Nosies obstrukcija, sloga, kraujavimas Flashcards
(14 cards)
Ūminė sloga (Ūminis rinitas)
Ūminė sloga – viena iš peršalimo išraiškų. Po inkubacinio periodo, trunkančio 24–72 val., prasideda ūminės slogos katarinė stadija: deginimo, peršėjimo jutimas nosyje, nosiaryklėje, vėliau čiaudulys, neryškus bendras negalavimas. Karščiavimas nėra būdingas, ypač jei sukėlėjai rinovirusai arba koronavirusai. Hipereminės stadijos (vidurinė st.) metu atsiranda nosies obstrukcija – pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, prasideda sekrecija. Sekretas pradžioje būna vandeningas, parausta
ir patinsta nosies prieangio bei viršutinės lūpos oda, ašaroja akys. Vėliau, 3–4-tą ligos dieną, sekretas tampa gleivingas arba pūlingas (pūlingoji stadija). Pūlingas nosies sekretas nebūtinai bakterinės superinfekcijos požymis! Jei liga nesikomplikuoja, simptomai išnyksta per 5 d.Kūdikystėje ūminė sloga labai apsunkina bendrą vaiko būklę, nes nosies užgulimas sutrikdo normalią mitybą – žindant vaikui trūksta oro. Dėl to kūdikis tampa neramus,
pyksta, blogai miega. Gydymas tik simptominis.
Nealerginė neinfekcinė sloga
Visoms slogos formoms būdingi tie patys simptomai (pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, išskyros iš nosies, čiaudulys, niežulys. Skiriasi tik ją sukeliančios priežastys
.1. Profesinė sloga. Dažniausi dirgikliai yra chloras, lateksas, klijai, medžio dulkės, metalų druskos.
2. Medikamentinė sloga. Sukelia ilgalaikis (ilgiau nei 7 dienų) vietinių nosies dekongestantų
(simpatomimetikų ir imidazolo preparatų) vartojimas.
3. Vaistų sukelta sloga. Taip vadinama ne vietinių dekongestantų, o kitų vietiškai ir sistemiškai
vartojamų vaistų sukelta sloga.
4. Nealerginė sloga su eozinofilijos sindromu. Šis sindromas literatūroje dažnai vadinamas
NARES.
5. Hormoninė sloga. Atsiranda sutrikus reprodukcinės sistemos arba skydliaukės hormonų pusiausvyrai.
6. Idiopatinė sloga (vazomotorinis rinitas). Manoma, jog ši lėtinė sloga išsivysto dėl autonominės nervų sistemos sutrikimo, padidėjusio neuropeptidų arba azoto oksido reaktyvumo.
7. Maisto sukeltą rinitą dažniausiai sukelia maisto konservantai arba pats maistas.
8. Šalto oro sukeltą slogą sukelia oro temperatūros svyravimai, pvz., išėjimas iš šiltos patalpos į
lauką.
9. Emocinę slogą sukelia dėl streso išsausėjusios gleivinės, sutrikusi jų fiziologija. Gydymas: Labai svarbu vengti provokuojančių veiksnių, pakeisti aplinką, naudoti apsaugos priemones, atsisakyti medikamentinę slogą sukeliančių vaistų arba pakeisti juos kitais
vaistais. Nealerginei neinfekcinei slogai gydyti skiriama sisteminių dekongestantų, ĮGK. Nėščioms→ vietiniai GK.
Alerginė sloga
Dažniausiai alerginę slogą sukelia šie alergenai: žiedadulkės, namų dulkių erkės, gyvūnai. Pagal trukmę skiriama: Epizodinė alerginė sloga, kai ligos požymiai trunka ≤4d. /sav. per savaitę arba trunka ≤4
sav. Nuolatinė alerginė sloga – ligos požymiai trunka ilgiau >4d./sav. arba trunka >4sav.
Pagal eigą skiriama: Lengvos eigos alerginė sloga – kai simptomai netrukdo paciento kasdienei veiklai, nesutrinka paciento miegas. Vidutinės ir sunkios eigos alerginė sloga – simptomai labai ryškūs, sutrinka miegas ir
kasdienė veikla. Mažėja darbo našumas, blogėja mokymosi rezultatai, vargina nuolatinis nuovargis. Alerginę slogą galima įtarti, kai yra ≥2 simptomų (čiaudulys, vandeninga sekrecija iš nosies, nosies užburkimas, nosies niežėjimas, konjunktyvitas). Priekinės rinoskopijos metu matoma paburkusi, melsvo atspalvio nosies gleivinė, skaidrios vandeningos gleivės. Liga patvirtinama, jei atlikus odos dūrio mėginius, provokacinius mėginius arba ištyrus
specifinį IgE ir paneigus kitos kilmės slogą, nustatomas įsijautrinimas simptomus sukeliantiems alergenams. Atsižvelgiant į alerginės slogos formą ir eigą gali būti rekomenduojama vietinio arba sisteminio poveikio dekongestantų, nesedacinių (antrosios kartos) antihistamininių vaistų, vietinio poveikio kromonų (retai), įnosinių purškiamųjų gliukokortikoidų (ĮGK).
Ūminis rinosinusitas (lot. Rhinosinusitis acuta)
Iki 12 savaičių. Klinika : nosies užgulimas, išskyros iš nosies arba į nosiaryklę, spaudimas ir (arba) skausmas veido srityje, uoslės susilpnėjimas arba jos netekimas.ŪRS diagnozei patvirtinti privalomas ir bent vienas nosies endoskopinis požymis: gleivingos ir pūlingos išskyros vidurinėje nosies landoje arba gleivinės edema.Sergant lengvos eigos rinosinusitu skiriamas simptominis gydymas sisteminiais arba vietiniais dekongestantais, prireikus – analgetikais. Jei pagerėjimo per 10 dienų nėra, skiriama įnosinių gliukokortikordų (ĮGK). Sergant vidutinio sunkumo rinosinusitu gydymas pradedamas ĮGK. Sergant sunkios eigos rinosinusitu (karščiavimas > 38 °C, skausmas > 7 balai) skiriama ĮGK kartu su antibiotiku. Pirmaeiliai antibiotikai – penicilinai, makrolidai.
Lėtinis rinosinusitas (lot. Rhinosinusitis chronica)
Simptomai ir diagnostika kaip ir URS. Pirmaeilis LRS gydymas – konservatyvus. Konservatyvųjį gydymą sudaro nosies plovimas fiziologiniu arba druskų tirpalu ir įnosiniai purškiamieji gliukokortikoidai (ĮGK). Sergant lengvos eigos LRS skiriama plauti nosį fiziologiniu arba druskų tirpalu,
ĮGK, gydomos gretutinės ligos.
• Sergant vidutinio sunkumo arba sunkios eigos LRS (be arba su nosies polipoze) kartu su ĮGK gali būti skiriama antibiotikų (ypač jeigu IgE nėra padidėjęs), tačiau jie nėra labai veiksmingi. Sergant sunkios eigos LRS su nosies polipoze papildomai gali būti skiriama
geriamųjų gliukokortikoidų (0,5–1,0 mg prednizolono ekvivalento/kg per parą ne ilgiau kaip 3 savaites).
• Jei gydant ne trumpiau kaip 3 mėn. konservatyvusis gydymas neveiksmingas, skiriamas chirurginis gydymas. Pirmaeilė operacija sergant LRS yra funkcinė endonazalinė
prienosinių ančių operacija (angl. functional endoscopic sinus surgery – FESS).
FEES indikacijos sergant LRS:
1. Absoliučiosios: Visiškoji nosies obstrukcija.
2. Santykinės: Lėtinis rinosinusitas, kai gydant ne trumpiau kaip 3 mėn. nėra konservatyviojo gydymo efekto.
Preseptalinis celiulitas (lot. Cellulitis preseptalis).
Infekcija apima akių vokų odą ir poodinius audinius, tačiau neplinta giliau į akiduobę.Preseptaliniam celiulitui būdinga neskausminga akies vokų edema, paraudimas, galimas
karščiavimas. Pacientas kartais gali neatsimerkti dėl vokų edemos. Tačiau apžiūrint matyti, jog regėjimas ir akies judesiai yra nesutrikę. Gydymas dažniausiai konservatyvusis. Skiriama antibiotikoterapija į veną, nosies plovimas druskų tirpalais, sisteminio poveikio dekongestantų, ĮGK.
Akiduobės celiulitas (lot. Cellulitis orbitae)
Akiduobės celiulitui būdinga didėjanti vokų edema, vokų ir aplinkinių audinių paraudimas, junginės hiperemija, chemozė , karščiavimas. Taip pat matoma proptozė (išverstakumas), sumažėję ir skausmingi akių judesiai, gali būti susilpnėjusi rega. Kartu pasireiškia ūminio rinosinusito klinikiniai požymiai (pūlingos išskyros iš nosies arba į nosiaryklę, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, veido skausmas ančių projekcijoje).
Gydymas pradžioje konservatyvusis. Skiriama antibiotikoterapija į veną ĮGK, sisteminio poveikio dekongestantų, nosies plovimas druskų tirpalais. Būklei blogėjant arba nepagerėjus per 48 val., blogėjant regai, progresuojant akies judesių ribotumui arba besiformuojant akiduobės pūliniui taikomas chirurginis gydymas.
Poantkaulinis pūlinys
Poantkauliniam pūliniui būdingas karščiavimas, skausmas, proptozė, chemozė, riboti akių judesiai, sutrikusi rega, diplopija, išverstakumas (egzoftalmas). Kartu pasireiškia ūminio rinosinusito klinikiniai požymiai (pūlingos išskyros iš nosies arba į nosiaryklę, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, veido skausmas ančių projekcijoje).Gydymas chirurginis. Endoskopinės operacijos metu yra atveriamos akytkaulio ląstelės, pašalinama lamina papyracea ir drenuojamas pūlinys. Kartu skiriamas empirinis antibakterinis gydymas pagal dažniausius sinusito sukėlėjus, +++ preparatus, veikiančius
anaerobinę mikroflorą.
Akiduobės pūlinys (lot. Abscessus orbitae)
Būdingas karščiavimas, skausmas, proptozė, chemozė, oftalmoplegija, sutrikusi rega, išverstakumas (egzoftalmas). Akiduobės pūlinys gali komplikuotis negrįžtamuoju aklumu. Kartu pasireiškia ūminio rinosinusito klinikiniai požymiai: pūlingos išskyros iš nosies arba į nosiaryklę, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, veido skausmas ančių projekcijoje. Gydymas chirurginis.
Akytojo ančio trombozei (lot. Sinus cavernosus thrombosis)
būdinga tai, jog akiduobės struktūrų pokyčiai pasireiškia abipus.Pacientą vargina progresuojanti abipusė vokų edema, stiprus akiduobės ir galvos skausmas,
chemozė, proptozė, oftalmoplegija, tinklainės paburkimas, karščiavimas. Ligai progresuojant vystosi meningizmas, aklumas, traukuliai. Gydymas chirurginis.
Nosies ir prienosinių ančių navikai
Ankstyvieji nosies ir prienosinių ančių navikų simptomai: vienpusė nosies obstrukcija, skausmas veido srityje (akinių rėmelio simptomas), dantų skausmas, kraujingos išskyros
arba kraujavimas. Nosies ir prienosinių ančių navikai diagnozuojami remiantis anamneze, apžiūra (gleivinių
apžiūra, galvos nervų funkcijos įvertinimas), endoskopiniu tyrimu. Biopsija su morfologiniu tyrimu patvirtinama naviko diagnozė. Nosies ir prienosinių ančių vėžys gydomas chirurginiu būdu, spinduline terapija ir chemoterapija
Nosies pertvaros iškrypimas
Pacientas dažniausiai skundžiasi nuolatiniu arba epizodiniu pasunkėjusiu kvėpavimu pro nosį (dažniausiai vienpusiu, bet gali būti ir abipusis). Pacientus, kurių nosies pertvara iškrypusi, gali varginti kraujavimas iš nosies, rinosinusitas, užnosinis varvėjimas, knarkimas, veido, galvos skausmai.Išorinės apžiūros metu kartais nustatoma kreiva nosis, nosies šnervių asimetrija. Vertinant pakitusio nosies vožtuvo funkciją, atliekamas Cottle’o mėginys. Priekinės rinoskopijos metu vertinama nosies šnervių būklė, nosies pertvaros iškrypimo variantas: C, S tipo spyglys, ketera. Nosies endoskopinio tyrimo metu vertinami iškrypimai gilesnėse nosies landų dalyse, jų
santykis su vidurine nosies kriaukle, vidurine nosies landa. Nosies pertvaros operacija vadinama septoplastika.
Nosies svetimkūniai
Nosyje svetimkūniai dažniausiai įstringa žemiau apatinės nosies kriauklės arba ties vidurinės nosies kriauklės priekiniu galu. Ankstyvieji nosies svetimkūnio simptomai yra pasunkėjęs, triukšmingas kvėpavimas pro svetimkūnio užblokuotą nosies landą ir kraujavimas iš nosies. Anksti nediagnozavus nosies svetimkūnio (savaitės, mėnesiai) būdinga gausi vienpusė gleivinga ir (arba) pūlinga sekrecija iš nosies, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, blogas kvapas, čiaudulys.Svetimkūnis, kurį galima suimti patogiai ir stabiliai, pašalinamas žnyplėmis, pincetu. Nepatogiai
suimamas, slidus svetimkūnis pašalinamas lenktu kabliuku (Vojačeko zondu), besifragmentuojantis – išsiurbiant siurbliu.
Kraujavimas iš nosies
Kraujuojant iš nosies matomas kraujo tekėjimas iš nosies ir (arba) į ryklę. Pacientai gali skųstis galvos svaigimu, pykinimu, bendru silpnumu.Priekinis kraujavimas yra dažnesnis. Dažniausiai kraujavimo šaltinis yra Kiesselbach’orezginyje. Kliniškai priekinis kraujavimas paprastai būna silpnesnis ir lengviau sustabdomas dėl
patogesnės anatominės vietos. Užpakalinis kraujavimas yra intensyvesnis. Kraujas iš nosies ertmės patenka tiek į išorę,
tiek į ryklę. Be to, kraujuoti gali iš vidinės miego arterijos arba išorinės miego arterijos baseinui priklausančių kraujagyslių.Kraujavimo iš nosies diagnostika priklauso nuo bendros paciento būklės. Jei paciento būklė stabili, svarbu kruopščiai surinkti anamnezę. Kraujavimo vietai nustatyti atliekama priekinė rinoskopija. Endoskopiniu tyrimu nustatomas užpakalinio kraujavimo šaltinis, nuodugniai įvertinama nosies ertmės anatomija ir struktūros pokyčiai.Kraujuojančiam iš nosies pacientui teikiama neatidėliotina pagalba – kraujavimo stabdymas ir prireikus koreguojama bendra ligonio būklė. Gydymas: cheminis prideginimas, prideginimas elektrokauteriu ir nosies tamponada. Nepavykus visiems šiems metodams gali būti taikoma endovaskulinė embolizacija.
