo vardu;
– teisininko profesijai apskritai ir kiekvienam jos atstovui atskirai; ir
– visuomenei, kuriai laisvos ir nepriklausomos profesijos, įpareigojančios laikytis profesinių taisyklių, buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė.

    1. Profesinės etikos taisyklių prigimtis
  1. 2.1. Profesinio elgesio taisyklės yra sukurtos tam, kad laisva valia jų laikantis, garantuotų tinkamą advokato funkcijos, pripažintos esmine visose civilizuotose visuomenėse, atlikimą. Drausminė nuobauda yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma už šių taisyklių nesilaikymą.
  2. 2.2. Kiekvienos advokatūros ar teisininkų draugijos konkrečių taisyklių atsiradimą lemia savitos jų tradicijos. Jos yra pritaikytos taip, kad atitiktų profesijos organizacinę struktūrą ir veiklos sritį valstybėje narėje, jos teismines ir administracines procedūras, taip pat nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Neįmanoma ir nepageidaujama, kad būtų nepaisoma jų konteksto ar mėginama bendrai taikyti taisykles, kurių dėl prigimties negalima taikyti. Vis dėlto, kiekvienos advokatūros ar teisininkų draugijos konkrečios taisyklės pagrįstos tomis pačiomis vertybėmis ir daugeliu atvejų atskleidžia bendrą prigimtį.
    1. Kodekso paskirtis
  3. 3.1. Besitęsianti Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) integracija ir padažnėjusi tarptautinė advokatų veikla EEE nulėmė būtinybę ginant viešąjį interesą nustatyti bendras tarptautinės praktikos taisykles, taikomas visiems EEE advokatams, nepriklausomai nuo to, kuriai advokatūrai ar teisininkų draugijai jie priklauso. Išskirtinis šių taisyklių nustatymo tikslas – sumažinti sunkumų, atsirandančių dėl „dvejopos etikos“ standartų taikymo, kaip numatyta 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB 4 straipsnyje.

1.3.2. Organizacijos, per CCBE atstovaujančios teisininko profesijai, siūlo, kad šiame Kodekse nustatytos taisyklės:
– būtų pripažįstamos kaip visų ES ir EEE advokatūrų ir teisininkų draugijų bendro sutarimo išraiška;
– kiek galima greičiau būtų priimtos kaip taisyklės, taikytinos pagal nacionalines arba EEE procedūras advokato tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje arba Europos Ekonominėje Erdvėje;
– būtų turimos omenyje keičiant ar papildant visas nacionalines profesinės etikos ar profesinės praktikos taisykles siekiant pažangaus jų suderinimo. [Europinių ir nacionalinių Etikos normų unifikavimas, suvienodinimas]

Šios organizacijos taip pat išreiškia pageidavimą, kad nacionalinės profesinės etikos ar profesinės praktikos taisyklės būtų aiškinamos ir taikomos kiek įmanoma suderintos su šio Kodekso taisyklėms.

Priėmus šio Kodekso taisykles ir pradėjus jas taikyti advokatų tarptautinei veiklai, advokatai ir toliau privalo laikytis advokatūros ar teisininkų draugijos, kuriai jie priklauso, taisyklių tiek, kiek jos neprieštarauja šio Kodekso taisyklėms.

1.4. Ratione personae taikymo sritis
Šios taisyklės taikomos ES ir EEE advokatams, kaip jie apibrėžti 1977 m. kovo 22 d. direktyvoje 77/249/EEB.

1.5. Ratione materiae taikymo sritis
Nežiūrint to, kad siekiama profesinės etikos ar profesinės praktikos taisyklių, kurios taikomos tik valstybės narės viduje, pažangaus derinimo, šio Kodekso taisyklės taikomos advokato tarptautinei veiklai ES ir EEE. Tarptautinė veikla apima:
a) visus profesinius ryšius su kitų valstybių narių advokatais; ir
b) advokato profesinę veiklą kitoje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo to, ar advokatas fiziškai yra toje valstybėje narėje.

8.1.4. Bendrai apie etikos kodeksų reikšmę ir funkcijas:

Etikos kodeksai turi keturias ryškias funkcijas:
• kodeksas nustato konkrečias „žaidimo taisykles“;
• kodeksas nustato bendrus rekomendacinius principus, kurie padeda konkrečios profesijos atstovams (šiuo atveju advokatams) taikyti taisykles ir skatinti vertinimą;
• kodeksas suteikia galimybę visuomenei pasitikėti konkrečios profesijos atstovu ir realiai tikėti, kad jis laikysis kodekse nustatytų etikos standartų;
• kodeksas nustato vertinimo standartą: visi – tiek dalyvaujantys, tiek nedalyvaujantys „žaidime“ – gali vertinti kitų elgesį etikos prasme.

60
Q

Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse nurodyti BENDRIEJI PRINCIPAI

A
  1. Nepriklausomumas
    1. Daugelis advokatui nustatytų pareigų reikalauja visiško jo nepriklausomumo nuo bet kokios įtakos, ypač tokios, kuri gali atsirasti dėl jo asmeninių interesų ar išorinės įtakos. Siekiant pasitikėjimo teisingumo įgyvendinimu, toks nepriklausomumas yra būtinas tiek pat, kiek ir teisėjo nešališkumas. Todėl advokatas turi vengti bet ko, kas pakenktų jo nepriklausomumui, o siekdamas įtikti savo klientui, teismui ar tretiesiems asmenims, jis privalo stengtis nediskredituoti savo profesijos standartų.
    1. Šis nepriklausomumas yra būtinas tiek sprendžiant klausimus ne ginčo tvarka, tiek vykstant teismo procesui. Advokato patarimas klientui neturi būti duotas vien tik siekiant įgyti palankumo, patenkinti savo asmeninius interesus ir neturi būti nulemtas išorinės įtakos.
  2. Pasitikėjimas ir sąžiningumas
    Savitarpio pasitikėjimo santykiai galimi tik kai advokato asmeninė garbė, sąžiningumas ir dora nekelia abejonių. Šių tradicinių vertybių laikymasis yra advokato profesinė pareiga.
  3. Konfidencialumas
    3.1. Advokato funkcijos esmė yra ta, kad klientas jam turėtų patikėti dalykus, kurių nepatikėtų kitiems, ir kad advokatas gautų kitą informaciją pasitikėjimo pagrindu. Be konfidencialumo užtikrinimo negali būti pasitikėjimo. Todėl konfidencialumas yra pirmiausia ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga.
    Advokato konfidencialumo pareiga tarnauja teisingumo vykdymo, taip pat kliento interesams. Todėl jai teikiama speciali valstybės apsauga.
    3.2. Advokatas privalo užtikrinti visos informacijos, kuri jam tapo žinoma vykdant profesinę veiklą, konfidencialumą.
    3.3. Konfidencialumo įsipareigojimas laiko atžvilgiu neribojamas.
    3.4. Advokatas iš savo partnerių, aptarnaujančiojo personalo ir kiekvieno su juo susijusio asmens reikalauja laikytis tos pačios konfidencialumo pareigos teikiant profesines paslaugas.
  4. Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimas
    Vadovaujantis ES ir EEE teisės aktais, advokatas iš kitos valstybės narės gali būti įpareigotas laikytis priimančiosios valstybės narės advokatūros ar teisininkų draugijos taisyklių. Advokatai turi pareigą susipažinti su taisyklėmis, kurios jiems bus taikomos vykdant bet kurią konkrečią veiklą.
    Organizacijos – CCBE narės privalo pateikti savo etikos kodeksus CCBE Sekretoriatui, kad kiekvienas advokatas galėtų gauti Sekretoriate galiojančio kodekso nuorašą.
  5. Nesuderinama veikla
    1. Tam, kad savo funkcijas galėtų atlikti būdamas deramai nepriklausomas ir tokiu būdu, kuris suderinamas su pareiga dalyvauti vykdant teisingumą, advokatui neleidžiama užsiimti tam tikra veikla.
    1. Advokatas priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje jis atstovauja arba gina teisme ar bet kuriose valstybės institucijose savo klientą, turi laikytis nesuderinamos veiklos taisyklių tiek, kiek jos yra taikomos priimančiosios valstybės narės advokatams.
    1. Advokatas, įsisteigęs priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje ketino tiesiogiai dalyvauti komercinėje ar kitokioje veikloje, nesusijusioje su teisės praktika, turi laikytis draudžiamos ar nesuderinamos veiklos taisyklių tiek, kiek jos taikomos tos valstybės narės advokatams.
  6. Teikiama informacija
    1. Advokatas turi teisę informuoti visuomenę apie savo teikiamas paslaugas, jeigu informacija yra tiksli ir neklaidinanti bei pateikiama gerbiant konfidencialumo pareigą ir kitas esmines vertybes.
    1. Advokato informacija, teikiama bet kuriose žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip spauda, radijas, televizija, elektroninė komercinė komunikacija ir kitos, leidžiama tiek, kiek atitinka 6.1 punkto reikalavimus.
  7. Kliento interesai
    Tinkamai laikydamasis įstatymų ir profesinės etikos taisyklių advokatas visada privalo veikti atsižvelgdamas į savo kliento interesus ir teikti jiems pirmumą, palyginti su savo ar kolegų advokatų interesais.
  8. Advokato atsakomybės klientui ribojimas
    Kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės įstatymų leidžiama apimtimi advokatas gali riboti savo atsakomybę klientui vadovaudamasis jam taikomo profesinės etikos kodekso taisyklėmis.
61
Q

Susitarimo dėl teisinės pagalbos samprata

A

Kliento ir advokato susitarimas

  1. Advokatūros įstatymo 2 straipsnis nustato, jog advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Advokatas turi teisę paslaugas teikti ir nemokamai – teikti teisinę pagalbą. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų teikimo susitaria sudarydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Su klientu sudarius teisinių paslaugų sutartį, ja yra susitariama dėl konkretaus darbo pobūdžio, apimties ir kainos. Advokatas su klientu gali sudaryti tiek terminuotą, tiek neterminuotą, tiek vienkartinę teisinių paslaugų teikimo sutartį.
  2. Kliento atstovavimo teisme, valstybės ar savivaldybių įstaigose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisinis pagrindas yra atstovavimo sutartis, todėl kartu su teisinių paslaugų sutartimi pasirašoma atstovavimo (pavedimo) sutartis, kuri yra kliento atstovavimo teisinis pagrindas – įgaliojimas (CK 2.137)). Vadovaujantis advokatūros įstatymo 46 str., 5 d., atstovavimo sutartyje nenurodoma susitarta su klientu teisinių paslaugų kaina, kadangi tai sudaro advokato profesinę paslaptį. Atstovavimo sutarties vienas egzempliorius pateikiamas teismui ar įstaigai, kurioje veikiama kliento vardu ir jo interesais, vietoje advokato orderio, o kitas lieka pas advokatą ar advokato padėjėją.
  3. Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
  4. Advokatas privalo klientui prašant informuoti jį apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą
62
Q

Advokato įgalinimų įforminimas

A
  1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
  2. Jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta:
    1) advokato vardas, pavardė;
    2) šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas;
    3) sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data;
    4) kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo;
    5) advokato parašas.
63
Q

Atsisakymas sudaryti teisinės pagalbos sutartį

A

Advokatūros įstatymas ir Lietuvos advokatų etikos kodeksas, įtvirtina vieną iš pagrindinių advokato profesinės veiklos principų – lojalumo klientui principą. Šis principas reiškia, kad advokatas savo veikloje turi laikytis nusistovėjusios profesinės veiklos praktikos ir standartų, veikti sąžiningai ir protingai, kad jo veikla labiausiai atitiktų kliento interesus. Asmens teisė pasirinkti advokatą neriboja advokato teisės atsisakyti priimti pavedimą nurodant tokio atsisakymo svarbias priežastis. Visgi advokatas tik dėl svarbių priežasčių gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis dėl kurių advokatas neturi priimti pavedimo laikoma:
1. advokatų veiklos principų pažeidimas,
2. pavedimo nesuderinamumas su advokato profesine etika,
3. advokato užimtumas,
4. patirties trūkumas
5. ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas.
6. Advokatas taip pat privalo atsisakyti priimti kliento pavedimą, kai pavedimo priėmimas prieštarauja advokato turimiems sutartiniams įsipareigojimams kitiems advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms).
Advokatais, kurie pagal sudarytą sutartį nuolat teikia valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neturi teisės atsisakyti gautos bylos.
Advokatas privalo nedelsdamas informuoti asmenį apie atsisakymą priimti pavedimą. Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą.
Naudodamasis teise atsisakyti pavedimo, advokatas privalo elgtis taip, kad klientas galėtų laiku susirasti kitą advokatą.

64
Q

Teisinės pagalbos sutarties nutraukimo specifika

A

Advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų klientui, teismams ir kitoms institucijoms, advokato profesijai, visuomenei.
Advokatų veikla be kita ko grindžiama tokiais principais kaip kliento paslapties neatskleidimas bei lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas.
Todėl advokatas turi teisę vienašališkai nutraukti pavedimo vykdymą jeigu tai sąlygoja interesų konfliktą (atsižvelgiant į šio kodekso 11 straipsnio nuostatas), konfidencialumo ar advokato nepriklausomumo pažeidimą.
1. Rekomenduoti advokatams, siekiantiems išsireikalauti iš kliento skolą už suteiktas paslaugas, ginčą spręsti taikiai, nepažeidžiant advokato veiklos principų.
2. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, advokatams rekomenduojama nutraukti teisinių paslaugų sutartį su klientu. Nutraukus teisinių paslaugų sutartį su klientu advokatui rekomenduojama:
2.1. Klientui pageidaujant pateikti jam atliktų paslaugų ataskaitą;
2.2. Informuoti teismus, kuriuose yra vedamos kliento bylos, apie nutrauktą teisinių paslaugų sutartį su klientu;
2.3. Grąžinti klientui reikalingus dokumentus arba informuoti klientą apie dokumentų grąžinimo laiką ir vietą;
2.4. Imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrinta kliento interesų apsauga;
2.5. Šiame sprendime nurodytus veiksmus atlikti operatyviai, tinkamai, išlaikyti advokatui pateiktų duomenų konfidencialumą (neapribojant advokato teisių imtis teisiškai pagrįstų veiksmų kreipiantis į teismą dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo).
3. Advokatas turi teisę perduoti savo reikalavimo teisę į kliento skolą kitam asmeniui:
3.1.Jei kitam asmeniui, kuriam perduodama reikalavimo teisė į kliento skolą, yra taikomas konfidencialumo principas, arba
3.2.Jei teisinių paslaugų sutartyje yra numatyta sąlyga perduoti reikalavimo teisę į kliento skolą trečiai šaliai.
4. Advokatams, nusprendusiems kreiptis į teismą dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo, svarbu įsitikinti, kad teisinių paslaugų sutartis su klientu yra nutraukta.
5. Advokatams, nusprendusiems kreiptis į teismą dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo, svarbu įvertinti, ar prašyti uždaro teismo posėdžio siekiant užtikrinti advokato ir kliento santykių turinio konfidencialumą

65
Q

Advokato vieta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje

A

LAEK yra numatyta, kad advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, kurie dalyvauja įgyvendinant teisingumą ir teisinės tvarkos palaikymą valstybėje, t. y. advokatų profesinė veikla yra glaudžiai susijusi su viešu ir visai visuomenei svarbiu interesu.

Valstybė sukuria ir išlaiko BB tiriančias ir valstybės vardu teismuose kaltinimus pateikiančias institucijas. Tačiau kartu valstybė privalo garantuoti, kad asmuo, kuris kaltinamas nusikaltimo padarymu, suvoks jam pareikštus kaltinimus ir sugebės gintis teisinėmis priemonėmis – todėl ji įsipareigoja garantuoti, kad kiekvienas žmogus, kuriam yra pateikti įtarimai ar kaltinimai nusikaltimo padarymu ir kuris išgyvena turtinį nepriteklių ar dėl kitų aplinkybių turinti teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, galės nemokamai pasinaudoti advokato pagalba, už kurio paslaugas moka pati valstybė.

Advokato kaip teisės specialisto dalyvavimą procese sąlygoja tai, kad teisminiai procesai vyksta laikantis rungimosi principo, o jo įgyvendinimas įmanoma tik tuo atveju, jeigu teisiniame procese rungsis lygiaverčiai dalyviai.
Specialiu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, kuris yra viešosios teisės norminis aktas, valstybė nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistemą bei jos įgyvendinimo sąlygas ir procedūras. Pagal šį įstatymą advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas valstybei vykdant viešąją funkciją – teisinių paslaugų teikimą fiziniams asmenims turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Taigi galima teigti, kad advokatas teikdamas valstybės garantuojama teisinę pagalbą, veikia kaip valstybės patikėtinis arba bent jau kaip valstybės prisiimtų įsipareigojimų savo gyventojams vykdytojas. Pažymėtina, kad šiuolaikinė valstybė plečia įsipareigojimų savo gyventojų atžvilgiu sąrašą ir suteikia nemokamą teisinę pagalbą asmenims, išgyvenantiems turtinį nepriteklių, ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir nagrinėjant civilinius, darbo ar administracinius ginčus.

66
Q

Advokato teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšys

A

Valstybės garantuojama teisinė pagalba tai valstybės vykdoma viešoji funkcija, kuria valstybė FA, garantuoja būtinos teisinės pagalbos teikimą.
Tokios pagalbos teikimą bei asmenis turinčius teisęs pasinaudoti tokia valstybės pagalba, nustato specialus įstatymas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
Remiantis šiuo įstatymu Valstybės garantuojama teisinė pagalba:
– įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba,
- antrinė teisinė pagalba ir
- valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas.

Taigi Valstybė garantuoja teisinę pagalba trimis lygmenimis, kuriuose atitinkamai advokatas atlieka arba gali atlikti tam tikrą vaidmenį:

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba – teisinės informacija teikimas, teisinės konsultacijos bei valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
Pirminės teisinės pagalbos teikimą organizuoja savivaldybių institucijos. VGTPĮ nustatyta, kad pirminę teisinę pagalbą teikia ne tik savivaldybių tarnautojai, tačiau ir advokatai (advokatų profesinės bendrijos), su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Pirminę teisinę pagalbą gali teikti ir advokato padėjėjas, kai su jo praktikos vadovu savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais.
Antrinė teisinė pagalba taip pat apima:
1. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylose išnagrinėtose civilinio proceso tvarka
2. administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų,
3. administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą;
4. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.
Gynyba ir atstovavimas bylose supranta kaip įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.
Asmenų prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bei sprendimus dėl tokios pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba). Sprendimas turi būti priimtas per 5 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.
Tarnybos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodomas advokatas (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, priėmimo laikas), kuris yra paskiriamas teikti antrinę teisinę pagalbą; teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės ir kita. Taigi nuo sprendimo priėmimo tolesnis bendradarbiavimas vyksta tarp pareiškėjo bei advokato.

Siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo:
1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti;
2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai.

Rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje pateikusio asmens prašymu su advokatu gali būti sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje.
Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.

Pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Advokato padėjėjo įgaliojimus patvirtina sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodyto advokato, kaip advokato padėjėjo praktikos vadovo, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas ar sutikimas ir pavedimas advokato padėjėjui teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje.

Valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas:
pagal šį įstatymą atliekama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli taikinimo tarpininkai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.
Taikinimo tarpininkas:
šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas nešališkas trečiasis fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai.
Taikinamasis tarpininkavimas gali būti vykdomas, kai bent viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir yra priimtas sprendimas teikti jai antrinę teisinę pagalbą.

67
Q

Advokato paskyrimo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sąlygos ir tvarka

A

LABAI ilgas, skaityti konspekte.

68
Q

Užmokestis už advokato teikiamą teisinę pagalbą

A

Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų teikimo susitaria pasirašydami sutartį. Šioje sutartyje šalys susitaria dėl apmokėjimo už advokato atliktus pavedimus.
AĮ 50 str.
1. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.
2. Civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.
3. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į Lietuvos advokatų etikos kodekso nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai

  1. bylos sudėtingumą,
  2. advokato kvalifikaciją ir patirtį,
  3. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą;
  4. ankstesnį paslaugų teikimą;
  5. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;
  6. ginčo sumos dydį;
  7. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį;
  8. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;
  9. advokato darbo laiko sąnaudas;
  10. kliento finansinę padėtį ir
  11. kitas reikšmingas aplinkybes.
  12. Advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos išlaidos apmokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
  13. Advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu. Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Išieškoti iš šiose sąskaitose esančių lėšų pagal advokato prievoles draudžiama.
  14. Šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo (toliau – advokatas) teikiamą pagalbą (toliau – teisinės paslaugos) maksimalų dydį.
  15. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus:
    1. bylos sudėtingumą;
    1. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą;
    1. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje;
    1. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;
    1. ginčo sumos dydį;
    1. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį;
    1. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;
    1. šalių elgesį proceso metu;
    1. advokato darbo laiko sąnaudas;
    1. kitas svarbias aplinkybes.
  16. Advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.
  17. Neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas.
  18. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
  19. Teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą.
  20. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
  21. Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.
  22. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
69
Q

Advokato išlaidų apmokėjimas

A

Tas pats

70
Q

Užmokestis už advokato teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

A

Pirminė teisinė pagalba visais atvejais pareiškėjui suteikiama nemokamai, tuo tarpu kaip yra dėl advokato sugaišto laiko apmokėjimo VGTPĮ nieko nėra nurodoma.
Remiantis LR TM patvirtinta metodika yra apskaičiuojamas lėšų iš valstybės biudžeto pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti poreikis ir tuo pagrindu savivaldybėms skiriamos specialios tikslinės dotacijos, skirtos pirminės teisinės pagalbos teikimo apmokėjimui (2009 m. birželio 10 d. Nr. 1R-185). Kokios yra konkrečios apmokėjimo sąlygos matomai priklauso nuo sutarties sąlygų, kurias sudarant turbūt atsižvelgiama į antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo taisyklėse nustatytus kriterijus.
Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus 163,6 UBD dydžio užmokestis, išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriuos antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. Šiuo metu Vyriausybės nutarimu yra nustatytas 11,58 Eur užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis (UBD). Advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD. Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, už budėjimą ne darbo dienomis papildomas užmokestis nemokamas. Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, tarnyba apmoka išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, kai pateikiami šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, sudaro:
30.1. kelionės į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus taksi, transporto išlaidos, jeigu advokatas turi vykti į kitą Lietuvos Respublikos gyvenamąją vietovę, kurioje atliekamas procesinis veiksmas ar turi būti suteikta antrinė teisinė pagalba; jeigu vykstama taksi, apmokama vidutinė kelionės maršrutiniu autobusu kaina; jeigu buvo važiuojama išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba advokato transporto priemone, apmokama pagal kelionės atstumą ir tarnybos patvirtintas degalų sunaudojimo normas (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų);
30.2. įrodymų rinkimo (dokumentų kopijavimo, įforminimo, vertimo ar ekspertų paslaugų ir panašiai) išlaidos;
Advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį teikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas. Užmokestis jiems išmokamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ataskaitų pateikimo tarnybai.
Advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), taip pat už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimą.
Jeigu advokato faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas pusantro karto viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Už kiekvieną papildomą suteiktos antrinės teisinės pagalbos valandą advokatui skiriamas papildomas 1 UBD užmokestis. Papildomas užmokestis bylos stadijoje negali viršyti 80 UBD, išskyrus tuos atvejus, kai bylos stadija nebaigta. Jeigu advokato faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas per teismo posėdžius viršija 80 valandų, advokatui skiriamas 0,5 UBD užmokestis už kiekvieną papildomą per teismo posėdžius suteiktos antrinės teisinės pagalbos valandą.
Advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir patirtas Taisyklių 30 punkte nurodytas išlaidas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos.
34. Jeigu bylos stadija arba procesinis veiksmas, trunka daugiau kaip 3 mėnesius, advokatui, kuris prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, jo prašymu išmokamas 30 procentų Taisyklėse nustatyto dydžio išankstinis užmokestis už tą bylos stadiją arba procesinį veiksmą.

Baudžiamosiose bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltės formą:
1. tyčiniai labai sunkūs ir tyčiniai sunkūs nusikaltimai – 31 UBD (31 valanda);
2. tyčiniai apysunkiai ir tyčiniai nesunkūs nusikaltimai – 24 UBD (24 valandos);
3. neatsargūs nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai – 16 UBD (16 valandų);
4. atstovavimas nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams baudžiamojoje byloje – 16 UBD;
5. privataus kaltinimo bylos – 10 UBD (10 valandų);
Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, advokatui mokama tik už pavojingiausią nusikalstamą veiką.
Jeigu nusikalstama veika perkvalifikuojama, advokatui mokama pagal proceso stadijos pradžioje buvusią nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Kitoje proceso stadijoje mokama pagal naują nusikalstamos veikos kvalifikaciją.
Jeigu nusikalstamos veikos kvalifikacija žymiai pasikeičia, tarnyba priima sprendimą, pagal kurią nusikalstamos veikos kvalifikaciją skaičiuojamas advokato užmokesčio dydis. Žymiu nusikalstamos veikos kvalifikacijos pasikeitimu laikomi atvejai, kai:
23.1. baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus nusikaltimas perkvalifikuojamas į labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą ir atvirkščiai;
23.2. nesunkus nusikaltimas perkvalifikuojamas į labai sunkų ar sunkų nusikaltimą ir atvirkščiai;
23.3. apysunkis nusikaltimas perkvalifikuojamas į labai sunkų nusikaltimą ir atvirkščiai.
Civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į bylų kategoriją ir teiseną, taip pat už šiuos procesinius veiksmus, pvz.:
24.1. taikus ginčo išsprendimas nesikreipiant dėl ginčo į teismą – 8 UBD (8 valandos);
24.2. privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme – 8 UBD (8 valandos);
24.3. procesas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo (atskirojo skundo) parengimas:
24.3.1.2. kitos ypatingosios teisenos bylos – 10 UBD (10 valandų);
24.3.6. kitos ginčo teisena nagrinėjamos bylos – 15 UBD (15 valandų):
24.5. kasacinio skundo parengimas ir atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 8 UBD (8 valandos):
24.7. vykdymo procesas – 6 UBD (6 valandos);
27. Administracinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į ANK ir ABTĮ numatytas bylų teisenas ir procesinius veiksmus:
29. Už budėjimą ne darbo dieną, jeigu budėdamas advokatas neteikė antrinės teisinės pagalbos, – 1 UBD.
31. Už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimą mokama 3 UBD (3 valandos).
37. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
38. Koordinatoriams mokamas teisingumo ministro nustatyta tvarka su tarnyba sudarytoje sutartyje nurodyto dydžio užmokestis.
39. Užmokestis koordinatoriams pervedamas į jų nurodytą sąskaitą banke.
Advokatų padėjėjams mutadis mutandis taikomos šių Taisyklių nuostatos, nustatančios advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką. Antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokato padėjėjams mokama 80 procentų advokatams mokamo Vyriausybės nustatyto dydžio užmokesčio.

71
Q

Advokato socialinis draudimas

A

41 straipsnis. Advokato ir advokato padėjėjo socialinis draudimas
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Advokatai nuo 2017 m. sausio 1 d. yra privalomai draudžiami:
1. pensijų;
2. ligos;
3. motinystės socialiniu draudimu;
4. sveikatos draudimu.
Todėl jie turi teisę gauti senatvės pensiją, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas.

SAV pranešimo apie deklaruojamas pajamas, nuo kurių mokamos VSD įmokos, pateikimo terminai:
- VSD įmokos mokamos iš anksto (avansu) už ataskaitinį mėnesį iki mėnesio pabaigos;
- VSD įmokos mokamos už metus, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios VMI turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija (kiekvienų metų gegužės 1 d.). Duomenis apie pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais, galima pateikti ir VMI – užpildant metinės pajamų deklaracijos GPM308M priedą.
SAV pranešimą nustatytais terminais reikia pateikti tuo atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka VSD įmokų galima nemokėti (gaunate senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją, vykdote veiklą vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios ir kt.), tačiau apsispręsite jas mokėti.

Jeigu SAV pranešimas ar VMI GPM308M priedas nebus pateikti, tuomet pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos ir mokamos VSD įmokos, bus išdėstyta po lygiai kiekvienam mėnesiui, atsižvelgiant į veiklos vykdymo laikotarpius.

SAV pranešimo teikti nereikia:

  • kai deklaruojamos pajamos, nuo kurių buvo mokamos VSD įmokos anksto (avansu), sutampa su VMI deklaruota pajamų suma už metus, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos;
  • kai deklaruojamų pajamų suma už metus, nuo kurios buvo mokamos VSD įmokos iš anksto (avansu), didesnė, negu VMI deklaruota pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, ir dėl VSD įmokų grąžinimo ar užskaitymo į būsimus laikotarpius nesikreipsite.

Kokias įmokas mokėsime „Sodrai“ 2019 metais?

Įmokos „Sodrai“ mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sumos.

VSD įmokų tarifai:

12,52 proc.;
14,32 proc. jei asmuo kaupia pensijai papildomai 1,8 proc.;
15,52 proc. jei asmuo kaupia pensijai papildomai 3 proc.;

Įmokos negali viršyti nustatytų ribų:

Asmuo besiverčiantis individualia veikla per metus negali sumokėti įmokų nuo daugiau nei 43 VDU sumos - 48 856,60 Eur:

  • VSD - 6 116,85 Eur;
  • VSD - 6 996,27 Eur (jei kaupia pensijai papildomai 1,8 proc.);
  • VSD - 7 582,54 Eur (jei kaupia pensijai papildomai 3 proc.);
  • PSD - 3 410,19 Eur.

Įmokas galima mokėti iš anksto (avansu). Avansu apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Įmokos iš anksto skaičiuojamos ir mokamos savanoriškai.

Pasibaigus kalendoriniams metams, asmuo, vykdantis individualią veiklą, jeigu neteikė „Sodrai“ SAV pranešimų, nei duomenų VMI apie praėjusių metų pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais (GPM308 forma), taip pat jeigu jis teikė SAV pranešimus, tačiau juose pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenimis, išskyrus atvejus, jeigu pagal pateiktų SAV pranešimų duomenis, valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų suma už kalendorinius metus nurodyta didesnė negu Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, ir Jūs nesikreipsite dėl VSD įmokų grąžinimo ar užskaitymo į būsimus laikotarpius, privalo pateikti duomenis apie praėjusių metų pajamų metinę sumą, išdėstytą mėnesiais ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios VMI turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Teikiamas SAV pranešimas.

VSD įmokų asmuo gali nemokėti (tas laikotarpis nebus įskaitomas į stažą ir tuo laikotarpiu nebus laikomas apdraustu VSD), jeigu:

tai pirma savarankiška veikla nuo 2018-01-01;
gauna (jiems yra paskirta) pensija ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija;
gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją;
gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
yra laisvės atėmimo vietose, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
yra sukakęs senatvės pensijos amžius.
PSD įmokų gali nemokėti asmenys, kurie vykdo veiklą ir:

gauna (jiems yra paskirta) pensija ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija;
gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją;
gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
yra laisvės atėmimo vietose, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
yra sukakęs senatvės pensijos amžius.

Kokias įmokas mokėsime „Sodrai“ 2019 metais? Tarifus bei pavyzdžius rasite paspaudę šią nuorodą.

PSD dydis yra 6,98 proc. Jos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, t.y. nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sumos.

Individualią veiklą vykdantys asmenys kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 6,98 proc. dydžio PSD įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos. MMA yra 555 Eur, taigi PSD įmokos dydis yra 38,74 Eur (555 Eur x 6,98 proc.).

Užsieniečiams, turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kurie vykdo individualią veiklą, rekomenduojama PSD įmokas sumokėti avansu (pvz., rugsėjo mėnesio įmoką sumokėti iki rugpjūčio 31 d.), nes šie asmenys tik sumokėję einamojo mėnesio PSD įmoką yra laikomi apdraustais privalomuoju sveikatos draudimu.

Individualią veiklą vykdantys asmenys gali PSD įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka arba už juos yra mokamos sveikatos draudimo įmokos. Ši taisyklė taikoma dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams, pareigūnams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitiems Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9 ir 10 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje įvardintiems asmenims.

Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, vykdantys individualią veiklą, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas. Sumokėtų ir mokėtinų PSD įmokų sumų skirtumas turi būti sumokėtas iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (t.y. kiekvienų metų gegužės 1 d.).

Kokias įmokas mokėsime „Sodrai“ 2019 metais? Tarifus bei pavyzdžius rasite paspaudę šią nuorodą.

72
Q

Advokato sveikatos draudimas

A

PSD dydis yra 6,98 proc. Jos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, t.y. nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sumos.

Individualią veiklą vykdantys asmenys kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 6,98 proc. dydžio PSD įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos. MMA yra 555 Eur, taigi PSD įmokos dydis yra 38,74 Eur (555 Eur x 6,98 proc.).

Užsieniečiams, turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kurie vykdo individualią veiklą, rekomenduojama PSD įmokas sumokėti avansu (pvz., rugsėjo mėnesio įmoką sumokėti iki rugpjūčio 31 d.), nes šie asmenys tik sumokėję einamojo mėnesio PSD įmoką yra laikomi apdraustais privalomuoju sveikatos draudimu.

Individualią veiklą vykdantys asmenys gali PSD įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka arba už juos yra mokamos sveikatos draudimo įmokos. Ši taisyklė taikoma dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams, pareigūnams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitiems Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9 ir 10 dalyse bei 6 straipsnio 4 dalyje įvardintiems asmenims.

Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, vykdantys individualią veiklą, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas. Sumokėtų ir mokėtinų PSD įmokų sumų skirtumas turi būti sumokėtas iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (t.y. kiekvienų metų gegužės 1 d.).

73
Q

Pajamų mokesčio taikymas advokatams

A

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pajamoms iš gyventojų individualios veiklos taikomas 15 procentų
pajamų mokesčio tarifas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas GPMĮ 182 str nustatyta
tvarka.
Mokėtinas pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms
pritaikius 15 proc. pajamų mokesčio tarifą sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, kuri apskaičiuojama pagal GPMĮ 182 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytas formules.
Mokėtinas mokestis (MK) = 15 proc. pajamų mokesčio suma (PM) – pajamų mokesčio kreditas (PMK)
Kai apmokestinamųjų pajamų suma yra mažesnė arba lygi 20 000 eurų per metus, apskaičiuojant mokėtiną mokestį nuo individualios veiklos pajamų yra taikoma šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta formulė:

PMK = MIVAP x 0,1

Kai metinės apmokestinamosios pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, PMK apskaičiuojamas
pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatyta formulę:
PMK = MIVAP x (0,1 – 2 / 300 000 x (MIVAP – 20 000)).

Individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (apskaičiuotos iš pajamų atėmus faktiškai patirtas išlaidas arba leidžiamais atskaitymais pripažįstant sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų), neviršijančios 20 000 eurų per kalendorinius metus, pritaikius atitinkamas formules, faktiškai apmokestinamos 5 proc. dydžio pajamų mokesčiu, o apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 000 eurų ribą, pajamų mokesčio dydis atitinkamai didėja nuo 5 proc. iki 15 proc. Individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 000 eurų sumą, pajamoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

74
Q

Advokatų pridėtinės vertės mokesčio taikymas advokatams

A

?

75
Q

Atstovavimo sutarties ir TPS santykis

A

Pagal Advokatūros įstatymo 48 str. nuostatas advokatas ir klientas dvišalėje sutartyje dėl teisinių
paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, kurioje aptariama advokato ir kliento pavedimo apimtis
bei honoraras, tuo tarpu atstovavimo sutartis patvirtina tik advokatui suteiktų įgaliojimų apimtį ir
negali būti tapatinama su sutartimi dėl teisinių paslaugų bei jos nepakeičia. Todėl nepakanka su
klientu sudaryti viena atstovavimo sutartį, būtina sudaryti sutartį ir dėl teisinių paslaugų. Šias
privalomas normas pažeidė advokatas, jeigu jis su savo klientais nesudarė teisinių paslaugų
teikimo sutarties, o sudarė tik atstovavimo sutartis.

76
Q

Advokato imunitetas

A

Advokatų imuniteto esmė yra ne asmens apsauga nuo kriminalinio persekiojimo vien tik dėl to, kad jis yra advokatas, bet advokato ir jo kliento paslapties apsauga, kuri yra pamatinis kliento interesų gynimo garantas, pripažintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Jo esmė yra ta, kad kol advokato atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, įstatymai draudžia apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, o ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, galima susipažinti tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiais dokumentais, bet ne, pavyzdžiui, klausytis visų telefoninių pokalbių.

Ar tikrai advokatų imunitetas tėra nepagrįsta privilegija, kuri be pagrindo išskiria advokatus iš kitų profesijų atstovų ir todėl turėtų būti panaikinta? Atsakymas vienareikšmiškas – tikrai ne. Visų pirma, advokato imunitetas yra ne privilegija, bet viena svarbiausių jo atstovaujamų asmenų teisių garantija, užtikrinanti nešališką ginčo (bylos) išsprendimą. Susidūrus su teisiniais sunkumais ir kreipiantis į advokatą, kiekvienas nori ar bent jau tikisi, kad advokatas maksimaliai įsigilintų į problemą, pasiūlytų racionalius jos sprendimo variantus ir pasiektų, kiek įmanoma, palankesnį rezultatą, patartų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.

Tad siekdami efektyvios teisinės pagalbos, klientai advokatui patiki daug informacijos, paslapčių, kurios dažniausiai nėra žinomos tretiesiems asmenims ir, suprantama, niekas nenorėtų tokios informacijos paviešinimo. Dėl šios priežasties advokato ir kliento tarpusavio santykiai yra ypatingi – jie pagrįsti visišku pasitikėjimu ir konfidencialumo principu, kuris reiškia, kad klientas privalo būti atviras, o advokatas, žinodamas visą informaciją, galėtų ne tik suformuluoti kuo efektyvesnę gynybinę poziciją, bet ir pagal įstatyminę pareigą saugoti jam klientų patikėtą informaciją.

Todėl panaikinus advokatų imunitetą ir sudarius sąlygas tretiesiems asmenims sužinoti kliento advokatui patikėtą informaciją, būtų skatinama klientų baimė kalbėti, ir jie nutylėtų bylai reikšmingas aplinkybes, kas, be abejo, neigiamai veiktų advokato galimybes apginti kliento teises bei žmogaus teisių apsaugą apskritai. Neatmestinas pavojus, kad tokia teisėsaugos institucijų sužinota konfidenciali informacija galėtų tapti spaudimo ar manipuliavimo įrankiu, ar „netyčia“ atsidurti spaudoje.

Advokato nepriklausomumas nuo valstybės yra ne advokato privilegija, o pagrindinė asmens veiksmingos teisinės gynybos sąlyga. Todėl bet koks išorinis poveikis advokato bei kliento santykiams yra absoliučiai nepateisinamas.

77
Q

TEISINIŲ PASLAUGŲ SUTARTIES TEISINIS KVALIFIKAVIMAS. TEISINIŲ PASLAUGŲ IR ATSTOVAVIMO ATRIBOJIMAS

A

Byloje ginčas kilo iš advokato su klientu (fiziniu asmeniu) sudarytų teisinių paslaugų sutarčių vykdymo. Klientas su
advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (teisinių paslaugų sutarčių sudarymo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai).

Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties (galiojusi CK 6.716 straipsnio 4 dalis) nuostatos:
kai klientas yra FA vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės.
Šiuo metu galiojančiose CK 6.716 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis, o atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus.

78
Q

Advokatų savivalda

A

Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas. Lietuvoje asmenys gali veikti kaip advokatai tik tokiu atveju, jeigu jie yra Lietuvos advokatūros nariai. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka. Asmuo tampa advokatūros nariu kai jis pripažįstamas advokatu, duoda advokato priesaiką ir įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei sumoka 500 EUR stojamąjį mokestį.
LIETUVOS ADVOKATŪRA yra viešasis juridinis asmuo, kurios teisinė forma – asociacija. Lietuvos advokatūros veiklos laikas neribotas. Lietuvos advokatūra turi antspaudą su savo pavadinimu, emblemą, vėliavą ir kitą simboliką. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek Advokatūros įstatymas bei Lietuvos advokatūros įstatai nenustato kitaip. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. Advokatūros tikslas – vienyti visus advokatus, koordinuoti jų veiklą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ginti ir atstovauti advokatų interesus santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, taip pat tenkinti kitus viešuosius interesus. Lietuvos advokatūros veikla grindžiama savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais.
Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą. Savivaldą šiuo atveju reikia suprasti kaip savireguliaciją, kuri padeda įgyvendinti minėtus advokatūros tikslus – pirma, vienyti visus advokatus ir atstovauti jiems santykiuose viešosios valdžios (valstybės ir savivaldybių) institucijomis bei tarptautiniu lygiu; antra, Lietuvos advokatūra veikia kaip organizacija, užtikrinanti, kad į advokatūrą patektų ir advokato veikla užsiimtų tik tinkamą kvalifikaciją turintys ir griežtus elgesio bei profesinės etikos standartus atitinkantys asmenys. Valstybei nesikišant į advokatų veiklą, būtent advokatūra kaip savivaldos institucija nustato visiems advokatams vienodus elgesio ir profesinės etikos standartus, vykdo jų laikymosi kontrolę, įspėjant netinkamai besielgiančius advokatus, taip pat organizuoja ir vykdo advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, vykdo kitokią įstatymais reikalaujamą veiklos kontrolę. Lietuvos advokatūra kaip savivaldos institucija veikia ir uždavinius įgyvendina per savo organus: 1) visuotinį advokatų susirinkimą; 2) Advokatų tarybą; 3) Advokatų garbės teismą; 4) Revizijos komisiją.

79
Q

Lietuvos advokatūros funkcijos, organai ir sprendimai

A

Lietuvos advokatūros funkcijos (Advokatūros įstatymo 57 str.; LA Įstatų 3 p.).

  1. Lietuvos advokatūros funkcijos yra šios:
    1) įgyvendina advokatų savivalda;
    2) koordinuoti advokatų veiklą;
    3) atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
    4) rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai;
    5) vykdyti advokatų profesinės veiklos kontrolę;
    6) organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą;
    7) Aiškinamasis darbas;
    8) atlikti kitas Advokatūros įstatyme ar Įstatuose nustatytas funkcijas - Advokatų teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimas; Informacijos apie advokatus, besiverčiančius profesine veikla individualiai, partnerystės pagrindais arba įsteigus advokatų profesinę bendriją, rinkimas, kaupimas, apibendrinimas ir platinimas).

Lietuvos advokatūros organai (Advokatūros įstatymo 58 str.).
Aukščiausias Lietuvos advokatūros organas yra visuotinis advokatų susirinkimas (konferencija).
Kolegialūs Lietuvos advokatūros organai yra:
2) advokatų taryba;
3) Advokatų garbės teismas;
4) revizijos komisija.

  1. Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys. Šis apribojimas neužkerta kelio tam pačiam asmeniui vienu metu kandidatuoti į kelis Lietuvos advokatūros organus, tačiau iki rinkimų rezultatų tvirtinimo jis turi pasirinkti, kokio Lietuvos advokatūros organo nariu pageidauja būti.

Lietuvos advokatūros sprendimai
Lietuvos advokatūros organai (visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija) priima sprendimus pagal savo funkcijas ir kuruojamas veiklos sritis.

Visuotinis advokatų susirinkimas priima sprendimus dėl:
1) advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičiaus;
2) Lietuvos advokatūros įstatų, Lietuvos advokatų etikos kodekso priėmimo ir keitimo;
3) advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydžio tvirtinimo;
4) kt.
Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu, išskyrus Advokatų tarybos pirmininko, Advokatų tarybos, Revizijos komisijos ir Advokatų garbės teismo narių rinkimus. Jie renkami slaptu balsavimu (asmenys balsuodami susilaikę, neskaičiuojami – jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis). Lietuvos advokatūros narių svarstomus klausimus protokoluoja išrinktas sekretoriatas. Pasibaigus visuotiniam susirinkimui, protokolą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas pasirašo visuotinio advokatų susirinkimo pirmininkas ir sekretoriato nariai.
Advokatų taryba priima sprendimus dėl:
20.1. Advokatūros įstatyme ir įstatuose nustatytų klausimų;
20.2. advokatų ir advokatų padėjėjų atleidimo nuo įmokų;
20.3. pašalpų skyrimo advokatams ir advokatų padėjėjams;
20.4. paramos skyrimo;
20.5. Tarybos, Lietuvos advokatūros skiriamų apdovanojimų;
20.6. kitų klausimų, jei jie nėra priskirti kitų Advokatūros organų kompetencijai.
Tarybos sprendimai priimami dalyvaujant ne mažiau kaip pusei narių paprastąja dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas.
Tarybos priimami sprendimai yra individualaus arba bendro pobūdžio:
1. Individualiais sprendimais yra laikomi sprendimai, kurie skirti konkrečiam asmeniui ar konkrečių asmenų grupei. Individualūs Tarybos sprendimai yra protokoliniai. Tarybos sprendimai, siunčiamas išrašas iš Tarybos posėdžio protokolo, kuriame išdėstyta priimto sprendimo esmė. Išimtiniais atvejais individualūs sprendimai gali būti paskelbiami viešai.
2. Bendro pobūdžio sprendimais laikomi sprendimai, nustatantys tam tikras taisykles ir skirti visiems advokatams ir (ar) advokatų padėjėjams, arba kitai individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Bendro pobūdžio sprendimai yra privalomi, išskyrus atvejus, jei pačiame sprendime nurodyta kitaip, jie pasirašomi Tarybos pirmininko ir turi būti paskelbiami viešai Lietuvos advokatūros interneto svetainėje, jei Taryba nenusprendžia kitaip.
Tarybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, jei pačiuose sprendimuose nenurodoma kitaip.

Bendra norma, įtvirtinta Advokatūros įstatymo 58 str. 3 dalyje, nustato, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui (tipiškai Vilniaus apygardos teismui ) per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.
Visuotinio advokatų susirinkimo (konferencijos) sprendimai gali būti skundžiami teismui per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos

80
Q

Advokatų susirinkimas (konferencija), jo sušaukimo tvarka, kompetencija

A
  1. Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas. Eilinis visuotinis advokatų susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių pasibaigus finansiniams metams Advokatų tarybos nustatytu laiku. Neeilinis susirinkimas šaukiamas ne mažiau kaip vienos penktosios Advokatūros narių reikalavimu arba Advokatų tarybos sprendimu.
  2. Visuotinį advokatų susirinkimą šaukia ir organizuoja Advokatų taryba. Ji gali priimti sprendimą sušaukti advokatų įgaliotinių konferenciją, jeigu nesprendžiami Įstatų, Lietuvos advokatų etikos kodekso, rinkimų klausimai.
  3. Apie šaukiamą visuotinį advokatų susirinkimą ar konferenciją būtina viešai paskelbti, o Lietuvos advokatūros narius informuoti raštu (paštu, faksu, elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų. Kvietime turi būti nurodyta susirinkimo data ir vieta, numatoma darbotvarkė.
  4. Visuotinis advokatų susirinkimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimus darbotvarkėje neskelbtais klausimais. Ne mažiau kaip vienos dešimtosios Lietuvos advokatūros narių siūlymu, pateiktu raštu ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų iki susirinkimo dienos, į darbotvarkę įtraukiami papildomi klausimai ir sprendimo projektas. Advokatūros nariai apie pakeitimus informuojami ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki susirinkimo.
  5. Lietuvos advokatūros narys, negalintis dalyvauti visuotiniame advokatų susirinkime, gali įgalioti kitą advokatą balsuoti už jį visais susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, išskyrus rinkimus. Įgaliojime turi būti aiškiai nurodyta, kaip įgaliotas asmuo turi balsuoti kiekvienu darbotvarkės klausimu.
  6. Visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų. Visuotiniame advokatų susirinkime dalyvaujančių advokatų skaičius nustatomas pagal registracijos sąrašuose nurodytų advokatų skaičių. Nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą susirinkimą.
  7. Jeigu visuotiniame advokatų susirinkime nėra kvorumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio šaukiamas pakartotinis susirinkimas ir jis turi teisę priimti sprendimus tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek narių dalyvauja.
  8. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, priimami atviru balsavimu, išskyrus Advokatų tarybos pirmininko, Advokatų tarybos, Revizijos komisijos ir Advokatų garbės teismo narių rinkimus. Jie renkami slaptu balsavimu. Sprendimas laikomas priimtu, kai balsuojant už jį daugiau dalyvaujančių narių balsų yra „už“ negu „prieš“ (asmenys balsuodami susilaikę, neskaičiuojami – jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis).
  9. Susirinkimo metu svarstomus klausimus protokoluoja išrinktas sekretoriatas. Sekretoriato narių skaičių nustato visuotinis advokatų susirinkimas. Pasibaigus susirinkimui protokolą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas pasirašo visuotinio advokatų susirinkimo pirmininkas ir sekretoriato nariai.

VISUOTINOS ADVOKATŲ SUSIRINKIMAS (kompetencija):

1) nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių;
2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, TRIS Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;
3) tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos ataskaita, apyskaitą ir sąmatą;
4) priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą;
5) advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį;
6) tvirtina Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką;
7) sprendžia dėl stojimo į tarptautines advokatų profesines organizacijas;
8) sprendžia kitus Lietuvos advokatūros įstatuose numatytus klausimus.

81
Q

Lietuvos advokatūros advokatų taryba, jos sudėtis, įgalinimai

A

60 straipsnis. Advokatų taryba

  1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų tarybos narių skaičių nustato, tarybos narius ir pirmininką, slaptu balsavimu renka visuotinis advokatų susirinkimas. Į balsavimo biuletenį turi būti įrašyta daugiau kandidatų, negu numatyta išrinkti Advokatų tarybos narių. Išrinktais laikomi kandidatai, surinkę daugiausia balsų. Tie patys asmenys Advokatų tarybos nariais gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
  2. Advokatų taryba ir pirmininkas renkami ketveriems metų kadencijai. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Tas pats asmuo Advokatų tarybos pirmininku gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
  3. Į advokatų tarybos pirmininkus pasiūlytas kandidatas įrašomas į rinkimo biuletenius, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip viena dešimtoji visuotiniame advokatų susirinkime dalyvaujančių narių.
  4. Advokatų tarybos pirmininkas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visuotiniame advokatų susirinkime dalyvaujančių narių. Nė vienam kandidatui nesurinkus daugiau kaip pusės dalyvaujančių narių balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas. Pakartotiniam balsavimui teikiami du kandidatai, surinkę daugiausia balsų. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pakartotinai balsuojant surinko daugiau balsų.
  5. Atsistatydinusio, atstatydinto arba tapusio neveiksnaus pirmininko pareigas Advokatų tarybos sprendimu eina jo pavaduotojas, o likusiai kadencijos daliai artimiausias visuotinis advokatų susirinkimas išrenka naują Advokatų tarybos pirmininką.
  6. Pirma laiko atsistatydinus Advokatų tarybos nariui, likusiai kadencijos daliai Advokatų tarybos narį renka artimiausias visuotinis advokatų susirinkimas.
  7. Netinkamai atliekantis savo pareigas arba pažeidęs Advokatų tarybos darbo reglamentą, profesinę etiką Advokatų tarybos pirmininkas, pavaduotojas ar narys paprasta visuotinio advokatų susirinkimo balsų dauguma gali būti atšaukti iš pareigų nesibaigus kadencijai.
  8. Advokatų tarybos pirmininko, pavaduotojo ar nario, kuris įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba kurio drausmės bylą nagrinėja Advokatų garbės teismas, įgaliojimai Advokatų tarybos sprendimu gali būti sustabdyti. Advokatų tarybos pirmininkas, pavaduotojas ar nariai, dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių nepajėgiantys atlikti su jų pareigomis susijusių užduočių, atsistatydina.
  9. Advokatų tarybos pirmininko, pavaduotojo ar nario atšaukimo klausimą svarsto visuotinis advokatų susirinkimas ne mažiau kaip vienos penktosios Lietuvos advokatūros narių reikalavimu.

ADVOKATŲ TARYBOS POSĖDŽIAI:
Advokatų tarybos tarybas yra organizuojamas vadovaujantis Advokatų tarybos darbo reglamentu, remiantis kuriuo:
1. Tarybos pagrindinė veiklos forma yra posėdžiai. Advokatų tarybos darbui vadovauja tarybos pirmininkas, kuris šaukia tarybos posėdžius. Pasirašo tarybos posėdžių protokolus ir sprendimus. Priima ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis.
2. Apie šaukiamą Tarybos posėdį jos nariai turi būti informuojami jų nurodytu elektroninio pašto adresu ne vėliau kaip prieš savaitę. Pranešime turi būti nurodomas posėdžio laikas ir vieta, pridedamas darbotvarkės projektas. Tarybos nariai turi teisę siūlyti klausimus įtraukti į posėdžių darbotvarkes;
3. Tarybos sprendimai priimami dalyvaujant ne mažiau kaip pusei narių paprastąja dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Posėdžiuose dalyvauja ir balsuoja Tarybos nariai ir Tarybos pirmininkas. Be balsavimo teisės dalyvauja Lietuvos advokatūros sekretorius ir posėdį protokoluojantis asmuo. Kitų asmenų dalyvavimas Tarybos posėdyje galimas tik Tarybos ar Tarybos pirmininko leidimu arba kvietimu. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Tarybos posėdžių protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir Tarybos posėdį protokolavęs asmuo.
4. Tarybos priimami sprendimai yra individualaus arba bendro pobūdžio:
4.1 Individualiais Tarybos sprendimais yra laikomi Tarybos sprendimai, kurie skirti konkrečiam asmeniui ar konkrečių asmenų grupei. Individualūs Tarybos sprendimai yra protokoliniai. Asmenims, kuriems skirti individualūs Tarybos sprendimai, siunčiamas išrašas iš Tarybos posėdžio protokolo, kuriame išdėstyta priimto sprendimo esmė. Išimtiniais Tarybos sprendimuose nurodytais atvejais individualūs tarybos sprendimai gali būti paskelbiami viešai.
4.2 Bendro pobūdžio Tarybos sprendimais laikomi Tarybos sprendimai, nustatantys tam tikras taisykles ir skirti visiems advokatams ir (ar) advokatų padėjėjams, arba kitai individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Bendro pobūdžio sprendimai yra privalomi, išskyrus atvejus, jei pačiame sprendime nurodyta kitaip, jie pasirašomi Tarybos pirmininko ir turi būti paskelbiami viešai Lietuvos advokatūros interneto svetainėje, jei Taryba nenusprendžia kitaip.
5. Tarybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, jei pačiuose sprendimuose nenurodoma kitaip.

ADVOKATŲ TARYBOS KOMPETENCIJA:

1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;
2) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo;
3) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo ir išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;
4) nustato advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką;
5) priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui;
6) išduoda advokato pažymėjimus;
7) skiria narius į advokatų egzaminų komisiją ir pasiūlo komisijos pirmininką;
8) nustato nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką;
9) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką;
10) nustato advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;
11) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas.

82
Q

Advokatų garbės teismas, jo sudėtis, funkcijos

A

1) Advokatų garbės teismas yra Lietuvos advokatūros savivaldos institucija, kuri nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių. TRIS narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas, DU narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.
2) Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą.
3) Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai. Tie patys asmenys Advokatų garbės teismo nariais gali būti renkami ir skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Advokatų garbės teismo narys negali būti Advokatų tarybos nariu.
4) Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių.
5) Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent trys teismo nariai. Advokatų garbės teismo posėdžiai yra uždari ir vyksta žodinio proceso tvarka. Advokatų garbės teismo nutarimai ir sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.
6) Advokatų garbės teismas tam tikrais klausimais, kuriais drausmės byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutarimus (rašytinius arba žodinius).
7) Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą.
8) Advokatų garbės teismo sprendimą vykdo Advokatų taryba.

83
Q

Advokatų revizijos komisija, jos funkcijos ir įgalinimai

A
  1. Revizijos komisija yra Lietuvos advokatūros priežiūros organas, tikrinantis Lietuvos advokatūros finansinę veiklą, t. y. atlieka Lietuvos advokatūros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditą.
  2. Revizijos komisijos narių skaičių nustato ir narius slaptu balsavimu renka visuotinis advokatų susirinkimas. Komisija renkama keturių metų kadencijai iš advokatų, turinčių ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą.

LIETUVOS ADVOKATŪROS KOMISIJOS IR KOMITETAI:
1. Advokatų tarybos sprendimu Lietuvos advokatūroje, gali būti sudaromi komitetai. Komiteto narių skaičių nustato Advokatų taryba. Komitetui vadovauja jo pirmininkas.
2. Komitetai sudaromi iš advokatų savanoriškumo principu. Komitetai veikia visuomeniniais pagrindais (atlyginama tik už keliones iš kitų miestų) ir posėdžiauja kartą per mėnesį.
3. Komitetų kadencija trys metai.
4. Advokatas gali būti tik vieno komiteto nariu.
Veikiantys komitetai:
1. Drausmės komitetas;
2. Ginčų sprendimo komitetas (nagrinėja ginčus dėl teisinių paslaugų);
3. Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės komitetas;
4. Civilinės ir civilinio proceso teisės komitetas;
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos komitetas;
6. Informacinių technologijų komitetas.

84
Q

Lietuvos advokatūros lėšos

A
  1. Lietuvos advokatūros lėšų šaltiniai
    1. Lietuvos advokatūros lėšų šaltiniai yra:
  2. 1.1. Advokatų ir advokatų padėjėjų įmokos Advokatūros funkcijoms atlikti;
  3. 1.2. Pajamos už egzaminų rengimą, suteiktas mokymo paslaugas;
  4. 1.3. Fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
  5. 1.4. Valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
  6. 1.5. Nevalstybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų, fondų dovanotos lėšos;
  7. 1.6. Gauta parama;
  8. 1.7. Kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;
  9. 1.8. Pagal testamentą paveldėtas turtas;
  10. 1.9. Skolintos lėšos;
  11. 1.10. Kitos teisėtai gautos lėšos
85
Q

Tarptautinės organizacijos, atstovaujančios advokatų interesams

A

Lietuvos advokatūros puslapyje pateikiamas sąrašas nuorodų į tarptautines organizacijas, susijusias su advokatų (teisininkų veikla):

  1. Tarptautinė teisininkų asociacija:
    Oficialių duomenų, kad LA būtų nare neradau.Advokatų tarybos 2005-2006 m., 2007-2008 m., 2008-2009 m. ataskaitose nurodoma, kad Lietuvos advokatūra palaiko ryšius su šia organizacija.
  2. Europos advokatūrų federacija (European Bars Federation www.fbe.org):

Oficialių duomenų, kad LA būtų nare neradau. Advokatų tarybos 2005-2006 m., 2007-2008 m., 2008-2009 m. ataskaitose nurodoma, kad Lietuvos advokatūra palaiko ryšius su šia organizacija.
Narystė yra atvira visoms nacionalinėms ir vietos advokatūroms ir teisininkų draugijoms, kaip tai yra apibrėžta Europos Tarybos. Šiuo metu EAF nariais yra 250 advokatūrų, atstovaujančių maždaug 800 000 teisininkų. EAF yra pelno nesiekianti organizacija, turinti juridinio asmens statusą. Tikslas – suvienyti advokatūras esančias Europos Tarybos šalyse narėse.

  1. Europos advokatų sąjunga (European Lawyers’ Union www.uae.lu):
    Oficialių duomenų, kad LA būtų nare neradau. Advokatų tarybos 2003-2004 m. ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos advokatūra palaiko ryšius su šia organizacija.

ETS yra pelno nesiekianti asociacija, kurios nariai praktikuoja savo veiklą Europos Sąjungoje. Įkurta 1986 metais Liuksemburge. Narystė yra atvira bet kuriam advokatui, kuris yra vienos ar kelių Europos Sąjungoje veikiančių advokatūrų narys arba teisinių bendrijų narys. Pagrindinis ETS tikslas – suvienyti Europos Sąjungoje praktikuojančius teisininkus, kartu siekiant perteikti bendrą požiūrį į įvairių sričių veiklą. Plėtoja Bendrijos teisę ir teisę susijusią su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įgyvendinimu. Organizuoja konferencijas ir seminarus įvairiose ES valstybėse narėse ir pan.

  1. Europos baudžiamųjų bylų advokatų asociacija (European Criminal Bar Association (www.ecba.org) (toliau – ECBA)):

Oficialių duomenų, kad LA būtų nare neradau. Advokatų tarybos 2005-2006 m., 2007-2008 m., 2008-2009 m. ataskaitose nurodoma, kad Lietuvos advokatūra palaiko ryšius su šia organizacija.

ECBA yra nepriklausomų baudžiamųjų bylų gynybos advokatų asociacija. Pati asociacija taip pat yra visiškai nepriklausoma nuo išorinio įsikišimo.

Pagrindinis tikslas – būti pirmaujančia nepriklausomų baudžiamųjų bylų gynybos advokatų asociacija, ginančia pagrindines asmenų teises, kai jų atžvilgiu atliekami tyrimo veiksmai, pareiškiami įtarimai, kaltinimai, ar nuteisiamas. Kiti tikslai: (1) sukurti plačią baudžiamųjų bylų gynybos advokatų asociaciją, iš visų valstybių narių; (2) ginti asmenų teisės, kai jų atžvilgiu atliekami tyrimo veiksmai, pareiškiami įtarimai, kaltinimai, ar jie yra nuteisiami; (3) tapti pirmaujančia lobistine ir konsultacine asociacija baudžiamosios teisės ir teisingumo taikymo srityse Europoje; (4) ir pan.

  1. Europos advokatų asociacija (The association of European Lawyers www.europeanlawyers.org; toliau – AEL):

Oficialių duomenų, kad LA būtų nare neradau. Nariai: Glimstedt ir Tark, Grunte, Sutkienė.

Įkurta 1989 metais siekiant teikti lengvai prieinamas profesionalias teisines paslaugas visoje Europoje. AEL dabar jungia 40 nepriklausomų advokatų kontorų, kurios dirba kartu su įvairias tarpvalstybiniais sandoriais ir bylomis, kurios susijusios su kelių valstybių jurisdikcijomis. AEL narių advokatų kontorų biurai įsikūrę 41 skirtingose valstybėse visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą, Turkiją, Švediją, Šveicariją ir pan. Narystei yra pasirenkama viena arba dvi advokatų kontoros iš kiekvienos Europos valstybės, atitinkamai dėl ko visos AEL narės kartu paėmus turi „filialus“ visoje likusioje pasaulio dalyje, kadangi kai kurie iš AEL narių taip pat turi kontoras ir už Europos ribų, pavyzdžiui, Angoloje, Bahreine, Bermudų salose, Brazilijoje, Kinijoje, Mozambike, Seišeliuose, Šanchajuje, Tokijuje, JAV ir kt. AEL ir jos narės advokatų kontoros dalinasi informacija, dirba kartu ir siūlo konkrečius vietos advokatus, kurie gali suteikti geresnes paslaugas tarptautiniams klientams ir pan.

  1. Europos teisės akademija (Academy of European Law (ERA), www.era.int):

Europos teisės akademija kaip viešoji įstaiga, buvo įkurta Europos Parlamento iniciatyva 1992 m., turi biurus Vokietijoje (Tyras) ir Belgijoje (Briuselis). Europos teisės akademija rengia įvairius mokymus, konferencijas bei projektus specializuotomis ES teisės temomis. Europos teisės akademija yra teisės mokymo centras bei forumas, skirtas visos Europos teisininkams. Jis veikia kaip jungiamoji grandis tarp sprendimus Europoje priimančių centrų, išsidėsčiusių Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre, bei Europos teisę praktikuojančių teisininkų.

Lietuva ir Europos teisės akademija:
2012-11-30 d. Lietuva teisingumo ministro ir Teisėjų tarybos bei Lietuvos advokatūros bendru sprendimu tapo ERA globėja pasirašydama bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Vokietijoje įsikūrusios šios mokslo įstaigos. Pasirašiusi šią sutartį, Lietuva tapo šios mokslo įstaigos globėja, o tai buvo ypač svarbu rengiantis 2013 metų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Taryboje. Norint tapti Europos teisės akademijos globėju, būtina sumokėti vienkartinį 50 tūkst. eurų įnašą. Dalį šios sumos (20 tūkst. eurų) yra pasiruošusi sumokėti Teisėjų taryba, dar 3 tūkst. eurų skirtų Lietuvos advokatūra. Likusi lėšų dalis turės būti padengta per ketverius metus iš valstybės biudžeto lėšų.

2013-09-18 d. Lietuvos advokatūros vadovas Leonas Virginijus Papirtis ir Europos teisės akademijos (ERA) direktorius dr. Wolgang Heusel pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Vokietijoje įsikūrusios šios mokslo įstaigos. Pasirašiusi šią sutartį, Lietuvos advokatūra efektyviau įgyvendins įstatymo numatytą pareigą – organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą. Be ekspertinės paramos, narystė ERA yra naudinga ir finansiškai. Šios institucijos partneriai gauna 40 proc. nuolaidą mokymams.

ERA duomenimis, 2007–2011 m. jos organizuotose mokymuose dalyvavo 421 asmuo iš Lietuvos. Iš jų – 292 viešojo sektoriaus atstovai (teisėjai, prokurorai, valstybės tarnautojai ir pan.). Pavyzdžiui, 2014 m. kovo 18 d. Vilniuje, Sporto g. 12, Europos Teisės Akademija (ERA) bendradarbiaudama su Lietuvos advokatūra surengė tarptautinį seminarą „European Family Law“, skirtą šeimos teisės specialistams, dirbantiems su tarptautinėmis bylomis šeimos srityje (seminaro metu nagrinėti tokie klausimai kaip tėvų skyrybos ir atsakomybė, teismų jurisdikcija, vaiko pagrobimas į užsienio šalį, ES ir tarptautinės teisės normų santykis ir taikymas, susijusi ES Teisingumo teismo praktika, vaiko išlaikymo priteisimas ir kt. Įgytos žinios bus gilinamos darbo grupėse).

  1. Kitos tarptautinės organizacijos:

Advokatų tarybos 2003-2004, ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos advokatūra palaiko ryšius ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis: Europos darbo teisės advokatų asociacija (European Employment Lawyers’ Asociation – EELA); Europos asmeninės žalos bylų advokatų organizacija (Pan-European Organization of Personal Injury Lawyers – PEOPIL); Tarptautinė advokatų ir teisininkų asociacija (International Solicitors’ and Barristers’ Association – ISBA).

Advokatų tarybos 2005-2006 m., 2007-2008 m., 2008-2009 m. ataskaitose nurodoma, kad Lietuvos advokatūra palaiko ryšius ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis: CEEBA (Chief Executives of European Bar Associations – Europos advokatūrų administracijos vadovų sąjunga), IDLO (International Development Law Organization – Tarptautinė vystymosi teisės organizacija).

86
Q

Tarptautinė advokatų asociacija (International Bar Association – IBA

A

Tarptautinė advokatų asociacija (IBA) įsteigta 1947 m. ir yra svarbiausia pasaulinė organizacija, vienijanti praktikuojančius teisininkus, advokatus ir teisininkų bendruomenes. Lietuvos advokatūra yra IBA narė nuo 1992 m. spalio 20 d.
IBA veikla prisideda prie tarptautinės teisės reformos vystymosi ir raidos, formuoja bei padeda apibrėžti ateitis teisininkų profesiją pasauliniu lygiu. Šios organizacijos nariais yra daugiau kaip 80 tūkst. pavienių advokatų ir 190 advokatų ir teisininkų draugijų iš 160 valstybių. IBA narių yra visuose kontinentuose. Kaip teigiama LA ataskaitoje, ši organizacija yra puiki platforma Organizacijos nariams, ms plėtoti bendradarbiavimą, keistis gerąją praktika, ginant ir stiprinant advokato veiklos nepriklausomumo principą ir žmogaus teises. Šie uždaviniai įgyvendinami rengiant ir publikuojant straipsnius profesiniais klausimais bei organizuojant pasaulinio lygio konferencijas. IBA yra įkūrusi Žmogaus teisių institutą, kuris padeda skatinti, ginti bei užtikrinti žmogaus teises, siekia išsaugoti teismų ir advokato profesijos nepriklausomumą visame pasaulyje.
Lietuvos advokatūra aktyviai dalyvauja šios organizacijos veikloje. LA 2016 ataskaitos duomenimis LA atstovai 2015 m. gegužės 20-23 d. dalyvavo Tarptautinės advokatų asociacijos pasaulinėje advokatūrų vadovų konferencijoje Prahoje. Tų pačių metų spalio 12-19 dienomis LA atstovai dalyvavo Tarptautinės advokatų asociacijos metinėje konferencijoje Vienoje.

87
Q

Europos advokatūrų ir teisinių bendrijų taryba (The Council of Bars and Law Societies of Europe – CCBE

A

Europos advokatūrų ir teisininkų bendrijų taryba buvo įsteigta 1960 m., jos būstinė yra Belgijoje. CCBE veikloje dalyvauja 32 tikrieji nariai ir 13 asocijuotų narių bei nariai-kandidatai. Tarybos (CCBE) narėmis yra visų ES valstybių narių ir EEE valstybių nacionalinės advokatūros ir teisininkų bendrijos. CCBE vienija apie 1 mln. teisininkų. CCBE pagrindinė misija – vienyti Europos advokatūras ir teisininkų draugijas, atstovauti jų interesams Europos institucijose, tarpininkauti nacionalinėms advokatūroms keičiantis gerąja praktika.
CCBE palaiko glaudžius ryšius su Europos Sąjungos institucijomis, tokiomis kaip Europos komisija, Europos parlamentas, ESTT, EŽTT, todėl dėka glaudaus bendradarbiavimo gali pasisakyti dėl Europos Sąjungos teisės aktų projektų ir tokiu būdu daryti poveikį sąlygoms, kuriomis Europos advokatai užsiima profesine veikla.
Lietuvos advokatūra tikrąja CCBE nare tapo 2004 m. gegužės 1 d. Tai buvo pagrindinis Advokatų tarybos tarptautinės veiklos įvykis, užbaigęs Lietuvos advokatūros europinės integracijos procesą. Lietuvos advokatūros atstovai nuolat dalyvauja šios organizacijos komitetų veikloje, teikia savo pasiūlymus dėl bendros pozicijos, dalyvauja organizacijos konferencijose ir kituose renginiuose.
Iš Lietuvos advokatūros 2016 m. veiklos ataskaitos matyti kad Lietuvos advokatūros nariai aktyviai dalyvauja CCBE komitetų veikloje, o taip pat dalyvavo CCBE plenarinėje sesijoje vykusioje 2015 m. gegužės 28-30 dienomis.

88
Q

Lietuvos advokatūros narystė tarptautinėse organizacijose

A
  1. Europos advokatūrų ir teisinių bendrijų taryba (The Council of Bars and Law Societies of Europe – CCBE)
  2. Tarptautinė advokatų asociacija (International Bar Association – IBA).
89
Q

Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje rūšys, įgyvendinimo sąlygos

A

?

90
Q

Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui sąlygos ir tvarka

A

?

91
Q

GPM taikymas

A

Individualios veiklos pajamos
• Kaupimo apskaitos principą privalo taikyti gyventojas,
kuris verčiasi IV ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba
savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį
turtą, t. y., VMI pateikia FR0457 formą.
• Kaupimo principas pradedamas taikyti tą mokestinį
laikotarpį, kurį gyventojas įsiregistruoja PVM mokėtoju arba
savo IV priskiria ir pradeda naudoti ilgalaikį turtą, ir
taikomas iki veiklos pabaigos.
• Pradėjus taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio
apskaitos principo taikymo metus pereinančios pirkėjų
skolos į pajamas įtraukiamos po šių skolų apmokėjimo,
tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio
laikotarpio, kurį buvo pereita, pradžios.

Kiti IV vykdantys gyventojai (ne PVM mokėtojai ir
veikloje nenaudojantys ilgalaikio turto), pajamas
pripažįsta jų gavimo momentu - pinigų apskaitos
principu, t. y., kai pajamos bet kokia forma
faktiškai gaunamos.
• Jeigu gyventojas vykdo kelių rūšių individualią
veiklą, pajamas iš skirtingų veiklos rūšių turi
pripažinti pagal tą patį apskaitos principą.

92
Q

Leidžiami atskaitymai

A

Leidžiamais atskaitymais laikomos gyventojo patirtos
su individualios veiklos pajamomis susijusios įprastinės
šiai veiklai išlaidos
Individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs)
gyventojas gali pasirinkti iš jų atimti:
- faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas juridinę galią
turinčiais dokumentais
- sumą, lygią 30 proc. kalendoriniais metais gautų (uždirbtų) IV pajamų (nuostata netaikoma, kai pajamos ar jų dalis gaunamos iš darbdavio).

Leidžiami atskaitymai:

  • kanceliarinės išlaidos,
  • samdomiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis,
  • advokato sumokamos VSD ir PSD įmokos, mokamos į Sodros sąskaitas,
  • veikloje naudoto turto nuomos,
  • eksploatacinės, remonto išlaidos ir
  • kitos tai veiklai būdingos išlaidos.

Nario mokesčiai, sumokami Lietuvos advokatūrai, taip pat priskiriami leidžiamiems atskaitymams ir
tokioms įmokoms pagrįsti nenaudojama sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra, nes tai nėra prekių
pardavimas/paslaugų teikimas, o tik narystę patvirtinančių įmokų surinkimas. Todėl tokioms išlaidoms
pagrįsti užtenka turėti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kasos pajamų orderį arba bankinį pavedimą).

93
Q

PVM mokestis

A

Apskaičiavus pajamas verta įsitikinti, ar neatsirado prievolė tapti PVM mokėtoju. Jei GPM308
formos V priede individualios veiklos pajamos, neatėmus leidžiamų atskaitymų, neatėmus GPM, VSD ir PSD
įmokų viršijo 2016 metais 45 000 Eur, tai prievolė tapti PVM mokėtoju atsirado. Šis dydis skaičiuojamas kas
mėnesį, nes prievolė tapti PVM mokėtoju atsiranda, jei pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija minėtą
sumą. Todėl ir metams pasibaigus kas mėnesį skaičiuojame savo paskutinių 12 mėnesių pajamų dydį, t.y. nuo
2016-02-01 iki 2017-01-31; nuo 2016-03-01 iki 2017-02-28 ir t.t.

Kita priežastis, dėl kurios gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju, tai prekių įsigijimas
iš kitų ES valstybių narių PVM mokėtojų. Jei tokių prekių įsigijimas per kalendorinius metus viršijo 14 000
eurų, tai atsirado prievolė tapti PVM mokėtoju. Ir ši suma, skirtingai nei pajamų dydis, skaičiuojama už
kalendorinius metus, t.y. jei 2016 metais šios ribos nepasiekėte, tai prievolės registruotis PVM mokėtoju nėra.
Tada sekite savo įsigijimus 2017 metais: jei per 2017 metus įsigysite prekių iš kitų valstybių narių už 14 000
eurų, tai nelaukę metų pabaigos, iš karto registruokitės PVM mokėtoju.

Trečia priežastis, dėl kurios gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju, kai tas pats
asmuo (advokatas ar advokato padėjėjas) vienas ar kartu su susijusiu asmeniu, kontroliuodamas keletą
juridinių asmenų ir pats vykdydamas savo veiklą, viršija 45 000 eurų pajamų ribą per paskutinius 12 mėnesių,
per visus kontroliuojamus juridinius asmenis kartu su gyventojo veiklos pajamomis.

94
Q

Pelno deklaravimas APB

A

Advokatų bendrija, kaip juridinis asmuo, savo uždirbtą pelną už 2016 metus turi deklaruoti
pateikdama metinę pelno mokesčio deklaraciją PLN204, pasibaigus metams iki 2017 m. birželio 15 d.
Apmokestinamasis profesinių bendrijų, kaip ir kitų įmonių (UAB, individualių įmonių, mažųjų bendrijų ir kt.)
pelnas apskaičiuojamas taip: iš apmokestinamųjų pajamų atimama neapmokestinamosios pajamos, leidžiami
atskaitymai ir leidžiami ribojamo dydžio atskaitymai. Dažniausiai profesinės bendrijos moka 5 proc. pelno
mokesčio tarifą, nebent jų pajamos pasiektų 300 000 eurų arba vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius siektų
daugiau kaip 10 arba profesinės bendrijos dalyviai kontroliuotų 2 ir daugiau juridinių asmenų.

Advokatų profesinės bendrijos nusistatyta tvarka tiek pinigais, tiek natūra išmokamas
teigiamas rezultatas (pelnas) savo dalyviams yra priskiriamas pajamoms iš paskirstytojo pelno ir
apmokestinamas kaip dividendai, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Išmokėdama profesinė
bendrija šias pajamas apmokestina kaip A klasės pajamas.

95
Q

Advokatūros rekomendacijos advokatams, siekiantiems išsiieškoti skolą iš kliento

A
  1. ginčą spręsti taikiai, nepažeidžiant advokato veiklos principų.
  2. Nepavykus taikiai, rekomenduojama nutraukti teisinių paslaugų sutartį su klientu. Nutraukus rekomenduojama:
  3. 1.Klientui pageidaujant pateikti jam atliktų paslaugų ataskaitą;
  4. 2.Informuoti teismus, kuriuose yra vedamos kliento bylos, apie nutrauktą teisinių paslaugų sutartį su klientu;
  5. 3.Grąžinti reikalingus dokumentus arba informuoti apie dokumentų grąžinimo laiką ir vietą;
  6. 4.Imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrinta kliento interesų apsauga;
  7. 5.Šiame sprendime nurodytus veiksmus atlikti operatyviai, tinkamai, išlaikyti advokatui pateiktų duomenų konfidencialumą (neapribojant advokato teisių imtis teisiškai pagrįstų veiksmų kreipiantis į teismą dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo).

Advokatas turi teisę perduoti savo reikalavimo teisę į kliento skolą kitam asmeniui:

  1. 1.Jei kitam asmeniui, kuriam perduodama reikalavimo teisė į kliento skolą, yra taikomas konfidencialumo principas, arba
  2. 2.Jei teisinių paslaugų sutartyje yra numatyta sąlyga perduoti reikalavimo teisę į kliento skolą trečiai šaliai.
  3. Advokatams, nusprendusiems kreiptis į teismą dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo, svarbu įsitikinti, kad teisinių paslaugų sutartis su klientu yra nutraukta.
  4. Advokatams, nusprendusiems kreiptis į teismą dėl skolos už teisines paslaugas priteisimo, svarbu įvertinti, ar prašyti uždaro teismo posėdžio siekiant užtikrinti advokato ir kliento santykių turinio konfidencialumą.