sem

Question 1

Periodiniai ir neperiodiniai skambesiai:

Answer 1

visi lietuvių kalbos balsiai yra periodiniai skambesiai

triukšmas yra neperiodinė balso banga (duslieji priebalsiai)

Question 2

Kad garsas atsirasų reikia:

Answer 2

Garso šaltinio (pvz: vibruojančio kūno; balso stygų, instrumento, gyvūno)

Garso terpės (garsui laidžios medžiagos, pvz, oda, kaklas tt, bet tai gali būti ir dujos, skystis ar kietoji medžiaga)

Question 3

Kas yra garsas?

Answer 3

Garsas – slenkantis slėgio svyravimas (sklindantys oro virpesiai; energija, „keliaujanti“ oro molekulėmis).

Question 4

Kas yra Artikuliacinė fonetika?

Answer 4

fonetikos mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbos padargų veiklą.

Question 5

Kas yra Akustinė fonetika?

Answer 5

fonetikos mokslo atšaka, tirianti kalbos garsų sandarą.

Question 6

Kas yra Ortoepija?

Answer 6

tarties normas reglamentuojanti mokslo šaka.

Question 7

Kas yra Funkcinė fonetika (fonologija)?

Answer 7

kalbos garsų funkcijas tyrinėjanti kalbotyros sritis.

Question 8

Kas yra Dažnis?

Answer 8

matas, kuriuo apskaičiuojamas garso virpesių (periodų) skaičius per sekundę (matuojamas hercais).

Question 9

Kas yra Amplitudė?

Answer 9

matas, kuriuo apskaičiuojamas garso bangos aukštis (ji atspindi garsumą, matuojamą decibelais).

Question 10

Kas yra grynieji tonai?

Answer 10

vieno dažnio garsai. Mums įprasti garsai yra ištisų žnių grandinės.

Question 11

kas yra balsiai

Answer 11

Balsiai – kompleksiniai garsai, sudaryti iš ištisų harmonikų grandinių. balsių struktūrą sudaro formantės

Question 12

kas yra formantės

Answer 12

formantės - sustiprintos garso vibracijos/harmonikos (grafe - viršūnėlės ir desros)

Formantės – rezonansiniai balso trakto dažniai (sustiprintos balso klosčių harmonikos)

Question 13

nuo ko priklauso garso skambesys

Answer 13

garso skambesys priklauso nuo ertmių, per kurias pereina garsas nuo stygų

kuo didesnė ertmė, tuo žemesnis garsas

atstumas iki gomurio - artikuliacijos charakteristikos pagrindas. keičiant atstumą išgaunam skirtingas ertmes.

ertmes veikia kaip filtras per kuri eina garsas ir ji suformuoja

pirminis garsas yra triuksmas bet priklauso per kuria ertme praeina ir isfiltruoja garsa, tuo tembras auksteja arba zemeja (kuo didesne ertme - garsas zemiau)

frikatyvams reikia mazos ertmes

Question 14

ka formantes reiskia (1form, 2 form, 3form)

Answer 14

1Form. - gerklej
2Form. - burna
3formn- lupos

Question 15

kas yra harmonikos

Answer 15

harmonikos - balso stygu kalbos padargo produktas

Question 16

kas yra frikatyvai, kokias raides priskiriam

Answer 16

frikatyvai - puciamieji priebalsiai
frikatyvams reikia mazos ertmes

s, z, š, ž, f, h, x,.

Question 17

kaip sudarytas puciamuju priebalsiu garsas

Answer 17

nera formantines strukturos, ne periodines balso bangos. tembras priklauso nuo energijos (hz) kuria duodam, kuo daugiau energjijos tuo aukstesnis tembras

puciamieji formuoja ne harmonikas, o triuksma

Question 18

kas yra vienodai pasidifuzines garsas

Answer 18

kai viskas nuspalvinta yra arciau baltojo garso
jei galim nustatyt kur tamsiausios desros debesys
o tai yra raidės Š ir S

Question 19

kaip formuojam duslieji sprogstamuosius priebalsius

Answer 19

sprogstamiesiams mes ertme visiskai uzspaudziam ir puciam baliona ir kai jau tariame, susprogdinam baliona

Dvi fazes: uždaruma (slėgio kaupimas) ir eksplozija (sprogimas). kaupi slegi ir susprogdimas. baliono putimas (tyla) ir tada sprogsta. taigi kai mirsta garsas, tai reiskia yra sprogstamasis

duslieji sprogstamieji neturi jokios jokios formantes

Question 20

kokie yra priebalsiai b,g,k,t,d,p

Answer 20

b,p - lupinis
t, d- liezuvio priesakinis dantinis
k,g - gomuriniai

Question 21

kaaip formuojami sonates-pusbalsiai

Answer 21

sonantes-pusbalsiai. kuo daugiau turi praeiti kelio tuo labiau praranda garsa, tai pusbalsiai. visos ertmes minkstos susilpnina ta garsa, sakom per nosi nes uzdarom ertmes. jie keliauja per nosi pvz (m). joe yra nosiniai sonantai (mn)
jas atpazinti del neryskiu formanciu/desru, nes turim jegos pokyti
soniniai pusbalsiai turi truputi daugiau ertmes. kaip formantine struktura uzpildo visa spektra bet turi maziau jegos

Question 22

kaip atpazistam r pusbalsi?

Answer 22

virpamasis sonantas (r) virpinam garsa, todel atpazinsm per vibracini spektra arba zirklemis sukarpom

Question 23

kas yra garso refleksija

Answer 23

Garso refleksija – stovinčiosios bangos susidarymas balso trakte

Question 24

koks yra neartikuliuotas balsis?

Answer 24

šva, arba ə
šio dažniai yra nelyginiai kartotiniai

Question 25

KOKIE YRA Artikuliaciniai balsių požymiai

Answer 25

Artikuliaciniai balsių požymiai: horizontalusis ir vertikalusis liežuvio poslinkiai, lūpų veikla, burnos pravėrimas

Question 26

Balsių eilė – horizontalusis liežuvio poslinkis

Answer 26

Priešakinės eilės balsiai e, ę, ė, i, y, į (ang. front vowels) – jie tariami labiausiai pakilusią liežuvio dalį pasislinkus arčiau dantų /priešakinės burnos dalies. Užpakalinės eilės balsiai u, ų, ū, o, a, ą (ang. back vowels) – jie tariami, kai aukščiausias liežuvio taškas yra pasislinkęs užpakalinės burnos dalies link.

Question 27

Balsių pakilimas – vertikalusis liežuvio poslinkis

Answer 27

Žemutinio pakilimo balsiai a, ą, e, ę (angl. low vowels) tariami, kai liežuvis yra labiausiai nutolęs nuo kietojo ir minkštojo gomurių. Vidutinio pakilimo balsiai ė, o (angl. mid vowels). Šiuo atveju plotas, kuriuo liežuvis liečia gomurius, užima tarpinę padėtį tarp kitų dviejų vertikaliojo liežuvio poslinkio laipsnių. Aukštutinio pakilimo balsiai i, į, y, u, ų, ū (angl. high vowels). Pastarieji balsiai tariami, kai liežuvis labiausiai priglunda prie kietojo ir minkštojo gomurių.

Question 28

Balsių klasifikacija pagal lūpų veiklą

Answer 28

Lūpiniai balsiai u, ų, ū, o (angl. rounded vowels). Tariant juos aktyviai dalyvauja lūpos (atkišamos į priekį, konfigūruojama rezonuojanti burnos ertmė). Nelūpiniai balsiai i, į, y, e, ę, ė, a, ą (angl. unrounded vowels). Į jų tarimą lūpos aktyviai neįsitraukia (lūpos atitraukiamos atgal).

Question 29

Balsių klasifikaciją pagal burnos pravėrimo laipsnį

Answer 29

Atvirieji balsiai a, ą, e, ę (angl. open vowels). Juos tariant burna praveriama plačiausiai. Uždarieji balsiai u, ū, ų, i, y, į (angl. closed vowels). Pastariesiems balsiams būdinga priešinga artikuliacija – mažiausias burnos atvirumo laispnis. Viduriniai (tarpinio atvirumo) balsiai ė, o (angl. mid vowels). Jų tarimui būdinga tarpinis / vidurinis (tarp dviejų anksčiau įvardytųjų) burnos pravėrimo laipsnis.

Question 30

Koks yra artikuliacinių ir akustinių balsių požymių sąryšis?

Answer 30

Susiekime artikuliacinius ir akustinius balsių požymius: kalbos padargų padėties konfigūracijos keičia geometrinius balso trakto ertmių parametrus (taigi ir rezonanso modas).

Question 31

Laminarinis tekėjimas

Answer 31

Laminarinis tekėjimas (lot. lamina – plokštelė), sluoksninis tekėjimas, skysčio arba dujų klampusis tekėjimas tarpusavyje nesimaišančiais plonais sluoksniais.

Question 32

Turbulentinis tekėjimas, turbulencija

Answer 32

Turbulentinis tekėjimas, turbulencija – skysčio, dujų arba plazmos tekėjimas, kurio metu srauto greitis, temperatūra, slėgis, tankis ir kiti parametrai kiekviename srauto taške kinta netvarkingai. Skirtingai nuo laminariojo tekėjimo, turbulentinio tekėjimo metu skysčio dalelių trajektorijos yra susipynusios.

Question 33

KAS TURI IVYKTI SU ORO SROVE, KAD IŠGAUTUME TRIUKŠMĄ?

Answer 33

laminarinė oro srovė susiduria su ankštuma, kuria sudaro mūsų kalbos padargai (liežuvis, lūpos, dantys, gomurys)

Question 34

Galutiniam pučiamųjų priebalsių spektrui aktualūs šie veiksniai

Answer 34

Frikacijos židinio (ankštumos) lokacija balso trakte. Frikacijos židinio (ankštumos) plotis. Kuo siauresnė ankštuma, tuo intensyvesnė turbulencija (triukšmas). Kitų kalbos padargų įsitraukimas (balso klosčių fonacija).

Question 35

Difuziškumas

Answer 35

Difuziškumas – vienodas visų dažnių arba platus intensyvesnių jų sričių pasiskirstymas spektre.

Question 36

Aukštas tembras

Answer 36

Aukštas tembras – garso charakteristika, nurodanti, kad intensyviausioji garso dalis yra aukštų (aukštesnių – jei lyginame garsų porą) dažnių srityje.

Question 37

Žemas tembras

Answer 37

Žemas tembras – garso charakteristika, nurodanti, kad intensyviausioji garso dalis yra žemų (žemesnių – jei lyginame garsų porą) dažnių srityje.

Question 38

Svarbiausias visų pučiamųjų priebalsių artikuliacinis-akustinis bruožas

Answer 38

yra frikacija. Tai turbulentiškas oro srauto judėjimas (oro molekulių trintis), sukeliamas iki tam tikro laipsnio susiaurėjusių balso trakto ankštumų. Nuo jų lokacijos ir geometrinių charakteristikų priklauso papildomo frikatyvinių garsų modifikavimo galimybės. Šis veiksnys sąlygoja skirtį tarp kompaktiškos triukšminės energijos sklaidos ir difuziškos (išsklaidytos).

Question 38

Sprogstamųjų priebalsių klasifikacija

Answer 38

Lūpiniai (uždaruma suformuojama lūpomis) Liežuvio priešakiniai dantiniai (uždaruma suformuojama priešakinės liežuvio dallies ir dantų / dantenų) Gomuriniai (uždaruma suformuojama nugarinės liežuvio dallies ir minkštojo gomurio)

Question 39

SKARDIEJI VS DUSLIEJI SPROGSTAMIEJI

Answer 39

skardieji (tokie kaip b) turi žemąją formantę (žemadažnė) toje vietoje, kurioje duslusis turi tylą. taip yra todėl nes baslo klostės vibruoja ir sudaro formantę prieš ištariant skardųjį

Question 40

Sonantai

Answer 40

n, m. Į artikuliaciją įsitraukia jungtinė ryklės ir nosies ertmė. Burnos ertmė veikia kaip garso absorbcijos židinys (reiškiasi, tai iš esmės garsui neleidžia išeiti. Dėl šio faktoriaus sonantai praranda dalį savo akustinės energijos tam tikrose spektro zonose – netenka dalies savo formančių. TAI VADINAMA ANTIFORMANTĖMIS Labai ryški žema formantė klasifikuojami į lūpiniius, liežuvio priešakinius dantinius ir gomurinius.

Question 41

sonantų pogrupis?

Answer 41

vipramieji priebalsiai: r ji vyksta dėl liežuvio galiuko vibracijos, todėl įvyksta artikuliacijos netolydumas (kintamumas)