Neprigirdėjimas ir svaigimas Flashcards
(24 cards)
Vietinis išorinės ausies uždegimas
(landos šunvotė) simptomai
Staiga atsiradęs ypač intensyvus skausmas
išorinėje ausyje, kuris stiprėja kramtant,
kalbant, liečiant atskiras ausies struktūras,
ypač kramslį.
Vietinis išorinės ausies uždegimas
(landos šunvotė) - diagnostika
• Diagnostika remiasi tipiškais
klinikiniais požymiais ir
anamneze.
• Otoskopuojant išorinės ausies
landos kremzlinėje dalyje matoma
ribota, paraudusi landos odos
audinių infiltracija, kurios centre
gali būti matoma gelsvai pilkšva
šunvotės viršūnė. Būgnelis, klausa
paprastai išlieka nepakitę
Vietinis išorinės ausies uždegimas
(landos šunvotė) - gydymas
Liga dažniausiai būna vietinė, o simptomai
praeina šunvotei atsivėrus savaime.
Pradžioje svarbu skirti atitinkamą gydymą
skausmą malšinančiais vaistais. Galima
atlikti aplikacijas su vietinio poveikio
antiseptinėmis priemonėmis.
Išplitęs (difuzinis) išorinės ausies uždegimas. Simptomai
Liga prasideda staiga (per 48 val.) skausmu, niežuliu
ir pilnumo jausmu ausyje. Gana dažnai išorinio otito
metu pablogėja klausa, matoma įvairaus
intensyvumo otorėja. Skausmas gali plisti link apatinio žandikaulio, gali
pakilti aukšta temperatūra, atsirasti minkštųjų audinių
paburkimas, infiltracija ir skausmingumas kartu su
vietine limfadenopatija.
Išplitęs (difuzinis) išorinės ausies uždegimas. Diagnostika
Otoskopuojant nustatomas išorinės ausies ir
(arba) ją supančių sričių odos ir poodžio
audinių uždegimas. Landoje matoma
sekrecija, susiaurėjęs jos spindis.
• Įtariant išorinį piktybinį otitą su kaukolės
kaulų, galvos smegenų pažeidimo požymiais
tikslinga atlikti KT ir (arba) MRT tyrimą
Išplitęs (difuzinis) išorinės ausies uždegimas. Gydymas
tinkama ausies priežiūra, uždegimo ir infekcijos gydymas bei skausmo kontrolė. Pacientą būtina įspėti, kad gydymo
metu ir keletą savaičių po jo vengtų vandens patekimo
į ausį, nenaudotų ausies kištukų, intensyviai
nesportuotų. Įtariant piktybinį išorinį otitą,
rekomenduojama gydymą papildyti sisteminį poveikį
turinčiais antibiotikais.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas
skausmas, užgulimas, prikurtimas, ūžesys, pratrūkus būgneliui – pūliavimas iš ausies.Skiriamos 3 ŪVO stadijos (kiekviena trunka po kelias d.):
• Katarinė stadija. Otoskopijos metu matomas paraudęs, dėl uždegiminės infiltracijos
sustorėjęs būgnelis, be tipiško šviesos reflekso. Eksudatui gausiai užpildžius būgninę
ertmę, matomas šiek tiek išsipūtęs būgnelis.
• Pūlingoji stadija. Išorinėje klausomojoje landoje pasirodo pūlingų išskyrų. Jas pašalinus,
otoskopijos ar otomikroskopijos metu matyti būgnelio perforacija.
• Baigčių stadija. Išnyksta pūlingoji sekrecija iš ausies, užgyja būgnelio perforacija,
atsikuria klausa.
• Audiologinis tyrimas sergant ŪVO atliekamas, tik jei yra ūžesys ir įtariant neurotoksinį neurosensorinį klausos sutrikimą.
Dažniausios ŪVO komplikacijos yra mastoiditas ir ūminis neurosensorinis klausos sutrikimas. Pirmaeilis antibiotikas sergant ŪVO yra geriamasis amoksicilinas
Mastoiditas (lot. Mastoiditus)
pasireiškia po 2–3 savaičių nuo ūminio otito pradžios. Staiga ↑↑↑t°, atsiranda giluminis ausies, užausio skausmas, plintantis į pakaušį, sustiprėjantis naktį. Pagausėja pūlingų išskyrų iš ausies, pablogėja klausa. Tampa skausminga užausio, speninės ataugos viršūnės apčiuopa. Būdingas pūlių rezervuaro simptomas: pūlius išvalius, landa jų greitai vėl prisipildo
Zigomaticitas (skruostinis),Skvamitas (žvyninis).Petrozitas (piramidinis)● Apicitas (viršūninis)
Becoldo pūliniu apatinio žandikaulio kampo ir speninės ataugos viršūnės,
Pūliniui per pakauškaulį išplitus į užpakalinius kaklo raumenis, susidaro Čiteli’o
pūlinys.
Akcentai: sist. a/b (cefuroksimas(jei po ūminio otito), III ar IV k. CF (jei po lėt. otito)) + drenažas
(paracentezė/timpanostomija) + viet. gyd. (sekreto išvalymas, tamponas, lašai); vertinam po 48h:
jei yra efektas→ tęsiam a/b + viet. gyd.; jei nėra efekto→ tęsiam a/b + mastoidektomija; jei
mastoiditas komplikuotas→ iškart mastoidektomija + a/b
Tubotimpaninis otitas
dažniausiai išsivysto dėl nesugijusios būgnelio perforacijos po ūminio otito, timpanostominio vamzdelio pašalinimo, būgnelio traumos.
Centrinė būgnelio perforacija (perforacijos kraštai nesiekia anulus tympanicus). Gali būti pridengta polipu, granuliacijomis.
Periodinis, gleivingai pūlingas, gausus, bekvapis pūliavimas
Tubotimpaninis otitas - gydomas chirurgiškai. Iki operacijos otito paūmėjimas gydomas taip pat, kaip ir ūminio vidurinio otito pūlingoji stadija. Paūmėjimų profilaktika: svarbu saugoti sergančią ausį, kad nepatektų vandens, gydyti infekcijos židinius. Jei iš ausies nepūliuoja >6 mėn., sergant tubotimpaniniu otitu, rekomenduojama atlikti timpanoplastiką
Antikoantralinis otitas
Atikoantralinio otito morfologiją sudaro kraštinė būgnelio perforacija su aplink ją esančio kaulo (atiko šoninės sienos) ir klausomųjų kauliukų destrukcija.Nuolatinis, negausus, su kvapu pūliavimas.
Atikoantralinis otitas gydomas chirurgiškai. Operacijos tikslas – pašalinti patologiškai pakitusius audinius, išsaugoti arba pagerinti klausą. Pakitę audiniai iš vidurinės ausies (speninės ataugos, olos, būgninės ertmės) pašalinami atliekant mastoidektomiją.
Labirintitas
Būdingas vienpusis vestibulinės funkcijos netekimas, pasireiškiantis stipriu galvos svaigimu, savaiminiu nistagmu į sveikosios ausies pusę, pykinimu, vėmimu, klausos sutrikimu ir ūžesiu.Susiformavus labirinto fistulei, svaigimą galima sukelti kramslio (lot. tragus) paspaudimu (teigiamasis fistulės mėginys).
Išsivysto uždegimo procesui patekus į labirintą per sraigės arba ovalųjį prieangio langelį (lot. fenestra vestibiuli),
kuris pereina 4 stadijas:
a) serozinę, arba dirginimo,
b) pūlinę, arba ūminę,
c) fibrozinę, arba slaptąją (latentinę),
d) sklerozinę.
Veidinio nervo paralyžius
Būdingas ūminis (atsiradęs per mažiau kaip 48 val. vienpusis pažeidimas, išsivystęs dėl ūminio arba paūmėjusio otito.
● Pagrindiniai simptomai: vienos pusės akies neužsimerkimas, ašarojimas, nusileidęs lūpos
kampas, veido nutirpimas.
Pūlingasis meningitis
Prasideda staigiu febriliu karščiavimu su stipriu galvos skausmu,būna pykinimas, vėmimas, mieguistumas, sąmonės praradimas. Palaipsniui išryškėja sprando rigidiškumas ir Kernigo simptomas
Galvos smegenų pūlinys
Dažniausiai susidaro smilkininėje smegenų skiltyje arba smegenėlėse ir yra dažniausia mirtina otogeninė
komplikacija. 4 stadijos : encefalito slaptoji plitimo ir baigčių.Dėl intrakranijinės hipertenzijos pacientai jaučia stiprų galvos skausmą pūlinio projekcijoje, pakinta
jų psichika. Didėjant pūliniui, ryškėja simptomai, atsiranda traukuliai, židininiai simptomai. Pūliniui formuojantis kairėje smilkininėje skiltyje pacientas
pamiršta žodžius, juos keičia kitais žodžiais arba apibūdinimais (amnezinė afazija). Pūliniui
formuojantis dešinėje-sutrinka topografinė atmintis, pacientas negali išdėstyti iš eilės biografinių
faktų
Riestinio ančio trombozė
Būdingas sepsinis protarpinis karščiavimas, galvos skausmas, patinimas speninės ataugos
srityje (dėl kartu praeinančių venų trombozės). Trombozei išplitus į jungo veną, vargina kaklo skausmas, ypač sukant galvą. Vėliau prisideda IX, X ir XI galvinių nervų pažeidimo požymiai.
Serozinis (eksudacinis) otitas
vidurinės ausies liga, kurios metu dėl etiologinių ir patogenetinių veiksnių atsiranda aseptinio skysčio būgninėje ertmėje, nes sumažėjusi vidurinės ausies ventiliacija ir būgninės ertmės gleivinės paburkimas. Pacientai dažniausiai skundžiasi klausos sutrikimu (ausies užgulimu), ūžesiu ir (arba) autofonija pažeistoje vienoje arba abiejose ausyse. Ligai progresuojant klausa palaipsniui blogėja, atsiranda pilnumo jausmas vienoje ar abiejose ausyse. Pneumootoskopija (aukso standartas).Otoskopuojant matomas įdubęs, sumažėjusio
judrumo arba nejudrus būgnelis. Plaktuko rankena pakyla į horizontaliąją padėtį, tokiu būdu
išryškėja ir šoninė plaktuko atauga. Dėl fibrozinių skaidulų paburkimo visai išnyksta
būgnelio šviesos refleksas arba jis aptinkamas tik būgnelio krašte. Tipiškas serozinio otito
otoskopijos požymis – tąsus geltonas sekretas už būgnelio. Kartais yra matoma ne tik
skysčio riba, bet ir oro burbulai. Daugeliu atvejų (75–90 proc.) serozinis otitas praeina savaime, todėl jei nėra ryškių būgnelio struktūrinių pokyčių, rekomenduojama 3 mėn. stebėti. operacinis serozinio otito gydymas – timpanostomija
Timpanosklerozė
randiniai pokyčiai, atsirandantys po persirgtų ūminių vidurinės ausies ligų arba traumos
ir galintys sukelti klausos sutrikimą pažeistoje ausyje.kai liga apima tik būgnelio struktūrinius pokyčius, dažniausiai pacientai neturi specifinių nusiskundimų. Tais atvejais, kai procesas išplinta į vidurinės ausies struktūras, pacientams
pradeda blogėti klausa, gali atsirasti žemųjų dažnių ūžesys pažeistoje ausyje.Kai nustatomas vidutinio arba sunkaus laipsnio klausos sutrikimas, pacientams yra rekomenduojama klausos reabilitacija klausos aparatais.
Sąauginis otitas
Tai ilgai trunkantis aseptinės kilmės vidurinės ausies uždegimas, išsivystantis visiškai nefunkcionuojant ausies
vamzdžiui ir sukeliantis sąaugų formavimąsi vidurinėje ausyje.Pacientai skundžiasi blogėjančia klausa viena arba dažniausiai abiem ausimis, ūžesiu.Otoskopuojant matomas išplonėjęs, įdubęs, deformuotas būgnelis. Gydymas timpanostomija, timpanoplastika arba klausos reabilitacija klausos aparatais.
Otosklerozė
Tai patologinis kaulėjimo židinių formavimosi procesas bet kurioje vidinės ausies labirinto kapsulės vietoje.Paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Ligoniai skundžiasi progresuojančiu klausos sutrikimu ir ūžesiu pažeistoje ausyje.Tipiškas otosklerozės simptomas – klausos pagerėjimas triukšmingoje aplinkoje (lot.
paracusis Willisii).Otoskopuojant matoma plati išorinė klausomoji landa su atrofiškai pakitusia jos oda. Landos
oda dažnai sausa, išplonėjusi, be apsauginio sieros sluoksnio. Būgnelis matomas vientisas, neretai išplonėjęs, kartais (10 proc. atvejų) pro jį persišviečia hiperemiška – cianozinė kyšulio ir ovaliojo prieangio langelio nišos gleivinė, vadinama Schwartze’o simptomu.Chirurgiškai, atliekant stapedoTOMijos (DAŽNIAUSIAI) (pašalinamas nejudrios kilpos lankas su galvute, perforuojama kilpos papėdė, per perforaciją įstatomas kilpos protezas) arba stapedEKTtomijos (pašalinamas kilpos lankas
su pamatine plokštele ar jos dalimi, defekto vieta padengiama autotransplantu, atremiamas kilpos protezas) operaciją.Gydoma konservatyviai – klausos negalią reabilituojant klausos aparatais.
Vaikų neprigirdėjimas
Neprigirdėjimo požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 1–2 mėnesiams po gimimo. Kūdikis nereaguoja į aplinkos garsus, nekreipia dėmesio į jį kalbinančius tėvus,
nesišypso, vėluoja jo ankstyvoji kalbos raida (neguguoja).Lietuvoje atliekama visuotinė naujagimių klausos atranka otoakustinės emisijos (OAE) metodu. Kūdikiai, neperėję pirminės klausos atrankos OAE metodu (OAE –) arba turintys bent vieną iš anksčiau išvardytų rizikos veiksnių, privalo būti ištirti gydytojo otorinolaringologo. Kūdikiui įtarus negrįžtamąjį klausos sutrikimą, per pirmuosius šešis jo gyvenimo mėnesius
būtina atlikti BERA ir audiometrinį tyrimą. Normali klausa – klausos slenksčiai iki 20 dB. Gydymas: Reabilitacija klausos aparatais,Sraigės (kochlearinė) implantacija.BAHA sistema.
Ūminis neurosensorinis klausos pažeidimas
būklė, pasireiškianti staigiu – per 72h atsiradusiu užgulimu ir/ar pilnumo jausmu vienoje ar abiejose ausyse,
audiologiškai nustatytu neurosensoriniu klausos pažeidimu 30 dB ir daugiau.Staigus apkurtimas – kraujotakos sutrikimas (nekoreguotas AKS, g.b. trūkusi vidinę ausį maitinanti kraujagyslė),akustinė trauma (šaudymas, fejerverkai). Per kelias valandas ar paras – virusinė infekcija (herpes zooster, sifilis).Privaloma atlikti otoskopiją ir (arba) pneumootoskopiją.Vertingu diagnostikos tyrimu yra laikomi ir kamertoniniai mėginiai. Jie nurodys neurosensorinio tipo klausos pažeidimą, t. y. Rinne’o mėginys bus teigiamas, Weber’io mėginio metu garsas bus girdimas sveikąja ausimi. Klausos pažeidimo lygiui nustatyti - toninė audiograma. Gydymas turi būti pradėtas nedelsiant.Gliukokortikoidai (GK) yra laikomi pirmaeiliais medikamentais ŪNKS gydyti.Gydymo efektas yra vertinamas praėjus 10 dienų, 3 mėn. (vaikams) ir 6 mėn.
(suaugusiesiems) nuo gydymo pabaigos. Jeigu kontrolinėse audiogramose nustatomas klausos slenkstis ≥ 30 dB vaikams ir ≥ 40 dB suaugusiesiems, skiriamos klausos
reabilitacijos priemonės.
Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (GPPV)
GPPV – tai staigių galvos judesių išprovokuojami trumpi, praeinantys svaigimo epizodai, kuriuos sukelia pusratinių kanalų endolimfoje plūduriuojantys otolitai. Dažniausiai pažeidžiamas užpakalinis pusratinis kanalas. Svaigimo epizodai, trunkantys kelias sekundes ar minutes, kuriuos išprovokuoja tam tikra viena kritinė galvos padėtis arba galvos padėties pakeitimas.Svaigimo priepuolis dažniausiai praeina per 20–30 sekundžių. svaigimas gali sukelti pykinimą, nestabilumo pojūtį, vėmimą. Diagnozuojama atliekant provokacinius mėginius.Repoziciniai pratimai yra svarbiausias ir veiksmingiausias gydymo būdas.
Vestibulinis neuronitas
Tai ūminis užsitęsęs periferinis galvos svaigimas be klausos sutrikimo. Klinika ūminis užsitęsęs sisteminis galvos svaigimas (vertigo), trunkantis apie 3 paras; pykinimas, vėmimas; ryškios autonominės vegetacinės reakcijos, stiprus baimės jausmas, prakaitavimas; nesutrikusi klausa (gali būti neryškus spengimas ausyse); neseniai persirgta arba dar esanti VKT infekcija arba kitokia virusinė infekcija; nėra kitų neurologinių simptomų. Diagnostika : Nustatomas ryškus savaiminis horizontalusis vienos krypties nistagmas į sveikosios ausies pusę; Gydymas: ramybė pirmąją parą ir kuo ankstyvesnė vestibulinė fizinė reabilitacija,skiriama antiemetikų 1–2 dienas pagal būtinybę; 10 dienų metilprednizolono, betahistino hidrochlorido.
Menjero liga
Idiopatinė endolimfos vandenė, pasireiškianti epizodiniu galvos svaigimo priepuoliu, ūžesiu ausyje ir pablogėjusia
klausa.Menjero ligos priepuolio simptomai yra:priepuolinis svaigimas (vertigo), trunka nuo 20 minučių iki 24 valandų.klausos pažeidimas→ neurosensorinio tipo, ūžesys (tinnitus), kartais gali būti ir garso dvejinimasis. stiprus ausies užgulimas; ryškios autonominės vegetacinės reakcijos. Menjero liga diagnozuojama tik tais atvejais, kai pacientui nustatomas vertigo ir neurosensorinis klausos pažeidimas. 1. Konservatyvusis gydymas – tai mitybos koregavimas, medikamentinis gydymas ir reabilitacija.
Kadangi priepuolius išprovokuoja didelis druskos kiekis maiste, kofeinas, alkoholis, nikotinas,
stresas, glutamatas, alergenai, Menjero liga sergantys pacientai turėtų vengti šių produktų. Priepuolio metu skiriama vestibulinių slopiklių (supresorių). Vienintelis įrodymais grįstas vaistas, skirtas palaikomajam gydymui, yra betahistino hidrochloridas. Chirurginis gydymas indikuotinas pacientams, kuriuos vargina progresuojantys simptomai, ryškiai bloginantys gyvenimo kokybę, net ir skyrus medikamentinį gydymą.
