PASK Flashcards
(97 cards)
1
Q
KALBA
A
žmogaus informacijos perdavimo priemonė
pažintinės (kognicinės) sistemos dalis
2
Q
KALBOTYRA
A
mokslas, kuris aiškinasi, kaip ši
priemonė veikia. Dėmesio: kalbotyra ≠ rašyba, skyryba, kalbos standartizavimas ar pan. (ten kalbotyra tik pritaikoma)
3
Q
KALBOS FUNKCIJOS IR JŲ REIKŠMĖS
A
- Komunikacinė – informacijos perdavimo
- Informacijos apdorojimo – pažinimo, mąstymo, žinių saugojimo
- Emotyvinė – emocinio santykio raiškos
- Socialinė – sociumo kūrimo ir palaikymo
- Poetinė (estetinė) – specialiõs pranešimo formos kūrimo
4
Q
KALBOS AKTO ELEMENETAI IR JŲ REIKŠMĖS
A
- Situacija (apie kurią norima pranešti)
- Kodas (informacijos perdavimo priemonė)
- Kanalas (kuriuo siunčiama informacija)
- Pranešimas (tam tikra forma užkoduota situacija)
- Pranešimo siuntėjas (adresantas), žinantis užkodavimo taisykles
- Pranešimo gavėjas (adresatas), žinantis atkodavimo taisykles
5
Q
PAGRINDINIAI ŽMOGAUS KOMUNIKACIJOS KANALAI/ RFETESNI KANALAI IR NENAUDOJAMI POJŪČIAI
A
Pagrindiniai žmogaus komunikacijos kanalai:
* Garso
Kalbinė informacija (žodžiai, jų Junginiai ir pan.)
Nekalbiniai garsai (riksmas, atodūsis, juokas ir Pan.) kaip nesąmoningai ir sąmoningai siunčiama informacija
- Vaizdo
- Gestai plačiąja prasme (veido išraiška, rankų ir kiti kūno judesiai)
- Šiuos gestus skiriame nuo gestų kalbos –savarankiškos komunikacinės sistemos
Retesni kanalai:
* Lytėjimo
* Kvapo
* Skonio
Nenaudojamipojūčiai(pavyzdžiai):
* pusiausvyros pojūtis; propriocepcija (kūno suvokimas erdvėje)
6
Q
PREDIKACIJA
A
ypatybės priskyrimas objektui (arba situacijai)
* Norint ką nors pasakyti, būtina atlikti predikacijos veiksmą, kuris yra yra kiekvieno kalbinio pranešimo branduolys (VEIKSNYS IR TARINYS, ARBA SUBJEKTAS IR PREDIKATAS)
Todėl baigtiniuose pranešimuose paprastai būna mažiausiai du elementai:
(1) objektas, kuriam priskiriama ypatybė (subjektas)
(2) ir pati ypatybė (predikatas)
PAGRINDINIŲ dėmenų praleisti NIEKADA negalima, priklausamuosius galima.
7
Q
ŽODIS
A
mažiausias savarankiškas kalbos sistemos vienetas
* Savarankiškas: toks, kurį be papildymo ar kitokio keitimo galima naudoti pranešimui sudaryti
8
Q
ŽODŽIŲ KLASĖS IR SKIRSTYMO KRITERIJAI, KRITERIJŲ REIKŠMĖS
A
- Sintaksinis: pagal pranešime užimamas pozicijas ir atliekamas funkcijas
- Gramatinis: pagal gramatines kategorijas
- Semantinis: pagal reikšmę
9
Q
VEIKSMAŽODIS
A
SEMANTINIS: Pagal reikšmę: pavadina procesines ypratybes (veikmsu, vyksmus, būsenas)
SINTAKSINIS: Pagal funkciją: realizuoja predikatą
GRAMATINIS: Pagal gramatines ypatybes: turi laiką, nuosaką, asmenį, giminę, skaičių
10
Q
DAIKTAVARDIS
A
SEMANTINIS: Pagal reikšmę: pavadina daiktus, objektus
SINTAKSINIS: Pagal funkciją: realizuoja veiksmažodžio palydovus (argumentus)
GRAMATINIS: Pagal gramatines ypatybes: giminė, skaičius, linksnis
11
Q
BŪDVARDIS/PRIEVEIKSMIAI
A
SEMANTINIS: Pagal reikšmę: pavadina neprocesines ypatybes
SINTAKSINIS: Pagal funkciją:
- būdvardžiai nusako objektų (daiktavardžių) ypatybes (didelis akmuo, šaltas vanduo)
- prieveiksmiai nusako procesų (veiksmažodžių)
ypatybes (gerai žino, stipriai myli)
* yra prieveiksmių, kurie tikslina neprocesines (būdvardžių, kitų prieveiksmių) ypatybes (labai didelis, labai greitai)
GRAMATINIS: Pagal gramatines ypatybes: būdvardžiai turi giminę, skaičių, linksnį
prieveiksmiai yra nekaitomi ir nederinami.
12
Q
DALYVIAI
A
SEMANTINIS: Pagal reikšmę: tai tarpinė žodžių klasė tarp veiksmažodžio ir būdvardžio, vis dėlto tai perteikia procesines ypatybes, nors ir funkcija yra artima būdvardžiui (saugomas, griūvantis)
GRAMATINIS: Pagal gramatines ypatybes: giminė skaičius linksnis
13
Q
ADPOZICIJA
A
prielinksnis ir polinksnis
SEMANTINIS: Pagal reikšmę: adpozicija nurodo tam tikrus objektų ir ypatybių santykius
SINTAKSINIS: Pagal funkciją: eina su daiktavardžiais
po jų - postpozicija (polinksnis) pvz namų link
prieš juos - prepozicija (prielinksnis) pvz nuo stalo
14
Q
ŽODŽIŲ JUNGINYS / FRAZĖ
A
kalbos sistemos vienetas, sudarytas iš mažiausiaia dviejų tiesiogiai susijusių žodžių, kuriame vienas dėmuo pagrindinis, o kitas priklausomas.
Žodžių junginiai skirtsomi pagal pagrindinio dėmens klasę: daiktavardiniai, veiksmažodiniia, būdvardiniai, prieveiksminiia, prielinksniniai.
15
Q
SAKINYS
A
Sakinys yra žodžių struktūra, turinti bent vieną predikatą arba beasmeniniai sakiniai, kuriuose predikatas egzisutoja be subjekto, tai beasmeniniai sakiniai. Kai kuriose kalbose subjektas negali likti tuščias, tada dedama jo iškamša (it rains, it snows)
16
Q
SUJUNGIAMOJI KOORDINACINĖ KONSTRUKCIJA
A
pora kuri susideda iš lygiaverčių žodžių junginių arba sakinių, bet tai neėra žodžių junginys. papūgos ir beždžionės nėra žodžių junginys, bet beždžionės pešėsi - yra.
17
Q
SUDĖTINIŲ SAKINIŲ KLASIFIKACIJA IR KUO SKIRIASI
A
SUJUNGIAMASIS: (jei dėmensys lygiaverčiai) - Jonas valgė, Petras gėrė
PRIJUNGIAMASIS: (jei dėmensys nelygiaverčiai) - Petras mano, kad Jonas per daug valgo.
Skirias dėl jungtukų
18
Q
JUNGTUKAS IR JO RŪŠYS
A
Žodžių, žodžių junginų ir sakinių jungimo funkciją atliekanti kalbos dalis.
sujungiamieji jungtukai (su, bei)
prijungiamieji junguktai (kuris, kurio, kaip)
19
Q
FINITINĖ VEIKSMAŽODŽIO FORMA
A
finitinės formos vartojamos pagrindiniuose ir šalutiniuose sakiniuose
Tai veiksmažodžio formos, kurios turi asmenį.
[Jonas pažadėjo], [kad sportuos]
20
Q
KOKIAS FORMAS TURI VIEKSMAŽODŽIAI
A
FINITINES IR NEFINITINES FORMAS
21
Q
NEFINITINĖ VEIKSMAŽODŽIO FORMA
A
nefinitinės veiksmažodžio formos vartojamos tik šalutiniuose sakiniuose be jungtukų
nefinitinė forma tai yra be asmens formos (sportuoti, sportuojant)
Jonas pažadėjo [sportuoti] -nefinitinė-
[Jonui sportuojant] -nefinitinė- visi į jį (spoksojo) -finitinė-
21
Q
KAIP VADINAMA ŽODŽIŲ YPATYBĖ PRISIJUNGTI KITUS ŽODŽIUS
A
Pati žodžių ypatybė prisijungti kitus žodžius dažnai vadinama valentingumu (angl. valence), o prijungiamieji žodžiai — valentiniais palydovais (partneriais), kurie yra arba būtinieji, arba nebūtinieji
valentingumo teorija subjektą laiko priklausomuoju veiksmažodžio dėmeniu, todėl jis čia yra vienas iš būtinųjų valentinių palydovų
22
Q
PAGAL KĄ KLASIFIKUOJAMAS VEIKSMAŽODŽIO VALENTINGUMAS
A
ie klasifikuojami pagal būtinųjų valentinių palydovų kiekį į:
– vienvalenčius: miegojo, linksminosi, griuvo
– dvivalenčius: matė, mušė, mylėjo
– trivalenčius: davė, paskolino
23
Q
AVALENTIS SAKINYS
A
Jei veiksmažodis (tam tikroje kalboje) gali sudaryti sakinį be bū tinųjų valentinių palydovų, jis laikomas avalenčiu (nevalentingu, nulinio valentingumo), pvz.: lyja, sninga, aušta
24
APIE KOKIAS ŽODŽIO DALIS KALBAME DAŽNIAUSIAI KAI KALBAME APIE VALENTINGUMĄ?
DAIKTAVARDŽIUS (kiogramas (ko?) didžiavimasis (kuo?)
BŪDVARDŽIUS (vertas (ko?))
25
VALETNINGUMO ARGUMENTAI/KOMPLEMENTAI
būtinieji palydovai, jų praleisti visiškai negalima. subjektas laikomas kaip priklausomas veiksmažodžiui todėl yra vienas būtinųjų.
26
VALENTINGUMO NEBŪTINIEJI/ ADJUNKTAI
nebūtinieji palydovai, juos praleisti visada galima.
27
HIERARCHINIAI SINTAKSINIIA RYŠIAI
Priklausomai nuo to, kaip intepretuojami žodžių ir jų junginių santykiai, keičiasi sintaksinės struktūros perteikiama reikšmė
šiuos sakinius galima interpretuoti dvejopai:
1)Vaikinas pamatė merginą su žiūronais 2)Vaikinas pamatė merginą su žiūronais
28
GRAMATIKOS SCHEMŲ RŪŠYS:
Frazinės struktūros gramatika - schemose akcentuojami žodžių junginiai (frazės) ir jų struktūra - np, vp
Priklausomybių gramatika - schemose siekiama parodyti tiesioginę žodžių priklausomybę (dependency) ir jų sintaksines/gramatines funkcijas (tiesioginė žodžių priklausomybė nuo vieno ar kito žodžio)
29
SINTAKSINĖS / GRAMATINĖS FUNKCIJOS REIKŠMĖS
Sintaksinės / gramatinės funkcijos perteikia žodžių ir jų junginių tarpusavio santykius
Raiškos požiūriu sintaksinės funkcijos konkrečiose kalbose užima tam tikrą vietą sakinyje ir gali būti reiškiamos tam tikromis formomis
Sintaksines funkcijas paprasčiausia nusakyti (ir nustatyti) pradedant nuo predikato
30
TARINYS/ PREDIKATAS ir jo gramatinė/sintaksinė funkcija
perteikia predikuojamą ypatybę, išreiškiama veiksmažodžiu, bet gali būti reiškiama ir
- būdvardžiu arba daiktavardžiu.
TADA vadiname juos predikatyvais. Predikatyvai turi jungtį arba ne, pvz
1) Jonas buvo (<– jungtis) laimingas / juokdarys (sakinys, kur predikatyvas turi jungtį)
2) Jonas laimingas / juokdarys
(sakinys, kur predikatyvas yra be jungties)
31
PAPILDINYS / OBJEKTAS ir jo gramatinė/sintaksinė funkcija
funkcija, nusakanti objektą, kuris nėra veiksnys, bet yra įtrauktas į predikato nusakomą veiksmą:
Jonas [Sandrai] pristatė [bendradarbę]
yra tiesioginis ir netiesioginis papildinys
31
VEIKSNYS/SUBJEKTAS ir jo gramatinė/sintaksinė funkcija
funkcija, nurodanti, kam priskiriamas predikatas
veiksnio gali ir nebūti (beasmeniai sakiniai / sakiniai su nuliniu (Ø) veiksniu):
(Ø) Rudenėja. (Ø) Temsta. (Ø) Lyja. (Ø) Rytas. (Ø) Saulė. (Ø) Kava.
32
TIESIOGINIS IR NETIESIOGINIS PAPILDINYS
Tiesioginiu papildiniu laikomas objektas, patiriantis tiesioginį (ar labiausiai tiesioginį) subjekto poveikį:
Jonas Sandrai pristatė [bendradarbę]
Tiesioginį papildinį dažnai leidžia nustatyti pasyvo konsrukcija
(bendradarbė buvo pristatyta)
Netiesioginiu papildiniu laikomas objektas, patiriantis netiesioginį (ar mažesnį) veiksnio poveikį ir prototipiškai žymintis gavėją:
Jonas [Sandrai] pristatė bendradarbę
33
VEIKSMAŽODŽIŲ KLASIFIKACIJA PAREMTA PAPILDINIŲ KIEKIU
Valentingumas yra tas pats
– intranzityvinius (intransitive): tiesioginio papildinio nėra, pvz.: griūva, tirpsta, tyli
– tranzityvinius (transitive): vienas (tiesioginis) papildinys, pvz.: muša, pagavo, rado
– ditranzityvinius (ditransitive): du papildiniai: tiesioginis ir netiesioginis, pvz.: padovanojo, parodė, nupirko
34
APLINKYBĖ
Funkcija, nusakanti predikacijos aplinką, sceną (laiką, vietą, būdą ir kt.):
Vakar (kada?) restorane (kur?) Jonas netyčia (kaip?) sudaužė brangią vazą
35
PAŽYMINYS
funkcija, objektams priskirianti ypatybes
nepredikaciniu bū du (pažyminys nėra siejamas su tariniu):
... pristatė [naująją] bendradarbę; [mažame] bare; [alaus] bare
36
KAS YRA ŽODŽIŲ TVARKA IR KOKIŲ JŲ BŪNA
žodžių ir junginių išdėstymo eiliškumas
- tranzityvinio veiksmažodžio (V) konstrukciją: kokia tvarka jis jungiasi su subjektu (S) ir tiesioginiu objektu (O)
VSO, VOS, SVO, etc
– būdvardžio (Adj) vietą daiktavardiniame junginyje: prieš daiktavardį (N) ar po jo
lietuvių ir anglų kalboms būdingas žodžių tvarkos modelis SVO (kai kalbame apie neutralųjį modelį)
pvz Australijso kalboje nėra vyraujančio neutralaus modelio
37
GRAMATINĖS REIKŠMĖS KAS YRA IR PAVYZDŽIAI
papildomus, bet būtinai pranešimuose koduojamus objektų ir ypatybių požymius vadiname gramatinėmis reikšmėmis
* Gramatinės reikšmės pagal savo prigimtį (požymio pagrindą) sudaro rinkinius, vadinamus gramatinėmis kategorijomis, pvz.: skaičius, nuosaka, asmuo
38
KOKIOS YRA GRAMATINĖS KATEGORIJOS
SKAIČIUS
LINKSNIS
GIMINĖ
APIBRĖŽTUMAS
39
SKAIČIUS KAIP GRAMATINĖ KATEGORIJA
*Skaičiaus (angl. number) kategorija nusako objekto priklausymą kiekio grupei. Dažniausiai skiriama:
*1 objektas (vienaskaita)
*>1 objektas (daugiskaita)
40
DERINIMAS KAIP GRAMATINĖ RAIŠKA
Derinimas (angl. agreement) – vieno žodžio gramatinių ypatybių suteikimas kitam žodžiui
Žodis, primetantis derinimą, vadinamas derinimo davikliu, o derinamasis žodis – derinimo gavikliu:
* Įdom-i nuobod-aus rašytoj-o knyg-a
(daiktavardžiai – derinimo davikliai, būdvardžiai — gavikliai)
Būdvardžiai (ir į juos panašūs žodžiai) skaičiumi gali būti derinami su daiktavardžiais:
*Derinimas NP viduje:
keli-as auksin-es žuvel-es
*Predikatyvo derinimas su subjektu:
Jon-as buvo pavarg-ęs
41
LINKSNIS KAIP GRAMATINĖ KATEGORIJA
Linksnio kategorija žymi situacijos dalyvių tarpusavio santykius, rodo jų vaidmenis
* šauksmininkas žymi pranešimo adresatą (į ką kreipiamasi) ir dažnai linksniu nelaikomas (dėl ypat. f-jos)
*Daiktavardžiai ir asmeniniai įvardžiai linksnio kategoriją turi, kitais atvejais ji derinamoji
42
VALDYMAS KAIP GRAMATINĖS RAIŠKOS FORMA IR PAVYZDŽIAI
Valdymas – priklausomojo dėmens formos nulėmimas, rodantis to dėmens santykį su pagrindiniu
veiksmažodžių norėti ir paskolinti nulemiamas jų valentinių palydovų (argumentų) formas:
Aš noriu [miego] (kilm.)
Jonas paskolino [papūgai] (naud.) [ausines] (galin.)
Paprastai kalbama apie veiksmažodžių valdymą, bet gramatines formas gali valdyti ir kitos žodžių klasės:
litras benzin-o (valdo daiktavardis)
pilnas vanden-s (valdo būdvardis)
dešimt student-ų (valdo skaitvardis)
daug darb-o (valdo prieveiksmis)
ant kaln-o, apie draug-us, su įkvėpim-u (valdo prielinksniai)
43
APIBRĖŽTUMAS KAIP GRAMATINĖ KATEGORIJA
Apibrėžtumo (angl. definiteness) kategorija pažymi, kad tam tikras objektas yra jau žinomas, jau minėtas arba kitaip išsiskiria iš kitų objektų
* Apibrėžtumas gali būti žymimas ne tik
artikeliais, bet ir įvardžiuotine forma, pvz
Nupirk jam [raudonąjį] kaklaraištį (apibr.)
Pietausime [mažajame] kambaryje (apibr.)
Čia tavęs ieškojo [tas] žmogus (apibr.)
43
GIMINĖ KAIP GRAMATINĖ KATEGORIJA
semantiškai susijusi su
su referento lytimi ir/arba kitais požymiais
Giminės kategorija žymi objekto priklausymą tam tikrai klasei, kuri matoma iš derinimo
*Yra daug kalbų, kur giminė turi sąsajų su lytimi (bet nebūtinai ją rodo)
*Tada skiriama vyriškoji, moteriškoji ir niekatroji (bevardė) giminė
Giminė gali turėti ir kitą skyrimo pagrindą, kur ryšio su lytimi nėra
- Daiktavardžiai gimine nėra kaitomi, jie ją turi
- Būdvardžiai, būdvardiški įvardžiai ir skaitvardžiai gimine derinami su daiktavardžiais arba asmeniniais įvardžiais
44
KAS SUDARO GRAMATINĘ KATEGORIJĄ?
vienodos prigimties/vertės gramatinės reikšmės
45
LAIPSNIS KAIP GRAMATINĖ KATEGORIJA
Laipsnio kategorija žymi santykinius neprocesinės ypatybės skirtumus
* Paprastai skiriami 3 laipsniai:
1) nelyginamasis (neutralus)
2) aukštesnysis (palyginti didesnė ypatybė)
3) aukščiausiasis (didžiausias ypatybės laipsnis)
46
KOKIOS YRA VEIKSMAŽODŽIO GRAMATINĖS KATEGORIJOS?
laikas, veikslas, asmuo, nuosaka, rūšis
47
VEIKSMAŽODŽIO LAIKAS
a) Turi-u daug laisvo laiko
(b) Turėj-au daug laisvo laiko
(c) Turė-davau daug laisvo laiko
(d) Turė-siu daug laisvo laiko
* Laiko (angl. tense) kategorija žymi aprašomos situacijos (P) santykį su kalbėjimo momentu (KM)
(a)P=KM
(b), (c) P anksčiau už KM
(d) P vėliau už KM
48
VEIKSMAŽODŽIO ASMUO
(a) Pagav-au
(b) Pagav-ai
(c) Pagav-o
(d) Pagav-ome
(e) Pagav-ote
(f) Pagav-o
Asmens kategorija žymi komunikacijos akto dalyvius, kuriems priskiriama predikacija (veiksmas):
*(a), (d) adresantas
*(b), (e) adresatas
*(c), (f) nedalyvaujantis
49
VEIKSMAŽODŽIO NUOSAKA
Tradiciškai: nuosakos kategorija žymi kalbėtojo (adresanto) santykį su pranešimu:
* (a) Sėdži-u sau čia ir gaud-au auksines žuveles
* (b) Jei turė-čiau laiko, gaudy-čiau auksines žuveles
* (c) Sėdė-k čia, niekur nei-k ir pagau-k man auksinę žuvelę!
* (d) (Jis ten sėd-įs ir gaud-ąs auksines žuveles)
*(a) tiesa/tikrovė – tiesioginė nuosaka
*(b) galimybė – tariamoji nuosaka
*(c) adresanto valia, noras – liepiamoji nuosaka *(d) gauta informacija – netiesioginė nuosaka
Tiesioginė nuosaka dar gali būti vadinama realiu, o tariamoji priskiriama irealio sričiai
Netiesioginė nuosaka priklauso evidencialumo (informacijos gavimo būdo) raiškos sričiai
50
VEIKSMAŽODŽIO VEIKSLAS
Veikslas – veiksmažodžio kategorija, nusakanti veiksmo pobūdį tam tikru aspektu
- Dažnai aspektas (veikslas) suvokiamas ir aprašomas kaip dvinarė kategorija:
a)žymi veiksmo trukmę, tęsimąsi, tai imperfektyvinis aspektas
b)žymi įvykį, tai perfektyvinis aspektas
51
VEIKSMAŽODŽIO RŪŠIS
Rūšies kategorija žymi veiksmo santykį su jo atlikėju:
(a) Aš pagavau tą žuvelę spiningu!
(b) Ta žuvelė buvo (mano) pagauta spiningu!
(a) veikiamoji rūšis (veiksnys yra veiksmo atlikėjas)
(b) neveikiamoji rūšis (veiksnys yra veiksmo objektas, o veiksmo atlikėjas – šalutinis objektas)
52
PERIFRASTINIS/ANALITINIS GRAMATIKOS KATEGORIJOS RAIŠKOS BŪDAS
kai išreiškiama gramatinė kategorija specialiais atskirais žodžiais
jei vyrauja būtent toks būdas, kalba analitinė
53
NEPERIFRASTINIS GRAMATIKOS KATEGORIJOS RAIŠKOS BŪDAS
Kai GK nereišiama atskirais žodžiais
šis žymėjimas gali būti jungtinis ir nejungtinis
jungtinis - perteikiamas žodžių dalimis, tai dar vadinama sintetiniu būdu.
nejungtinis raiškos būdas - reduplikacija, supletyvizmas, garsų kaita, kirčio vietos skirtumai, tono/priegaidės skirtumai.
54
KOKIE YRA JUNGTINIAI GK RAIŠKOS BŪDAI
Jei žymikliai nesusilieja, vadinama
agliutinacinė raiška (kai kamienas nesusilieja su afiksu, čia vienas afiksas turi viena gramatinę reikšmę) ir
fuzinė raiška (kai susilieja, čia vienas afiksas turi keletą reikšmių)
55
KOKIE YRA NEJUNGTINAII GK RAIŠKOS BŪDAI IR JŲ REIKŠMĖS
reduplikacija - viso žodžio arba jo dalies (dažniausiai šaknies dalies) pakartojimas, turintis gramatinę reikšmę.
supletyvizmas - toks reiškinys, kai to paties žodžio gramatines reikšmes, regis, perteikia skirtingi žodžiai. vienožodžio gramatinių reikšmių žymėjimas skirtingomis šaknimis (kamienais) - pvz. yra, bus
garsų kaita/apofonija - (paprastai) šaknies balsių skirtumai, atspindintys gramatinių reikšmių skirtumus.
PROZODINEI RAIŠKAI PRIKLAUSO:
kirčio vietos skirtumai
kitOs (vns.kilm.): kItos (dgs.vard.)
tono/priegaidės skirtumai:
naud. tám, gerám
viet. tam̃ , geram̃
56
MORFEMA, TIPAI, RŪŠYS, REIŠKMĖS
tai mažiausias kalbos sistemos vienetas, turintis reikšmę
Šakninės morfemos (šaknys) – morfemos, turinčios savarankiškas reikšmes. gali netgi sudaryti pilnus žodžius be kitų afiksų (aš, dabar)
Nešakninės morfemos (afiksai) – morfemos, turinčios nesavarankiškas reikšmes, kurios papildo, modifikuoja šakninių morfemų reikšmes
57
KAIP KLASIFIKUOJAMOS NEŠAKNINĖS MORFEMOS
Nešakninės morfemos klasifikuojamos pagal jų poziciją šaknies atžvilgiu (= kur jos prijungiamos)
Prefiksai - prieš šaknį (priešdėliai) čia įeina ir sąngražos morfema (si)
postfiksai - po šaknies (priesagos, galūnės) čia įeina ir sąngražos morfema (si)
infiksai - įsiterpia į šaknį (tik-ti, ti-n-ka)
interfiksai - įsiterpia tarp šaknų (darb-y-met-is)
kadangi negalim nusakyti jų reikšmės, nežinom ar galim vadinti ir morfemomis interfiksus.
58
KAIP VADINAMI MORFEMŲ VARIANTAI, DUOK PAVYZDŽIŲ
Morfemų variantai vadinami ALOMORFAIS.
Alomorfas tai kai morfema turi kelis pavidalus, pvz
renk-a, rink-ti, rink-o (šaknis ta pati bet skiriasi jos balsis) tai yra tos pačios morfemos variantai.
ti-n-ka (intarpas); ta-m-pa (intarpas) lygiai taip pat jie abu yra intarpai, reiškiasi yra tos pačios morfemos variantai.
59
IZOLIACINĖ KALBA
Jei kalboje gramatinės kategorijos reiškiamos tik žodžiais, ji dar gali būti vadinama izoliacine (pvz., vietnamiečių)
59
SINTETIŠKUMO INDEKSAS
Pagal vidutinį morfemų kiekį viename žodyje galima nustatyti kalbos sintetiškumo indeksą
< 2 (kalba izoliacinė arba jai būdingas analitiškumas)
~ 2-3 (kalbai būdingas sintetiškumas)
> 3 (kalbai būdingas polisintetiškumas)
59
POLISTETINĖ KALBA
Jei kalbai būdinga, kad žodžiai sudaromi iš daug gramatines kategorijas reiškiančių žodžių dalių, ji laikoma polisintetine
Paprastai polisintetinės kalbos į bendrą žodžio kompleksą įtraukia ir savarankiškus žodžius, todėl dar vadinamos inkorporacinėmis
60
Kalbos padargai
Kalbos padargai (plaučiai, balso stygos, burnos ir nosies ertmės, liežuvis, dantys ir kt.) pranešimus paverčia oro virpesiais (garsu)
61
Klausos aparatas
Klausos aparatas iš oro virpesių padeda atkurti siųstuosius pranešimus
62
Garsinė kalbos forma
Garsinė kalbos forma – adresantui ir adresatui žinomas apčiuopiamas kodas, leidžiantis oru siųsti pranešimus
63
Svarbiausi garsinio kalbos pavidalo (kodo) aspektai
1.Siunčiamo kodo atkarpų skyrimas (segmentacija), tų atkarpų teikiama informacija
2.Kodo ženklų rinkinys (kokie garsai, jų ypatybės)
3.Kodo ženklų jungimo taisyklės (kaip garsai jungiami)
64
GARSINIO KALBOS KODO ATKARPŲ SKYRIMAS
1.Frazė – sakinys, ištartas tam tikra intonacija
2.Žodis – kirčio kontūru atskirtas garsų junginys (žymi objektus, ypatybes ir pan.)
3.Skiemuo – mažiausias ritminis garsinio kalbos srauto vienetas (reikšmės neturi)
4.Garsas / fonema – mažiausias garsinis kalbos sistemos vienetas, galintis skirti reikšmę
(reiškia predikaciją)
65
KOKIOS YRA GARSŲ ATKARPŲ FRAZIŲ TIPAI
Frazės intonacija žymi ne tik jos ribas, bet ir kai kuriuos modalumo (~ nuosakos) atspalvius
1.Tvirtinamoji (konstatuojamoji): Jonas suvalgė auksinę žuvelę
2.Klausiamoji (informacijos prašymas): Jonas suvalgė auksinę žuvelę?
3.Skatinamoji (liepiamoji): Nevalgyk per daug auksinių žuvelių!
Visi intonacijų tipai gali turėti dar tam tikrus emocinius atspalvius (ironijos, priekaišto, maldavimo, įsakymo ir pan.)
Frazėje gali būti pabrėžiamas kuris nors žodis. Toks pabrėžimas vadinamas loginiu frazės kirčiu
66
GARSŲ ATKARPOS ŽODŽIŲ TIPAI
Žodžiai (kaip garsų atkarpos) žymimi kirčiais
Kirtį, stipriau ištartą dalį, turi dauguma žodžių (pagal kirčius galime nuspėti žodžių kiekį),
Bet:
(a) vienskiemeniai žodžiai linkę prisišlieti prie kitų žodžių ir yra vadinami klitikais, plg. (klitikas – ar):
Ar_suVALgei žuVElę?
(b) kartais žodžiai turi šalutinį kirtį (ypač
sudurtiniai), plg.:
KEturiasdešimt, antropoLOgija
67
GARSŲ ATKARPOS SKIEMENŲ TIPAI
Skiemuo – mažiausias ritminis garsinio kalbos srauto vienetas
Pagal funkciją skiemenyje kalbų garsus paprastai galima suskirstyti į dvi klases: balsius ir priebalsius
1.Skiemens branduolį (pagrindą, angl. nucleus) gali sudaryti balsiai (kiek balsių, tiek skiemenų)
2.Skiemens branduolio (pagrindo) negali sudaryti priebalsiai, jie tik jungiasi prie balsių (YRA IŠIMČIŲ)
68
KAS YRA PRIEGAIDĖ AR TONAS
Papildoma balsių ir sklandžiųjų priebalsių (sonantų) ir jų junginių ypatybė
Dažniausiai apibūdinama kaip garso tono kitmas (pvz.: kritimas, kilimas ar kilimas-kritomas) arba tam tikras nekintamas jo aukštis
Dabartinėje lietuvių kalboje visi aiškiausiai skiria (taria ir girdi) dvibalsių ir dvigarsių priegaides:
várna : var̃nas láuk : laũk
rečiau – ilgųjų balsių:
výras : vỹnas
69
GARSŲ JUNGIMO DĖSNINGUMAI : SĄVEIKA
Priebalsių asimiliacija (supanašėjimas) PRIKLAUSO NUO:
- balso stygų veikla, plg.
kaip
kaip
- tarimo vieta, plg.:
kaip
- Balsių harmonija (afikso balsiai keičiasi priklausomai nuo šaknies balsių, į juos tam tikru aspektu supanašėja)
70
KADA GARSAS YRA REIKŠMINGAS?
Garsas laikomas reikšmingu (savarankišku) kalbos kodo nariu, jei pavyksta įrodyti, kad jis gali skirti reikšmę (žodžio ar jo formos). Tokie garsai vadinami fonemomis
PVZ: k/ ir /g/ laikomi fonemomis, nes karas : garas
norint išsiaiškinti, ar tiriami garsai yra fonemos (reikšmingi garso kodo nariai), žiūrima, ar panašiomis sąlygomis (panašiuose žodžiuose, jų formose) jie gali skirti reikšmę
Jei gali, tos sąlygos vadinamos kontrastine distribucija
Tokiuose testuose naudojamos minimaliai (vienu) garsu besiskiriančios žodžių ar jų formų poros vadinamos minimaliosiomis poromis
71
FONEMOS IR ALOFONAI
Garsas laikomas reikšmingu (savarankišku) kalbos kodo nariu, jei pavyksta įrodyti, kad jis gali skirti reikšmę (žodžio ar jo formos). Tokie garsai vadinami fonemomis
Jei pavyksta išsiaiškinti, kad tiriamas garsas būna vienoks vienomis aplinkybėmis, o kitoks –
kitomis, jis vadinamas fonemos variantu (alofonu), o tos aplinkybės – papildomąja distribucija
72
KONTRASTINĖ IR PAPILDOMOJI DISTRIBUCIJA
norint išsiaiškinti, ar tiriami garsai yra fonemos (reikšmingi garso kodo nariai), žiūrima, ar panašiomis sąlygomis (panašiuose žodžiuose, jų formose) jie gali skirti reikšmę
Jei gali, tos sąlygos vadinamos kontrastine distribucija
Jei pavyksta išsiaiškinti, kad tiriamas garsas būna vienoks vienomis aplinkybėmis, o kitoks –
kitomis, jis vadinamas fonemos variantu (alofonu), o tos aplinkybės – papildomąja distribucija
73
KOKS BŪNA ŽODIS KAIP ŽENKLAS
signifikantas (forma, išraiška, žymiklis) katė
signifikatas / DENOTATAS (TIESIOG ŽODŽIO REIKŠMĖ - SIGNIFIKATINIS ŽODŽIO PLANAS) (turinys, reikšmė, žyminys) švelnus, naminis gyvūnas, galintis gaudyti peles
jie abu norodo į referentą - tam tikrą žmogaus pasaulio dalyką - pasaulio elementas
74
ŽODŽIŲ KAIP ŽENKLŲ YPATYBĖS
vienareikšmiškumas
daugiareikšmiškumas (polisemija) - ARBA KITAIP signifikatinis daugiaplaniškumas
homonimija
75
KOKIA YRA DAUGIAREIKŠMIŲ ŽODŽIŲ HIERARCHINĖ REIKŠMIŲ STRUKTŪRA
pagrindinė reikšmė
šalutinė reikšmė (tiesioginė / perkeltinė)
76
KAIP VADINAMOS SUDĖTINĖS ŽODŽIO REIKŠMĖS DALYS
Sudėtinės reikšmės dalys vadinamos
semantiniais komponentais (semomis; pati reikšmė dar vadinama semema)
kava ...
‘gėrimas’, ‘karštas’, ‘tonizuoja’, ‘iš tam tikrų
skrudintų vaisių’, ‘tamsiai rudos spalvos’ ...
vynas ...
... ‘gėrimas’, ‘nekarštas’, ‘svaigina’, ‘iš sulčių’, ‘fermentuotas’, ‘tamsiai raudonas / žalsvas / gelsvas’ ...
77
HOMONIMIJA
Homonimija (angl. homonymy) – žodžių ar jų formų raiškos sutapimas, nepaaiškinamas daugiareikšmiškumu
1kasa ‘piniginių operacijų vieta’
2kasa ‘supinti plaukai’
1vyti ‘varyti, versti bėgti, eiti’
2vyti ‘sukant daryti (virvę)’
78
HOMOFORMOS
Homoformos arba sinkretinės formos – sutampančios gramatinės formos, pvz.: vns. kilm. rankos, dgs. vard. rankos
79
HOMOGRAFAI
Kartais dar skiriami vienodai rašomi, bet skirtingai tariami žodžiai ar jų formos (homografai)
liet. kaltas ‘turintis kaltę’, kaltas ‘kalamas medžio įrankis’
(tariant skiria priegaidė káltas, ka!tas)
80
ISTORIZMAS VS ARCHAIZMAS
Istorizmai (iš kalbėtojų aplinkos išnyksta objektas ar ypatybė: žagrė ‘tam tikras arklas’,
Archaizmai (vietoj vieno žodžio imamas vartoti kitas, paprastai sinonimas: šešuras ‘vyro tėvas’ -> uošvis / vyro tėvas)
81
SKOLINIAI VS DARINIAI
Skoliniai (loans) – iš kitų kalbų atėję žodžiai
Dariniai (derivational formations) – kitų žodžių pagrindu padaryti nauji žodžiai
82
APIBŪDINK ŽODŽIŲ DARYBOS PROCESĄ IR PAGRINDINES SĄVOKAS
Pamatinis žodis: žodis, iš kurio daromas kitas žodis:
ranka à apyrankė, rankena
Darinys: iš kito žodžio arba žodžių padarytas naujas žodis: ranka - apyrankė, rankena)
Darybos formantas, priemonė: formos skirtumas tarp pamatinio žodžio ir darinio
rank-a - apy-rank-ė, rank-en-a (AFIKSAI SKIRTINGI KURIE PRISIDEDA)
Ištiktukai ir jaustukai (interjections) – pamėgdžiojamoji žodžių daryba
83
PAGRINDINIAI ŽODŽIO DARYBOS BŪDAI
1. Priesaginė (suffixation): rank-ena, rank-elė; angl. hunt- er, hunt-ing
2. Priešdėlinė (prefixation): apy-rankė; angl. re-play, il-legal
3. Galūninė (paradigmatic derivation; ~ conversion, zero derivation): keisti, keičia, keitė à kait-a, greitas à greit- is; an. (a) button ‘saga’ à (to) button ‘segti, sagstyti’
4. Dūryba (kompozicija, kompozitas / dūrinys; composition, compound): rank-darbis, rank-šluostis; an. hand-bag
84
FRAZEOLOGIZMAI
frazeologizmai — pastovūs (tarsi sustingę) ir paprastai vaizdingi žodžių junginiai ar sakiniai, kurių reikšmė (tiesiogiai)
neišvedama iš jų sudėtinių komponentų
85
TEMA IR REMA
Kurdami diskursą, kalbėtojai linkę tam tikrą žinomą informaciją arba dalykus, apie kuriuos kalbama, kelti į pradžią. Ši žinomoji informacija vadinama tema
Po temos pateikiama nauja arba aktuali informacija – tai, kas norima apie tam tikrus dalykus pasakyti. Tai rema
pvz.:
(1) Jonas [tema] išdaužė langą [rema]
(2) Langą išdaužė [tema] Jonas [rema]
86
ANAFORA
Kurdami diskursą, kalbėtojai gali tam tikrų elementų iš naujo neminėti, o tik pateikti į juos tam tikras nuorodas, pvz.:
Jonas išdaužė langą
Jo šukės suraižė jam rankas
Anafora (angl. anaphora) – tai nurodymas į anksčiau pasakytus dalykus (jo = lango, jam = Jonui)
87
ŽMONIŲ VS GYVŪNŲ KOMUNIKACIJOS YPATUMAI
Žmogaus ir kai kurių gyvūnų komunikacija kai kuriais aspektais panaši (forma – oro bangų virpesiai, funkcija – perduoti informaciją)
Vieni iš svarbiausių skirtumų – žmogaus komunikacinės sistemos sudėtingumas
(elementų įvairovė, galinti atspindėti didelį „tikrovės“ dalykų diapazoną), dažna referencija į išorės pasaulį (pranešimai ne vien apie save), kūrybiškas sistemos elementų kombinavimas, naujų elementų kūrimas
87
KAS BŪDINGA GYVŪNŲ KOMUNIKACIJAI
Dažni egocentriniai pranešimai
(apie save, savo būseną, susijusią su maistu, dauginimusi, agresija ir kt.)
Retesni pranešimai apie kitus pasaulio dalykus (apie maisto šaltinį (bičių „šokiai‛‛), apie plėšrūną ore arba ant žemės (skirtingi žaliųjų markatų garsiniai signalai))
Kaip ir žmonių komunikacijoje, palyginti dažnai naudojami oro bangų virpesiai (garsai), bet plg. bičių šokius
88
SU KUO SUSIJĘS ŽMOGAUS KALBOS VYSTYMASIS IR ŽINIŲ PERAVIMO SISTEMOS?
Žmogaus kalbos vystymasis turi būti susijęs su bendrųjų kognicinių (pažintinių) gebėjimų augimu
Žinių perdavimo sistemos vystymasis turi būti susijęs ir su intensyviu bendruomeniniu gyvenimu
89
KOKIE YRA KALBOS SUTRIKIMAI IR KAS TAI YRA
Smegenų pažeidimai (dėl kraujo išsiliejimo ar kt.) gali sukelti kalbos sutrikimus, vadinamus afazija
Kalbos sutrikimų analizė gali padėti pažinti kai kuriuos kalbos veikimo principus
Dažniau kalbama apie dvi afazijos rūšis: 1.Nesklandžioji afazija (Brokà afazija)
2.Sklandžioji afazija (Vernikės afazija)
90
BROKA AFAZIJA
BROKA AFAZIJA
Pasunkėja kalbos raiška
- Supaprastinami sunkiau tariami skiemenys,
sakinys netenka intonacijos
Agramatizmas
- sunkiau parenkamos ar painiojamos
gramatinės formos
- trūksta tarnybinių kalbos dalių (artikelių, prielinksnių, pagalbinių veiksmažodžių) ir kaitybos morfemų
- sutrinka sintaksės struktūra
- sutrinka ir rašytinė kalbos forma
Kalbėtojas gana gerai (lyginant su Vernikės afazija) supranta tai, kas jam sakoma
91
VERNIKĖS AFAZIJA
Sutrinka kalbos turinio ir raiškos plano sąsaja:
- Sakiniai turi sklandžią intonaciją
- Žodžių junginiuose netrūksta tarnybinių
kalbos dalių
- Pasitaiko nebūtų žodžių
- Kalbėtojo kuriamą tekstą sunku suprasti
Kalbėtojas dažnai iš esmės nesupranta, kas jam sakoma (t. p. ir rašytinio teksto)
