Ryklės skausmas, knarkimas, užkimimas, stridoras Flashcards
(29 cards)
Ūminis faringitas
Klinika:Ryklės perštėjimas, sausumas, skausmas, gleivės, kosulys, blogas kvapas iš burnos.Bendra savijauta gera, ryti maistą gali, temperatūra – subfebrili. Ūminio faringito diagnostika remiasi anamneze ir faringoskopija. Faringoskopija – gleivinės paraudimas, gleivių sankaupos, tonzilių, gomurio liežuvėlio paraudimas. Ūminio virusinio ir bakterinio faringito diferencinei diagnostikai išsivysčiusiose pasaulio šalyse plačiai naudojamas Centor’io indeksas. Gydymas Simptominis – didelis skystų šltų skysčių, vietinio poveikio antiseptika (skalavimas, pastilės), NVNU, atipiretikai
Ūminis tonzilitas (angina)
Ūminis ryklės skausmas, skausmingas rijimas, febrilus karščiavimas, bendra būklė bloga, skausmingas seilių ir maisto rijimas. Pradžioje ryklėje matomi ryklės ir migdolų katariniai pokyčiai: paraudimas, paburkimas. Vėliau gali išryškėti migdolų apnašas, ↑↑↑ sritiniai limfmazgiai kraujosruvos gomuryje (petechijos). Lovos režimas, gausus šiltų skysčių vartojimas, skausmo malšinimas -rekomenduojama rinktis paracetamolį arba ibuprofeną, prireikus antipiretikai.Ligos pradžioje ypač veiksmingi vietiškai ryklės gleivinę veikiantys medikamentai
(purškalai, pastilės, skalavimo skysčiai). Būklei negerėjant per 3–4 dienas arba nustačius bakterinei infekcijai būdingų požymių, skiriamas antibakterinis gydymas (10 dienų). Penicilinas – pirmaeilis vaistas ūminiam tonzilitui gydyti. Alternatyva – amoksicilinas. Jei pacientai alergiški penicilinuia, skirti makrolidus.
Paratonzilinis pūlinys (peritonzilinis) (lot. Abscessus paratonsillaris)
Stiprėjantis gerklės skausmas ir skausmingas rijimas. Susiformavus pūliniui, vargina nuolatinis, į ausį plintantis ryklės ir kaklo skausmas, febrilus karščiavimas, sunku prasižioti (trismus), pakinta kalba („gromuliuojanti“ kalba).Faringoskopijos metu matoma paraudęs, paburkęs, link vidurio linijos pastumtas gomurio migdolas. Gydymas incizija + a/b, abscestonzilektomija, kai baigiasi uždegimas.Vaikams nedaromas pūlinio drenavimas, iškart abscestonzilektomija, nes drenuojama be nejautros.
Paleiryklinis pūlinys (lot. Abscessus parapharyngealis)
Pacientai skundžiasi febriliu karščiavimu, skausmingu rijimu, ryklės ir kaklo skausmu, sunku prasižioti. Faringoskopijos metu matoma šiek tiek išsipūtusi šoninė ryklės siena, gomurio migdolas gali būti pastumtas link vidurio linijos, bet mažiau nei paratonzilinio pūlinio atveju. Kaklo judesiai riboti. Kaklo KT atliekama įtariant užryklinį arba paleiryklinį pūlinį. Pūlinių gydymas visada chirurginis. Pūliniai drenuojami išoriniu priėjimu, atliekant kaklo pjūvį palei priekinį galvos sukamojo raumens kraštą.Kartu skiriama antibiotikoterapija plataus veikimo spektro švirkščiamaisiais antibiotikais.
Užryklinis pūlinys (lot. Abscessus retropharyngealis)
→susiformuoja supūliavus užrykliniams limfmazgiams. Kūdikystėje yra febrilus karščiavimas, kartu su pasunkėjusiu žindimu ir kvėpavimu. Vyresni vaikai skundžiasi pasunkėjusiu, skausmingu rijimu, kaklo skausmu, kosuliu. Ribotais kaklo judesiais ir kreivakaklyste skundžiasi apie 50 proc. sergančių užrykliniu pūliniu pacientų. Negali palenkti galvos atgal. Faringoskopijos metu matoma šiek tiek išsipūtusi užpakalinė ryklės siena. Būtina atlikt KT. Gydymas chirurginis: pūlinio drenažas + pasėlis + a/b i/v.Pūlinio incizija ir drenažas paprastai atliekami endofaringiniu būdu.
Lėtinis faringitas
Tai ilgiau nei 3 mėn trunkantis gerklės perštėjimas su objektyviais simptomais. > 3mėn trunkantis gerklės skausmas, skrepliavimas, perštėjimas (ryškiausias ryte), deginimas, krenkštimas, kosulys, užkimimas, nenuryto kąsnio pajūčiu.Hipertrofinis – difuzinis ryklės gleivinės sustorėjimas, paburkimas. Granuliacinis – hipertrofavės limfinis audinys ant užpakalinės ryklės sienelės. Atrofinis – plona, sausa, balta gleivinė.Simptominiam gydymui skiriami tie patys vietiškai veikiantys antiseptiniai-uždegimo slopinamieji medikamentai, kaip ir sergant ūminiu faringitu. Granuliaciniam lėtiniam faringitui gydyti galima taikyti limfinio audinio destrukciją
(krioterapiją, elektrinę arba lazerinę koaguliaciją)
Adenoidektomija (AT)
Operacija, kurios metu pašalinamas hipertrofuotas ryklinis migdolas (adenoidas). Dažniausiai operacija atliekama
„šaltaisiais“, kiuretę primenančiais instrumentais taikant bendrinę intubacinę nejautrą.Pro burną į nosiaryklę įstačius tinkamo dydžio adenoidotomą, braukiamuoju judesiu pašalinami adenoidai. Švelnaus ir minkšto maisto dieta skiriama iki 7 dienų po operacijos. Valgyti galima
praėjus keletui valandų po operacijos. Reikia vengti aštraus maisto, gazuotų gėrimų, šokolado, citrusinių vaisių.10–14 dienų ribojamas fizinis krūvis. Reikia neperkaisti, nesikaitinti saulėje, pirtyje. Skausmo malšinimas. Pooperacinis skausmas nėra intensyvus, paprastai trunka 1–2 dienas. Dažniausiai pooperaciniam skausmui mažinti pakanka acetaminofeno arba ibuprofeno. Negalima skirti stipriai trombocitų agregaciją slopinančių vaistų (acetilsalicilo rūgšties)! Jei eiga nekomplikuota, pooperacinė antibiotikų terapija arba infuzoterapija neskiriama.
Tonzilektomija
Tai chirurginė operacija, kurios metu yra visiškai pašalinamas gomurio migdolas kartu su jo kapsule, atidalijant paratonzilinį tarpą tarp migdolo kapsulės ir raumeninės ryklės sienos. Pirmąsias paras po operacijos gali būti subfebrilus karščiavimas. Švelnaus ir minkšto maisto dieta skiriama 10 dienų po operacijos. Ribojamas fizinis krūvis, skiriamas nedarbingumas. Rekomenduojama neperkaisti, nesikaitinti saulėje, pirtyje. Operacijos dieną, pasibaigus kruvinoms išskyroms, galima atsigerti. Skysčių
balansas atkuriamas infuzoterapijos būdu. Valgyti patariama kitą parą. Rekomenduojama vengti aštraus maisto, sulčių, gazuotų gėrimų, šokolado, citrusinių vaisių, alkoholio. Populiariausias maistas po TE: omletas, košė, sriuba, želė, ledai, gėrimas – vanduo, pienas. Pooperacinis skausmas piką pasiekia 2–3 parą po operacijos ir gali
trukti iki 7–10 parų. Dėl bendros sensorinės inervacijos po tonzilektomijos ryklės skausmas gali plisti į ausų sritį. Pooperaciniam skausmui mažinti skiriama acetaminofeno, kitų, silpniau trombocitų agregaciją slopinančių NVNU. Ikioperacinė arba pooperacinė antibiotikų terapija įprastai
neskiriama. Jei yra komplikuota pooperacinė eiga (pvz., pooperacinis sepsis, limfadenitas, daugkartinis kraujavimo
stabdymas), kai įrodyta infekcija arba yra didelė jos grėsmė, skiriama penicilino grupės arba kitų antibiotikų (remiantis pasėlio duomenimis ir antibiotikograma). Adekvati pooperacinė infuzoterapija (izotoniniu, druskų tirpalais) skiriama tol, kol išgeriamų skysčių kiekis pasiekia paros normą. Dažniausios tonzilektomijos komplikacijos yra kraujavimas, kraujo aspiracija, laikinas skonio
sutrikimas. Kraujavimo po tonzilektomijos dažnis – 3–5 proc. Didžiausia kraujavimo tikimybė yra 1 ir 7 parą po tonzilektomijos.
Ūminis laringitas
Dažniausiai yra virusų sukelto peršalimo tąsa. Būdingiausias ūminio laringito simptomas yra užkimimas. Jis gali būti įvairaus laipsnio: nuo neryškaus iki ryškaus, kai balso visiškai nebūna (afonija). Krenkštimas, kosulys, kuris pradžioje būna sausas, vėliau drėgnas, atkosima gleivių. Kūno temperatūra priklauso nuo sukėlėjo, tačiau dažniausiai būna normali arba subfebrili (37–37,5 °C). Užkimimas trunka 2–3 dienas. Poklostiniam laringitui būdinga simptomų triada: užkimimas, „lojantis“ kosulys ir
inspiracinis dusulys (stridoras). Dažniausiai šie simptomai išsivysto ligos pradžioje, naktį, kartu su febriliu karščiavimu. Virusų sukeltas užkimimas praeina savaime per 2–3 dienas be medikamentinio gydymo. Skiriamas balso režimas (tylėjimas), draudžiama šnabždėti. Patariama vengti garsių pokalbių, riksmo, pokalbių telefonu, nedainuoti.Draudžiama rūkyti, būti dulkėtose patalpose.Jei per 4 dienas išlieka negerėjanti būklė arba atsiranda stridoras, pacientą būtina siųsti pas otorinolaringologą. Nustačius poklostinį laringitą, pacientas stacionarizuojamas. Papildomai gydoma nuo edemos (steroidais, inhaliacijomis)
Lėtinis katarinis laringitas (lot. Laryngitis chronica catarrhalis)
Lėtiniam katariniam laringitui būdinga ilga, su remisijomis ir pablogėjimais eiga. Jam nebūdinga epitelio hiperplazija ir metaplazija. Būna įvairaus laipsnio balso užkimimas, balso nuovargis, svetimkūnio, „kąsnio“, sausumo gerklėje pojūtis, krenkštimas. Labai svarbu pašalinti žalingus etiologinius veiksnius, mažiau kalbėti, laikytis balso higienos. Kartais ligoniui tenka keisti profesiją. Ligai paūmėjus, gydoma panašiai kaip ūminis laringitas, tačiau ilgiau
Lėtinis hiperplazinis laringitas (lot. Laryngitis chronica hyperplastica)
Tai difuzinis gerklų gleivinės uždegimas, pasireiškiantis epitelio hiperplazija ir metaplazija. Lėtiniam hiperplaziniam laringitui būdingas nuolatinis, įvairaus laipsnio balso užkimimas, gerklės peršėjimas, trunkantis kelerius metus. Ligai būdinga banguojanti eiga, tačiau ir remisijos metu balsas negrįžta į normalų. Diagnozei patvirtinti visada reikia įvertinti epitelio diferenciacijos ir displazijos laipsnį. Tai galima padaryti tik operacijos metu pašalinus pakitusius audinius ir ištyrus histologiškai.Pradinėse ligos stadijose, kol epitelio hiperplazija neryški ir tolygi, nematyti balkšvų keratozės židinių, gydoma konservatyviai. Ligai progresuojant, ryškėjant hipertrofijai arba atsiradus keratozei, reikia chirurgiškai pašalinti pakitusias gleivinės dalis kontroliuojant operaciniu mikroskopu, t. y. atlikti balso klostės dekortikaciją arba I tipo kordektomiją.
Balso klosčių mazgeliai
susiformuoja balso klosčių viduriniuose trečdaliuose. Ligoniai, kuriems yra balso klosčių mazgelių, paprastai skundžiasi nestipriu užkimimu, greitu balso nuovargiu, diskomfortu kalbant. Atliekant vaizdo laringostroboskopiją, matomi du, simetriškai vienas priešais kitą esantys mazgeliai, ir fonacijos metu nevisiškai susiglaudusios balso klostės. Nedideli, neseniai susiformavę mazgeliai gali išnykti savaime (konservatyvus), laikantis balsą tausojančio režimo arba gydant specialiais kvėpavimo ir balso
pratimais (fonopedinis gydymas). Didesni kieti mazgeliai šalinami mikrochirurginiu būdu, darant tiesioginę
mikrolaringoskopiją. Po operacijos reikalinga fonopedinė balso reabilitacija
Balso klosčių polipai
ribotas, nepiktybinis darinys, susidarantis tik ant balso klosčių membraninės dalies. Dažniausi pseudonavikai.Gerklų polipai diagnozuojami apžiūrint gerklas veidrodėliu arba atliekant vaizdo laringostroboskopiją. Tipiški polipai būna vienpusiai, ant vidinio balso klosčių krašto, tarp priekinio ir vidurinio jų trečdalio ribos. Ligoniai dažniausiai skundžiasi nuolatiniu užkimimu, kurio laipsnis priklauso nuo polipo dydžio. Užkimimas yra grubus, gergždžiantis. Gydymas chirurginis.
Gerklų cistos
Antkaklio, prieangio, balso klosčių. Gydymas chirurginis. Nedidelių antgerklio cistų simptomatika negausi:
svetimkūnio arba diskomforto jausmas gerklėje,stiprėjantis ryjant. Neretai jos aptinkamos atsitiktinai, darant laringoskopiją. Didelės cistos pasireiškia sutrikusio rijimo simptomais. sergantys prieangio cistomis skundžiasi ilgalaikiu užkimimu; gali būti svetimkūnio gerklėje jausmas. Jei yra didelių prieangi o klosčių cistų, gali būti stridoro požymių – pasunkėjęs, švokščiantis kvėpavimas. Balso klosčių cistoms būdingas ilgalaikis, mėnesius ar net metus trunkantis ryškus, grubaus pobūdžio balso užkimimas (jei net ir nedidelė cista).
Lėtinis tonzilitas
Pasireiškia nuolatiniu arba besikartojančiu ryklės skausmu ir ūminiais tonzilitais, sritinių limfmazgių padidėjimu. Būdingi ir lėtinės intoksikacijos požymiai: blyškumas, apetito stoka, asteniškumas, prakaitavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Diagnostika: Paradise kriterijai + vietiniai požymiai (žiočių lankų paraudimas, hipertrofija, skysti pūliai, kamšteliai, tonzilės standžios, kaklo l/m) + ASO titras + paratonzilinės komplikacijos. Konservatyvusis lėtinio tonzilito gydymas – tai adekvatus ūminio tonzilito epizodų
gydymas, patogeninių mikroorganizmų turėtojų gydymas. (penicilinas/amoksacilinas). Jei lėtinio tonzilito simptomai neigiamai veikia gyvenimo kokybę, darbingumą, skatina
vartoti daug medikamentų ir antibiotikų, sukelia paratonzilinių ir metatonzilinių komplikacijų, rekomenduojama migdolų pašalinimo operacija – tonzilektomija
Knarkimo ir obstrukcinės miego apnėjos sindromas
OMA – VKT obstrukcijos sukeltas kvėpavimo sustojimas (apnea) ar >50proc. oro srovės sumažėjimas miego
metu, trunkantis 10s ir ilgiau, pasikartojantis 5k/h (hipopnea). Knarkimas – garsas kylantis miego metu oro srovei virpinant susiaurėjusį VKT sritį. Pagrindiniai OMA sergančių pacientų nusiskundimai yra nuolatinis knarkimas, padidėjęs mieguistumas ir sumažėjęs darbingumas. Pacientai taip pat gali skųstis dėmesio sutrikimais. Iki 80 proc. sergančių OMA pacientų nustatoma arterinė hipertenzija. Diagnostika: Anamnezė ir mieguistumo objektyvizavimas. Epworth’o mieguistumo skalė.Polisomnografija (PSG) – OMAS diagnostikos aukso standartas. Remiantis užregistruotų apnėjų ir hipopnėjų skaičiumi, apskaičiuojamas apnėjų / hipopnėjų
indeksas (AHI). Pagal AHI, obstrukcinė miego apnėja klasifikuojama į lengvą (AHI = 5–≤15) (Ubulopalatoplastika) (RDTA), vidutinio sunkumo (AHI = >16–≤30) ir sunkią (AHI> 31). AHI <5 – kanarkimas (RDTA). Klinikinis VKT tyrimas atliekamas pacientui skundžiantis knarkimu ir PSG diagnozavus OMA. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – nustatyti VKT obstrukcijos priežastis ir vietą. VKT vertinami atliekant:
1) faringoskopiją;
2) kvėpavimo takų endoskopiją ir Miulerio mėginį. Gydymas: Įpročių korekcija ir miego higiena, pozicinė terapija rekomenduojamos knarkiantiems ir
sergantiems lengva OMA pacientams arba kartu su kitais gydymo metodais, sergant vidutinio sunkumo arba sunkia OMA. Gydymas nosine nenutrūkstamo oro srauto ventiliacija (nCPAP) yra pirmaeilis gydymo
metodas pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia OMA. nCPAP rekomenduojama visada, kai AHI yra ≥ 20 ep./val. Kaip pirmaeilis gydymo metodas, chirurginis gydymas rekomenduojamas knarkiantiems ir lengva OMA sergantiems pacientams. Dažniausiai daromos operacijos yra minkštojo gomurio ir liežuvio šaknies radiodažninė termoabliacija (RDTA) ir uvulopalatofaringoplastika (UPFP).
Lėtinis atrofinis laringitas (lot. Laryngitis chronica atrophica)
dažniausiai būna kartu su nosies ir ryklės gleivinės atrofija. Liga būdinga vyresnio amžiaus moterims po menopauzės, išsekusiems pacientams dėl gretutinių ligų arba jų gydymo, lėtine anemija sergantiems pacientams. Ligoniai skundžiasi gerklės džiūvimu, peršėjimu, svetimkūnio pojūčiu, progresuojančia disfonija. Atliekant laringoskopiją, matoma matinė, sausa, išplonėjusi gerklų vidinio paviršiaus
gleivinė, ant jos tirštos, tąsios gleivės, pridžiūvusios tamsios plutelės. Lėtinio atrofinio laringito gydymas yra ilgas, sistemingas, tačiau ne visada veiksmingas.
Svarbu nustatyti ir pašalinti priežastį ir dirginamuosius veiksnius, stengtis kuo mažiau kalbėti. Simptominiam gydymui skiriamos gleives skystinančios ir atsikosėjimą lengvinančios inhaliacijos arba pastilės (pvz., su hialurono rūgštimi, islandine kerpe), bendros stimuliuojamosios priemonės, klimatoterapija.
Pointubacinė granuloma
granuloma gali susidaryti nuo 2 mėn. iki 0,5m. po intubacinės narkozės. susidaro daugiausia tik moterims. skundžiasi svetimkūnio jausmu gerklose, užkimimu,
greitu balso nuovargiu. Šie dariniai būna įvairaus dydžio.
Didelės granulomos gali net užkimšti balso plyšį. Tada
atsiranda kliūtinis kvėpavimas – inspiracinis dusulys ir
stridoras.Pointubacinės gerklų granulomo diagnozuojamos vaizdo laringoskopija. Gydymas chirurginis. Pooperaciniu
laikotarpiu reikalingas fonopedinis gydymas.
Kontaktinės granulomos
Dažniausiai susiformuoja garsiai kalbantiems vyrams,
kurių gerklų gleivinė pakitusi dėl ilgalaikio dirginimo tabakodūmais, nekontroliuojamo GERL.Ligoniai, kuriems yra kontaktinė granuloma, skundžiasi pasikartojančiu
užkimimu, svetimkūnio jausmu ir nestipriu skausmu
gerklose. Čiuopiant viršutinio gerklų nervo projekcijoje,
nustatomas padidėjęs jautrumas, dažnai kyla noras
atsikosėti.Tipiška kontaktinės granulomos vieta – užpakaliniai balso klosčių galai. Būdingas „kūjo ir priekalo“
fenomenas. Pradinėse ligos stadijose, kai kontaktinė granuloma dar nedidelė, gydoma konservatyviai. Įsisenėjusių darinių granuliacinis audinys šalinamas chirurgiškai
Polipinė balso klosčių hiperplazija, Reinkės ir Hajeko liga
Reinkės tarpo, esančio tarp balso klostės epitelio ir raiščio, polipinė degeneracija. Ši liga dar vadinama polipozišku arba rūkalių laringitu, Reinkės edema, Reinkės ir Hajeko liga.Pacientai skundžiasi būdingu grubiu užkimimu ir žemu balsu. Moterų balsas tampa panašus į vyrų. Polipinei balso klosčių hiperplazijai labai išvešėjus, gali atsirasti ir pasunkėjusio kvėpavimo požymių. Atliekant vaizdo laringoskopiją, ant vidinio balso klosčių krašto aptinkami pusiau skaidrūs, primenantys drebučius, pilkšvi arba pilkšvai rausvi dariniai. Dažniausiai jie būna abipusiai. gydoma chirurgiškai. Ligos pradžioje endolaringinės
mikrochirurginės intervencijos metu balso klosčių viršutiniame paviršiuje mikroskalpeliu padaromi išilginiai pjūviai ir iš Reinkės tarpo išsiurbiamas želatinos konsistencijos turinys
Vaikų gerklų papilomatozė
pasireiškia dauginėmis išaugomis (papilomatoze). Gerklų papilomų gali atsirasti bet kurio amžiaus vaikams, tačiau įprastai pirmieji požymiai pastebimi iki 5 metų, o dažniausiai – 2-aisiais gyvenimo metais. Klinika: užkimimas -> dusulys -> stridoras ->uždusimas. Pradinis ligos simptomas yra užkimimas, kuris pamažu pereina į afoniją (bebalsystę). Vėliau gali būti ir dusulys, nes labai greitai auga masė. Ligai progresuojant, didėdamos papilomos siaurina gerklų spindį, todėl išryškėja progresuojančios gerklų stenozės simptomas – stridoras. Gerklų papilomos vyresniems vaikams diagnozuojamos atliekant vaizdo laringoskopiją, o mažiems – tiesioginę mikrolaringoskopiją. Papilomos paprastai susidaro ant balso klosčių (priekinių dviejų trečdalių, priekinės jungties), yra purios, prisilietus truputį kraujuoja. Dažniausiai pašalintos papilomos greitai recidyvuoja ir plinta į dar nepažeistas kvėpavimo takų vietas. Kartais, prasidėjus lytiniam brendimui, jos išnyksta savaime
Suaugusiųjų gerklų papilomos
gerklų papilomatozė yra laikoma ikivėžine gerklų liga. Suaugusių žmonių plokščialąstelinės papilomos dažniausia yra pavienės. Klinikiniai požymiai priklauso nuo jų vietos:
• Pažeidus balso klostes, iš pradžių ilgam pakinta balso tembras, vėliau balsas užkimsta, užkimimas stiprėja iki afonijos. Gerklų stenozės požymių būna daug rečiau negu vaikams. Ligonius, kuriems papilomų yra prieangio klosčių srityje, vargina svetimkūnio jausmas gerklėje. Apatinio gerklų aukšto pažeidimas gali pasireikšti peršėjimu, kutenimu trachėjoje, kosuliu, o vėliau, progresuojant procesui, stenozės simptomais. Pagrindinis klinikinės diagnostikos metodas – vaizdo laringoskopija. Pagrindinis gydymo metodas išlieka chirurginis – endolaringinė mikrochirurgija. Operacijos tikslai: Radikalusis papilomų šalinimas; Galimo suvėžėjimo profilaktika; Balso atkūrimas.
Centrinis gerklų paralyžius
Klinikinių požymių visuma, atsiradusi dėl klajoklio nervo branduolių, ganglijų ir intrakranijinės dalies pažeidimo.Pažeidimo pusėje fonacijos metu balso klostė lieka lateralinėje padėtyje, todėl ligonio balsas išnyksta arba tampa tylus, pučiantis.Dėl nejudraus gomurio kalba tampa specifinė, vadinama atviruoju sniaukrojimu (lot.
rhinolalia aperta). Dėl gomurio ir gerklų inervacijos pažeidimo – sutrinka rijimas, maistas patenka į nosį; į
kvėpavimo takus aspiruojamas sekretas. Neretai kartu būna ir kitų galvinių nervų paralyžius. Ryklės apžiūros metu nustatoma, kad minkštasis gomurys nejudrus, padribęs, o jei paralyžius vienpusis, – pažeidimo pusėje nusileidęs žemiau. Laringoskopijos metu fonuojant ir kvėpuojant balso klostė pažeidimo pusėje išlieka nejudri,
lateralinėje padėtyje. Pažeidimas gali būti vienpusis arba abipusis. Kartais matomi nevalingi, nekoordinuoti, trūkčiojantys balso klosčių judesiai, tremoras. Centrinės kilmės gerklų paralyžiaus gydymas yra priežastinis ir simptominis. Pagrindinę ligą gydo neurologai, neurochirurgai. Dėl sniaukrojimo, sutrikusio rijimo skiriamas logopedinis gydymas, neuroreabilitacija. Po konservatyviojo gydymo išlikęs ryškus užkimimas, didesnis nei 3 mm tarpas tarp balso klosčių (fonuojant), aspiracija gydoma chirurgiškai: balso klostę medializuojančiomis
operacijomis.
Periferinis gerklų paralyžius
klinikinių požymių visuma, atsiradusi dėl viršutinio arba apatinio gerklų nervo pažeidimo.
Viršutinio gerklų nervo paralyžius: Pasireiškia tik balso klostes įtempiančių žiedinių skydo raumenų paralyžiumi ir
išnykusiais apsauginiais gerklų refleksais (rijimo, kosulio).Jei paralyžius vienpusis.Ligonis būna truputį užkimęs, balsas pučiantis. Jei paralyžius abipusis,būna pučiančio pobūdžio ryškus užkimimas (iki afonijos). Dėl sutrikusių apsauginių refleksų vargina springimas (ypač geriant skysčius),kosulys, atsiranda aspiracijos pavojus.
